- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- 2-1813-1094/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30029-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Bielskytė
- Ieškovas
- J. C.
- Atsakovas
- V. V.
- Advokatai
- Vaidotė Radvilavičienė
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Agnei Babravičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. C. patikslintą ieškinį atsakovui V. V. (V. V.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. C. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su patikslintu ieškiniu atsakovui V. V. (V. V.), prašydama: 1) nustatyti nepilnametės A. V. gyvenamąją vietą su ieškove (motina); 2) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki 2020 m. sausio 1 d., o nuo 2020 m. sausio 1 d. iki dukters pilnametystės po 235 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, paskirti ieškovę priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 3) priteisti iš atsakovo 2400 Eur nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimą; 4) nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas dukrą paima kiekvieną sekmadienį 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina tą pačią dieną 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu santuokos nėra sudarę, kartu gyveno iki 2018 m. rugpjūčio mėn. 2016 m. gegužės 30 d. šalims gimė dukra A. V.. Šiuo metu dukrą augina viena. Atsakovas nesirūpina dukterimi, nedalyvauja jos auklėjime, neteikia reikalingo dydžio išlaikymo. Nepilnametė dukra nuo gimimo gyvena kartu su ieškove (motina), jos gyvenamoji vieta faktiškai yra ieškovės gyvenamoji vieta, todėl ir teisiškai dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Būtiniesiems nepilnametės dukters poreikiams tenkinti, vidutiniškai per mėnesį reikia 400 Eur sumos, kurią sudaro išlaidos: darželiui 45 Eur, maistui 200 Eur, drabužiams ir avalynei 35 Eur, žaislams ir laisvalaikiui 20 Eur, higienos priemonėms ir patalynei 20 Eur, transportui 20 Eur, buto mokesčiai vidutiniškai sudaro 60 Eur. Ieškovės pajamas sudaro gaunama 282 Eur nedarbo pašalpa, kuri vėliau mažės ir dukrai valstybės mokama neįgalumo 245 Eur pensija. Atsakovas turi pareigą prisidėti prie dukters išlaikymo iki jos pilnametystės, todėl iš jo priteistinas išlaikymas po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki 2020 m. sausio 1 d., o nuo 2020 m. sausio 1 d. iki dukters pilnametystės po 235 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, t. y. po pusę minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). Ieškovė reikalauja iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 200 Eur kas mėnesį, kuris sudaro 2400 Eur (12 x 200 Eur = 2400 Eur). Ieškovės teigimu, atsakovas retsykiais pasiima dukrą bendravimui, tačiau elgiasi neatsakingai – prašo atvažiuoti pasiimti ją anksčiau, nei tartasi, būna neblaivus. Todėl nustatytina tėvo bendravimo su dukra tvarka, pagal kurią atsakovas pasiima dukrą kiekvieną sekmadienį 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą tą pačią dieną 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalis).
Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šalių šeima Tarnybai yra žinoma, 2019 m. spalio 7 d. nepilnametei nustatytas pirmas grėsmės lygis; šeimai taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės priežiūros paslaugos. Ieškovė su nepilnamete dukra gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame 1 kambario bute su patogumais. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga. Bute yra baldai, vaikui skirti žaislai ir ugdymo priemonės. Ieškovės namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, ugdytis ir ilsėtis. Nepilnametė lanko Vilniaus lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) Mergaitei dėl širdies problemų nustatytas vidutinis neįgalumas. Ieškovė išvados pateikimo dienai (2019 m. lapkričio 15 d.) registruota Užimtumo tarnyboje. Tarnybos atstovas, apsilankęs atsakovo gyvenamojoje vietoje, nustatė, kad nepilnametės tėvas gyvena nuosavame name, kuris priklauso jam ir jo broliui. Atsakovo 1/2 namo dalis areštuota antstolių ir parduodama iš varžytinių. Name nėra vonios, vandentiekio (vanduo iš šulinio), lauko tualetas, būstas šildomas kietuoju kuru. Būstui reikalingas remontas, nepalaikoma švara. Nors jame ir yra būtiniausi baldai, tačiau sanitarinės sąlygos netinkamos. Pokalbio su Tarnybos atstovu metu atsakovas nurodė, kad ieškovė jį užblokavusi socialiniuose tinkluose, neatsiliepia į skambučius, ne tik kad neleidžia matytis su dukra, bet ir neteikia informacijos apie dukters ugdymą, raidą ir sveikatą. Tėvas teigė, kad dukrai duoda 20-30 Eur kas savaitę ar kas dvi savaites. Tėvas nurodė, kad su dukra jį sieja labai artimas ryšys, dukra praleisdavo su juo savaitgalius, būdavo vasaros metu. Nors jo namuose nėra tinkamos sąlygos vaikui augti, tačiau, jo teigimu, svečiuotis yra sudarytos galimybės. Tarnybos atstovas dėl nepilnametės amžiaus nebendravo su nepilnamete A. V.. Tarnyba, atsižvelgdama į nustatytus faktus, vaiko interesus, į tai, kad nepilnametė ilgą laiką gyvena su motina, kuri ja rūpinasi ir išlaiko, mano, jog nepilnametės A. V. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaiko interesus. Tarnybos nuomone, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai A. V. išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės galimai užtikrintų būtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus nurodytais argumentais, prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad šalių vaikas faktiškai su ieškove gyvena nuo gimimo. Atsakovas nusišalino nuo vaiko priežiūros, ryšio nepalaiko, išlaikymo vaikui neteikia. Ieškovės prašoma suma patenkintų tik minimalius nepilnamečio vaiko poreikius.
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai – šaukimas į teismo posėdį atsakovui įteiktas asmeniškai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Nepavykus realiai atsakovui įteikti procesinių dokumentų jo gyvenamosios vietos adresu, teismas išnaudojo kitas jam prieinamas protingas priemones: nustatė kitą atsakovo buvimo vietą, įteikė procesinius dokumentus atsakovui atvykus į teismą. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinęs, kad byloje sprendžiamas klausimas susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, siekiant užtikrinti jam išlaikymą, sprendė, kad atsakovui žinoma ne tik apie pradėtą teisminį procesą, bet ir apie teismo posėdį ir vertino, jog atsakovas į teismo posėdį neatvyko dėl nepateisinamos priežasties. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnybos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovės namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, ugdytis ir ilsėtis, todėl Tarnyba neprieštarauja nepilnametės A. V. gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove. Tarnyba neprieštarauja reikalavimui dėl prašomos bendravimo tvarkos, nes šiai dienai prašoma bendravimo tvarka atitiktų geriausius nepilnamečio vaiko interesus, mergaitė nelieka su nakvynėmis pas tėvą, taip pat iš paskutinio šių metų gegužės 8 d. Pagalbos plano matyti, kad atsakovas gyvena bendrabučio tipo 1 kambario bute, pas jį lankosi draugai, bute, kaimynų teigimu, būna vartojamas alkoholis, garsiai leidžiama muzika, o atsakovas nurodo, kad tai jam yra normali aplinka. Tarnybos nuomone, ieškovės prašomas išlaikymas patenkintų kasdieninius nepilnametės poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antroji dalis įtvirtina, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi nepilnametę dukrą A. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuri nuo mažens gyvena su ieškove. Ieškovė prašo nustatyti dukros gyvenamąją vietą kartu su ja.
Iš Tarnybos pateiktos išvados nustatyta, kad Tarnybos darbuotoja lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje. Ieškovė su nepilnamete dukra gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame 1 kambario bute su patogumais. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga. Bute yra baldai, vaikui skirti žaislai ir ugdymo priemonės. Ieškovės namuose sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos vaikui augti, ugdytis ir ilsėtis. Tarnyba neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove. Taigi Tarnybos teismui pateiktais duomenimis, vaikas gyvena kartu su motina, vaikui užtikrintos tinkamos gyvenamosios vietos sąlygos. Tarnybos atstovas, apsilankęs atsakovo gyvenamojoje vietoje, nustatė, kad nepilnametės tėvas gyvena nuosavame name, kuris priklauso jam ir jo broliui. Atsakovo 1/2 namo dalis areštuota antstolių ir parduodama iš varžytinių. Name nėra vonios, vandentiekio (vanduo iš šulinio), lauko tualetas, būstas šildomas kietuoju kuru. Būstui reikalingas remontas, nepalaikoma švara. Nors jame ir yra būtiniausi baldai, tačiau sanitarinės sąlygos netinkamos. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė nurodė, kad iš paskutinio šių metų gegužės 8 d. Pagalbos plano matyti, jog atsakovas šiuo metu gyvena bendrabučio tipo 1 kambario bute, pas jį lankosi draugai, bute, kaimynų teigimu, būna vartojamas alkoholis, garsiai leidžiama muzika, o atsakovas nurodo, kad tai jam yra normali aplinka.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas, kuriam tinkamai įteikti teismo siųsti procesiniai dokumentai, ir kuris, kaip minėta, žinodamas apie teismo procesą, elgėsi pasyviai, neišreiškė pageidavimo, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė taip pat patvirtino, kad vaikas nuo mažens gyvena kartu su ieškove, šią faktinę aplinkybę patvirtino ir Tarnyba savo išvadoje, taigi vaikas daugiausiai laiko praleidžia su motina, yra emociškai labiausiai prie jos prisirišęs. Tuo tarpu vaiko tėvas visiškai nusišalino nuo vaiko priežiūros, pastovaus ryšio nepalaiko, išlaikymo vaikui neteikia, visi rūpesčiai teko ieškovei. Šios nustatytos faktinės aplinkybės rodo tai, kad ieškovė aktyviai dalyvauja vaiko socialiniame gyvenime, užtikrina kasdienius vaiko poreikius, dalyvauja jo auklėjime. Duomenų apie netinkamą motinos pareigų vykdymą, byloje nėra.
Teismo vertinimu, byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina jos gyvenamojoje vietoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas nustatyti šalių nepilnametės dukros A. V. gyvenamąją vietą kartu su ja, tenkintinas (CK 3.169 straipsnis).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-16-706/2016). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodyta, jog tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną (peticijos Nr. 32250/08).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad iš paskutinio šių metų gegužės 8 d. Pagalbos plano matyti, jog atsakovas gyvena bendrabučio tipo 1 kambario bute, pas jį lankosi draugai, bute, kaimynų teigimu, būna vartojamas alkoholis, garsiai leidžiama muzika, o atsakovas nurodo, kad tai jam yra normali aplinka. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas); paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, nuteistąjį įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2) per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir bausmės atlikimo laikotarpiu nepertraukiamai dirbti; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 4) per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam K. C. padarytą 150 Eur neturtinę žalą; 5) neišvykti ilgiau kaip septynioms dienoms už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Ieškovė prašo nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas dukrą paima kiekvieną sekmadienį 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina tą pačią dieną 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą. Tarnyba neprieštarauja reikalavimui dėl tokios prašomos bendravimo tvarkos, nes šiai dienai prašoma bendravimo tvarka atitiktų geriausius nepilnamečio vaiko interesus, mergaitė nelieka su nakvynėmis pas tėvą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad šiuo metu ieškovės prašoma nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka atitiks geriausius vaiko interesus.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.
Nustačius nepilnametės šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas klausimas dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad būtiniesiems nepilnametės dukros poreikiams tenkinti, vidutiniškai per mėnesį reikia 400 Eur sumos, kurią sudaro išlaidos: darželiui 45 Eur, maistui 200 Eur, drabužiams ir avalynei 35 Eur, žaislams ir laisvalaikiui apie 20 Eur, higienos priemonėms ir patalynei 20 Eur, transportui 20 Eur, buto mokesčiai vidutiniškai sudaro 60 Eur.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnametė šalių dukra lanko Vilniaus lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“. Nepaisant to, kad į bylą nepateikti kiti išlaidas patvirtinantys įrodymai, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovės nurodyti būtinieji poreikiai maistui, aprangai, ugdymo įstaigai ir kt., yra realūs ir protingo dydžio.
Ieškovės teigimu, atsakovas turi pareigą prisidėti prie dukters išlaikymo iki jos pilnametystės, todėl iš jo priteistinas išlaikymas po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki 2020 m. sausio 1 d., o nuo 2020 m. sausio 1 d. iki dukters pilnametystės po 235 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, t. y. po pusę MMA.
Vertindamas šiuos ieškovės argumentus teismas pažymi, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos aplinkybes.
Šios bylos kontekste, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į ūkio vystymosi rodiklius ir siekdama padidinti mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų pajamas ir socialinį saugumą, nuosekliai didino MMA, atitinkamai: 2014 m. MMA buvo 1000 Lt (289,62 Eur) su mokesčiais, po mokesčių – apie 845,97 Lt (245 Eur); nuo 2014 m. spalio 1 d. 1035 Lt (299,76 Eur) su mokesčiais, po mokesčių – apie 871,26 Lt (252,33 Eur); nuo 2015 m. sausio 1 d. 300 Eur su mokesčiais, po skirtingai skaičiuojamų mokesčių apie 270,51 Eur arba apie 252,51 Eur; nuo 2015 m. liepos 1 d. 325 Eur su mokesčiais, po skirtingai skaičiuojamų mokesčių apie 270,53 Eur arba apie 288,54 Eur; nuo 2016 m. sausio 1 d. 350 Eur, po mokesčių – apie 296 Eur; nuo 2016 m. liepos 1 d. 380 Eur su mokesčiais, po mokesčių – apie 317,27 Eur; nuo 2018 m. sausio 1 d. 400 Eur su mokesčiais, po mokesčių – apie 361 Eur; nuo 2019 m. sausio 1 d. 555 Eur su mokesčiais, po mokesčių – apie 395,77 Eur; nuo 2020 m. sausio 1 d. 607 Eur su mokesčiais, po mokesčių – apie 437,23 Eur.
Taigi kaip matyti, MMA dydis sietas su konkrečiais ekonominiais rodikliais: vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kaita, darbo našumo pokyčiais, vidutinio metinio vartotojų kainų indekso pokyčiais, bendrojo vidaus produkto augimu, vidutiniu metiniu nedarbo lygiu ir kitais pokyčiais, sparčiai, kelis metus net po du kartus į metus, kilo. Didėjant MMA nepilnametės tėvui tektų mokėti neproporcingai didėjantį išlaikymą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo ir atvirkščiai; neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarimą; ir kt.). Teisingumo negalima pasiekti tenkinant tik vienos grupės interesus ir kartu paneigiant kitų interesus (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimą).
Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, į tai, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš atsakovo dukters išlaikymui priteisti fiksuoto dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį.
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, vertinama tėvų turtinė padėtis, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą. Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.
Pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; ir kt.).
Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 1 kambario butas Vilniuje (duomenys neskelbtini). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad nuo 2019 m. birželio mėn. ieškovei skiriama nedarbo socialinio draudimo išmoka, atitinkamai: nuo 2019 m. birželio 8 d. iki 30 d. – 245,55 Eur, nuo liepos 1 d. iki 31 d. – 320,28 Eur, nuo rugpjūčio 1 d. iki 31 d. – 320,28 Eur, nuo rugsėjo 1 d. iki 7 d. – 74,73 Eur ir nuo rugsėjo 8 d. iki 30 d. – 216,23 Eur, nuo spalio 1 d. iki 31 d. – 282,04 Eur, nuo lapkričio 1 d. iki 30 d. – 282,04 Eur, nuo gruodžio 1 d. iki 7 d. – 63,69 Eur ir nuo gruodžio 8 d. iki 31 d. – 188,76 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 31 d. – 243,81 Eur, nuo vasario 1 d. iki 29 d. – 243,81 Eur, nuo kovo 1 d. iki kovo 7 d. – 55,05 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis šalių dukrai nuo 2019 m. vasario 8 d. iki liepos 8 d. išmokėta kas mėnesį po 198 Eur šalpos neįgalumo pensijos. Duomenų, kad ieškovė turi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, ar turi netekto darbingumo lygį ir (ar) turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims, byloje nėra.
Atsakovas duomenų, apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, nepateikė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas niekur nedirba. Kadangi atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, duomenų, kad jis turėtų sveikatos problemų, kurios turėtų įtakos jo darbingumo lygiui ir (ar) mažesnes galimybes susirasti darbą, byloje nėra. Byloje nėra duomenų ir apie tai, ar atsakovas turi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų. Minėta, kad atsakovas turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims (pagal teismo nuosprendį 150 Eur neturtinei žalai nukentėjusiajam atlyginti). Atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingo amžiaus vyras (duomenų apie tai, kad jo darbingumas yra apribotas į bylą nepateikta), privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti, bei turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai.
Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, nepilnamečio vaiko amžių (šiuo metu mergaitei yra 4 m.) ir poreikius, į abiejų tėvų turtinę padėtį, sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti 215 Eur išlaikymas nėra neprotingai didelis, priešingai, nurodomo išlaikymo dydis laikytinas racionaliu ir protingu. Teismas konstatuoja, kad iš atsakovo nepilnametei dukrai A. V. priteistinas išlaikymas po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 8 d.) iki vaiko pilnametystės.
Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, tėvų galimybėms ir pastangoms, nepažeis socialinio teisingumo (CPK 178, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).
Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnametės dukros išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė J. C. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo.
Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidarė nuo to laiko kai atsakovas gyvena atskirai ir finansiškai neprisideda prie dukters išlaikymo. Taigi iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas po 200 Eur kas mėnesį, kas sudaro 2400 Eur (200 Eur x 12 = 2400 Eur).
Kaip nurodyta šiame sprendime, atsakovui nustatyta prievolė teikti išlaikymą, taigi jis privalėjo dukrą išlaikyti pastoviai. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą tik už metus. Teismas konstatuoja, kad iš atsakovo priteistinas 2400 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (98 proc. patenkintų (ne)turtinių reikalavimų). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. birželio 17 d. sprendimu ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 85 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 196 Eur (100 x 2 x 98 proc.) žyminio mokesčio už neturtinius reikalavimus dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, 76 Eur (215 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 98 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir 71 Eur (2400 x 3 proc. x 98 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš viso 343 Eur.
Į bylą pateikta 2020 m. kovo 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (12.32) PT-1614, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 316 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovo valstybės naudai priteistini 309,68 Eur (316 x 98 proc.).
Nagrinėjamu atveju teisme patirta 26,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Taigi iš šalių šios išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų/ atmestų reikalavimų daliai, t. y. atitinkamai iš atsakovo priteistina 26,34 Eur, o iš ieškovės priteistina 0,54 Eur išlaidų. Kadangi ieškovei tenkanti išlaidų dalis, susijusi su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos iš ieškovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263–267, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.208 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnametės A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina J. C. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo V. V. (V. V.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukters A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas dukrą paima kiekvieną sekmadienį 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina tą pačią dieną 20.00 val. į dukters gyvenamąją vietą.
Priteisti iš atsakovo V. V. (V. V.) (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 215 (du šimtus penkiolika) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2019 m. spalio 8 d.) iki dukters pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo V. V. (V. V.) (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2400 (du tūkstančius keturis šimtus) Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina J. C. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.
Priteisti iš atsakovo V. V. (V. V.) (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 343 Eur žyminio mokesčio ir 26,34 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 369,34 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt devynių eurų 34 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Priteisti iš atsakovo V. V. (V. V.) (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 309,68 Eur (tris šimtus devynis eurus 68 ct) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5630). Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.