- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-28
- Bylos Nr.
- 1A-138-316/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35275-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Nijolė Matuzevičienė, Ilona Jakubėnienė
- Nuteistasis
- D. V.
- Advokatai
- Algis Staškūnas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo
D. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė 90 MGL (4500 Eur) bauda, nustatant 2 (dviejų) mėnesių terminą baudai sumokėti. Nuspręsta Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Nuspręsta paskirti D. V. baudžiamojo poveikio priemones: uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. ir konfiskuoti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad 2023 m. rugsėjo 13 d., apie 13 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, - mažiausiai 3,32 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. V. panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį, nuosprendį.
2.1. Nurodo, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Baudžiamasis įstatymas pritaikytas ir išaiškintas netinkamai. Jo veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmos instancijos teismas, nuteisdamas jį pagal pateiktą kaltinimą iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, keliamus įrodymų vertinimui ir netinkamai aiškino bei taikė baudžiamuosius įstatymus.
2.2. Teigia, kad teismas nuteistojo atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir motyvuodamas jį, vertindamas įrodymus, buvo nenuoseklus ir šališkas.
2.3. Teigia, kad duodamas parodymus nurodė, kad jo automobilis (duomenys neskelbtini) stovėjo aikštelėje nuo rugsėjo 12 d., kai grįžo iš (duomenys neskelbtini). Nuteistasis, atėjęs į aikštelę, pasiėmė mašiną, nuvažiavo pas mamą, pavalgė, nusiprausė ir grįžo automobiliu į aikštelę prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Iš ten nuėjo pas savo draugę G. D.. Su ja sukonfliktavo, todėl nuėjo iki automobilio ir ten apsiraminęs nuėjo pas mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Rugsėjo 13 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) parduotuvės aikštelę ir ėjo taikytis su drauge. Ji jo neįsileido, todėl jis nuėjo prie automobilio. Grįžo blaivus, nebuvo jokio automobilio stumdymo ar girto važiavimo. Apsaugos darbuotojas išėjęs jam pasakė užsidaryti langą ir pasistatyti normaliai automobilį, arba iškvies policiją. Jis ištraukė nuteistojo automobilio raktelius ir pasakė, kad eina pakviesti pareigūnus. Nuteistasis, belaukdamas pareigūnų, atsisėdęs keleivio sėdynėje išgėrė brendžio butelį, kurį buvo parsivežęs iš (duomenys neskelbtini). Prie jo buvo priėjęs vienas toks pažįstamas vadinamas „(duomenys neskelbtini)“, gal jis ir buvo atsisėdęs už vairo. Nežino to pažįstamo vardo ir pavardės. Jis pamatė, kad nuteistasis geria, todėl atėjo ir atsisėdo. Nuteistasis jam padavė alaus, „(duomenys neskelbtini)“ išgėrė ir nuėjo. Nuteistasis toliau laukė pareigūnų, kurie atvykę įformino jo neblaivumą, išvežė automobilį, nuteistasis buvo sulaikytas. Su apsauginiu turėjo keletą konfliktų anksčiau parduotuvėje, todėl mano, kad jis kerštauja ir jo parodymai neįrodo nuteistojo kaltės nusikaltimo padarymu.
2.4. Teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nėra įrodymų analizės ir vertinimo, įrodymų sąsajumo. Apsiribojama tik nustatytų faktinių duomenų išvardijimu. Neatsakyta, kokie įrodymai patvirtina , kad nuteistasis 2023 m. rugsėjo 13 d. apie 13 val. 50 min. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir svarbiausia, kad tuo metu jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. Nuosprendyje remiamasi vaizdo kamerų įrašais, kurie nesusieti su paros laiku ir nepatvirtina automobilio vairavimo fakto kaltinime nurodytu laiku.
2.5. Nurodo, kad byloje apklaustų liudytojų P. K. ir L. S. parodymai neįrodo jo kaltės dėl automobilio vairavimo kaltinime nurodytu laiku ir kad jo neblaivumas sudarė daugiau kaip 1,51 promilių. Tai tik šių asmenų subjektyvūs samprotavimai dėl jo elgesio ir galimo neblaivumo. Atkreipia dėmesį, kad 2023 m. rugsėjo 13 d. 13 val. 50 min. apsaugos darbuotojas pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją, kai automobilis jau seniai stovėjo aikštelėje prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad jis tuo metu negalėjo vairuoti automobilio, nes P. K. jau buvo atėmęs automobilio užvedimo raktelius.
2.6. Teigia, kad asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką tvarką nustato BPK. Ši tvarka grindžiama konstituciniais teisėtumo, lygybės įstatymui ir teismui, nekaltumo prezumpcijos, viešo ir teisingo bylos nagrinėjimo, teisimo ir teisėjo nešališkumo ir nepriklausomumo, teisės į gynybą garantavimo ir kitais principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai). Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalimajam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Teigia, kad bylą išnagrinėjęs teismas šiais principais nesivadovavo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nuteistojo D. V. apeliacinį skundą Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorė Daiva Armalienė prašo nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.
3.1. Teigia, kad apelianto teiginiai nepagrįsti ir yra deklaratyvūs, kadangi teismas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vertindamas byloje esančius įrodymus bei priimdamas sprendimus, nepadarė. Įrodymais pagrįstai pripažinti duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė įrodymais, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus leistinumo (jie buvo gauti teisėtais būdais, jų patikimumas patikrintas BPK numatytomis priemonėmis) ir liečiamumo (jais įrodinėjamos bent viena bylai reikšminga aplinkybė) reikalavimus. Visi byloje surinkti įrodymai patvirtina ir papildo vieni kitus bei sudaro D. V. kaltės įrodymų visumą. Įrodymai bylos nagrinėjimo metu buvo išsamiai tiriami ir vertinami. Teismo nuosprendyje visi įrodymai aptarti, ir padaryta pagrįsta išvada, jog kaltinamojo paaiškinimai, kad jis nevairavo transporto priemonės, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, todėl jie vertintini kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pagal teismų praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamąjį D. V., liudytojus L. S., P. K., D. A., paskelbė išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, vaizdo įrašo apžiūros protokolą paskelbė perskaitydamas, ir nuosprendį, laikydamasis BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų ir vertinamus įrodymus susiejęs į vientisą loginę grandinę padarė pagrįstą išvadą, kad D. V. 2023 m. rugsėjo 13 d., apie 13 vai. 50 min., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. 1, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, - mažiausiai 3,32 promilių neblaivumas, ir jo padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
3.2. Prokurorė cituoja liudytojų parodymus, apžvelgia apžiūros protokolus, kuriais teismas rėmėsi, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir teigia, kad tai, jog vaizdo įrašai nėra susieti su paros laiku, kaip nurodyta skunde, nėra kliūtis jais remtis, nes, pirma, šį laiką galima nustatyti iš kitų duomenų: policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų bei liudytojų parodymų, antra, vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės svarbios ne tiek dėl paros laiko nustatymo, kiek dėl D. V. veiksmų ir jų sekos. Apelianto skunde nepagrįstai nurodoma, kad byloje apklaustų liudytojų P. K. ir L. S. parodymai neįrodo jo kaltės dėl automobilio vairavimo kaltinime nurodytu laiku, ir kad jo neblaivumas sudarė daugiau kaip 1,51 promilių, tai tik šių asmenų subjektyvūs samprotavimai dėl jo elgesio ir galimo neblaivumo, kad su apsauginiu turėjo keletą konfliktų anksčiau parduotuvėje, todėl mano, kad jis kerštauja, nes P. K. nurodė nepažįstantis D. V. ir nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti D. V..
3.3. Apibendrinant teigia, kad atsižvelgiant į tai, niekuo nepagrįsta ir apeliaciniame skunde išdėstyta nuomonė, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra neteisingos, ir kad dėl šių priežasčių teismo nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Taip pat nepagrįstai skunde nurodoma, kad bylą išnagrinėjęs teismas nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos, iš kurio kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalimajam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo), principu, kuris draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Šie principai priimant Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendį nebuvo pažeisti. Teismui objektyviai ir visapusiškai įvertinus baudžiamojoje byloje esančių duomenų visetą, neabejotinai nustatyta, kad nuteistasis D. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nebuvo padaryta, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendis nenaikintinas.
4. Teismo posėdyje nuteistasis D. V. gynėjas advokatas Algis Staškūnas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Daiva Armalienė prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Nuteistojo D. V. apeliacinis skundas atmestinas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
6. Nuteistasis D. V. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčija teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir teismo išvadas dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, todėl prašo jį išteisinti. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl įrodymų vertinimo ir D. V. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje
7. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingą išvadą, kad D. V.vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas mažiausiai 3,32 promilių neblaivumas, ir tokiu būdu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Su tokiu sprendimu aiškiai nesutinka apeliacinį skundą pateikęs nuteistasis D. V.ir jo gynėjas, prašydami D. V.išteisinti. Teisėjų kolegija patikrino skundžiamą nuosprendį teisėtumo bei pagrįstumo aspektais (įrodymų vertinimas, pakankamumas, liečiamumas ir kt.) ir nepritaria apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, jog nebuvo ištirtos ir patikrintos visos įvykio aplinkybės, pateiktos versijos, kad D. V.kaltė grįsta ne įrodymais, o tik prielaidomis.
9. Byloje nėra ginčo dėl to, kad D. V., atvykus pareigūnams (2023 m. rugsėjo 13 d. apie 13.50 val.) buvo neblaivus, tai patvirtinta 2023 m. rugsėjo 13 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad D. V.pirmojo tikrinimo – 14.07 val. metu nustatytas 3,60 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu – 14.27 val. nustatytas 3,32 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 23). Iš esmės to neginčija ir pats nuteistasis D. V., tačiau teigia, kad automobilio jis nevairavo, kad jo automobilis (duomenys neskelbtini) stovėjo aikštelėje nuo rugsėjo 12 d., kai grįžo iš (duomenys neskelbtini). Visgi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų visumą, šią nuteistojo versiją atmetė kaip neįtikinamą, kam iš esmės pritaria ir aukštesniojo teismo teisėjų kolegija.
10. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, D. V. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2023 m. rugsėjo 13 d. vairavo lengvąjį automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 3,32 promilių neblaivumas.
11. Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. V. viso proceso metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. D. V., apklausiamas 2023 m. rugsėjo 22 d. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nepripažino, ir parodė, kad 2023-09-12 atėjo pėsčiomis pas savo draugę G. D., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o savo automobilį buvo palikęs pastatytą prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, kuri yra (duomenys neskelbtini) g. Kai nuėjo pas savo draugę G. D., su ja prie laiptinės žodiškai sukonfliktavo, kai susipyko su savo drauge, nuėjo atgal prie savo automobilio, kuris stovėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, atsisėdo į automobilį apsiramino, truputį numigo automobilyje ir nusiraminęs išėjo namo į (duomenys neskelbtini) gatvę. 2023-09-13 ryte vėl pėsčiomis ėjo pas savo draugę G., bet ji jo į namus neįsileido. Tuomet jis nuėjo prie savo automobilio, kuris stovėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės tai buvo ryto pusėje, įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) g., kur gyvena jo mama, namuose pas mamą pabuvo maždaug apie 3-4 valandas, pabuvęs pas mamą namuose, sėdo į automobilį ir išvyko automobiliu į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės stovėjimo aikštelę, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, atvažiavęs į aikštelę pasistatė automobilį skersai, t.y. ne pagal liniją. Kai pasistatė savo automobilį, išlipo iš automobilio ir raktelius paliko automobilio viduje. Išlipo iš savo automobilio ir jam nueinant nuo savo automobilio, prie jo priėjo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ apsauginis, kuris jam pasakė „pastatyk mašiną normaliai, nes iškviesiu policiją“, nieko jam neatsakydamas, D. V. nuėjo atgal link savo automobilio, iš kurio vidaus norėjo pasiimti automobilio raktus, bet nespėjo to padaryti, nes apsauginis, priėjęs prie jo ir prie jo automobilio, išgrobė jo automobilio raktelius iš rankų. Kai apsauginis išgrobė iš jo rankų raktelius, jie žodiškai sukonfliktavo. Gali pasakyti, kad su minėtu apsauginiu yra ne kartą konfliktavę žodiškai. Gali pasakyti, kad iki konflikto su apsauginiu buvo visiškai blaivas. Kai apsauginis paėmė iš jo automobilio raktelius, apsauginis apsisuko ir nuėjo link „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ir pasakė jam, kad iškvietė policijos pareigūnus, o jis tuo tarpu atsisėdo į automobilį, ir išgėrė 0,5 l. degtinės ir visą minėtą butelį susivertė ir išgėrė ir tuomet atvyko policijos pareigūnai, kurie liepė prasipūsti. Automobilio nevairavo būdamas neblaivus. Nori pasakyti, kad tą dieną 2023-09-13 viskas buvo susidėję į vieną krūvą, buvo susipykęs su savo drauge G., taip pat su mama susipyko, jo senelį paguldė į ligoninę ir viskas tą dieną susikrovė į vieną, todėl susinervinęs ir išgėrė minėtą butelį degtinės. Tą dieną, t.y. 2023-09-13, buvo vienas pats prie savo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje (1 t., b. l. 98-101). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, kad kad mašina stovėjo aikštelėje nuo 12 d., kai grįžo iš Vokietijos. Jis atėjo į aikštelę, pasiėmė mašiną, nuvažiavo pas mamą, pavalgė, nusiprausė ir grįžo. Kiek buvo valandų, neatsimena. Grįžo blaivus, pastatė mašiną ir viskas. Nebuvo jokio stumdymo ar girto važiavimo ir dar po pievas. Ir nesupranta, kur jos yra. Mašiną pasistatė šalia (duomenys neskelbtini) automobilio, pasistatė per arti. Jei būtų toks girtas, neatsimintų, kad moters automobilio numeriai buvo (duomenys neskelbtini). Apsaugos darbuotojas išėjęs jam pasakė užsidaryti langą ir pasistatyti normaliai automobilį. Bortelis, laikantis ratus buvo skilęs ir jis pavažiavo per dvi vietas. Po to jis išėjo pas draugę, bet su drauge susipyko, parėjo prie mašinos gal po 20-30 minučių, atsisėdo į keleivio vietą ir per 15 minučių išgėrė brendžio butelį, kurį buvo parsivežęs iš (duomenys neskelbtini). Buvo dviese, buvo vienas toks pažįstamas kaimietis, gal jis ir buvo už vairo, gal sukinėjo vairą, kad ratai judėjo. Nežino to pažįstamo vardo, pamatė, kad geria atėjo ir atsisėdo. Padavė alaus, jis išgėrė ir (duomenys neskelbtini) gatve nuėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jo nenurodė, nes jis tik atėjo, išgėrė alaus ir išėjo, jis jo nei žino, nei ką. Kai parėjo, buvo jau išgėręs, apsauginis pasakė, kad užsidarytų langą. Jis norėjo įkišti raktelį, kad galėtų uždaryti langą, bet apsauginis atėmė raktelius, pasakė, kad iškvietė policiją. Atvažiavęs pareigūnas priėjo ir paklausė, kas nutiko. Jis atsakė, kad nieko ir pareigūnas nuėjo pas apsauginį, o jam pareigūnė uždėjo antrankius. Su apsauginiu turėjo keletą konfliktų parduotuvėje, todėl mano, kad jis kerštauja. Su gėlių pardavėja konflikto neturėjo. Su ja nėra bendravęs, nepažįsta, bet mano, kad ji susitarusi su apsauginiu, nes ji pati pasakė, kad buvo apsauginis atėjęs ir jie bendravo, šnekėjo ir pasakoja tą patį. Mano, kad ji per langus nieko negalėjo matyti, nes apkrauti gėlėmis. Nurodė, kad vaizdo įraše ne jis, jis net tokių rūbų neturi. Dėl eisenos, tai jis buvo susilaužęs koją ir kai pradėdavo skaudėti, raišuodavo (2 t., b. l. 2-6). Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė D. V. duotus parodymus ir vadovavosi liudytojų P. K., L. S., D. A. parodymais, o taip pat rašytine ir vaizdine bylos medžiaga, ir jų pagrindu nustatė, kad D. V. 2023 m. rugsėjo 13 d. apie 13.50 val. (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 3,32 promilių neblaivumas. Nors nuteistasis D. V. neigia vairavęs automobilį neblaivus ir tvirtina, jog jis alkoholį vartojo tik laukdamas policijos pareigūnų, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tai yra nuteistojo pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina tokių jo parodymų, o, priešingai, juos paneigia.
12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojas P. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kad dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. Tiksliai datos nepamena, bet buvo 2023 metų ruduo. Išėjęs į lauką parūkyti, išgirdo bildesį ir pamatė mašiną, kuri važiavo šaligatviu, žalia veja. Tai sukėlė įtarimą. Tiksliai nepamena, bet buvo (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) automobilis. Atvažiavęs į aikštelę automobilis vos neįpuolė į kitą mašiną. Ratas pasikabino ant bortelio, nebegalėjo išvažiuoti. Vairuotojas išlipo iš mašinos. Jis priėjęs pasakė, kad skambina policijai, bet vairuotojas dingo. Vėliau lakstė po parduotuvę, ieškojo jo. Po 5-10 minučių pamatė pareinantį vairuotoją, kuris atsisėdo į vairuotojo vietą ir bandė važiuoti. Kiek buvo valandų neatsimena. Jis parėjo svyruodamas ir antrą kartą ir pirmą kartą atrodė neblaivus, nerišliai kalbėjo. Kad jis atvažiavo pats, tai jis matė, paskui nebeišvažiavo, gal jis ir būtų bandęs. Tada jis priėjo prie mašinos ir vairuotojas peršoko į keleivio pusę. Jis tuo metu ištraukė raktelius. Vairuotojas jį gainiojosi, norėjo atimti raktelius, norėjo tartis. Jie apsistumdė. Jis pranešė policijai apie galimai neblaivų vairuotoją, nes jis kalbėjo nerišliai, ėjo svirduliuodamas. Pareigūnai atvažiavo po 5-10 minučių, jis priėjo ir atidavė raktelius. Kai vairuotojui tikrino neblaivumą, jis nematė. Automobilyje įsėdęs nebuvo. Su vairuotoju anksčiau konfliktų neturėjo (2 t., b. l. 2-6). Šiuos liudytojo P. K. parodymus patvirtina liudytojos L. S. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad buvo 2023 m. rugsėjo mėnuo, berods 13 diena, apie pietus, gal po dvyliktos valandos dienos. Ji dirba parduotuvėje, nuo darbo vietos iki aikštelės labai arti, kokie 5 metrai. Per parduotuvės langą matė, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojas parkavosi per kelias vietas, pervažiavo parkavimosi bordiūrą. Sustojo, išlipo, nuėjo į priekį dar pasižiūrėti, ėjo įsikibęs į automobilio į priekį. Paskui vėl grįžo į mašiną, važiavo į priekį, atgal. Kai jau jis parkavosi, kilo įtarimas, kad jis gali būti girtas, didžiausias įtarimas, kad girtas buvo tada, kad kai priėjo apsaugos darbuotojas, jis peršoko į keleivio sėdynę nuo vairo. Paskui išlipo per keleivio dureles ir nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve. Kada jis sugrįžo, nematė. Negali pasakyti, kada antrą kartą vairuotojas įsėdo į automobilį, praėjo gal koks pusvalandis, galėjo būti iki valandos. Kai pamatė, kad vairuotojas kažką mašinoje daro ir jau stumdosi su apsauginiu, praėjo mažai laiko, nes buvo klientas ir ji padavinėjo prekes ir buvo tas pats klientas, kai pakėlė galvą ir jau jie stovėjo prie gatvės, nepamatė kaip priėjo apsauginis. Apsaugos darbuotojas ir vairuotojas buvo susikibę kitoje automobilio pusėje, buvo gerokai nutolę nuo automobilio, per kelias stovėjimo vietas. Ji kalbėjo su apsaugos darbuotoju, jis sakė, kad jam siūlė kyšį iš pirmo karto, kai išlipo. Jis bandė skambinti policijai, bet neprisiskambino, po kiek laiko sakė, kad prisiskambino ir, kad buvo jau ne vienas kvietimas. Po antro karto apsaugos darbuotojas nieko nebepasakojo, nes jau buvo pareigūnai ir su jais ilgai kalbėjo. Matė, kaip policija įsisuko į gatvelę, paskui buvo momentas, kai nebematė. Kai policija įsuko į gatvelę, apsaugos darbuotojas ir (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo susikibę. To asmens anksčiau nebuvo mačiusi, nepažinojo (1 t., b. l. 153-155). Šiuos liudytojų P. K. ir L. S. parodymus patvirtina liudytojo D. A. parodymai, kuriuose jis parodė, kad tiksliai nepamena, bet buvo vasara ar rugsėjo mėnuo, gavo pranešimą, kad prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) g., atvažiavo neblaivus vairuotojas ir vėl ruošiasi važiuoti. Buvo apie pietus pirma, antra valanda. Su kolege D. V.-P. nuvykę pastebėjo aikštelėje apsaugos darbuotoją su vyriškiu. Pagalvojo, kad mušasi, bet privažiavę arčiau pastebėjo, kad apsaugos darbuotojas iš vyriškio norėjo paimti raktelius. Sulaikė kaltinamąjį. Apsaugos darbuotojas paaiškino, kad kaltinamasis bandė su automobiliu išvažiuoti, manevravo pirmyn atgal, buvo pervažiavęs saugos bortelį. Jiems atvykus automobilis tebebuvo už bortelio. Paaiškino, kad vairuotojas kelis kartus bandė važiuoti. Pirmą kartą jis išgirdo kažkokį duslų garsą ir pamatė kaltinamąjį bandantį išvažiuoti. Jis priėjo prie jo, vairuotojas tada išlipo iš automobilio, pasiėmė raktelius ir pasišalino. Gal po kokių penkių minučių vairuotojas grįžo, apsaugos darbuotojas grįžo į parduotuvę. Apsaugos darbuotojas vėl išgirdo bandymą išvažiuoti per bortelį, išėjo ir pamatė, kad tas automobilis juda ir nori perlipti per tuos bortelius. Tada jis nuėjo ir atėmė iš vairuotojo raktelius, neleido jam važiuoti. Apsaugos darbuotojo teigimu automobilis judėjo. Vairuotojas įpūtė virš trijų promilių. Vairuotojas sakė, kad nevairavęs, bet negalėjo nurodyti, kas vairavo. Mašinos raktelius turėjo apsaugos darbuotojas, jis sakė priėjęs ir per langą ar duris ištraukęs raktelius iš spynelės. Atvykę asmens už automobilio vairo nematė, jis buvo išlipęs dešinėje keleivio pusėje lauke. Apie konfliktą, vykusį prieš tai nežino. Kiek pamena, apsauginis pasakojo, kad to asmens nepažįsta. Kada apsaugos darbuotojas iškvietė policiją, neatsimena, apklausoje nurodė. Po iškvietimo į vietą atvažiavo greit, nes buvo B lygis, tai buvo minutė- dvi. Į B lygį važiuoja su garso ir šviesos signalais. Kažkokiu metu vairuotojas galėjo būti vienas (1 t., b. l. 153-155).
13. Nuteistasis D. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai patikėjo liudytojo P. K., su kuriuo jis yra anksčiau konfliktavęs parduotuvėje ir kuris už tai nuteistajam dabar keršija, parodymais. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog liudytojas P. K. galėjo apkalbėti nuteistąjį D. V., apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ir dėl to būtų davęs melagingus parodymus. Minėtas liudytojas parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Teisėjų kolegijos vertinimu nuteistojo D. V. teiginiai apie tai, kad anksčiau yra buvę konfliktų tarp jo ir liudytojo P. K., yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, juolab kad pats liudytojas P. K., būdamas įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, parodė, kad nuteistojo D. V. nepažįsta, anksčiau konfliktų su juo nėra turėjęs.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtų liudytojų viso proceso metu duotus parodymus kitų bylos duomenų kontekste, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais patikėjo ir rėmėsi spręsdamas dėl D. V. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Liudytojų P. K., L. S., D. A. duoti parodymai yra iš esmės nuoseklūs, logiški ir aiškūs, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis) – tai Telšių apskrities VPK Telšių r. PK tyrėjo D. A. 2023 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 6-10); 2023 m. rugsėjo 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje Nr. 1 (1 t., b. l. 11-21); 2023 m. rugsėjo 13 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte (1 t., b. l. 22); 2023 m. rugsėjo 13 d. neblaivumo nustatymo akte (1 t., b. l. 23); 2023 m. rugsėjo 26 d. – 2023 m. rugsėjo 28 d. apžiūros protokole (1 t., b. l. 56-59); Telšių apskrities VPK Telšių r. PK tyrėjos L. V. 2023 m. spalio 2 d. tarnybiniame pranešime dėl „DPD“ paštomato vaizdo įrašo (1 t., b. l. 62-63); Telšių apskrities VPK Telšių r. PK tyrėjo D. A. 2023 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 64-65); BIRT ataskaitų žiūryklėje (1 t., b. l. 70) užfiksuoti duomenys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią nuteistojo D. V. kaltę dėl jam inkriminuojamos 2023 m. rugsėjo 13 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti.
15. Nuteistasis D. V. apeliaciniame skunde teigia, kad 2023 m. rugsėjo 13 d. ėjo pas draugę G. D., ji jo neįsileido, todėl jis nuėjo prie automobilio, grįžo blaivus, nebuvo jokio automobilio stumdymo ar girto važiavimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie nuteistojo yra vertintinti kritiškai, kadangi kaip matyti iš Telšių apskrities VPK Telšių r. PK tyrėjo D. A. 2023 m. rugsėjo 13 d. tarnybinio pranešimo, žodžiu apklausta G. D. patvirtino, kad D. V. buvo atėjęs taikytis, tačiau jis apie dvi dienas vartoja alkoholį (1 t., b. l. 64-65). Minėti G. D. parodymai paneigia nuteistojo versiją, kad jis buvo blaivus, ir patvirtina liudytojų P. K. ir L. S. parodymus apie tai, kad nuteistasis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio.
16. Kritiškai vertintini ir nuteistojo skundo argumentai, kad nuteistasis, belaukdamas pareigūnų, atsisėdęs keleivio sėdynėje išgėrė brendžio butelį, kurį buvo parsivežęs iš (duomenys neskelbtini), prie jo buvo priėjęs vienas toks pažįstamas, vadinamas „(duomenys neskelbtini)“, gal jis ir buvo atsisėdęs už vairo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis (tuo metu – įtariamasis) D. V. parodė, kad išgėrė 0,5 l degtinės butelį (1 t., b. l. 98-101). Pirmosios instancijos teisme D. V. parodė, kad išgėrė „baltos brendžiuko butelį, rudos spalvos buvo, pusė litro ar daugiau“ (2 t., b. l. 2-6). Darytina išvada, kad, jeigu D. V. būtų buvęs blaivus, jis tikrai atsimintų, ką gėrė – degtinę ar brendį, o tokie prieštaravimai jo paties parodymuose tik patvirtina tai, kad tai yra jo gynybinė versija. Be to, pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu D. V. nurodė buvęs vienas, o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pakeitė parodymus ir parodė, kad buvo ne vienas, kartu su juo mašinoje buvo ir gėrė vietinis asmuo, kurio D. V. nepažįsta ir kuris sėdėjo vairuotojo vietoje. Šitų nuteistojo parodymų nepatvirtina ir 2023 m. rugsėjo 26 d. – 2023 m. rugsėjo 28 d. apžiūros protokolas, kuriuo buvo aprašyta „DPD“ paštomato vaizdo kameros apžiūra, iš kurio matyti, kad įvykio vietoje buvo tik du vyrai (1 t., b. l. 56-59). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad jei D. V. automobilyje būtų vartojęs alkoholį su kitu asmeniu, apie jį jis būtų nurodęs dar ikiteisminio tyrimo metu, tam, kad pareigūnai galėtų bandyti minėtą asmenį surasti ir apklausti, todėl ir nuteistojo parodymai apie pašalinį asmenį yra laikytini nuteistojo gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
17. Nuteistojo versiją, kad alkoholį jis vartojo laukdamas pareigūnų, paneigia ir neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad pirmu pūtimu 14.07 val. D. V. nustatytas 3,60 promilių neblaivumas, o antru pūtimu 14.27 val. – 3,32 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 23). Pažymėtina, kad net ir neturint specialių žinių yra aišku, kad ir vartojant alkoholį, ir iš karto po alkoholio pavartojimo jo koncentracija žmogaus organizme didėja ir tik vėliau ji pradeda mažėti. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu D. V. parodė, kad geria labai retai ir kad butelį (brendžio arba degtinės) per 15 minučių išgėrė (2 t., b. l. 2-6). Teisėjų kolegijos vertinimu, neįtikinama, kad labai retai alkoholį vartojantis asmuo per tokį trumpą laiką išgėrė 0,5 l stipraus alkoholio. Be to, pastebėtina, kad į įvykio vietą atvykus pareigūnams, D. V. neigė vairavęs, kas vairavo, nurodyti negalėjo, tačiau apie tai, kad neva alkoholį vartojo belaukdamas pareigūnų, taip pat neužsiminė, šią versiją iškėlė tik apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Šiuos duomenis patvirtina Telšių apskrities VPK Telšių r. PK tyrėjo D. A. 2023 m. rugsėjo 13 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 6-7).
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad sujungus aptartus įrodymus į loginę ir nuoseklią visumą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl D. V.kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagrįstos. Taip pat pažymėtina, kad teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas, o įrodinėjimo procesas neturi ir negali būti begalinis. Teismas kiekvienu atveju turi teisę nuspręsti dėl įrodymų pakankamumoPirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė ne tik atskirų asmenų parodymais, tačiau rėmėsi įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, pakarotinai įvertinęs pirmos instancijos teismo ištirtus įrodymus, neturi pagrindo daryti kitokių išvadų dėl apelianto kaltės. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendį ir D. V. išteisinti dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo.
Dėl D. V. paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių
19. Apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimai nėra keliami, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu prašoma nuteistąjį D. V. išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
20. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir bausmės skyrimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino tinkamai ir paskyrė nuteistajam teisingą bausmę. Įvertinus tai, kad D. V.nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, administracine tvarka baustas, skundžiamu nuosprendžiu jam pagrįstai buvo paskirta piniginė bauda. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nei nuteistojo D. V. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam D. V. už nusikalstamą veiką paskirta baudos bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją nėra teisinio pagrindo. Be to, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistajam pagrįstai buvo paskirtos ir BK 68, 72 straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta 2 metus 6 mėnesius naudotis teise vairuoti transporto priemones ir transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.