Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė S. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Suinteresuotas asmuo antstolė S. S. 2020 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu Nr. S1e‑26473 pareiškėjo skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl antstolio veiksmų

14. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

15. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (galutinio teismo sprendimo, išspręstos bylos) galia – teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Taigi įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis).

16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė S. S. vykdė vykdomąją bylą Nr. 00184/15/01018 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-453-479/2013, kuriuo pareiškėjas šioje byloje R. P. buvo įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „R.“ turtą pagal balansą ir visus dokumentus likvidatorei G. Š.. Vykdomoji byla 2019 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu nutraukta, nes likviduotas juridinis asmuo ir negalimas teisių perėmimas.

17. Antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 00184/16/00173, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-629-769/2016 dėl 60 Eur baudos už kiekvieną antstolės 2015 m. lapkričio 10 d. patvarkymo Nr. S1-29281 reikalavimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2016 m. sausio 4 d., išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojai valstybei, atstovaujamai VMI. Minėtu 2015 m. lapkričio 10 d. patvarkymu Nr. S1-29281 antstolė pakartotinai įpareigojo R. P. nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos, įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. vykdomojo rašto Nr. 2-453-479/2013 reikalavimus ir apie įvykdymą informuoti antstolę. Antstolės vykdomas 2016 m. sausio 20 d. vykdomasis raštas išduotas pagal įsiteisėjusią Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį, kuria pareiškėjui, vadovaujantis CPK 585 straipsnio 2 dalimi, paskirta atitinkama bauda.

18. Antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 00184/16/00656, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-16618-965/2015 dėl 55 Eur baudos už kiekvieną antstolės 2015 m. spalio 28 d. patvarkymo Nr. S1-28394 reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 13 d., išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojai valstybei, atstovaujamai VMI. Antstolė 2015 m. spalio 28 d. patvarkymu Nr. S1-28394 pakartotinai įpareigojo R. P. nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos, pateikti LUAB „R.“ turtą pagal balansą ir visus dokumentus likvidatorei G. Š. pagal Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-453-479/2013 ir apie patvarkymo įvykdymą informuoti antstolę. Antstolės vykdomas 2016 m. vasario 11 d. vykdomasis raštas išduotas pagal įsiteisėjusią Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį, kuria pareiškėjui, vadovaujantis CPK 585 straipsnio 2 dalimi, paskirta atitinkama bauda.

19. Antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 00184/16/00657, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-16001-965/2015 dėl 50 Eur baudos už kiekvieną antstolės 2015 m. spalio 13 d. patvarkymo Nr. S1-27089 reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 6 d., išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojai valstybei, atstovaujamai VMI. Minėtu 2015 m. spalio 13 d. patvarkymu antstolė buvo įpareigojusi R. P. nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos, pateikti LUAB „R.“ turtą pagal balansą ir visus dokumentus likvidatorei G. Š. pagal Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-453-479/2013. Antstolės vykdomas 2016 m. vasario 18 d. vykdomasis raštas išduotas pagal įsiteisėjusią Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį, kuria pareiškėjui, vadovaujantis CPK 585 straipsnio 2 dalimi, paskirta atitinkama bauda.

20. Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo argumentus, kad jis jau yra susimokėjęs visą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d., 2015 m. lapkričio 13 d. ir 2016 m. sausio 4 d. nutartimis priteistą baudą (330 Eur) ir dėl to antstolio vykdomosios bylos turėtų būti laikomos baigtomis, tačiau šie pareiškėjo argumentai jau yra išnagrinėti ankstesnėje Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-608-826/2020, kurioje teismas konstatavo, kad antstolė neturėjo pagrindo pabaigti vykdomųjų bylų Nr. 0184/16/00173, Nr. 0184/16/00656, Nr. 0184/16/00657, nes jos nėra įvykdytos. Teismas nustatė, kad pareiškėjo minima Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-16001-965/2015 įsiteisėjo 2016 m. vasario 10 d., joje nurodyta, kad R. P. už 2015 m. spalio 28 d. patvarkymo Nr. S1-28394 nevykdymą skiriama 55,00 Eur bauda už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną nuo šios nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 13 d. 2015 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-16618-965/2015 įsiteisėjo 2016 m. vasario 4 d., joje nurodyta, kad R. P. už 2015 m. spalio 13 d. patvarkymo Nr. S1-27089 nevykdymą skiriama 50,00 Eur bauda už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną nuo šios nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 6 d. 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-769/2016 įsiteisėjo 2016 m. sausio 16 d., joje nurodyta, kad R. P. už antstolės teisėto reikalavimo nevykdymą 60,00 Eur bauda skiriama už kiekvieną 2015 m. lapkričio 10 d. patvarkymo Nr. S1-29281 reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2016 m. sausio 4 d. (CPK 18 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad minėtose įsiteisėjusiose nutartyse yra aiškiai nurodyta, kad paskirtos baudos skaičiuojamos ne už 2 dienas, o už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną. Dėl baudos dydžių, jų skaičiavimo terminų pasisakė aukštesnės instancijos teismas ir pirmosios instancijos teismas neturi teisės iš naujo revizuoti ar analizuoti įsiteisėjusių pirmosios ir aukštesnės instancijos teismų procesinių sprendimų (CPK 301 straipsnis).

23. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, pareiškėjo minimoje Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-423-613/2016 buvo nustatyta, kad antstolė S. S. kreipėsi į teismą, prašydama spręsti klausimą dėl baudos skyrimo pareiškėjui R. P. už antstolio reikalavimų nevykdymą (vykdomoji byla Nr. 00184/15/01018). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškimą tenkino, paskyrė R. P. už antstolės S. S. 2015 m. rugsėjo 29 d. patvarkymo Nr. S1-25895 reikalavimų nevykdymą 35,00 Eur baudą už kiekvieną patvarkymo reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo antstolės kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2015 m. spalio 9 d. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 9 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį, pareiškėjos antstolės S. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo R. P. atmetė.

24. Kaip jau konstatuota Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1147-253/2020, pareiškėjo nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartyje nebuvo analizuojamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d., 2015 m. lapkričio 13 d. ir 2016 m. sausio 4 d. nutarčių, kurių pagrindu pradėtos vykdomosios bylos, teisėtumas. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1522-460/2016 nurodė, kad pareiškėjo nurodoma Klaipėdos apygardos teismo nutartis nesukuria teisinio pagrindo kvestionuoti jau priimtų ir įsiteisėjusių Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarčių, kurios apeliacine tvarka buvo peržiūrėtos ir paliktos nepakeistos iki Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarties priėmimo dienos, pagrįstumą ir teisėtumą.

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, taip pat tai, jog ši byla buvo užvesta dėl antstolio veiksmų, t. y. dėl antstolio 2020 m. rugpjūčio 11 d. nurodymo Nr. S-20-184-4373, o antstolio veiksmų nepagrįstumo pareiškėjas neįrodė, pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro, kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų ar duomenų ir nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti antstolio veiksmų, priimant skundžiamą patvarkymą, teisėtumu, nepateikė kitų argumentų, kad baudos suma būtų neteisingai apskaičiuota, o tik tuos, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas pasisakė šioje nutartyje, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai yra iš esmės nesusiję su skundžiamo patvarkymo teisėtumu ir pagrįstumu, be to, antstolis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė. Kaip jau minėta, dėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas jau yra pasisakęs įsiteisėjusiose 2020 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-608-826/2020, 2020 m. spalio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1147-253/2020, 2020 m. spalio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1258-889/2020, 2020 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1257-253/2020 ir kt.

26. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1685-538/2016, be kita ko, buvo vertinami ir pareiškėjo atskirojo skundo minėtoje byloje argumentai dėl 2015 m. gruodžio 21 d. ir 2016 m. balandžio 18 d. dokumentų perdavimo – priėmimo aktų. Minėtoje nutartyje padaryta išvada, kad iš civilinės ir vykdomosios bylos medžiagos akivaizdu, jog teismo sprendimas neįvykdytas. Vadinasi, pakartotinai nagrinėti minėtų perdavimo – priėmimo aktų reikšmę ir padarinius šioje byloje nėra pagrindo.

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes, kaip nurodo pats pareiškėjas, dėl jo nurodomų aplinkybių ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti ir dėl to yra įsiteisėję teismų priimti sprendimai. Be to, nėra pagrindo nutraukti antstolės vykdomų vykdomųjų bylų Nr. 0184/16/00173, Nr. 0184/16/00656, Nr. 0184/16/00657 dėl UAB „R.“ likvidavimo, nes minėtose bylose skolininku yra ne minėta įmonė, bet pareiškėjas, kuris nėra sumokėjęs šiose bylose antstolės apskaičiuotų baudų sumų. Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl baudos dydžio

28. Kaip nustatyta nutarties 16–19 punktuose, ankstesnėmis jau įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, vadovaujantis CPK 585 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui tris kartus buvo paskirtos baudos už tai, kad jis nevykdė jam paskirto įpareigojimo perduoti LUAB „R.“ turtą pagal balansą ir visus dokumentus įmonės likvidatorei. Iš antstolės S. S. 2019 m. rugpjūčio 20 d. rašto dėl informacijos pateikimo, taip pat teismui pateiktų antstolės 2020 m. gruodžio 8 d. rašytinių paaiškinimų matyti, kad pareiškėjui baudos pagal minėtus vykdomuosius dokumentus buvo skaičiuojamos iki 2019 m. gegužės 15 d., t. y. iki UAB „R.“, kurios dokumentus ir turtą perduoti pareiškėjas buvo įpareigotas, likvidavimo akto sudarymo ir pateikimo Juridinių asmenų registrui. Minėta bendrovė iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2019 m. gegužės 17 d.

29. Pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-629-769/2016 iki 2019 m. gegužės 15 d. pareiškėjui apskaičiuota 72 600 Eur bauda, pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-16618-965/2015 pareiškėjui apskaičiuota 69 410 Eur bauda, pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-16001-965/2015 pareiškėjui apskaičiuota 63 450 Eur bauda, iš viso – 205 460 Eur bauda. Likusi neišieškota baudos suma – 202 417,84 Eur.

30. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų ir ypač jo atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties, pareiškėjas, be kita ko, iš esmės kelia klausimą dėl iš jo išieškomų baudų konstitucingumo, išieškomų baudų sumų, teigia, kad yra neskolingas. Atskiruoju skundu pareiškėjas, be kita ko, prašo atmesti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d., 2015 m. lapkričio 13 d., 2016 m. sausio 4 d. nutarčių pagrindu išduotų vykdomųjų raštų (2016 m. vasario 18 d. Nr. e2-16001-965/2015; 2016 m. vasario 11 d. Nr. e2-16618-965/2015; 2016 m. sausio 20 d. Nr. e2-629-769/2016) dalis dėl pakartotinų baudų skyrimo ir nutraukti nuo jų vykdymo pradžios vykdomųjų bylų Nr. 0184/16/00173, Nr. 0184/16/00656, Nr. 0184/16/00657 vykdymą. Be to, nagrinėjama byla yra susijusi su viešuoju interesu, nes yra skundžiami valstybės įgalioto pareigūno (antstolio) veiksmai dėl valstybės naudai skirtų baudų išieškojimo. Vadinasi, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, turi teisę būti aktyvus.

31. Atsižvelgdamas į šioje byloje susiklosčiusias ypatingas aplinkybes – į bendrą pareiškėjui susikaupusios baudos sumą (205 460 Eur), atskirai pareiškėjui susikaupusių baudų sumas (72 600 Eur, 69 410 Eur, 63 450 Eur), kurios yra labai didelės, aplinkybę, kad LUAB „R.“ turto pagal balansą ir visų dokumentų neperdavimas neužkirto kelio likviduoti įmonę, aplinkybę, kad pareiškėjui net tris kartus skirtos baudos už tų pačių LUAB „R.“ turto pagal balansą ir visų dokumentų neperdavimą įmonės likvidatorei, kad tam tikrus dokumentus pareiškėjas likvidatorei perdavė, apeliacinės instancijos teismas įžvelgė (faktinį) pagrindą svarstyti, ar iš pareiškėjo išieškomos baudos nėra per didelės, ar jos nėra akivaizdžiai neproporcingos padarytam pažeidimui. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar CPK 585 straipsnio 2 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2751) ta apimtimi, kuria joje nenustatyta, kad teismas turi teisę įvertinti ir, nustatęs akivaizdų neproporcingumą, sumažinti bendrą asmeniui susikaupusios baudos sumą, susidariusią antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą pagal anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną, neprieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai.

32. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. KT46-S43/2021 prašymą grąžino apeliacinės instancijos teismui, konstatuodamas, jog nors CPK 585 straipsnio 2 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) eksplicitiškai nenustatyta teismo teisė įvertinti bendrą išieškomos baudos sumą, susidariusią antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą pagal anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną, ir, nustačius akivaizdų neproporcingumą, šią sumą sumažinti, tačiau šioje nuostatoje eksplicitiškai nenustatytas ir draudimas teismui įvertinti bendrą tokios baudos sumą ir, nustačius akivaizdų neproporcingumą, ją sumažinti.

33. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves; iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (inter alia, 2011 m. sausio 31 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimai); teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti, inter alia, bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją – aukščiausiąją teisę (2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. vasario 1 d. sprendimai).

34. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, vertindamas apeliacinės instancijos teismo prašymą, paminėjo šias CPK nuostatas:

34.1. civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis);

34.2. teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais; teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis);

34.3. jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 8 dalis (2015 m. birželio 11 d. redakcija));

34.4. asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti (CPK 107 straipsnio 1 dalis).

35. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino šių CPK 2 straipsnio, 3 straipsnio 1 dalies, 8 dalies (2015 m. birželio 11 d. redakcija), 107 straipsnio 1 dalies nuostatų ir nepateikė teisinių argumentų, kuriais būtų paaiškinta, kodėl, jo nuomone, šiomis bendrosiomis nuostatomis nėra sureguliuoti apeliacinės instancijos teismo nurodyti santykiai, kodėl teismas, aiškindamas ir taikydamas šias nuostatas, inter alia, atsižvelgdamas į civilinio proceso tikslus, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, negali įvertinti bendros išieškomos baudos sumos, susidariusios antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą pagal anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną, ir, nustatęs akivaizdų neproporcingumą, šią sumą sumažinti ir kodėl pagal Konstituciją būtent CPK 585 straipsnio 2 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) turėtų būti nustatytas specialus šiems santykiams reguliuoti skirtas teisinis reguliavimas.

36. Remdamasis tuo, ką pasakė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, apeliacinės instancijos teismas mano, jog tais atvejais, kai antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą pagal anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną tam asmeniui susikaupia itin didelė bendra baudos suma, skolininkas (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas) teisės aktų nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą dėl susikaupusios baudos (baudų) dydžio peržiūrėjimo (sumažinimo).

37. Minėta, kad iš pareiškėjo R. P. skundo dėl antstolio veiksmų, o ypač iš jo atskirojo skundo šioje byloje galima suprasti, kad jis iš esmės kelia klausimą dėl susikaupusių bendrų baudų sumų dydžio, mano, kad yra neskolingas. Vadinasi, pareiškėjo atskirasis skundas iš esmės gali būti vertinamas ir kaip teismui adresuotas prašymas dėl laikui bėgant ir vykdant vykdomuosius dokumentus susikaupusių baudų peržiūrėjimo (sumažinimo). Šis susikaupusios bendros baudos sumos, viršijančios 200 000 Eur, proporcingumo klausimas, apeliacinės instancijos teismo manymu, teismuose iki šiol nebuvo spręstas. Juolab kad tik Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 24 d. spendime buvo padarytos reikšmingos šiuo klausimu išvados. Teisės aktuose taip pat nėra konkrečiai sureglamentuota, kada ir kaip asmuo gali kreiptis į teismą dėl bendros išieškomos baudos sumos, susidariusios antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą pagal anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną, peržiūros (sumažinimo). Todėl vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendime išdėstytais argumentais ir nurodytais civilinio proceso tikslais, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas mano, kad išskirtinės nagrinėjamos situacijos aplinkybės sudaro pagrindą nagrinėjamu atveju perduoti pareiškėjo 2020 m. spalio 14 d. atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti (naujoje byloje) kaip prašymą dėl pareiškėjui susikaupusių bendrų baudų sumų sumažinimo ir, atitinkamai, spręsti, ar vadovaujantis proporcingumo principu, civilinio proceso tikslais ir principais nėra pagrindo mažinti susikaupusių baudų sumų. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje šis klausimas nespręstinas, nes ši byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta kaip byla pagal skundą dėl antstolio 2020 m. rugpjūčio 11 d. nurodymo Nr. S-20-184-4373. Antstolis, priimdamas minėtą nurodymą, tik vykdė jam pateiktus vykdomuosius dokumentus ir teismas nenustatė, kad jis būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, priimdamas šį nurodymą. Be to, pirmosios instancijos teismui iš esmės nenagrinėjus susikaupusių baudų proporcingumo, apeliacinės instancijos teismas šio klausimo išspręsti negali, nes tokiu atveju būtų apribota suinteresuotų asmenų teisė į apeliaciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38. Suinteresuotas asmuo antstolė S. S. pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 350 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Kartu su prašymu pateikė 2020 m. lapkričio 4 d. sąskaitos už teisinę pagalbą ir 2020 m. lapkričio 5 d. banko sąskaitos išrašo kopijas, iš kurių matyti, jog antstolė S. S. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikimą teismui advokatui sumokėjo 350,00 Eur.

39. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

40. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad antstolės ir pareiškėjo interesai šioje byloje yra priešingi, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties netenkinamas, konstatuoja, jog yra pagrindas iš pareiškėjo priteisti suinteresuotam asmeniui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. P. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, antstolei S. S..

Perduoti pareiškėjo R. P. 2020 m. spalio 14 d. atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti (naujoje byloje) kaip prašymą dėl pareiškėjui R. P. susikaupusių bendrų baudų sumų pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. vykdomąjį raštą Nr. e2‑629-769/2016, Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. vykdomąjį raštą Nr. e2‑16618-965/2015 ir Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. vykdomąjį raštą Nr. e2‑16001-965/2015 sumažinimo.