Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1522-460/2016

Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05348-2016-0

2016 m. spalio 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-30 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, LUAB „Rusnės tvenkiniai“, atstovaujama likvidatorės G. Š., antstolė Santa Selezniovienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Šiuo atveju atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).Vykdomosios bylos Nr. 0184/15/01018 duomenimis nustatyta, kad antstolė Santa Selezniovienė vykdo Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-17 vykdomąjį raštą Nr. 2-453-479/2013, kuriame nurodyta, jog teismas nusprendė įpareigoti atsakovą R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini), per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti LUAB „Rusnės tvenkiniai“ turtą pagal balansą ir visus dokumentus likvidatorei G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Vykdomasis raštas išduotas Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-453-479/2013 pagrindu. Ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1606/2014 buvo palikta nepakeista.Iš vykdomosios bylos Nr.00184/16/00656 nustatyta, kad antstolė Santa Selezniovienė vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-11 vykdomąjį raštą Nr.e2-16618-965/2015, kuriuo teismas nutarė už 2015-10-28 patvarkymo Nr. Sl-28394 nevykdymą pareiškėjui R. P. paskirti 55,00 Eur baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną nuo šios nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2015-11-13. Vykdomąjį dokumentą 2016-03-23 pateikė išieškotojas – valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-11 vykdomasis raštas Nr. e2-16618-965/2015 yra priimtas įsiteisėjusios ir vykdytinos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-13 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-l6618-965/2015, kurią Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-204-460/2016 paliko nepakeistą, pagrindu. Vykdomosios bylos Nr. 00184/16/00657 duomenys patvirtina, kad antstolė Santa Selezniovienė taip pat vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-18 vykdomąjį raštą Nr. e2-16001-965/2015, kuriuo teismas nutarė paskirti pareiškėjui R. P. už 2015-10-13 patvarkymo Nr. Sl-27089 nevykdymą 50,00 Eur baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną nuo šios nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2015-11-06. Vykdomąjį dokumentą 2016-03-23 pateikė išieškotojas – valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-18 vykdomasis raštas Nr. e2-16001-965/2015 taip pat yra priimtas įsiteisėjusios ir vykdytinos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-06 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16001-965/2015, kurią Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-176-265/2016 paliko nepakeistą, pagrindu.Pareiškėjas prašo panaikinti vykdomąjį raštą Nr. 2-453-479/2013, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 00184/15/01018, taip pat pripažinti netekusiomis galios 2015-10-08 nutartį Nr. 2-14847-965/2015, 2016-01-04 nutartį Nr. e2-629-769/2015. Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodeksas nereglamentuoja vykdomųjų dokumentų panaikinimo, ši procedūra gali būti taikoma tais atvejais, kai vykdytinas dokumentas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, pavyzdžiui, teismo įsakymas, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1347/2009). Tokiu atveju teismas, priimdamas nutartį dėl vykdytino dokumento panaikinimo, vykdymo proceso prasme nusprendžia ir dėl vykdomojo dokumento panaikinimo. Teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto panaikinimas vykdymo procese yra negalimas. Nustatyta, kad pareiškėjas vykdomojo rašto Nr. 2-453-479/2013 panaikinimo klausimą kelia nebe pirmą kartą. Klaipėdos apygardos teismas 2016-03-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-423-613/2016 konstatavo, jog vykdomasis raštas (išduotas Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-17 civilinėje byloje Nr. 2-453-479/2013 2014-06-10 nutarties, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2014-09-24 civilinėje byloje Nr. 2-1606/2014 paliko nepakeistą, pagrindu) vykdomas teisėtai ir jį panaikinti pagrindų nenustatyta. Nustatyta, kad klausimas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-08 ir 2016-01-04 nutarčių bei jų vykdymo pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas. Pažymėtina, kad CPK 312 str. įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atskiriesiems skundams nagrinėti, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, taip pat taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas dėl šio reiškiamo naujo prašymo ir jį grindžiančių atskirojo skundo argumentų, kaip nesusijusių su skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, plačiau nepasisako. Pareiškėjas prašo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 00184/15/01018, nurodo, jog 2015-12-21, 2016-04-18 dokumentų priėmimo–perdavimo aktai patvirtina, kad LUAB „Rusnės tvenkiniai“ likvidatorė G. Š. yra gavusi likviduojamos įmonės „Rusnės tvenkiniai“ dokumentus, todėl vykdomoji byla turi būti nutraukta. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, jog vykdomasis raštas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, būtų įvykdytas. Su šia teismo išvada nėra pagrindo nesutikti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad LUAB „Rusnės tvenkiniai“ likvidatorė G. Š. 2016-04-26 prašymu informavo antstolę Santą Selezniovienę dėl vykdymo veiksmų tęsimo, kadangi pareiškėjas R. P. nėra perdavęs visų įmonės dokumentų (b. l. 18). Klaipėdos apygardos teismas 2014-06-10 sprendimu įpareigojo R. P. perduoti LUAB „Rusnės tvenkiniai“ turtą pagal balansą ir visus įmonės dokumentus likvidatorei G. Š.. 2016-04-26 likvidatorė prašyme nurodo, kad pareiškėjas perdavė mažą dalį įvairių laikotarpių atskirų įmonės buhalterinių dokumentų. Iš dokumentų priėmimo–perdavimo aktų (b. l. 11–13) duomenų matyti, kad buvo perduoti dokumentai, tačiau tarp jų nėra įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nuo įmonės įsteigimo 1995-02-28, todėl likvidatorė nurodė, jog perduoti ne visi dokumentai, kurie pagrįstų įmonės visas finansines operacijas, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį. Duomenų, patvirtinančių, jog teismo sprendimo pagrindu išduotas Klaipėdos apygardos teismo vykdomasis raštas būtų įvykdytas visiškai, nėra. Vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą CPK 632 str. 1 d. 1 p. Atsižvelgiant į tai, kad vykdytinas teismo spendimas yra asmeninio pobūdžio, jį įvykdyti gali tik pats pareiškėjas, todėl siekdamas greitesnio vykdymo proceso užbaigimo turi pagrįstai įrodyti, jog teismo įpareigojimą įvykdė, t. y. pateikė visus įmonės dokumentus. Pagal byloje esančius duomenys teigti, jog vykdomasis dokumentas visiškai įvykdytas, nėra pagrindo, tai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.Nustatyta, kad vykdomieji raštai Antstolės Santos Selezniovienės vykdomose vykdomosiose byloje Nr. 0184/16/00656 ir 0184/16/00657 yra išduoti įsiteisėjusių Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarčių civilinėse bylose Nr. e2-16618-965/2015 ir Nr. e2-16001-965/2015 pagrindu. Pareiškėjas nurodo, jog užvestos vykdomosios bylos turi būti panaikintos. Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodeksas numato vykdomosios bylos nutraukimo galimybę, tačiau tik įstatymo numatytais atvejais. Vykdomoji byla nutraukiama: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino šio Kodekso 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (CK 6.436 straipsnis); 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime (CPK 629 str.). Nagrinėjamu atveju iš vykdomųjų bylų duomenų nenustatyta įstatyme numatytų pagrindų nutraukti vykdomąsias bylas. Taip pat, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad CPK nenumato vykdomųjų bylų panaikinimo instituto, todėl šios pareiškėjo skundo dalies pagrįstai netenkino. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog civilinės bylos išnagrinėtos pažeidus ieškinio (pareiškimo) priėmimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, taip pat pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą dvigubo baudimo už tą patį veiksmą (lot. non bis in idem) principą. Pažymėtina, kaip nurodyta anksčiau, nutartys civilinėse bylose Nr. e2-16618-965/2015 ir Nr. e2-16001-965/2015, kuriose išduoti vykdomieji raštai, kurių pagrindu užvestos vykdomosios bylos, yra įsiteisėjusios. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas pasinaudojo jam įstatymo suteikta apeliacijos teise ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-13 ir 2015-11-06 nutartis apskundė. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-204-460/206 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. e2-16618-965/2015 paliko nepakeistą, 2016-02-10 nutartimi Nr. e2S-176-265/2016 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. e2-16001-965/2016 paliko nepakeistą. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nesuteikta teisė peržiūrėti priimtų ir įsiteisėjusių teismo nutarčių galiojimo, taip pat gautų procesinių dokumentų priėmimo pagrįstumo (CPK 182 str. 2 p.). Kaip nustatyta, vykdomosios bylos vykdomos pagal galiojančius vykdomuosius raštus, todėl vykdomos teisėtai ir pagrįstai, ką teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Teismo nutarties pagrindu išduotas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris, pateiktas vykdyti CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka, yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 586 str. 1 d., 587 str. 1 p.). Kaip minėta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-06 ir 2016-11-13 nutartys, kuriomis paskirtos baudos ir kurių pagrindu išduoti vykdomieji raštai, yra įsiteisėjusios, nepakeistos ir nepanaikintos, todėl galiojančios ir vykdytinos (CPK 584 str. 1 d. 1 p., 588 str. 1 d.). Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog sprendžiant dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015‑11‑06 ir 2016-11-13 nutarčių dėl baudų skyrimo yra aktualios atsiradusios naujos faktinės aplinkybės – Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-09 civilinėje byloje Nr. 2S-423-613/2016 priimtos nutarties įsiteisėjimas. Apeliantas nurodo, kad minėta nutartimi konstatuota, kad pareiškėjas R. P. baudžiamas antrą kartą už tą patį priešingą teisei veiksmą. Ši naujai paaiškėjusi aplinkybė, apelianto nuomone, nutraukia vykdomųjų raštų vykdymą. Apelianto nuomone, Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-09 nutartyje nustatyti išaiškinimai taikytini šioje civilinėje byloje, o byla nagrinėtina iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto akcentuojama Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-423-613/2016 priimta išnagrinėjus suinteresuoto asmens R. P. atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą. Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-09 nutartimi panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-05 nutartis, kuria pareiškėjui pakartotinai buvo paskirta bauda už antstolės reikalavimo perduoti LUAB „Rusnės tvenkiniai“ turtą pagal balansą ir visus dokumentus likvidatorei G. Š. nevykdymą. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-09 nutartyje nebuvo nagrinėjamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. e2-16618-965/2015 ir Nr. e2-16001-965/2015 priimtų nutarčių teisėtumas ir pagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-09 nutartyje nurodytos teisės taikymo taisyklės nesudaro pagrindo vertinti įsiteisėjusių teismo nutarčių Nr. e2-16618-965/2015 ir Nr. e2-16001-965/2015 teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 182 str. 2 p.). Pareiškėjo nurodomos naujos faktinės aplinkybės, taikytinos civilinėse bylose Nr. e2-16618-965/2015 ir Nr. e2-16001-965/2015, pagal Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-09 nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aiškinimo ir taikymo taisykles nėra pagrindas konstatuoti antstolės veiksmų neteisėtumą vykdomosiose bylose, vykdant įsiteisėjusių teismo nutarčių pagrindu išduotus vykdomuosius raštus. Pareiškėjo nurodoma Klaipėdos apygardos teismo nutartis nesukuria teisinio pagrindo kvestionuoti jau priimtų ir įsiteisėjusių Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarčių, kurios apeliacine tvarka buvo peržiūrėtos ir paliktos nepakeistos iki Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-09 nutarties priėmimo dienos, pagrįstumą ir teisėtumą.Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010‑06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skolininko atskirąjį skundą, daro išvadą, kad į esminius byloje nagrinėjamus klausimus ir su tuo susijusius atskirojo skundo argumentus atsakyta, kiti atskirojo skundo teiginiai ir motyvai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-30 nutartį palikti nepakeistą.