Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2S-1257-253/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-30
Bylos Nr.: 2S-1257-253/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05501-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis palikta nepakeista.

Teisėjas: Albina Pupeikienė (pirm.)
Pareiškėjas: R. P.
Suinteresuotas asmuo: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2S-1257-253/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05501-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.8.1; 3.5.8.2; 3.5.9 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė S. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas R. P. kreipėsi į antstolę S. S. su skundu, prašydamas nutraukti nuo jų vykdymo pradžios vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutraukti antstolės patvarkymų vykdymą, kol valstybėje bus įvertinti sprendimai, kurių pagrindu antstolė pateikė faktinių aplinkybių neatitinkančius duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir kurių pagrindu išduotos: „Sodros“ 2020 m. vasario 20 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Sodros“ 2020 m. vasario 20 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) bei antstolės 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas pareiškėjui. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis ir 2016 m. sausio 4 d. nutartis, kurių pagrindu antstolė vykdo vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam principui non bis in idem. Pareiškėjas nurodo, kad antstolės 2020 m. liepos 21 d. patvarkymas priimtas galbūt klastojant valstybės dokumentus, o pagal juos išduotos tikrovės neatitinkančios pažymos: „Sodros“ 2020 m. vasario 20 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Sodros“ 2020 m. vasario 20 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Antstolė S. S. 2020 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymu dėl skundo nagrinėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 3 dalimi skundą perdavė Klaipėdos apylinkės teismui.

3. Antstolė nurodė, kad pareiškėjui buvo išaiškinta, kad vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), užvestos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d., 2015 m. lapkričio 13 d. ir 2016 m. sausio 4 d. nutarčių pagrindu, yra teisėtos, pagrįstos ir vykdytinos, nes minimos nutartys įsiteisėjusios, jų pagrįstumas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėjas skųsdamas 2020 m. liepos 22 d. patvarkymą nepasinaudojo savo teisėmis, numatytomis CPK 681 straipsnyje, ir nuomonės dėl nustatytinos areštuoto turto vertės nereiškė, skundą grindžia motyvais, kurie nėra susiję su skundžiamu patvarkymu, o susiję bendrai su visais vykdomosiose bylose atliktais veiksmais. Taip pat nurodė, jog pareiškėjui ne kartą išaiškinta ir nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi buvo panaikinta tik Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartis, kuria pareiškėjui pakartotinai paskirta bauda už antstolės reikalavimo perduoti LUAB (duomenys neskelbtini) turtą pagal balansą ir visus dokumentus likvidatorei nevykdymą, o 2015 m. lapkričio 6 d. , 2015 m. lapkričio 13 d., 2016 m. sausio 4 d. nutartys nebuvo ir neturėjo būti vertinamos. Be to, pareiškėjui ne kartą išaiškinta, kad teismas neturi kompetencijos peržiūrėti, revizuoti ar analizuoti įsiteisėjusių pirmosios ir aukštesnės instancijos teismų procesinių sprendimų (CPK 22, 25, 301 straipsniai), todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d., 2015 m. lapkričio 13 d. ir 2016 m. sausio 4 d. nutarčių teisėtumo peržiūra yra nebegalima nuo jų įsiteisėjimo momento. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra pripažinta, kad pareiškėjas piktavališkai atsisako vykdyti ir nevykdo jam teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo perduoti likvidatorei LUAB (duomenys neskelbtini) turtą pagal balansą ir visą dokumentaciją, dėl to pradėtas vykdymo procesas ir pareiškėjui teikiami privalomi antstolio įpareigojimai, kurių pareiškėjas nepagrįstai nevykdo, o už nevykdymą jam teisėtai skaičiuojamos minėtomis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d., 2015 m. lapkričio 13 d., 2016 m. sausio 4 d. nutartimis paskirtos baudos. Pareiškėjo R. P. skundas yra nepagrįstas, nes, nors daugybės įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų pagrindu buvo ne kartą atmesti skolininko teiginiai, susiję su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d., 2015 m. lapkričio 13 d., 2016 m. sausio 4 d. nutartimis paskirtų baudų skaičiavimu, pareiškėjas ir toliau antstolės veiksmus skundžia grįsdamas skundus tomis pačiomis subjektyviomis interpretacijomis, taip nepagrįstai gaišindamas antstolio, teismų teisėjų darbo laiką, eikvodamas antstolės pinigines lėšas patvarkymų, atsiliepimų į atskiruosius skundus rengimui. Pareiškėjas, teikdamas nepagrįstą skundą dėl antstolio veiksmų, netinkamai naudojasi savo teisėmis ir netinkamai vykdo savo pareigas vykdymo procese, tokiu būdu vilkindamas išieškojimo procesą bei pažeisdamas išieškotojo teises ir interesus, dėl to laikytina, kad pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiauja teise skųsti antstolio veiksmus. Nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo nutraukti nuo jų vykdymo pradžios antstolės vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų priežasčių antstolė prašė skirti pareiškėjui R. P. CPK 95 straipsnyje nustatytą baudą už piktnaudžiavimą teise skųsti antstolio veiksmus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjo R. P. skundo dėl antstolio veiksmų; netenkino antstolės S. S. prašymo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą teise skųsti antstolio veiksmus.

Šalies argumentai

5. Teismas nurodė, jog pateiktu skundu pareiškėjas prašo pripažinti neteisėtomis ir nutraukti nuo vykdymo pradžios vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas atsižvelgęs į teismui pateiktas vykdomąsias bylas, vykdomas pareiškėjo atžvilgiu, padarė išvadą, kad, nurodant vienos iš vykdomųjų bylų numerį, skunde yra padarytas rašymo apsirikimas, o pareiškėjas iš tiesų prašo, kad būtų nutraukta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo dalykas yra vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d., 2015 m. lapkričio 13 d. ir 2016 m. sausio 4 d. nutartys, kurių pagrindu išduoti vykdomieji raštai, yra įsiteisėjusios ir nepanaikintos (civilinės bylos Nr. e2-16618-965/2015, Nr. e2-16001-965/2015, Nr. e2-629-769/2016).

7. Teismas nurodė, jog pareiškėjui yra paskirtos ne vienkartinės baudos, o periodinės, t. y. už kiekvieną nevykdymo dieną. Pažymėjo, kad, priešingai, nei teigia pareiškėjas, nutartyse aiškiai nurodyta, kad paskirtos baudos skaičiuojamos ne už 2 dienas, o už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną. Pabrėžė, jog šiuo atveju teismas neturi kompetencijos peržiūrėti, revizuoti ar analizuoti įsiteisėjusių pirmosios ir aukštesnės instancijos teismų procesinių sprendimų (CPK 301 straipsnis) ir šios aplinkybės pareiškėjui jau ne kartą buvo išaiškintos.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartyje nėra analizuojamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d., 2015 m. lapkričio 13 d. ir 2016 m. sausio 4 d. nutarčių, kurių pagrindu pradėtos vykdomosios bylos, teisėtumas.

9. Teismas nurodė, jog CPK 626 straipsnis nenumato, kad vykdomas ikiteisminis tyrimas būtų pagrindas stabdyti ar nutraukti vykdomąją bylą. Tarp fakultatyviųjų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų taip pat nenurodytas pagrindas, kad vykdomoji byla gali būti stabdoma tuo pagrindu, kai yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjo kreipimasis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dar nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas yra pradėtas.

10. Teismas antstolės prašymą skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą teise skųsti antstolio veiksmus atmetė kaip nepagrįstą. Teismo vertinimu, inicijuoti bylą nebuvo teisinio pagrindo, tačiau pareiškėjas naudojosi savo teise, numatyta CPK 510 straipsnyje, apskųsti antstolio veiksmus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas bylą veda asmeniškai, byloje nėra duomenų, jog jis turėtų aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl jis galėjo klysti dėl savo subjektinės teisės kreiptis į teismą turėjimo ir apimties. Teismas padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. P. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį (atskirajame skunde klaidingai nurodoma, jog prašoma panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartį) ir nutraukti nuo jų vykdymo pradžios vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Monika Lapukaitė 2020 m. rugpjūčio 14 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-8058-1030/2020, kuria pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą. Skundžiamos nutarties pareiškėjo reikalavimas – nutraukti nuo jų vykdymo pradžios antstolio vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjo skundo pagrindas – Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-423-613/2016, tapatūs tiek skundžiamoje nutartyje, tiek Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. priimtoje įsiteisėjusioje nutartyje, todėl manytina, kad teismas privalėjo vadovautis tais pačiais CPK 290, 291 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu, tačiau to nepadarė.

11.2. Apeliantas nurodo, jog 2020 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja nagrinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu inicijuotą tyrimą dėl antstolio galbūt apgaulės būdu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateiktų duomenų. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog nurodytoje byloje bus nagrinėjami tapatūs reikalavimai – dėl antstolio vykdomų vykdomųjų bylų nutraukimo, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, kaip priimta nesivadovaujant CPK 290, 291 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

11.3. Skundžiama teismo nutartis priimta pažeidžiant CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Teismas privalėjo žinoti, jog 2016 m. kovo 9 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-423-613/2016, kurioje vyko ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

11.4. Apeliantas nurodo, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d., 2015 m. lapkričio 13 d. ir 2016 m. sausio 4 nutartys, kuriomis pareiškėjui skirtos antstolės vykdomosiose bylose išieškomos baudos, po 2016 m. kovo 9 d. nutarties priėmimo laikytinos niekinėmis ir netekusiomis galios, be to, pareiškėjas yra sumokėjęs visą priteistą sumą, todėl antstolės vykdomosios bylos, visiškai įvykdžius vykdomuosius dokumentus, laikytinos baigtomis, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 punktu.

11.5. Apeliantas, vadovaudamasis CPK 629 straipsnio 1 dalies 6 punktu, taip pat prašo nutraukti užbaigtos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu vykdomas vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jis, kaip fizinis asmuo, neturi ir neturėjo teisės būti juridinio asmens LUAB (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų perėmėjas, neturi ir neturėjo teisės bei realios galimybės disponuoti bendrovės turtu bei dokumentais.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė S. S. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti antstolei S. S. iš apelianto antstolės patirtas advokato išlaidas už šio atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Apeliantas subjektyviai interpretuoja proceso teisės normas, teismų praktiką ir nepagrįstai kaltina tiek antstolę S. S., tiek pirmosios instancijos teismą neteisėtų sprendimų priėmimu.

Šalies argumentai

12.2. Iš apelianto atskirojo skundo turinio matyti, jog jis yra paduotas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties, tačiau atskirojo skundo reikalavimuose nurodoma, kad apeliantas šiuo atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartį. Atskirojo skundo reikalavimuose nurodyta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-8028-1030/2020, kurią apeliantas prašo panaikinti apeliacine tvarka, jau yra įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas pagal apelianto atskirąjį skundą turi būti nutrauktas.

12.3. Atskirojo skundo motyvai, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimas baudžiamojoje byloje gali turėti įtakos šios civilinės bylos dėl antstolio veiksmų teisėtumo, priimant 2020 m. liepos 22 d. patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamam išnagrinėjimui, atmestini kaip neteisėti ir nepagrįsti. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apelianto skundą atmetė ir paliko galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartį.

12.4. Atskirojo skundo motyvai, kad R. P. skundus nagrinėjusios Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė (civilinė byla Nr. 2YT-8028-1030/2020) ir teisėja Milda Skersienė, priėmusi 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo nutartį šioje civilinėje byloje, R. P. skundus atmetė skirtingų teisės normų pagrindu, nors, pasak apelianto, šie skundai tapatūs, laikytini nepagrįstais ir nelogiškais. Apeliantas prie atskirojo skundo nepridėjo įrodymų, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjant pareiškėjo 2020 m. liepos 24 d. skundą dėl antstolio veiksmų teisme buvo nagrinėjamas kitas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kurio pagrindas yra tapatus 2020 m. liepos 24 d. skundo dėl antstolio veiksmų pagrindui, t. y. dėl 2020 m. liepos 22 d. patvarkymo dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini).

12.5. Apelianto prašymai panaikinti skundžiamą nutartį CPK 632 straipsnio 1 punkto pagrindu ir nutraukti vykdomųjų bylų vykdymą CPK 629 straipsnių 1 dalies 6 punkto pagrindu nebuvo reiškiami jo 2020 m. liepos 24 d. skunde dėl antstolio veiksmų, tai savaime sudaro pagrindą jų nenagrinėti ir atskirąjį skundą atmesti.

12.6. Apeliantas vykdomųjų bylų užbaigimą kildina iš subjektyvaus ir akivaizdžiai klaidingo jam paskirtų baudų už antstolio reikalavimų nevykdymą skaičiavimo ir nurodo, kad jam paskirtų baudų suma yra 330,00 Eur, nors šie jo teiginiai ne kartą buvo atmesti įsiteisėjusiais ir galutiniais teismų procesiniais sprendimais.

12.7. CPK 629 straipsnio nuostatų taikymas ne kartą buvo įvertintas apelianto skundus dėl antstolio veiksmų nagrinėjusių teismų procesiniais sprendimais, todėl pakartotinis klausimo kėlimas atskirajame skunde dėl CPK 629 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo laikytinas visiškai nepagrįstu.

12.8. Vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotoja yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o skolininkas – R. P., todėl LUAB (duomenys neskelbtini) likvidavimas neturi teisinės reikšmės vykdymo veiksmams vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

13. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

16. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

17. Pažymėtina, kad vykdymo veiksmus atlieka specialus teisės subjektas – antstolis. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, patikrina antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertina kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams.

18. Byloje nustatyta, jog antstolė S. S. atlieka vykdymo veiksmus šiose vykdomosiose bylose: vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal 2016 m. sausio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-629-769/2016 dėl 60,00 Eur baudos už kiekvieną 2015 m. lapkričio 10 d. antstolės patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2016 m. sausio 4 d., išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-16618-965/2015 dėl 55,00 Eur baudos už kiekvieną reikalavimo (2015 m. spalio 28 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini)) neįvykdymo dieną nuo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 13 d., išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-16001-965/2015 dėl 50,00 Eur baudos už kiekvieną reikalavimo (2015 m. spalio 13 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini)) neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 6 d., išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

19. 2020 m. liepos 22 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu patvarkymu nurodė, kad, atsižvelgdama į realią šios dienos rinkos situaciją, interneto svetainėse skelbiamus pardavimus, nustato 2016 m. balandžio 29 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoto skolininkui R. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. transporto priemonės „T. T.“ vertę – 500,00 Eur ir transporto priemonės „T. L. C.“ vertę – 4 000,00 Eur; apie šį patvarkymą informuojamos vykdymo proceso šalys.

20. Pareiškėjas pateiktu skundu dėl antstolės 2020 m. liepos 22 d. patvarkymo dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) prašė vadovaujantis 2016 m. kovo 9 d. nutartimi 2S-423-613/2016 paskelbti nuo jų vykdymo pradžios vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomomis neteisėtai, galbūt nusikalstamai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą principą non bis in idem; nutraukti antstolės patvarkymų vykdymą, kol valstybėje bus įvertinti sprendimai, kurių pagrindu antstolė pateikė faktinių aplinkybių neatitinkančius duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir kurių pagrindu išduotos: „Sodros“ 2020 m. vasario 20 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Sodros“ 2020 m. vasario 20 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat antstolės 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas pareiškėjui. Antstolė 2020 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymu dėl 2020 m. liepos 24 d. skundo nagrinėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė Klaipėdos apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą.

21. Taigi nagrinėjamos bylos dalyką sudaro antstolės vykdymo veiksmų pagrįstumo (teisėtumo), priimant 2020 m. liepos 22 d. patvarkymą, patikrinimas ir vykdomosios bylos sustabdymo (nutraukimo) pagrindų (ne)buvimo įvertinimas.

22. Apeliantas nurodo, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-8058-1030/2020, kuria pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą. Apeliantas teigia, kad tiek skundžiamoje nutartyje, tiek Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. priimtoje įsiteisėjusioje nutartyje pareiškėjo reikalavimai yra tapatūs, todėl teismas turėjo vadovautis CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu, tačiau to nepadarė.

23. CPK 296 straipsnyje numatyti pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – „Liteko“) duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.2YT-8058-1030/2020, paliko nenagrinėtą pareiškėjo R. P. skundą dėl antstolės S. S. veiksmų, nes nustatė, jog ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra nagrinėjamas teisme civilinėje byloje Nr. Nr. 2YT-7833-512/2020. Šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl 2020 m. liepos 22 d. antstolės patvarkymo teisėtumo, todėl reikalavimas vertintinas kaip naujas ginčo dalyko prasme. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjo argumentas, kad skundas turėjo būti paliktas nenagrinėtas, atmestinas kaip nepagrįstas.

24. Apeliantas teigia, jog 2020 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja nagrinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu inicijuotą tyrimą dėl antstolio galbūt apgaulės būdu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateiktų duomenų. Apeliantas mano, jog nurodytoje byloje bus nagrinėjami tapatūs reikalavimai – dėl antstolio vykdomų vykdomųjų bylų nutraukimo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta, kaip priimta nesilaikant CPK 296 straipsnio dalies 4 punkto.

25. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato rašto į 2020 m. liepos 24 d. prašymą dėl informacijos pateikimo matyti, jog pagal gautą R. P. skundą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 229 straipsnio 1 dalį dėl antstolės S. S. 2020 m. liepos 21 d. buvo priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 168 straipsniu, kadangi nenustatyta baudžiamojo nusikaltimo ar nusižengimo požymių. Minėtame rašte nurodyta, jog nutarimas 2020 m. liepos 24 d. apskųstas. Pažymėtina, jog teismas neturi duomenų, jog ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog pareiškėjas inicijavo ikiteisminį tyrimą, nesudaro pagrindo skundo palikti nenagrinėto. Atsižvelgdamas į tai, jog atskirojo skundo argumento nepatvirtina jokie byloje surinkti objektyvūs įrodymai, apeliacinės instancijos teismas anksčiau aptartą apelianto argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

26. Apeliantas taip pat teigia, kad jis, kaip fizinis asmuo, neturi ir neturėjo teisės būti juridinio asmens LUAB (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų perėmėjas, neturi ir neturėjo teisės bei realios galimybės disponuoti bendrovės turtu bei dokumentais, todėl prašo nutraukti vykdomąsias bylas vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai yra įtvirtinti CPK 629 straipsnyje, privalomieji vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai – 626 straipsnyje, fakultatyvieji – 627 straipsnyje. Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 6 punktą vykdomoji byla nutraukiama reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog apelianto nurodytose vykdomosiose bylose išieškotoja yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o skolininkas – R. P., todėl LUAB (duomenys neskelbtini) likvidavimas neturi teisinės reikšmės vykdymo veiksmams vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

27. Pažymėtina, jog, vertinant pareiškėjo skundžiamo patvarkymo teisėtumą, pripažintina, kad pareiškėjas pateiktu skundu dėl antstolės 2020 m. liepos 22 d. patvarkymo dėl areštuoto turto vertės nustatymo nurodo tam tikras aplinkybes bei savo asmeninį tam tikrų teismų procesinių sprendimų vertinimą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar duomenų ir nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti antstolės veiksmų, priimant patvarkymą, teisėtumu. Nurodytų argumentų kontekste apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolė, priimdama patvarkymą, veikė teisėtai, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, o pareiškėjo subjektyvus teismų procesinių sprendimų interpretavimas nesudaro pagrindo panaikinti teisėto patvarkymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog 2020 m. liepos 22 d. patvarkymas pareiškėjui yra privalomas ir turi būti įvykdytas.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog dėl kitų pareiškėjo skundo pagrindą sudarančių aplinkybių jau ne kartą buvo pasisakyta teismų procesiniuose sprendimuose. Vėliausi procesiniai sprendimai iki šios bylos nagrinėjimo Klaipėdos apygardos teismo priimti civilinėje byloje Nr. 2S-1147-253/2020 ir civilinėje byloje Nr. 2S-1258-889/2020. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1147-253/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-7833-512/2020, kuria netenkintas pareiškėjo R. P. skundas dėl antstolės veiksmų, paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1258-889/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje 2YT-8321-328/2020, kuria atmestas pareiškėjo R. P. skundas, paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundo argumentu, kad apeliantas subjektyviai interpretuoja proceso teisės normas, teismų praktiką. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje apeliantas nenurodo iš esmės jokių naujų reikšmingų aplinkybių dėl antstolės veiksmų neteisėtumo – tik tais pačiais pagrindais skundžia vis naujus antstolės priimamus patvarkymus, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertins pasikartojančių argumentų, sudarančių skundo pagrindą.

29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Dėl kitų argumentų

30. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas nurodo, jog iš apelianto atskirojo skundo turinio matyti, jog jis yra paduotas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties, tačiau atskirojo skundo reikalavimuose nurodoma, kad apeliantas šiuo atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartį. Atskirojo skundo reikalavimuose nurodyta Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-8028-1030/2020, kurią apeliantas prašo panaikinti apeliacine tvarka, jau yra įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas pagal apelianto atskirąjį skundą turi būti nutrauktas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su paminėtais atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais.

31. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad skundžia Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį, tačiau skunde suformuluotu prašymu teismui prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, nagrinėjamos bylos duomenis, konstatuoja, kad apeliantas klaidingai suformulavo atskirojo skundo dalyką (nurodė netikslią skundžiamos teismo nutarties datą), vietoje prašymo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį nurodė prašymą panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartį. Šis atskirojo skundo netikslumas laikytinas akivaizdžiu apelianto padarytu rašymo apsirikimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo trūkumų šalinimo institutu dėl šios priežasties nesinaudotina, nes apelianto procesinė valia bylą nagrinėjančiam apeliacinės instancijos teismui yra aiški.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Netenkinus atskirojo skundo, atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikusiai šaliai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

34. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė S. S. prašo priteisti iš apelianto antstolės patirtas advokato išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Suinteresuotas asmuo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2016 m. sausio 12 d. Generalinę sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad advokato honoraro dydis nustatomas šalių susitarimu ir nurodomas sąskaitoje už teisinę pagalbą. 2020 m. spalio 8 d. teisme gautas suinteresuoto asmens atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašo priteisti iš pareiškėjo (apelianto) 350,00 Eur išlaidų sumą už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, pateikė šių išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus (2020 m. spalio 2 d. 350,00 Eur sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. spalio 5 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo atskirasis skundas atmestas, suinteresuoto asmens prašymas dėl 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš apelianto yra tenkintinas.

Dėl vykdomųjų bylų grąžinimo

35. Atsižvelgus į tai, kad vykdomosios bylos skundui nagrinėti buvo išreikalautos iš Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtos bylos Nr. 2S-1258-889/2020, jos grąžintinos į nurodytą bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo R. P. 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suinteresuotam asmeniui S. S..

Grąžinti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) į Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2S-1258-889/2020.

Teisėja Albina Pupeikienė