Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė S. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

16. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Suinteresuotas asmuo antstolė S. S. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020 m. liepos 31 d. raštą. Nurodė, jog antstolė šiuos įrodymus gavo jau po apelianto skundžiamos teismo nutarties priėmimo dienos, todėl prašo juos pridėti prie bylos kaip bylai reikšmės turinčius įrodymus. Kadangi šie rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, apeliantas galėjo susipažinti su papildomai pateiktais dokumentais, prieštaravimų dėl jų pridėjimo nepateikė, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima suinteresuoto asmens pateiktus naujus įrodymus, kad juos, esant būtinybei, galėtų vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Faktinės bylos aplinkybės

19. Byloje nustatyta, kad antstolė S. S. vykdė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. P. įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti LUAB (duomenys neskelbtini) turtą pagal balansą ir visus dokumentus likvidatorei G. Š.. 2019 m. rugsėjo 26 d. priimtas patvarkymas užbaigti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) CPK 629 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (likvidavus juridinį asmenį, kai negalimas teisių perėmimas) ir vykdomasis dokumentas grąžintas Klaipėdos apygardos teismui.

20. Nustatyta, jog antstolė S. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2016 m. sausio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 60,00 Eur baudos už kiekvieną 2015 m. lapkričio 10 d. antstolės patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2016 m. sausio 4 d., išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 55,00 Eur baudos už kiekvieną reikalavimo (2015 m. spalio 28 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini)) neįvykdymo dieną nuo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 13 d., išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-18 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 50,00 Eur baudos už kiekvieną reikalavimo (2015 m. spalio 13 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini)) neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2015-11-06, išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

21. 2016 m. balandžio 22 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), l. 47–48), o 2016 m. balandžio 29 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 1. t., b. 1 60), kuriais pareikalauta iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies (pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų), neviršijančios vieno MMA. Pagal abu patvarkymus iš viso išieškoma suma (kartu su vykdymo išlaidom) – 26 567,11 Eur. Minėti patvarkymai buvo išsiųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus Šilutės skyriui.

22. Atsižvelgiant į gautą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą, kuriuo prašoma paskelbto karantino laikotarpiu sustabdyti išieškojimą iš skolininkų fizinių asmenų darbo užmokesčio ir kitų (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodytų darbo užmokesčiui prilygintų skolininko pajamų vykdomosiose bylose, kuriose išieškoma į valstybės biudžetą, išskyrus išieškomas administracine ir baudžiamąja tvarka paskirtas baudas, 2020 m. balandžio 10 d. priimtas patvarkymas dėl išieškojimo sustabdymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo sustabdytas 2016 m. balandžio 22 d., 2016 m. balandžio 29 d. patvarkymų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. P. VSDFV gaunamų išmokų vykdymas iki atskiro antstolės nurodymo (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 5 t., b. l. 2).

23. 2020 m. birželio 11 d. surašytas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriuo padidinta skolininko laisvai disponuojamų piniginių lėšų suma iki 970,40 Eur (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 5 t., b. l. 32). 2020 m. birželio 25 priimti patvarkymai dėl vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose atnaujinimo ir patvarkymo dėl skolos išieškojimo patikslinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 5 t., b. l. 51–53).

24. Pareiškėjas pateiktu skundu prašė nutraukti nuo vykdymo pradžios vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); apskaičiuoti per daugybę metų antstolės nusavintas lėšas ir sugrąžinti į R., R. P. sąskaitas Kredito unijoje. Antstolė 2020 m. liepos 2 d. patvarkymu dėl skundo nagrinėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė Klaipėdos apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šiuo atveju nenustatyta CPK 629 straipsnyje nurodytų vykdomųjų bylų nutraukimo pagrindų. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą.

25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas, neatkartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šios teismo priimtos nutarties motyvams, pasisakydamas dėl esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

26. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų ir nenutraukė vykdomųjų bylų, yra pagrįsta ir teisėta.

27. Pažymėtina, kad vykdymo veiksmus atlieka specialus teisės subjektas – antstolis. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, patikrina antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertina kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams.

28. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atlikdamas vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

29. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 588 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išimtis taikytina šių teismo procesinių sprendimų atžvilgiu, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1, 2 dalys). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – „Liteko“) (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d., 2015 m. lapkričio 13 d. ir 2016 m. sausio 4 d. nutartys, kurių pagrindu išduoti vykdomieji raštai, yra įsiteisėjusios ir nepanaikintos (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtomis nutartimis pareiškėjui yra paskirtos baudos už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną.

30. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju teismas neturi kompetencijos peržiūrėti, revizuoti ar analizuoti įsiteisėjusių pirmosios ir aukštesnės instancijos teismų procesinių sprendimų (CPK 301 straipsnis).

31. Pažymėtina, jog, priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą ir pradėjus vykdymo veiksmus, vykdomoji byla gali būti nutraukta tik CPK 629 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais vykdomosios bylos nutraukimo pagrindais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju nėra CPK 629 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl ko antstolė privalėjo vykdomąją bylą nutraukti, kaip, be kita ko, nėra ir pagrindo išvadai, kad antstolė nepagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti.

32. Apeliantas teigia, jog skundžiama teismo nutartis priimta pažeidžiant CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktus, priimta nesivadovaujant įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, kuriose ginčas vyko tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. priimta nesivadovaujant: Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi Nr. 2S-423-613/2016; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi Nr. e2-15995-980/2015. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu.

33. Iš „Liteko“ duomenų nustatyta, jog apelianto minimoje Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-423-613/2016 nustatyta, kad antstolė S. S. kreipėsi į teismą prašydama spręsti klausimą dėl baudos skyrimo R. P. už antstolio reikalavimų nevykdymą (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškimą tenkino, paskyrė R. P. už antstolės S. S. 2015 m. rugsėjo 29 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimų nevykdymą 35,00 Eur baudą už kiekvieną patvarkymo reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo antstolės kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2015 m. spalio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 9 d. panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį, pareiškėjos antstolės S. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo R. P. atmetė.

34. Iš „Liteko“ duomenų taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15995-980/2015 atsisakyta priimti R. P. skundą dėl antstolės S. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys LUAB (duomenys neskelbtini) likvidatorė G. Š., ir nutarta, grąžinti skundą padavusiam asmeniui. Minėtoje byloje konstatuota, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su tapačiais reikalavimais, t. y. dėl antstolės padėjėjos priimtų pakartotinių patvarkymų (vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl kurių teisme jau yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-15215-122/2015, todėl pareiškėjo R. P. skundą dėl antstolės S. S. veiksmų atsisakyta priimti (LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

35. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos atliktu situacijos vertinimu, jog pareiškėjo nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 2S-423-613/2016) nėra analizuojamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d., 2015 m. lapkričio 13 d. ir 2016 m. sausio 4 d. nutarčių, kurių pagrindu pradėtos vykdomosios bylos, teisėtumas. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1522-460/2016 nurodė, kad pareiškėjo nurodoma Klaipėdos apygardos teismo nutartis nesukuria teisinio pagrindo kvestionuoti jau priimtų ir įsiteisėjusių Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarčių, kurios apeliacine tvarka buvo peržiūrėtos ir paliktos nepakeistos iki Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarties priėmimo dienos, pagrįstumą ir teisėtumą. Remiantis išdėstytais argumentais, anksčiau aptartas atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

36. Apeliantas nurodo, kad skundžiama teismo nutartis priimta nesivadovaujant Lietuvos valstybės įstatymais, iš esmės pagrįsta galbūt suklastotais dokumentais, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2020 m. vasario 20 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. vasario 20 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), antstolio 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini).

37. Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų nurodė, jog antstolė galbūt klastojo dokumentus, dėl to buvo neteisėtai iš jo atliekamas išieškojimas, lėšos nusavintos, prašė apskaičiuoti per daugybę metų antstolės nepagrįstai nusavintas lėšas ir grąžinti į R. P., R. P. sąskaitas Kredito unijoje.

38. Remiantis bylos duomenimis, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. buvo apskaičiavusi 72 600,00 Eur išieškotinos baudos, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. – 69 410,00 Eur baudos, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. – 63 450 Eur baudos, iš viso – 205 460 Eur. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šie apskaičiuotų išieškotinų baudų dydžiai ir buvo nurodyti 2019 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2016 m. balandžio 22 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-04-29 patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotinos sumos buvo apskaičiuotos būtent patvarkymų priėmimo momentu. Atsižvelgiant į tai, kad baudos pareiškėjui buvo paskirtos už kiekvieną nevykdymo dieną, o iš pareiškėjo pajamų išskaitomos nedidelės sumos, todėl skolos dydis pagal vykdomuosius dokumentus yra kintantis, todėl nebeatitinka 2016 m. patvarkymuose nurodytų duomenų.

39. Pažymėtina, jog baudos apskaičiavimo ir lėšų grąžinimo klausimas, be kita ko, buvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2YT-1954-971/2020, kurioje pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų 2020 m. vasario 14 d. nutartimi netenkintas. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį paliko nepakeistą.

40. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančių duomenų visumą neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui, jog nėra pagrindo pripažinti pagrįstu pareiškėjo nesutikimą su 2020 m. birželio 11 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi antstolė minėtu nurodymu iš esmės tik padidino leidžiamą disponuoti sumą. Paaiškėjus aplinkybėms, jog karantino metu buvo nurašytos skolininko lėšos (soc. išmokos), 2020 m. birželio 11 d. buvo surašytas nurodymas priverstinai nurašyti lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo padidinta laisvai disponuojama suma tam, kad antstolė galėtų pinigines lėšas grąžinti į skolininko sąskaitą, ir 2020 m. birželio 11 d. pareiškėjui grąžinta 331,55 Eur (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vertindamas pareiškėjo argumentus dėl galbūt suklastotų dokumentų nurodė, jog CPK 300 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja dalyvaujančio byloje arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, tokių aplinkybių nenustatyta.

42. Iš byloje pateikto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato rašto į 2020 m. liepos 24 d. prašymą dėl informacijos pateikimo matyti, jog pagal gautą R. P. skundą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 229 straipsnio 1 dalį dėl antstolės S. S. 2020 m. liepos 21 d. buvo priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 168 straipsniu, kadangi nenustatyta baudžiamojo nusikaltimo ar nusižengimo požymių. Minėtame rašte nurodyta, jog nutarimas 2020 m. liepos 24 d. apskųstas, sprendimas nepriimtas. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog nors ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020 m. liepos 24 d. nutarimas apskųstas ir procesinis sprendimas nepriimtas, šios civilinės bylos stabdyti, iki kol bus priimtas atitinkamas procesinis sprendimas, nėra pagrindo.

43. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Dėl kitų atsirojo skundų argumentų

44. Apeliantas, be kita ko, prašo apeliacinės instancijos teismo atnaujinti civilinę bylą Nr. 2YT-7833-512/2020 ir ją nagrinėti iš esmės.

45. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos (365–374 straipsniai), jame reglamentuojamas proceso atnaujinimo institutas, kartu ir teisminės gynybos teisės įgyvendinimas per nustatytą tvarką. CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo, kad procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

46. Teisė teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, kaip ir bet kuri procesinė teisė, įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. CPK 367 straipsnis nustato, kuriam teismui pateikiami prašymai dėl proceso atnaujinimo. Reglamentavimas skiriasi, priklausomai nuo pagrindo, kuriuo prašoma atnaujinti procesą. Jeigu prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, jis pateikiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (CPK 367 straipsnio 1 dalis). Jeigu prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, jis pateikiamas tam teismui, kurio neteisėtos sudėties teismas išnagrinėjo bylą (CPK 367 straipsnio 2 dalis). Jeigu prašymas pagrįstas kitais pagrindais, jis paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui (CPK 367 straipsnio 3 dalis). Taip sudaroma galimybė išnagrinėti bylą, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes, o proceso dalyviai nepraranda teisės bendra instancine tvarka skųsti teismo sprendimų, kurie priimami įvertinus proceso atnaujinimo pagrindu buvusias aplinkybes. Todėl, vadovaujantis imperatyviosiomis įstatymo normomis, apeliacinės instancijos teismas apelianto prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 365, 366 straipsnių pagrindu neturi ir negali nagrinėti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl šio prašymo nepasisako.

47. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

48. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. CPK 93 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Netenkinus atskirojo skundo, atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikusiai šaliai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

50. Suinteresuotas asmuo antstolė S. S. pateikė prašymą iš apelianto priteisti 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą). Suinteresuotas asmuo kartu su atsiliepimu pateikė 2016 m. sausio 12 d. Generalinę sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad advokato honoraro dydis nustatomas šalių susitarimu ir nurodomas sąskaitoje už teisinę pagalbą. 2020 m. rugsėjo 14 d. teisme gautas suinteresuoto asmens atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kartu su minėtu prašymu pateikė 2020 m. rugpjūčio 14 d. 350,00 Eur sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo nurodymą. Nr. 129.

51. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo atskirasis skundas atmestas, suinteresuoto asmens prašymas dėl 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš pareiškėjo yra tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo R. P. 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suinteresuotam asmeniui S. S..