Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, LUAB „Rusnės tvenkiniai“, atstovaujamos likvidatorės G. Š., antstolei S. S. dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas 2016-05-13 kreipėsi į antstolę S. S. su 2016-05-12 skundu dėl antstolės padėjėjos M. P. 2016-04-27 patvarkymo Nr. S1a-12445 „Dėl Klaipėdos apygardos teismo vykdomojo rašto Nr. 2-453-479/2013 vykdymo“. Skundu prašė laikyti netekusiu galios Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-453-479/2013, kaip prieštaraujantį Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-24 nutartyje (civilinė byla Nr. 2-1606/2014) įteisintiems nustatymams, tai yra nustatymui: Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-26 nutartimi paskyrus LUAB „Rusnės tvenkiniai“ likvidatoriumi G. Š. 2014-02-09 LUAB „Rusnės tvenkiniai“ visuotiniame akcininkų susirinkime G. Š. atleista iš LUAB „Rusnės tvenkiniai“ likvidatoriaus pareigų ir apie tai informuotas VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo viešasis registras. Pareiškėjas taip pat prašė nutraukti Klaipėdos apygardos teismo vykdomojo rašto Nr. 2-453-479/2013 pagrindu antstolio vykdomą vykdomąją bylą Nr. 00184/15/01018. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. 2-453-479/2013 vykdomas neteisėtai, jo vykdymas prieštarauja įsiteisėjusiai Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegijos 2016-03-09 nutarčiai, vykdant jį antstolis pažeidžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą non bis idem principą, todėl ir dėl šių motyvų prarado galią, o jo pagrindu antstolio vykdomoji byla naikintina.Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014-09-24 nutartimi patvirtino, jog bendrovės likvidavimo procedūra vykdoma ne Įmonių bankroto įstatymo pagrindu, o visuotinio akcininkų susirinkimo pagrindu, todėl bendrovės akcininkai turėjo ir turi teisę vadovautis akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnyje numatytomis akcininkų teisėmis ir pareigomis, tai yra šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta balsavimo teise – balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir priimti sprendimus dėl bendrovės likvidatoriaus atleidimo, išrinkimo. Bendrovės akcininkų R. R. L. M. P. balsavimo teisė įgyta vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 17 straipsniu nėra teismo nuginčyta, yra galiojanti. Teismų, antstolių bylose dalyvaujantis fizinis asmuo G. Š. neturi teisės atstovauti bendrovę, kas faktinėje tikrovėje ir įteisinta, nes G. Š. nedalyvaujant kaip teisėtai bylos šaliai yra priimtos visos teismų nutartys. R. P. yra bendrovės likvidatorius ir ši faktinė aplinkybė neginčijamai nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1606/2014, kuri įgijusi res judicata galią, tai reiškia, jog šalių ginčas šia dalimi yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims ir kitiems dalyvaujantiems asmenims turi įstatymo galią. Taip pat nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo vykdomojo rašto Nr. 2-453-479/2013 vykdymo atžvilgiu atsirado naujos faktinės aplinkybės, tai yra įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegijos 2016-03-09 nutartis (civ. Byla 2S-423-613/2016), kuri priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kurioje dalyvauja tos pačio šalys ir kuri prieštarauja Klaipėdos apygardos teismo vykdomojo rašto Nr. 2-453-479/2013 vykdymo procesinių veiksmų atžvilgiu, todėl nurodo, kad ir šiuo motyvu vykdomoji byla nepagrįsta, neteisėta, naikintina. Pareiškėjas nurodo, kad fizinio asmens G. Š., kaip bendrovės likvidatoriaus įgaliojimai galioja tik todėl, kad klastojant Juridinių asmenų registro įrašą, tai yra nusikaltimo dėka įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centre. Tai yra, galimai suklastotų oficialių valstybės dokumentų dėka yra išduotas Klaipėdos apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. 2-453-479/2013, kurio pagrindu antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 00184/15/01018, todėl byla neteisėta, naikintina.A. S. S. išnagrinėjo skundą ir 2016-05-20 patvarkymu Nr. S1a-15222 netenkino. Skundą kartu su vykdomosios bylos kopija persiuntė teismui.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-18 nutartimi pareiškėjo R. P. skundo netenkino. Skyrė pareiškėjui R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos išieškant LUAB „Rusnės tvenkiniai“, į.k. 177216588, naudai.Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-453-479/2013, kuria teismas įpareigojo atsakovą R. P. per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti LUAB „Rusnės tvenkiniai“ turtą pagal balansą ir visus dokumentus likvidatorei G. Š., yra įsiteisėjusi, todėl yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pripažino, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-453-479/2013 pagrindu išduotas 2015-07-17 vykdomasis raštas, kurį vykdo antstolė S. S., yra vykdomas teisėtai. Atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas neturi kompetencijos peržiūrėti, revizuoti ar analizuoti įsiteisėjusių pirmosios ir aukštesnės instancijos teismų procesinių sprendimų, todėl pareiškėjo prašymas šioje byloje nagrinėti klausimus, kurie jau buvo išspręsti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, negali būti tenkinamas. Pareiškėjas esant Civilinio proceso kodekse numatytoms sąlygoms ir pagrindams turi teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad vykdomasis dokumentas yra teisėtai priimtas vykdyti ir nėra Civilinio proceso kodekso 629 straipsnyje nurodytų aplinkybių vykdomajai bylai nutraukti. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad galimai suklastotų oficialių valstybės dokumentų dėka yra išduotas Klaipėdos apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. 2-453-479/2013, kurio pagrindu antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 00184/15/01018, yra nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Pažymėjo, kad šiuo atveju teismas nagrinėja pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, o ne sprendžia klausimą dėl pareiškėjui paskirtų baudų pagrįstumo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-30 nutartyje civilinėje byloje 2YT-7675-991/2016 nurodyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-06 ir 2015-11-13 nutartys yra įsiteisėjusios, nėra panaikintos, todėl teismas 2016-07-08 atsiliepime išdėstytų pareiškėjo prašymų nenagrinėjo. Nurodė, kad skunde pareiškėjas analizavo klausimus, susijusius, su bendrovės likvidatoriumi, valstybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ir kt., tačiau šios pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės jau buvo įvertintos kitose civilinėse byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl teismas dėl jų nepasisakė. Pareiškėjo prašymai dėl civilinės bylos Nr. 2-54-750/2015 pridėjimo, išreikalavimo iš Žuvininkystės tarnybos pateikti Lietuvos valstybei nuosavybės teisėmis priklausančias bendrovės akcijas ir jų perdavimo Žuvininkystės tarnybai buhalterinės apskaitos dokumentus, pranešti prokuratūrai apie VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo Juridinių asmenų registro įrašo neatitikimą faktinėms aplinkybėms yra nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl teismas juos atmetė kaip nepagrįstus. Konstatavo, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai ir aplinkybės, cituojamos teismų nutartys, vykdomosios bylos medžiaga, nesudaro pagrindo pripažinti antstolės veiksmų neteisėtumo. Pažymėjo, kad jau Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1606/2014 pareiškėjui iš esmės dėl analogiškų priežasčių, t.y. dėl nutarties, kurios pagrindu išduotą vykdomąjį raštą vykdo antstolė, teisėtumo ginčijimo buvo skirta 10000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – aiškiai nepagrįsto atskirojo skundo pateikimą bei sąmoningą ir nepagrįstą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Konstatavo, kad pareiškėjas vėl aiškiai nepagrįstai ginčija įsiteisėjusius teismo sprendimus, netinkamai naudojasi savo teisėmis ir vykdo savo pareigas vykdymo procese, tokiu būdu vilkindamas išieškojimo procesą bei pažeisdamas išieškotojo teises ir interesus. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo nagrinėjant šią civilinę bylą nelaikyti Žuvininkystės tarnybos 2011-09-16 rašto Nr. R18-1272 (2.22) kaip įrodymu, kuriuo remiasi išnagrinėtos civilinės bylos ir kurių pagrindu nagrinėjama ir ši byla. Išreikalauti iš Žuvininkystės tarnybos pateikti valstybės teismui Lietuvos valstybei nuosavybės teisėmis priklausančias bendrovės akcijas ir jų perdavimo Žuvininkystės tarnybai buhalterinės apskaitos dokumentus; pranešti prokuratūrai apie VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Juridinių asmenų registro įrašo neatitikimą faktinėms aplinkybėms (byloje yra registro įrašo kopija); įraše apgaulės būdu nurodoma, kad G. Š. LUAB „Rusnės tvenkiniai“ visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas likvidatorius. Taip pat valstybės prokuroras turėtų nustatyti, ar Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus R. A. 2013-09-16 raštas Nr. R3- (4.1.14Į-6872 atitinka faktinę tikrovę. Taip pat prokuroras turėtų išsiaiškinti, kokią valstybei žalą padarė antstolių A. ir S. S. kontora nepareikalavusi fizinio asmens G. Š. antstoliui pateikti oficialių valstybės dokumentą, įrodantį legaliai įformintus darbo santykius bendrovėje ir teisę atlikti teisėtus veiksmus bendrovės vardu; remtis CPK 327 str. 1 d. 2 p. 2 d.; CPK 337 str. 1 d. 2 p.; CPK 339 str.; CPK 329 str. 2 d. 4 p.; CPK 137 str. 2 d. 5 p., CPK 293 str. 3 p. ir CK 1.127; CK 1.128 str. nurodančiu 3 mėn. ieškinio senatį išnagrinėtai bylai; taip pat vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegijos 2016-03-09 nutartimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-24 nutartyje (civilinė byla Nr. 2-1606/2014) įteisintais nustatymais, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu non bis in idem principu, bei išdėstytais argumentais prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-18 nutartį; pripažinti, kaip netekusius galios dalyje dėl baudų skyrimo: Klaipėdos miesto apylinkės tesimo 2015-11- 13 nutartį; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-06 nutartį; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015- 10-08 nutartį; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-12 nutartį; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-04 nutartį; taip pat pripažinti, kaip netekusias galios dalyse dėl baudų skyrimo: Lietuvos apeliacinio teismo 2013- 04-25 nutartį (civilinė byla Nr. 2A-660/20I3); Lietuvos apeliacinio teismo 2013-09-13 nutartį (civilinė byla Nr. 2-2066/2013); Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-24 nutartį (civilinė byla Nr. 2-1606/2014); Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-06-08 sprendimą (civilinė byla Nr. 2-54-750/2015); Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-09 nutartį (civilinė byla Nr. 2-12022-792/2015); Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-10 nutartį (civilinė byla Nr. 2S-1819-460/2015); Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-17 nutartį (civilinė byla Nr. 2A-1616-524/2015); Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-25 nutartį (civilinė byla Nr. e2-677-796/2016); vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais taip pat prašo pripažinti kaip netekusia galios Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-10 nutartį ir jos pagrindu išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-453-479/2013 ir nutraukti vykdomąją bylą Nr. 00184/15/01018. Sustabdyti aukščiau minėtų vykdomųjų bylų vykdymą iki teismas išnagrinės bylą.Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegijos 2016-03-09 nutartis (civilinė byla Nr. 2S-423-613/2016) kuri priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir kurioje dalyvauja tos pačios šalys, prieštarauja ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-18 nutarčiai, kurios surašymo pagrindas - Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-10 nutartis, todėl mano, kad nutartis ne tik, kad įteisinta neteisėtai (CPK 137 str. 2 d. 5 p., CPK 293 str. 3 p. imperatyvi 3 mėn. ieškininės senaties norma) prieštarauja įsiteisėjusiai Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegijos 2016-03-09 nutarčiai, bet pažeidžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą non bis in idem principą, todėl ir dėl šių motyvų 2016-07-18 nutartis naikintina. Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-09 nutartyje (civilinė byla Nr. 2S-423-6I3/20I6) teisėjų kolegija nustatė valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims, taip pat visoms be išimties valstybėje esančioms antstolių kontoroms, visoms biudžetinėms įstaigoms tame tarpe ir teismui ir šis nustatymas įgijęs res judicata galią, turi būti privalomai konstatuojamas ir vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymi, kad jokioje teisinėje valstybėje nenagrinėjamos bylos pradėtos suklastotų dokumentų pagrindu, neteisėtai pradėtos bylos ar bylos išnagrinėtos pažeidžiant ieškininės senaties imperatyvą. Teigia, kad LUAB „Rusnės tvenkiniai“ (toliau-Bendrovė) 2013-05-07 sutartis ir perdavimo - priėmimo aktas yra ne turto įsigijimo, pardavimo, perdavimo akcininkams, o turto padalijimo tarp Bendrovės akcininkų sutartis. LUAB „Rusnės tvenkiniai“ turtas tarp akcininkų padalytas Bendrovės likvidatoriaus R. P. 2013-05-07 sprendimu ir tai nurodo, kad byloje nagrinėtas neturtinis ginčas. Bendrovės turto padalijimo tarp akcininkų 2013-05-07 sutartis nėra Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-06-08 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-54-750/2015) nuginčyta ir panaikinta. Šilutės rajono apylinkės teismas panaikino Bendrovės turto perdavimo dalinės nuosavybės teise akcininkams sutartį, tai yra, panaikino turto perdavimo nuosavybės teise sutartį kurios nėra, kurios nei LUAB „Rusnės tvenkiniai“ likvidatorius R. P. nei Bendrovės akcininkai R. R. M. L. P. nebuvo nei surašę, nei pasirašę, nes toks veiksmas nei logiškai, nei įstatymo požiūriu nėra įmanomas. Be to, 2015-06-08 sprendimas įpareigojo akcininkus R. R. M. L. P. neperduotą Bendrovės turtą absurdo būdu grąžinti Bendrovei, tai yra kažkoks 2013-05-07 sprendimo nesusipratimas, nekompetentingumas, kuris logiškai nepaaiškinamas, neįvykdomas. Pažymi, kad fizinis asmuo G. Š. LUAB „Rusnės tvenkiniai“ atžvilgiu nesaistoma nei prievolėmis, nei pareigomis, nes LUAB „Rusnės tvenkiniai“ visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausiasis Bendrovės valdymo organas, 2014-02-09 atleido G. Š. iš LUAB „Rusnės tvenkiniai“ likvidatoriaus pareigų ir apie šį atleidimą yra informuotas Valstybės įmonės Registrų centre Klaipėdos filialo Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų viešasis registras, dėl šios aplinkybės antstolio vykdoma vykdomoji byla Nr. 00184/15/01018 vykdoma neteisėtai ir todėl naikintina. Teigia, kad Žuvininkystės tarnyba neturi privačios šeimos Bendrovės akcininkės turtinių teisių, nes TURTINĖS TEISĖS visada priklausė ir šiai dienai priklauso Bendrovės akcininkei - Lietuvos valstybei, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2008-02-19 nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-68/2008) vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.953 straipsniu nustatė: LUAB „Rusnės tvenkiniai“ akcijų savininku - akcininku buvo ir toliau lieka Lietuvos valstybė, kuriai nuosavybės teisėmis priklauso LUAB „Rusnės tvenkiniai“ akcijos. Mano, kad už Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-24 nutartyje (civilinė byla Nr. 2-1606/2014) išdėstytą neegzistuojantį nusižengimą, tai yra, už pareiškėjo ir jo šeimos siekį atsiskaityti su savo privačios Bendrovės akcininke - Lietuvos valstybe, nepagrįstai valstybės teismai skiria nepakeliamas baudas, lyg atsiskaitymas su Lietuvos valstybe būtų sunkus nusižengimas, o pareiškėjo šeima - nebe Lietuvos piliečiai. Nurodo, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-06-08 sprendimas priimtas pažeidžiant prašymą taikyti LUAB „Rusnės tvenkiniai" 2013-05-07 sutarties ir perdavimo - priėmimo akto apskundimui teisme 3 mėnesių ieškininės senaties imperatyvią normą, kuri išnagrinėtai bylai yra naikinamasis terminas galiojantis ir šiandien. Kadangi Šilutės rajono apylinkės teismas prašomas taikyti ieškinio senatį visiškai ignoravo šį prašymą, todėl ieškinio senatis neprarado galios ir toliau galioja ir taikytina visose šiandien ar ateityje nagrinėjamose civilinėse bylose jų dalyse dėl Bendrovės 2013-05-07 sutarties ir perdavimo - priėmimo akto galiojimo. Taip pat nurodo, kad Žuvininkystės tarnybos direktorius V. G. galimai suklastojęs 2011-09-19 raštą Nr. R18-1272 (2.22), kuriame apgaulės būdu Klaipėdos prokuratūrai nurodo, kad Žuvininkystės tarnyba turi ir valdo privačios LUAB „Rusnės tvenkiniai“ 195231 paprastąją vardinę akciją (tai melas, nes Žuvininkystės tarnyba Bendrovės akcijų neturi ir nevaldo), pateikė jį Klaipėdos apygardos prokuratūros viešo intereso gynimo skyriaus prokurorei E. R., kuri pasinaudojusi galima klastote, pateikė ieškinį Klaipėdos apygardos teismui. Teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-06 sprendimas prieštarauja Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-06-08 sprendimui ir šis prieštaravimas formuojant valstybėje vienodą teismų praktiką nagrinėjant šią bylą negali būti paliktas galioti, nes tai pažeistų esminius teisinės valstybės principus. Teismas nėra panaikinęs oficialaus valstybės dokumento - Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių LUAB „Rusnės tvenkiniai" akcijų 2006-06-26 perdavimo - priėmimo akto Nr. 583/6A-08 galiojimo ir šis oficialus valstybės dokumentas šiai dienai galioja visoje valstybės teritorijoje ir todėl pareiškėjas mano, kad bausti Bendrovę ir jos akcininkus R. R. M. L. P. už tai, kad vadovaujasi galiojančiu oficialiu valstybės dokumentu yra visiškai nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjantis visas bylos aplinkybes ir turėjo išspręsti dviejų tarpusavyje prieštaraujančių valstybės dokumentų likimą ir todėl pareiškėjas prašė Šilutės rajono apylinkės teismo pareikalauti Žuvininkystės tarnybos, kad pateiktų teismui Lietuvos valstybei priklausančių akcijų perėmimo iš Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimo centro buhalterinės apskaitos dokumentus, kad šis klausimas būtų išspręstas vadovaujantis faktinėmis aplinkybėmis. Pažymi, kad sprendžiant šią bylą Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-24 nutartyje įteisintos faktinės aplinkybės yra teismo, taip pat antstolio vykdomosios bylos šalims aukštesnės juridinės galios dokumentas, nei Juridinių asmenų registro įrašas, todėl šia apeliacinio teismo nutartimi, o ne Juridinių asmenų registro įrašu yra išspręstas R. P., kaip Bendrovės likvidatoriaus, klausimas. Bylą išsprendus vadovaujantis faktinėmis bylos aplinkybėmis, Lietuvos valstybės biudžetui Bendrovė yra skolinga VĮ Registrų centro inventorinėse bylose paskaičiuota vidutinėmis rinkos vertėmis mažiausiai apie 2 mln. Lt - 579.710 eurų sumą. Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-06-08 sprendimas (civilinė byla Nr. 2-54- 750/2015) bei jį įteisinusi Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-17 nutartis (civilinė byla Nr. 2A-1616-524/2015) nepanaikino antstolio K. K. 2013-08-28 turto arešto akto Nr. S1-64150, kuriuo valstybės milijoninis turtas pardavinėjamas už 5500 eurų sumą. Teismas, nagrinėjantis bylas, turėtų išsiaiškinti ir motyvus, kurių pagrindu pareiškėjo šeima 10 metų „tampoma“ po teismus. Vadovaujantis CPK 329 str. 2 d. 4 p. teismo nutartis ar bet kuri priimta nutartis turi turėti motyvus ar sutrumpintus motyvus, kurie konkrečiai nurodytų, kokius valstybės įstatymo pažeidimus teismas siekia atstatyti šia nutartimi. Absoliutus Bendrovei ir pareiškėjui paskelbtų nutarčių negaliojimo pagrindas ir yra dešimtmetį vykstančių civilinių bylų inicijavimo motyvas, ką patvirtino G. Š. atstovas Šilutės rajono apylinkės teismo priėmusio 2015-06-08 sprendimą (civilinė byla Nr. 2-54-750/2015) posėdžio metu advokatas A. J., kuris pripažino, jog motyvas, kurio pagrindu pradėtos ir vedamos civilinės bylos yra tai, kad šeimos Bendrovė ir jos akcininkai R. R. M. L. P. neatsiskaito nekilnojamuoju turtu su biudžetine įstaiga Žuvininkystės tarnyba, o siekia atsiskaityti su Bendrovės akcininke - Lietuvos valstybe su jos biudžetais ir piniginiais fondais vadovaudamiesi Akcinių bendrovių įstatymo 73 str. 13 d. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011-06-10 rašte Nr. (23. l-37)-R-573 nustatyta tvarka, toks motyvas nagrinėjant civilines bylas ne motyvas, o absoliutus sprendimų priimtų Bendrovės atžvilgiu negaliojimo pagrindas - CPK 329 str. 2 d. 4 p. Suinteresuotas asmuo antstolė S. S. prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas atskirajame skunde nesuformulavo jokių argumentų, pagrindžiančių skundžiamos teismo nutarties (kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmu ir paskirta 200 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis) ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, taip pat nesuformulavo jokio reikalavimo, liečiančio skundžiamą teismo nutartį, o tik atkartojo savo skundo teiginius, kurie jau buvo išanalizuoti pirmosios instancijos teismo. Antstolės vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo nurodytos bendrosios procesinės taisyklės, peržengti šios bylos ribas, nustatytas apelianto atskiruoju skundu, ir dar kartą analizuoti įsiteisėjusiais bei galutiniais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes.