- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- 2S-608-826/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00421-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1954-971/2020 pagal pareiškėjo R. P. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė S. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. P., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. P. 2020 m. sausio 8 d. pateikė skundą dėl antstolės S. S. veiksmų, juo prašo: 1) panaikinti 2020 m. sausio 3 d. patvarkymą Nr. S1e-123 dėl transporto priemonių apžiūros; 2) panaikinti 2020 m. sausio 3 d. patvarkymą Nr. Sle-126 dėl informacijos pateikimo; 3) panaikinti turto arešto aktus 2019 m. spalio 3 d. Nr. Sld-37219 ir 2019 m. spalio 3 d. Nr. Sld-37223; 4) panaikinti 2016 m. balandžio 29 d. turto arešto aktą Nr. Sla-12578, kuris surašytas vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi pripažintas antikonstitucinėmis vykdomąsias bylas Nr. 0184/16/00173, Nr. 0184/16/00656, Nr. 0184/16/00675; 5) nutraukti 2019 m. spalio 3 d. patvarkymo Nr. Sld-37227 ir 2019 m. spalio 29 d. patvarkymo Nr. Sld-39944 dėl transporto priemonių pristatymo galiojimus; 6) apskaičiuoti ir sugrąžinti į pareiškėjo sąskaitą, esančią Lietuvos kredito unijoje Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai nusavintas lėšas; 7) apskaičiuoti pareiškėjui paskirtos baudos dydį, kuris nustatytas vadovaujantis Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-16001-965/2015, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-16618-965/2015, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-629-769/2016.
2. Nurodė, kad antstolė nepagrįstai jam apskaičiavo 205 460 Eur baudos, o turėjo būti 330 Eur. Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi už antstolės patvarkymo Nr. S1-27-089 nevykdymą jam paskirta 50 Eur bauda už kiekvieną antstolės reikalavimo neįvykdymo dieną. Teismas nutartimi nustatė, kad jis per 2 d. neįvykdė antstolės patvarkymo ir bauda turėjo būti skaičiuojama už 2 d. Antstolė apskaičiavo ne 100 Eur baudos (2 x 50), o nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. – 63 450 Eur. Vykdomajame rašte numatytas konkretus 2 d. terminas reikalavimui įvykdyti. Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi jam paskirta 55 Eur bauda už antstolės patvarkymo nevykdymą. Antstolė jam apskaičiavo 69 410 Eur baudos, o turėjo būti 110 Eur. Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartimi jam paskirta 60 Eur bauda. Antstolė jam apskaičiavo 72 600 Eur baudos, o turėjo būti už dvi dienas – 120 Eur. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi nustatyta, kad antstolė, vykdydama vykdomąsias bylas Nr. 0184/16/00173, Nr. 0184/16/00656, Nr. 0184/16/00675, pažeidė aukščiausiąjį valstybės įstatymą.
3. Antstolė S. S. 2020 m. sausio 15 d. patvarkymu Nr. S1e-1175 pareiškėjo skundo netenkino ir skundą persiuntė teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismo motyvai:
4.1. Nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo panaikinti 2020 m. sausio 3 d. patvarkymą Nr. S1e-123 „Dėl transporto priemonių apžiūros“. Savo sprendimą motyvavo tuo, jog prašymas nemotyvuotas. Be to, antstolė informavo, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 7 d. sudarė galimybę antstolei apžiūrėti areštuotas transporto priemones, t. y. įvykdė patvarkymą.
4.2. Nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo panaikinti 2020 m. sausio 3 d. patvarkymą Nr. Sle-126 „Dėl informacijos pateikimo“. Savo sprendimą motyvavo tuo, jog prašymas nemotyvuotas. Antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, jog vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas.
4.3. Nurodė, kad nėra pagrindo naikinti 2019 m. spalio 3 d. turto arešto aktu Nr. Sld-37219 areštuotą pareiškėjui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, nes antstolė nustatė, jog pareiškėjas vedęs, ir nenustatyta duomenų, kad bendroji jungtinė nuosavybė būtų pasibaigusi kitu įstatymo nurodytu būdu. Šis patvarkymas priimtas siekiant operatyviau išieškoti skolininko skolas.
4.4. Nurodė, kad nėra pagrindo naikinti 2016 m. balandžio 29 d. turto arešto aktą Nr. Sla-12578, kuriuo areštuotas pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas ir transporto priemonės, nes šio patvarkymo teisėtumas jau išnagrinėtas įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais.
4.5. Nurodė, kad nėra pagrindo nutraukti 2019 m. spalio 3 d. patvarkymo Nr. Sld-37227 ir 2019 m. spalio 29 d. patvarkymo Nr. Sld-39944 „Dėl transporto priemonių pristatymo“ vykdymo, nes pareiškėjas savo prašymo nemotyvavo, o teismas nenustatė jokių neteisėtų antstolės veiksmų.
4.6. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 6 d., 2015 m. lapkričio 13 d., 2016 m. sausio 4 d. nutartys yra įsiteisėjusios, peržiūrėtos apeliacinės instancijos teisme, todėl teismas neturi kompetencijos pasisakyti dėl paskirtų baudos dydžių ir jų skaičiavimų.
Šalies argumentai
4.7. Nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti antstolės 2020 m. sausio 15 d. patvarkyme pateikto prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu pareiškėjui skyrimo, nes jis pagal įstatymą turi teisę skųsti antstolio priimtus patvarkymus, jei mano, jog toks antstolio atliktas procesinis veiksmas pažeidžia jo teises.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. P. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės – skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.
5.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog jis prašė perskaičiuoti jam paskirtas baudas. Antstolė neteisingai aiškino ir taikė teismo nutartis, kuriomis jam paskirtos baudos. Nutartyse aiškiai įvardyti baudos dydžiai ir skaičiavimo terminai, t. y. 2 d., o antstolė šias sumas skaičiavo už daug ilgesnį laikotarpį, todėl vietoj 330 Eur baudos apskaičiavo 205 460 Eur. Vykdomosios bylos Nr. 0184/16/00173, Nr. 0184/16/00656 ir Nr. 0184/16/00675 turi būti pabaigtos, nes jau įvykdytos. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2s-423-613/2016 nurodyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis, 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis, 2016 m. sausio 4 d. nutartis ir šių nutarčių pagrindu antstolės vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0184/16/00173, Nr. 0184/16/00656, Nr. 0184/16/00675 pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą principą non bis in idem ir turi būti nutrauktos. Vykdomoji byla Nr. 00184/45/01018 yra pabaigta 2019 m. rugsėjo 26 d.
5.2. Nurodė, kad buvo padarytas procesinis pažeidimas, nes jis ir suinteresuotas asmuo R. P. nebuvo informuoti apie bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo antstolė S. S. pateikė atsiliepimą, juo prašė atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
6.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nėra teisinio pagrindo perskaičiuoti vykdomosiose bylose apskaičiuotas baudas. Šie klausimai išspręsti įsiteisėjusiais procesiniais teismo sprendimais. Pirmosios instancijos teismas neturi kompetencijos revizuoti aukštesnės instancijos teismo priimtų sprendimų. Be to, pačiose nutartyse aiškiai įvardyta, kad jos skiriamos už kiekvieną neįvykdymo dieną, o ne 2 d., kaip nurodė apeliantas atskirajame skunde.
6.2. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad antstolės patvarkymai nebuvo įvykdyti iki LUAB „Rusnės tvenkiniai“ išregistravimo 2019 m. gegužės 17 d. Apeliantas neneigia šios aplinkybės. LUAB „Rusnės tvenkiniai“ likvidatorė G. Š. 2016 m. balandžio 26 d. prašymu informavo dėl vykdymo veiksmų tęsimo, nes R. P. nėra perdavęs visų įmonės dokumentų, t. y. yra perdavęs mažą dalį įvairių laikotarpių atskirų įmonės buhalterinių dokumentų. Iš dokumentų priėmimo–perdavimo aktų matyti, kad buvo perduoti dokumentai, tačiau tarp jų nėra LUAB „Rusnės tvenkiniai“ buhalterinės apskaitos dokumentų nuo įmonės įsteigimo 1995 m. vasario 28 d.
6.3. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad buvo padarytas procesinis pažeidimas, nes nepranešta apie skundo nagrinėjimo laiką. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi nutarė civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. vasario 14 d. 09.00 val. ir pranešė byloje dalyvaujantiems asmenims apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“). Tokie skundai yra nagrinėjami šalims nedalyvaujant. Pati pareiškėją informavo 2020 m. sausio 15 d., išsiųsdama patvarkymą dėl netenkinto skundo jo gyvenamosios vietos adresu. Apeliantas neteikė prašymo skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėti žodinio proceso tvarka.
7. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl naujų įrodymų
10. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 20 d. pažymą Nr. FV-12-41 ir Nr. FV-12-42. Jis nurodė, kad šie dokumentai patvirtina, jog antstolės išieškomos sumos neatitinka oficialiuose dokumentuose nurodytų sumų.
11. Suinteresuotas asmuo antstolė S. S. atsiliepime pateikė prašymą šių dokumentų nepridėti prie bylos. Paaiškino, kad pareiškėjas turėjo realią galimybę šiuos dokumentus pateikti anksčiau. Kodėl jis to nepadarė, teismui nepaaiškinta. Be to, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).
13. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjo pateikti dokumentai galėjo būti teismui pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantas teismui nepateikė paaiškinimo, kodėl jis šių dokumentų teismui nepateikė anksčiau. Be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus išieškotos lėšos iš pareiškėjo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad nėra teisinio pagrindo priimti ir vertinti pateiktus rašytinius įrodymus, todėl apelianto pateiktus įrodymus atsisakoma pridėti prie bylos (CPK 314 straipsnis).
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Faktinės bylos aplinkybės
15. Nustatyta, jog antstolė S. S. vykdė vykdomąją bylą Nr. 00184/15/01018 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-453-479/2013, kuriuo R. P. įpareigotas per 15 d. nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti LUAB „Rusnės tvenkiniai“ turtą pagal balansą ir visus dokumentus likvidatorei G. Š.. Vykdomoji byla 2019 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu nutraukta, nes likviduotas juridinis asmuo ir negalimas teisių perėmimas. Antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 00184/16/00173, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-629-769/2016 dėl 60 Eur baudos už kiekvieną 2015 m. lapkričio 10 d. antstolės patvarkymo Nr. S1-29281 reikalavimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2016 m. sausio 4 d., išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 00184/16/00656, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-16618-965/2015 dėl 55 Eur baudos už kiekvieną 2015 m. spalio 28 d. antstolės patvarkymo Nr. S1-28394 reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 13 d., išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 00184/16/00657, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-16001-965/2015 dėl 50 Eur baudos už kiekvieną 2015 m. spalio 13 d. antstolės patvarkymo Nr. S1-27089 reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 6 d., išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo veiksmus atlieka specialus teisės subjektas – antstolis. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir vykdomas funkcijas, jis privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), laikydamasis teisėtumo principo. Be to, kadangi antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi teisę valstybės vardu taikyti prievartos priemones, egzistuoja viešasis interesas užtikrinti antstolio veiksmų teisėtumą. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad bylos dėl antstolio veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Vienas iš ypatingosios teisenos tikslų – garantuoti viešojo intereso apsaugą, kuris pasireiškia valstybės pareiga užtikrinti, kad tam tikrų sąlygų egzistavimas atitinkamuose teisiniuose santykiuose būtų kruopščiai patikrintas, o tikrinančiojo teisės nebūtų varžomos šių teisinių santykių dalyvių valios. Įstatyme taip pat nustatyta, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas (CPK 594 straipsnis).
17. Pareiškėjas skundu prašė apskaičiuoti ir sugrąžinti į jo sąskaitą, esančią Lietuvos kredito unijoje Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai nusavintas lėšas. Jo teigimu, antstolė nebaigė vykdyti vykdomųjų bylų Nr. 0184/16/00173, Nr. 0184/16/00656, Nr. 0184/16/00675, nors šių dokumentų pagrindu baudos yra seniai išieškotos. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino, motyvuodamas tuo, kad dėl pareiškėjui skaičiuojamų baudų dydžių, jų tvarkos yra pasisakęs aukštesnės instancijos teismas ir jis neturi teisės kvestionuoti įsiteisėjusių teismo sprendimų. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į priimtų nutarčių turinį ir neteisingai jas aiškino. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.
18. Vykdomosios bylos užbaigimo pagrindai reglamentuoti CPK 632 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog vykdomoji byla laikoma baigta, visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Nagrinėjamu atveju matyti, kad antstolė neturėjo pagrindo pabaigti vykdomųjų bylų Nr. 0184/16/00173, Nr. 0184/16/00656, Nr. 0184/16/00675, nes jos nėra įvykdytos. Iš vykdomųjų bylų medžiagų nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-16001-965/2015 įsiteisėjo 2016 m. vasario 10 d., joje nurodyta, kad R. P. už 2015 m. spalio 28 d. patvarkymo Nr. S1-28394 nevykdymą skiria 55,00 Eur baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną nuo šios nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 13 d. 2015 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-16618-965/2015 įsiteisėjo 2016 m. vasario 4 d., joje nurodyta, kad R. P. už 2015 m. spalio 13 d. patvarkymo Nr. S1-27089 nevykdymą skiria 50,00 Eur baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną nuo šios nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 6 d. 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-769/2016 įsiteisėjo 2016 m. sausio 16 d., joje nurodyta, kad R. P. už antstolės teisėto reikalavimo nevykdymą 60,00 Eur bauda skiriama už kiekvieną 2015 m. lapkričio 10 d. patvarkymo Nr. S1-29281 reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2016 m. sausio 4 d. (CPK 18 straipsnis). Jose aiškiai nurodyta, kad paskirtos baudos skaičiuojamos ne už 2 dienas, o už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl baudos dydžių, jų skaičiavimo terminų pasisakė aukštesnės instancijos teismas ir jis neturi teisės iš naujo revizuoti ar analizuoti įsiteisėjusių pirmosios ir aukštesnės instancijos teismų procesinių sprendimų (CPK 301 straipsnis).
19. Antstolė apskaičiavo, kad vykdomojoje byloje Nr. 00184/16/00173 pareiškėjas nesumokėjo 72 600 Eur baudos, vykdomoje byloje Nr. 00184/16/00656 nesumokėjo 69 410 Eur baudos, vykdomoje byloje Nr. 00184/16/00657 nesumokėjo 63 450 Eur baudos. Ginčo nėra, kad pareiškėjas 205 460 Eur baudos nėra sumokėjęs (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dalį dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir nepagrįstai nurašytų lėšų grąžinimo nėra.
20. Pareiškėjas prašė panaikinti turto arešto aktus 2019 m. spalio 3 d. Nr. Sld-37219 ir 2019 m. spalio 3 d. Nr. Sld-37223, panaikinti 2016 m. balandžio 29 d. turto arešto aktą Nr. Sla-12578, nutraukti 2019 m. spalio 3 d. patvarkymo Nr. Sld-37227 ir 2019 m. spalio 29 d. patvarkymo Nr. Sld-39944 „Dėl transporto priemonių pristatymo“ galiojimus. Pirmosios instancijos teismas netenkino šių skundų reikalavimų motyvuodamas tuo, kad prašymai nepagrįsti, o dėl 2016 m. balandžio 29 d. turto arešto akto Nr. Sla-12578 teisėtumo buvo nagrinėtas skundas teisme ir yra įsiteisėjusi aukštesnės instancijos teismo nutartis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 straipsnis). Šiuo atveju pareiškėjas skundą dėl 2019 m. spalio 3 d. Nr. Sld-37219, 2019 m. spalio 3 d. Nr. Sld-37223, 2016 m. balandžio 29 d. turto arešto aktų, 2019 m. spalio 3 d. ir 2019 m. spalio 29 d. patvarkymų pateikė 2020 m. sausio 8 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą terminą skundams paduoti dėl šių antstolės veiksmų. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių skundžiamoje nutartyje nepažymėjo, tačiau tai nekeičia priimtos teismo nutarties teisingumo ir pagrįstumo.
21. Pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti 2020 m. sausio 3 d. patvarkymo Nr. Sle-126 „Dėl informacijos pateikimo“, motyvuodamas tuo, jog jis nepagrįstas. CPK 585 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Informaciją apie skolininko turtą antstolis turi teisę gauti ir tokie reikalavimai yra privalomi bei turi būti vykdomi nustatytu terminu. Šis antstolės patvarkymas neprieštarauja vykdymo procesą reglamentuojančioms teisės normoms, tačiau toks patvarkymas yra informacinio pobūdžio, nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo objektu.
22. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą, nes jis ir suinteresuotas asmuo R. P. nebuvo informuoti apie bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį atskirojo skundo argumentą kaip teisiškai nepagrįstą.
23. CPK 593 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skundus dėl antstolio veiksmų teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka nepranešęs suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi paskyrė civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2020 m. vasario 14 d. 9.00 val., ir apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešė byloje dalyvaujantiems asmenims viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismo pranešimai“. Apeliantas teismui neteikė prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, R. P. bylos nagrinėjime dalyvauja kaip suinteresuotas asmuo, prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo taip pat neteikė. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 593 straipsnio 3 dalies nuostatas.
24. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
25. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Suinteresuotas asmuo antstolė S. S. pateikė prašymą priteisti jai iš pareiškėjo turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Suinteresuotas asmuo kartu su atsiliepimu pateikė 2016 m. sausio 12 d. Generalinę sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. 16-01-12, kurios 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad advokato honoraro dydis nustatomas šalių susitarimu ir nurodomas sąskaitoje už teisinę pagalbą. Teismui nepateikti duomenys, kiek sumokėta advokatui už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, todėl šių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.