Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno apygardos teismo teisėja I. A., Kauno apygardos teismo teisėjas G. E., Kauno apygardos teismo teisėja D. J., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas A. A., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas T. Š., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas A. V., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja R. A., Teisėjų Taryba ir Lietuvos Respublikos prezidentas G. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinys grindžiamas ieškovo turtine ir neturtine žala, patirta dėl neteisėtų teisėjų (teismo) veiksmų nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019, teisminio proceso Nr. 1-06-1-01017-2012-2. Patirta žala siejama su teisėjų veiksmais, kurie pasireiškė: 1) neteisėtu įrodymų tyrimu (atsisakymu įvertinti liudytojos K. P., buvusios K., parodymus, atsisakymu apklausti liudytoją A. K.) pirmojoje instancijoje, kas lėmė, kad iš ieškovo buvo konfiskuota suma, kuri nepagrįstai traktuota kaip ieškovui sumokėtos palūkanos; 2) neteisėtu atsisakymu atnaujinti įrodymų tyrimą ir tirti įrodymus apeliacinėje instancijoje; 3) neteisėtu kasacinio skundo netenkinimu ir atsisakymu nagrinėti bylą išplėstinėje teisėjų kolegijoje Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

10. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.

11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto naujai pateiktais įrodymais, pažymi, kad pateikti įrodymai neturi teisinės reikšmės vertinant reikšmingas bylai aplinkybes, todėl naujai pateikti įrodymai atsisakomi priimti (CPK 314 straipsnis), kaip nesusiję su apeliacijos dalyku.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantas nesutinka su skundžiama apylinkės teismo nutartimi dėl šių esminių priežasčių: 1) teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškinį dėl jo tapatumo; 2) ieškinyje pagrindžiami teismų ir teisėjų neteisėti veiksmai, sukėlė ieškovui žalą, tuo tarpu teismo atsisakymas priimti ieškinį apriboja ieškovo teises į teisminė gynybą.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas teismui pateiktu ieškiniu jam padarytą 1 349,70 Eur turtinę žalą kildina iš Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos I. A. (šiuo Kauno apygardos teismo teisėja) veiksmų nagrinėjant baudžiamąją Nr. 1-30-993/2019 pirmąja instancija, kurioje 2019 m. birželio 21 d. buvo priimtas nuosprendis, be kita ko, iš ieškovo konfiskuojant 1 033,94 Eur sumą, kurią ieškovas gavo kaip palūkanas iš K. K. pagal paskolos sutartį. Anot ieškovo, prie šios žalos atsiradimo prisidėjo ir tuometiniai Kauno apygardos teismo teisėjai A. A., G. E. ir D. J., kurie apeliacine tvarka išnagrinėję V. J. apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-596/2022, nepagrįstai atsisakė atnaujinti įrodymų tyrimą ir įrodymų netyrė. Be to, anot ieškovo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai T. Š., A. V. ir R. A. taip pat prisidėjo prie nurodytos turtinės žalos atsiradimo, kadangi neteisingai išnagrinėjo toje pačioje baudžiamojoje byloje pateikto ieškovo kasacinio skundo argumentus ir neperdavė bylos nagrinėti išplėstinei kolegijai. Anot ieškovo, baudžiamojoje byloje dėl konfiskuotos iš ieškovo 1 033,94 Eur sumos, teismams netinkamai įvertinus bylos įrodymus, jam buvo padaryta 1 349,70 Eur turtinė žala, kuri paskaičiuota atsižvelgiant į infliaciją, dalį sumos, paskirtos ieškovui kaip bauda bei dalį bylinėjimosi išlaidų. Būtent dėl nurodytos sumos konfiskavimo ieškovas nurodė patyrės ir neturtinę žalą, kurią įvertino 10 500,00 Eur suma.

14. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, skundžiama nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti ir pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje, kaip ir analogiško ieškinio pagrindu užvestoje kitoje civilinėje byloje Nr. 2-9703-812/2024 (apeliacine tvarka peržiūrėta Kauno apygardos teismo, bylos Nr. 2S-967-413/2024), ieškinys atsisakytinas priimti, kadangi ieškovas savo reikalavimus kildina iš neteisėtų teisėjų (teismo) veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019, teisminio proceso Nr. 1-06-1-01017-2012-2, kurioje ieškovas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra pripažintas kaltu, dėl to jokie procesinius sprendimus priėmusių teisėjų veiksmai negali būti laikomi neteisėtais, o iš to seka, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra teisiškai ydingas, akivaizdžiai nepagrįstas.

15. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, atsisakydamas priimti ieškinį, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, teismas nelaikė jo tapačiu (nors, tikėtina per klaidą, pažymėjo, jog vadovaujasi CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu), tačiau laikė, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, remiantis konkrečia teismine praktika (civilinėje byloje Nr. 2-9703-812/2024 priimta nutartimi, kuri palikta nepakeista Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2S-967-413/2024 išnagrinėjus V. J. atskirąjį skundą).

16. Nurodytina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

17. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai įgyvendinti vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).

18. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tai faktai, su kurių (ne)buvimu teisės aktai sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą, tokie, kaip, pvz., sutarties sudarymas, žalos padarymas ir pan. Ieškovas, ieškinyje nurodydamas esminius faktus, turi atsižvelgti ir į atitinkamas materialiosios teisės normas, taip pat į proceso teisės normas pagal bylos kategoriją.

19. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu, sprendžia, kad ieškovas suformulavo ieškinio dalyką, t. y. reikalauja žalos atlyginimo, siedamas žalos atsiradimą su konkrečių teisėjų veiksmais, atliktais nagrinėjant baudžiamąją bylą, nurodydamas kokius teisėjų veiksmus jis laiko neteisėtais ir sukėlusiais jam tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, nurodo, pasak jo, egzistuojantį priežastinį ryšį. Ieškinyje ieškovas kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjų neteisėtų veiksmų, klausimą, o tokio pobūdžio ginčai, pagal įstatymą, yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalis).

20. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatė, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau atsisakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Įvertinus visa tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nesutikimas su teisėjo/-ų veiksmais yra teisiškai ydingas ir akivaizdžiai nepagrįstas reikalavimas, negali būti savarankiško ieškinio pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

21. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. CPK įtvirtintas ieškinio pareiškimo priėmimo teisinis reguliavimas ir CK 6.272 neužkerta kelio ieškovui pareikšti ieškinį dėl reikalaujamos žalos atlyginimo, kurią, pasak ieškovo, sąlygojo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje ją nagrinėjančio teisėjo (-ų) veiksmai. Taigi, ieškovas turi teisę pareikšti tokį ieškinį, o teismas turi pareigą (esant tinkamai įvykdytoms teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygoms) šį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka.

22. Kartu nurodytina, kad teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo. Teismas šioje stadijoje patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Šios aplinkybės, kaip ir visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė), vertintinos bylą išnagrinėjant iš esmės, sprendžiant dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Atitinkamai spręstina, kad pirmosios instancijos teismo konstatavimas, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas yra nesavalaikis, o gali būti atliekamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, bet ne ieškinio priėmimo stadijoje.

Dėl aktualios teisminės praktikos taikymo

23. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis numato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

24. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 18 punktas). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021, 58 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, teismas, spręsdamas konkretų tarp šalių kilusį ginčą, turi vadovautis ne bet kokiais, o aktualiais (naujausiais) savo paties ar aukštesnės instancijos teismų pateiktais išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015).

26. Kaip jau nurodyta, nagrinėjamos bylos atveju ieškovas reiškia ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ją kildindamas iš vieno išnagrinėtos baudžiamosios bylos epizodų. Ieškovo vertinimu žala patirta dėl neteisėtų teisėjų veiksmų įrodinėjimo procese, išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmąją instancija, apeliacine instancija ir kasaciniame teisme.

27. Nurodytina, kad naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, suformuotoje civilinėje byloje Nr. 2-401-464/2025 2025 m. birželio 12 d. nutartyje, sprendžiant ieškovo V. J. kito ieškinio, pareikšto atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos, padarytos nagrinėjant kitą baudžiamąją bylą Nr. 1-61-408/2024 (dabartinis bylos Nr. 1-253-408/2025), atlyginimo, priėmimo klausimą, išaiškinta, kad ieškovo byloje pareikšti reikalavimai siejami išimtinai su procesiniais klausimais, t. y. su kitos bylos, kurios procesas dar nėra pasibaigęs, procesine eiga ir joje priimtais procesiniais sprendimais. Taigi, pateiktas procesinis dokumentas faktiškai reiškia reikalavimą įvertinti baudžiamojoje byloje, kurioje galutiniai procesiniai dokumentai dar nėra priimti ir įsiteisėję, atliktus procesinius veiksmus teisėtumo bei pagrįstumo aspektais, t. y. civilinėje byloje įvertinti baudžiamosios bylos proceso eigą. Nurodyta, kad atlikti procesinės kontrolės funkcijų tos pačios pakopos, t. y. pirmosios instancijos teismas negali dėl baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintos teismų instancinės sistemos ir kompetencijų tarp teismų pasiskirstymo. Todėl toks ieškinys teisme, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, pagal CPK nustatytas taisykles nenagrinėtinas, o pažeidimų, nagrinėjant baudžiamąją bylą, buvimą ar nebuvimą gali įvertinti tik aukštesnės instancijos teismai toje pačioje baudžiamojoje byloje. Tuo tarpu valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, klausimo sprendimo prielaidos ir pagrindas galėtų atsirasti tik užbaigus baudžiamosios bylos procesą bei įsiteisėjus joje priimtiems teismų sprendimams.

28. Nagrinėjamu atveju būtent ši naujausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika yra aktuali, kadangi ieškovas užbaigus baudžiamosios bylos procesą ir įsiteisėjus joje priimtiems sprendimas kelia valstybės atsakomybės už galimai patirtą žalą, atsiradusią dėl teisėjų neteisėtų veiksmų, klausimą, o toks reikalavimas, kaip jau aptarta, yra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

29. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 115 straipsnio, 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Dėl šios priežasties atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir ieškovo V. J. ieškinio atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.