- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-12
- Bylos Nr.
- 2-401-464/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00103-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apygardos prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apygardos prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys Kauno apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo teisėjai, Kauno apygardos prokuratūros prokurorė, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vyriausioji tyrėja,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Kauno apygardos prokuratūra, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 835 415,14 Eur turtinės ir 115 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad turtinė ir neturtinė žala jam buvo padaryta nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-61-408/2024 (dabartinis bylos Nr. 1-253-408/2025). Baudžiamąją bylą Kauno apylinkės teisme nagrinėjantis teisėjas 2025 m. sausio 31 d. nutartimi nepagrįstai ir neteisėtai netenkino jo prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o Kauno apygardos teismo teisėjas nepagrįstai atmetė ieškovo atskirąjį skundą dėl 2025 m. sausio 31 d. nutarties. Mano, kad teismai, atmesdami jo prašymus skirti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą jį diskriminuoja, pažeidžia jo teises. Teismo posėdžių sekretorė tyčia teismo posėdžio protokoluose nefiksuoja prokurorės atliekamų liudininkų bauginimo veiksmų. Prokurorė ne tik daro įtaką liudytojams, bet ir trukdo ieškovui gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlieka kitus neteisėtus veiksmus. Ieškovas prašo priteisti 835 414,62 Eur turtinę žalą, kurią sudaro baudžiamojoje byloje jam pareikštas kaltinimas (neteisėtai gautos pajamos ir nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis) ir 115 000 Eur neturtinę žalą, sukeltą neteisėtais baudžiamąją bylą nagrinėjančių teisėjų, byloje dalyvaujančios prokurorės, kitų pareigūnų veiksmais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2025 m. kovo 18 d. nutartimi ieškovo V. J. ieškinį atsisakė priimti.
4. Įvertinęs tai, kad ieškinyje nurodyta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamoji byla Nr. 1-61-408/2024 dar nėra išnagrinėta, ieškovo atžvilgiu nėra priimtas nei apkaltinamasis, nei išteisinamasis nuosprendis, teismas priėjo prie išvados, kad teismo ir prokuroro atliktų veiksmų teisėtumo nagrinėti civilinės atsakomybės (ne)taikymo aspektu nėra galimybės. Ieškovo pareikštas ieškinys yra teisiškai ydingas, šiuo metu jis neturi teisės prašyti ieškinyje nurodytu būdu ginti jo galbūt pažeistas teises.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, nesutikdamas su baudžiamojoje byloje priimtais procesiniais sprendimais, turi teisę pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija.
6. Ieškovo ieškinį teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Ieškinyje aiškiai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas – nurodyti teisėjų, prokurorės, tyrėjos atlikti neteisėti veiksmai, prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos pagrindas ir dydis. Ieškovas siekia apginti pažeistas teises, t. y. turi materialinį teisinį suinteresuotumą. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje pasisakė dėl jo pagrįstumo ir bylą, pažeisdamas CPK 5 straipsnio 1 dalį, iš esmės išnagrinėjo ieškinio priėmimo stadijoje.
7.2. Tai, kad baudžiamoji byla Nr. 1-61-408/2024 dar nėra išnagrinėta iš esmės, nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, nesudaro pagrindo spręsti, kad neteisėti veiksmai nebuvo atlikti. Nors veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais baudžiamajame procese, tai neužkerta kelio juos pripažinti neteisėtais civilinio proceso tvarka. Ieškovas gali įrodinėti neteisėtus veiksmus civilinės teisės prasme, nepriklausomai nuo to, ar baudžiamoji byla yra baigta, ar ne.
7.3. Skundžiamą teismo nutartį priėmė šališkas teisėjas, kuris sistemingai atsisako priimti visus ieškovo teikiamus ieškinius vis kitais, nepagrįstais ir prieštaringais, motyvais. Toks sistemingas teisėjo elgesys yra nesuderinamas su teisinės valstybės principais, diskriminuojantis ieškovą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Civilinio proceso tikslas – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas įgyvendinamas iškeliant civilinę bylą ir ją nagrinėjant pagal CPK nustatytas taisykles. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo klausimą, turi patikrinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo šios teisės įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais.
9. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti ne todėl, kad nėra tinkamai suformuotas jo faktinis pagrindas ir dalykas, bet todėl, kad šiuo metu toks ginčas iš viso negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, nes baudžiamoji byla Nr. 1-253-408/2025 dar nėra išnagrinėta iš esmės. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) (toliau – LITEKO) duomenų matyti, kad apelianto ieškinyje nurodyta baudžiamoji byla Nr. 1-125-408/2025, kurioje jis kaltinamas tuo, kad versliškai ėmėsi finansinės veiklos neturėdamas licencijos veiklai vykdyti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalis), bei tuo, kad apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino (BK 182 straipsnio 1 dalis), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams perduota 2023 m. sausio 18 d. Ši baudžiamoji byla dar nėra išnagrinėta, teismo posėdžiai suplanuoti iki 2025 m. gruodžio 11 d. Taigi, baudžiamasis procesas apelianto atžvilgiu tebevyksta ir jo baigtis dar nėra aiški.
10. Kaip matyti iš ieškiniu pavadinto procesinio dokumento turinio, savo reikalavimą (ieškinio dalyką) dėl pažeidimų pripažinimo bei žalos atlyginimo apeliantas sieja su teisme tebenagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, jo nuomone, netinkamai atliktais veiksmais, be kita ko: su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 31 d. nutartimi, kuria jo prašymas pripažinti gynėjo dalyvavimą būtinu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, apie tai pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, perduodant jai advokatės K. Račkauskienės sutikimą teikti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, paskirti jam šios institucijos parinktą gynėją, buvo atmestas; su Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartimi, kuria apelianto atskirasis skundas dėl 2025 m. sausio 31 d. nutarties paliktas nenagrinėtas; su teismo posėdžių protokolų trūkumais; kt.
11. Akivaizdu, kad pareikšti reikalavimai siejami išimtinai su procesiniais klausimais, t. y. su kitos bylos, kurios procesas dar nėra pasibaigęs, procesine eiga ir joje priimtais procesiniais sprendimais. Kitaip tariant, pateiktas procesinis dokumentas faktiškai reiškia reikalavimą įvertinti baudžiamojoje byloje, kurioje galutiniai procesiniai dokumentai dar nėra priimti ir įsiteisėję, atliktus procesinius veiksmus teisėtumo bei pagrįstumo aspektais, t. y. civilinėje byloje įvertinti baudžiamosios bylos proceso eigą. Pažymėtina, kad atlikti procesinės kontrolės funkcijų tos pačios pakopos, t. y. pirmosios instancijos teismas negali dėl baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintos teismų instancinės sistemos ir kompetencijų tarp teismų pasiskirstymo. Todėl toks ieškinys teisme, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, pagal CPK nustatytas taisykles nenagrinėtinas, o pažeidimų, nagrinėjant baudžiamąją bylą, buvimą ar nebuvimą gali įvertinti tik aukštesnės instancijos teismai toje pačioje baudžiamojoje byloje. Valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, klausimo sprendimo prielaidos ir pagrindas galėtų atsirasti tik užbaigus baudžiamosios bylos procesą bei įsiteisėjus joje priimtiems teismų sprendimams. Taigi, skirtingai nei yra įsitikinęs apeliantas, pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje nepasisakė dėl paties ieškinio nepagrįstumo, bet teisiškai nepagrįstais pripažino apelianto veiksmus, siekiant inicijuoti civilinę bylą dėl tebevykstančiame baudžiamajame procese atliktų veiksmų patikros.
12. Nėra jokio pagrindo sutikti ir su tokiais atskirojo skundo argumentais, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas, kuris tas pačias faktines aplinkybes vertina skirtingai ir išimtinai nenaudingai apeliantui. Tai, kad anksčiau tas pats teisėjas yra atsisakęs priimti kitus apelianto ieškinius, negali būti pripažinta teismo šališkumą patvirtinančia aplinkybe. Teisės normų taikymas ir aiškinimas yra teismo pareiga, kurios atlikimas negali būti vertinamas kaip teismo šališkumas.
13. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, o aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai teismo padarytos išvados, kad toks ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nepaneigia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.