Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovo V. J. ieškinio atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apygardos prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno apylinkės teismo teisėjas V. K., Kauno apygardos teismo teisėjas V. V., Kauno apygardos prokuratūros prokurorė S. Z., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vyriausioji tyrėja L. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškinys grindžiamas ieškovo turtine ir neturtine žala, patirta dėl neteisėtų teisėjų (teismo), prokurorės (prokuratūros) veiksmų nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-61-408/2024, teisminio proceso Nr. 1-01-1-43013-2019-6, skirtingose teismų instancijose.

3. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (pagal pareigas) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą).

4. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo. Teismas šioje stadijoje patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti kokių nors objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-733-407/2022).

5. Įstatymų leidėjas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatė, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau atsisakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu.

6. Ieškovas šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kildina iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-408/2024, kurią pirmosios instancijos teisme nagrinėja teisėjas V. K., tam tikrų teisėjo priimtų procesinių dokumentų (dėl 2025 m. sausio 31 d. priimtos nutarties, kuriuo netenkintas kaltinamojo V. J. prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo). Teisėjo V. V. neteisėtus veiksmus ieškovas įvardija taip pat dėl minėtoje baudžiamojoje byloje apeliacine tvarka išnagrinėtų šio teisėjo procesinių sprendimų. Prokurorės S. Z. neteisėtus veiksmus ieškovas įvardija kaip trukdymą baudžiamojoje byloje kaltinamajam gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, liudininkų įtakojimu ir kt. Turtinės žalos dydį, anot ieškovo, sudaro baudžiamojoje byloje pareikštas kaltinimas V. J. dėl 835 414,62 Eur sumos (neteisėtai gautos pajamos ir nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis), o neturtinę žalą, anot ieškovo, jam sukėlė neteisėti bylą nagrinėjančių teisėjų, byloje dalyvaujančios prokurorės, kitų pareigūnų veiksmai. Ieškovas prašo turtinę ir neturtinę žalą priteisti jam iš valstybės, vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis.

7. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą. Civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė – ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aspektu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17-403/2025).

8. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla Nr. 1-61-408/2024, teisminio proceso Nr. 1-01-1-43013-2019-6, nėra išnagrinėta, ieškovo atžvilgiu nėra priimtas nei apkaltinamasis, nei išteisinamasis nuosprendis, todėl minėtoje baudžiamojoje bylų teismo ir prokuroro atliktų veiksmų teisėtumo nagrinėti civilinės atsakomybės (ne)taikymo aspektu nėra galimybės.

9. Vertinant ieškovo ieškinio argumentus, kad teisėjai ir prokurorė byloje yra šališki, pažymėtina, jog nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija.

Motyvuojamoji dalis

10. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra teisiškai ydingas, ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, dėl to laikytina, kad ieškovas šiuo metu neturi teisės prašyti teismo tokiu būdu ginti jo neva tai pažeistas teises. Konstatavus, kad ieškovo pareikštas reikalavimas yra teisiškai ydingas ir negali jam sukurti kokių nors objektyvių teisinių padarinių, yra pagrindas išvadai, kad toks ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

11. Apibendrinus tai, kad išdėstyta, ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktais, 3 dalimi, 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nutarties kopiją išsiųsti ieškovui.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.