- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-18
- Bylos Nr.
- 2-733-407/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00300-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui, kuriuo prašė iš Lietuvos Respubliką, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisti 104 895,01 Eur.
2. Nurodė, kad prašoma priteisti suma yra ieškovo nuostoliai, patirti dėl tyčinių neteisėtų Kauno apygardos teismo teisėjos I. N. ir Kauno apylinkės teismo teisėjo veiksmų, atliktų civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-69-3-05437-2019-1), kurie pasireiškė atsisakymu pripažinti, saugiu, kvalifikuotu, sertifikuotu elektroniniu ieškovo parašu pasirašytų procesinių dokumentų teisinę galią; atsisakymu priimti elektroninio ryšio priemone (elektroniniu paštu) pateiktus į bylą procesinius dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 2 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti.
4. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą teismas nurodė, kad ieškovas, formuluodamas ieškinio faktinį pagrindą nenurodė, dėl kokių konkrečių priežasčių teisėjų veiksmai yra neteisėti, t. y. ieškovas neformuluoja ieškinio faktinio pagrindo, kuriame būtų detalizuotas teismo veiksmų neteisėtumas kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga. Be to, teismo vertinimu, pareikštu ieškiniu iš esmės siekiama įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų įvertinimo, peržiūrėjimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas ieškinio pagrindą suformulavo jame išreikšdamas nekorektiškus, įžeidžiančio turinio teiginius, siekia rodyti nepagarbą Lietuvos valstybei, jos institucijoms ir jose dirbantiems pareigūnams.
5. Skundžiamoje nutartyje pabrėžta, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad kitose civilinėse bylose ieškovui ne kartą buvo išaiškinti ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka, tačiau, ieškovas, teismo vertinimu, jų sąmoningai nevykdo, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nusprendė, jog ieškovas piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko yra netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtą teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskirajame skunde apeliantas V. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti iš naujo spręsti Kauno apygardos teismui. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė konstitucinę ieškovo teisę į teisminę gynybą, ieškinio priėmimo klausimo nesprendė vadovaudamasis galiojančiais įstatymais ir teismų praktika.
6.2. Ieškinys buvo pareikštas dėl neteisėtų teisėjų veiksmų ir jais ieškovui sukeltos žalos. Ieškinys kildinamas ne iš neteisėtų procesinių teismų veiksmų, o iš neteisėtų Kauno miesto apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo teisėjų veiksmų priimant procesinius sprendimus, todėl ieškinys nagrinėtinas civilinio proceso tvarka.
6.3. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ir nustatęs jo trūkumus, turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
8. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.
9. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (pagal pareigas) išsiaiškinti, ar yra laikytasi asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tais atvejais, kai ieškovas iš esmės pažeidžia kreipimosi į teismą tvarką, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą) (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Taigi teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti.
10. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai įgyvendinti vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).
11. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nustatė pareikšto ieškinio trūkumus ir sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti tokį ieškinį priimti, nes ieškovas sąmoningai piktnaudžiauja teise. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus, sprendžia, ar šios pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos ir teisėtos.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovas, manydamas, kad Kauno apylinkės teismas nepagrįstai 2019 m. liepos 16 d. nutartimi atsisakė priimti jo pateiktą ieškinį (civilinė byla Nr. 2-11120-584/2019), o Kauno apygardos teismo teisėja šią pirmosios instancijos teismo nutartį neteisėtai paliko nepakeistą, pažeidė jo teisės, apribojo teisę į teisminę gynybą, pareiškė aptariamą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti tokį ieškovo ieškinį, nurodė, kad ieškovas, formuluodamas ieškinio faktinį pagrindą, nenurodo, dėl kokių konkrečių priežasčių teisėjų veiksmai yra neteisėti, t. y. ieškovas nesuformuluoja ieškinio faktinio pagrindo, kuriame būtų detalizuota teismo veiksmų neteisėtumas kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, taip pat, teismo vertinimu, ieškiniu iš esmės siekiama įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų įvertinimo / peržiūrėjimo, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti paduotą ieškinį, taikant CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Ieškovas, skųsdamas teismo atsisakymą priimti ieškinį, nurodo, kad ieškinys teikiamas dėl neteisėtais teisėjų veiksmais ieškovui padarytos žalos atlyginimo, o ne dėl jų procesinių sprendimų, taip pat teigia, jog nurodė konkrečias faktines aplinkybes, kurias gali patvirtinti / paneigti pateikiami rašytiniai įrodymai, tačiau teismas pradėjo nagrinėti bylą dar net nepriėmęs ieškinio. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.
13. Kaip jau buvo minėta, reiškiant ieškinį ieškovui tenka pareiga aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo pareikšto ieškinio matyti, kad jis suformulavęs ieškinio dalyką, reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, žalos atsiradimą siedamas su teisėjų veiksmais, atliktais nagrinėjant civilinę bylą ir sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą. Taigi ieškinyje ieškovas kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjų ir teismų neteisėtų veiksmų, klausimą. Tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka (CK 6.272 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, tai, kokius teisėjų veiksmus ieškovas nurodo kaip neteisėtus, neturi reikšmės sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo. Teismas šioje stadijoje patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti kokių nors objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015). Taigi, dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo, t. y. ar jo nurodomos aplinkybės gali būti vertinamos kaip neteisėti teisėjų veiksmai, ar iš tiesų ieškovas siekia tik civilinės bylos peržiūrėjimo, bus galima spręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Pagal egzistuojantį teisinį reguliavimą, teismas, manydamas, kad ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi taikyti trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti ieškinį priimti.
14. Įstatymų leidėjas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatė, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau atsisakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas tinkamai įgyvendina, jo manymu, savo pažeistas teises, todėl jo pareikštas ieškinys negali būti vertinamas kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieškovo pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti nagrinėjamas teisme, padarė klaidingą išvadą.
15. Taip pat pažymėtina, kad vien tai, jog kitose civilinėse bylose ieškovui ne kartą buvo išaiškinti ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka, nesudaro pagrindo nepaisyti CPK normų, reglamentuojančių ieškinio priėmimo ir ieškinio trūkumų šalinimo tvarką. Pritartina, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, tačiau už tokį elgesį yra nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje.
16. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normą, nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo, netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.