Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-30815-1107/2025,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose gautos civilinės bylos Nr. 2-30815-1107/2025 perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje nurodyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas V. J. ieškinys atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno apygardos teismo teisėja Indrė Averkienė, Kauno apygardos teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Albinas Antanaitis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Tomas Šeškauskas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Algimantas Valantinas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Rima Ažubalytė, Teisėjų Taryba ir Lietuvos Respublikos prezidentas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1 349,7 Eur turtinės žalos, 10 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, atsižvelgę į tai, kad ieškovas žalą kildina iš neteisėtų Kauno apygardos teismo teisėjos I. Averkienės veiksmų išnagrinėjus baudžiamąją bylą jai einant Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos pareigas, nurodė, kad egzistuoja įstatyme nustatyti pagrindai dėl bylos negalimumo nagrinėti Kauno apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme.

Byla perduodama nagrinėti apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. CPK 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vienos apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vienos apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

4. Iš Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartyje nurodytų ir civilinėje byloje Nr. 2-30815-1107/2025 esančių duomenų matyti, kad ieškovo V. J. ieškinys grindžiamas ieškovo patirta žala dėl neteisėtų Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos I. Averkienės (šiuo metu – Kauno apygardos teismo teisėja) veiksmų nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019, kurioje 2019 m. birželio 21 d. ieškovo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Prie ieškovo patirtos žalos taip pat prisidėjo ir kiti Kauno apygardos teismo teisėjai, apeliacine tvarka išnagrinėję ieškovo apeliacinį skundą, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kurie neteisingai išnagrinėjo toje pačioje baudžiamojoje byloje pateikto ieškovo kasacinio skundo argumentus ir neperdavė bylos nagrinėti išplėstinei kolegijai. Ieškovo teigimu, baudžiamojoje byloje dėl konfiskuotos iš ieškovo 1 033,94 Eur sumos, teismams netinkamai įvertinus bylos įrodymus, jam buvo padaryta 1 349,7 Eur turtinė žala, kuri apskaičiuota atsižvelgiant į infliaciją, dalį sumos, paskirtos ieškovui kaip bauda bei dalį bylinėjimosi išlaidų. Būtent dėl nurodytos sumos konfiskavimo ieškovas nurodė patyręs ir neturtinę žalą, kurią įvertino 10 500 Eur.

5. Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tais atvejais, kai ieškovas pareiškia valstybei reikalavimą atlyginti žalą, grindžiamą teismo, kuriam paduodamas ieškinys, ar jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais (nors ir netyčiniais) veiksmais, šiame teisme dirbantys teisėjai paprastai negali priimti jokių procesinių sprendimų pagal pareikštą reikalavimą. Tokia pozicija yra grindžiama tuo, kad spręsdamas tokio pobūdžio bylą, teismas turėtų tirti ir vertinti su šio teismo ar jame dirbančių teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu susijusias aplinkybes, nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, o tai objektyviam stebėtojui galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl ginčą nagrinėjančio teismo nešališkumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-113-943/2019).

6. Kadangi ieškovo V. J. reikalavimai grindžiami buvusios Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos ir Kauno apygardos teismo (teisėjų) neteisėtais procesiniais veiksmai, Kauno apygardos teismas į bylą įtrauktas dalyvauti kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tokios aplinkybės atitinka CPK 34 straipsnio nuostatas, pagal kurias Kauno apylinkės teisme nėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti civilinę bylą 2-30815-1107/2025. Todėl ši byla turi būti perduota kitam tos pačios pakopos teismui. Dėl nurodytų priežasčių civilinė byla Nr. 2-30815-1107/2025 iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų perduodama nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Perduoti civilinę bylą Nr. 2-30815-1107/2025 iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.