Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-232-902/2026 (buvęs civilinės bylos Nr. 2-14127-902/2025) pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno apygardos teismo teisėjai I. A., G. E., D. J., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai A. A., T. Š., A. V., R. A., Teisėjų Taryba ir Lietuvos Respublikos Prezidentas G. N., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš civilinės bylos pašalinti ieškinyje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nurodyti Kauno apygardos teismo teisėjai I. A., G. E., D. J., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai A. A., T. Š., A. V., R. A., Teisėjų Taryba ir Lietuvos Respublikos Prezidentas G. N., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Pagal bendrą taisyklę ieškovas, remdamasis dispozityvumo principu, nevaržomai sprendžia, kokiems asmenims kokius materialaus pobūdžio reikalavimus reikšti (CPK 13 straipsnis). Tačiau ieškovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bei trečiuosius asmenis bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008).

17. Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš bylos pašalinti ieškinyje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nurodyti Kauno apygardos teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, Teisėjų Taryba ir Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nors atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino ieškovo nurodytus trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą motyvus, kadangi jis pagrįstai, prašydamas priteisti iš valstybės turtinę ir neturtinę žalą dėl neteisėtų teisėjų veiksmų, trečiaisiais asmenimis į bylą įtraukė nurodytus teisėjus, Teisėjų Tarybą ir Lietuvos Respublikos Prezidentą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto atskirajame skunde dėstomi argumentai bei nurodytos aplinkybės kitokio vertinimo, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja.

18. CPK 37 straipsnyje numatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

19. CPK 47 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos.

20. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateikto ieškinio turinio, turtinę ir neturtinę žalą, padarytą, ieškovo vertinimu, neteisėtais teisėjų I. A., A. A., G. E., D. J., T. Š., A. V., R. A. veiksmais, yra prašoma priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Žalos atlyginimą iš Lietuvos Respublikos prašoma priteisti dėl, ieškovo teigimu, neteisėtų teisėjų I. A., A. A., G. E., D. J., T. Š., A. V., R. A. veiksmų, vadovaujantis CK 6.272 straipsnio pagrindu.

21. CK 6.272 straipsnio nuostatose įtvirtintas teisėjo imunitetas nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 straipsnio 4 dalis).

22. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje jau ne kartą yra išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu, todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Dėl šios priežasties teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti nei atsakovais, nei trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-298/2014; 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-464/2018; kt.).

23. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovavimo teismuose 3.22.2 papunktį, Teisingumo ministerija atstovauja valstybę bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė. Pagal Vyriausybės nutarimo 3.23 papunktį, kitose nei 3.22.2 papunktyje nurodytose bylose dėl žalos atlyginimo valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

24. Taigi, esant CK 6.272 straipsnyje įtvirtintam teisėjo imunitetui nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, teisėjas, o taip pat ir, vadovaujantis minėta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, teismas, negali būti patraukti nei atsakovais, nei trečiaisiais asmenimis dėl jų veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą. Atsakovu bylose dėl žalos atlyginimo yra patraukiama valstybė, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

25. Nurodytų argumentu pagrindu atmestini kaip teisiškai nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš bylos pašalino trečiuosius asmenis Kauno apygardos teismo teisėjus I. A., G. E., D. J., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus A. A., T. Š., A. V., R. A., Teisėjų Tarybą ir Lietuvos Respublikos Prezidentą G. N..

26. Apeliantas, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nepagrįstai, nesikreipęs į Konstitucinį Teismą dėl CPK 47 straipsnio 5 dalies, CK 6.272 straipsnio nuostatų ir pirmosios instancijos teismo cituojamos teisminės praktikos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 30, 109 straipsnių nuostatoms. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, šį apelianto argumentą laiko nepagrįstu.

27. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą netgi negali būti tikrinamas instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

28. Nagrinėjamu atveju apeliantas savo nurodyto argumento dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįsto nesikreipimo į Konstitucinį Teismą nepagrindė, aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti civilinio proceso įstatymo normos konstitucingumu nenurodė, nurodytą argumentą grindė tik subjektyvaus pobūdžio teiginiais. Apeliacinės instancijos teismas objektyvių priežasčių, suponuojančių būtinybę kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nenustatė. Atsižvelgiant į tai, šis apelianto argumentas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies nurodytu pagrindu.

29. Apelianto atskirojo skundo argumentai dėl netinkamai jo atskirajame skunde nurodyto atsakovės atstovo, taip pat ieškovo elektroninio parašo galiojimo, yra susiję su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. spalio 22 d. nutartimi, kuria ieškovui buvo nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, tačiau ne su šioje byloje nagrinėjamos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl trečiųjų asmenų pašalinimo nepagrįstumu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog, remiantis CPK 115 straipsnio 5 dalimi, teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama, o ieškovo pateiktas patikslintas atskirasis skundas dėl trečiųjų asmenų pašalinimo (laikant, kad trūkumai buvo pašalinti), pirmosios instancijos teismo buvo priimtas, todėl minėti atskirojo skundo argumentai neturi jokios teisinės reikšmės. Pažymėtina ir tai, jog apelianto su atskiruoju skundu pateiktų skundų argumentai dėl jo išregistravimo iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemio taip pat nėra susiję su šioje byloje nagrinėjamos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl trečiųjų asmenų pašalinimo nepagrįstumu. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas dėl paminėtų apelianto argumentų plačiau nepasisako.

30. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

31. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.