Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-06-03 · Byla Nr. 2KT-113-943/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-03
Bylos Nr.
2KT-113-943/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15894-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2KT-113-943/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15894-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-21711-863/2019,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-21711-863/2019 pagal ieškovo Ž. M. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo bei dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ilgo teisminio proceso, perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodyta, jog ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ilgo teisminio proceso bei neturtinės žalos atlyginimo. Iš byloje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovas žalos atlyginimą kildina iš Vilniaus miesto apylinkės bei Vilniaus apygardos teismuose nagrinėtų bylų proceso bei teisėjų ilgo neveikimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinę bylą Nr. e2-753-854/2017 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-07010-2016-6) nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja G. Č., o Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą nagrinėjo e2A-1614-275/2017 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-07010-2016-6) nagrinėjo trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų D. K., N. Š. ir T. Ž., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 34 straipsnio 3 ir 5 dalimis Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Byla perduodama nagrinėti kitos apygardos teismo teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Klausimą dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarties galima spręsti, jog Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje nebėra teismų, galinčių nagrinėti civilinę bylą Nr. 2-21711-863/2019, kadangi byloje keliami Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų procesinių veiksmų teisėtumo ir dėl tokių veiksmų ieškovo patirtos žalos atlyginimo klausimai.

Atvejais, kai ieškovas reikalavimą valstybei dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio normas grindžia teismo, kuriam paduodamas ieškinys, ar jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais (nors ir netyčiniais) veiksmais, šiame teisme dirbantys teisėjai negali priimti jokių procesinių sprendimų pagal pareikštą reikalavimą. Šiuo atveju nesvarbu, ar ieškovas įrodinėja atskirų šio teismo teisėjų tyčinius veiksmus, ar neįrodinėja. Sprendžiant dėl tokio reikalavimo pagrįstumo, turėtų būti tiriamos su šio teismo ar jame dirbančių teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu susijusios aplinkybės, nustatinėjamos civilinės atsakomybės sąlygos. Suteikus teisę šiuos klausimus spręsti teismui, nustatinėjančiam jame dirbančių teisėjų veiksmų ar neveikimo teisėtumą byloje pagal ieškinyje pareikštą reikalavimą valstybei dėl žalos atlyginimo, objektyviam stebėtojui visuomet galėtų išlikti pagrįsta abejonė dėl ginčą nagrinėjančio teismo nešališkumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Šios aplinkybės atitinka minėtas CPK 34 straipsnio imperatyvias nuostatas, pagal kurias, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebesant teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą, byla turi būti perduota kitam tos pačios pakopos teismui.

Dėl nurodytų priežasčių civilinė byla Nr. 2-21711-863/2019 pagal ieškovo Ž. M. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo bei dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ilgo teisminio proceso, iš Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančio Vilniaus miesto apylinkės teismo perduotina nagrinėti kitos apygardos teismo teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui – Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinę bylą Nr. 2-21711-863/2019 pagal ieškovo Ž. M. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo bei dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ilgo teisminio proceso, iš Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančio Vilniaus miesto apylinkės teismo perduoti nagrinėti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė