Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. J., atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui A. I.,

viešame teismo posėdyje nuotolinio žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

4. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja I. A. 2019 m. sausio 24 d. teisiamojo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1-30-993/2019 atmetė ieškovo prašymą apklausti liudytoją V. G. K., nes liudytojos parodymai neturės esminės reikšmės kaltinimui paneigti (I tomas, b. l. 23-26). I. K. apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019 pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje. Iš ieškovo nuspręsta konfiskuoti neteisėtas pajamas, t. y. 105 760,64 Eur sumą, kurias jis gavo neteisėtai vykdydamas pinigų skolinimo veiklą (IV tomas, b. l. 3-70). Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžio atmetė (I tomas, b. l. 32-36). Lietuvos A. T. 2021 m. vasario 2 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį ir bylą iš naujo perdavė nagrinėti apeliacine tvarka (I tomas, b. l. 37-62). Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 1 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-593/2022 išnagrinėjęs nuteistojo V. J. teismo posėdžio metu teiktus prašymus dėl įrodymų tyrimo apeliacinėje instancijoje atlikimo, nurodė, kad dar kartą apklausti V. G. K. nėra pagrindo, kadangi ji apie reikšmingas bylai aplinkybes apklausta pirmosios instancijos teisme (I tomas, b. l. 63-83). Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-593/2022 nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmetė, paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendį (I tomas, b. l. 84-89). Lietuvos A. T. 2023 m. birželio 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-976/2023 paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutarties dalį, kuria nuteistojo V. J. apeliacinis skundas buvo atmestas (III tomas, b. l. 6-18).

5. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškia reikalavimą dėl žalos (1 737,72 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės) atlyginimo, žalos atsiradimą siedamas su teisėjų veiksmais, atliktais nagrinėjant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019, sprendžiant prašymą apklausti byloje liudininkę V. G. K., taip pat nagrinėjant Kauno apygardos teisme baudžiamąją bylą Nr. 1A-6-593/2022, kurioje ieškovo teigimu, teismas suklastojo duomenis apie jo prašytą apklausti liudininkę V. G. K. Ieškovo teigimu, jo baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkos sudėties teismai. Taigi, ieškinyje ieškovas kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjų ar teismo neteisėtų veiksmų, klausimą.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.272 straipsnio 3 dalis).

7. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis).

8. Vadovaujantis CK 6.272 straipsniu pareikšto ieškinio faktiniu pagrindu nurodytų teisėjo ar teismo veiksmų neteisėtumą yra kompetentingas nagrinėti, vertinti bet kuris atitinkamą bylą pagal teismingumo taisykles nagrinėjantis teismas, nepriklausomai nuo bylos nagrinėjimo instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-618/2008).

9. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tai yra vertinamosios sąvokos. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti ir kt. Sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).

10. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad teismai nepagrįstai nusprendė konfiskuoti iš jo 1 737,72 Eur sumą, kadangi teisme nebuvo apklausta liudytoja V. G. K. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad prokuroras 2016 m. gruodžio 7 d. perdavęs Kauno apylinkės teismui baudžiamąją bylą kartu perdavė ir prašymą byloje apklausti nurodytus liudytojus, tarp kurių ir V. G. K. bei jos sūnų D. A. J. Kauno apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą 1-30-993/2019, V. G. K. ne kartą buvo kviečiama apklausai į teisiamąjį posėdį. 2018 m. spalio 15 d. teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsniu, nusprendė perskaityti neatvykusių liudytojų, taip pat ir V. G. K., parodymus, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu (2018 m. spalio 15 d. teisiamojo posėdžio protokolas, posėdžio garso įrašas 49 min.), kadangi teismas buvo informuotas, jog V. G. K. sunkiai serga ir nevaikšto (garso įrašo 30 min. 20 s). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismas teisiamojo posėdžio metu neapklausęs liudytojos V. G. K., tačiau pagarsinęs ikiteisminio tyrimo metu duotus jos parodymus, visiškai teisėtai ir pagrįstai šia tvarka pasinaudojo, tokia liudytojo parodymų pagarsinimo tvarka numatyta įstatyme. Negalima išvada, kad kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip, nei Kauno apylinkės teismo teisėja I. A., nusprendusi pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos V. G. K. parodymus (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Teismas nenustatė teisėjos I. A. neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis). Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad ieškovas neįvykdė jam tenkančios pareigos leistinomis įrodinėjimo priemonės įrodyti argumentus apie atsakovės neteisėtus veiksmus, konstatuoja, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra neįrodyti.

11. Byloje nustatyta, kad 2019 m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, remiantis teisiamojo posėdžio metu apklaustais liudytojų parodymais ir finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvadoje nurodytais duomenis, iš ieškovo konfiskuota konkreti 105 760,64 Eur suma, kurią sudarė ieškovo gautos pajamos už paskolų suteikimą, nes paskolas sudarę asmenys jam mokėjo palūkanas (IV tomas, b. l. 63, 68). Byloje taip pat nustatyta, kad iš ieškovo buvo konfiskuota 1 737,72 Eur suma, remiantis ne V. G. K. parodymais, o jos sūnaus D. A. J. parodymais, kuris 2017 m. birželio 27 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad ieškovui mokėjo sutarto dydžio palūkanas (2017 m. birželio 27 d. teisiamojo posėdžio protokolas, IV tomas, b. l. 19). Pažymėtina, kad V. G. K. teisiamajame posėdyje apklausta nebuvo, dėl jos ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintų parodymų jokia konkreti suma konfiskuota nebuvo. Todėl, priešingai nei teigia ieškovas, 1 737,72 Eur sumos konfiskavimas nėra susijęs su liudytojos V. G. K. duotais parodymais. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad dėl atsisakymo apklausti teisiamajame posėdyje liudininkę V. G. K., iš jo neteisėtai buvo konfiskuota 1 737,72 Eur suma. Teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019 iš ieškovo 1 737,72 Eur sumos konfiskavimas buvo pagrįstas ir teisėtas, todėl ieškovas prašomos priteisti turtinės žalos nepatyrė.

12. Nesutiktina su ieškovu, kad Kauno apygardas teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. 1A-6-593/2022, suklastojo duomenis apie jo prašytą apklausti liudininkę V. G. K. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 1 d. nutartimi išnagrinėjęs V. J. teismo posėdžio metu teiktus prašymus dėl įrodymų tyrimo apeliacinėje instancijoje atlikimo, nurodė, kad apklausti dar kartą V. G. K. nėra pagrindo, kadangi ji apie reikšmingas bylai aplinkybes apklausta pirmosios instancijos teisme (I tomas, b. l. 72). Teismo vertinimu, Kauno apygardos teismas tokią išvadą padarė dėl to, kad V. G. K. parodymai buvo pagarsinti pirmos instancijos teisme, tikėtina, kad liudytojos parodymų pagarsinimą teismas prilygino V. G. K. apklausai teisme. Iš esmės tokia teismo išvada nėra neteisinga ar klaidinga, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad teismas tokiu būdu siekė klastoti duomenis dėl V. G. K. parodymų. Pažymėtina ir tai, kad teismas nutartyje nurodęs, kad V. G. K. apklausta pirmosios instancijos teisme, galėjo padaryti ir rašymo apsirikimo klaidą, tačiau šios klaidos jokiu būdu negalime vertinti, kaip sąmoningo teismo siekio klastoti minėtus duomenis ir spręsti, kad šiuo konkrečiu veiksmu ieškovui padaryta žala. Ieškovas nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurios, įvertinus jų visetą, galėtų sudaryti pagrindą išvadai apie galimą Kauno apygardos teismo siekį klastoti duomenis apie liudytojos V. G. K. parodymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo argumentas, kad Kauno apygardas teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. 1A-6-593/2022, suklastojo duomenis apie jo prašytą apklausti liudininkę V. G. K., atmestini kaip nepagrįsti. Teismas nenustatė teisėjų A. A., G. E., D. J. neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis). Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad ieškovas neįvykdė jam tenkančios pareigos leistinomis įrodinėjimo priemonės įrodyti argumentus apie atsakovės neteisėtus veiksmus, konstatuoja, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra neįrodyti.

13. Kasacinio teismo nuomone, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancinės teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

14. Nagrinėjamu atveju ieškovas įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau įrodymų, kad procesinis teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką, nepateikia.

15. Ieškovo teigimu, Kauno apylinkės teismo teisėja I. A. baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019, Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija A. A., G. E., D. J. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-593/2022, atsisakydami apklausti liudytoją V. G. K. pažeidė jo teisę į nešališką ir nepriklausomą teismą. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-593/2022 paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria ieškovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje. Minėta nutartimi teismas taip pat sprendė klausimą dėl teismo šališkumo ir konstatavo, kad ieškovo teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas, teisėtos sudėties teismas, nebuvo pažeista (I tomas, b. l. 84-89). Lietuvos A. T. 2023 m. birželio 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-976/2023 paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutarties dalį, kuria nuteistojo V. J. apeliacinis skundas buvo atmestas. Kasacinis teismas, nenustatęs nei subjektyviojo, nei objektyviojo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos šališkumo pagrindų, padarė išvadą, kad ieškovo teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista (III tomas, b. l. 11). Atsižvelgiant į tai, kad tiek apeliacinės instancijos teismas, tiek kasacinis teismas procesiniuose sprendimuose išsamiai aptarė teismų šališkumą nagrinėjant ieškovo baudžiamąją bylą ir konstatavo, kad ieškovo teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista, todėl teismas dar kartą tuo pačiu klausimu nepasisako, o ieškovo argumentą, kad teismai, atsisakydami apklausti liudininkę V. G. K., pažeidė jo teisę į nešališką ir nepriklausomą teismą, atmeta kaip nepagrįstą.

16. Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas daro išvadą, kad neegzistuoja viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Ieškovui neįrodžius (CPK 12, 178 straipsniai) Kauno apylinkės teismo teisėjos I. A., Kauno apygardos teismo teisėjų A. A., G. E., D. J. neteisėtų veiksmų, kitų civilinės atsakomybės sąlygų vertinimas neturi teisinės reikšmės, todėl teismas su tuo susijusių ieškovo argumentų nevertina. Nagrinėjamoje byloje nenustačius minėtų teisėjų neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sukelti žalą ieškovui, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas.

17. Ieškovas byloje yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, todėl ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.