Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-2287-436/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-12-22
Bylos Nr.: 2A-2287-436/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-17497-2013-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Lozoraitytė, Egidijus Tamašauskas, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas: A. G., P. G., K. G.
Atsakovas: O. G.
Trečiasis asmuo: notarė R
Advokatai: Rasa Užkuraitienė

Civilinė byla Nr. 2A-2287-436/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17497-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 34.3; 121.14.; 121.18.; 121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų A. G., P. G. ir K. G. atstovės advokatės Rasos Užkuraitienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-660-877/2014 pagal ieškovų A. G., P. G., K. G. patikslintą ieškinį atsakovei O. G. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų iš dalies pripažinimo negaliojančiais, juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, trečiasis asmuo notarė R. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai A. G., nepilnamečiai P. G. ir K. G., atstovaujami atstovės pagal įstatymą I. G., 2014 m. vasario 26 d. patikslintu ieškiniu atsakovei O. G., trečiajam asmeniui notarei R. S., prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. G., taip pat P. G. ir K. G. per įstatyminę atstovę I. G., po A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2012-04-17 faktiniais veiksmais priėmė mirusiojo palikimą; 2) pripažinti negaliojančiais: Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. S. 2012-08-28 išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, notarinio registro Nr. 2-7625, dalį; 2012-08-21 išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, notarinio registro Nr. 2-7626, dalį; ir 2012-09-07 išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, notarinio registro Nr. 2-7987, dalį, paveldėjimo byloje notarinio registro Nr. 2-8680, kuria patvirtinta, kad po A. G., mirusio 2012-04-17, turtą ½ dalį paveldi sutuoktinė O. G., nustatant, kad O. G. paveldėjo ¼ dalį A. G. priklausiusio turto; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (113-115 b. l., 1 t.).

Ieškinyje nurodė, kad 2012 04 17 mirė A. G., kuris santuokoje su atsakove O. G. buvo įgijęs bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turtą, kurio 1/2 dalis priklausė A. G.. A. ir O. G. santuokoje įgijo šį turtą: 0,35 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), su dalimi kiemo statinių (tvora, lauko tualetas, kiemo aikštelė), garažo pastatą, 0,1671 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat mirusiajam A. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4,3200 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir kuris laikytinas asmenine A. G. nuosavybe. Po A. G. mirties teisę paveldėti jo turėtą turtą įgijo vyrą pergyvenusi sutuoktinė atsakovė O. G., ieškovas - A. G. sūnus A. G. ir 2007 11 26 mirusio A. G. sūnaus A. G. nepilnamečiai vaikai P. G. bei K. G.. Ieškovai gyveno ir gyvena šalia A. ir O G. (duomenys neskelbtini). Mirus A. G., ieškovas A. G. ir Patriko bei K. G. įstatyminė atstovė I. G. palikimą priėmė pradėdami juo naudotis bei valdyti, tačiau įstatymo nustatytu terminu neparašė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo apie tai, kad palikimą priima ir prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

Nors atsakovė, prašydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nurodė faktą, kad be jos yra kiti įstatyminiai įpėdiniai - sūnus ir mirusio sūnaus nepilnamečiai vaikai, kurie paveldi atstovavimo teise, tačiau nei atsakovė, nei notarė nepranešdama kitiems įpėdiniams apie užvestą paveldėjimo bylą elgėsi nesąžiningai, pažeidė CK 1.5 str. 1 d. įtvirtintą reikalavimą civilinių teisinių santykių subjektams įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal sąžiningumo reikalavimus. Atsakovė teigdama notarei, jog nėra jokio ginčo dėl paveldėjimo, nurodė notarei tikrovės neatitinkančius duomenis ir neteisėtai gavo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į visą A. G. priklausiusį turtą. Atsakovė galėjo paveldėti ir jai galėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas tik į 1/4 dalį A. G. priklausiusio turto (CK 5.13 str.). Ieškovas A. G. paveldėjo 3/8, o Patrikas bei K. G. po 3/16 A. G. priklausiusio turto. Apie tai, kad atsakovei išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas atsakovai sužinojo 2013 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje.

Atsiliepimas

Atsakovė O. G. 2014 m. kovo 20 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad patikslintas ieškinys neįrodytas, nepagrįstas, ieškovai neteisingai nurodo bylos faktines aplinkybes, todėl patikslintas ieškinys negali būti patenkintas. Ieškinį ieškovai teismui padavė praėjus vienerių metų terminui, todėl prašė ieškovų reikalavimui - ginčyti išduotą paveldėjimo liudijimą, taikyti ieškinio senatį., nes ieškovas ir nepilnamečių vaikaičių įstatyminė atstovė žinojo, jog reikia tvarkytis palikimo dokumentus ir terminus taip pat žinojo. Po žuvusiojo sūnaus A. G. mirties, jo sutuoktinė ieškovė I. G. pati savarankiškai tvarkėsi visus paveldėjimo reikalus, todėl jai yra puikiai žinomos paveldėjimo procedūros ir terminai. Po A. G. mirties atsakovė siūlė ieškovei tvarkytis paveldėjimą vaikų naudai, tačiau ji atsisakė tai daryti ir užtikrino, kad į jokį turtą nepretenduos. Dėl šių priežasčių atsakovė, gavusi paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, visiems keturiems savo anūkams – P., J. ir K. davė po 15 000 litų, o ieškovo A. G. - sūnui K. G., gyvenančiam Anglijoje, pervedė 3420 GBP. Piniginės lėšos ieškovei buvo perduotos 2012-08-24. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovai jau 2012 rugpjūčio mėnesį žinojo apie tai, kad atsakovė paveldėjo savo sutuoktinio turtą, su tuo sutiko, neginčijo, ir tik iškilus atsakovės konfliktui su ieškovu A. G., I. G. gyvendama su juo šeimoje, palaiko jo pasirinktą poziciją, nurodydama teismui tiesos neatitinkančius faktus ir teigia neva atsakovė jos apie priimtą palikimą neinformavo.

Trečiasis asmuo notarė R. S. 2013-11-20 atsiliepimu į pradinį ieškinį nurodė, kad dėl A. G. palikimo priėmimo į ją 2012-05-08 kreipėsi atsakovė O. G., todėl Kauno rajono 1-ajame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 47/12.O. G. taip pat prašė išduoti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį santuokoje įgyto turto. O. G. priimdama palikimą, kitų įpėdinių nenuslėpė, pareiškime nurodė sūnų ir du vaikaičius. Atsakovė teigė, kad sūnus ir marti žino, kad reikia kreiptis į notaro biurą dėl tėvo dalies paveldėjimo. Sūnus A. G. buvo du kartus atvykęs ir domėjosi paveldėjimo teise, bet pareiškimo nepadavė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė atsakovei O. G. iš A. G. ir I. G. iš kiekvieno po 500 Lt bylinėjimosi išlaidų bei priteisė valstybei iš kiekvieno ieškovo po 22 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas iš surinktų byloje rašytinių įrodymų sprendė, kad A. G. paveldimo turto masę sudaro šis turtas: 35/200 dalys pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 35/200 dalys kitų kiemo statinių (inžinerinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 171/3342 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis 70000 Lt piniginių lėšų, esančių AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)-1; transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) transporto priemonės VW LT28, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4,3200 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Po A. G. mirties 2012-04-17 atsakovė 2012-09-07 išduotu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu paveldėjo mirusiajam A. G. priklausiusius nekilnojamuosius daiktus, t.y. ½ dalį visų santuokoje įgytų nekilnojamųjų daiktų.

Tai, kad ieškovai 10 metų iki A. G. mirties naudojosi garažu ir jame laikė įvairius daiktus, o po jo mirties tebelaikė tuos pačius daiktus, nepatvirtina, kad jie atliko kokius nors aktyvius veiksmus, siekdami tapti šio turto savininkais. Šiuose pastatuose ieškovai sandėliuoja automobilių detales, medieną, padangas, tarą. Tvarto ir pirties pastatai yra asmeninė O. G. nuosavybė, į paveldėtino turto masę neįeina ir atsakovų naudojimasis jais, jų tvarkymas, raktų nuo jų turėjimas neturi teisinės reikšmės. Iš šalių, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad tiek A. G., tiek A. G. priklausantys automobiliai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo laikomi ir iki A. G. mirties. Teismas sprendė, kad ieškovai, nors ir įrodė, kad iki A. G. mirties jo turto dalimi naudojosi ir tęsė naudojimąsi juo ir palikėjui mirus, tačiau tokie ieškovų veiksmai negali būti vertinami kaip aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

Duomenų, kad ieškovai ne tik naudojosi paveldimu turtu, bet ir vykdė su juo susijusias prievoles, rūpinosi ginčo turtu - jį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo už jį mokesčius, byloje nėra. LAT yra nurodęs, kad faktiniu nekilnojamojo turto priėmimu laikoma aplinkybė, kai palikimą priėmęs asmuo apsigyvena paveldėtame turte, tuo tarpu šiuo atveju tokios aplinkybės nenustatyta, nes ieškovai gyvena gretimame sklype esančiame name, o ginčo gyvenamajame name gyvena ir palikėjo turto dalimi naudojasi jo sutuoktinė O. G., ji turtą prižiūri ir moka už jį mokesčius.

Teismo nuomone, ieškovų elgesys patvirtina, jog jie neprieštaravo tam, kad palikimą priimtų viena O. G.: atsakovei priėmus palikimą ir kiekvienam vaikaičiui perdavus po 15000 Lt, jie tam neprieštaravo, atsakovei pardavus paveldėtus automobilius, A. G. pasiskolino 1385 Lt, o ne reikalavo dalį gautų pinigų perduoti jam, kaip faktiškai priėmusiam palikimą, nesirūpino pareiškimo dėl palikimo priėmimo parašymu notarei, nors notarės teigimu du kartus buvo apsilankęs ir domėjosi paveldėjimo klausimais; O. G. pareiškime notarei dėl palikimo priėmimo tiek jis, tiek A. G. sūnūs buvo sąžiningai nurodyti. I. G. palikimo priėmimo procedūra taip pat buvo žinoma, nes jos sutuoktinis Arūnas mirė 2007-11-26, jo palikimą savo ir vaikų vardu priėmė per įstatyme nustatytą terminą. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovų galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po A. G. mirties būtų kokiu nors būdu apsunkinta ar suvaržyta, todėl jie savo paveldėjimo teisę galėjo įgyvendinti savo nuožiūra, nes apie palikėjo mirtį žinojo, dalyvavo jo laidotuvėse, ieškovui ir nepilnamečių atstovei pagal įstatymą paveldėjimo procedūros buvo žinomos. Įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų ir nuostatą, kad faktinis palikimo priėmimas turi būti išreikštas aktyviais veiksmais, nukreiptais įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, teismas sprendžia, kad keleto palikėjo asmeninių daiktų paėmimas su atsakovės O. G. sutikimu, transporto priemonių ir taros laikymas paveldėtoje sklypo dalyje, neįrodo fakto, kad ieškovai priėmė A. G. palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti, nes ieškovai neatliko jokių veiksmų, rodančių, kad ieškovai vykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigas ir įgyvendino teises į tą turtą. Atsakovė palikimą priėmė kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė palikimą priėmė įstatymo nustatyta tvarka ir laiku (CK5.13 str.).

Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Byloje nustatyta, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas atsakovei buvo išduotas 2012 m. gegužės 8 d. Ieškovas teigia, jog apie palikimo priėmimą sužinojo tik gavę notarės raštą 2013 m. rugpjūčio mėn. Atsakovų atstovė I. G. pripažino, kad O. G. priėmusi palikimą jos vaikams perdavė po 15000 Lt 2012 m. rugpjūčio 24 d., apie pinigų perdavimą ir faktinį palikimo priėmimą tokiu būdu neabejotinai tapo žinoma ir su ja kartu gyvenančiam ieškovui A. G., todėl 2012 m. rugpjūčio 24 d. laikytina vėliausia diena, kai ieškovai turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė atsakovė. Ieškinys teismui pareikštas 2013 m. spalio 18 d., praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo iš dalies negaliojančiais atmesti (CK 5.8 str.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. G., P. G. ir K. G. atstovė advokatė Rasa Užkuraitienė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškovų ieškinį patenkinti, priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiami argumentais, kad:

Žemesnės instancijos teismas

Nežiūrint į tai, kad ieškovo procesinis dokumentas yra pavadintas ieškiniu, tačiau jame pareikštas reikalavimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, todėl ieškinys turėjo būti nagrinėjamas, vadovaujantis CPK V dalies XXV skyriaus normomis, o būtent CPK 443 straipsnio 8 dalimi, o tokiose bylose teismas turi būti aktyvus. Teismas pažeidė šias nuostatas ir nesiėmė visų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, šis pažeidimas įtakojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.Teismas pažeidė materialinės teisės normas, neatsižvelgė į ieškovų, nepilnamečių vaikų interesus. Teismas nevertino aplinkybės, kad prašomas nustatyti juridinis faktas yra susijęs su nepilnamečių vaikų interesų tenkinimu, neatsižvelgė į imperatyvias įstatymo nuostatas. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti ne tik, kokius veiksmus atliko nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė I. G., tačiau ir pačių nepilnamečių veiksmus. Teismas nustatė, kad nepilnamečiai po senelio mirties paėmė meškeres, jomis naudojosi, tačiau teismas padarė išvadą, jog tai nėra pakankami veiksmai, tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas. Darydamas tokią išvadą, teismas pažeidė 1989-11-20 Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p., kadangi nevertino fakto, jog ieškovai, būdami iki keturiolikos metų turėjo tik dalinį veiksmų, tai yra pagal savo turimą veiksnumą tik ir galėjo priimti buities apyvokos daiktus ir jais naudotis, ir negalėjo valdyti nekilnojamojo turto ar kito registruoto turto. Teismas negalėjo vadovautis nurodytomis kasacinio teismo nutartimis, nes šios nagrinėjamos bylos ir cituojamos LAT bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, nė vienoje iš teismo nurodytų bylų nebuvo sprendžiamas palikimo priėmimas nepilnamečiui pradedant paveldimą turtą faktiškai valdyti. Liudytojas V. V. patvirtino, jog po tėvo mirties ieškovas A. G. naudojosi tėvo automobiliu, jį remontavo, tvarkė. Tai reiškia, kad kilnojamojo daikto remontavimas ir yra rūpinimasis, priežiūra turtu. Dėl to teismas pažeidė CK 5.51 str. nuostatas.Teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė lygiateisiškumo principą, kadangi atsakovės ir jos liudininkų parodymams suteikė viršenybę prieš kitus įrodymus, nekreipiant dėmesio į juose esančius prieštaravimus. Dėl automobilio pardavimo teismo išvada prieštarauja jų pirkimo–pardavimo sutartims, paties ieškovo A. G. parodymams, kadangi pardavęs automobilius ieškovas jų neatidavė atsakovei, o prisiėmė velionio skolą. tai, kad velionis buvo skolingas, patvirtino liudytoja R. J. (2014-06-06 posėdis). Teismas nevertino liudytojų L. K., M. H., V. V., A. R. J. parodymų, kurie paneigia atsakovės paaiškinimus apie gerus atsakovės ir jos sutuoktinio santykius. Teismas neteisingai taikė CK 5.50 straipsnio 2 dalį, kurioje yra numatyti du palikimo priėmimo būdai– įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tai reiškia, kad abu palikimo priėmimo būdai yra lygiateisiai. Tokia yra suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Nr. 3K-3-487/2010, 3K-3-285/2011).Teismo išvada, kad atsakovė notarei nurodė visus įpėdinius yra neteisinga, nes atsakovė nurodė tik abu sūnus, kurių vienas yra miręs, tai yra įpėdiniai nėra identifikuoti, o tai laikytina, kad atsakovė nuo notarės nuslėpė įpėdinius. Tokie atsakovės veiksmai ir notarės veiksmai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.Teismas nevisiškai išnagrinėjo ieškinio reikalavimus. Teismo posėdžio metu apklausus notarę, išdavusią paveldėjimo teisės liudijimą, paaiškėjo aplinkybė, jog ji nesiėmė jokių veiksmų, kad informuoti mažamečių įpėdinių įstatyminę atstovę apie atsiradusį palikimą, o ne pasitikėti atsakovės pasakymais, jog visiems yra žinoma apie palikimo atsiradimą ir jokio ginčo dėl paveldimo turto nėra. Dėl šių aplinkybių teismas iš viso nepasisakė.Teismo argumentai, kad transporto priemonių laikymas paveldėto sklypo dalyje neįrodo ieškovo palikimo priėmimo fakto nepagrįsti. Ūkio pastatas buvo remontuojamas, po tėvo mirties ieškovas su atsakove šį ūkinį pastatą pasidalino ir ieškovas naudojosi savo tėvo įrankiais iki iškilo su atsakove ginčas. Atsakovė pradėjo trukdyti naudotis daiktais. Tokia teismo išvada prieštarauja LAT praktikai (3K-3-285/2011).Teismas nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos dėl faktinio palikimo priėmimo. Byloje pateikti įrodymai, liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovas A. G. atliko aktyvius veiksmus, priėmė ir valdė automobilius, juos prižiūrėjo, remontavo, rūpinosi jų pardavimu, remontavo ūkinį pastatą, mažamečiai įpėdiniai pagal savo amžių priėmė ir valdė meškeres, pjovė žolę. Teismas pažeidė CK 5.50 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes palikimo dalimis priimti negalima.Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą. Pažymi, kad ieškovai buvo faktiškai priėmę palikimą ir jį valdė, todėl taikytinas 10 metų senaties terminas. Neteisingai skaičiuoja teismas senaties pradžią nuo 2012-08-24 pinigų perdavimo, nes tai nepatvirtina, kad ieškovams tą dieną tapo žinoma apie paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė O. G. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais, kad:

Apeliantai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog palikimo atsiradimo, tiek termino palikimui priimti metu, taip pat ir jam pasibaigus objektyviai negalėjo priimti palikimo nepateikė, į teismą dėl galimai įstatymų nustatyto praleisto termino atnaujinimo LR CPK 576str. nustatyta tvarka nesikreipė, todėl darytina išvada, kad K. G. ir P. G. galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po A. G. mirties, per savo įstatyminę atstovę I. G. nebuvo suvaržyta. Pažymėtina, kad I. G., turėjo patirties palikimui nepilnamečių vaikų vardu priimti, kadangi mirus jos sutuoktiniui A. G., ji priėmė palikimą vaikų vardu.Nesutinka su apeliantų argumentais, kad teismas neatsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus. Su tuo nesutinku, nes šiuo konkrečiu atveju visas funkcijas už nepilnamečius įpėdinius atliko jų įstatyminė atstovė I. G., turėjusi praktikos tvarkant paveldėjimo dokumentus. Be to, ieškovai teigia, esą po A. G. mirties jie palikimą priėmė aktyviais veiksmais, pradėdami paveldėtą turtą valdyti kaip savo (CK 5.51 str.), todėl nesutinku su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas priimdamas sprendimą - atmesti ieškinį nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad prašomas nustatyti juridinis faktas yra susijęs su nepilnamečių vaikų interesų tenkinimu. Palikimo priėmimui faktiškai pradėjus turtą valdyti reikia atlikti tam tikrus teisinę reikšmę turinčius aktyvius veiksmus, kurių nepilnametis asmuo savarankiškai atlikti negali (mokesčių mokėjimas ir pan.), tačiau visus šiuos veiksmus gali atlikti jų atstovai LR CK 2.7 str. numatytais pagrindais. Pažymėtina, kad I. G. per įstatymų numatytą terminą nesikreipė į teismą, dėl teismo leidimo palikimui vaikų vardu priimti. ( 2011-08-08 LAT teismų praktikos apžvalga AC-35-1 Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu P. G. ir K. G. įstatyminė atstovė I. G. nurodė jog „praėjus 2-3 savaitėm po A. G. mirties, O. G. jai pranešė, kad paveldėtojai yra jos nepilnamečiai vaikai“, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl neva pažeistų mažamečių teisių yra atmestinas. Svarbu pažymėti, kad meškeres anūkams atsakovė pati atidavė 2013 metų pavasarį, jau priėmusi A. G. palikimą, todėl vien meškerių buvimo pas anūkus faktas, kurio neneigia, nesudaro pagrindo teigti, jog šie aktyviais veiksmais priėmė senelio palikimą. Pati ieškovė I. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos „vaikams atiteko mirusio senelio meškerės, kurias jiems atidavė O. G.“. Kalbant apie šaunamąjį ginklą, svarbios dvi aplinkybės, t.y. kad ieškinyje apie ginklą iš viso nėra užsiminta, o neva „paveldėtas tėvo ginklas“ atsirado, tik nagrinėjant bylą teisme, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo A. G. pateiktas rašytinis įrodymas - neterminuotas leidimas laikyti ginklą, kuris yra išduotas 2014-02-10, visiškai nepatvirtina apeliantų nurodytos aplinkybės, kad ieškovas jį naudojo, ar atliko kitus teisiškai reikšmingus veiksmus, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie faktini valdymą.Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, jokių duomenų, kad ieškovai apsigyveno po A. G. mirties ginčo name ar mokėjo namo mokesčius, ieškovai byloje nepateikė. Visi kiti apeliantų įvardinti veiksmai šios bylos kontekste nebuvo aktyvūs. Nebuvo veiksmų iš ko būtų galima spręsti, kad apeliantai priima palikimą kaip savo, jį valdo ir vykdo su juo susijusias prievoles. Ieškovai po A. G. mirties nesinaudojo nei ginčo gyvenamojo namo dalimi nelaikė juose jokių savo daiktų, ieškovai niekada nevykdė jokių prievolių t.y. nemokėjo žemės mokesčių, neišlaikė ginčo pastatų, neturėjo net ginčijamų objektų raktų, o be jų namo naudojimas neįmanomas. Atsakovė viena mokėjo visus žemės ir mokesčius už namo išlaikymą. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai: banko pavedimai ir banko sąskaitos išrašai. Nesutinka su ieškovo A. G. apeliacinio skundo argumentais, esą jis turėjo raktus nuo ūkinio pastato ir pirties, jais naudojosi, kad po tėvo mirties jis naudojosi automobiliu VW Golf, remontavo greičių dėžę, sklype laikė ir remontavo kitus automobilius. Tiek pirties pastatas, tiek ir ūkio pastatas niekada nebuvo bendroji jungtinė nuosavybė su mirusiuoju, tai yra asmeninė nuosavybė. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai nenustatė fakto, jog atsakovei pardavus paveldėtus automobilius, ieškovas A. G. ne pasiskolino iš jos 1385 litus, tačiau priėmė savo tėvo A. G. skolą. Pažymėtina, kad jokių įrodymų apie palikėjo A. G. skolas byloje iš viso nėra. Atsakovė su sutuoktiniu vedė bendrą ūkį, lėšos buvo bendros, todėl vienas kitam skolų jie tikrai neturėjo. Tikrovės neatitinkantis apeliantų teiginys, kad velionis buvo skolingas patvirtino A. R. J., nes tokių ieškovų nurodytų aplinkybių ši liudytoja nepatvirtino. Be to, šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, nes pagal LR C 5.50 str. 3 d. palikimas priimamas per tris mėnesius nuo jo atsiradimo, o paskolos raštelio data yra 2013-06-29. Transporto priemonės buvo parduotos tik 2013-06-27 ir 2013-01-10, todėl tik gavus pinigines lėšas už automobilius 2013-06-29 jos buvo paskolintos A. G.. Be to, automobilių pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos atsakovės vardu.Visiškai nepagrįstas bei prieštaraujantis byloje esantiems rašytiniams įrodymams apeliacinio skundo teiginys neva, atsakovė O. G. notarų biure pašydama pareiškimą palikimui priimti, nuslėpė įpėdinius. Tokie apeliantų teiginiai prieštarauja rašytinais įrodymams, esantiems prie bylos prijungtoje paveldėjimo byloje, kur nurodyta, kad A. G. paveldėtojai yra 2 sūnus, iš kurių vienas yra miręs ir du vaikaičiai, o nurodyti jų anketinius duomenis nėra privalu.Apeliantai teigia, kad notarė R. S. turėjo pareigą informuoti visus galimus paveldėtojus į A. G. palikimą. Mano, kad šis argumentas atmestinas, kadangi priimti palikimą yra teisė, o ne pareiga. Kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises ir rūpintis savo privačių interesų apsauga. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi savo civilinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad apeliantas A. G. ir I. G. turi pilną veiksnumą, žinojo apie mirties datą, dalyvavo laidotuvėse, ir nors galėjo pagal įstatymą priimti dalį palikimo, likusio po A. G., mirusio 2012 m. balandžio 17 d. mirties, savo valios dėl palikimo priėmimo neišreiškė. Pažymėtina, kad trečiais asmuo - notarė, teismo posėdžio metu nurodė, jog A. G. atvykus į Kauno 1-ajį notaro biurą, jis buvo apie palikimą informuotas, be to jam buvo pasiūlyta parašyti prašymą dėl paveldėjimo, tačiau jis šių veiksmų neatliko.Apeliantai neteisingai nurodo, esą paveldėtoje sklypo dalyje jie laikė automobilius. Pažymėtina, kad apeliantas (ieškovas) A. G. į atsakovei nuosavybės teise priklausantį sklypą, (duomenys neskelbtini) automobilius pastatė ir paliko be atsakovės sutikimo tik 2013 metų pavasarį. 2013 m. gegužės mėn. apeliantas (ieškovas) A. G. be atsakovės sutikimo žemės sklype paliko automobilį „Mercedes Actros“, o 2013-10-17 pastatėte antrą krovininį automobilį VW LT. Dėl tokio ieškovų savavaldžiavimo ir neteisėtai atsakovės sklype laikomų automobilių, ji kreipėsi į policiją. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas A. G., po tėvo mirties valdė tėvo įrankius, kaip jis teigia skunde. Tiesa yra tai, kad jis jais naudodavosi tik kartais ir tik su atsakovės leidimu. Svarbu pažymėti, kad ir iki palikimo atsiradimo ieškovas taip pat pasinaudodavo tėvo įrankiais velioniui leidus, nes pats nuo ūkinių pastatų raktų neturėjo. Taip pat pažymėtina, kad ūkio pastatas yra asmeninė mano nuosavybė, todėl daiktų laikymas jame visiškai nesusijęs su mirusiojo turto valdymu.Ieškovai praleido CK 5.8 str. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, ginčyti palikimo teisės liudijimą, kadangi paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2012 gegužės 8 d. ir nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas praleistas senaties terminas ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog tiek palikimo atsiradimo, tiek termino palikimui priimti metu, taip pat ir jam pasibaigus pareiškėjai objektyviai negalėjo priimti palikimo, ieškovai nepateikia, todėl darytina išvada, kad pareiškėjų galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po A. G. mirties nebuvo suvaržyta, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovų reikalavimams taikoma CK 5.8 str. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinusi apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Nagrinėjamos bylos atveju palikėjas A. G., kuris mirė 2012 m. balandžio 17 d., nebuvo sudaręs testamento, todėl ieškovas A. G. yra pirmosios eilės įstatyminis įpėdinis (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), ieškovai P. G. ir K. G. yra antros eilės įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 str. 1 d. 2 p., 2 d.), o atsakovė, būdama palikėjo sutuoktinė, paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (CK 5.13 str.).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą. Taip palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. K. v. B. L., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Aptartoje teismų praktikoje akcentuotini du esminiai momentai, kuriais remiantis pripažintina, kad palikimo priėmimo teisinių santykių neatsirado. Pirma, potencialus įpėdinis (t. y. asmuo, priklausantis šaukiamai paveldėti įpėdinių eilei arba esantis testamentinis įpėdinis, nepasinaudojęs teise priimti palikimą) pasiima iš esmės nedidelės vertės palikėjo asmeninio naudojimo daiktus arba šeimos suvenyrus ir (ar) relikvijas, ir, antra, tuos daiktus jis pasiima, nesant dėl to įpėdinių ginčo ir šiems su tokiu palikėjo daiktų padalijimu sutinkant. Tuo tarpu jeigu tam tikrus palikėjui priklausiusius asmeninio naudojimo paskirties daiktus vienas iš įpėdinių pasiima esant ginčui dėl šių daiktų pasidalijimo tarp įpėdinių ir (ar) vienas įpėdinis, turėdamas tam objektyvią galimybę (pvz., gyvenęs kartu su palikėju) kliudo kitam (kitiems) įpėdiniui (įpėdiniams) priimti palikimą, faktiškai pradedant turtą valdyti, nustačius nurodytas aplinkybes, nebelieka pagrindo konstatuoti, kad atitinkamas įpėdinis nesiekė palikimo priimti. Priešingai, aktyvus įpėdinio elgesys, nukreiptas į palikimo masę sudarančių tam tikrų, nors ir palikėjo asmeninio naudojimo daiktų, valdymą bei kito įpėdinio objektyviai išreikštas kliudymas ir nesutikimas su siekiančio priimti palikimą įpėdinio veiksmais, sudaro pagrindą pripažinti, kad įpėdinis, kuriam trukdyta priimti palikimą, palikimą priėmė (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2011).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad palikėjo A. G. paveldimo turto masę sudaro šis turtas: 35/200 dalys pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 35/200 dalys kitų kiemo statinių (inžinerinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 171/3342 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis 70000 Lt piniginių lėšų, esančių AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)-1; transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) transporto priemonės VW LT28, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4,3200 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Dėl šios nustatytos paveldimo turto masės ginčo byloje nėra. Po A. G. mirties (2012-04-17) atsakovė 2012-09-07 išduotu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu paveldėjo mirusiajam A. G. priklausiusius nekilnojamuosius daiktus, t.y. ½ dalį visų santuokoje įgytų nekilnojamųjų daiktų.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentais, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra pažymėjusi, jog ta aplinkybė, kad vienas įpėdinis kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, nepašalina kito įpėdinio teisės priimti palikimą, faktiškai pradedant turtą valdyti. Tokia situacija reiškia tik tai, kad palikimas yra priimtas kelių įpėdinių skirtingais, tačiau lygiaverčiais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2011).

Apeliantų apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai susiję su tuo, jog teismas pažeidė CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostatas ir nesiėmė visų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Dėl to, apeliantų teigimu teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovai nepriėmė palikimo, nes faktiškai nepradėjo jo valdyti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra svarbu nustatyti, ar ieškovai priėmė palikėjo A. G. palikimą, pradėdami faktiškai jį valdyti.

Šiuo klausimu yra plačiai išplėtota kasacinio teismo praktika, kurioje konstatuojama, kad palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.).Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A. O.) v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. W. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-434/2013; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovai P. ir K. G., kurie yra mažamečiai, po senelio mirties paėmė jo meškeres, jomis naudojosi, ieškovas A. G. naudojosi tėvo automobiliu, jį remontavo, tvarkė, tačiau teismas padarė išvadą, jog tai nėra pakankami veiksmai, tam kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 5.56 straipsnio nuostatas, mažamečių ieškovų vardu palikimą galėjo priimti jų mama, įstatyminė atstovė I. G.. Teisėjų kolegija, remdamasi suformuota kasacinio teismo praktika, pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantai reikalavimą pripažinti, kad jie po tėvo ir senelio A. G. mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti turtą, grindė savo veiksmais pasiimant kai kuriuos palikėjui priklausiusius daiktus (meškeres, lovą, šaunamąjį ginklą), palikėjo automobilių naudojimu ir jų tvarkymu, žolės pjovimu, naudojimusi ūkiniu pastatu.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs civilinėje byloje surinktą medžiagą apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų kontekste, įvertino tai, kad spręsdamas šalių ginčą, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad šie apeliantų veiksmai, kuriuos jie atliko atsakovės sutikimu, neįrodo, jog jais buvo išreikšta akivaizdi valia priimti po tėvo ir senelio mirties atsiradusį palikimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliantai apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų teisinių aplinkybių ar argumentų, galinčių patvirtinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą. Visi apeliantų apeliacinio skundo argumentai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme nagrinėjant ieškovų keletą kartų patikslintą ieškinį, įvertinti visi atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai, išanalizuoti ir įvertinti pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis visiškai sutinka. Apeliantų argumentus, kad ieškovas A. G. turėjo raktus nuo ūkio pasato ir pirties, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, kad ūkio pastatas nebuvo bendroji jungtinė nuosavybė, t.y. ūkio pastatas, tvartas ir pirties pastatas yra asmeninė atsakovės nuosavybė (1 t., b. l. 81–82). Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas 10 metų iki palikėjo A. G. mirties naudojosi garažu, jame laikė įvairius daiktus, o po jo mirties toliau tebelaiko tuos pačius daiktus, nepatvirtina fakto, jog ieškovas atliko kokius tai aktyvius veiksmus, siekdamas tapti šio turto savininku. Apeliantas nurodo, jog liudytojas V. V. patvirtino aplinkybę, kad po tėvo mirties ieškovas toliau naudojosi automobiliu VW GOLDF, jį remontavo, o tai laikoma faktiniu palikimo priėmimu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais, kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai nepatvirtina fakto, jog ieškovas atliko aktyvius veiksmus, siekdamas tapti šio turto savininku. Be to, iš pirkimo-paradavimo sutarčių matyti, jog palikėjui priklausę automobiliai VW LT28 ir VW Golf (1 t., b. l. 83–86) buvo parduoti po palikimo priėmimo ir juos pardavė atsakovė O. G., apeliantas tik padėjo surasti pirkėjus. Ši aplinkybė patvirtina atsakovės argumentus, jog ieškovas nesiekė tapti palikėjo automobilių savininku. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, jog po A. G. mirties, visus mokesčius už jam priklausiusią namų valdą mokėjo atsakovė (1 t., b. l. 90–96). Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad po palikimo priėmimo atsakovė iš paveldėtų santaupų kiekvienam anūkui perdavė po 15.000 Lt, šios aplinkybės neginčijo ir ieškovai. Taigi, visos šios nustatytos aplinkybės nepatvirtina ieškovų argumentų, jog jie priėmė paikėjo palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis teismo išvadomis, nes tik įvertinus konkrečias nagrinėjamos situacijos aplinkybes, turi būti nustatoma reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių, kad įpėdinis, paėmęs vieną ar kelis kilnojamuosius daiktus, elgiasi kaip paveldėto turto savininkas, visuma. Be to, ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą, nes palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus, kaip mirusiojo atminimą. Palikimo priėmimu taip pat paprastai nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, šeimos suvenyrų, relikvijų ir pan. pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. K. v. B. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-86/2007). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien tai, jog mažamečiai ieškovai po senelio mirties naudojosi jo meškerėmis ar retkarčiais pjovė kieme žolę, o ieškovas A. G. paėmė lovą, ginklą, apie kurio egzistavimą šalys sužinojo tik nagrinėjant bylą teisme, atsakovės leidimu naudojosi palikėjo automobiliais, įrankiais, neįrodo jų valios priimti palikėjo palikimą ir nesudaro pakankamo pagrindo palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, faktui nustatyti.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad apeliantai palikimo nepriėmė, jų reikalavimai pripažinti negaliojančiais Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. S. 2012-08-28 išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, notarinio registro Nr. 2-7625, dalį; 2012-08-21 išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, notarinio registro Nr. 2-7626, dalį; ir 2012-09-07 išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, notarinio registro Nr. 2-7987, dalį, paveldėjimo byloje notarinio registro Nr. 2-8680, kuria patvirtinta, kad po A. G., mirusio 2012-04-17, turtą ½ dalį paveldi sutuoktinė O. G., nustatant, kad O. G. paveldėjo ¼ dalį A. G. priklausiusio turto, yra teisiškai neaktualūs. Taip pat nėra pagrindo nustatinėti, kada apeliantai sužinojo apie palikimo priėmimą, kadangi šios aplinkybės nustatymas šiuo atveju neturi teisinės reikšmės.

Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o ieškovų apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš ieškovų (CPK 93 str. 1 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudarė 1000 Lt, todėl iš ieškovo A. G. ir ieškovų Kristupo bei P. G. įstatyminės atstovės I. G. priteistina po 500 Lt atsakovės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovų K. G., P. G. įstatyminės atstovės I. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 500 Lt (penkis šimtus litų) teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovės O. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjai Virginija LozoraitytėArūnas RudzinskasEgidijus Tamašauskas