Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-660-877/2014

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-07-18
Bylos Nr.: 2-660-877/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-17497-2013-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rita Liukaitytė
Ieškovas: A. G., P. G., K. G.
Atsakovas: O. G.
Trečiasis asmuo: notarei R

Civilinė byla Nr. 2-660-877/2014;teisminio proceso Nr. 2-69-3-17497-2013-4; (S) procesinių sprendimų kategorijos: 34.3; 99.7; 116.1;128.1; 128.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m.liepos 18 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovui A. G., ieškovų P. G. ir K. G. įstatyminei atstovei I. G., ieškovų atstovui advokatui E. P. S., atsakovei O. G., atsakovės atstovei advokatei E. M. Š., trečiajam asmeniui notarei R. S., nedalyvaujant ieškovams P. G. ir K. G., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G., P. G., K. G. patikslintą ieškinį atsakovei O. G. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų iš dalies pripažinimo negaliojančiais, juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, trečiasis asmuo notarė R. S., ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai A. G., nepilnamečiai P. G. ir K. G., atstovaujami atstovės pagal įstatymą I. G., 2014 m. vasario 26 d. patikslintu ieškiniu atsakovei O. G., trečiajam asmeniui notarei R. S., prašo 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. G., taip pat P. G. ir K. G. per įstatyminę atstovę I. G., po A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiniais veiksmais priėmė mirusiojo palikimą; 2) pripažinti negaliojančiais: Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. S. 2012-08-28 išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, notarinio registro Nr. 2-7625, dalį; 2012-08-21 išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, notarinio registro Nr. 2-7626, dalį; ir 2012-09-07 išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, notarinio registro Nr. 2-7987, dalį, paveldėjimo byloje notarinio registro Nr. 2-8680, kuria patvirtinta, kad po A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą ½ dalį paveldi sutuoktinė O. G., nustatant, kad O. G. paveldėjo ¼ dalį A. G. priklausiusio turto; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (113-115 b. l., 1 t.).

Ieškinyje nurodė, kad 2012 04 17 mirė A. G., kuris santuokoje su atsakove O. G. buvo įgijęs bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turtą, kurio 1/2 dalis priklausė A. G.. A. ir O. G. santuokoje įgijo šį turtą: 0,35 dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su dalimi kiemo statinių (tvora, lauko tualetas, kiemo aikštelė), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1671 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat mirusiajam A. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4,3200 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir kuris laikytinas asmenine A. G. nuosavybe. Po A. G. mirties teisę paveldėti jo turėtą turtą įgijo vyrą pergyvenusi sutuoktinė atsakovė O. G., ieškovas - A. G. sūnus A. G. ir (duomenys neskelbtini) mirusio A. G. sūnaus A. G. nepilnamečiai vaikai P. G. bei K. G.. Ieškovai gyveno ir gyvena šalia A. ir O (duomenys neskelbtini). Mirus A. G., ieškovas A. G. ir Patriko bei K. G. įstatyminė atstovė I. G. palikimą priėmė pradėdami juo naudotis bei valdyti. Su atsakove daugiau kaip 10 metų naudojosi tvarto pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tik 2013 metų pavasarį atsakovė išmetė jo daiktus ir pakeitė užraktą. Su tėvu iki jo mirties ir dabar naudojasi pirties pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuose pastatuose laiko mašinų detales, medieną, padangas, tarą. Naudojasi, prižiūri ir tvarko dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pjauna žolę, tvarko aplinką. Žemės sklype laiko transporto priemones: mirusio brolio sunkvežimius ACTROS1840, WVLT55, ieškovo sunkvežimį IVEC08018. Išvardyti veiksmai rodo, kad po A. G. mirties palikimą, nepraleisdami termino, priėmė jis, A. G. ir P. bei K. G. per įstatyminę atstovę I. G.. Palikimą priėmė pradėdami mirusiojo A. G. turtą valdyti kaip savo. Nors palikimą priėmė, tačiau palikimo priėmimo fakto per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą notaro biure neįformino, t.y. įstatymo nustatytu terminu neparašė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo apie tai, kad palikimą priima ir prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Atsakovė jų teisės į naudojamą ir valdomą turtą ilgai neginčijo ir netrukdė naudotis ir valdyti turto, todėl buvo įsitikinę, kad ginčo dėl palikimo nėra. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti. Įpėdinis faktiškai pradėjęs valdyti bent dalį palikėjo turto, laikomas priėmusiu visą palikimą, nes neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Nors atsakovė, prašydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nurodė faktą, kad be jos yra kiti įstatyminiai įpėdiniai - sūnus ir mirusio sūnaus nepilnamečiai vaikai, kurie paveldi atstovavimo teise, tačiau nei atsakovė, nei notarė nepranešdama kitiems įpėdiniams, apie užvestą paveldėjimo bylą elgėsi nesąžiningai, pažeidė CK 1.5 str. 1 d. įtvirtintą reikalavimą civilinių teisinių santykių subjektams įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal sąžiningumo reikalavimus. Atsakovė teigdama notarei, jog nėra jokio ginčo dėl paveldėjimo, nurodė notarei tikrovės neatitinkančius duomenis ir neteisėtai gavo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į visą A. G. priklausiusį turtą. Esant šioms aplinkybėms atsakovei išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas iš dalies pripažintinas negaliojančiu (CK 1.138 str. 1 d., 1.81 str. 1 d., 191 str.). Atsakovė galėjo paveldėti ir jai galėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas tik į 1/4 dalį A. G. priklausiusio turto (CK 5.13 str.). Ieškovas A. G. paveldėjo 3/8, o P. bei K. G. po 3/16 A. G. priklausiusio turto. Atsakovei pradėjus trukdyti naudotis paveldėtu turtu, ieškovas A. G. 2013 m. liepos mėnesį raštu kreipėsi į notarę R. S., prašydamas išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. 2013 rugpjūčio mėnesio pabaigoje gavo 2013 08 22 rašytą pranešimą, kad A. G. (mirusio (duomenys neskelbtini)) paveldėjimo byla baigta ir paveldėjimo teisės liudijimas išduotas mirusiojo sutuoktinei, tačiau notarė nenurodė, kada išduotas paveldėjimo liudijimas. Apie tai, kad atsakovei išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas atsakovai sužinojo 2013 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, duomenis apie paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo datą sužinojo 2013 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje, advokatui išreikalavus medžiagą apie atsakovei priklausantį turtą iš VĮ Registrų centro Kauno filialo. Todėl vienerių metų termino ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą nepraleido (CK 5.8 str.). 2014 m. vasario 19 d. posėdžio metu, apklausiant paveldėjimo bylą užvedusią ir paveldėjimo bei nuosavybės teisės liudijimus atsakovei O. G. išdavusią notarę R. S., paaiškėjo, jog notarė nesiėmė jokių priemonių informuoti visus asmenis, turinčius teisę paveldėti turtą po mirusiojo A. G. mirties, o pasitenkino atsakovės O. G. pasakymais, jog ginčo dėl paveldimo turto nėra. Akivaizdu, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymą atstovavimo teise teisę paveldėti įgiję ieškovai P. bei K. G. yra mažamečiai, todėl notarė privalėjo imtis visų būtinų priemonių informuoti juos, jų įstatyminę atstovę, apie atsiradusį palikimą po mirusiojo A. G. mirties, nes turėjo užtikrinti mažamečių vaikų teises ir juos, jų įstatyminę atstovę informuoti apie atsiradusį palikimą, o ne pasitikėti atsakovės O. G. pasakymais, jog visiems yra žinoma apie palikimo atsiradimą ir jokio ginčo dėl paveldimo turto nėra. Ieškovų nuomone, notarė R. S. nepagrįstai 2012-08-28 išdavė nuosavybės liudijimą į 1500/1671 dalis 0.1671 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Susipažinus su atsakovės pateiktais dokumentais, notarės paaiškinimais, matyti, jog atsakovei ir D. T. 1989-12-01 įgijus nuosavybę į pastatus (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)) 1989-12-01 pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka išnyko 2000-10-05 dovanojimo sutartimi, not. reg. Nr. 2-12549, atsakovei O. G. įgijus nuosavybės teisę į visą tuo metu buvusį 0.4257 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šį žemės sklypą įregistravus Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filiale atsakovės O. G. vardu. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0.4257 ha, Kauno apskrities viršininko 2000-11-14 įsakymu Nr. 02-05-8577 buvo padalintas į tris atskirus žemės sklypus, suteikiant jiems visiškai naujus unikalius ir kadastrinius numerius. Šis faktas taip pat patvirtina, jog naudojimosi žemės sklypu, kuriam paliktas adresas (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka 1989-12-01 įgijus nuosavybę O. G. ir T. D. į pastatus (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)) nustatyta 1989-12-01 pirkimo-pardavimo sutartimi išnyko, nes pasikeitė ir paties žemės sklypo plotas. O. G. aplinkybę, jog negalioja 1989-12-01 pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta tvarka pripažino ir 2001-05-23 pirkimo-pardavimo sutartimi parduodama V. K. 0.1 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas Kauno apskrities viršininko 2000-11-14 įsakymu Nr. 02-05-8577 padalinus į tris atskirus žemės sklypus, žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0.4257 ha. Tokia išvada darytina iš prie 2001-05-23 pirkimo-pardavimo sutarties priedo - 2001-05-23 mirusiojo A. G. sutikimo, jog jis sutinka, kad būtų parduotas šis žemės sklypas, kurio dalis įgyta santuokos metu. Atsakovė į teismą dėl nuosavybės dalies nustatymo 0.1671 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) į teismą nesikreipė. To nereikalavo ir notarė, nes patikėjo atsakovės O. G. teiginiais, jog ginčo dėl paveldimo turto nėra. Visos šios išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog notarė R. S. atsakovei O. G. nepagrįstai 2012-08-28 išdavė nuosavybės liudijimą į visą 0.1671 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 (viena antroji) dalies šio žemės neįtraukė į paveldimo turto, atsiradusio po mirusiojo A. G. mirties, masę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovas A. G. palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus, papildomai nurodė, kad jis priėmė iš tėvo paveldėtą dujinį pistoletą, įregistravo jį savo vardu.

Teismo posėdžio metu P. G. ir K. G. įstatyminė atstovė I. G. palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus. Nurodė, kad praėjus 2-3 savaitėms po A. G. mirties, O. G. jai pranešė, kad paveldėtojais yra ir nepilnamečiai vaikai. Teigė, jog O. G. nurodė nerandanti žemės dokumentų, sąskaitų, pinigų, todėl palikimo priėmimas gali užsitęsti. Sakė, kad jai nereikia dalies nuo automobilių. O. G. ją įtikino, kad nėra ginčo dėl palikimo, nurodydama, kad kai tik suras dokumentus, visi galės kreiptis dėl palikimo priėmimo.. Po tėvo mirties Antanas parnešė savo tėvo meškeres, vaikai jomis naudojasi. Atsakovė reikalavo, kad vaikaičiai pjautų žolę, buvo nepatenkinta, kad nekasa sniego. Pripažino, kad O. G. po Arūno mirties dažnai rėmė jo vaikus, nevengė padėti. Po A. G. mirties atsakovė kiekvienam iš vaikaičių davė po 15000 Lt. Apie tai, kad visą palikimą priėmė O. G., sužinojo tik 2013 m. liepą, kai gavo raštą iš notarės.

Atsiliepimas

Atsakovė O. G. 2014 m. kovo 20 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su juo nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad patikslintas ieškinys neįrodytas, nepagrįstas, ieškovai neteisingai nurodo bylos faktines aplinkybes, todėl patikslintas ieškinys negali būti patenkintas. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad jie aktyviais veiksmais per trijų mėnesių terminą priėmė palikimą. Ieškovai įrodinėdami aplinkybę, nurodo esą palikimą priėmė aktyviais veiksmais, nes, jie daugiau kaip 10 metų naudojasi tvarto pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame laiko savo daiktus, bei naudojasi pirtimi unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Su šiais ieškovų teiginiais nesutinka, nes pirma, teisinę reikšmę dėl turto valdymo turi tik trijų mėnesių laikotarpis po A. G. mirties, antra, valdymas turėjo pasireikšti aktyvias veiksmais, trečia ieškovų nurodytas nekilnojamasis turtas-garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nugriautas 2000 m. o likę garažo pamatai su rūsiu inventorizuoti ir dovanojimo sutartimi buvo padovanoti sūnui A. G., kartu su gyvenamuoju namu jau 2003 m. Tai patvirtina byloje esantis pastato nugriovimo aktas, o kad rūsys inventorizuotas yra ieškovės I. G. sklype (duomenys neskelbtini), patvirtina VĮ Registrų centras duomenų bazės išrašas ir sklypo planas. Ieškovų nurodomos aplinkybės, jog jie tvarte ir garaže laikė savo daiktus yra teisiškai nereikšmingos ir neįrodo, kad ieškovai priėmė mirusiojo palikimą savo aktyviais veiksmais. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise ir ši teisė turėjo būti realizuota per 3 mėnesius, šiuo konkrečiu iki 2012-07-17, nes A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovai niekada nevykdė jokių prievolių t.y. nemokėjo žemės mokesčių, neišlaikė ginčo pastatų, neturi net ginčijamų objektų raktų, o be jų pastatų naudojimas neįmanomas. Atsakovė viena mokėjo visus žemės ir komunalinius namo mokesčius. Tai patvirtina pridedami banko pavedimai ir banko sąskaitos išrašai. Atsakovė pardavė abu automobilius likusius po sutuoktinio A. G. mirties. 2013-06-27 pardavė automobilį VWLT28, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-01-10 pardavė automobilį VW GOLF valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovai nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad po A. G. mirties palikimą priėmė aktyviais veiksmais, pradėdami paveldėtą turtą valdyti kaip savo. Ieškovai ieškinyje nurodo tikrovės neatitinkančius faktus, jog jie prižiūri ir tvarko dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pjauna ten žolę, tvarko aplinką, laiko savo automobilius. Žolę visame atsakovei nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pjauna kaimynas. Ieškovai sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), medžių šakas pjovė ir pastatė transporto priemones be atsakovės sutikimo, praėjus daugiau kaip metams laiko po A. G. mirties. Automobiliai iki 2013 m. gegužės mėnesio buvo laikomi automobilių stovėjimo aikštelėje, nes vienu iš jų žuvo kitas sūnus A., todėl ji niekada nesutiko, kad šis automobilis stovėtų jos sklype. To ir nebuvo, ir tik 2013 m. gegužės mėn. ieškovas A. G. be sutikimo mano žemės sklype paliko automobilį „Mersedec Astros“ v/n (duomenys neskelbtini) kurį po sūnaus žūties paveldėjo ieškovė I. G.. 2013-10-17 pastatė ir antrą krovininį automobilį v/n (duomenys neskelbtini) Dėl tokio ieškovų savivaldžiavimo ir neteisėtai sklype laikomų automobilių atsakovė kreipėsi į policiją. Kreipimosi į policiją faktas paneigia ieškovų ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad atsakovė ieškovų teisės neginčijo, ir netrukdė turtu naudotis. Ieškovai praleido CK 5.8 str. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2012 gegužės 8 d. ir nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas praleistas senaties terminas ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog tiek palikimo atsiradimo, tiek termino palikimui priimti metu, taip pat ir jam pasibaigus pareiškėjai objektyviai negalėjo priimti palikimo, ieškovai nepateikia, todėl darytina išvada, kad pareiškėjų galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po A. G. mirties nebuvo suvaržyta. Svarbi aplinkybė yra ta, kad šiuo metu ieškovai A. G. su žuvusio brolio sutuoktine I. G. gyvena kaip šeima. A. G. yra žuvęs 2007-11-26. Po žuvusiojo mirties, jo sutuoktinė ieškovė I. G. pati savarankiškai tvarkėsi visus paveldėjimo reikalus, todėl jai yra puikiai žinomos paveldėjimo procedūros ir terminai. Po A. G. mirties atsakovė siūlė ieškovei tvarkytis paveldėjimą vaikų naudai, tačiau ji atsisakė tai daryti ir užtikrino, kad į jokį turtą nepretenduos. Dėl šių priežasčių atsakovė, gavusi paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, visiems keturiems savo anūkams – P., J. ir K. davė po 15 000 litų, o ieškovo A. G. - sūnui K. G., gyvenančiam Anglijoje, pervedė 3420 GBP. Piniginės lėšos ieškovei buvo perduotos 2012-08-24. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovai jau 2012 rugpjūčio mėnesį žinojo apie tai, kad atsakovė paveldėjo savo sutuoktinio turtą, su tuo sutiko, neginčijo, ir tik iškilus atsakovės konfliktui su ieškovu A. G., I. G. gyvendama su juo šeimoje, palaiko jo pasirinktą poziciją, nurodydama teismui tiesos neatitinkančius faktus ir teigia neva atsakovė jos apie priimtą palikimą neinformavo. Iš to darytina išvada, kad I. G., kaip įstatyminė P. ir K. G. atstovė, galėjo kreiptis dėl A. G. palikimo dalies, tačiau to sąmoningai nedarė, nes į palikimą nepretendavo. A. G. taip pat žinojo aplinkybę, kad atsakovė yra priėmusi palikimą dar 2012 metais, nes jis padėjo parduoti jau po sutuoktinio mirties paveldėtus automobilius, o atsakovei gavus už juos pinigines lėšas, iš jos pasiskolino 1385 litus, ką patvirtina paskolos raštelis. Todėl ieškovų ieškinyje nurodoma aplinkybė, esą apie palikimo priėmimą sužinojo tik 2013 m rugpjūčio mėn. yra niekuo nepagrįsta, neįrodyta ir yra atmestina. Remiantis išdėstytu akivaizdu, kad ieškovai praleido LR Civilinio Kodekso 5.8 str. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, ginčyti palikimo teisės liudijimą, nes paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2012 gegužės 8 d, o Ieškinį ieškovai teismui padavė praėjus vienerių metų terminui, todėl prašo ieškovų reikalavimui - ginčyti išduotą paveldėjimo liudijimą, taikyti ieškinio senatį. Atmestini ir kiti ieškinio teiginiai, neva notarė turėjo privalomai imtis būtinų priemonių informuoti apie atsiradusį palikimą ieškovus. Akivaizdu, kad ieškovai žinojo apie atsiradusį palikimą, nes gyveno gretimame kieme, dalyvavo laidotuvėse, tačiau nepriėmė palikimo. Pažymėtina ir tai, kad notarė R. S., duodama paaiškinimus teismui nurodė, kad A. G. buvo atvykęs į 1 -ajį notaro biurą, kad ji pati informavo A. G. apie tai, kad būtina tvarkytis paveldėjimo dokumentus, tačiau jis to nedarė. Šios aplinkybės yra nurodytos trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, todėl netikėti jos paaiškinimais nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovai siekdami sau palankaus sprendimo ir ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodė tiesos neatitinkančius faktus, neva atsakovė nuslėpė nuo notarės kitų pretendentus į palikimą, nurodydama notarei jog tokių nėra. Šie ieškovų teiginiai buvo paneigti išreikalavus paveldėjimo bylą. Akivaizdu, kad ieškovai tikslindami ieškinį nuolatos skirtingai nurodo turto paveldėjimo aplinkybes, kas kelia pagrįstų abejonių su reikalavimo sąžiningumu.

Teismo posėdžio metu Atsakovė O. G. palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus, prašė ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo notarė R. S. 2013-11-20 atsiliepimu į pradinį ieškinį nurodė, kad dėl A. G. palikimo priėmimo į ją 2012-05-08 kreipėsi atsakovė O. G., todėl Kauno rajono 1-ajame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 47/12.O. G. taip pat prašė išduoti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį santuokoje įgyto turto. Iš pateiktų dokumentų buvo nustatyta, kad abu sutuoktiniai santuokos metu iš bendrų lėšų įgijo 0,35 gyvenamojo namo 1A1m dalis, paskaičiuotas nuo 84,90 kv.m. bendro naudingo ploto, mūrinį garažą 6G1p bei dalį kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (1989-12-01 pirkimo- pardavimo sutartis Nr. 1-2594) bei 1998-12-03 žemės sklypo privatizavimo, t.y. pirkimo iš valstybės sutartis, kuria išpirko 2757 kv.m. žemės (duomenys neskelbtini). O. G. prašymu buvo išskirta santuokinė turto ½ dalis į pinigines lėšas AB SEB banke. 0,65 dalys gyvenamojo namo 1A1m, tvartas 2I1m, pirtis 5I1m, dalis kiemo statinių ir 1500/4257 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), 2000 m. spalio 5 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2-12549 buvo padovanota O. G.. Notarė pažymėjo, kad išduodant 2012-08-28 nuosavybės teisės liudijimą dėl netikslių VĮ Registrų centro įrašų, NETSVEP programoje per klaidą buvo įtraukta dalis dovanoto turto, priklausančio O. G., pastebėjus šią klaidą, 2013-11-15 ji buvo ištaisyta. Šiuo metu VĮ Registrų centre įregistruoti taisymai ir tiek nuosavybės teise įgytam turtui, tiek paveldėjimo teise įgytam turtui yra nustatytos teisingos dalys. O. G. priimdama palikimą, kitų įpėdinių nenuslėpė, pareiškime nurodė sūnų ir du vaikaičius. Atsakovė teigė, kad sūnus ir marti žino, kad reikia kreiptis į notaro biurą dėl tėvo dalies paveldėjimo. Sūnus A. G. buvo du kartus atvykęs ir domėjosi paveldėjimo teise, bet pareiškimo nepadavė. 2013 m. rugpjūčio 12 d. paštu buvo gautas jo prašymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą jam ir mirusiojo vaikaičiams. Jam buvo atsakyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra išduotas sutuoktinei O. G., o dėl palikimo priėmimo nepilnamečių vardu jų motina visų pirma turėjo kreiptis į teismą dėl teismo leidimo priimti palikimą išdavimo. Mano, kad sūnus yra praleidęs CK 5.8 str. nustatytą senaties terminą. Atsiliepdama į patikslintą ieškinį, notarė papildomai nurodė, kad tiek ieškovas A. G., tiek nepilnamečių P. ir K. G. motina I. G. žinojo, kad mirė jų tėvas ir senelis A. G.. Taip pat jie žinojo, kad palikimui priimti yra tam tikra procedūra. Dėl nepilnamečių palikimo priėmimo motina I. G. jau turėjo patirties, nes mirus jos sutuoktiniui ir nepilnamečių vaikų tėvui A. G. (mirė (duomenys neskelbtini)) (paveldėjimo bylos Nr. 3/08, paveldėjimo byla baigta 2008-03-04), ji tvarkingai ir laiku susitvarkė savo ir nepilnamečių vaikų paveldėjimo teises (II t. 60 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) (I t. 7 b.l.). O. D. G. ir A. G. susituokė 1973 m. birželio 8 d. (I t., 8 b.l.). O. G. ir A. G. santuokoje susilaukė dviejų sūnų- A. (I t. 10 b.l.) ir A. (I t. 11 b.l.). A. G. ir I. G. G. susituokė 1999-08-07 (I t. 12 b.l.), santuokoje susilaukė sūnų: 2000-09-10 P. (I t. 13 b.l.) ir 2002-11-21 K. (I t. 14 b.l.). A. G. mirė (duomenys neskelbtini) (I t.9 b.l.). Per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą atsakovai palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą nepadavė (A. G. paveldėjimo byla). Per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą pareiškimus dėl palikimo priėmimo notarų biurui padavė vienintelė mirusiojo sutuoktinė O. G..

1989-12-01 pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. 1-2594 O. G. pirko iš A. P. 35/100 gyvenamojo namo 1A1m dalis, paskaičiuotas nuo 84,90 kv.m. bendro naudingo ploto, visą mūrinį garažą 6G1p bei dalį kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Likusią šio nekilnojamojo turto objektų dalį pirko T. D. (O. G. motina): 65/100 dalys gyvenamojo namo 1A1m, paskaičiuotos nuo 84,90 kv.m. bendro naudingo ploto, visą medinį tvartą 2J1m, medinę daržinę 3J1m, medinę malkinę 4J1m, medinę pirtį su priestatu 5J1m, su dalimi kiemo įrengimų (II t. 6-7 b.l.). 3000 kv.m. žemės sklypas, kuriame yra šie statiniai, paskirtas po ½ dalį O. G. ir T. D. (duomenys neskelbtini) kolūkio 1989 m. lapkričio 24 d. protokolu Nr. 4 ir Karmėlavos apyl. LDT Vykdomojo komiteto 1989 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 24 (II t. 5, 6 b.l.). 1992-04-07 Kauno raj. Karmėlavos apylinkės viršaičio potvarkiu Nr. 24-p, O. G. papildomai prie jos turimo sklypo išskirta 1,87 aro žemės sklypas, iš viso žemės sklypas sudarė 25,87 kv. m. (II t. 8 b.l.). Taigi, šie nekilnojamojo turto objektai, įgyti O. G. esant santuokoje su A. G., yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

1998 m. gruodžio 3 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. R-P52/98-0479 valstybė O. G. pardavė 2757 kv.m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (II t. 11 b.l.). 2000-06-07 žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo padalintas į tris sklypus. 1671 kv. m. sklypas adresu (duomenys neskelbtini), suformuotas iš T. D. 2000-10-05 dovanojimo sutartimi (II t. 16 b.l.) O. G. padovanoto 1500 kv.m. sklypo su jame esančiais statiniais ir jos su O. G. bendrai naudojamos 171 kv.m. O. G. priklausančio sklypo dalies, todėl 1500 kv.m. sklypo dalis yra asmeninė O. G. nuosavybė, o 171 kv. m. dalis yra bendroji jungtinė su A. G. nuosavybė. 1586 kv.m. sklypas adresu (duomenys neskelbtini) bei 1000 kv.m. sklypas adresu (duomenys neskelbtini), yra atsakovės ir mirusiojo įgyti santuokoje ir yra bendroji jungtinė nuosavybė (II t. 13, 14, 24-36 b.l.).

2000-10-05 dovanojimo sutartimi (II t. 16 b.l.) O. G. taip pat buvo padovanota 65/100 dalys gyvenamojo namo 1A1m, paskaičiuotos nuo 84,90 kv.m. bendro naudingo ploto, tvartas 2I1m (buvę 2I1m, 3I1m, 4I1m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), medinė pirtis su priestatu 5I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis kiemo įrengimų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

1000 kv.m. sklypą adresu (duomenys neskelbtini) 2001-05-23 O. G. pardavė V. K., sutuoktiniui A. G. dėl šio sandorio sutinkant (II t. 19,20 b.l.).

2003 m. gruodžio 23 d. dovanojimo sutartimi sutuoktiniai O. G. ir A. G. 1586 kv.m. sklypą adresu (duomenys neskelbtini), padovanojo sūnui A. G. (II t. 21-23 b.l.).

Įvertinus rašytinius įrodymus apie šiuos O. G. ir A. G. santuokoje sudarytus nekilnojamojo turto sandorius ir Kauno rajono 1-ojo notarų biuro paveldėjimo bylos Nr. 47/12, registro Nr. 2-8680, duomenis, išanalizavus naudojimosi žemės sklypais tvarką (II t. 7 b.l.) detalųjį planą (II t. 13 b.l.), 2001-01-19 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį 7 punkte užfiksuotus duomenis apie tai, kad žemės sklypas yra įsigytas 1998-12-03 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. R-P52/98-0479 sutarties ir 2000-10-05 dovanojimo sutarties Nr. 2-12549 bei 2000-11-14 įsakymo Nr. 02-05-8577 pagrindais (II t. 26 b.l.), matyti, kad T. D. naudojosi būtent ta sklypo dalimi, kuriame yra ginčo gyvenamasis namas, būtent šią žemės sklypo dalį atsakovei ir padovanojo, tai nurodyta dovanojimo sutartyje, todėl nepagrįsti ir atmestini ieškovų argumentai, kad dalis V. K. parduoto sklypo priklausė atsakovei asmeninės nuosavybės teise.

Teismas iš surinktų byloje rašytinių įrodymų sprendžia, kad A. G. paveldimo turto masę sudaro šis turtas: 35/200 dalys pastato- gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 35/200 dalys kitų kiemo statinių (inžinerinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato- garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 171/3342 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis 70000 Lt piniginių lėšų, esančių AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)-1; transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) transporto priemonės VW LT28, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4,3200 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Po A. G. mirties (duomenys neskelbtini) atsakovė 2012-09-07 išduotu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu paveldėjo mirusiajam A. G. priklausiusius nekilnojamuosius daiktus, t.y. ½ dalį visų santuokoje įgytų nekilnojamųjų daiktų.

Paveldėjimas- tai mirusiojo asmens teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą ar testamentą. Subjektinės paveldėjimo teisės atsiradimas dar nereiškia, kad įpėdinis perėmė palikėjo teises ir pareigas. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; kt.) Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Ieškovai teigia, kad naudojasi, prižiūri ir tvarko dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pjauna žolę, tvarko aplinką, iš šio sklypo prekiavo daržovėmis, laiko jame savo transporto priemones, naudojasi pastatais, ieškovas naudojasi dujiniu pistoletu, o po palikėjo mirties naudojosi jo automobiliu. Liudytoja L. K. nurodė, kad 2012 m. gegužės- rugsėjo mėn. ji pas A. G. perrinkinėjo daržoves, jomis prekiaudavo žemės sklype (duomenys neskelbtini), gatvėje už tvoros, O. G. tam neprieštaravo, pati atnešdavo prekes. 2013 m. O. jau nebeleido prekiauti, tada prekiavo tik vaikai. Liudytojas M. H. parodė, kad pro atsakovės namus dažnai pravažiuoja ir sezono metu (nuo pavasario iki rudens) apie 22 val. iš A. G. pirkdavo daržoves, kurias jis laikydavo mamos kieme stovinčiuose automobiliuose- 2011-2012 m. iš automobilio VW, 2013 m. iš didesnio automobilio. Liudytojas V. L. nurodė, kad daržovėmis buvo prekiaujama už sklypo (duomenys neskelbtini), tvoros- gatvėje. Liudytojas V. V. nurodė, kad žolę sklype pjovė V. K., A. G. turėjo raktus nuo ūkio pastato ir pirties, po tėvo mirties naudojosi jo automobiliu VW GOLF, jį remontavo, keitė tepalą, greičių dėžę, sklype laikė ir remontavo kitus automobilius. Liudytojas V. L. (kaimynas) nurodė, kad nematė, jog A. G. būtų važinėjęs automobiliu VW GOLF; žolę sklype pjovė V. K., o jis dalgiu apipjaudavo patvorius; O. G. sklypą tvarkė samdyti žmonės. Liudytojas V. K. (kaimynas, O. G. sesers vyras) nurodė, kad praėjus 2-3 savaitėms po A. G. mirties, jis padėjo prižiūrėti sklypą, pjovė žolę, darė kitus smulkius darbus, tuo tarpu I. ar A. pirmą kartą žolę pjovė tik 2013 m. ir tai ne visą plotą, o tik ketvirtadalį; visiems dėl palikimo priėmimo buvo žinoma, bet 2013 m., kai sunkvežimį, kuriuo žuvo O. G. sūnus A., atsakovas atvežė į kiemą, prasidėjo konfliktai, nes atsakovei buvo skaudu tą automobilį matyti. Santykiai A. G. su tėvais buvo vartotojiški, jis buvo pasakęs, kad iš tėvo jam nieko nereikia, po jo mirties mamai prie turto priežiūros ir išlaikymo nieko nepadėjo. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojo V. K. sutuoktinė V. K., be to, ji nurodė, kad jai besikalbant su O. G., priėjo A. ir pasakė, kad nei jam, nei I. palikimo nereikia. Liudytoja L. V. (I. G. sesuo) parodė, kad P. G. jai sakė, jog gavo iš močiutės daug pinigų po tėvuko mirties. Jai žinoma, kad pinigai buvo duoti ir kitiems O. G. vaikaičiams. Liudytojas R. B. nurodė, kad A. G. sunkvežimis ACTROS1840 nuo 2011 m. iki 2013 m. balandžio buvo laikomas UAB „Pamarys“ teritorijoje, dviems savaitėms buvo paimtas šaldytuvui pakeisti. Liudytoja R. J. nurodė, kad A. G. buvo jos brolis, turėjo dviejų kambarių butą, todėl savo vardu namo ir žemės sklypo jie negalėjo pirkti, pirko T. D. vardu, o ji vėliau viską atsakovei padovanojo. T. D. buvo tik formali savininkė dokumentuose, iš tiesų gyveno visai kitur, kaime. Brolis jai minėjęs, kad turi 8 arus žemės.

Ieškovai, įrodinėdami, kad priėmė palikimą, faktiškai pradėdami turtą valdyti, nurodo, kad daugiau kaip 10 metų naudojosi tvarto pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); naudojasi pirties pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažo pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuose pastatuose laiko mašinų detales, medieną, padangas, tarą. Tvarto ir pirties pastatai yra asmeninė O. G. nuosavybė, į paveldėtino turto masę neįeina ir atsakovų naudojimasis jais, jų tvarkymas, raktų nuo jų turėjimas neturi teisinės reikšmės. Tai, kad ieškovai 10 metų iki A. G. mirties naudojosi garažu ir jame laikė įvairius daiktus, ir po jo mirties tebelaikė tuos pačius daiktus, nepatvirtina, kad jie atliko kokius nors aktyvius veiksmus, siekdami tapti šio turto savininkais.

Ieškovai teigė, kad ginčo žemės sklype laikė transporto priemones: mirusio brolio sunkvežimius ACTROS1840, WVLT55, ieškovo sunkvežimį IVEC08018. Iš šalių, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad tiek A. G., tiek A. G. priklausantys automobiliai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo laikomi ir iki A. G. mirties. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001), norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe, teismas sprendžia, kad ieškovai, nors ir įrodė, kad iki A. G. mirties jo turto dalimi naudojosi ir tęsė naudojimąsi juo ir palikėjui mirus, tačiau tokie ieškovų veiksmai negali būti vertinami kaip aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

Ta aplinkybė, kad ieškovas po tėvo mirties naudojosi automobiliu VW Golf taip pat nepatvirtina, kad jis atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybės teisę į automobilį. O. G. paprašius padėti paveldėtas transporto priemones parduoti, ieškovas surado pirkėją, tačiau pirkimo pardavimo sutartį sudarė atsakovė (I t. 83,84 b.l.), o gautus 1385 Lt už parduotus automobilius A. G. iš atsakovės pasiskolino, įsipareigodamas grąžinti iki rugsėjo 30 d., t.y. atsakovas tuo metu sutiko, kad O. G. yra teisėta šio turto savininkė (II t. 70 b.l.).

Vertinant tą aplinkybę, kad pareiškėjas A. G., nepilnamečiai P. ir K. paėmė kai kuriuos palikėjo daiktus, taip pat svarbu paminėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo taisyklę, kad palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2011; kt.). Tai reikštų, kad jei potencialus įpėdinis (t.y. asmuo, priklausantis šaukiamai paveldėti įpėdinių eilei arba esantis testamentinis įpėdinis, nepasinaudojęs teise priimti palikimą) pasiima iš esmės nedidelės vertės palikėjo asmeninio naudojimo daiktus arba šeimos suvenyrus ir (ar) relikvijas, ir, antra, tuos daiktus jis pasiima, nesant dėl to įpėdinių ginčo ir šiems su tokiu palikėjo daiktų padalijimu sutinkant, nelaikytina, kad jis palikimą aktyviais veiksmais priėmė. Šioje byloje faktą, jog palikimą priėmė pradėdami jį faktiškai valdyti, ieškovai grindė ir ta aplinkybe, jog ieškovai priėmė A. G. asmeninius daiktus- meškeres, lovą, šaunamąjį ginklą (kurį atrado tik bylą nagrinėjant teisme). Tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pats mirusiajam priklausiusių asmeninių daiktų paėmimas ipso facto negali būti vertinamas kaip aplinkybė vienareikšmiškai liudijanti, jog įpėdiniai priėmė palikimą, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad daiktai buvo paimti ne pačiam A. G. aktyviai išreiškiant valią juos priimti, o todėl, kad O. G. pasiūlė minėtus daiktus pasiimti. Šaunamasis ginklas ieškovo teigimu atsirado tarp kitų mirusiojo daiktų tik praėjus ilgam laikui po jo mirties. Šioje byloje yra reikšminga tai, kad ieškovai gyvena gretimame sklype su atsakove (kuris atsakovės ir mirusiojo buvo padovanotas vaikaičių P. ir K. tėvui A. G.). Kaip nustatyta iš šalių ir liudytojų paaiškinimų, ir iki A. G. mirties sklype buvo laikomi atsakovo automobiliai, tara nuo daržovių, prie gatvės prekiaujama vaisiais ir daržovėmis, todėl šių veiksmų tąsa po mirties pagal LAT formuojamą praktiką negali būti teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, įrodančiomis faktinį mirusiojo turto valdymą. Taip pat akcentuotina tai, kad ūkio ir pirties pastatai yra asmeninė atsakovės O. G. nuosavybė, todėl daiktų laikymas juose bei jų remontas visiškai nėra susijęs su mirusiojo turto valdymu. Be to, palikimo priėmimas- tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą ne tik įgyti visas teises į palikimą, bet ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Duomenų, kad ieškovai ne tik naudojosi paveldimu turtu, bet ir vykdė su juo susijusias prievoles, rūpinosi ginčo turtu- jį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo už jį mokesčius, byloje nėra. LAT yra nurodęs, kad faktiniu nekilnojamojo turto priėmimu laikoma aplinkybė, kai palikimą priėmęs asmuo apsigyvena paveldėtame turte, tuo tarpu šiuo atveju tokios aplinkybės nenustatyta, nes ieškovai gyvena gretimame sklype esančiame name, o ginčo gyvenamajame name gyvena ir palikėjo turto dalimi naudojasi jo sutuoktinė O. G., ji turtą prižiūri ir moka už jį mokesčius (I t. 89-94 b.l.). Teismo nuomone, ieškovų elgesys patvirtina, jog jie neprieštaravo tam, kad palikimą priimtų viena O. G.: atsakovei priėmus palikimą ir kiekvienam vaikaičiui perdavus po 15000 Lt, jie tam neprieštaravo, atsakovei pardavus paveldėtus automobilius, A. G. pasiskolino 1385 Lt, o ne reikalavo dalį gautų pinigų perduoti jam, kaip faktiškai priėmusiam palikimą, nesirūpino pareiškimo dėl palikimo priėmimo parašymu notarei, nors notarės teigimu du kartus buvo apsilankęs ir domėjosi paveldėjimo klausimais; O. G. pareiškime notarei dėl palikimo priėmimo tiek jis, tiek A. G. sūnūs buvo sąžiningai nurodyti. I. G. palikimo priėmimo procedūra taip pat buvo žinoma, nes jos sutuoktinis Ar. mirė (duomenys neskelbtini), jo palikimą savo ir vaikų vardu priėmė per įstatyme nustatytą terminą. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovų galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po A. G. mirties būtų kokiu nors būdu apsunkinta ar suvaržyta, todėl jie savo paveldėjimo teisę galėjo įgyvendinti savo nuožiūra, nes apie palikėjo mirtį žinojo, dalyvavo jo laidotuvėse, ieškovui ir nepilnamečių atstovei pagal įstatymą paveldėjimo procedūros buvo žinomos. Įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų ir nuostatą, kad faktinis palikimo priėmimas turi būti išreikštas aktyviais veiksmais, nukreiptais įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, teismas sprendžia, kad keleto palikėjo asmeninių daiktų paėmimas su atsakovės O. G. sutikimu, transporto priemonių ir taros laikymas paveldėtoje sklypo dalyje, neįrodo fakto, kad ieškovai priėmė A. G. palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti, nes ieškovai neatliko jokių veiksmų, rodančių, kad ieškovai vykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigas ir įgyvendino teises į tą turtą. Atsakovė palikimą priėmė kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė palikimą priėmė įstatymo nustatyta tvarka ir laiku (CK5.13 str.). Nepasitvirtino ieškovų nurodyti teiginiai, kad atsakovė notarei nepranešė apie kitus įpėdinius, todėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinti iš dalies negaliojančiais dėl apgaulės ar kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei, nėra pagrindo. Ieškovų ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009). Ieškovai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė palikimą pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Ieškovų reikalavimų nepatenkinus, t. y. nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, jog ieškovai palikimą priėmė pradėję paveldimą turtą faktiškai valdyti, šalių ginčas dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais kvalifikuotinas kaip ginčas tarp asmenų, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą, kuriam taikomas specialusis, t. y. CK 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų terminas. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Byloje nustatyta, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas atsakovei buvo išduotas 2012 m. gegužės 8 d. Ieškovas teigia, jog apie palikimo priėmimą sužinojo tik gavę notarės raštą 2013 m. rugpjūčio mėn. Atsakovų atstovė I. G. pripažino, kad O. G. priėmusi palikimą jos vaikams perdavė po 15000 Lt 2012 m. rugpjūčio 24 d., apie pinigų perdavimą ir faktinį palikimo priėmimą tokiu būdu neabejotinai tapo žinoma ir su ja kartu gyvenančiam ieškovui A. G., todėl 2012 m. rugpjūčio 24 d. laikytina vėliausia diena, kai ieškovai turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė atsakovė. Ieškinys teismui pareikštas 2013 m. spalio 18 d., praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo iš dalies negaliojančiais atmesti (CK 5.8 str.).

Ieškinį visiškai atmetus, iš ieškovo A. G. ir atstovės pagal įstatymą I. G. lygiomis dalimis priteistinos atsakovei jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė už advokato pagalbą ją atstovavusiai advokatei M. Š. 2014 m. liepos 3 d. sumokėjo 1000 Lt. Atsižvelgiant į byloje nagrinėjamo klausimo sudėtingumo lygį, pateiktų procesinių dokumentų teisinio argumentavimo pobūdį, atstovės dalyvavimo teismo posėdžiuose laiką bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad toks bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatas. Valstybei iš ieškovo A. G. ir atstovės pagal įstatymą I. G. lygiomis dalimis priteistinos 44 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (iš kiekvieno po 22 Lt) (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p. ir 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50, 5.51, 5.8 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti O. G., a.k. (duomenys neskelbtini) iš A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 50 Lt (penkiasdešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaRita Liukaitytė