Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio ir Svajūno Knizlerio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. O. (S. O.) gynėjo advokato Gintaro Putvinskio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. O. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. O. nuteistas už tai, kad 2013 metų sausio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, iš nenustatyto asmens, Klaipėdoje, prie automobilių perkėlos, esančios Nemuno g. 8, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nusipirko už 20 000 Lt ir tokiu būdu įgijo labai didelį kiekį, ne mažiau kaip 3439,3797 g, narkotinės medžiagos – kanapių dalių, bei didelį kiekį – 1215,5972 g, psichotropinės medžiagos – psilocybe genties grybų vaisiakūnių su sporomis. Šias neteisėtai įsigytas narkotines ir psichotropines medžiagas, automobiliu „Suzuki SX4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno į Vilniaus miestą, kur dalį narkotinės medžiagos – kanapių dalių, suvartojo, dalį – labai didelį kiekį – 3137,4646 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, bei didelį kiekį – 1161,32 g psichotropinės medžiagos – psilocybe genties grybų vaisiakūnių su sporomis, laikė paviljonuose Nr. 299 ir 300, esančiuose Gelvonų – Fabijoniškių g., sankryžoje, Vilniuje, kitą dalį – 292,088 g kanapių dalių, 54,2772 g psichotropinės medžiagos – psilocybe genties grybų vaisiakūnių su sporomis bei narkotinės medžiagos – kanapių dalių ir tabako mišinio (6,9780 g) laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dar kitą dalį – 9,8271 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, laikė su savimi iki 2013-02-27 11.20 val., kai prie paviljonų Nr. 299 ir 300, esančių Gelvonų – Fabijoniškių g. sankryžoje, Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie jo asmens kratos metu rado ir paėmė 9,8271 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių sufasuotų į 14 plastikinių maišelių, kitą dalį narkotinės medžiagos – 3137,4646 g kanapių dalių bei 1161,32 g – psilocybe genties grybų vaisiakūnių su sporomis, laikė iki tos pačios dienos 11.20 val. paviljonuose Nr. 299 ir 300, esančiuose Gelvonų – Fabijoniškių g. sankryžoje, Vilniuje, kai kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, kitą dalį 292,088 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, 54,2772 g medžiagos – kanapių dalių ir tabako mišinio (6,9780 g) laikė iki tos pačios dienos 12.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kai atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusią dalį narkotinės medžiagos – kanapių dalių ir tabako mišinio (1,1105 g) laikė automobilyje „Suzuki SX4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki tos pačios dienos 13.30 val., kai minėto automobilio apžiūros metu paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. O. gynėjo Gintaro Putvinskio apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo S. O. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, yra visiškai įrodyta bei paskyrė jam teisingą bausmę. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadomis abejoti neturi pagrindo.

Dėl BK 260 straipsnio 3 dalies taikymo

Apeliaciniame skunde S. O. gynėjas pabrėžia, kad jo ginamasis pripažino visas kaltinime jam inkriminuotas aplinkybes, išskyrus disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Tuo tarpu nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaltininko tikslas parduoti ar kitaip platinti didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų nėra būtinuoju šio nusikaltimo požymių ir nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Taigi disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų ir be platinimo tikslo yra labai pavojinga veika, kurią įstatymų leidėjas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaip minėta, nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pakanka bent vieno iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių požymių – labai didelio narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekio gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ir (ar) kitokio platinimo.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją labai didelio kiekio narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų įgijimo ir laikymo aplinkybių konstatavimo viekai kvalifikuoti pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį pakanka, S. O. veika ir be jo gynėjo apeliaciniame skunde kvestionuojamo tikslo parduoti ar kitaip platinti, turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, todėl apelianto prašymas S. O. inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog S. O. gynėjas, apeliacinės instancijos teismo posėdyje argumentuodamas savo teiginius dėl netinkamos jo ginamojo veiksmų teisinės kvalifikacijos, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartimi Nr. 2K-7-195/20009, kadangi šios ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo sprendžiamas nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį klausimas, kuomet tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas yra būtinuoju šio nusikaltimo požymiu, todėl tokiu atveju nustatyti platinimui ir asmeniniam vartojimui skirtas narkotinių ar psichotropinių dalis yra privalu. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo, kurio dispozicijoje tikslas platinti nėra būtinuoju nuskalstamos veikos požymiu, kvalifikavimo pagrįstumo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismo posėdyje S. O. gynėjo nurodytas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti platinimui ir asmeniniam vartojimui skirtas narkotinių ar psichotropinių dalis, atmestinas kaip nepagrįstas.

Visgi teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tikslą parduoti ar kitaip platinti labai didelį kiekį narkotinių ir didelį kiekį psichotropinių medžiagų S. O. inkriminavo pagrįstai.

Teismų praktikoje tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą, ketinimą tas medžiagas atlygintinai ar neatlygintinai perduoti bent vienam asmeniui. Tai, ar kaltininkas turėjo tokį tikslą, įrodinėjama vertinant objektyvius bylos duomenis, taip pat – ir kaltininko parodymus. Iš susiformavusios teismų praktikos matyti, kad aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, ar buvo susitarimas su vartotoju ir objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-503/2013, 2K-24/2014, 2K-49/2014). Platinimo tikslo nebuvimas reiškia, kad minėtus veiksmus asmuo atlieka norėdamas patenkinti tik savo asmeninius vartojimo poreikius. Tokia nuostata atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje užfiksuotą reikalavimą teisėjams įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145/2003, 2K-225/2008, 2K-4/2009, 2K-166/2010, 2K-157/2013 ir kt.). Nuteistasis viso proceso metu neigė turėjęs tokį tikslą, tvirtindamas, jog šiuos kvaišaus įgijo savo asmeniniam vartojimui, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokią S. O. poziciją vertino kaip jo pasiriktą gynybos taktiką siekiant palengvinti savo teisinę padėtį.

Bylos teisiamojo posėdžio metu ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad S. O. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, jas laikė ne vienoje vietoje – didžiąją dalis (labai didelį kiekį narkotinių medžiagų) jis laikė nuomojamame angare, kitą dalį – bute, automobilyje bei nešiojosi su savimi sufasuotas „dozėmis“ (asmens kratos metu rasta 14 vnt. plastikinių užspaudžiamų maišelių su narkotine medžiaga – kanapių dalimis). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar S. O. turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti jam inkriminuotas narkotines ir psichotropines medžiagas, pagrįstai įvertino ir kitų kratų metu rastų daiktų kiekį bei pobūdį. Apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad kratų metu S. O. nurodytose kvaišalų laikymo vietose rasta daugiau nei tūkstantis vienetų plastikinių užspaudžiamų maišelių, ant jo namuose rastų dviejų elektroninių svarstyklių rasta ne tik narkotinių medžiagų kanapių, bet ir kokaino pėdsakų, o jo įsigytų draudžiamų medžiagų pirkimo kaina – 20 000 Lt ženkliai viršija jo kaip įmonės „Milgrė“ pagalbinio darbuotojo, kurio mėnesinis darbo užmokesti 1 000 Lt, gaunamas pajamas. Be nuteistojo teisiamojo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kad jis gauna geras pajamas rinkdamas metalą, kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad S. O. gaunamos pajamos jam leido įsigyti tokį kiekį draudžiamų medžiagų, byloje nėra.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog byloje nėra nustatytas abejonių nekeliantis jo ginamajam inkriminuotos psichotropinės medžiagos kiekis bei neatsakyta į klausimą, ar pas ginamąjį rastos pluoštinės ar vaistinės kanapės. Iš bylos medžiagos turinio matyti, kad šioje byloje Lietuvos teismo ekspertizės centras atliko 4 (keturis) iš S. O. paimtų daiktų daktiloskopinius ir skirtingose keturiose vietose (paviljone, bute, automobilyje bei rankinėje) rastų ir paimtų medžiagų cheminius tyrimus, kurių metu nustatyti tirtų cheminių medžiagų – kanapių dalių (Cannabis L.) ir susmulkintų Psilocybe grybų vaisiakūnių kiekiai: labai didelį kiekis – 3137,4646 g – narkotinės medžiagos kanapių dalių bei didelį kiekį – 1161,32 g – psichotropinės medžiagos psilocybe genties grybų vaisiakūnių su sporomis. Kaip matyti, visais atliktų medžiagų cheminių tyrimų atvejais konstatuota, jog pateiktuose tirti narkotinės medžiagos – kanapių dalyse psichotropinės medžiagos delta – 9 – tetrahidrokanabinolio koncentracija ženkliai viršija leistiną 0,2 proc. kiekį, o Delta – 9 – tetrahidrokanabinolio (THC), kanabinolio (CNB) ir kanabidiolio (CBD) santykis (THC+CNB/CBD) yra didesnis už 1 (>1). Taigi Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados patvirtina, kad S. O. neteisėtai laikytos cheminės medžiagos yra ne pramoninės, o vaistinės kanapės.

Teisėjų kolegijos nuomone, visų aukščiau įvardintos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis S. O. turėjo tikslą kaltinime nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Tuo tarpu nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad S. O. ir pats vartojo narkotines medžiagas, apie ką liudija 2013 m. vasario 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 443/13(01) ir Medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti akte Nr. 264 konstatuota aplinkybė, jog S. O. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties; vartojęs kanabinoidų (neapsvaigęs) (t. 2, b.l. 57-58), visų išdėstytų aplinkybių kontekste (nustatytų draudžiamų medžiagų kiekis, laikymas ir priemonių joms fasuoti turėjimas ir naudojimas) tik patvirtina, kad S. O. dalį šių draudžiamų medžiagų galėjo panaudoti savo reikmėms, tačiau nepaneigia nustatytų aplinkybių, patvirtinančių, kad S. O. turėjo tikslą kaltinime nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti.

Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas nuteistajam S. O. padarytai nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai.

Dėl paskirtos bausmės

Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigą paskirti nuteistajam teisingą bausmę, kuri atitiktų (būtų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam S. O. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, paskirta atsižvelgus į visas bylai reikšmingas, tarp jų – ir į bausmę galinčias švelninti, aplinkybes, todėl švelninti ją nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo S. O. paskirtos bausmės dydis atitinka BK 41 straipsnyje nustatytą bausmės paskirtį, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys) ir neprieštarauja teisingumo principui. Byloje nėra aplinkybių visumos, kurios sudarytų pagrindą svarstyti galimybę skirti nuteistajam švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę (BK 62 straipsnis) ar išimtinių aplinkybių, kurioms esant teismas galėtų paskirti švelnesnes bausmes (BK 54 straipsnio 3 dalį). Nuteistojo S. O. gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad jo ginamasis prisipažino esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes ir padėjo ją išaiškinti, jį kaip asmenybę charakterizuojanti medžiaga, buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo skiriant jam bausmę. Pripažinti šias aplinkybes išimtinėmis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų analizė parodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. O. bausmę, įvertino bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas atsižvelgė į tai, kad S. O. padarė nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis padėjo išaiškinti šią nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertino tai, kad nuo sulaikymo momento davė parodymus apie visas jo neteisėtai disponuotas narkotines bei psichotropines medžiagas, pats pareigūnams parodė jų laikymo vietą, nors ir nepripažino visų jam inkriminuotų aplinkybių – tikslo parduoti ar kitaip platinti. Kartu pirmosios instancijos teismas įvertino ir S. O. asmenybę. Apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs (t.2, b.l.18-23), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t.2, b.l.94-85), narkologinėje įskaitoje neįrašytas (t.2, b.l.48), 2004 metais gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozuotas – adaptacijos sutrikimas akcentuotai asmenybei, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, iki suėmimo dirbo (t.2, b.l.39), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t.2, b.l.183).

Teisėjų kolegijos vertinimu, individualizuodamas S. O. bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos, asmenybės pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir paskyrė jam minimalią BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmę, kuri teisėjų kolegija nuomone, yra visapusiškai apgalvota, teisinga bei proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai.

Dėl teismo psichiatrinės-narkologinės ekspertizės skyrimo

Apeliaciniame skunde nuteistojo S. O. gynėjas prašo ginamajam paskirti stacionarinę kompleksinę teismo psichiatrinę-narkologinę ekspertizę, kurią atlikus būtų pateikta išvada, ar dėl savo psichinės būklės, susijusios su narkotinių medžiagų vartojimu, jo ginamasis nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, atsakyti už juos pagal baudžiamąjį įstatymą, ar nėra pagrindo išvadai, kad nusikalstamos veikos apdarymo metu jis buvo nepakaltinamas ar robotai pakaltinamas. Šį savo prašymą apeliantas grindžia aplinkybe, kad S. O. buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje, teiginiu, kad iki baudžiamosios bylos iškėlimo jis buvo patyręs galvos traumas, bei savo pastebėjimais iš bendravimo su ginamuoju tardymo izoliatoriuje, t.y. savo subjektyvia nuomone apie ginamojo psichinę būseną.

Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK nenumato privalomo psichiatrinės ekspertizės skyrimo atvejų. Šio klausimo sprendimas priskirtas teismo diskrecijai, išskyrus tokius atvejus, kai yra pakankamai duomenų, rodančių, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką galėjo padaryti nepakaltinamas asmuo, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas privalo siųsti tokį asmenį psichiatrinei teismo ekspertizei (BPK 141, 396 straipsniai). Visais kitais atvejais teismas psichiatrinės ekspertizės paskyrimo klausimą sprendžia BPK 286 straipsnyje nustatyta tvarka, kuris numato, kad teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva.

Nuteistojo S. O. gynėjas prašymą dėl ekspertizės jo ginamajam skyrimo grindžia jo gydymo 2004 m. vasario 6-12 dienomis psichiatrinėje ligoninėje faktu (t. 2, b.l. 49), medicininiais dokumentais nepagrįstu teiginiu, kad jo ginamasis yra turėjęs galvos traumų bei savo nuomone apie jo psichinę sveikatos būklę, kurią jis susidarė bendraudamas su savo ginamuoju.

Bylos medžiagos duomenys patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu pagal Vilniaus apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos 2013 m. balandžio 4 d. užduotį atlikti psichiatrinį tyrimą pateiktoje 2013 m. bandžio 8 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad „S. O. 2004 m. diagnozuoti emociškai nestabilaus tipo akcentuotos asmenybės bruožai ir jo paties teiginiu epizodinis kanapių vartojimas nėra medicininiai nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijai analizuojant šiuo metu jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl nėra jokio pagrindo S. O. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę“ (t. 2, b.l. 53, 54). Be S. O. gynėjo subjektyvios nuomonės, kitų objektyvių duomenų, kurie duotų pagrindą teisėjų kolegijai abejoti ikiteisminio tyrimo metu teismo psichiatrės ekspertės pateikta išvada dėl medicininio pagrindo skirti S. O. ekspertizę nebuvimo, byloje nėra. Iš bylos medžiagos duomenų matyti, kad po 2004 m. S. O. Psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b.l. 50), į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 2, b.l. 48). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog priešingai nei teigia S. O. gynėjas, iš kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo ir teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad S. O. teisme davė logiškus ir nuoseklius parodymus, suprato teismo jam užduodamus klausimus ir aiškiai ir logiškai į juos atsakydavo.

Įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo metu skirti S. O. teismo psichiatrinę-narkologinę ekspertizę nėra medicininio ir teisinio pagrindų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo S. O. (S. O.) gynėjo advokato Gintaro Putvinskio apeliacinį skundą atmesti.