Alytaus apylinkės teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. R. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. 357-140 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 punktą, 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, jam paskirta galutinė subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo K. R. bausmės vykdymo pradžia – 2012 m. spalio 23 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 22 d., į bausmės laiką įskaityta 2 mėnesiai 1 diena. (duomenys neskelbtini) bausmę šis nuteistasis atlieka nuo 2012 m. spalio 31 d. Nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas sprendžiamas trečią kartą.

Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. R. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis K. R. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (du trečdalius paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog tiek nuo pirminio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, tiek ir šiuo metu ši rizika yra vertinama kaip vidutinė pagal „OASys“ vertinimo metodiką. Ta aplinkybė, jog ilgo bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir nemažėja, neleidžia teigti, kad šis nuteistasis jau padarė akivaizdžią bei reikšmingą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Dabartinės bausmės atlikimo metu nuteistasis K. R. mokėsi, įgijo profesinių kvalifikacijų, dirba, jis dalyvavo tiek privalomose, tiek papildomose socialinės reabilitacijos programose, be to, jis palaiko ir artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės jokiu būdu negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Tačiau tokia išvada dar negali būti daroma dėl toliau nurodytų motyvų.

Visų pirma, iš 2023 m. gegužės 8 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-136 matyti, jog Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi Komisiją sudarė 5 nariai, kurie vienbalsiai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam K. R. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis K. R. šiuo metu atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 13 metų laisvės atėmimo bausmę už nesunkaus ir labai sunkaus tyčinių nusikaltimų padarymą. Praeityje šis nuteistasis Lietuvos Respublikoje jau buvo teistas vieną kartą ir jau antrą kartą atlieka realią laisvės atėmimo bausmę. Visi nuteistojo įvykdyti nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio – smurtavimas artimoje aplinkoje, dėl to jam yra būdingas nusikaltimų modelis. Paskutinis nuteistojo nusikaltimas yra itin brutalus ir su neištaisomomis pasekmėmis – sugyventinės nužudymas. Būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis bei sunkumas rodo atitinkamai didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje teismo jam paskirta bausmė esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, kadangi jis padarė naujus nusikaltimus. Šios aplinkybės irgi yra svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors visos pirmiau aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, tuo labiau, kai vis dar išlieka daugybė dinaminių kriminogeninių veiksnių.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis K. R. iki šiol turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dabartinės bausmės vykdymo metu jis įgijo ir ne vieną profesinę kvalifikaciją. Nuteistasis nurodęs, jog paskutinius du metus būdamas laisvėje iki suėmimo jis nedirbo, sesuo jam padėdavo finansiškai, jis registravosi Užimtumo tarnyboje, gaudavo pašalpą, tačiau darbo nesusirado. Sodros duomenimis, nuteistasis turi darbo patirties, jis yra dirbęs keliose įmonėse, tačiau jo darbinė veikla nebuvo reguliari. Jis pats teigia, jog iš darbų išeidavo savo noru ieškodamas geresnio darbo užmokesčio arba būdavo atleidžiamas dėl alkoholio vartojimo. Dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis yra dirbantis, šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini). Verta pažymėti, jog nuo 2019 m. lapkričio 27 d. nuteistajam buvo suteikta teisė išvykti ar dirbti be sargybos ar palydos ir jis buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini), tačiau 2020 m. birželio 30 d. buvo patikrintas nuteistojo blaivumas ir jam nustatytas 0,76 promilių neblaivumas ir dėl šio drausmės pažeidimo nuteistajam buvo atimta teisė dirbti be sargybos ar palydos ir jis buvo atleistas iš darbo. Išėjęs į laisvę, nuteistasis planuoja kreiptis dėl įsidarbinimo į Užimtumo tarnybą, konkretesnių įsidarbinimo planų laisvėje jis neturi. Vertinant visas nustatytas aplinkybes, susijusias su nuteistojo darbo patirtimi, tai leidžia abejoti tuo, kad būdamas laisvėje šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis nurodęs, kad paskutiniu metu būdamas laisvėje iki suėmimo jis pragyveno iš socialinės pašalpos, darbo užmokesčio, finansiškai jam padėdavo ir sesuo. Būnant laisvėje nuteistasis buvo baustas administracine tvarka, tačiau jis sumokėjęs ne visas jam paskirtas baudas. Alytaus kalėjime yra gauti vykdomieji raštai, pagal kuriuos bendra išieškotina suma yra 58 251 Eur, iš kurių atlyginta tik menka dalis – 4 623 Eur. Akivaizdu, jog nuteistasis turi žymių neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, kurių egzistavimas gali paskatinti nuteistąjį laisvėje vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų. Visus nusikaltimus nuteistasis įvykdė veikdamas vienas, jis pats teigia, jog jų padarymui draugai nepadarė jokios neigiamos įtakos, tačiau tam įtakos turėjo alkoholis. Dabartinės bausmės atlikimo metu nuteistasis teigia, jog stengiasi nepasiduoti neigiamai įtakai iš šalies, tačiau paskutinis alkoholio vartojimo faktas leidžia manyti, kad nuteistasis yra linkęs pasiduoti įtakai iš šalies ir pasielgti lengvabūdiškai, kadangi alkoholį jis vartojo su kitais nuteistaisiais, be to jis pats teigia, jog alkoholio jam pasiūlė kiti nuteistieji ir jis sutiko su tokiu pasiūlymu. Nuteistojo gyvenimo būdas tiek laisvėje, tiek laisvės atėmimo vietoje siejasi su teisės aktų pažeidimais. Paskutinį nusikaltimą nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat būdamas laisvėje jis buvo baustas administracine tvarka, o padaryti nusižengimai susiję su alkoholio vartojimu ir vaikų nepriežiūra dėl alkoholio vartojimo. Laisvėje nuolat kildavo nuteistojo šeimoje konfliktai, kurių metu jis būdavo neblaivus ir smurtaudavo prieš sugyventinę. Šią problemą nuteistasis linkęs minimalizuoti teigdamas, jog laisvėje buvo „užsikodavęs“ ir kurį laiką nevartojo alkoholio, tačiau tai truko tik kelis mėnesius, vėliau vėl pradėjo vartoti alkoholį. Nuteistasis supranta alkoholio keliamas problemas, tačiau jis linkęs save pateisinti, kaltina tik konkrečias aplinkybes. Dabartinės bausmės atlikimo metu nuteistasis lanko anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės susirinkimus, jis dalyvauja konsultacijose pas psichologus, tačiau bausmės atlikimo laikotarpiu du kartus buvo baustas dėl alkoholio vartojimo, o tai rodo, kad nuteistojo motyvacija nutraukti alkoholio vartojimą nėra pakankama. Pats nuteistasis nesureikšmina alkoholio vartojimo problemos, nemano, kad yra priklausomas ir nesieja alkoholio vartojimo su padarytu nusikaltimu. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis sprendžia alkoholio vartojimo problemą, tačiau visos aptartos aplinkybės dėl jo paties požiūrio į šią problemą, alkoholio vartojimas net ir bausmės vykdymo metu leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad laisvėje šis nuteistasis sugebės atsispirti alkoholio potraukiui, kuris turi tiesioginės įtakos ir jo nusikalstamumui.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, tačiau pastebimi vis dar išliekantys sunkumai santykiuose su viena iš dukrų, nors jis pats to itin nesureikšmina ir nelaiko problema savo gyvenime. Nuteistasis nurodęs, jog santykiai su ta dukra pablogėjo po įvykdyto sugyventinės nužudymo. Nuteistojo savęs vertinimas vidutinis, jis pasitiki savimi, autoagresyvaus elgesio patirtį bei suicidinius ketinimus neigia, tačiau pripažįsta, jog bausmės atlikimo metu buvo patyręs stresogeninių situacijų, kurių metu jam kilo suicidinių intencijų. Nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. birželio 19 d. nuteistasis buvo priskirtas rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti. Nuteistasis stengiasi apie save palikti teigiamą įspūdį, jis išlieka gynybiškas. Nusikalstamo elgesio analizė yra menka, pastebimas savo poelgių racionalizavimas. Nuteistasis mini nekontroliuojamo pykčio atvejus, kurių metu jis yra panaudojęs smurtą prieš savo sugyventinę bei dukrą. Nuteistasis geba atpažinti tik kai kuriuos veiksnius, turėjusius įtakos nusikaltimams, juos sieja su patirtomis nervinėmis įtampomis, alkoholio vartojimu, nedarbo laikotarpiu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis kreipėsi dėl galimybės dalyvauti elgesio korekcijos programoje, tačiau dalyvauti joje jis nėra motyvuotas, prisidengia savo darbu. Pastebima, jog nuteistajam yra būdingas savo poelgių pasekmių minimalizavimas bei neutralizavimas. Nuteistasis stokoja kritiško požiūrio savo poelgių atžvilgiu, jis stokoja empatiško požiūrio nukentėjusios dukros atžvilgiu. Nuteistasis supranta, jog privalo laikytis nustatytos tvarkos, tačiau priežiūrą jis vertina dviprasmiškai.

Kaip pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju nuteistasis viso šios bausmės vykdymo metu buvo 8 kartus paskatintas ir 5 kartus nubaustas drausmine tvarka. Šiuo metu nuteistasis jau neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Tačiau verta pažymėti ir tai, jog drausmine tvarka jis buvo nubaustas už itin šiurkščius laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimas ir administracijos nurodymų nevykdymas. Nors visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis jau turi 8 paskatinimus, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo K. R. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys opūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – nestabili darbo patirtis; skolos, ieškiniai, piniginės baudos ir menkos jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; smurto naudojimas artimoje aplinkoje; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; piktnaudžiavimas alkoholiu; emocinė gerovė (bausmės atlikimo metu turėjo suicidinių intencijų); mąstymas ir elgesys (teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, stokoja motyvacijos spręsti su nusikalstamumu susijusius sunkumus elgesio korekcijos programose, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, stokoja empatijos, impulsyvumas). Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis K. R., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo tokioje įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 2 metai 3 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo K. R. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog šis nuteistasis vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos ją mažindamas. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti tiek visuomenės, tiek ir nukentėjusiųjų interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo K. R. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. 357-140 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo K. R. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. 357-140 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo K. R. asmens bylą Nr. 13385 grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui, o šio nuteistojo kartu su skundu pateiktų pažymėjimų originalus – nuteistajam.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.