Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. R. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. 357-430 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. R. skundas atmetamas

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis K. R. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (du trečdalius paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kas sudaro formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis K. R. vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo motyvacija siekti pokyčio žema, jis dalyvavo priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų reabilitacijos „Įžanginėje grupėje“, tačiau nemano, jog yra priklausomas, alkoholio vartojimo su padarytu nusikaltimu nesieja; taip pat jis dalyvavo papildomoje programoje „Į problemų sprendimą orientuota trumpalaikė terapija“, veikiamas daugiau išorinės motyvacijos, esminiai pokyčiai nuteistojo mąstyme neatsiskleidė, nors jis ir atliko visas paskirtas užduotis, programą lankė reguliariai. Taip pat nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu už nepriekaištingą elgesį, darbą, mokymąsi yra 8 kartus paskatintas, mokėsi tiek būdamas laisvėje, tiek bausmės atlikimo metu, aktualių mokymosi sunkumų nebuvo patyręs, nors jo darbinė patirtis nestabili, turi darbo išlaikymo sunkumų, tačiau nuostata į darbą teigiama, taip pat galimai turės gyvenamąją vietą paleidus iš įkalinimo įstaigos. Taip pat nuteistasis palaiko ryšius su seserimis bei dviem dukromis, tačiau su viena iš dukrų nebendrauja. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja sąlyginai teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.

Kaip jau buvo minėta, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Pažymėtina, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Ta aplinkybė, jog paskutiniojo (septintojo) vertinimo, vykusio 2023 m. spalio 5 d., metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė, stebima neigiama nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, kadangi nuteistasis nesilaiko nustatytų pareigų ir draudimų, dėl ko baustas drausmine tvarka, taip pat dalyvavimas elgesio korekcijos programose neduoda teigiamų pokyčių, nes nuteistajam trūksta motyvacijos ir savikritikos savo elgesiui. Šie (Socialinio tyrimo išvados (toliau – ir STI) duomenys neleidžia teigti, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Tokią išvadą teismas daro kontekste tos aplinkybės, kad prieš tai buvusių visų šešių vertinimų metu buvo nustatyta taip pat vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (STI 7.1 punktas). Teismas sutinka, kad per visą bausmės atlikimo laiką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika šiek tiek mažėjo, tačiau šis mažėjimas yra tik simbolinis ir jis nėra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui.

Teismo vertinimu, jau vien tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam, kuris faktiškai yra atlikęs didžiąją dalį skirtos bausmės, vis dar išlieka daug dinaminių kriminogeninių veiksnių: turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; smurto naudojimas artimoje aplinkoje; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio gėrimu; piktnaudžiavimas alkoholiu; emocinė gerovė (bausmės atlikimo metu turėjo suicidinių intencijų); mąstymas ir elgesys (teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, stokoja motyvacijos spręsti su nusikalstamumu susijusius sunkumus elgesio korekcijos programose, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, stokoja empatijos, impulsyvumas), - kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Socialinio tyrimo išvados 7.2 punkte išskirti riziką nusikalsti pakartotinai mažinantys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su teigiama darbine motyvacija ir socialiniais ryšiais. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad su darbine motyvacija ir socialiniais ryšiais susijusios aplinkybės buvo ir iki nuteistajam padarant tyčinius smurtinius nusikaltimus. Taigi akivaizdu, kad šeiminės ir darbinės aplinkybės neįtakojo, kad nuteistojo elgesys būtų vien tik teisėtas. Taigi su šiomis aplinkybėmis susijusius apsauginius veiksnius vertinti kaip pakankamus lygtinio paleidimo taikymui nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-737-493/2021).

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos laisvės atėmimo vietos įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Būtent nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus kriterijus vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. K. R. bausmės atlikimo metu sistemingai pažeidinėjo laisvės atėmimo vietos įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir pagal socialinio tyrimo išvados duomenis jam net šešis kartus buvo taikyta drausminė atsakomybė, dvi drausminės nuobaudos skirtos dėl alkoholio gėrimo, trys nuobaudos skirtos už administracijos nurodymų nevykdymą, viena – dėl draudžiamų daiktų laikymo. Keturios nuobaudos skirtos 2020 metais, viena nuobauda skirta 2022 m., paskutinė nuobauda skirta 2023 m. liepos mėn., taigi, ši nuobauda yra galiojanti. Toks nuteistojo padarytų pažeidimų skaičius ir pobūdis akivaizdžiai rodo jo nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Į šias aplinkybes ir atsižvelgė Komisija, spręsdama dėl lygtinio paleidimo. Šiame kontekste aplinkybė, jog nuteistasis yra 8 kartus paskatintas (paskutinis paskatinimas skirtas 2019 m.), tik patvirtina, kad tam tikru ankstesniu laikotarpiu jis elgėsi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis ir laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius.

Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisija be pagrindo akcentavo praeityje jo padarytas klaidas, nes išėjęs į laisvę jis yra pasiryžęs rūpintis vaikais ir juos prižiūrėti bei būti pavyzdžiu, yra motyvuotas laisvėje tvarkytis su savo problemomis, tik Komisija tai neigia. STI duomenimis nuteistasis turi tris dukras, visos jos šiuo metu jau pilnametės, viena iš dukrų pilnametystės sulaukė 2023 metais, iki sulaukiant pilnametystės gyveno vaikų globos namuose, taigi, akivaizdu, jog šie STI duomenys paneigia nuteistojo skundo argumentus. STI pažymėta, jog K. R. nusikaltimą įvykdė prieš sugyventinę, nusikaltimas yra smurtinis. Taip pat būnant laisvėje baustas administracine tvarka, nuobaudos susiję su alkoholio gėrimu, vaikų nepriežiūra dėl alkoholio vartojimo. Laisvėje nuolatos šeimoje kildavo konfliktai, nuteistasis konfliktinių situacijų metu būdavo neblaivus, smurtaudavo prieš sugyventinę. Šią problemą jis linkęs minimalizuoti, teigia, jog būdamas laisvėje buvo ,,užsikodavęs“ ir kurį laiką negėrė alkoholio, tačiau tai truko tik kelis mėnesius, vėliau vėl pradėjo gerti alkoholį. Teigia, jog alkoholį pradėjo gerti jau senai, būdavo, gerdavo kasdien, kartais rečiau. Supranta alkoholio keliamą problemą, tačiau save linkęs pateisinti, kaltina konkrečias aplinkybes. Bausmės atlikimo metu lanko anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupę, dalyvauja konsultacijose pas psichologus, tačiau bausmės atlikimo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) kalėjime 2020 m. liepos 1 d. ir 2022 m. birželio 16 d. baustas dėl alkoholio vartojimo įkalinimo įstaigoje, kas rodo jog nuteistojo motyvacija nutraukti alkoholio vartojimą nėra pakankama, tuo labiau, kad nuteistasis nemano, jog yra priklausomas, alkoholio vartojimo su padarytu nusikaltimu nesieja. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis turimas aktualias alkoholio vartojimo problemas bando spręsti, tačiau ne visada sėkmingai. Nuteistasis pripažino, jog nusikaltimui, už kurį atlieka bausmę, įtaką padarė alkoholis. Taigi, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos tiesiogiai siejosi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Piktnaudžiavimas alkoholiu ir su tuo susijęs smurtinis nuteistojo elgesys, kaip rizikos veiksnys, išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis teigė, jog stengiasi nepasiduoti neigiamai įtakai iš šalies, tačiau nevienkartinis alkoholio gėrimo laisvės atėmimo vietoje faktas leidžia manyti, jog nuteistasis linkęs pasiduoti įtakai iš šalies ir pasielgti lengvabūdiškai, kadangi alkoholį gėrė su kitais nuteistaisiais. Nuteistasis pripažįsta, jog blogai pasielgė gerdamas alkoholį, supranta, jog privalo laikytis nustatytos tvarkos, tačiau priežiūrą vertina dviprasmiškai (STI 4.10 punktas).

STI 4.9 punkte pažymėta, kad nuteistasis bendrauja gan noriai, stengiasi apie save palikti teigiamą įspūdį, tačiau interviu metu išlieka gynybiškas. Nusikalstamo elgesio analizė menka, stebimas savo poelgių racionalizavimas. Nuteistasis mini nekontroliuojamo pykčio atvejus, kurių metu yra panaudojęs smurtą prieš savo sugyventinę, dukterį. Nuteistasis geba atpažinti kai kuriuos veiksnius, turėjusius įtakos nusikaltimams, juos sieja su patirtomis nervinėmis įtampomis, alkoholio gėrimu, nedarbo laikotarpiu. Nors bausmės atlikimo metu jis kreipėsi dėl galimybės dalyvauti elgesio korekcijos programose, tačiau jose dalyvauti nėra motyvuotas, dalyvavimas programose grįstas daugiausia išorinės motyvacijos, dėl to pokyčių po programų baigimo nebuvo stebima. Stebima, jog nuteistajam būdingas savo poelgių pasekmių minimalizavimas, neutralizavimas. STI 4.10 punkte nurodoma, jog K. R. stokoja kritiško požiūrio savo poelgių atžvilgiu, stokoja empatiško požiūrio nukentėjusiųjų atžvilgiu.

Iš STI 4.4. punkto matyti, jog K. R. paskutiniu metu iki suėmimo laisvėje pragyveno iš socialinės pašalpos, kuomet dirbdavo, tuomet pragyveno iš darbo užmokesčio, be to finansiškai padėdavo ir sesuo. Nuosprendžiu yra priteistos žalos, kurių bendra suma daugiau kaip 32 tūkstančiai eurų. Be to, (duomenys neskelbtini) kalėjime yra gauti antstolio vykdomieji raštai, pagal kuriuos jis privalo sumokėti 58 251 eurą skolą, iš jų sumokėta beveik 5 000 eurų, skola mokama atskaičiuojant nuo darbo užmokesčio. Taigi, iš turimos informacijos matyti, jog būnant laisvėje nuteistajam trūko finansinio stabilumo, laisvės atėmimo metu finansinio stabilumo taip pat trūksta. Be to, iš STI 4.2 punkto matyti, jog pastaruosius daugiau kaip dešimt metų deklaruota nuteistojo gyvenamoji vieta nesikeitė, jis galimai turės gyvenamąją vietą, paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau nuosavo būsto jis neturi, jo gyvenamoji vieta nebuvo pastovi. Taigi, teismo vertinimu, nuteistojo turimi dideli finansiniai įsipareigojimai ir pastovios gyvenamosios bei darbo vietos neturėjimas leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis atlieka laisvės atėmimo 13 metų bausmę už du smurtinius nusikaltimus: sugyventinės nežymų sveikatos sutrikdymą ir kvalifikuotą sugyventinės nužudymą, todėl šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo atitinkamai didesnį jo pavojingumą visuomenei, ir dėl to nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų jo elgesį, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Pažymėtina, jog nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis ir smurtinis pobūdis ir tai, kad jos padarytos apsvaigus nuo alkoholio, rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi. Tuo tarpu šios aplinkybės yra pakankamai svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab, kad jo smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, problemų sprendimo įgūdžiai vis dar išlieka dinaminiais kriminogeniniais veiksniais.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo K. R. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tai patvirtina ir vis dar išliekantys opūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis K. R., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nedėjo pakankamai pastangų mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę.

Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, konstatuoja, jog Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo K. R. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Šiuo atveju teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis K. R. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo K. R. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 357-430 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo K. R. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo K. R. asmens bylą grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.