Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. R. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. birželio 19 d. nutarties, kuria nuteistojo K. R. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. R., asmens šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 punktą, 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, jam paskirta galutinė subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės vykdymo pradžia – 2012 m. spalio 23 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 22 d., į bausmės laiką įskaityta 2 mėnesiai 1 diena. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime bausmę šis nuteistasis atlieka nuo 2012 m. spalio 31 d.

3. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam K. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir nustatyti pakartotinio šio klausimo svarstymo datą – 2023 m. spalio 8 d. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas trečią kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs 4 / 5 dalis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmę jis atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio pasekmės neištaisomos – nužudytas žmogus. Nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis. Nuteistojo gyvenimo būdas tiek laisvėje, tiek laisvės atėmimo vietoje siejasi su teisės aktų pažeidimais, jis yra linkęs pasiduoti įtakai iš šalies ir pasielgti lengvabūdiškai. Nuteistajam būdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos. Bausmės atlikimo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) kalėjime jis buvo baustas dėl alkoholio vartojimo, kas rodo, jog nuteistojo motyvacija nutraukti alkoholio vartojimą nėra pakankama. Nors nuteistasis supranta alkoholio keliamą problemą, tačiau yra linkęs save pateisinti, kaltina tik konkrečias aplinkybes. Nuteistasis yra gynybiškas, jo nusikalstamo elgesio analizė yra menka, pastebimas savo poelgių racionalizavimas. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis kreipėsi dėl galimybės dalyvauti elgesio korekcijos programoje, tačiau dalyvauti joje nėra motyvuotas. Pastebima, jog nuteistajam būdingas savo poelgių pasekmių minimalizavimas bei neutralizavimas. Vertinant nuteistojo nuostatų ypatumus, pastebima, jog nuteistasis stokoja kritiško požiūrio savo poelgių atžvilgiu, jis stokoja empatiško požiūrio nukentėjusiosios atžvilgiu. Nuteistasis supranta, jog privalo laikytis nustatytos tvarkos, tačiau priežiūrą jis vertina dviprasmiškai. Nuteistasis iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka jis baustas 5 kartus. Paskutinė drausminė nuobauda jam skirta už grubų pažeidimą. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir nekinta. Nors egzistuoja apsauginiai veiksniai – pakankamai glaudūs socialiniai ryšiai su artimaisiais; teigiama darbinė motyvacija, tačiau išlieka ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – nestabili darbo patirtis; skolos, ieškiniai, piniginės baudos ir menkos jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; smurto naudojimas artimoje aplinkoje; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; piktnaudžiavimas alkoholiu; emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys. Komisijos vertinimu, šiuo metu netikslinga šį nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų. Tuo vadovaudamasi, Komisija nusprendė, jog nuteistajam K. R. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

6. Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas

7. Dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka pažymėtina, kad BPK 364 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismo posėdis privalomai rengiamas žodinio proceso tvarka tik tais atvejais, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą rengti teismo posėdį, o skundo motyvai ir aplinkybės dėstomos aiškiai ir suprantamai, nuteistojo K. R. skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

9. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netenkindamas nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nuteistasis vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos ją mažindamas, todėl nuteistasis negali būti paleistas lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Skundžiamos nutarties motyvai yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos vertino turėdamas išankstinį nusistatymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog K. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad K. R. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

11. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais K. R. asmenybės pokyčiais, kaip ir pirmosios instancijos teismui, aukštesniajam teismui taip pat nekyla: K. R. mokėsi, įgijo profesinių kvalifikacijų, dirba, jis dalyvavo tiek privalomose, tiek papildomose socialinės reabilitacijos programose, 8 kartus buvo skatintas, be to, jis palaiko ir artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, kad tokios aplinkybės jokiu būdu negali būti išskirtinai sureikšmintos. Iš bylos medžiagos matyti, kad yra ir prieštaringai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų. Kaip minėta, nuteistasis 8 kartus buvo skatintas, tačiau 5 kartus jis taip pat buvo nubaustas drausmine tvarka už itin šiurkščius laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimas ir administracijos nurodymų nevykdymas. Nors visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, vien ta aplinkybė, jog nuteistasis jau turi 8 paskatinimus, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Aukštesnio teismo vertinimu, nuteistojo skatinimų (8 kartai) ir drausminių nuobaudų (5 kartai) santykis patvirtina, kad nuteistasis vis tik savo elgesį stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, tačiau kol kas tai nėra pakankama, kad nekeltų abejonių teismui dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės. Pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia ir tai, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

12. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, tačiau pastebimi vis dar išliekantys sunkumai santykiuose su viena iš dukrų, nors jis pats to itin nesureikšmina ir nelaiko problema savo gyvenime. Nuteistasis nurodęs, jog santykiai su ta dukra pablogėjo po įvykdyto sugyventinės nužudymo. Nuteistojo savęs vertinimas vidutinis, pasitiki savimi, autoagresyvaus elgesio patirtį bei suicidinius ketinimus neigia, tačiau pripažįsta, jog bausmės atlikimo metu buvo patyręs stresogeninių situacijų, kurių metu jam kilo suicidinių intencijų. Nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. birželio 19 d. nuteistasis buvo priskirtas rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti. Nuteistasis stengiasi apie save palikti teigiamą įspūdį, jis išlieka gynybiškas. Nusikalstamo elgesio analizė yra menka, pastebimas savo poelgių racionalizavimas. Nuteistasis mini nekontroliuojamo pykčio atvejus, kurių metu jis yra panaudojęs smurtą prieš savo sugyventinę bei dukrą. Nuteistasis geba atpažinti tik kai kuriuos veiksnius, turėjusius įtakos nusikaltimams, juos sieja su patirtomis nervinėmis įtampomis, alkoholio vartojimu, nedarbo laikotarpiu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis kreipėsi dėl galimybės dalyvauti elgesio korekcijos programoje, tačiau dalyvauti joje jis nėra motyvuotas, prisidengia savo darbu. Pastebima, jog nuteistajam yra būdingas savo poelgių pasekmių minimalizavimas bei neutralizavimas. Nuteistasis stokoja kritiško požiūrio savo poelgių atžvilgiu, jis stokoja empatiško požiūrio nukentėjusios dukros atžvilgiu. Nuteistasis supranta, jog privalo laikytis nustatytos tvarkos, tačiau priežiūrą jis vertina dviprasmiškai. Aukštesnio teismo vertinimu, jog tam tikrų palankių nuteistajam aplinkybių nustatymas, kai egzistuoja ir neigiamai jį bei jo elgesį ir pataisos procesą apibūdinančios aplinkybės, savaime neleidžia konstatuoti pakankamos nuteistojo daromos pažangos, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

13. Pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad atlikus didesnę dalį paskirtos bausmės, vis dar nustatomas ženklus skaičius nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių, trys statiniai (kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis). Be minėtų statinių veiksnių yra nustatyta net 8 dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis dar turi ir gali mažinti/valdyti (nestabili darbo patirtis; skolos, ieškiniai, piniginės baudos ir menkos jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; smurto naudojimas artimoje aplinkoje; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; piktnaudžiavimas alkoholiu; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Akivaizdu, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo/mažinimo procese. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat, nuteistojo elgesį pataisos namuose teismas abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju minėti kriminogeniniai veiksniai bus atitinkamai valdomi, taip pat tai, kad nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymint, kad nustatyti apsauginiai veiksniai – pakankamai glaudūs socialiniai ryšiai su artimaisiais, teigiama darbinė motyvacija – neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių, kadangi minėti apsauginiai veiksniai, susiję su socialinių ryšių palaikymu, egzistavo ir nuteistajam būnant laisvėje, tačiau tai nuteistojo nuo priešingo teisei elgesio nesustabdė.

14. Šių duomenų kontekste, vertinant nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, kad nuteistojo atžvilgiu buvo atlikti 6 nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai pagal OASYS vertinimo metodiką (2012 m. lapkričio 8 d., 2020 m. lapkričio 10 d., 2021 m. lapkričio 18 d., 2022 m. birželio 1 d., 20022 m. rugsėjo 20 d., 2023 m. kovo 31 d.), tačiau nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi – vidutinė. Remiantis šiais duomenimis nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo K. R. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką atitinka akivaizdumo kriterijų.

15. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad K. R. šiuo metu atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 13 metų laisvės atėmimo bausmę už nesunkaus ir labai sunkaus tyčinių nusikaltimų padarymą. Praeityje šis nuteistasis Lietuvos Respublikoje jau buvo teistas vieną kartą ir jau antrą kartą atlieka realią laisvės atėmimo bausmę. Visi nuteistojo įvykdyti nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio – smurtavimas artimoje aplinkoje, dėl to jam yra būdingas nusikaltimų modelis. Paskutinis nuteistojo nusikaltimas – sugyventinės nužudymas. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis bei sunkumas rodo atitinkamai didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje teismo jam paskirta bausmė esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, kadangi jis padarė naujus nusikaltimus. Aukštesnio teismo vertinimu, kadangi stebimas daromų nusikalstamų veikų pakartotinumas, tai neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą manyti, jog nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, tačiau nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio pasekmė. Nors nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo vertinimu dėl likusios neatliktos bausmės dalies vertinimo sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau pažymėtina, kad įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta, todėl aukštesnis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visų aplinkybių visumos kontekste įvertinęs ir šią aplinkybę, lygtinio paleidimo klausimo sprendimą reglamentuojančių teisės aktų normų nepažeidė.

16. Nuteistasis skunde cituoja Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijas, tačiau apygardos teismas pažymi, kad minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdoma. Skunde taip pat cituojama su šiuo atveju aktualiu klausimu susijusi Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos teismų praktika. Aukštesnis teismas iš esmės sutinka su nuteistojo skunde išdėstytais argumentais, tačiau nori pabrėžti, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, privalu vertinti ne vien pastarojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistąjį, jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Akivaizdu, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos nei BPK, nei BVK, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija ar Europos Tarybos ministrų rekomendacijos, procesinis sprendimas neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose.

17. Atsakant į nuteistojo argumentus dėl to, kad iš prokuroro nebuvo gautas atsiliepimas į jo skundus, pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 360 straipsnio 3 dalimi, kai nagrinėjamas skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo, teismas per tris darbo dienas nuo skundo gavimo dienos apie gautą skundą ir teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, taip pat apie paskirtą šio klausimo nagrinėjimo datą praneša nuteistajam ir prokurorui. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams gavus nuteistojo K. R. skundą dėl Komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tiek Kauno apygardos teismui gavus K. R. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. birželio 19 d. nutarties, teismai išsiuntė pranešimus Alytaus apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrai, tačiau nagrinėjant nuteistojo skundus tiek apylinkės teisme, tiek apygardos teisme atsiliepimai iš prokuroro nebuvo gauti. Teismas atkreipia dėmesį į pirmiau minėtas BPK 360 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad šiuo atveju prokuroras turėjo teisę, o ne pareigą pateikti atsiliepimą į skundą. Atitinkamai vertintinos ir skunde minimos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijos prokurorui pareikšti šiuo klausimu savo nuomonę, kurios savo esme taip pat yra rekomendacinio pobūdžio.

18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus aktualius duomenis apie K. R. asmenybę ir jo pataisos procesą charakterizuojančią medžiagą. Nuteistojo pažanga, daroma mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, K. R. sugebės tinkamai valdyti minėtus kriminogeninius veiksnius bei savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. R. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. birželio 19 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.