Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. R. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo K. R. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimo netaikyti nuteistajam K. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. R. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 140 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2012 m. spalio 23 d., pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 22 d.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo K. R. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnyje yra išdėstyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

6. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Įvertinus byloje esančius nuteistąjį K. R. charakterizuojančius duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo K. R. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, yra priskiriama vidutinei. Taigi, nagrinėjamu atveju privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

7. Iš teismui pateiktos skundo medžiagos ir nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis K. R. bausmės atlikimo metu įgijo mūrininko/betonuotojo, apdailininko, baldžiaus, suvirintojo specialybes, nuo 2012 m. lapkričio 8 d. dirbo VĮ ,,M. A.“ šaltkalviu, nuo 2018 m. – metalo štampuotoju. Nuo 2019 m. lapkričio 27 d. nuteistajam buvo suteikta teisė išvykti ar dirbti be sargybos ar palydos ir buvo įdarbintas darbininku UAB ,,E.“. Nuo 2021 m. balandžio 7 d. dirba nuteistųjų valgykloje. Nuteistasis paliko socialinius ryšius su artimaisiais, 2022-2023 m. buvo išleistas į trumpalaikes išvykas namo, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, skatintas aštuonis kartus. Nors šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jos nėra pakankamos, kad nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nagrinėjamu atveju.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis keičia savo elgesį teigiama linkme, stengiasi prasmingai išnaudoti bausmės atlikimo laiką, tačiau byloje gausu neigiamai K. R. ir jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje charakterizuojančių aplinkybių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis baustas šešis kartus už pataisos įstaigos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus, paskutinį kartą – 2023 m. liepos mėnesį (nuobauda galiojanti), išlieka daug kriminogeninių veiksnių: kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, turi nestabilią darbo patirtį, turi skolų, ieškinių ir piniginių baudų ir menkos jų apmokėjimo galimybės, smurto naudojimas artimoje aplinkoje, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, piktnaudžiavimas alkoholiu, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad praeityje nuteistasis K. R. teistas vieną kartą už smurtinį nusikaltimą (BK 140 straipsnio 2 dalis), būdingas nusikaltimų modelis, bausmę atlieka antrą kartą. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, apibūdina jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi, besikartojantį smurtinį nusikalstamą elgesį, o tai liudija, kad ankstesnis teistumas ir atlikta bausmė nepasiekė savo tikslų, nepakeitė nuteistojo mąstymo, jis nedarė išvadų dėl savo elgesio ir toliau nusikalsdavo. Šios aplinkybės liudija ir tai, kad K. R. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl savo paties susiformavusių nusikalstamų antivisuomeninių nuostatų. Šios aplinkybės rodo padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nekartos savo priešingo teisei elgesio ir gebės laikytis įstatymų, jų nepažeidinėti ir kilusius konfliktus spręsti taikiai. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio analizė menka, stebimas savo poelgių racionalizavimas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis kreipėsi dėl galimybės dalyvauti elgesio korekcijos programose, tačiau jose dalyvauti nėra motyvuotas. Nuteistajam būdingas savo poelgio pasekmių minimalizavimas, neutralizavimas, stokoja empatiško požiūrio nukentėjusiųjų atžvilgiu. Šios aplinkybės liudija, kad nuteistasis K. R. nėra motyvuotas keisti savo netinkamo elgesio ir atsainiai žiūri į smurto naudojimo problemą.

9. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis K. R. turėjo alkoholio vartojimo problemų, kurios siejamos su nusikalstamo elgesio raiška, kadangi smurtinis nusikaltimas buvo įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio. Tai nebuvo vienintelis kartas, kai nuteistasis nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio normų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kadangi, būdamas laisvėje, baustas administracine tvarka, nusižengimai susiję su alkoholio vartojimu, pataisos namuose taip pat du kartus baustas dėl alkoholio vartojimo. Nors K. R. bausmės atlikimo metu lanko anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupę, tačiau alkoholio vartojimo tikimybė, būnant laisvėje, išlieka, juo labiau, kad alkoholio vartojo net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje, už tai baustas bei nemano, kad yra priklausomas, alkoholio su padarytu nusikaltimu nesieja. Svarbu įvertinti ir tai, kad, kaip minėta, 2019 m. lapkričio 27 d. nuteistajam buvo suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų, tačiau 2020 m. liepos 1 d. ši teisė buvo atimta, nustačius alkoholio vartojimo faktą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis K. R. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už savo sugyventinės nužudymą, o tai parodo jo neigiamą požiūrį į tokias vertybes kaip žmogaus sveikata bei gyvybė, kas suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, kad lygtinio paleidimo atveju, būdamas laisvėje, savo konfliktų sprendimui nuteistasis vėl gali pasirinkti fizinio smurto naudojimą, elgtis impulsyviai, pakartotinai nusikalsti. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad nuteistasis praeityje yra teistas už smurtinį nusikaltimą, o laisvėje, konfliktinių situacijų metu, būdavo neblaivus, smurtaudavo prieš sugyventinę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 1 metai 9 mėnesiai 16 dienų, paskirta bausmė – 13 metų laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

11. Nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, stebima neigiama nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, o tai patvirtina, kad nenustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis K. R. turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, vykdyti Komisijos rekomendacijas ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su teigiamai jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, siekiu pasitaisyti, dirbti, sukurti šeimą, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, juo labiau, kad asmeniniai nuteisto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso, bausmės paskirties. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš kalėjimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo K. R. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.