Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Romanui Mackevičiui,

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. L. L. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, tai yra ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ir laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nenustatytą kiekį žalios spalvos augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių, iš kurių tiksliai nenustatytą kiekį, galimai 2 gramus, 2023 m. spalio 22 d., (duomenys neskelbtini), tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pardavė I. Š., nenustatytą kiekį įsigytų narkotinių medžiagų suvartojo pats jas surūkydamas, o likusias narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys), kurių masė yra 11,898 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 15,2 %, laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kur 2023 m. spalio 26 d., 07:36 val. pradėtos kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis L. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad viskas įvyko praeitais metais, prie požeminės perėjos iš tamsaus gymio asmens nusipirko nedidelį kiekį narkotinių medžiagų-kanapių savo vartojimui ir pardavė keliems draugams. Nusipirko kanapių, „žolės“ apie 10-15 g. Pardavė trims pažįstamiems, dviem pardavė po 1 g, o I. Š. pardavė 2 g, kitą pats surūkė. Pripažįsta, kad įgijo ir laikė savo gyvenamojoje vietoje, savo vartojimui buvo pasiėmęs, iš jų ir pardavė kitiems asmenims, buvo nedidelis kiekis, kratos metu jas rado. Laikė tarp kojinių stalčiuje, savo gyvenamojoje vietoje. Seniau vartodavo, dabar sportuoja, „žolės“ nerūko, padarė išvadas.

3. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas vienas sunkus nusikaltimas, veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokuroras, gynėja, kaltinamojo L. L. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:

4. Liudytojas I. Š. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jau kuris laikas vartoja narkotines medžiagas t. y. kartas nuo karto parūko bute marihuaną. Ją rūko vienas, jos niekam neplatina ir su niekuo nesivaišina. Ją rūkydamas pasijunta geriau, atsipalaiduoja. Paskutinį kartą t. y. 2023 m. spalio 22 d. laiko tiksliai nepamena kanapių įsigijo iš savo pažįstamo L. L., jo pravardė ,, (duomenys neskelbtini)“ gyvenančio (duomenys neskelbtini), už du gramus kanapių sumokėjo 20 eurų. Jis jam kanapes suvyniotas į folijos paketėlius padavė, kai jis nuėjo pas jį į butą adresu (duomenys neskelbtini). Iš jo yra pirkęs kanapių ne vieną kartą, nuėjęs į butą. Kiek I. Š. girdėjęs, jis tuo verčiasi ir platina kanapes. 2023-10-27 apie 07 val. Pas jį į butą atvykusiems policijos pareigūnams savanoriškai pateikė laikytas kartotinėje dėžutėje kanapes įsigytas iš L. L.. Dėl to jog namuose laikė narkotines medžiagas – kanapes gailisi, narkotines medžiagas tikrai neplatina ir nepardavinėja (b.l.65-67).

5. Tarnybinis pranešimas, kuriame pranešama, kad adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu pas L. L. gim. (duomenys neskelbtini) išimta šešiolika folijos paketų su juose galimai esančia narkotine medžiaga, – marihuana, kuri priklauso L. L.. Taip pat išimtas jam priklausantis permatomas prietaisas (bongas), kuris kaip nurodo L. L. yra skirtas rūkyti marihuaną, taip pat išimtas malūnėlis marihuanai smulkinti, folijos ritinėlis bei svarstyklės. (b.l. 7-8)

6. Kratos protokolo metu užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), įeiname į keturių kambarių butą. Užėjus į butą buto savininkas L. L. savanoriškai, nurodo, kad dešinėje pusėje miegamajame, kairėje pusėje esančioje spintoje yra juodos spalvos krepšys, jo viduje yra šešiolika folijos paketų su narkotine medžiaga, marihuana, kuri priklauso L. L.. Tame pačiame kambaryje ant palangės stovi stiklinis, permatomas prietaisas (bongas), kaip nurodo L. L., prietaisas skirtas rūkyti marihuaną, šalia šio prietaiso malūnėlis marihuanai smulkinti. Užėjus į kitą kambarį ant stalo rasta folijos ritinėlis, bei svarstyklės, kaip L. L. nurodė, folija skirta pakuoti narkotinei medžiagai, o svarstyklės skirtos narkotinės medžiagos svėrimui. Kratos metu visus paimtus daiktus, L. L. pateikė savanoriškai. Daiktai nufotografuoti, nuotraukos patalpintos į foto lentelę Nr.1.(b.l. 13-22).

7. Daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota iš L. L. kratos metu išimti daiktai. Apžiūrimas paketas Nr. 118726, kuriame įpakuotas smulkintuvas. Daiktas metalinis, apvalus, įvairiaspalvis, 3,5 cm pločio, 3 cm aukščio, matosi, padalintas į 4 atskirus besisukančius ratu segmentus. Pakete Nr. 118723 matome juodos spalvos svarstykles, jų ilgis 12,5 cm., plotis 7 cm. Ant galinės dalies matosi užrašas „Digital Pocket Scale 200 g x 0,01 g“., taip pat matosi talpa baterijoms įdėti. Ant svarstyklių matosi mygtukas joms atidaryti. Apžiūrimas paketas Nr. 202543, jo viduje matome 30 cm ilgio ir 3 cm pločio kartoninį ruloną ant kurio užsukta sidabrinės spalvos medžiaga - folija. Pakete Nr. 511752 matome juodos spalvos dėklą, jis tuščias, aplink užtraukiamas užtrauktuku. Dėklo plotis 18 cm., dėklo ilgis 21 cm, dėklo storis 6 cm. Pakete Nr. 534061 matome stiklinę pailgą formą. Jos aukštis 34 cm, apatinė dalis 10 cm pločio, viršutinė 4 cm su apvalia anga. Stiklinės talpos viršuje matosi įvairiaspalvis piešinys, žemiau matosi 3 apvalios formos įlinkimai, kurių viduryje matosi tamsi spalva. Dar žemiau matome stikline detalę, kurios viduje matosi tamsios spalvos, pailga konstrukcinė dalis. Po ja matosi talpa, kurios šone yra kiaurymė, šalia išsikišusi dalis su kamščiu. Nuo stiklinės talpos sklinda aštrus kvapas, jos viduje sienelė padengta tamsios spalvos medžiaga. Visi daiktai nufotografuoti, nuotraukos patalpintos į foto lentelę. Visi išvardinti daiktai yra saugomi Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, J. Basanavičiaus a. 2, Marijampolėje. (b.l.30-39).

8. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kurio surašymo metu iš L. L. paimtas mobilaus ryšio telefonas Samsung A52S.(b.l.40-43)

9. Daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota L. L. priklausančiame mobilaus ryšio telefone rasta informacija apie narkotines medžiagas, informacija aprašyta ir nufotografuota. Apžiūrimas objektas – juodos spalvos į odinį dėklą įdėtas mobilaus ryšio telefonas Samsung A52S, su SIM kortele, priklausantis L. L.. Pasinaudojant telefono numerių rinkikliu ir suvedus kodą „(duomenys neskelbtini)“, matomi mobiliojo ryšio telefono identifikaciniai numeriai: IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini). Telefono apžiūros metu nustatyta, jog asmuo naudojasi nemokamomis susirašinėjimų ir pokalbių programomis „WHATSAPP“, „VIBER“, „TELEGRAM“, „FACEBOOK MESSENGER“. Apžiūrint susirašinėjimų programos „Telegram“ susirašinėjimo turinį, kuriuo asmuo pasivadinęs slapyvardžiu „L.“ ir nurodytas asmens tel. Nr. (duomenys neskelbtini), rastas pokalbis su asmeniu pasivadinusiu „M.“ tel. Nr. (duomenys neskelbtini), galintis turėti reikšmės bylos tyrimui. 2023-10-23 tarp šių asmenų pokalbyje užfiksuotos žinutės su turiniu: L.: „Labas yta naujienu tokie tik kvapas ir isvaizda gal bsk atbaidyt gali bet neblohi tikrai pats rukau kas eme nesiskunde po trefkes po 8bsk grysiu“. M.: „ Labas, siuo metu nereikia aciu. Bet jei reiks duosiu zinot. Bet ne ximke?“. L.: „Nene nrml. Pasakau zinai iskart kad iavaizd ajr kvapas nlb bet situosi thc nrml dauzo neblogai“. M.: „Supratau. Okey jei ka turesiu omeny. Dekui“. 2023-10-24 tarp šių asmenų pokalbyje užfksuotos žinutės su turiniu: M.: „Sveikas, turi gal kažką?“ L.: „Sw jo kiek tau zaidimu reik“ M.: „2“. Po šio pokalbio asmenys už 30 min., susitarė susitikti prie „(duomenys neskelbtini)“. 2023-10-25 tarp šių asmenų pokalbyje užfiksuotos žinutės su turiniu: M.: „Sveikas, turi dar žaidimukų?“. L.: „Sw jo“. M.: „Atlėkčiau apie 21 val. Galėtum suveikti 2 žaidimukus?“. L.: „Ok bey prie manes tada as panasiai grysii nes y stitele einu po trefkes“. Toliau apžiūrint susirašinėjimų programos „Telegram“ susirašinėjimo turinį, rastas pokalbis su asmeniu pasivadinusiu slapyvardžiu „P. G.“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini). 2023-10-23 tarp šių asmenų pokalbyje užfiksuotos žinutės su turiniu: L.: „Labas yta naujienu tokie tik kvapas ir isvaizda gal bsk atbaidyt gali bet neblohi tikrai pats rukau kas eme nesiskunde po trefkes po 8 bsk grysiu“. P. G.: „Labas, siuo metu nereikia aciu. Bet jei reiks duosiu zinot. Bet ne ximke?“ L.: „Nene nrml. Pasakau zinai iskart kad iavaiizd ajr kvapas nlb bet situosi thc nrml dauzo neblogai“. P. G.: „Supratau. Okey jei ka turesiu omeny. Dekui“. Apžiūrint telefone esančių skambučių istorijos sąrašą, SMS žinučių turinį, Gmail–Google korporacijos nemokamą interneto el. pašto dėžutę bei telefone esančių nuotraukų galeriją, tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. Tuo mobiliojo ryšio telefono apžiūrą ir aprašymą baigiame. Po apžiūros telefonas pakvitavimu grąžintas savininkui L. L. (b.l. 44-51).

10. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje nurodoma, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš 15 vnt. folijos paketų (vienas folijos paketas tuščias) (Paketas Nr. 652437), 2023 m. spalio 26 d. rasta ir paimta kratos metu pas L. L. bute adresu (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 11,898 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 15,2 % (b.l.59-62).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

11. BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Teismų praktikoje kitokiu platinimu laikomas bet koks neteisėtas šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, taip pat neatlygintinai duodant pavartoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015). BK 260 straipsnio 1 dalis nenustato, koks minimalus narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis turi būti neteisėtai disponuotas, turint tikslą ją platinti, taip pat parduotas ar kitaip platintas, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Šiuo atveju nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu (arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu). Tai esminis kriterijus, atribojantis nusikalstamas veikas, nustatytas BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Taigi kaltininko veiksmai kvalifikuotini pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai jis neteisėtai pardavė arba kitaip platino bet kokį kiekį psichotropinės ar narkotinės medžiagos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-594/2022).

12. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, 2K-162-976/2018, 2K-131-719/2022, 2K-167-303/2022). Teismų praktikoje platinimu laikoma ne tik psichotropinių ar narkotinių medžiagų pardavimas, bet ir kitoks jų platinimas: perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar paslaugas, duodant paskolą ir pan., taip pat ir neatlygintinai duodant jas vartoti kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-350/2009, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015, 2K-95-489/2018, 2K-131-719/2022, Nr. 2K-187-976/2023).

13. Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimai L. L. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo pasitvirtino. L. L. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo prisipažino visiškai. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog nusipirko narkotinių medžiagų savo vartojimui, iš jų jas yra ir pardavęs keliems draugams, pardavė trims pažįstamiems, dviem po 1g, o I. Š. pardavė 2 g, kitą pats surūkė, šias narkotines medžiagas laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

14. Tiek pačio kaltinamojo parodymais, tiek visa bylos duomenų visuma, tame tarpe tarnybiniu pranešimu, daiktų apžiūros protokolais, kratos protokolu ir prie jų pridėtomis fotolentelėmis, specialisto išvada, I. Š. apklausos protokolu, nustatyta, kad kaltinamasis narkotines medžiagas - kanapes laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iš jų du gramus pardavė I. Š., jam atvykus į butą adresu (duomenys neskelbtini).

15. Teismas pažymi, kad, kaip aukščiau minėta, teismų praktikoje tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo tikslas platinti (atlygintinai perduoti) psichotropines medžiagas, įrodytas remiantis ne tik kaltinamojo parodymais, jo prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, tame tarpe kaltinamojo telefone užfiksuotais susirašinėjimo pokalbiais, užfiksuotais daiktų apžiūros protokolu, kratos protokolu ir prie jo pridėtomis fotolentelėmis, specialistų išvada, I. Š. apklausos protokolu, tarnybiniu pranešimu. Išvardintuose įrodymų šaltiniuose užfiksuoti duomenys neabejotinai rodo, kad L. L. įgijo ir laikė narkotines medžiagas – kanapes ne vien tik savo reikmėms. Pastarojo siekį narkotinę medžiagą – kanapes atidalinti mažesniais kiekiais ne tik suvartojimui, bet ir paskirstyti dozėmis, skirtomis platinti, patvirtina kaltinamojo L. L. gyvenamojoje vietoje rastos priemonės, naudojamos narkotinėms medžiagoms sverti, atidalinti, supakuoti mažesniais kiekiais, t. y. svarstyklės, malūnėlis marihuanai smulkinti, folijos ritinėlis, juolab buvo rasta net 16 folijos paketėlių – dozių narkotinės medžiagos, kas rodo, jog minėtos narkotinės medžiagos buvo susvertos, supakuotos mažesniais kiekiais ir taip paruoštos platinimui.

16. Teismas, įvertinęs visus šiuos narkotinių medžiagų platinimo tikslo nustatymo kriterijus, atsižvelgęs į surastų narkotinių medžiagų kiekį, laikymo sąlygas, kitas surastas priemones narkotinėms medžiagoms išdalinti mažesniais kiekiais, byloje nustatytą kaltinamojo telefone užfiksuotą bendravimo turinį ir kitas svarbias aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamasis turėjo tikslą neteisėtai įgytas ir laikytas narkotines medžiagas – kanapes platinti, o ne vien tik vartoti savo reikmėms. Vien ta aplinkybė, kad kaltinamasis ir pats vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, kad jis neturėjo tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti, juolab nustatytas ir šios medžiagos pardavimo I. Š. faktas. Ši aplinkybė, neatsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, nepaneigia L. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, o tik parodo, kad šalia platinimo jis galėjo turėti ir kitą tikslą (vartoti savo reikmėms) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-247/2010, Nr. 2K-629/2011, Nr. 2K-141/2012, Nr. 2K-293-697/2015, Nr. 2K- 52- 942/2022).

17. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 1 dalis nenustato, kokiu minimaliu narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekiu turi būti neteisėtai disponuota, turint tikslą ją platinti, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Šios nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu (arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu). Kaip minėta ir kaip neginčijamai nustatyta bylos duomenimis, kaltinamasis laikė kanapes, kurių bendra masė 11,898 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 15,2 %, kurių dalį – 2 g, pardavė I. Š.. Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V-239, šis kaltinamojo neteisėtai laikytas, parduotas kiekis nelaikomas dideliu.

18. Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą daro išvadą, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog L. L. neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bei pardavė psichotropines medžiagas, ši nustatyta kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nustačius tikslą platinti ir kitokį psichotropinės medžiagos platinimą, bei psichotropinės medžiagos pardavimą bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės skyrimas

19. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

20. Kaltinamasis L. L. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). L. L. praeityje neteistas. Jis per tris metus keturis kartus baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, visos baudos sumokėtos (b.l. 114-118). Kaltinamasis narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, yra jauno darbingo amžiaus, nors Sodros duomenimis asmuo nedirbantis, tačiau kaltinamasis nurodo, kad per agentūrą dirba, teigiamai charakterizuojamas, profesionaliai sportuoja, užsiima (duomenys neskelbtini), ne kartą yra laimėjęs medalius savo sporto šakoje ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 137). Akivaizdu, jog L. L. turi tvirtą susiformavusią socialinę aplinką, kurią siekia išlaikyti. Šių aplinkybių visuma logiškai suponuoja kaltinamąjį vertinti teigiamai kaip atsakingą asmenybę, siekiančią laikytis įstatymų, o ne kaip sistemingą piktybišką įstatymų pažeidėją.

21. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmė yra griežčiausia baudžiamosios atsakomybės taikymo forma. Ši bausmės rūšis skiriama išimtiniais atvejais, kai padaryto nusikaltimo ir jį padariusio asmens pavojingumas yra toks didelis, kad vienintelė adekvati ir efektyvi bausmė yra nusikaltimą padariusio asmens izoliavimas nuo visuomenės. Bausmė yra teisinga, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006).

22. Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagrindinis skiriamos bausmės tikslas yra teisingumo principo įgyvendinimas, kurį teismai realizuoja per baudžiamajame įstatyme nustatytą bausmės rūšių bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sistemą, individualizuodami bausmę už padarytą nusikalstamą veiką – atsižvelgdami ne tik į formalius kriterijus, bet ir į realų veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).

23. Išdėstyto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos bausmės skyrimo aspektu kontekste vertinant nagrinėjamos bylos aplinkybes – kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, yra tyčinio pobūdžio sunkus nusikaltimas, už kurio padarymą, kaip minėta, baudžiamajame įstatyme yra numatyta vienintelė ir griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas skirti kaltinamajam ne sankcijoje numatytą laisvės atėmimo, o švelnesnės rūšies bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui dėl toliau nurodomų teisiškai reikšmingų aplinkybių.

24. Taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015, 2K-29-489/2015), 2K-159-976/2019). Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl kaltinamajam L. L. galimybės skirti bausmę švelnesnę, negu įstatymo numatyta, pirmiausia teismas pažymi, jog byloje nėra tam būtinų BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų aplinkybių ir sąlygų.

25. Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį švelnesnė, nei nustatyta sankcijoje, bausmė paprastai gali būti skiriama tik esant išimtinėms aplinkybėms ir kai nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nurodytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nurodytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-21-719/2020 ir kt.). Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip pat turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-544/2014, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-316-788/2019). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti taip pat labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-788/2019).

26. Esant išdėstytam teisiniam reglamentavimui ir formuojamai teismų praktikai, reikšmingas nagrinėjamos bylos aplinkybes vertinant bausmės skyrimo aspektu, laikytina, jog nusikalstamos veikos tyčinis pobūdis ir sunkumo laipsnis, nors ir turintys svarią reikšmę, nagrinėjamoje byloje negali esminiai lemti kaltinamajam skirtinos bausmės, jos rūšies ir dydžio. Manytina, jog paskyrus Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, susijusią su realiu asmens laisvės atėmimu, kaltinamojo kaip asmenybės prigimtiniai socialiniai ryšiai, sportiniai interesai būtų visiškai be tikslo apriboti, kaltinamasis visiškai nepagrįstai būtų eliminuotas iš visuomenės. Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma, apibūdinančių nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę, leidžia daryti išvadą, kad formaliai taikant bendrąsias bausmės skyrimo taisykles nagrinėjamoje byloje nebus įgyvendintas teisingumo principas ir teisingai paskirta bausmė. Kaip minėta, baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja baudžiamajame įstatyme nustatyti optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-268-942/2017). Taigi, vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, pavojingumą atsižvelgtina į tai, kad disponavimas narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti (BK 260 straipsnio 1 dalis), už kurį nagrinėjamoje byloje teisiamas kaltinamasis, yra neabejotinai pavojinga nusikalstama veika, kelianti didelę grėsmę visuomenės narių sveikatai, šis nusikaltimas priskirtinas prie sunkių, atsižvelgtina ir į nusikaltimo dalyką, tai yra į tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas disponavimo narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis kategorijai, juo tiesiogiai nepasikėsinta į svarbiausias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes – gyvybę, sveikatą. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatytos ir kitos analogiškų nusikalstamų veikų pavojingumą didinančios aplinkybės, tokios kaip veikimas bendrininkų grupe ar kita, pavojingesne, bendrininkavimo forma, pakartotinis tokio pobūdžio veiksmų įvykdymas, disponavimas kelių skirtingų rūšių narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, disponavimas dideliu kiekiu narkotinių psichotropinių medžiagų ir pan.

27. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismai, vertindami sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės dydį ir suprasdami ilgalaikio įkalinimo neigiamą poveikį nuteistojo socialiniams ryšiams, resocializacijos perspektyvai, paprastai turi įvertinti ir galimybę paskirti švelnesnę bausmę nei nustatyta įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-788/2019). Taigi, įvertinus baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, kad kaltinamasis viso proceso metu pripažino inkriminuotą veiką, nuo pat kratos atlikimo pats savanoriškai atidavė daiktus, turinčius reikšmės nusikaltimui tirti, kritiškai vertino savo padarytą nusikaltimą, gailėjosi dėl savo neteisėtų veiksmų, tvirtino padaręs išvadas, pakeitęs savo gyvenimo būdą, narkotinių, psichotropinių medžiagų nebevartojantis, yra jauno amžiaus, turi gyvenamąją vietą, nevedęs, dirba per agentūrą, profesionaliai sportuoja, į psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą įrašytas nebuvo, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka keletą kartų už nešiurkščius nusižengimus, esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinus kaltinamojo asmenybę, kuri vertintina teigiamai, atsižvelgiant į turimus socialinius ryšius, į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes - manytina, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės šiuo atveju nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Manytina, kad paskyrus ir sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumą, Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai ir paskirtis nebus pasiekti, būtų pasiektas iš esmės tik vienintelis tikslas – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir nagrinėjamu atveju vien tik šio tikslo pasiekimas nebūtų adekvatus teisingumui nagrinėjamoje byloje pasiekti. Vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiuo atveju reikštų nehumaniškos, neteisingos ir aiškiai per griežtos bausmės paskyrimą. Tokia bausmė ne tik nepašalintų neteisėto elgesio priežasčių, o galimai atvirkščiai – turėtų išskirtinai neigiamos įtakos kaltinamajam, tuo pačiu visuomenei ir valstybei.

28. Nagrinėjamoje byloje L. L. taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir kaltinamajam, įvertinus taip pat ir jo jauną, darbingą amžių, skirtina laisvės apribojimo bausmė su atitinkamais įpareigojimais, nes bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliuojant jo nuo visuomenės, tokiu būdu išreiškiant teismo pasitikėjimą juo ir suteikiant jam galimybę pasitaisyti. Laikytina, kad laisvės apribojimo bausmės paskyrimas esant nagrinėjamos bylos aplinkybėms objektyviai atitinka sunkios padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006 ir kt.). Atsižvelgiant į nustatytas ir išdėstytas bylos aplinkybes, tame tarpe tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi, kritiškai vertino savo veiksmus, esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis yra charakterizuojami teigiamai, iš esmės nėra priešingai įstatymams piktybiškai elgtis nusiteikęs asmuo, įvertinus skirtinos bausmės rūšį, nustatytinas kaltinamajam skirtinos laisvės apribojimo bausmės dydis didesnis nei vidurkis. Nagrinėjamos bylos kontekste manytina, jog tokios rūšies ir dydžio bausmės paskyrimas kaltinamajam už sunkų nusikaltimą neabejotinai užtikrins bausme siekiamų tikslų pasiekimą ir nagrinėjamoje byloje leis įgyvendinti teisingumo principą. Ši teismo išvada atitinka ir formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-70-487/2024, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-292-932/2023 ir kt.).

29. Kadangi kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

V. Dėl civilinio ieškinio, proceso išlaidų, daiktų, kardomosios priemonės

30. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

31. Daiktų turinčių reikšmę nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas pagal BK 94 straipsnio nuostatas.

32. Duomenų apie patirtas proceso išlaidas byloje nėra.

33. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, L. L. iki bausmės vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti jam 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant: 1) bausmės vykdymo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas; 4) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. L. skirti galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant: 1) bausmės vykdymo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis; 3) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas; 4) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programoje.

Kaltinamajam L. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti - panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Svarstyklės 1 vnt.; folijos ritinėlis 1 vnt.; stiklinis prietaisas (bongas) marihuanai rūkyti 1 vnt.; malūnėlis skirtas marihuanai smulkinti 1 vnt.; juodos spalvos krepšelis 1 vnt., minėti daiktai saugomi paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, J. Basanavičiaus a. 2, Marijampolė; likusios kanapės (antžeminės dalys) (10,983 g) supakuotos į bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį saugomą PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje; tyrimo objektų pakuotės, supakuotos į voką, kuris užklijuotas ir užantspauduotas antspaudu “LIETUVOS POLICIJOS * KRIMINALISTINIŲ TYRIMŲ CENTRAS Nr.3 * DOKUMENTAMS”, kuriame yra rudos spalvos vokas, kuriame yra plastikinis paketas Nr. 652437, pakete Nr. 652437 yra 16 vnt. tuščių folijos paketų saugomi Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, J. Basanavičiaus a. 2, Marijampolė - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) vykdyti nustatytus įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti kaltinamajam BK 48 straipsnio nuostatas, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.