Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo (sulaikymo) dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. V. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. birželio 9 d. iki 2022 m. liepos 13 d.

A. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, 5000 eurų užstatas ir dokumento paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus nustatyta panaikinti, asmens dokumentą persiunčiant į bausmės atlikimo vietą.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti D. K. ir D. G., tačiau jie apeliacinių skundų nėra pateikę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. V. nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip 2022 m. birželio 9 d., tiksliau nenustatytu laiku, prie „(duomenys neskelbtini) centro“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, už 270 eurų, kuriuos dieną prieš šį susitikimą sumokėjo D. K. toje pačioje vietoje, iš D. K. neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 15,434 g narkotinės medžiagos – kanapių, dalį, t. y. 15,394 g šių narkotinių medžiagų – kanapių neteisėtai atgabeno į savo gyvenamąją vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur jas neteisėtai laikė iki 2022 m. birželio 9 d., 13.05 val., kai kratos metu policijos pareigūnų jos buvo rastos ir paimtos, o kitą dalį, ne mažiau kaip 0,040 g šios narkotinės medžiagos – kanapių neteisėtai atgabeno į savo naudojamą garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė jas stiklinėje talpoje iki 2022 m. birželio 9 d., 14.40 val., kai garažo apžiūros metu policijos pareigūnai jas rado ir paėmė. Tokie A. V. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.1. Gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginamąjį A. V. pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, šios teismo išvados yra nepagrįstos, nulemtos teismo padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, vertinant įrodymus bei pagrindžiant nuosprendį, ir neatitinka bylos aplinkybių. Gynėjas skunde aptaria baudžiamojo proceso paskirtį, baudžiamosios atsakomybės nuostatas, numatytas BK 2 straipsnyje, nekaltumo prezumpcijos, in dubio por reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principų turinį, kasacinio teismo išaiškinimus šiais klausimais ir teigia, kad teismas, vykdydamas pareigą išsamiai išaiškinti bylos aplinkybes, privalo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku, jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, šios abejonės privalo būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamame nuosprendyje atliktą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų analizę, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto A. V. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas, padarė esminių BPK pažeidimų. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą bei padarė bylos duomenimis pagrįstas išvadas dėl A. V. padarytų veiksmų teisinio vertinimo, jo kaltės įrodytumo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad gynėjo skundo argumentai dėl ginamajam neteisingai paskirtos bausmės yra pagrįsti, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai A. V. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl A. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

8. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės yra nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje: teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K- 189- 648/2016, Nr. 2K‑23‑697/2019, Nr. 2K-41-697/2021).

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje ištirtus įrodymus, skundžiamą nuosprendį, gynėjo apeliacinio skundo argumentus ir proceso dalyvių pasisakymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nuteistajam A. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl jo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą, teisiamuosiuose posėdžiuose patikrino teisėtais būdais gautus bylos duomenis, t. y. apklausė kaltinamuosius, liudytojus, ištyrė dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, ir juos pagrįstai pripažino įrodymais, pagrindžiančiais A. V. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veika turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai skundžiamame teismo sprendime teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K- 251- 507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-73-495/2022, Nr. 2K-193-648/2022, Nr. 2K-187-976/2023).

10. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus šioje dalyje, priešingai nei teigiama skunde, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio nuostatų – juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Pažymima, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto sprendimo įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, taip pat negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir panašiai, yra ne tokios, kaip to norėtų apeliantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K- 187- 976/2023).

11. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. V. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu, o nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo yra deklaratyvūs. Vien tai, jog teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą nei pageidauja apeliantas savaime nereiškia, kad įrodymai įvertinti, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

12. Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 260 straipsnio 1 dalį, nes ginamasis A. V. neturėjo tikslo platinti narkotinę medžiagą – kanapes ir jos neplatino, jam netgi nėra inkriminuotas nei vienas platinimo epizodas. Šie argumentai nepagrįsti.

13. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad A. V., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas – kanapes. BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Tiek BK 259 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Tačiau BK 260 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas būtent su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu. Todėl esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, Nr. 2K- 131-719/2022, Nr. 2K-187-976/2023).

14. Nuteistasis A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino tik iš dalies, nurodydamas, kad narkotines medžiagas – kanapes įsigijo iš D. K. savo reikmėms, o ne platinimo tikslu, laikė jas bute ir garaže, pats parodė policijos pareigūnams laikymo vietas. Nurodė iš D. K. žolę pirkęs kokius 10 kartų. Iki suėmimo žolę vartojo kokius 2 metus, šiuo metu nevartoja. Jis pats narkotinių medžiagų neplatino ir tikslo jas platinti neturėjo. Teigė, jog D. G. nebuvo jokio reikalo pirkti narkotines medžiagas iš jo, kadangi jis pats jų turėjo, nurodė nežinantis, kodėl D. G. sakė iš jo pirkęs (t. 9, b. l. 90-96).

15. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, Nr.2K-162-976/2018, Nr. 2K-131-719/2022, Nr. 2K-167-303/2022).

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, to neginčija ir apeliantas, kad nuteistasis A. V. neteisėtai įgijo iš D. K., sumokėdamas jam 270 Eurų, narkotinę medžiagą – kanapes, kurių dalį neteisėtai atgabeno į savo gyvenamąją vietą – butą, kur jas neteisėtai laikė, iki kol kratos metu policijos pareigūnų jos buvo rastos ir paimtos, o kitą dalį neteisėtai atgabeno į savo naudojamą garažą, kur neteisėtai laikė iki kol garažo apžiūros metu policijos pareigūnai jas rado ir paėmė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. V. įgijo narkotinę medžiagą – kanapes, turėdamas tikslą jas platinti. Gynėjas skunde ginčija šį subjektyvųjį BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymį, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad byloje ištirtais įrodymais nustatyti faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, jog A. V. narkotinę medžiagą – kanapes neteisėtai įgijo, gabeno ir bute bei garaže laikė ne tik savo reikmėms, bet ir turėdamas tikslą jas platinti.

18. Apeliaciniame skunde kritikuojami D. G. parodymai, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas šio nuteistojo parodymus turėjo vertinti itin atsakingai, atsižvelgiant į tai, kad pastarasis bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, todėl, pasak gynėjo, gali būti suinteresuotas perkelti atsakomybę kitam asmeniui – A. V.. Teisėjų kolegijos vertinimu, argumentai dėl netinkamo D. G. parodymų vertinimo laikytini nepagrįstais, todėl atmetami. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino apklausiamo subjekto specifiškumą ir laikėsi visų reikalavimų, numatytų tiek įstatyme, tiek apibrėžiamų EŽTT praktikoje, vertinant jo duotus parodymus. Atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad D. G. duoti parodymai gali būti melagingi, kadangi jis gali būti suinteresuotas atsakomybę perkelti kitam asmeniui. Šias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nenustatyta, be to, D. G. viso proceso metu buvo apklausiamas ne vieną kartą, taip pat ir dalyvaujant gynėjui, visi jo parodymai buvo detalūs ir nuoseklūs. Pirmosios instancijos teisme pastarasis nurodė patvirtinantis savo ankstesnius parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių D. G. galėtų būti nusiteikęs priešiškai prieš A. V. ar būtų suinteresuotas duoti melagingus, pastarąjį kaltinančius parodymus ir taip nepagrįstai jį apkalbėti ar siekti perkelti jam atsakomybę.

20. Nors A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme metu nepripažino tikslo platinti narkotines medžiagas, nurodė jų neplatinęs, o iš D. K. kanapes įsigijęs savo reikmėms, tačiau išvardintuose įrodymų šaltiniuose užfiksuoti duomenys neabejotinai rodo, kad A. V. įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas – kanapes ne vien tik savo reikmėms. Pastarojo siekį narkotinę medžiagą – kanapes atidalinti mažesniais kiekiais ne tik suvartojimui, bet ir paskirstyti dozėmis, skirtomis platinti, patvirtina nuteistojo gyvenamojoje vietoje bei jo naudojamame garaže rastos priemonės, naudojamos narkotinėms medžiagoms sverti, atidalinti, supakuoti mažesniais kiekiais, t. y. trejos svarstyklės, didelis kiekis užspaudžiamų mažų plastikinių maišelių. Gynėjo skunde pateikiama versija, kad svarstykles A. V. naudojo savo reikmėms, o maišeliai jam buvo reikalingi, nes dirbo apželdinimo įmonėje, paneigta byloje ištirtais įrodymais ir vertintina kaip gynybinė. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kad rastos kanapės nebuvo susvertos, supakuotos mažesniais kiekiais ir taip paruoštos platinimui, o taip pat nebuvo nustatytas ir A. V. neinkriminuotas nei vienas platinimo epizodas, pažymėtina, kad, nuteistajam ne vėliau kaip 2022 m. birželio 9 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku iš D. K. įgijus 15,434 g kanapių, jas susverti, supakuoti, t. y. paruošti platinti pastarasis tiesiog nespėjo, nes tą pačią dieną nuteistojo gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata bei atlikta nuteistojo naudoto garažo apžiūra bei nuteistasis A. V. buvo sulaikytas. Be to, veikai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį neturi įtakos tai, kad kaltininkui nėra inkriminuota narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo veika, kadangi pagal minėtą straipsnį tai yra alternatyvūs byloje įrodinėtini nusikalstamos veikos požymiai. Užtenka nustatyti, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos buvo neteisėtai įgytos ar gabenamos ar laikomos turint tikslą jas platinti.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo A. V. kaltę turėjus tikslą įgytą ir laikomą narkotinę medžiagą – kanapes platinti, o taip pat ir atitinkamus nuteistojo D. G. parodymus patvirtina byloje vykdytų slaptų tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys, pokalbių tarp D. K. ir D. G., taip pat tarp D. K. ir A. V. turinys. 2022 m. birželio 14 d. slaptų veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas 2022 m. balandžio 21 d. automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) D. K. pokalbis su D. G., kurio metu D. K. klausia D. G. ar pastarasis dar nesusisiekė su A. V., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, į ką D. G. atsako, kad praeitą dieną, iš jo norėdamas gauti „dūmų“ (kalbama apie kanapes) bandė su juo susisiekti, parašė, tačiau A. V. nieko neatsakė (t. 3, b. l. 171-177). 2022 m. birželio 14 d. slaptų veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas 2022 m. balandžio 21 d. automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) D. K. pokalbis su D. G., kurio metu galima suprasti, kad D. K. pasidomi dėl D. G. nesutarimų su A. V., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, į ką D. G. atsako „gal neturi“, „nepasiruošęs“, kalbama apie narkotines medžiagas, kurias D. G. norėjo įsigyti iš A. V. (t. 3, b. l. 178–182). 2022 m. birželio 14 d. slaptų veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas 2022 m. balandžio 24 d. automobilyje „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) D. K. pokalbis su A. V., kurio metu galima suprasti, kad D. K. pasiūlius A. V. narkotinių medžiagų, pastarasis išreiškė norą, kad D. K. jam parduotų didesnį kiekį tos rūšies narkotinių medžiagų, kurias buvo davęs anksčiau, kadangi asmenys, perkantys iš A. V. labai laukia konkrečiai tos rūšies, labai jas gyrė ir todėl jis (A. V.) greit jas parduos. Pokalbio metu A. V. kelis kartus pakartoja D. K., kad „tai daugiau įmesk“, iš ko galima suprasti, kad prašo daugiau narkotinių medžiagų, kurias parduos. Taip pat iš pokalbio galima suprasti, kad A. V. pardavinėja kanapes ir jų dalis, įsigytas iš D. K. ir asmenys yra patenkinti jo preke: „irgi džiaugiasi tie kaimiečiai, (necenzūriniai žodžiai) neša“, „nelabai nuolaidų noriu daryt, nes žiaurūs, čia taip giria tuos dūmus, kam duodu“. Taip pat pokalbio metu A. V. pasakoja D. K. kaip asmuo, kuriam pardavė narkotines medžiagas, gyrė jų kokybę (t. 3, b. l. 183-190). Iš 2022 m. gegužės 6 d. pokalbio galima suprasti, kad jo metu D. K. pasiūlė A. V. parduoti šių kanapių 300 g išskirtine kaina – po 5 eurus už 1 gramą, sakydamas, kad A. V. jas galės perparduoti kitiems asmenims po 7 eurus už 1 gramą (t. 4, b. l. 1–5). Taip pat 2022 m. rugpjūčio 26 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad D. K. mobiliojo ryšio telefone aplikacijoje „Whatsapp“ yra 2022 m. kovo 20 d. susirašinėjimas su asmeniu, pavadintu „(duomenys neskelbtini)“ (D. G.), kuriame kalbama apie tai, kad A. V. padavė D. G. tam tikrą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių ar jų dalių, kurias D. G. turi perduoti kitam asmeniui (t. 8, b. l. 10–31).

22. Slaptų veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys bei pokalbių tarp nuteistųjų turinys akivaizdžiai patvirtina D. G. parodymus, kad pastarasis yra pirkęs iš A. V. narkotinių medžiagų – kanapių, kurias pastarasis pokalbiuose įvardina „dūmais“. Taip pat minėti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis A. V. su D. K. kalba apie narkotinių medžiagų platinimą, kaip asmenys, pirkę iš jo, giria šias medžiagas, kokios jos geros, prašo „įmesti“ daugiau narkotinių medžiagų, kurias greit parduos. Šie faktiniai bylos duomenys, esant įrodytam narkotinės medžiagos – kanapių įgijimo ir laikymo faktui, pirmiau aptartų įrodymų kontekste neabejotinai paneigia A. V. aiškinimą, kad jis šias narkotines medžiagas tiek savo gyvenamojoje vietoje, tiek garaže laikė tik savo reikmėms, neturėdamas tikslo jų platinti. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kad tarp D. K. ir asmens, jo mobiliojo ryšio telefone pavadintu „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotas susirašinėjimas neįrodo, kad būtent su D. G. D. K. susirašinėjo dėl nuteistojo A. V. platinamų narkotinių medžiagų, kadangi pagal D. G. parodymus jis buvo vadinamas „(duomenys neskelbtini)“, nes yra be vienos akies, atkreipiamas dėmesys, kad D. K. susirašinėjo su asmeniu „(duomenys neskelbtini)“, kurio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuriuo, kaip nustatyta bylos duomenimis, naudojosi būtent D. G.. O tai, kad D. G. dėl vienos akies kitų asmenų buvo vadinamas „(duomenys neskelbtini)“ nepaneigia aplinkybės, kad D. K. telefone esančioje programėlėje „Whatsapp“ jis buvo pavadintas „(duomenys neskelbtini)“.

23. Taigi, priešingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visus šiuos narkotinių medžiagų platinimo tikslo nustatymo kriterijus, atsižvelgęs į surastų narkotinių medžiagų kiekį, laikymo sąlygas, kitas surastas priemones narkotinėms medžiagoms išdalinti mažesniais kiekiais, byloje nustatytą nuteistųjų bendravimo turinį ir kitas svarbias aplinkybes, tinkamai konstatavo, kad nuteistasis A. V. turėjo tikslą neteisėtai įgytas, gabentas ir laikytas narkotines medžiagas – kanapes platinti, o ne vien tik vartoti savo reikmėms. Aplinkybė, kad baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis A. V. vartojo narkotines – psichotropines medžiagas, ką ir pats nurodė apklausos pirmosios instancijos teisme metu bei patvirtino ir specialisto išvada (t. 6, b. l. 26-27), esant pirmiau aptarties duomenims, turi būti vertinama kartu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturėtų būti suabsoliutinamas narkotinių medžiagų vartojimo asmeniniais tikslais kriterijus: vien ta aplinkybė, kad nuteistasis pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, kad jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Ši aplinkybė, neatsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, nepaneigia A. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, o tik parodo, kad šalia platinimo jis galėjo turėti ir kitą tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-247/2010, Nr. 2K-629/2011, Nr. 2K-141/2012, Nr. 2K-293-697/2015, Nr. 2K- 52- 942/2022).‏

24. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 1 dalis nenustato, kokiu minimaliu narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekiu turi būti neteisėtai disponuota, turint tikslą ją platinti, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Šios nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu (arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu). Nepagrįsti gynėjo skundo argumentai, kad nuteistojo A. V. nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1dalį, kadangi, pasak gynėjo, bylos duomenys nepatvirtina, kad visas ginamojo namuose ir garaže rastas narkotinės medžiagos – kanapių kiekis (15,434 g) buvo skirtas platinimui. Atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistojo A. V. padaryto nusikaltimo aplinkybes, kad pastarasis neteisėtai laikė narkotines medžiagas – kanapes, turėdamas tikslą jas platinti ir kvalifikuodamas jo veiksmus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Kaip minėta ir kaip neginčijamai nustatyta bylos duomenimis, nuteistasis A. V. įgijo ne mažiau kaip 15,434 g narkotinės medžiagos – kanapių, kurių dalį (15,394 g) neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, kitą dalį – ne mažiau kaip 0,040 g šios narkotinės medžiagos – kanapių neteisėtai laikė garaže. Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V-239, šis nuteistojo neteisėtai įgytas kiekis laikomas dideliu, sudarantis daugiau nei 5 g. Kita vertus, byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma neleidžia pripažinti, kad dideliu narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) – kiekiu nuteistasis A. V. disponavo tik dėl tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Pastarojo parodymai apie kanapių rūkymą ir tyrimo metu jo šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgštis patvirtina nuteistojo neteisėtą disponavimą kanapėmis (antžeminėmis jų dalimis) ir asmeniniais tikslais. Nors gynėjas teisingai nurodo, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog visas rastas kiekis narkotinės medžiagos buvo skirtas tik platinimui, tačiau tai buvo įvertinta konstatavus nuteistojo A. V. turėtus du tikslus – narkotines medžiagas vartoti pačiam ir jas platinti, tokiu būdu pastarojo veiksmus kvalifikuojant ne pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, bet pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – t. y. lengvesnį nuteistajam įstatymą, kur numatyta atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, neviršijant didelio kiekio. Tokiu būdu atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė prielaidomis. Kaip minėta, įstatymas šiuo atveju buvo pritaikytas ir nuteistojo A. V. padaryta nusikalstama veika buvo kvalifikuota tinkamai.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

25. Gynėjas apeliaciniame skunde teikia ir alternatyvų prašymą – prašo nuteistojo A. V. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir ginamajam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Šį savo prašymą gynėjas motyvuoja byloje nustatytų nuteistąjį A. V. charakterizuojančių aplinkybių visuma, o taip pat pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje kitiems dviem nuteistiesiems, esant analogiškoms juos charakterizuojančioms aplinkybėms, teismas, skirdamas bausmes net ir už padarytas labai sunkias nusikalstamas veikas, taikė minėtą įstatymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje susiklosčiusi teisinė ir faktinė situacija sudaro pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir nuteistajam A. V. bei paskirti švelnesnę, nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, bausmės rūšį.

26. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, yra teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-99-511/2018, Nr. 2K-70-942/2022). Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per švelni, tiek ir per griežta bausmė. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K- 179- 719/2022).‏‏‎ ‏ BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, Nr. 2K-382/2012, Nr. 2K- 348/2013). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K- 125-689/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti taip pat labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-788/2019).

27. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo pavojingumą. Disponavimas narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti (BK 260 straipsnio 1 dalis), už kurį nagrinėjamoje byloje nuteistas A. V., yra neabejotinai pavojinga nusikalstama veika, kelianti didelę grėsmę visuomenės narių sveikatai. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir už jo padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik vienintelės rūšies bausmę – laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų.

28. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. V. paskirta sankcijoje numatyta minimali 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo A. V. asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančius duomenis, pažymi, kad nuteistasis, nors savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė savo neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis veiksmus, tik aiškino, kad narkotinės medžiagos buvo skirtos asmeniniam vartojimui, o ne jų platinimui, tačiau pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje gailėjosi dėl savo neteisėtų veiksmų; bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tvirtino padaręs išvadas, pakeitęs savo gyvenimo būdą, narkotinių medžiagų nebevartojantis. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių šioje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, turi gyvenamąją vietą, nevedęs, tačiau gyvena kartu su sugyventine, augina du mažamečius vaikus, rūpinasi savo šeima, dirba, turi pragyvenimo šaltinį, į psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą įrašytas nebuvo. Anksčiau vieną kartą teistas (BK 235 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, bausmę atliko 2021 m. spalio 18 d.), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, praeityje už panašaus pobūdžio veikų padarymą teistas nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis patvirtino pasiryžimą kardinaliai keisti gyvenimo būdą, nurodė sportuojantis, dirbantis, auginantis vaikus, ką teisėjų kolegija vertina teigiamai. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog A. V. disponavo narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios bendra masė sudaro 15,434 g ir šis kiekis viršija nedidelį kiekį (5 g), tačiau neženkliai, bylos duomenimis nustatyta, kad dalis šių medžiagų buvo skirta ir jo asmeniniam vartojimui.

29. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatytos ir kitos analogiškų nusikalstamų veikų pavojingumą didinančios aplinkybės, tokios kaip veikimas bendrininkų grupe ar kita, pavojingesne, bendrininkavimo forma, pakartotinis tokio pobūdžio veiksmų įvykdymas, disponavimas kelių skirtingų rūšių narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir pan. Suformuotoje teismų praktikoje pasisakoma, kad teismai, vertindami sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės dydį ir suprasdami ilgalaikio įkalinimo neigiamą poveikį nuteistojo socialiniams ryšiams, resocializacijos perspektyvai, paprastai turi įvertinti ir galimybę paskirti švelnesnę bausmę nei nustatyta įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-788/2019).

Šios išdėstytos aplinkybės, susijusios su A. V. nusikalstamos veikos pavojingumu ir žymiais jo elgesio pasikeitimais, kartu su pirmosios instancijos teismo teisingai įvertintomis aplinkybėmis, susijusiomis su nuteistojo amžiumi, šeiminiais ir socialiniais ryšiais, nuoširdžiu gailėjimusi dėl neteisėtų veiksmų, nors ir nepašalina A. V. padarytos veikos pavojingumo, nemažina jo kaltės, tačiau leidžia spręsti, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas konkrečiu atveju aiškiai prieštarauja teisingumo principui. A. V. gali būti pripažintas asmeniu, vertu teismo pasitikėjimo, kuriam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, gali būti paskirta bausmė be realaus laisvės atėmimo.

Todėl, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. V. paskyrus maksimaliai įstatymo leistiną 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę su nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis bei griežtus, tarpusavyje derančius apribojimus, bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliuojant jo nuo visuomenės, tokiu būdu išreiškiant teismo pasitikėjimą juo ir suteikiant jam galimybę pasitaisyti. Taigi, nuteistajam taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir, vadovaujantis BK 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas: naikintina apskųstojo nuosprendžio dalis, kurioje nuteistajam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta reali 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė ir į ją įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Nuteistajam, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirtina maksimali baudžiamojo įstatymo numatyta laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra bei nusikalstamą veiką atitinkančiais įpareigojimais: uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas; uždraudžiant išeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; įpareigojant nuteistąjį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; įpareigojant dalyvauti elgesio keitimo dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programoje; per pirmus laisvės apribojimo metus neatlygintinai išdirbti 200 valandų programoje globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė ir į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2022 m. birželio 9 d. iki 2022 m. liepos 13d.

A. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, skirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, A. V. kartu su pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis 2 (dvejų) metų terminui.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1–4 punktais, 5 dalies 1 ir 4 punktais, A. V. įpareigoti per visą laisvės apribojimo laikotarpį:

– dalyvauti elgesio pataisos dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programoje;

– tęsti darbą, o jo netekus, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

– būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar gydymusi;

– per pirmus 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. birželio 9 d. iki 2022 m. liepos 13 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.