Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-292-932/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-10-10
Bylos Nr.: 1A-292-932/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-41236-2018-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
Nuteistasis: K. S., R. S.
Advokatai: Dainius Dargevičius, Eglė Latauskienė

Kategorijos

1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.2.23.2.2.1Neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 2 d.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-292-932/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41236-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.2.23.2.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorui Gaudentui Balčiūnui,nuteistajai K. S. ir jos gynėjai advokatei Eglei Latauskienei,nuteistajai R. S. ir jos gynėjui advokatui Dainiui Dargevičiui,vertėjoms Ingridai Petrulienei ir Boženai Seniut,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. S. ir jos gynėjos advokatės Eglės Latauskienės bei nuteistosios R. S. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį ir jai paskirta arešto bausmė 15 (penkiolikai) parų;

K. S. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir K. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoneriems) metams.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. S. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, R. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – 84 (aštuoniasdešimt keturių) eurų sumai, likusi pinigų suma – 1 111 (vienas tūkstantis šimtas vienuolika) eurų grąžinti pinigų savininkei.

Kardomoji priemonė – 7 000 Eur užstatas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to užstatas grąžintinas ją sumokėjusiam asmeniui – L. K.

Nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, buvo pripažinta kalta ir A. B., tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. S. nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį dėl to, kad pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2018 m. rugpjūčio 25 d., apie 19.20 val., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, turėdama tikslą pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, užėjusi į parduotuvę „P.“, esančią prekybos centre „Ozas“, adresu Vilnius, Ozo g. 18, nuo drabužių kabyklos pasikėsino pagrobti UAB „P.“ priklausančią prekę, t. y. 169,99 eurų vertės vyrišką megztinį „Hugo Boss“ (kodas (duomenys neskelbtini)), ir nuėmusi prekinį ženklą, kuris buvo pritvirtintas prie vyriško megztinio apykaklės, nesumokėjusi išėjo iš parduotuvės pro magnetinius vartelius, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, kadangi ją sulaikė parduotuvės apsaugos darbuotojas.

2. Be to, K. S. nuteista pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl to, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: veikdama bendrininkų grupe kartu su R. S., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., 22.50 val., turėdamos tikslą parduoti ir taip pasipelnyti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir, atgabenusios į R. S. gyvenamąją vietą, t. y. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė šviesios spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra 0,509 g narkotinės medžiagos – metadono ir didelis kiekis, t. y. 0,004671 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, po ko ji, realizuodama savo nusikalstamą sumanymą, 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 22.50 val., dalį šių miltelių, supakuotų į 29 vnt. popieriaus lankstinukų ir 1 vnt. folija padengtą popieriaus lankstinuką, kurių sudėtyje, remiantis Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. spalio 7 d. specialisto išvada Nr. 140-(3877)-IS1-4991, yra narkotinių medžiagų – karfentanilio, kurio bendroji masė yra 0,000539 g ir metadono, kurio bendroji masė yra ir 0,055 g, minėtame bute už 80 Eur pardavė į butą įsigyti narkotinių medžiagų atėjusiai A. B., o likusią dalį šviesių miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinių medžiagų – karfentanilio, kurio masė yra 0,004132 g, ir metadono, kurio masė yra 0,454 g, supakuotus į bespalvę plastikinės plėvelės pakuotę, užspaustą mėlynos spalvos plastikiniu spaustuku, laikė minėto buto virtuvėje pakabinamoje spintelėje iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., 23.55 val., t. y. kol policijos pareigūnai kratos metu juos rado ir paėmė.

3. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. S. nuteista pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl to, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: veikdama bendrininkų grupe kartu su K. S., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., 22.50 val., turėdamos tikslą parduoti ir taip pasipelnyti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir, atgabenusios į R. S. gyvenamąją vietą, t. y. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė šviesios spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra 0,509 g narkotinės medžiagos – metadono ir didelis kiekis, t. y. 0,004671 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, po ko, realizuojant savo nusikalstamą sumanymą, 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 22.50 val. K. S. dalį šių miltelių, supakuotų į 29 vnt. popieriaus lankstinukų ir 1 vnt. folija padengtą popieriaus lankstinuką, kurių sudėtyje, remiantis Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. spalio 7 d. specialisto išvada Nr. 140-(3877)-IS1-4991, yra narkotinių medžiagų – karfentanilio, kurio bendroji masė yra 0,000539 g, ir metadono, kurio bendroji masė yra ir 0,055 g, minėtame bute už 80 Eur pardavė į butą įsigyti narkotinių medžiagų atėjusiai A. B., o likusią dalį šviesių miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinių medžiagų – karfentanilio, kurio masė yra 0,004132, ir metadono, kurio masė yra 0,454 g, supakuotus į bespalvę plastikinės plėvelės pakuotę, užspaustą mėlynos spalvos plastikiniu spaustuku, laikė minėto buto virtuvėje pakabinamoje spintelėje iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., 23.55 val., t. y. kol policijos pareigūnai kratos metu juos rado ir paėmė.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistoji K. S. ir jos gynėja advokatė Eglė Latauskienė prašo: 1) atnaujinti įrodymų tyrimą ir vertinti kriminalinės žvalgybos duomenis, užfiksuotus Vilniaus VPK Kriminalines policijos Žvalgybos valdybos informaciniuose pranešimuose (2019-01-25 Nr. 10-38(DS)-265-RN, 2019-03-12 Nr. 10- 38(DS)-838-RN ir 2019-06-26 Nr. 10-38(DS)-2563-RN), kurie, remiantis policijos pareigūno A. R. tarnybiniu pranešimu, buvo teisinis ir faktinis pagrindas pradėti šią baudžiamąją bylą, taip pat, remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio teisėjo nutartimis, sudarė teisinį pagrindą sankcionuoti visas kitas procesines prievartos priemones; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nuosprendį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

4.1. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų, jų teisėtumo ir pagrįstumo, taigi, neatliko šio tyrimo pradėjimo teisėtumo patikros, nors pradėjus tyrimą buvo taikomos (neviešo pobūdžio) procesinės prievartos priemonės, o policijos pareigūnai galimai piktnaudžiavo įgaliojimais. Šios aplinkybės sudaro teisinį pagrindą grąžinti baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismui ją nagrinėti iš naujo.

4.2. Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad liko neištirti nuteistosios A. B. nusikalstami veiksmai ir jų pobūdis, santykis su policijos pareigūnų vykdyta neleistina neviešo pobūdžio veikla, nors visa virtinė pirminių tyrimo veiksmų rodė, kad policijos pareigūnų parodymuose yra daug prieštaravimų faktinėms ir loginėms aplinkybėms, kaip antai, policijos pareigūnų paaiškinimai dėl jų funkcijų vykdymo tuo metu, tuo paros laiku, toje įvykio vietoje, taip pat A. B. faktinis (fizinis) sulaikymas, kratos, atliktos bute adresu (duomenys neskelbtini), teisiniai ir faktiniai aspektai.

4.3. Skunde teigiama, kad iš pareigūnų ir A. B. parodymų aiškiai matyti, kad buvo atliekamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytos procesinės prievartos priemonės: A. B. slaptas sekimas vykdant jos telefoninių pokalbių elektroninio ryšio priemonėmis kontrolę ir stebėseną, galimai neteisėtai duotas leidimas atlikti nusikalstamus veiksmus (įsigyti narkotines medžiagas) ir pan. A. B. slaptą bendradarbiavimą su policijos pareigūnais pažeidžiant teisės normas dėl jos santykio su policijos pareigūnais patvirtina ir valstybės kaltintojo veiksmai nagrinėjant bylą teisme, kai po 2 metų bylos nagrinėjimo buvo pateiktas prašymas pastarosios veiksmus perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, nors bylos nagrinėjimo teisme metu nepaaiškėjo jokios naujos aplinkybės, galėjusios iš esmės pakeisti kaltinimą A. B.. Atsižvelgdamos į tai, apeliantės daro išvadą, jog kaltinimo pakeitimas yra policijos pareigūnų ir valstybės kaltintojo „susitarimo laikymosi rezultatas“ A. B. atžvilgiu, taip pat nurodoma, kad toks prokuroro pakeistas kaltinimas neatitiko BPK 256 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

4.4. Kitoje skundo dalyje nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirtomis bausmėmis. Pirmiausia pažymima, kad teismas, skirdamas K. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį arešto bausmę 15 parų, nevertino to, kad nuteistoji prisipažino pasikėsinusi padaryti baudžiamąjį nusižengimą, nedelsiant atlygino žalą ir ikiteisminis tyrimas K. S. buvo nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu, tačiau, pažeidus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, šis tyrimas buvo atnaujintas. Visgi nagrinėjant bylą iš esmės K. S. pripažino kaltę dėl pasikėsinimo pavogti svetimą turtą, kas sudaro pagrindą pripažinti atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose. Nustatęs, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, teismas privalėjo vadovautis ir BK 57 straipsnio nuostatomis.

4.5. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su paskirta bausme pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Nurodoma, kad teismas nepagrįstai nepripažino K. S. nuoširdaus prisipažinimo kaip jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nors apeliantė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu pakankamai aiškiai papasakojo visas narkotinių medžiagų aptikimo, gabenimo ir laikymo įvykio vietoje aplinkybes, taip pat aplinkybes dėl narkotinių medžiagų laikymo pakuotės pažeidimo (plyšimo) ir jų perpylimo į kitą maišelį, paimtą nuteistosios R. S. namuose. Be to, K. S. paaiškino ir tokių veiksmų motyvus, ikiteisminio tyrimo metu vykdė visus ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodymus dėl procesinių veiksmų atlikimo.

4.6. Pabrėžiama, kad teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybę, jog K. S. siekė brangiau parduoti narkotines medžiagas, kadangi nebuvo surinkti tai patvirtinantys duomenys (nenustatyta nei kiek brangiau, nei ar apskritai brangiau siekė parduoti narkotines medžiagas). Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįsti skunde vertinami pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad tai iš anksto suplanuotas nusikaltimas, turint tikslą parduoti medžiagas. Be to, K. S. teismui paaiškino, kad jos mažamečiui sūnui sunki autizmo forma nustatyta tik praėjus metams po jos nusikaltimo padarymo (2021 m. spalio mėn.), todėl nesutinkama su nuosprendžio teiginiais, kad jos nurodytos aplinkybės, susijusios su auginamu neįgaliu vaiku, egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo.

4.7. Apeliančių įsitikinimu, teismas, priimdamas nuosprendį, atitinkamą dėmesį skyrė nuteistosios K. S. ir nuteistosios A. B. tarpusavio veiksmų ir parodymų aptarimui, kuris nulėmė ir bausmės skyrimo motyvus, nors A. B. parodymų nepatvirtina nei vienas bylos įrodymas (nei tiesiogine, nei netiesiogine prasme). Teismas vadovavosi minėtos nuteistosios parodymais ir laikė juos patikimais, nors nagrinėjamoje byloje daugiau nei akivaizdu, kad nuteistoji A. B. ir šioje byloje kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai, pažeisdami BPK 159 straipsnio, 160 straipsnio reikalavimus, atliko neteisėtus veiksmus. Tai patvirtina visų policijos pareigūnų analogiški parodymai, nuteistosios A. B. parodymai, jos asmens krata, atlikta viešojoje vietoje.

4.8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamoje byloje yra visos teisinės ir faktinės galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę, negu įstatyme numatytą, bausmę. K. S. baudžiamojon atsakomybėn traukiama antrą kartą, pirmą kartą buvo nuteista dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, kai ji gynė nėščią savo seserį, pagal ankstesnį nuosprendį visiškai atlygino nukentėjusiajai priteistą neturtinę žalą (300 eurų, taip pat pilnai išdirbo 40 val. socialines paslaugas teikiančiame subjekte). K. S. turi stiprius socialinius ryšius – yra ištekėjusi, su sutuoktiniu augina neįgalų 6 metų sūnų, kurio sveikatos priežiūrai, jos stebėjimui skiria daug asmeninio dėmesio (būtina nuolatinė priežiūra), taip pat yra dirbanti, siekiant kiek įmanoma užtikrinti finansines lėšas sūnaus gydymui, socialinei reabilitacijai ir pan. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą svarstyti nuteistajai paskirtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę pakeisti į laisvės apribojimą arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

5. Apeliaciniu skundu nuteistosios R. S. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžio dalį, kuria R. S. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. S. kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, nesilaikė imperatyvių BPK reikalavimų, nuteistosios kaltė buvo grindžiama tik subjektyvaus pobūdžio įrodymų šaltiniais – netiesioginiais įrodymais, kurių pirmos instancijos teismas nesugebėjo įvertinti taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos – išsamiai ir nešališkai. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad R. S. įvykdė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

5.2. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas kriminalinės žvalgybos duomenims nesuteikė įrodymų šaltinio prioriteto ir dėl šių duomenų nuosprendyje nepasisakė t. y. teismas kriminalinės žvalgybos informacija, kurios pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nesivadovavo ir nelaikė jos įrodymais BPK 20 straipsnio kontekste. Atsižvelgiant į tai, skunde daroma išvada, jog kriminalinės žvalgybos informacija surinkta neteisėtai, kas reiškia, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas nepagrįstai, nesant duomenų apie galimai daromą R. S. nusikalstamą veiką. A. R. 2019 m. liepos 12 d. tarnybinis pranešimas „Dėl narkotinių medžiagų platinimo“ (1 t., b. l. 119) nėra įvardijamas kaip ikiteisminio tyrimo pradžia, kitame bylos lape (1 t., b. l. 120) nurodomas žemėlapis, kuriame pažymėtas objektas, kurį turėtų stebėti pareigūnai t. y. vykdyti objekto sekimą, kuris nebuvo sankcionuotas. Be to, teismo nutartyse, kuriomis buvo leista klausytis telefoninių pokalbių, perkopijuojama ir paminima kriminalinės žvalgybos informacija, kuria pirmos instancijos teismas nesivadovavo priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Tokiu būdu daroma išvada, jog ikiteisminis tyrimas ir telefoninių pokalbių pasiklausymas buvo pradėtas vadovaujantis kriminalinės žvalgybos informacija, kurios pirmos instancijos teismas nepripažino įrodymais, todėl jais negalima remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

5.3. Gynėjas akcentuoja, kad R. S. kaltė buvo grindžiama su policijos pareigūnais bendradarbiavusios A. B. parodymais, kurie turi būti vertinami itin atidžiai, kadangi A. B. buvo kaltinama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau jai teisme davus parodymus apie R. S. nusikalstamą veiką, prokuroras, prieš baigiant įrodymų tyrimą, mainais už parodymų davimą pakeitė kaltinimą į BK 259 straipsnio 1 dalį, būtent dėl šios nusikalstamos veikos A. B. ir buvo nuteista.

5.4. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad kaltinime inkriminuojamu laikotarpiu R. S. nebuvo namuose, todėl ji niekaip negalėjo išplatinti narkotines medžiagas A. B.. Dar daugiau, byloje nėra užfiksuoto momento, jog A. B. su R. S. būtų susitarusi dėl šių narkotinių medžiagų įsigijimo kaltinimo nurodomu laiku.

5.5. Gynėjas nurodo, jog 2019 m. rugpjūčio 21-22 d. kratos protokole nurodoma, jog krata pradėta 23.55 val., baigta 01.25 val. ir pradėjus kratą „R. S. neva pareiškė“, tačiau, kaip nustatyta, pastarosios tuo metu nebuvo namuose. Akivaizdu, jog kratos protokolo viršuje kaip dalyvaujantis asmuo yra įrašyta K. S. ir pareigūnai, o R. S. nebuvo. Kratoje dalyvavo pareigūnai S. V., T. Š. (T. Š.), M. Š., M. J. (M. J.), kratą atliko ir protokolą surašė R. S.. Iš pareigūnų parodymų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 23 val., jie visi penki netikėtai vaikštinėjo apie šį gyvenamąjį namą ir, pamatę A. B., nusprendė ją patikrinti. Kitą dieną tokiais pareigūnų parodymais patikėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas, patvirtinęs atliktos kratos teisėtumą. Skunde pažymima, jog pačios A. B. asmens krata pradėta atlikti tik 2019 m. rugpjūčio 22 d., 00.03 val., ją atliko patrulė E. S., nors tuo tarpu jau 2019 m. rugpjūčio 21 d., 23.55 val., krata buvo atliekama bute.

5.6. Skunde akcentuojami ir liudytojų – policijos pareigūnų parodymai, kuriuose nurodyta, jog A. B. asmens krata atlikta 22.55 val. ir tik neva po valandos pakilta į butą, kas rodo, jog nesutampa pareigūnų parodymai, jog į butą tik vėliau grįžo R. S., o kratos protokolas negalėjo būti pradėtas surašinėti R. S. esant bute ir neva jai kažką nurodžius kratos protokolui, juo labiau, kad kratos protokolo viršuje, kur surašyti kratoje dalyvaujantys asmenys, R. S. nėra nurodyta kaip dalyvaujantis asmuo. Analogiškos aplinkybės dėl to, jog tuo metu, kai A. B. įsigijo narkotines medžiagas, R. S. nebuvo namuose, fiksuotos įtariamosios A. B. ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. apklausos protokole, taip pat pareigūnų parodymuose. Iš tokios įvykių chronologijos seka išvada, jog A. B. asmens krata buvo atlikta vėliau nei pradėta krata bute, kas rodo, jog pastarosios parodymai yra nepatikimi, duoti siekiant tik sau naudingos bylos baigties.

5.7. Skunde pabrėžiama, jog narkotinės medžiagos iš A. B. išimtos ne BPK numatyta tvarka, kadangi jų paėmimas nėra užfiksuotas kratos protokole, o poėmio ar savanoriško daiktų protokolo baudžiamojoje byloje nėra, dėl ko iš bylos neaišku, kokiu būdu narkotinės medžiagos atsirado pas specialistą. Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį, jog K. S. nurodė, kad ji, o ne R. S. davė narkotinių medžiagų A. B.. Tuo metu K. S. ikiteisminio tyrimo duomenys nebuvo žinomi, pastaroji niekaip negalėjo žinoti, kad ant maišelio bus rasti R. S. DNR.

5.8. Apeliantas nurodo, kad R. S. kaltės niekada nepripažino, surinktų (gynėjo vertinimu, neteisėtai) pokalbių išklotinėje neužfiksuoti duomenys, galintys patvirtinti kaltinime nurodomas aplinkybes. Apklausta A. B. nurodė įvykio dieną susitarusi su R. S. įsigyti narkotinių medžiagų, tačiau tokių parodymų bylos medžiaga nepatvirtina, iš pokalbių turinio matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. ji niekur nesiruošė važiuoti, o ir A. B. nežinojo, jog R. S. nebus namuose. Atsižvelgiant į šiuos byloje esančius duomenis, tvirtinama, kad R. S. neturėjo objektyvios galimybės susitarti išplatinti narkotines medžiagas, jos nuteisimas dėl narkotinių medžiagų platinimo paremtas tik prielaidomis.

6. Kitoje skundo dalyje gynėjas nesutinka ir su nustatytų veiksmų kvalifikavimu. Nurodo, kad R. S. nuteista už tai, jog ji, nebūdama namuose, išplatino A. B. narkotines medžiagas ir likusią narkotinę medžiagą laikė maišelyje t. y. neparuoštą platinimui, neatsvertą, nesupakuotą ir t.t. Tuo pačiu pažymima, kad bute svarstyklės nebuvo rastos. Iš to seka, jog kaltinimas neįrodė tikslą platinti maišelyje esančias narkotines medžiagas, byloje nėra duomenų, jog K. S. šią narkotinę medžiagą įgijo ir laikė platinimui. Gynėjas daro išvadą, kad nepakanka duomenų laikyti, jog visa narkotinė medžiaga, kuri buvo rasta bute, buvo skirta platinimui, o ne asmeniniam

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Šalies argumentai

8. Teismo posėdžio metu nuteistosios ir jų gynėjai advokatai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

9. Nagrinėjamoje byloje nuteistosios R. S. gynėjas prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nuosprendį ir priimti jo ginamajai išteisinamąjį nuosprendį, o nuteistoji K. S. ir jos gynėja prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Be to, abiejuose apeliaciniuose skunduose keliamas ir kriminalinės žvalgybos duomenų rinkimo teisėtumo, o tuo pačiu ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo klausimai.

Dėl kriminalinės žvalgybos duomenų ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo

10. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad juose pirmiausia ginčijamas ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumas. Skunduose nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, kriminalinės žvalgybos veiksmai taikyti nepagrįstai, nesant duomenų apie galimai daromą nusikalstamą veiką. Tokie apeliacinių skundų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

11. BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 171 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos požymiai taip pat gali būti nustatyti atliekant kriminalinę žvalgybą. Pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) 4 straipsnio 2 punktą vienas iš kriminalinę žvalgybą įgaliotų vykdyti padalinių (tarp jų ir tokią veiklą įgaliotų vykdyti policijos įstaigų padalinių) uždavinių yra nusikalstamų veikų išaiškinimas, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymas. KŽĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija gali būti naudojama, be kita ko, kriminalinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti. Kai kriminalinės žvalgybos informacija panaudojama baudžiamajame procese, jos panaudojimo tvarką nustato generalinis prokuroras (KŽĮ 19 straipsnio 2 dalis).

12. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I-383 patvirtintų Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese (toliau – Rekomendacijos) 17 punkte nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija baudžiamajame procese gali būti panaudojama, be kita ko, priimant sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka (17.1 papunktis). Vienas iš Rekomendacijų 19 punkte įtvirtintų kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo būdų – apibendrintos kriminalinės žvalgybos informacijos pateikimas prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai (19.1 papunktis).

13. Šioje byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. R. tarnybiniu pranešimu dėl narkotinių medžiagų platinimo (tarnybinis pranešimas adresuotas to paties komisariato 2-ojo veiklos skyriaus viršininkui) pateikė susistemintą kriminalinės žvalgybos metu gautą informaciją apie tai, kad A. B. platina fentanilį – surenka iš klientų pinigus ir vyksta pas R. S. įsigyti narkotinių medžiagų, po ko grįžusi jas išdalina narkomanams (1 t., b. l. 119). Šios informacijos pagrindu 2019 m. liepos 12 d. ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ikiteisminiam tyrimui suteiktas Nr. 01-1-29347-19 (1 t., b. l. 2-3).

14. Taigi nagrinėjamoje byloje kriminalinės žvalgybos duomenys panaudoti tik kaip vada pradėti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Visi kiti duomenys byloje buvo renkami ir fiksuojami BPK tvarka atliktais veiksmais (atliekant kratą, sankcionuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, atliekant apklausas ir kt.), o nuteistųjų kaltė nebuvo grindžiama kriminalinės žvalgybos metu gautais duomenimis. Susiformavusioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos duomenys panaudoti tik kaip vada pradėti ikiteisminį tyrimą, šiems duomenims paprastai netaikomas reikalavimas patikrinti teisinį (ir faktinį) kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindą. Pastarieji reikalavimai turi būti taikomi tada, kai kriminalinės žvalgybos duomenys perkeliami į baudžiamąją bylą ir jais kaip įrodymais grindžiamos byloje įrodinėtinos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77-1073/2020, 2K-152-689/2020, 2K-100-628/2021, 2K-235-511/2022, 2K-64-387/2023).

15. Dėl aptartų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Atitinkamai kaip nepagrįsti atmestini prašymai išreikalauti kriminalinės žvalgybos metu surinktus duomenis, juo labiau, naikinti skundžiamą nuosprendį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tuo pagrindu, kad būtų iš naujo vertinamas ikiteisminio tyrimo pradėjo teisėtumo klausimas.

Dėl R. S. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir jai paskirtos bausmės

16. Nuteistosios R. S. gynėjas, nesutikdamas su jo ginamosios pripažinimu kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, tvirtina, kad nuteistosios kaltė grindžiama tik netiesioginiais įrodymais, kurių pirmosios instancijos teismas nesugebėjo įvertinti taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos – išsamiai ir nešališkai.

17. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais, išklausiusi proceso dalyvių argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jame padarytos išvados yra tinkamai argumentuotos. Nagrinėjamos bylos medžiaga bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad išvados dėl R. S. kaltės yra pagrįstos teisiamajame posėdyje ištirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais. Nuteistosios R. S. kaltę įrodo ne tik kitos nuteistosios A. B. parodymai, bet ir liudytojų parodymai, kratos protokoluose užfiksuoti duomenys, specialistų išvados bei kita bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas tiek atskirai, tiek byloje esančių įrodymų visumos kontekste nuosekliai įvertino ir pačių nuteistųjų R. S. ir K. S. parodymus, pateikė aiškias išvadas dėl jų prieštaravimo kitiems bylos įrodymams.

Žemesnės instancijos teismas

18. Gynėjas, pažymėdamas, kad R. S. kaltė, be kita ko, buvo grindžiama ir kitos kaltinamosios (šiuo metu nuteistosios) A. B. parodymais, akcentuoja, kad pastarosios parodymai turi būti tiriami itin atidžiai, nes prieš baigiant įrodymų tyrimą prokuroras mainais už tai, kad A. B. davė tyrimui naudingus parodymus pakeitė pastarajai kaltinimą iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, dėl šio nusikaltimo padarymo A. B. ir buvo nuteista. Visgi teisėjų kolegija neturi pagrindo A. B. parodymų vertinti kaip nepatikimų, šios nuteistosios parodymai dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių buvo nuoseklūs, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

19. Pažymėtina, kad nuo pat sulaikymo momento A. B. pareigūnams nuosekliai aiškino buvus susitarimą su R. S. įsigyti iš jos narkotines medžiagas, tačiau atvykusi į butą narkotines medžiagas nupirko iš K. S., kadangi R. S. tuo metu buvo išėjusi. Be to, nuteistoji parodė narkotines medžiagas visada perkanti iš R. S., prieš tai susitardama su ja telefonu. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu A. B. davė išsamius parodymus apie narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybes. Pastaroji parodė, kad iš R. ir K. S. ne kartą yra pirkusi narkotines medžiagas. A. B. teigimu, iš pradžių ji tvarkė R. S. namus ir supratusi, kad ši prekiauja narkotinėmis medžiagomis, prašė jų įsigyti, kol galiausiai R. sutiko ir pardavė narkotines medžiagas, tokių atvejų buvo iš viso apie 20 kartų, K. S. padėdavo savo motinai platinti narkotikus. A. B. nurodė ir tai, kad ji atvykdavo į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ant stalo padėdavo pinigus ir R. arba K. atnešdavo narkotines medžiagas. Nagrinėjamo įvykio dieną buvo taip pat – norėdama įsigyti narkotinių medžiagų ji atvyko pas R. S., tačiau pastarosios nebuvo namuose, todėl narkotines medžiagas perdavė K. Įsigijusi narkotines medžiagas išėjo, lauke ją sulaikė policijos pareigūnai (2 t., b. l. 14). Apklausta papildomai A. B. naujų aplinkybių nenurodė, pasiliko prie savo ankstesnių parodymų (2 t., b. l. 20). Pirmosios instancijos teisme apklausta kaip kaltinamoji A. B. iš esmės patvirtino savo ankstesnius parodymus, t. y. parodė, kad tarėsi su R. S. dėl narkotinių medžiagų įgijimo, ryte jau buvo pirkusi ir sakė jai, kad vakare atvažiuos dar nusipirkti. R. ją gerai pažinojo, daug kartų buvo pardavusi narkotines medžiagas. Kai atvyko į butą nusipirkti narkotinių medžiagų, K. pasakė, kad R. nėra namie. Tuomet A. B. padavė pinigus K., palaukė apie 10 min., kol ši atnešė narkotines medžiagas, ir, nusipirkusi jas, išėjo iš buto (4 t., b. l. 7-12).

20. Taigi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme A. B. esmines bylos aplinkybes dėstė tapačiai, ji patvirtino, kad su R. S. tarėsi dėl narkotinių medžiagų įgijimo, o, jau atvykus į butą ir R. nebūnant namuose, narkotines medžiagas jai pardavė K. S.. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme A. B. buvo kaltinama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau prieš baigiant įrodymų tyrimą prokuroras paprašė anksčiau nurodytą kaltinimą pakeisti į BK 259 straipsnio 1 dalį. Visgi nepriklausomai nuo kaltinimo apimties nuteistosios A. B. parodymai nesiskyrė, pastaroji viso proceso metu nuosekliai tvirtino narkotines medžiagas pirkusi savo vartojimui, dėl jų pirkimo tarėsi su R. S., o pastarajai nesant namuose tuo metu, kai A. B. atvyko įsigyti draudžiamų medžiagų, jas šiai perdavė K. S.. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas A. B. parodymus, juose nurodomas esmines aplinkybes gretino su kitais byloje esančiais įrodymais, motyvuotai pasisakė, kodėl R. ir K. S. parodymai yra nepatikimi, aptarė juose esančius prieštaravimus tiek A. B. parodymams, tiek specialistų išvadoms bei kitai bylos medžiagai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantams, kad nuteistosios A. B. parodymai buvo vertinami selektyviai, neišsamiai ar akcentuojant tik kaltinimui palankią parodymų dalį.

Žemesnės instancijos teismas

21. Apeliaciniuose skunduose taip pat keliamas klausimas dėl A. B. bendradarbiavimo su policijos pareigūnais, jos parodymų nesavarankiškumo. Pažymėtina, kad pati A. B. teisiamojo posėdžio metu kategoriškai nurodė, kad policijos pareigūnai jai nesiūlė bendradarbiauti, nenaudojo jokios prievartos. Ikiteisminio tyrimo metu abiejų įtariamosios A. B. apklausų metu dalyvavo gynėjas advokatas, vertėjas, jokių pastabų nė vienas asmuo neturėjo, o pati A. B. patvirtino jos surašytų parodymų teisingumą (2 t., b. l. 14, 20). Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir apklausose nurodomos aplinkybės apie A. B. įsigytų narkotinių medžiagų savanorišką pateikimą, kitas įgijimo aplinkybes taip pat sutampa su pačios A. B. parodymais, duotais tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posėdyje. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad A. B. parodymus davė ne laisva valia, jos nuoseklūs parodymai atitinką kitą bylos medžiagą, todėl pastarosios parodymais pagrįstai remtasi grindžiant R. S. kaltę.

22. Apeliantas kvestionuoja ir kratos, atliktos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat A. B. asmens kratos atlikimo aplinkybes, pažymėdamas, kad nuteistosios A. B. asmens krata buvo atlikta vėliau nei buto krata, dėl ko šios nuteistosios parodymus vertina kaip nepatikimus.

23. Pirmiausia pažymėtina, kad iš pačios A. B., policijos pareigūnų, nuteistųjų K. ir R. S. parodymų, tarnybinių pranešimų, kratos protokolų nustatytos tokios aplinkybės: patruliuodami policijos pareigūnai M. J., S. V., M. Š., R. S. ir T. Š. pastebėjo A. B. ir ją atpažino kaip asmenį, vartojantį narkotines medžiagas. Priėjus pareigūnams ir paklausus, ar turi draudžiamų daiktų, pastaroji iškart prisipažino turinti narkotinių medžiagų ir jas savanoriškai pateikė pareigūnams, paaiškino, jas ką tik įsigijusi bute adresu (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų aplinkybių pareigūnai sulaikė A. B. ir nusprendė daryti neatidėliotiną kratą minėtame bute, kratos metu dalyvavo ir pati sulaikytoji. Pareigūnams priėjus prie buto, duris atidarė K. S. ir pareigūnai, paskelbę nutarimą, pradėjo atlikti bute kratą. Kiek vėliau į butą grįžo ir R. S., o bute atliekamos kratos metu pareigūnai aptiko ir paėmė narkotines medžiagas. Sutiktina su gynėju, kad dalis aplinkybių, nurodytų kratos protokole ir asmens kratos protokoluose, neatitinka nustatytų aplinkybių. Pavyzdžiui, R. ir K. S. asmens kratos protokoluose nurodomas ankstesnis šio procesinio veiksmo atlikimo laikas nei buto kratos, nors iš įvykių sekos akivaizdu, kad pirmiausia buvo pradėta atlikti buto krata ir jos metu atvykus pareigūnei atliktos dar ir nurodytų nuteistųjų asmens kratos. Priešingai nei nurodoma kratos protokole, nutarimas daryti kratą pirmiausia buvo paskelbtas K. S., o pareigūnai ne R. S. klausė dėl disponavimo nutarime nurodytais daiktais, kadangi R. S. kratos pradžioje bute apskritai nebuvo. Taip pat vyresnysis tyrėjas R. S. nurodytas kaip asmuo, atliekantis kratą, nors iš jo paties bei M. J. parodymų galima daryti išvadą, kad būtent pastarasis atliko kratą ir pildė protokolą. Gynėjas kvestionuoja ir A. B. asmens kratos atlikimo laiką. Čia pabrėžtina, kad policijos pareigūnai iš pradžių tik sulaikė A. B. ir patys asmens kratos neatliko, ką akcentavo ir A. B.. Policijos pareigūnams atliekant buto kratą ir kontroliuojant jame buvusius asmenis, atvyko pareigūnė E. S., kuri ir atliko visų trijų moterų asmens kratą. Nors teisiamajame posėdyje kaip liudytoja apklausta E. S. praėjus ilgam laiko tarpui ir nebeatsiminė kratos aplinkybių, tačiau patvirtino, kad ji atlikdavo moterų asmens kratas, o byloje esančiuose protokoluose raštas yra panašus į jos (5 t., b. l. 8-12). Taigi nors buto bei asmens kratų protokoluose dalis užfiksuotų aplinkybių ir nėra teisingos, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti A. B. parodymus kaip nepatikimus.

24. Tolesnėje apeliacinio skundo dalyje nuteistosios R. S. gynėjas akcentuoja esant neaišku, kokiu būdu iš A. B. buvo paimtos narkotinės medžiagos, kadangi kratos protokole jos neįrašytos, poėmio ar savanoriško daiktų protokolo baudžiamojoje byloje nėra. Pažymėtina, kad įsigytas narkotines medžiagas policijos pareigūnams savanoriškai pateikė pati A. B., tai užfiksuota ir tarnybiniame pranešime, tačiau gynėjas pagrįstai nurodo, kad šis veiksmas turėjo būti įformintas atskiru procesiniu dokumentu. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad A. B. pateiktos narkotinės medžiagos buvo supakuotos į paketą Nr. 451552, kuris pagal vyresniojo tyrėjo E. M. užduotį atlikti objektų tyrimą pateiktas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui. Atlikus tyrimą ant lankstinukų buvo rasti A. B. biologiniai pėdsakai. Nekyla abejonių, kad narkotines medžiagas A. B. perdavė K. S., tai patvirtino abi nuteistosios. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. buvo sulaikyta netrukus po narkotinių medžiagų įsigijimo ir šias medžiagas iš karto pateikė pareigūnams, tai, kad medžiagos buvo sudėtos į paketą ir tas pats paketas su medžiagomis vėliau pateiktas tyrimui, be to, vertinant tai, kad daugiau jokių kitų medžiagų asmens kratos metu nebuvo rasta, o bute atliktos kratos metu paimtos medžiagos supakuotos atskirai, nekyla abejonių, kad tyrimui buvo pateiktos būtent iš K. S. gautos narkotinės medžiagos. Kaip minėta, narkotinių medžiagų paėmimo veiksmas turėjo būti užfiksuotas ne tik tarnybiniame pranešime, bet ir atskirame procesiniame dokumente, tačiau toks pažeidimas kaip ir kiti kratos protokoluose esantys neatitikimai nesudaro pagrindo abejoti nustatytų faktinių aplinkybių teisingumu ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

25. Gynėjas akcentuoja ir tai, kad jo ginamoji R. S. savo kaltės niekada nepripažino ir dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo nuteista remiantis tik prielaidomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems teiginiams. Pirma, kaip jau minėta anksčiau, A. B. nuosekliai tvirtino dėl narkotinių medžiagų pirkimo susitarusi būtent su R. S., o jai atvykus į namus narkotines medžiagas perdavė K. S.. Nors R. S. ir tikino nieko nežinojusi apie kratos metu bute rastas narkotines medžiagas ir tik vėliau dukra jai papasakojo apie jų perdavimą A. B., tokie parodymai prieštarauja kitai bylos medžiagai. Be nuteistosios A. B. parodymų R. S. parodymus aiškiai paneigia ir specialistų atlikti tyrimai, kurių išvadose konstatuota, kad ant iš buto kratos metu paimto maišelio, kuriame buvo narkotinės medžiagos, fragmentų rasti R. S. ir K. S. priklausantys biologiniai pėdsakai (1 t., b. l. 186). Be to, specialistų atlikti tyrimai patvirtino, kad nei R. S., nei K. S. organizme nėra kratos metu rastų narkotinių medžiagų vartojimo pėdsakų (2 t., b. l. 88, 143). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir K. S. parodymų dalį apie tai, kad tai ji savarankiškai atsinešė narkotines medžiagas į mamos butą ir jas perpylė į bute rastą kitą maišelį, kas galėtų paaiškinti R. S. pėdsakų atsiradimą. Čia tikslinga pastebėti, kad šioje dalyje pati K. S. nurodė prieštaringas aplinkybes apie narkotinių medžiagų perpylimą. Ikiteisminio tyrimo metu pastaroji pirmiausia išvis neigė atlikusi bent kokius nusikalstamus veiksmus, tikino, kad jai nežinomos aplinkybės dėl bute rastų narkotinių medžiagų (2 t., b. l. 67-68). Praėjus beveik metams nuo pirmos apklausos K. S. jau dėstė kitokią poziciją, t. y. teigė, kad iš rankinės traukiant maišelį su narkotinėmis medžiagomis, šis suplyšo ir dalis medžiagų išbyrėjo, dėl to jas perpylė į kitą maišelį. Be to, nurodė, jog kiti asmenys maišelio plyšimo nematė, nors vėliau tvirtino, kad A. B. vis tik galėjo matyti. Čia pastebėtina, kad A. B. nė vienoje apklausoje nepatvirtino apeliantės K. S. nurodomų aplinkybių. Priešingai, pastaroji teigė, kad jai padėjus pinigus, K. S. atnešė jau sufasuotas narkotines medžiagas. Pažymėtina ir tai, kad nei ant K. S., nei ant A. B. paimtų rankų nuoplovų nebuvo rasta narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šios aplinkybės vėlgi paneigia K. S. parodymus apie atsinešto maišelio plyšimą, narkotinių medžiagų išbyrėjimą bei perpylimą į kitą, mamos namuose rastą maišelį, bei patvirtina A. B. nurodytas aplinkybes. Be kita ko, grindžiant nuteistosios R. S. pagrįstai vadovautasi ne tik A. B. parodymais, specialistų atliktais tyrimais, bet ir jos buvusio sutuoktinio parodymais. Kaip liudytojas apklaustas T. B. patvirtino, kad A. B. važiuodavo tvarkyti butą pas romų tautybės moterį, kaip vėliau nustatyta R. S., ir dažnai grįždavo apsvaigusi. Mano, kad narkotines medžiagas pirkdavo už jo duotus pinigus (4 t., b. l. 87-92). Tokie liudytojo parodymai sutampa su A. B. nurodytomis aplinkybėmis ir taip pat netiesiogiai patvirtina išvadas nuteistųjų veiksmuose buvus tikslą platinti narkotines medžiagas. Paminėtina, kad ir pati R. S. buvo nurodžiusi, jog A. B. tvarkė jos butą. Nors R. S. ir tikino, kad už tvarkymo paslaugas ji mokėjo A. B., neigdama pardavusi šiai narkotines medžiagas, tačiau pabrėžtina, kad R. S. niekur nedirbo, gaudavo tik nedidelę pašalpą, kas vėlgi kelia abejones jos parodymais dėl buto tvarkymo už piniginį atlygį. Tokiu būdu nuoseklūs A. B. parodymai, specialistų išvados, policijos pareigūnų parodymai ir tarnybiniai pranešimai, taip pat liudytojo T. B. parodymai, surastų narkotinių medžiagų kiekis ir laikymo sąlygos sudaro vientisą ir logišką įvykių seką, kuri leidžia daryti išvadą, kad nuteistosios laikė narkotines medžiagas, turėdamos tikslą jas platinti, o K. S. dalį jų ir išplatino A. B..

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad R. S. ir K. S. buvo inkriminuotas ir kaltinime nurodytų narkotinių medžiagų įgijimas bei gabenimas. Vis dėlto, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgytos ir kaip gabentos narkotinės medžiagos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais liko nenustatyta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad R. S. ir K. S., veikdamos bendrininkų grupe, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, turėdamos tikslą parduoti ir taip pasipelnyti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir atgabeno į R. S. gyvenamąją vietą narkotines medžiagas, kur jas laikė ir vėliau K. S. dalį jų išplatino A. B.. Pažymėtina, kad ikiteisminiame tyrime atliktos pirminės apklausos metu K. S. apskritai neigė visas įtarime inkriminuotas aplinkybes. Vėliau jau pasakojo, kad maišelį su narkotinėmis medžiagomis rado romų centre, netoli pirties, kai važiavo pasiimti močiutės daiktų. Teisiamojo posėdžio metu K. S. aiškino narkotines medžiagas radusi pirtyje, o vėliau teigė, kad jos rastos šalia pirties. Be tokių nenuoseklių nuteistosios K. S. parodymų byloje nėra jokių kitų duomenų, susijusių su narkotinių medžiagų įgijimu ir gabenimu. Tokiu būdu lieka nenustatytos savarankiškų alternatyvių veikų – įgijimo ir gabenimo – aplinkybės ir šie K. S. ir R. S. veiksmai, be kita ko, ir už kuriuos pastarosios nuteistos, yra neįrodyti. Nagrinėjamu atveju nesant galimybių pašalinti nurodytų abejonių dėl narkotinių medžiagų įgijimo bei gabenimo, iš skundžiamo nuosprendžio šalintinos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir gabenimo. Tai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą nuosprendį, tačiau toks alternatyvaus požymio pašalinimas neturi reikšmės nuteistųjų nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, kadangi byloje surinktais, ištirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais pagrįstai konstatuota, kad nuteistosios neteisėtai laikė narkotines medžiagas, turėdamos tikslą jas platinti ir dalį jų išplatino.

27. Gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad R. S. nuteista už narkotinių medžiagų platinimą, nors kaltinime nurodytu laiku jos namuose nebuvo, todėl ji negalėjo išplatinti kaltinime nurodytų medžiagų A. B.. Visgi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnį kyla ne tik už platinimą, bet ir už narkotinių medžiagų laikymą, turint tikslą jas platinti. Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas aiškinamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2011, 2K-421/2012, 2K-228-511/2017). Neteisėto laikymo veikai konstatuoti nėra svarbi narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo vieta, jei nustatoma, kad šios medžiagos buvo kaltininko žinioje. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikymu pripažįstamas ne tik medžiagų turėjimas su savimi, bet ir jų turėjimas patalpoje ar kitoje vietoje. Iš anksčiau aptartų įrodymų visumos galima daryti išvadą, kad narkotinės medžiagos buvo tiek R. S., tiek ir K. S. žinioje. Iš kaltinimo formuluotės matyti, kad R. S. buvo inkriminuotas tik disponavimas narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, o K. S. dar ir jų išplatinimas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, jog R. S. savo veiksmais neišplatinus narkotinių medžiagų, ji negalėjo būti pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

28. Nors nuteistosios R. S. gynėjo apeliaciniame skunde nuteistajai paskirta bausmė ir nėra ginčijama, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir dėl bausmės skyrimo, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino tinkamai ir paskyrė teisingą bausmę. Nuteistoji padarė tyčinį baigtą sunkų nusikaltimą, nusikalto ne atsitiktinai, praeityje jau buvo teista už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, pastarajai du kartus buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kurie nutraukti nesurinkus pakankamai jos kaltę patvirtinančių duomenų, nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Galima pastebėti, kad R. S. šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, kas atitinka BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nuteistosios gynėjo skundą, nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimas ir tuo pagrindu nuteistosios teisinės padėties pasunkinimas, nėra galimas. Tiek šioje pastraipoje, tiek skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl bausmės skyrimo R. S. išdėstyti motyvai, leidžia daryti išvadą, kad nuteistajai paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bausmė, nėra per griežta ir ją švelninti nėra jokio pagrindo.

Dėl nuteistajai K. S. paskirtos bausmės

29. Ankstesniais argumentais, išdėstytais šio nuosprendžio 10 – 15 pastraipose, teisėjų kolegija jau pasisakė tiek dėl apeliančių K. S. ir jos gynėjos, taip pat nuteistosios R. S. gynėjo skunduose keliamo klausimo, susijusio su kriminalinės žvalgybos duomenimis, taip pat dėl nuteistosios A. B. parodymų, pareigūnų veiksmų, todėl toliau nagrinėtini skundo argumentai, kuriais nesutinkama su nuteistajai K. S. paskirta bausme.

30. Iš apeliacinio skundo matyti, kad pirmiausia ginčijama K. S. paskirta bausmė pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį (BK redakcija iki 2023 m. birželio 1 d.), pažymint, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino nuteistosios prisipažinimo, taip pat to, kad buvo atlyginta žala, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad dėl šios nusikalstamos veikos nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, nors pačios K. S. parodymai patvirtina, kad ji dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kalta, t. y. nurodė, kad užėjusi į parduotuvę „P.“ pamatė vyrišką megztinį be apsauginio magneto, dėl to nutraukė prekinį ženklą, o megztinį įsidėjo į savo rankinę ir išėjo pro kasą nesusimokėjusi. Dėl šio įvykio labai gailisi (3 t, b. l. 34-35). Papildomai apklausiama pastaroji liko prie savo parodymų, nurodė labai besigailinti dėl savo poelgio (3 t., b. l. 39). Teisiamojo posėdžio metu K. S. taip pat prisipažino ir gailėjosi dėl pasikėsinimo pavogti megztinį, patvirtino savo ankstesnius parodymus (4 t., b. l. 87-92). Jos nuoširdų gailėjimąsi patvirtina ir žalos atlyginimas parduotuvei „P.“. Pažymėtina, kad UAB „P.“ pareiškime bei vyriausiojo patrulio E. V. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad prekė buvo sugadinta. Šios aplinkybės neginčijo ir K. S., nurodžiusi, kad nutraukė megztinio prekinį ženklą, dėl sugadintos prekės ji atlygino parduotuvei padarytą žalą. Taigi esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas pripažinti, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, K. S. atsakomybę lengvina aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose.

31. Atkreiptinas dėmesys, kad K. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį buvo paskirta 15 parų arešto bausmė, nors veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kėsintasi pagrobti turtą, kuris tik nežymiai viršija nedidelės vertės turto ribą, be to, nustatytos ir dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kas parodo, jog už baudžiamąjį nusižengimą paskirta griežčiausia arešto bausmė yra aiškiai neteisinga, todėl keičiama į baudos bausmę, nustatant minimumui artimą baudos dydį – 20 MGL (1 000 Eur).

32. Nesutinkant su bausme, paskirta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino K. S. nuoširdaus prisipažinimo kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nors nuteistoji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu pakankamai aiškiai papasakojo visas aplinkybes, susijusias su jai inkriminuota nurodyta nusikalstama veika. Visgi pritarti tokiems argumentams nėra pagrindo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu K. S. visiškai nepripažino padarytos nusikalstamos veikos (2 t., b. l. 67-68). Vėlesnės apklausos metu ir pirmosios instancijos teisme nurodė kalta prisipažįstanti, tačiau aiškino, kad tai ji viena laikė ir vėliau išplatino narkotines medžiagas, teigė, kad jos motina R. S. apie tai nieko nežinojo. Be to, apeliantė davė akivaizdžiai neteisingus parodymus apie maišelio plyšimą, narkotinių medžiagų perpylimą, kas klaidino ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus, vėliau ir teismą bei neprisidėjo prie teisingo bylos išnagrinėjimo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai jis pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, o nusikalstamai veikai esant padarytai kartu su bendrininkais – atskleidžia ir bendrininkų atliktus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-303-2023). Nagrinėjamu atveju K. S. gi visiškai neatskleidė kitos bendrininkės veiksmų ir, stengdamasi juos nuslėpti, šioje dalyje davė klaidinančius parodymus, siekdama palankesnės bylos baigties R. S. Toks elgesys nesudaro pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

33. Apeliaciniame skunde, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymu, yra prašoma švelninti nuteistajai K. S. paskirtą bausmę ir paskirti jai švelnesnę bausmės rūšį –laisvės apribojimą arba atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

34. Nurodoma, kad K. S. baudžiamojon atsakomybėn traukiama antrą kartą, anksčiau buvo nuteista dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, kai ji gynė nėščią savo seserį, tačiau pagal teismo nuosprendį visiškai atlygino nukentėjusiajai priteistą neturtinę žalą bei atliko ir kitą bausmės dalį – išdirbo 40 val. socialines paslaugas teikiančiame subjekte. Akcentuojami ir stiprūs K. S. socialiniai ryšiai – ištekėjusi, su sutuoktiniu augina neįgalų 6 metų sūnų (jam nustatyta sunki autizmo forma), kuriam būtina nuolatinė priežiūra, sūnaus stebėjimui skiria daug asmeninio dėmesio, yra dirbanti, stengiasi kiek įmanoma užtikrinti finansines lėšas sūnaus gydymui, socialinei reabilitacijai ir pan.

35. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tuo atveju, jeigu straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pagal teismų praktiką šis bausmės švelninimo pagrindas, jo taikymo išimtinumas sietini su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-29-788/2020, 2K-119-689/2020, 2K-169-458/2020, 2K-201-788/2021, 2K-233-976/2021). Iš esmės BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, kai net ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis.

36. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. S. BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistoji, veikdama bendrininkų grupe kartu su R. S., padarė sunkų nusikaltimą (veikiant tiesiogine tyčia), susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Nusikalstama veika baigta, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat buvo atsižvelgta į nuteistosios asmenybę charakterizuojančius duomenis – dirbanti, teista vieną kartą, bausta administracine tvarka, jauno amžiaus, ištekėjusi, turi mažametį vaiką. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visuma neparodo daug mažesnio nuteistosios ir jos padaryto nusikaltimo pavojingumo, todėl K. S. paskyrė laisvės atėmimo bausmę aštuoneriems metams.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad K. S. paskirta BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra nors ir minimalaus dydžio, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju nėra teisinga, todėl, vadovaujantis teisingumo principu ir bausmės paskirtimi, siekiant užtikrinti visus bausmei keliamus tikslus, o ne tik vieno iš jų – nubaudimo, realizavimą, yra pagrindas, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skirti švelnesnę bausmės rūšį nei įstatymo numatytą laisvės atėmimo bausmę.

38. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Vienas iš teisingumo principo aspektų yra tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Kita vertus, teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Negali būti pamiršta ir taikinamoji teisingumo funkcija, t. y. tai, kad teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimai). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-788-2021).

39. Sprendžiant dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas kaip itin reikšmingos vertintinos toliau aptartinos šioje byloje nustatytos aplinkybės, į kurias, kaip galima matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, detaliau neatsižvelgė, t. y. nevertino, kaip tokia bausmė paveiks K. S. šeimos ryšius (bendravimą su sudėtingą negalią turinčiu mažamečiu vaiku), jos pačios resocializaciją bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tuo pačiu čia pabrėžtina, jog kasacinis teismas pritaria tokiai praktikai, kai teismai į bausmę žiūri ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę, kai dėmesys atkreipiamas ir į kaltininko šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės, t. y. tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse, ir taip išreiškia šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumą įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017, 2K-126-693/2018).

40. Pirmiausia sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nuosprendyje neteisingai nurodyta, jog aplinkybės, susijusios su apeliantės auginamu neįgaliu vaiku, egzistavo dar ir iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo. Byloje pateikti objektyvūs duomenys patvirtina, jog K. S. mažamečiui sūnui vaikystės autizmas, kalbos supratimo sutrikimas, specifinis judesių raidos sutrikimas (4 t., b. l. 57, 146-149, 153-161) buvo nustatyti ženkliai vėliau nei nuteistoji nusikalto, t. y. vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui, trukusiam daugiau nei dvejus metus. Neįgalumo lygis nustatytas bei neįgaliojo pažymėjimas vaikui išduotas taip pat tik 2021 m. spalio 14 d. (4 t., b. l. 163-167). Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad K. S., tik pastebėjusi sūnaus raidos sutrikimus, nedelsdama kreipėsi dėl jo raidos sutrikimų įvertinimo, reabilitacijos, kas patvirtina nuteistosios atsakingą ir nuoseklų rūpinimąsi savo mažamečiu vaiku. Galima spręsti, kad pati nuteistoji deda maksimalias pastangas įgyti žinių bei gebėjimų, galinčių padėti auginti sutrikimą turintį sūnų, pati lankė konsultacijas vaiko elgesio ir emocijų valdymo, dėmesio, bendravimo ir savarankiškumo skatinimo klausimais (4 t., b. l. 172-173). Bylos duomenimis nustatyta, kad K. S. yra dirbanti, susituokusi (4 t., b. l. 140), kartu su sutuoktiniu ir sūnumi gyvena atskirame būste, abiejų tėvų dėmesys orientuotas į sūnų, nenustatytas netinkamas vaiko auklėjimas ar nepalankios gyvenimo sąlygos. Byloje esantys gausūs medicininiai dokumentai, kuriuose, be kita ko, išdėstytos betarpiškai su nuteistosios sūnumi dirbančių specialistų išvados, patvirtina, kad mažametis vaikas sunkiai toleruoja atsiskyrimą nuo tėvų, yra itin stipriai prisirišęs prie mamos, kuri dalyvauja tiek specialistams teikiant kompleksinę pagalbą, tiek ir pati savarankiškai ugdo vaiką, o ryšių nutrūkimas su artimiausiu žmogumi mažamečiui vaikui su nustatytais tokio pobūdžio sutrikimais turėtų itin neigiamų pasekmių. Medicininiuose gydytojų išrašuose nurodoma, kad D. (D.) B. yra labai prisirišęs prie savo mamos, pastarųjų ryšys yra labai stiprus, berniukui svarbu, kad mama būtų šalia, nutrūkus ryšiui su ja, tai labai neigiamai paveiktų vaiko raidą, sveikatą ir gyvenimo kokybę (4 t., b. l. 146, 147-149, 153-156, 157-161). Pabrėžtina ir tai, kad nepaisant sūnui diagnozuoto sudėtingo sutrikimo, dėl kurio vaikui yra reikalingas ypatingai didelis dėmesys, jį būtina vesti į užsiėmimus bei pratybas, taip pat jam yra taikomos skirtingos reabilitacinės programos, K. S. nuo 2021 m. gruodžio 3 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) pedagogo padėjėja (4 t., b. l. 76). Šios įstaigos pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistoji ne kartą kėlė savo kvalifikaciją, yra charakterizuojama išskirtinai teigiamai, jai buvo pakeista darbo sutartis, pakeltas atlyginimas (4 t., b. l. 75, 77, 98, 128, 143-145). Be to, K. S. yra išklausiusi seminarą ir atlikusį praktiką, susijusią su grožio procedūromis (4 t., b. l. 141-142), o nuo 2023 m. birželio 13 d. vykdo individualią veiklą pagal dvi veiklos sritis (kirpyklų ir grožio salonų veiklą; kitas, niekur nepriskirtas, švietimas). Taip pat nuteistoji aktyviai dalyvauja ir savanorystės veikloje (Maisto banko akcijose, profesinio orientavimo veiklose), kituose projektuose, skirtuose romų tautybės moterų integracijai (Vilniaus miesto savivaldybės finansuotame projekte „(duomenys neskelbtini)“), daug bendrauja su žiniasklaida, dalindamasi savo patirtimi, įsitraukdama į iniciatyvas, nukreiptas į nuostatų apie romų bendruomenes keitimui. Tikslinga pastebėti, kad po nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, K. S. įsitraukė į sveiko gyvenimo būdo bei narkotikų prevencijos veiklas jaunimui, padeda rengti prezentacijas ir pristatymus jaunuoliams ir vaikams apie rūkymo, alkoholio ir narkotikų žalą, gilino žinias Vilniaus visuomenės sveikatos centro rengtose paskaitose apie narkotikus ir jų prevenciją, vėliau padėjo rengti individualius pagalbos planus polinkį į narkotikų vartojimą turintiems asmenims, palaikė ryšį su reabilitacijos centrais (5 t., b. l. 151-152, 153).

41. Visų šių anksčiau aptartų aplinkybių, atsiradusių jau po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, kontekste teisėjų kolegija turi pagrindą spręsti, kad objektyviais bylos duomenimis nustatytos aplinkybės, susijusios su nuteistosios mažamečio vaiko liga, K. S. nuosekliu įsitraukimu į sūnaus vystymosi, reabilitacijos procesus, motinos ryšio bei vaidmens svarba, atsižvelgiant į vaiko raidos diagnozę, emocinės būklės ypatumus, taip pat aplinkybės, atskleidžiančios pačios nuteistosios aktyvias pastangas būti pilnaverčiu ir socialiai atsakingu visuomenės nariu, yra itin svarbios bei sudarančios pagrindą konstatuoti, kad BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės (net ir minimalios trukmės) paskyrimas šiuo atveju prieštaraus teisingumo principui ir neužtikrins bausmės paskirties. Dėl ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės nutrūktų nuteistosios ryšiai su šeima, lėtine liga sergančiu mažamečiu sūnumi ir tai turėtų neigiamos įtakos ne tik pačios nuteistosios resocializacijai, bet ir jos sūnaus raidai. Pažymėtina ir tai, kad iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo K. S. nebuvo teista (skundžiama nuosprendyje nurodyta priešinga išvada yra klaidinga), nėra jokių duomenų, kad pastaroji anksčiau ar po padaryto nusikaltimo būtų disponavusi narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, iš nuteistosios A. B. parodymų matyti, jog ši būtent R. S. įvardino kaip pagrindinį asmenį, parūpindavusią jai narkotinių medžiagų. Be to, dalis narkotinių medžiagų iš karto po jų pardavimo A. B. pateko pareigūnų žinion, kita dalis paimta kratos metu ir dėl šios nusikalstamos veikos kitiems asmenims realių neigiamų pasekmių nesukėlė (tai, kad nurodyta situacija susiklostė įsikišus teisėsaugos pareigūnams, nepaneigia, kad tokia aplinkybė apskritai turi likti neįvertinta). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus K. S. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į tai, kad ši bausmės rūšis skiriama vietoje ilgalaikio laisvės atėmimo už sunkaus nusikaltimo padarymą, tikslinga nustatyti maksimalų laisvės apribojimo bausmės terminą. Spręstina, kad paskyrus K. S. maksimalios trukmės laisvės apribojimo bausmę, kartu paskiriant į nuteistosios asmenybę orientuotus nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktuose, 7 dalyje, numatytus įpareigojimus, taip pat pareigą auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata ir išlaikyti jį, bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, teigiamai paveikiant nuteistąją, užtikrinant jai realias galimybes pasitaisyti, o taip pat užtikrinant nuteistosios mažamečio vaiko interesus.

Kiti klausimai

42. Pažymėtina, jog skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad A. B. už įsigytas narkotines medžiagas – karfentanilį, kurio bendroji masė yra 0,000539 g, ir metadoną, kurio bendroji masė yra ir 0,055 g, sumokėjo 80 Eur. Tai, kad buvo sumokėta būtent tokia pinigų suma, nuteistoji A. B. parodė apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje. Vis dėlto skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta kaip nusikalstamos veikos rezultatą konfiskuoti 84 Eur, nurodant, kad tai yra A. B. sumokėta pinigų suma už narkotines medžiagas (tuo tarpu nuosprendžio aprašomojoje dalyje, dėstant įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodoma, kad narkotinės medžiagos įsigytos už 80 Eur). Pažymėtina, kad pati A. B. aiškino, kad jos įsigytų narkotinių medžiagų kiekis turėtų kainuoti 84 Eur, tačiau ji sumokėjo tik 80 Eur banknotais (jie kartu su kita pinigų suma buvo rasti kratos metu) ir papildomai dar padavė cigarečių pakelį. Taigi nuosprendžio dalis, kuria iš viso konfiskuoti 84 Eur neatitinka nustatytų aplinkybių ir faktiškai sumokėtos pinigų sumos, ir konfiskuotina suma mažintina iki 80 Eur, kurie buvo gauti iš nusikalstamos veikos.

43. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nuteistosios K. S. gynėja advokatė pateikė prašymą nutraukti baudžiamosios bylą dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje. Toks prašymas motyvuojamas tuo, kad nuteistosios pasikėsinto pagrobti turto vertė tik nežymiai viršija įstatyme numatytą 3 MGL dydžio sumą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė, be to, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įstatymų leidėjas dvigubai padidino nedidelės vertės turto maksimalią ribą, tvirtinama, kad pagal baudžiamojo įstatymo teisinę prigimtį ir sisteminį teisės normų vertinimą nuteistosios veiksmuose nėra jai inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių. Akivaizdu, kad pateiktas prašymas yra nepagrįstas. Pabrėžtina, kad įsigalioję BK pakeitimai nepanaikino baudžiamosios atsakomybės už didesnio nei 3 MGL svetimo turto pagrobimą. Tiek iki 2023 m. birželio 1 d., tiek ir po nurodytos datos baudžiamoji atsakomybė kyla pagrobus nedidelės vertės turtą, kurio dydis šiuo metu yra nuo 3 iki 10 MGL. Nagrinėjamu atveju K. S. pasikėsino pagrobti 169,99 Eur vertės turtą, kuris viršija 3 MGL dydį, todėl nėra jokio pagrindo pritarti gynėjai, kad nuteistosios veiksmuose nėra nurodytos nusikalstamos veikos požymių. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynėja prašė nuteistosios veiką vertinti bent jau kaip mažareikšmę, su kuo vėlgi negalima sutikti. Tuo tikslu nurodytina, jog klausimas dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo galimas spręsti tik asmeniui padarius nusikaltimą, kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju K. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais,

nusprendžia:

nuteistosios K. S. ir jos gynėjos advokatės Eglės Latauskienės bei nuteistosios R. S. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nuosprendį pakeisti:

iš įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių pašalinti tai, kad R. S. ir K. S. neteisėtai įgijo ir gabeno 0,509 g narkotinės medžiagos – metadono ir 0,004671 g narkotinės medžiagos – karfentanilio.

Pripažinti, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, nuteistosios K. S. atsakomybę lengvina aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose.

K. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, paskirti 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą.

K. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktais, 7 dalimi (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.), K. S. įpareigoti: 1) tęsti darbą arba nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 8 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata ir išlaikyti jį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir K. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, iš nuteistosios R. S. konfiskuoti kratos, atliktos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu paimtus 80 Eur, o likusią pinigų sumą – 1 115 (vieną tūkstantį šimtą penkiolika) eurų – grąžinti nuteistajai R. S.

Išaiškinti nuteistajai K. S., kad ji privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) vykdyti nustatytus įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalis).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis