Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės ir Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

išteisintojo E. K. gynėjui advokatui Haroldui Juškai, išteisintosios E. G. gynėjui advokatui Žilvinui Kalinauskui, išteisintojo M. Š. gynėjui advokatui Edgarui Jautakiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Almos Markvaldienės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

– E. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

– E. G. išteisinta pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, jai nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

– M. Š. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, prokurorės apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo posėdyje proceso dalyvių pateiktus argumentus bei paaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl neteisingai įvertino E. K., E. G. ir M. Š. padarytų veiksmų pobūdį, neatskleidė jų tyčios turinio. Apygardos teismo išvados dėl išteisintųjų nekaltumo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra paremtos visapusišku nustatytų aplinkybių įvertinimu, išteisintųjų parodymai vertinti suteikiant jiems prioritetą prieš kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, kas lėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad E. G. pagrįstai išteisinta pagal BK 183 straipsnio 1 dalį bei 223 straipsnio 1 dalį, tačiau apygardos teismo motyvai dėl jos išteisinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, dėl ko jie keistini, o likusi Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 303 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).

6. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pažymėjo, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes ir teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus, o siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, teismas turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėti baudžiamąją bylą taip, kad joje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai).

Dėl 5000 Eur pasisavinimo (BK 183 straipsnio 1 dalis)

7. Šioje byloje tiek E. K., tiek E. G. kaltinimai buvo pareikšti dėl tų pačių pinigų, t. y. dėl svetimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto – 5 000 Eur pasisavinimo.

8. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą arba jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, o to paties straipsnio 2 dalyje, be kitų kvalifikuojamųjų požymių, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagal teismų praktiką objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, akcininkas neturi turtinės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti įmonės turtu kaip nuosavu, todėl vien asmens einamos pareigos bendrovėje nesuteikia jam teisės disponuoti įmonės turtu kaip savo. Ši nuostata pagrįsta uždarosios akcinės bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisiniu statusu ir nuostata, kad bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių, taip pat ir vienintelio akcijų savininko, turto. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-138/2014 ir kt.). Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją turto pasisavinimas galimas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. nustačius, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą ar žinioje esantį turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu ar turtine teise, numato, kad dėl to savininkas ar teisėtas valdytojas šio turto ar turtinės teisės neteks, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-234-942/2015, Nr. 2K-148/2013, Nr. 2K-106/2013, Nr. 2K-93/2013, Nr. 2K-7-198/2008 ir kt.). Apie kaltės turinį sprendžiama, inter alia (be kita ko), atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.); ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373-696/2016, Nr. 2K-154-976/2017).

9. E. K. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, neigė, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Jis paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 20 d. kratos metu buvo paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos fragmentai (dalis dokumentų), o visos piniginės operacijos (tiek 5 000 Eur avanso iš E. D. paėmimas, tiek grynaisiais pinigais iš banko sąskaitos paimtų bei į jo asmeninę banko sąskaitą kaip avansas ūkio išlaidoms pervestų iš viso 26 080 Eur) yra pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad E. K. parodymų nepatvirtina jokie byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

10. E. K. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, patvirtina iš dalies paties E. K. bei E. G. parodymai, 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimas panaudoti informaciją kitoje baudžiamojoje byloje (t. 4, b. l. 169–171), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis dėl kratos (t. 4, b. l. 184–185), 2017 m. gruodžio 20 d. Kratos protokolas (t. 4, b. l. 186–188), liudytojo V. G. parodymai (t. 12, b. l. 128–131), specialistės L. J. parodymai (t. 11, b. l. 51–55), Specialisto išvada (t. 8, b. l. 26–64), iš dalies liudytojos I. T. parodymai. Nurodytus įrodymus (išskyrus liudytojo V. G. paaiškinimus) pirmosios instancijos teismas vertino selektyviai, aptardamas tik E. K. teisinančias aplinkybes, tačiau visiškai nevertindamas aplinkybės, kad minėti įrodymai paneigia E. K. poziciją tiek dėl kratos metu paimtų buhalterinės apskaitos dokumentų vientisumo, tiek ir dėl pinigų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų įtraukimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

11. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo byloje, kad 5 000 Eur avansas buvo perduotas E. K.. Šią aplinkybę apklausiami pirmosios instancijos teisme patvirtino tiek E. K. su E. G. (t. 11, b. l. 112, 114–115), tiek ir liudytoju apklaustas E. D. (t. 11, b. l. 42). Be to, faktas dėl šių pinigų perdavimo įtvirtintas ir 2018 m. sausio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartyje (t. 2, b. l. 123–134). E. D. taip pat parodė, kad jokia preliminari ar rankpinigių sutartis pasirašyta nebuvo, o ar gavo kokį pinigų mokėjimą patvirtinantį dokumentą, nepamena (t. 1, b. l. 108–109). Tačiau jau ikiteisminio tyrimo metu E. K. teigė, kad tyrimui nebuvo pateikta Kasos knyga už tą laikotarpį, kai jis iš E. G. paėmė 5 000 Eur avansą (t. 10, b. l. 135). Analogiškai paaiškino ir pirmosios instancijos teisme papildomai nurodydamas, kad visi pinigai buvo apskaityti ir nė vieno euro jis nepasisavino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo perduoti naujiems savininkams, o visi kaltinime nurodyti dokumentai buvo perduotoje buhalterinėje apskaitoje (t. 11, b. l. 110–112). Tos pačios pozicijos, kad į bylą buvo pateikti ne visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, o tik jų fragmentai, laikėsi ir E. G. (t. 11, b. l. 114–116). Be to, abu išteisintieji nurodė, kad kratos metu buvo ieškoma ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, o E. G. papildomai nurodė, kad kratos metu Kasos knyga dar buvo nesuvesta, nes duomenys tuo metu iš „MS Excel“ buvo perkeliami į buhalterinės apskaitos programą. Duomenis perkėlinėjo ji ir I. T.. Apygardos teismas vadovavosi šiais išteisintųjų parodymais, visiškai neatsižvelgdamas į juose esančius prieštaravimus, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą išteisinti E. K. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

12. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai paneigia nuteistųjų paaiškinimus, kuriais patikėjo pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į byloje esančius ir šią versiją paneigiančius įrodymus dėl 2017 m. gruodžio 20 d. kratos metu ieškotų dokumentų apimties. 2019 m. gruodžio 17 d. nutarime panaudoti informaciją kitoje baudžiamojoje byloje nurodoma, kad FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos viršininko R. U. 2019 m. gruodžio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-6-00005-17 medžiaga. Nutarime išvardinti ikiteisminiam tyrimui Nr. 03-6-00045-19 reikšmingi ikiteisminio tyrimo Nr. 01-6-00005-17 medžiagoje esantys duomenys (t. 4, b. l. 169–171). Iš byloje esančios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties matyti, kad kratą nutarta daryti E. K. gyvenamojoje vietoje, darbo vietoje bei jo naudojamuose automobiliuose, „kur gali būti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai, galintys turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti <...> su įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiję dokumentai bei nusikalstamu būdu gauti grynieji pinigai“ (t. 4, b. l. 184–185). Iš 2017 m. gruodžio 20 d. kratos protokolo matyti, kad krata buvo atlikta E. K. darbo vietoje. Protokolo skiltyje „Kratos atlikimo eiga“ nurodyta, kad kratos metu buvo paimta „<...> UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalis buhalterinės apskaitos registrų ir banko sąskaitos išrašai“ (t. 4, b. l. 186–188). Nurodytos aplinkybės paneigia E. K. ir E. G. parodymus, kad kratos atlikimas nesusijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nepaisant to, apygardos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad 2017 m. gruodžio mėn. FNTT pareigūnai vykdė kratą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos. Akivaizdu, kad apygardos teismas selektyviai vertino byloje esančius įrodymus, pirmenybę suteikdamas prieštaringiems E. K. ir E. G. parodymams, todėl tokia jo išvada laikytina nepagrįsta ir prieštaraujančia byloje esantiems įrodymams.

13. E. K. ir E. G. taip pat laikėsi pozicijos, kad minėtos kratos metu buvo paimti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos fragmentai, be to, E. G. teigė, kad vykdant kratą ji tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą iš „MS Excel“ perkėlinėjo į buhalterinės apskaitos programą. Siekiant išsiaiškinti aplinkybes, ko būtent ieškojo pareigūnai ir ką jie paėmė 2017 m. gruodžio 20 d. kratos metu, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2023 m. vasario 28 d. teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas V. G., kuris paaiškino, kad dalyvavo 2017 m. gruodžio 20 d. atliekant kratą. Buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, susijęs su Vilniuje esančia kredito unija. Buvo ieškoma duomenų apie tam tikrų piniginių lėšų iš kredito unijos įliejimą į įmones, kuriose atliekamos kratos ieškant su tuo susijusių buhalterinės apskaitos dokumentų. Patalpose buvę pirminiai dokumentai buvo sudėti ir susegti lentynose. Sutikrinus juos su kompiuteryje esančiais dokumentais, nebuvo pastebėta neatitikimų. Specialistas nurodė nematęs, kad būtų vedama buhalterinės apskaitos programa, kadangi Kasos knyga ir avansinė apyskaita buvo išimta ir pateikta „MS Word“ formate. Kasos operacijų nebuvo daug. Buhalterinė apskaita nebuvo vedama, buvo registrai, išrašytos ir gautos sąskaitos, kasa ir avansinė apyskaita, atskiros lentelės. Nutarties (kurios pagrindu atliekama krata) esmė buvo pasakyta žodžiu (t. 12, b. l. 128–131). Dėl dokumentų vientisumo ir/ar jų fragmentiškumo taip pat paaiškino ir Specialisto išvadą parengusi specialistė L. J., kuri buvo apklausta pirmosios instancijos teisme. Teisiamojo posėdžio metu patvirtino Specialisto išvadą ir paaiškino, kad Kasos knyga vedama nuosekliai. Paprastai ji būna vedama viena, tačiau atskirais atvejais gali būti ir kelios kasos knygos, jei yra kita valiuta, tačiau nagrinėjamu atveju tokios informacijos nebuvo (t. 11, b. l. 51–55). Kaip matyti iš tyrimui pateiktos Specialisto išvados, skiltyje „Kasa“ (Specialisto išvados 5 lapas) nurodyti tyrimui pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasos knygoje nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. įrašyti duomenys. Kaip ir nurodė specialistė, Kasos knygoje duomenys nuosekliai suvesti nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., surašant dokumentų rekvizitus – datą, dokumento numerį, operacijos turinį, išlaidas (t. 8, b. l. 26–64). Aptarti duomenys patvirtina aplinkybę, kad tyrimui buvo pateikta visa Kasos knyga už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d., o ne jos fragmentai, kaip kad teigė E. K. ir E. G..

14. E. G. teiginius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo vedama ne į „MS Excel“, o buhalterinės apskaitos programos pagalba, paneigia ne tik aukščiau minėto FNTT specialisto, liudytojo V. G. parodymai, tačiau ir byloje apklaustos liudytojos I. T., kuri buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikusios buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktore parodymai. I. T. nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo buhalterinės apskaitos vedimo programų, visi duomenys buvo suvedami į „MS Excel“ programą. Ji taip pat nurodė, kad E. G. tapus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir nutraukus darbinius santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (E. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore tapo 2017 m. kovo 20 d.), buhalterinės apskaitos paslaugos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamos nebuvo (t. 1, b. l. 137). Be to, pirmosios instancijos teisme E. G. uždavus klausimus apie buhalterinę apskaitą, pastaroji negalėjo nurodyti nei iš kur įsigijo buhalterinės apskaitos programą, nei kiek ji kainavo (t. 11, b. l. 114). Abejonių kelia ir E. G. nurodyta aplinkybė, kad po kratos bendrovės buhalterinė apskaita ir vėl buvo vedama „MS Excel“ programoje (t. 11, b. l. 116). Teismo vertinimu, tokie E. G. parodymai nenuoseklūs bei prieštaraujantys kitiems, aukščiau aptartiems įrodymams, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tikėti, kad kratos metu dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų buvo perkelti į buhalterinės apskaitos programą, o dalis liko „MS Excel“ programoje.

15. Teismo vertinimu, būtent šių aukščiau aptartų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad byloje esanti Specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos bei 2017 m. gruodžio 20 d. kratos metu paimti duomenys yra tinkami įrodymai ir jais galima remtis sprendžiant E. K., E. G. ir M. Š. kaltės klausimą.

16. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas 2019 m. rugpjūčio 28 d., o užduotis specialistui dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo buvo paskirta 2020 m. birželio 17 d., t. y. praėjus daugiau kaip dvejiems metams po to, kai buvo atlikta krata. Per šį laikotarpį niekas nesikreipė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl buhalterines apskaitos dokumentų pateikimo, nors aplinkybė, kad kratos metu paimtame standžiajame diske yra suvesta bendrovės buhalterinė apskaita nepilna apimtimi, pareigūnams buvo žinoma dar 2017 m. gruodžio 20 d. atliekant ofise kratą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kratos metu buvo paimti visi tuo metu kompiuteriuose buvę ir tyrimui reikšmingi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai, vadovaujantis BPK 97 straipsniu, kreipėsi į I. K., E. K., prašydami pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus nuo 2016 m. sausio 1 d.; 2019 m. rugsėjo 24 d. tuo pačiu pagrindu ikiteisminį tyrimą vykdantys pareigūnai kreipėsi į N. J., prašydami pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus nuo 2016 m. sausio 1 d.; 2019 m. rugsėjo 27 d. tuo pačiu pagrindu kreipėsi ir į J. P., prašė pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus nuo 2016 m. sausio 1 d. Dokumentai pateikti nebuvo, šie asmenys nurodė, kad jų neturi, nes jie perduoti naujiems bendrovės savininkams. J. P. taip pat nurodė, kad dokumentų tiesiog neturi (t. 2, b. l. 26–38). Be to, pareigūnams, atliekantiems ikiteisminį tyrimą Nr. 03-6-00045-19, aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kratos metu paimti ne visi dokumentai, niekaip negalėjo būti žinoma dar nuo 2017 m. gruodžio 20 d., nes tuo metu dar nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00045-19, kurį atliko FNTT prie Kauno apygardos valdybos pareigūnai, o ikiteisminį tyrimą Nr. 01-6-00005-17, kuriame 2017 m. gruodžio 20 d. atlikta krata, atliko FNTT prie LR VRM Specialiųjų užduočių valdybos (Vilnius) pareigūnai.

17. Priimdamas sprendimą dėl E. K. išteisinimo teismas taip pat rėmėsi 2018 m. sausio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties kopija, kuri patvirtina, kad E. D. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos E. G., už 70 000 Eur įsigijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar buvo pasisavinti 5 000 Eur, kuriuos E. D. perdavė kaip avansą, aptariama sutartis jokios esminės reikšmės neturi, kadangi baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl to, ar E. D. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir už tai mokėjo pinigus. Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog minima 5 000 Eur avanso suma būtų apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje esantys liudytojos I. T. parodymai išdėstyti selektyviai. Iš šių parodymų matyti, kad liudytoja nurodė, jog visi iš banko išimti grynieji pinigai bei į asmeninę sąskaitą ūkio išlaidoms pervedami pinigai buvo apskaitomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, tačiau apygardos teismas neaptarė kitos svarbios I. T. nurodytos aplinkybės, kad bendrovės buhalteriją faktiškai tvarkė E. G., o ne I. T. (t. 1, b. l. 136–137), kurią ji patvirtino ir pirmosios instancijos teisme (t. 11, b. l. 34). Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent ši aplinkybė leidžia spręsti, jog liudytoja galėjo nežinoti aplinkybių dėl tam tikrų finansinių operacijų, dėl ko ir nurodė, kad visos finansinės operacijos buvo apskaitomos bendrovės buhalterinėje apskaitoje. E. K. teiginiai, kad 5 000 Eur buvo teisėtai panaudoti įmonės veikloje, nepagrįsti jokiais objektyviais ir patikrinamais duomenimis. Tokia asmens pozicija laikytina deklaratyvia, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir tai negali būti pagrindas asmenį išteisinti dėl jam pareikšto kaltinimo. 5 000 Eur avansas nebuvo įtrauktas nei į Kasos knygą, nei į avansines apyskaitas, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio reikalavimais bei Kasos taisyklių 3, 9, 16, 17 punktais visos ūkinės operacijos, tarp jų ir kasos operacijos bei atskaitingo asmens piniginių lėšų gavimas ir panaudojimas, turi būti pagrįstas apskaitos dokumentais, kurių duomenys registruojami kasos knygoje, avanso apyskaitoje ir apskaitos registruose, kad apskaitos informacija būtų objektyvi ir palyginama.

18. Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pasitvirtino reiškiamas kaltinimas E. K.. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad: E. K., laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. ir nuo 2016 m. gruodžio 27 d. iki 2017 m. kovo 20 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 7 dalį privalėdamas savo veikloje vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, to paties straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, o taip pat, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d. ir nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2019 m. balandžio 11 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas bei galėdamas disponuoti jose esančiais pinigais, gavęs iš buvusios bendrovės vadovės E. G. 5 000 Eur, juos pasisavino, t. y. E. G., kuri, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2018 m. liepos 12 d., buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktore, 2017 metų vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), iš E. D. priėmus 5 000 Eur avansą už ketinamą įsigyti nekilnojamąjį turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusį žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ji (E. G.) šių pinigų priėmimo neįformino dokumentu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, bendrovės veikloje nepanaudojo, o pinigus perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 12 d., E. K., kuris pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, bendrovės veikloje nepanaudojo, išlaidas pagrindžiančių apskaitos dokumentų nepateikė, taip laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 12 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 5 000 Eur, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5000 Eur turtinę žalą. Tokiu būdu įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Dėl E. K. reiškiamų kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnį

19. E. K. kaltinimai taip pat buvo pareikšti ir dėl didelės vertės svetimo turto – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių 26 080 Eur pasisavinimo (BK 183 straipsnio 2 dalis), bei dėl to, kad siekdamas nuslėpti padaryto sunkaus nusikaltimo – didelės vertės svetimo turto – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių 26 080 Eur pasisavinimo faktą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje jis paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (BK 222 straipsnio 1 dalis).

20. E. K. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje bei 222 straipsnio 1 dalyje neigė nurodydamas, kad visus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos grynaisiais išimtus bei į jo asmeninę banko sąskaitą grynaisiais pervestus pinigus jis panaudojo bendrovės reikmėms ir bendrovės buhalterijai pateikė tai patvirtinančius duomenis, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus perdavimo-priėmimo aktu 2017 m. kovo mėnesį perdavė naujajai bendrovės direktorei E. G.. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia E. K. pozicija nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais ir laikytina tik asmens siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

21. E. K. kaltę, padarius jam inkriminuotą BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, patvirtina AB „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo raštas su Lietuvos filialo banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ataskaitomis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 27 d. (t. 6, b. l. 55–139), iš dalies liudytojos I. T. parodymai, Specialisto išvada (t. 8, b. l. 26–64), o jo kaltę dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo patvirtina ikiteisminio tyrimo pareigūnų paklausimai bei bendrovės savininkų atsakymai į šiuos paklausimus (t. 2, b. l. 26–38), Specialisto išvadą surašiusios specialistės parodymai (t. 11, b. l. 54), liudytojo V. L. parodymai (t. 9, b. l. 36–42), šio liudytojo paso kopija (t. 8, b. l. 183), iš dalies ir E. K. (t. 10, b. l. 133–135, t. 11, b. l. 110–112), E. G. (t. 10, b. l. 77–78, 86–89, t. 11, b. l. 113–119), M. Š. (t. 10, b. l. 41–44, 52–53, t. 11, b. l. 107–110 ), liudytojų N. J. (t. 2, b. l. 91–92, t. 11, b. l. 81–82) T. O. (t. 2, b. l. 114–116, t. 11, b. l. 56–57), P. M. (t. 11, b. l. 68–70) bei J. P. (t. 2, b. l. 150–151, 152–153, 155–157, t. 11, b. l. 32–33) tiek pirmosios instancijos teisme betarpiškai ištirti, tiek ir BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje perskaityti, siekiant pašalinti prieštaravimus, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose esantys prieštaravimai bei melagingai nurodytos aplinkybės, nepatvirtina E. K. pozicijos, kurios jis laikėsi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

22. Nagrinėjamu atveju byloje nekyla ginčo dėl to, kad kaltinime nurodytas lėšas (iš viso 26 080 Eur) E. K. išgrynino bankomatuose bei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos kaip avansą ūkio išlaidoms ir pervedė į savo asmeninę banko sąskaitą. Į bylą pateiktas AB „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo raštas su Lietuvos filialo banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ataskaitomis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 27 d. patvirtina aplinkybes dėl grynais pinigais iš bankomatų išimtų bei į savo asmeninę banko sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos pervestų pinigų (t. 6, b. l. 55–139). Šios aplinkybės neneigė ir pats E. K., tačiau neigė šiuos pinigus pasisavinęs. Jis taip pat patvirtino aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė I. T. ir E. G. (t. 10, b. l. 133–135). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme E. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai nurodė, kad į savo sąskaitą pinigus pervesdavo, nes mokėdavo atlyginimus darbuotojams, pirkdavo medžiagas, visos operacijos buvo įtrauktos į apskaitą, o byloje yra tik fragmentas (dalis dokumentų) (t. 11, b. l. 110–112), t. y. jokių pinigų nepasisavino, o panaudojo įmonės veikloje.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išteisintojo E. K. bei E. G. argumentus apie inkriminuotų lėšų panaudojimą įmonės reikmėms, pastebi, kad tokio pobūdžio bylose panašūs argumentai nurodomi itin dažnai. Tokiose situacijose teismams tenka spręsti, ar kaltininkas pateikė konkrečius bei patikimus duomenis apie tam tikrų lėšų panaudojimą įmonės veikloje ir jos reikmėms, ar tokie argumentai yra tik žodžiu išreikšta ir niekuo nepatvirtinama deklaratyvi pozicija.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo klausimu laikomasi nuoseklios pozicijos, kad vien tai, jog kaltininkas nurodo, kad bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms, to nepagrįsdamas konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimo jo padarytoje veikoje. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį, įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ši BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl turto panaudojimo įmonės reikmėms turi būti pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti įmonės turtu jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) šis turtas buvo naudojamas. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamas įmonės turtas, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko veikoje. Gynybos argumentai, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, kai to nepatvirtina jokie patikimi įrodymai, kaltinimo dėl turto pasisavinimo nepaneigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, Nr. 2K-368/2008, Nr. 2K-163/2009, Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-197/2012, Nr. 2K-378-895/2016, Nr. 2K-271-719/2019).

26. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, liudytojos I. T. parodymus vertino selektyviai. Liudytojos parodymai patvirtina aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą faktiškai tvarkė E. G., o ne I. T., todėl akivaizdu, kad kaip jau ir nurodyta aukščiau šiame nuosprendyje, liudytoja galėjo ir nežinoti bei nepastebėti trūkstamų duomenų, dėl ko galėjo pagrįstai tikėti, kad visos įmonės išleistos lėšos yra pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais, ką ir nurodė savo apklausų metu. Pažymėtina ir tai, kad, paklausus liudytojos apie E. K. 2017 m. gegužės 23 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos grynaisiais išimtų 700 Eur bei 2017 m. gegužės 15 d. į E. K. priklausančią banko sąskaitą pervestų 4 000 Eur, ji nurodė, kad tiek avanso apyskaita, tiek Kasos knyga sudaryta jai nežinoma buhalterinės apskaitos programa. Be to, liudytoja paaiškino, kad E. G. tapus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore (2017 m. kovo 20 d.) ir nutraukus darbinius santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhalterinės apskaitos paslaugos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamos nebuvo (t. 1, b. l. 137–139). Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad I. T. nežinojo ir negalėjo žinoti ar anksčiau nurodytos sumos – grynaisiais pinigais paimti 700 Eur ir į asmeninę E. K. banko sąskaitą pervesti 4 000 Eur, buvo apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje, kadangi tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė buhalterinės apskaitos paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“.

28. Specialisto išvadoje nurodyta, kad specialisto tyrimui atlikti pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasos knygoje už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. kasos pajamų orderio duomenų, pagal kurį įformintas 700 Eur priėmimas iš banko sąskaitos grynais pinigais bei E. K. avanso apyskaitoje už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. duomenų apie 2017 m. gegužės 15 d. (4 000 Eur) ir 2017 m. gegužės 23 d. (700 Eur) E. K. iš banko sąskaitos išduotą iš viso 4 700 Eur sumą, neužfiksuota. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos apskaitos dokumentai, Kasos knyga (išskyrus už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d.), atskaitingų asmenų avanso apyskaitos ir buhalteriniai apskaitos registrai ūkinės finansinės veiklos tyrimui už visą tiriamąjį laikotarpį (2016 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d.) nepateikti, todėl, ar tiriamuoju laikotarpiu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos grynais pinigais gauta (išimta) likusi iš viso 19 380 Eur (20 080 Eur – 700 Eur) suma ir į E. K. banko sąskaitą avansu ūkio išlaidoms pervesta likusi 2 000 Eur (6 000 Eur – 4 000 Eur) suma apskaityta ir kaip panaudota bendrovės veikloje, nustatyti negalima (t. 8, b. l. 51).

29. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog E. K., kaip atskaitingas asmuo, teisėtai disponavo bendrovės piniginėmis lėšomis, atsiskaitinėjo su tiekėjais, mokėjo grynais pinigais darbo užmokestį darbuotojams, o piniginių lėšų panaudojimą pagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir jokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų trūkumai ar žala nenustatyta, tačiau tokių argumentų nepagrindė jokiais objektyviais ir neginčijamais duomenimis. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nepatvirtinta aplinkybė, kad E. K., E. G. tapus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, jai perdavė visus bendrovės dokumentus. Teisėjų kolegija šią asmenų poziciją (tiek ir kitų bendrovės vadovų, kurie teigė, kad bendrovės dokumentai būdavo perduodami naujiesiems savininkams) laiko nepatikima ir nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais (apie tai teisėjų kolegija pasisakys plačiau argumentuodama inkriminuotą dokumentų paslėpimą). Kaip nurodė specialistė, apklausiama 2022 m. balandžio 11 d. teisiamojo posėdžio metu, dokumentų perdavimo-priėmimo aktų turinys yra neišsamus ir iš jų negalima nustatyti, kokie tiksliai dokumentai buvo perduoti naujiesiems bendrovės savininkams. Vadinasi, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik išteisintųjų bei liudytojų, davusių išteisintiesiems palankius parodymus, iškeltomis versijomis, kurių nepagrindžia jokie kiti byloje esantys įrodymai, bei dokumentų perdavimo-priėmimo aktais, kurių turinys yra neišsamus, o vien šių aktų pateikimas į bylą nepatvirtina aplinkybės, kad bendrovės dokumentai iš tikrųjų buvo perduodami naujiesiems bendrovės savininkams. Iš Specialisto išvadoje esančių duomenų matyti, kad tyrimui pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasos knygoje bei E. K. avanso apyskaitoje duomenų apie 2017 m. gegužės 15 d. (4 000 Eur) ir 2017 m. gegužės 23 d. (700 Eur) E. K. iš banko sąskaitos išduotą iš viso 4 700 Eur sumą, neužfiksuota (t. 8, b. l. 23), vadinasi, nurodytos operacijos bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaitytos nebuvo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė dar ir ta aplinkybe, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žala padaryta nebuvo, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju asmenys, kurie galėjo kreiptis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos, patys buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn dėl savo neteisėtų veiksmų, be to, jie davė vieni kitiems palankius parodymus, dėl ko būtų visiškai nelogiška, kad asmenys, pasisavinę bendrovės lėšas, patys kreiptųsi dėl žalos padarymo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

30. Įvertinus tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasos knygoje bei E. K. avanso apyskaitoje duomenų apie 2017 m. gegužės 15 d. (4 000 Eur) ir 2017 m. gegužės 23 d. (700 Eur) E. K. iš banko sąskaitos išduotą iš viso 4 700 Eur neįforminta, t. y. neapskaityta bendrovės buhalterinėje apskaitoje, taip pat, nesant duomenų apie E. K. grynaisiais išimtų bei į jo asmeninę banko sąskaitą kaip avanso ūkio išlaidoms pervestų iš viso 21 380 Eur apskaitymo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, darytina išvada, kad kaltinimas E. K. pasitvirtino. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl E. K. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį naikintina ir dėl to priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą nustatė, kad E. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarė tokiomis aplinkybėmis: E. K. laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. ir nuo 2016 m. 27 d. iki 2017 m. kovo 20 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 7 dalį privalėdamas savo veikloje vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, to paties straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, o taip pat, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d. ir nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2019 m. balandžio 11 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas bei galėdamas disponuoti jose esančiais pinigais, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvusios „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale esančiame (duomenys neskelbtini), grynaisiais pinigais išėmęs 2016 m. rugpjūčio 16 d. – 3 500 Eur, iš tos pačios banko sąskaitos į sau priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, kaip avansą ūkio išlaidoms pervedęs 2017 m. gegužės 15 d. – 4 000 Eur, 2018 m. vasario 8 d. – 2 000 Eur, iš bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvusios „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale mokėjimo kortele grynais pinigais išėmęs: bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 4 d. – 1 400 Eur, bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 5 d. – 4 000 Eur, bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 10 d. – 2 100 Eur, 2016 m. rugpjūčio 8 d. – 3 000 Eur, 2016 m. rugpjūčio 16 d. – 1 400 Eur, 2018 m. liepos 2 d. – 3 980 Eur, bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 23 d. – 700 Eur, šių pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, bendrovės veikloje nepanaudojo, išlaidas pagrindžiančių apskaitos dokumentų nepateikė, o pinigus pasisavino, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. liepos 2 d. pasisavino jam patikėtą bei jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 26 080 Eur, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 26 080 Eur turtinę žalą.

32. Kauno apygardos teismas, išteisindamas E. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, vadovavosi E. K., E. G. ir M. Š. parodymais, byloje esančiais dokumentų perdavimo-priėmimo aktais, liudytojų N. J., T. O., P. M. bei J. P. parodymais, kaip nepatikimus atmetė V. L. parodymus ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog E. K. perdavė visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus E. G., kuri patvirtino jų gavimą, dėl ko kaltinimai E. K. dėl dokumentų paslėpimo yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad kaltinimas pagal BK 222 straipsnį E. K. pasitvirtino.

33. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-273-693/2017, Nr. 2K-356-696/2017, Nr. 2K-139-628/2019, Nr. 2K-158-689/2020).

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovais nuo 2013 m. gruodžio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. buvo E. K.; nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d. – I. K.; nuo 2016 m. gruodžio 27 d. iki 2017 m. kovo 20 d. – E. K.; nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2018 m. liepos 12 d. – E. G.; nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. M. Š.; nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. liepos 25 d. – V. L., nuo 2019 m. liepos 25 d. – J. P. (t. 2, b. l. 1–5).

35. Siekiant įvertinti aplinkybę, ar tikrai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo perduoti naujiesiems bendrovės savininkams, būtina įvertinti byloje esančius liudytojų parodymus, šių liudytojų tarpusavio ryšius, jų asmenybes charakterizuojančias aplinkybes. Jau ikiteisminio tyrimo metu E. K. teigė, kad E. G. tapus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, visus bendrovės dokumentus jis jai perdavė dokumentų perdavimo-priėmimo aktu (t. 10, b. l. 124). Šiuos parodymus jis patvirtino ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme. E. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nutraukdama darbo santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus perdavimo-priėmimo aktu ji perdavė M. Š. (t. 10, b. l. 78). Savo parodymus ji patvirtino pirmosios instancijos teisme (t. 11, b. l. 113–114). M. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2018 m. jam pradėjus eiti direktoriaus pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir turto priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo E. G. perdavė jam visą bendrovės turtą ir dokumentus (t. 10, b. l. 42). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme M. Š. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 11, b. l. 108–109). Vėliau, 100 proc. įmonės akcijų buvo perduota M. Š. sugyventinei N. J., kuri nurodė šias akcijas įsigijusi iš E. K. sutuoktinės I. K., tačiau bendrovei dirbant nepelningai, buvo priimtas sprendimas akcijas parduoti, dėl ko 2019 m. balandžio 29 d. notarų biure M. Š. jai dokumentų perdavimo-priėmimo aktu perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir dokumentaciją, o ji analogišku aktu viską perdavė naujajam bendrovės akcininkui V. L. (t. 1, b. l. 91–92). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytoja prašė remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 11, b. l. 81–82). Kaip matyti iš liudytojo T. O. parodymų, bendrovė Ukrainos piliečiui buvo parduota pastarajam siekiant gauti vizą arba laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, dėl ko T. O. V. L. paaiškino visą bendrovės įsigijimo eigą, tačiau, pasak T. O., apie tai, kad V. L. įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, jam tapo žinoma tik jau įvykus sandoriui (t. 1, b. l. 117). Liudytojas P. M. paaiškino, kad T. O. paprašytas padėjo V. L. įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Sandorio pas notarą metu liudytojas pačiame kabinete, kur vyko sandoris, nebuvo. Sandorio metu buvo perduota dėžė su dokumentais, juos apžiūrėjo, tačiau į dokumentus nesigilino. P. M. teigimu, V. L. suprato, kad įsigyja įmonę ir norėjo ją įsigyti (t. 11, b. l. 68–70). Vėliau bendrovės direktoriumi buvo paskirtas J. P.. 2020 m. birželio 4 d. liudytojas T. O. paaiškino, kad žinodamas, jog V. L. yra įsigijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir žinodamas, kad 2019 m. liepos mėnesį jam artėjo 180 dienų terminas, kai jis turės išvykti iš Lietuvos Respublikos, pasiūlė jam jo privalomo išvykimo iš Lietuvos laikotarpiu J. P. paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, dėl ko 2019 m. liepą, statybų objekte jis susitiko su J. P. ir V. L.. V. L. su savimi turėjo dokumentus, reikalingus paskirti J. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei dokumentų priėmimo-perdavimo aktus (t. 1, t. b. l. 114). Iš liudytojo J. P. parodymų matyti, kad jis suprato, jog buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tačiau įmonės įsigyti jis nenorėjo, liudytojui tik reikėjo turėti oficialų darbą, nes jam reikėjo atlikti akies operaciją. J. P. patvirtino, kad 2019 m. liepos mėnesio viduryje jis statybų objekte susitiko su T. O. ir Ukrainos piliečiu. Kažkuris iš jų J. P. pateikė pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, pagal kurį jam buvo perduoti bendrovės dokumentai. Kokie tiksliai buvo perduoti dokumentai ir kiek buvo segtuvų liudytojas nurodyti negalėjo. Visi dokumentai buvo sudėti statybiniame vagone. 2019 m. spalio – lapkričio mėnesiais buvo baigti statybų darbai minėtame objekte. Statybinis vagonėlis, kuriame buvo laikomi dokumentai, buvo išnuomotas ir savininkas turėjo atvažiuoti jį pasiimti. T. O. J. P. nurodė, kad vagonėlį reikia išvalyti, ir J. P., visiškai nepagalvojęs apie jam perduotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, palaikė juos nereikalingais popieriais ir sudegino (t. 1, b. l. 150–151). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme J. P. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jis taip pat paaiškino, kad tai, jog su T. O. atvažiavęs asmuo buvo Ukrainos pilietis, suprato iš to, jog šis kalbėjo rusiškai (t. 11, b. l. 32–33).

36. 2020 m. lapkričio 12 d. vykdant teisinės pagalbos prašymą 2020 m. birželio 18 d. parengtą Ukrainos teisėsaugos institucijoms V. L. buvo apklaustas kaip liudytojas. Kaip matyti iš jo parodymų, liudytojas neigė apskritai buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Nurodė, kad parašai esančiose dokumentų kopijose, o būtent: prašymo įregistruoti Juridinių asmenų registre, vienintelio akcininko sprendimo yra ne jo, o kito asmens. Jis taip pat nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų neįsigijo. Į Lietuvos Respubliką atvyko dirbti ir pinigų akcijoms įsigyti neturėjo. V. L. paaiškino, kad jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų jis negavo, o pateikus jam dokumentų priėmimo-perdavimo aktą su priedu pasakė, kad parašai šiuose dokumentuose labai panašūs į jo, todėl gali būti, kad pasirašė jis. Pasirašyti šiuos dokumentus jis galėjo arba tuo metu, kai T. (O.) jam pateikė dokumentus po tam tikrų darbų atlikimo, arba įforminant dokumentus, susijusius su jo oficialiu įdarbinimu Lietuvoje. Liudytojas parodė, kad dalyvaujant T. ir vertėjai jam buvo duoti pasirašyti kažkokie dokumentai – 5 ar 6 A4 formato lapai. T. ir vertėja jam paaiškino, kad šie dokumentai susiję su oficialiu jo įdarbinimu Lietuvos Respublikoje, tačiau detaliai, kas tai per dokumentai, jam nepaaiškino. Pasirašęs dokumentus jis ir toliau vykdė statybos darbus objektuose, kuriuos jam skyrė T.. V. L. paaiškino, kad T. jį įdarbino atlikti įvairius statybos darbus skirtinguose objektuose. T. bendradarbiavo su žmogumi vardu J.. Būtent T. ir J. atveždavo jį į objektą, tarėsi dėl vienų ar kitų statybos darbų atlikimo. Susipažinęs su 2019 m. liepos 24 d. vienintelio akcininko sprendimo kopija liudytojas nurodė, kad sprendimą mato pirmą kartą, parašas yra ne jo, o kito asmens. Be to, tokiu metu jis (duomenys neskelbtini) mieste nebuvo, kadangi buvo savo gyvenamoje vietoje Ukrainoje, kadangi iš Lietuvos išvyko 2019 m. gegužės 28 d. Būdamas Ukrainoje jis surinko dokumentus, skirtus oficialiam įsidarbinimui, ir ketino vėl vykti į Lietuvos Respubliką. Pinigų kelionei neturėjo, todėl T. jam pervedė 270 JAV dolerių, tačiau T. jam taip pat buvo skolingas 2 000 Eur už atliktus darbus ir telefonu V. L. pasakė, kad šių pinigų jam neperves, todėl liudytojas nusprendė į Lietuvos Respubliką nebevažiuoti, nes nenorėjo būti apgautas (t. 9, b. l. 36–42).

37. Vertinant aukščiau aptartus įrodymus E. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pareikšto kaltinimo kontekste, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad parodymus davę asmenys (E. K., E. G., M. Š., N. J., P. M., T. O., J. P.) yra jau seniai pažįstami. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo E. G., buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė nuo 2015 m. kovo 26 d. Šią aplinkybę patvirtino ir E. G. ikiteisminio tyrimo metu (t. 10, b. l. 77). E. G. taip pat nurodė, kad M. Š. tapus įmonės direktoriumi, ji jam perdavė visus įmonės dokumentus. M. Š. 2018 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi tomis pačiomis patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini). Šiose patalpose dirbo ir E. G., kuri, be kita ko, dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere (t. 10, b. l. 41–42). Ikiteisminio tyrimo metu N. J. nurodė, kad M. Š. yra jos sugyventinis (t. 1, b. l. 91), nors pats M. Š., akivaizdžiai bandydamas nuslėpti tarpusavio ryšį su N. J., apklausos metu ją įvardino kaip „savo pažįstamą“ (t. 10, b. l. 43). N. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas už 20 000 Eur pirko iš I. K., kuri yra E. K. žmona. Abejonių kelia ir tai, kad N. J. nurodė akcijas nusprendusi pirkti pasitikėdama M. Š., nors apie įmonės veiklą, jos darbuotojus, taip pat apie tai, ar įmonė naudojosi kokiomis nors patalpomis, ji nežinojo (t. 1, b. l. 91). Būtent ši aplinkybė – glaudūs asmenų tarpusavio ryšiai, nagrinėjamu atveju sietini su jų siekiu duoti sau bei tvirtinti vienas kitam palankius parodymus, taip siekiant padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės.

38. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą nesiremti V. L. parodymais, laikyti juos nepatikimais vertina kritiškai. Iš liudytojo parodymų akivaizdžiai matyti, kad jis, būdamas užsienio valstybės pilietis, jokio suinteresuotumo įgyti kitoje valstybėje esančios įmonės akcijas, neturėjo. Liudytojo parodymai patvirtina aplinkybę, kad į Lietuvos Respubliką jis atvyko siekdamas užsidirbti, dirbdamas statybose, paprastu darbininku. Be to, liudytojas nurodė, kad T. jam buvo skolingas 2 000 Eur ir, šiam nesutikus minėtos sumos grąžinti, V. L., nenorėdamas vėl būti apgautas, į Lietuvos Respubliką neatvyko. Akivaizdu, kad 2 000 Eur liudytojui yra reikšminga suma, todėl mažai tikėtina, kad jis už 20 000 Eur nusprendė įsigyti Lietuvoje veikiančios įmonės akcijas, nemokėdamas lietuvių kalbos, vykdydamas fizinius statybos darbus (P. M. patvirtino, kad V. L. buvo tik paprastas darbininkas) ir praėjus mėnesiui laiko po šios sandorio išvyko iš Lietuvos Respublikos, todėl toks sandoris laikytinas fiktyviu, siekiant tikriesiems įmonės savininkams nuslėpti aplinkybę dėl turto pasisavinimo. Vertinant V. L. bei kitų byloje apklaustų liudytojų parodymų patikimumą, būtina įvertinti ir liudytojų T. O. bei J. P. nurodytas aplinkybes dėl pastarojo įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Kaip matyti iš šių liudytojų parodymų, jie teigė, kad V. L. dalyvavo sandoryje 2019 m. liepos mėnesį, perduodant dokumentus J. P., nors byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad tuo metu liudytojo net nebuvo Lietuvos Respublikoje. Šią aplinkybę liudytojas nurodė savo apklausos metu, paaiškindamas, kad iš Lietuvos Respublikos į Ukrainą jis išvyko dar 2019 m. gegužės 28 d. ir kad ant 2019 m. liepos 24 d. vienintelio akcininko sprendimo esantis parašas yra ne jo. Tokius liudytojo teiginius patvirtina ir žymos jo pateiktoje paso kopijoje, iš kurių matyti, kad Lietuvos Respublikos sieną jis kirto 2019 m. kovo 12 d. Raigardo kontrolės punkte ir 2019 m. gegužės 28 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos (t. 8, b. l. 183).

39. Nors į bylą ir yra pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo-priėmimo aktai, kuriais: E. K. perdavė E. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m.–2017 m. kovo 16 d. laikotarpio bendrovės dokumentus (t. 2, b. l. 30); E. G. perdavė M. Š. 2014 m.–2019 m. balandžio 19 d. laikotarpio bendrovės dokumentus (t. 2, b. l. 19, 22); M. Š. perdavė 2014 m.–2019 m. balandžio 29 d. laikotarpio bendrovės dokumentus, antspaudą ir turtą vienintelei akcininkei N. J. (t. 2, b. l. 23–24); N. J. perdavė 2014 m.–2019 m. balandžio 29 d. laikotarpio bendrovės dokumentus, antspaudą ir turtą naujam akcininkui V. L. (t. 2, b. l. 34–35), tačiau šių dokumentų turinio patikimumu verčia abejoti būtent aukščiau išdėstytos aplinkybės, be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teisme 2022 m. balandžio 11 d. teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė L. J. parodė, kad iš pateiktos apskaitos medžiagos apie perdavimo-priėmimo akto turinio teisingumą ji negali padaryti jokių išvadų, kadangi tai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, tačiau iš juose atsispindinčios informacijos galima teigti, kad informacija yra neišsami, nes paprastai perduodant dokumentus nurodomi segtuvai, jų pavadinimai, lapų skaičius, kartais nurodoma kokie tai dokumentai, ar tik kasos knyga, ar kasos pajamų, išlaidų orderiai, ar avanso apyskaitos, išlaidas, pajamas pagrindžiantys dokumentai. Nagrinėjamu atveju dokumentų perdavimo priėmimo aktai buvo neišsamūs. Iš pateiktų dokumentų perdavimo-priėmimo aktų ji negali spręsti kokie dokumentai buvo perduoti (t. 11, b. l. 54).

40. Ikiteisminį tyrimą vykdantiems pareigūnams paprašius pateikti bendrovės dokumentus, buvę UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkai teigė, kad dokumentų neturi, kadangi juos perdavė naujiesiems bendrovės savininkams. Kaip jau aptarta aukščiau, tiek išteisintuosius, tiek liudytojus sieja artimi tarpusavio ryšiai, todėl jie yra akivaizdžiai suinteresuoti duoti vieni kitiems palankius parodymus. Sprendžiant klausimą, susijusį su aplinkybėmis, patvirtinančiomis dokumentų perdavimą naujiesiems savininkams, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek T. O., tiek J. P. teigė, jog paskiriant J. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jam buvo perduoti bendrovės dokumentai, o sudarant šį susitarimą, jame dalyvavo ir V. L.. Tokie liudytojų parodymai akivaizdžiai melagingi, nes V. L. Lietuvos Respublikoje tuo metu jau nebuvo, o J. P. nurodė, kad galiausiai dokumentus netyčia sudegino, palaikęs juos nereikalingais popieriais. Įvertinus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad paskiriant J. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, šio sandorio metu jokie įmonės dokumentai jam perduoti nebuvo. Tai tik asmenų, siekiančių padėti vieni kitiems išvengti baudžiamosios atsakomybės, iškelta versija, kurios nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Nelogiška ir tai, kad asmenys dokumentus nusprendė laikyti statybų objekte esančiame statybiniame vagonėlyje, o ne bendrovės buveinėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei byloje esantys dokumentų perdavimo-priėmimo aktai, nei išteisintųjų bei liudytojų parodymai nepatvirtina E. K. versijos, esą visus dokumentus jis perdavė E. G.. Kaip jau aptarta anksčiau, artimi asmenų tarpusavio ryšiai, akivaizdžiai melagingos liudytojų nurodytos aplinkybės dėl dokumentų perdavimo leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad priešingai, nei teigia E. K., bendrovės dokumentai buvo paslėpti, siekiant nuslėpti bendrovės savininkų daromus nusikaltimus.

41. Taigi, priešingai, nei skundžiamame nuosprendyje nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad E. K., siekdamas nuslėpti savo padaryto sunkaus nusikaltimo – didelės vertės svetimo turto – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių 26 080 Eur pasisavinimo faktą, paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, t. y. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje tokiomis aplinkybėmis: laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. ir nuo 2016 m. gruodžio 27 d. iki 2017 m. kovo 20 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalies reikalavimus, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ (2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988 redakcija), to paties straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“ (2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988 redakcija), 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalies 1 punkto reikalavimus, kad „saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius“, numatydamas, jog, paslėpus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, bus trukdoma nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, siekdamas nuslėpti savo padaryto sunkaus nusikaltimo - didelės vertės svetimo turto - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių 26 080 eurų pasisavinimo pėdsakus, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Dėl E. G. reiškiamo kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį

42. E. G. buvo kaltinama, tačiau skundžiamu nuosprendžiu išteisinta dėl to, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu ir aplinkybėmis aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

43. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas E. G. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad priešingai, nei teigiama kaltinime, E. G., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, tinkamai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, nes iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos 2017 m. gegužės 23 d. grynais pinigais išimtus 700 Eur bei iš E. D. 2017 metų vasarą priimtus 5 000 Eur avansą už nekilnojamąjį turtą įformino dokumentu, įrašė į Kasos knygą ir atskaitingo asmens avanso apyskaitą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus už laikotarpius nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2018 m. liepos 12 d. perdavė M. Š., kuris patvirtino, kad juos gavo. Šį sprendimą teismas priėmė remdamasis pačios E. G. parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo-priėmimo aktais, M. Š., N. J., T. O., P. M., J. P. parodymais.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą išteisinti E. G. nepadarius veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, tačiau motyvai, kuriais rėmėsi priimdamas tokį sprendimą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

45. Už aplaidų apskaitos tvarkymą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Aptariamame straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal minėtus straipsnius kyla tik tuo atveju, kai būtent dėl šio straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139-628/2019, Nr. 2K-123-1073/2020). Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu. Pažymėtina, kad padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl teismas sprendžia, ar kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, teisės požiūriu vertindamas specialisto išvadą ar kitus specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gautus duomenis visų bylos duomenų kontekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017). Galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, Nr. 2K-322-1073/2019). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtrauka ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Be to, svarbu konstatuoti ir priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai gali neturėti įtakos BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-969/2017, Nr. 2K-224-976/2019, Nr. 2K-322-1073/2019).

46. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2018 m. liepos 12 d. buvo E. G.. Specialisto išvadoje konstatuota, kad jei atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. iš banko sąskaitų išimtų ir nekilnojamojo turto pirkėjo avansu grynais pinigais gautų piniginių lėšų neįformino dokumentu, neįrašė į kasos knygą ir atskaitingo asmens avanso apyskaitą, ir nepateikė (neišsaugojo) apskaitos registrų, tai bendrovė nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, Kasos taisyklių 3, 9, 16 ir 17 punktų, taip pat Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalių, Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dokumentai dėl 2017 m. gegužės 23 d. grynais pinigais išimtų 700 Eur bei iš E. D. 2017 metų vasarą priimtų 5 000 Eur kaip avanso už nekilnojamąjį turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neišsaugoti, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesukėlė įstatyme numatytų padarinių ir nesudaro pagrindo E. G. baudžiamajai atsakomybei kilti.

47. Įvertinus tai, kad neišsaugotas finansines operacijas pagrindžiančių dokumentų turinys buvo tiksliai žinomas, žinomos šių ūkinių operacijų finansinės išraiškos (700 Eur išėmimą grynaisiais pinigais patvirtina AB „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo banko sąskaitos ataskaitoje esantys duomenys, E. K. parodymai; 5 000 Eur priėmimą kaip avansą už nekilnojamąjį turtą patvirtina E. K., E. G. ir E. D. parodymai, 2018 m. sausio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties kopija), taip pat, kad nebuvo įforminti dokumentu, neįrašyti į kasos knygą ir atskaitingo asmens avanso apyskaitą, neišsaugoti registrai už sąlyginai trumpą laikotarpį, inkriminuotos tik dvi ūkinės operacijos (700 Eur ir 5000 Eur) ir jas patvirtinančių dokumentų neišsaugojimas, atsižvelgiant į bendrovės apyvartą bei likusių nustatytų ūkinių operacijų mąstą, darytina išvada, jog tai netrukdo nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, dėl ko prokurorės skundo argumentai, kuriais teigiama, jog E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, atmetami kaip nepagrįsti ir pirmosios instancijos teismo sprendimas ją išteisinti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 305 straipsnio 5 dalies 1 punktas), paliekamas nepakeistas.

Dėl kaltinimo M. Š. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

48. Byloje kaltinimas M. Š. buvo pareikštas dėl svetimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio, didelės vertės turto – 20 000 Eur pasisavinimo.

49. Kauno apygardos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, M. Š. dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisino BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, konstatuodamas, kad byloje nėra surinkta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog M. Š., iš T. P. gavęs 20 000 Eur už parduotą automobilį, šių pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, bendrovės veikloje nepanaudojo, išlaidas pagrindžiančių apskaitos dokumentų nepateikė, o pinigus pasisavino. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

50. M. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje neigė nurodydamas, kad už automobilį „Mercedes Benz S63 AMG“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gautų pinigų jis nepasisavino, pinigų priėmimo kvitas buvo išrašytas, tačiau jo neišsaugojo. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad tokia M. Š. versija nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais.

51. M. Š. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, patvirtina juridinių asmenų registro išrašas (t. 2, b. l. 1–5), transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (t. 2, b. l. 107), prašymas dėl transporto priemonės registracijos (t. 2, b. l. 6), liudytojo V. L. parodymai (t. 9, b. l. 36–42), kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino netinkamai, pažeisdamas įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus, įtvirtintus BPK 20 straipsnio 5 dalyje.

52. Vertinant M. Š. parodymus, tiek duotus ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas juos vertino nevisapusiškai, suteikdamas jiems prioritetinę teisę, neatsižvelgdamas į juose esančius prieštaravimus bei nesiedamas jų su kitais byloje esančiais įrodymais, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, M. Š. neneigė pasirašęs transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei atstovaudamas bendrovės interesus, parduodamas bendrovei priklausantį automobilį jis neparengė pinigų priėmimo kvito. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. Š. pozicija dėl pinigų už automobilį priėmimo bei pinigų priėmimo kvito perdavimo taip pat nebuvo nuosekli. 2020 m. vasario 12 d. apklausos metu M. Š. teigė, kad jis pats asmeniškai iš T. P. paėmė 30 000 Eur ir šiuos pinigus perdavė V. L., o pastarasis jam išdavė pinigų priėmimo kvitą (t. 10, b. l. 44), o 2021 m. birželio 1 d. apklausos metu M. Š. jau teigė, kad automobilis T. P. buvo parduotas už 20 000 Eur ir šią sumą pastarasis perdavė T. (tikrasis vardas – P. M.) arba V. L.. Pinigų priėmimo kvitą vėliau jam perdavė arba T. (tikrasis vardas – P. M.) arba V. L. (t. 10, b. l. 52–53). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme M. Š. jau teigė, kad kasos kvitą pasirašyti jis neturėjo galimybės, kadangi viskas buvo perduota naujajam savininkui, nebuvo buhalterės (t. 11, b. l. 110), nors 2021 m. birželio 1 d. apklausos metu jis teigė, kad pagal gautą pinigų priėmimo kvitą jis į bendrovės kasą įnešė 20 000 Eur.

53. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas P. M. jokių reikšmingų aplinkybių dėl automobilio pirkimo-pardavimo sandorio nenurodė – jis negalėjo tiksliai įvardinti kokią pinigų sumą tiksliai perėmė V. L., kur vėliau šie pinigai buvo padėti, tačiau patikino, kad automobilį pardavė būtent M. Š. (t. 11, b. l. 68–70). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojas teigė, jog vėliau jis susitiko su T. O., kuris kartu su V. L. išsivežė dėžę su dokumentais (t. 11, b. l. 69), tačiau liudytojas T. O. tokių aplinkybių nenurodė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tik paaiškino, kad sandoryje, kurio metu V. L. įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, jis nedalyvavo (t. 11, b. l. 56–57). Liudytojas V. L. neslėpė aplinkybės, kad jam buvo duoti pasirašyti dokumentai, bei nurodė, jog jam buvo paaiškinta, kad šie dokumentai yra susiję su oficialiu jo įdarbinimu Lietuvos Respublikoje, tačiau šiame nuosprendyje jau anksčiau aptarti liudytojo parodymai patvirtina aplinkybę, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyti neplanavo. Nors 2020 m. lapkričio 12 d. vykdant teisinės pagalbos prašymą 2020 m. birželio 18 d. parengtą Ukrainos teisėsaugos institucijoms apklausus liudytoją jam ir nebuvo užduoti klausimai apie automobilio „Mercedes Benz S63 AMG“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo aplinkybes T. P., tačiau anksčiau nustatytos aplinkybės turi esminės reikšmės sprendžiant klausimą, ar V. L. apskritai galėjo būti atsakingas už minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą bei pinigų priėmimą. Kaip jau aptarta aukščiau, sandoris, kurio pagrindu liudytojas V. L. įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, laikytinas fiktyviu, kadangi asmuo nesuvokė, jog įsigyja bendrovės akcijas, to padaryti nesiekė, o tik norėjo būti oficialiai įdarbintas Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad V. L. taip pat nesiekė parduoti ir bendrovės automobilio, kadangi net nesuvokė, jog pagal minėtą fiktyvų sandorį jis teisiškai galėtų tai padaryti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nusprendė nesivadovauti V. L. parodymais, laikydamas juos nepatikimais, kai tuo tarpu T. O. parodymai, susiję su tuo, kaip V. L. įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip vėliau paskyrė J. P. įmonės vadovu yra visiškai nenuoseklūs ir melagingi. T. O. nurodė skirtingas V. L. išvykimo iš Lietuvos aplinkybes – 2020 m. birželio 4 d. liudytojo apklausos metu jis teigė, kad V. L., 2019 m. liepos mėnesį atvežė statybininkų brigadą į (duomenys neskelbtini), tačiau po kiek laiko išvyko nieko nesakęs bei pavogęs visus įrankius (t. 1, b. l. 115), o 2021 m. liepos 13 d. liudytojo apklausos metu jau nurodė, kad įsigijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. L. tiesiog nesikreipė į migracijos tarnybą ir išvyko iš Lietuvos (t. 1, b. l. 118). Kaip jau minėta, byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad 2019 m. liepos mėnesį V. L. Lietuvoje nebuvo, todėl T. O. nurodyta aplinkybė dėl jo (V. L.) darbo (duomenys neskelbtini) ir išvykimo pavogus įrankius yra akivaizdžiai melaginga. Be to, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir tai, kad 2022 m. balandžio 11 d. pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu prokurorė pateikė T. O., P. M. ir T. P. charakterizuojančius duomenis, kuriuos teismas prijungė prie bylos (t. 11, b. l. 56). Iš šių duomenų matyti, kad tiek T. O., tiek P. M. yra teisti už nusikaltimus finansų sistemai, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu jie abu pripažinti kaltais pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste tokie duomenys neigiamai charakterizuoja liudytojų asmenybes, atskleidžia jų ankstesnius tarpusavio ryšius, vykdant nusikalstamas veikas, dėl ko teismas abejoja jų parodymų patikimumu. Nors pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis ir prijungė prie bylos, tačiau priimdamas galutinį procesinį sprendimą nei į šiuos duomenis, nei į liudytojų parodymuose esančius prieštaravimus neatsižvelgė. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartas aplinkybes liudytojų T. O. bei P. M. parodymais nesivadovauja. Iš prokurorė pateiktų duomenų taip pat matyti, kad T. P. paskelbta paieška, todėl jo apklausti dėl aplinkybių, susijusių su automobilio pirkimu-pardavimu, nepavyko.

54. Taigi, nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad M. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (t. 2, b. l. 1–5) ir atstovaudamas bendrovę, T. P. už 20 000 Eur pardavė automobilį „Mercedes Benz S63 AMG“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 107), bei VĮ „Regitra“, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, pateikė prašymą dėl transporto priemonės registracijos (t. 2, b. l. 106). M. Š. pozicija dėl automobilio pardavimo aplinkybių nebuvo nuosekli, jis negalėjo paaiškinti, kodėl, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nesudarė pinigų priėmimo kvito, taip pat, jis nurodė skirtingas aplinkybes dėl 20 000 Eur įnešimo į bendrovės kasą. M. Š. į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad pinigų priėmimo kvitas buvo išrašytas, tačiau visą atsakomybę bandė perkelti V. L., kuris apie tai, kad buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nesuprato.

55. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei tai, kad V. L. nebuvo faktinis UAB (duomenys neskelbtini)“ vadovas, o M. Š. neperdavė nei pinigų, nei visų įmonės dokumentų, teisėjų kolegija nustatė, kad: M. Š. laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2019 m. balandžio 29 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi (vienintelio akcininko V. L. sprendimu atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų 2019 m. balandžio 29 d., Valstybės įmonės „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenimis atleistas iš bendrovės direktoriaus pareigų 2019 m. gegužės 2) d., pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 7 dalį privalėdamas savo veikloje vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, to paties straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, o taip pat nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. birželio 6 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju ir einamų pareigų pagrindu valdydamas jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, 2019 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, pagal 2019 m. balandžio 29 d. transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį už 20 000 Eur T. P. pardavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Mercedes Benz S63 AMG, VIN. kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir iš T. P. gavęs 20 000 Eur, šių pinigų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, bendrovės veikloje nepanaudojo, išlaidas pagrindžiančių apskaitos dokumentų nepateikė, o pinigus pasisavino. Tokiu būdu įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl M. Š. veiksmų vertinimo naikintinas ir dėl to priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Dėl bausmių skyrimo

56. E. K. pripažinus kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, M. Š. pripažinus kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, spręstinas ir bausmių paskyrimo klausimas.

57. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, tačiau ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos sunkumo laipsnį ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nu jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę, visoms anksčiau išvardintoms su bausmės skyrimu susijusioms aplinkybėms, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto.

58. E. K. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų (BK 183 straipsnio 1 dalis), vieną sunkų (BK 183 straipsnio 2 dalis) ir vieną apysunkį (BK 222 straipsnio 1 dalis) (BK 11 straipsnio 3–4 dalys) baigtus nusikaltimus. E. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. K. vedęs, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, administracine tvarka baustas. Susipažinus su byloje esančia pažyma iš kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (t. 10, b. l. 105–113) ir viešai prieinamoje teismų informacinėje LITEKO sistemoje esančiais duomenimis matyti, kad E. K. linkęs nusikalsti. Nors šiuo metu teistumas išnykęs, tačiau praeityje jis buvo teistas pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, atliko realią laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme bus nagrinėjama (2023 m. kovo 21 d. nutartimi perduota į teisiamąjį posėdį) baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai jam pareikšti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (2 veikos).

59. Už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą, asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo paskirti 50 MGL dydžio baudą, o už BK 222 straipsnyje padaryto nusikaltimo padarymą – 40 MGL dydžio baudą.

60. Pagal BK 47 straipsnio 2 dalį, bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Vadovaujantis kaltinamajam palankesne, t. y. veikos padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkto redakcija, už E. K. padarytą nesunkų nusikaltimą jam gali būti skiriama iki 2 000 MGL dydžio bauda. Baudos dydis skaičiuojamas pagal veikos padarymo metu valstybėje nustatytą MGL. E. K. inkriminuoto BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, taigi ir MGL, buvo lygus 37,66 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad E. K. yra darbingo amžiaus, dirbantis, teisėjų kolegija sutinka su prokurorės siūlomais baudos dydžiais.

61. Už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki 10 metų. Įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Kaip matyti iš prokurorės apeliacinio skundo reikalavimų, už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, ji prašo E. K. skirti 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 2 metams, atlikus ne mažiau kaip 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, ir skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija nenumatė bausmės vykdymo atidėjimo už sunkių nusikaltimų padarymą (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vienintelė bausmė, kuri nagrinėjamoje situacijoje leis užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslus, yra laisvės atėmimas. Nors kaip nurodyta aukščiau, E. K. nusikalstamos veikos padarymo metu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo taikomas asmenims, įvykdžiusiems sunkius nusikaltimus, tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis sprendžia, jog nagrinėjamu atveju E. K. atžvilgiu taikytinos šiuo metu galiojančios BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), kurios numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat į prokurorės apeliaciniu skundu prašomą jam paskirti bausmę, teismas sprendžia, kad nuteistajam skiriamos 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 2 metams, atlikus ne mažiau kaip 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatyta pareiga, neleidžiant nuteistajam išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

62. E. K. padarytos nusikalstamos veikos (BK 222 straipsnio 1 dalis ir BK 183 straipsnio 2 dalis) sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kadangi jis darydamas šias veikas, siekė vieningo tikslo – pasisavino jam patikėtą bei jo žinioje esantį turtą – pinigines lėšas ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės paslėpė dokumentus. Dėl šios priežasties jam paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, griežčiausiai bausmei (laisvės atėmimui) apimant švelnesnę bausmę (baudą) bei BK 63 straipsnio 4 dalimi, pridedant dalį bausmės – baudos už nusikaltimą pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

63. M. Š. padarė vieną sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis), baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. M. Š. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. Š. anksčiau neteistas, išsiskyręs, bedarbis, administracine tvarka nebaustas (t. 10, b. l. 36, 38). Kaip jau aptarta anksčiau, už BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmę.

64. Prokurorė savo apeliaciniame skunde, kaip ir E. K., taip ir M. Š. prašo skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams, atlikus ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės, ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. M. Š. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija nenumatė bausmės vykdymo atidėjimo už sunkių nusikaltimų padarymą (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), tačiau, teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju net ir pritaikius M. Š. atžvilgiu nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK 75 straipsnio redakcijos (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) nuostatas, dalies paskirtos bausmės realus atlikimas prieštarautų teisingumo principui, dėl ko yra pagrindas M. Š. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

65. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį švelnesnė, nei nustatyta sankcijoje, bausmė paprastai gali būti skiriama tik esant išimtinėms aplinkybėms ir kai nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nurodytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nurodytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-21-719/2020). Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes. Tokiu būdu, skiriant bausmes aiškus prieštaravimas teisingumo principui, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Teisingumo principas skiriant bausmę neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, bet turi ir kitų aspektų. Negali būti pamiršta ir taikinamoji teisingumo funkcija, t. y. tai, kad teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. ir kiti nutarimai). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu.

66. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamojoje byloje surinktus ir aukščiau paminėtus M. Š. charakterizuojančius reikšmingus bausmės skyrimui duomenis, įvertina tai, kad jis yra neteistas, jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, ir /ar nagrinėjamų teismuose kitų baudžiamųjų bylų, administracine tvarka jis nėra baustas. Tokioje situacijoje jo izoliavimas nuo visuomenės, paskiriant net ir minimalią laisvės atėmimo bausmę, būtų neproporcingas ir per ankstyvas. Todėl, teismo vertinimu, skiriant bausmę už BK 183 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką, taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skirtina švelnesnė savo rūšimi nei minėtoje BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas maksimaliam 2 metų terminui, nustatant nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame baudžiamajame įstatyme numatytą įpareigojimą, šiuo atveju būtų tinkama ir teisinga bausmė. Skiriant bausmę tinkamiausias įpareigojimas būtų atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą įmonei, tačiau toks reikalavimas nėra pareikštas. M. Š. taikytinas 20 000 Eur vertės turto konfiskavimas, o atsižvelgiant į teismo turimus duomenis, kad jis bedarbis, jo finansinė padėtis tik dar labiau pablogėtų, todėl jam skiriamas įpareigojimas laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 160 valandų per vienerius metus šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 3 straipsnio 2 dalis, 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861, įsigaliojusio nuo 2012 m. liepos 1 d., redakcija (Žin., 2012, Nr. 5-138)).

Dėl turto konfiskavimo

67. BK 72 straipsnyje įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (1 dalis). Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, t. y. šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskuotinu turtu pripažino nusikalstamos veikos rezultatą. Pažymėtina, jog uždraustos veikos rezultatu laikoma turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs uždraustą veiką, jo pasipelnymas iš šios veikos. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma, panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-628/2019, Nr. 2K-80-222/2020, Nr. 2K-189-387/2021).

68. Kaip anksčiau šiame nuosprendyje nustatyta, E. K. pripažintas kaltu pasisavinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 31 080 Eur (5 000 Eur ir 26 080 Eur). M. Š. pasisavino svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 20 000 Eur. Jie gavo finansinės naudos iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, nes pasisavino jų žinioje įmonei priklausantį turtą. Byloje nenustatyta, kad šios lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms, todėl buvo padaryta turtinė žala UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, byloje nustačius neteisėtus kaltinamųjų veiksmus, akivaizdu, kad minėtus pinigus jie gavo būtent dėl nusikalstamos veikos padarymo. Civilinis ieškinys dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos turtinės žalos nėra pareikštas. Byloje nėra duomenų, kad E. K. ir M. Š. būtų atlyginę UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, todėl, siekiant iš kaltinamųjų atimti gautą finansinę naudą, nusikalstamos veikos rezultatas turi būti konfiskuotas. Šiuo metu tik taikant turto konfiskavimą gali būti tiek atkurta sąžininga ekonominė pusiausvyra, tiek užtikrinta, kad nusikalstamų veikų padarymas E. K. ir M. Š. nebūtų naudingas, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalies nuostatomis, šis turtas laikomas nusikalstamos veikos rezultatu ir turi būti konfiskuojamas, atitinkamai išieškant iš kaltinamųjų konfiskuotino turto vertę atitinkančias pinigų sumas – 31 080 Eur iš E. K. bei 20 000 Eur iš M. Š..

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria E. K. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, M. Š. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti ir dėl to priimti naują nuosprendį.

E. K. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam:

– pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 50 MGL, t. y. 1883 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) dydžio baudą;

– pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – paskirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 40 MGL, t. y. 1506 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis bei 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę E. K. paskirti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 30 MGL t. y. 1130 (vieno tūkstančio šimto trisdešimties eurų) Eur baudą

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, atlikus ne mažiau kaip 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktu, 7 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui E. K. paskirti pareigą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuoti iš E. K. uždraustos veikos rezultatą – nusikalstamu būdu įgytas lėšas – 31 080 Eur (trisdešimt vieną tūkstantį aštuoniasdešimt eurų).

M. Š. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų per vienerius metus šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

M. Š. išaiškinti, jog, vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 punktais (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861, įsigaliojusio nuo 2012 m. liepos 1 d., redakcija (Žin., 2012, Nr. 5-138)), asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuoti iš M. Š. uždraustos veikos rezultatą – nusikalstamu būdu įgytas lėšas – 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.