Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1604-1123/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-06-03
Bylos Nr.
1-1604-1123/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
A. N.
Nukentėjusysis
V. Š., I. M., R. K.
Advokatai
Irina Karšul
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1604-1123/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46442-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.2; 1.2.14.9.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,kaltinamajam A. N., jo gynėjai advokatei Irinai Karšul,nukentėjusiesiems V. Š., I. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 145 straipsnio 1 dalį, 148¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4, 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti; nebendrauti su nukentėjusiąja R. K. bet kokiomis priemonėmis, taip pat ir per trečiuosius asmenis; nesilankyti nukentėjusiosios R. K. gyvenamosiose ir darbo vietose, taip pat nesiartinti prie jos arčiau kaip 100 metrų atstumu,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. N. tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. lapkričio 13 d., apie 19.50 val., būdamas prie namo (duomenys neskelbtini), tyčia metęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą, išdaužė minėto buto lango stiklą, tokiais savo veiksmais sugadino nukentėjusiajam V. Š. priklausiantį 290 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat A. N.terorizavo žmogų grasindamas padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką bei sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pažeminti nukentėjusiosios I. M. orumą, paveikti nukentėjusiosios psichinę sveikatą, 2024 m. lapkričio 25 d., nuo 19.10 val. iki 22.30 val., naudojo psichinę prievartą prieš I. M., baugino ją rašydamas jai grasinančio turinio SMS žinutes: „šiandiena gali atsisveikinti su vaikais, nes jų daugiau nematysi“, „dabar manęs jau bijok“, „kviesk sau šliucha policiją“, „ate tau ir tavo draugams“, „16.00 val. bus mano mirtis“, „saugokitės jus“, be to, jis apie 19.10 val., stovėdamas lauke prie buto, adresu (duomenys neskelbtini), esančio 1-ame namo aukšte, virtuvės lango, jos nepilnamečio vaiko akivaizdoje gėrė alų, rankose laikydamas didelį akmenį, imituodamas, kad tuoj mes į langą, bet į virtuvės langą metė tik skardinę, po ko pasišalino, dėl ko nukentėjusioji I. M. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. N., turėdamas tikslą pažeminti nukentėjusiosios I. M. orumą, paveikti nukentėjusiosios psichinę sveikatą, nuo 2024 m. gruodžio 9 d., 13.15 val., iki 2024 m. gruodžio 10 d., 12.18 val., naudojo psichinę prievartą prieš nukentėjusiąją I. M., baugino ją rašydamas jai grasinančio turinio SMS žinutes: „As tave send. Nakti lankisiu sliuha“, „As tave ilgai kankisiu sliuha paskutine esi tu“, „As galiu tau taip padaryti kad tu niekur eisisiesi is manu sliuha paskutine esi tu kat duris tavo isilauzis tik gaisrine“, be to, jis nuo 2024 m. gruodžio 9 d., apie 18.00 val., iki 2024 m. gruodžio 10 d., 05.10 val. , stovėjo prie jos nuomojamo buto (duomenys neskelbtini), esančio 1-ame namo aukšte, langų ir apmėtė kiaušiniais minėto buto langus, po ko pasišalino, dėl ko nukentėjusioji I. M. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Šiais savo veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. N., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino ir parodė, kad jis neišdaužė lango. 2024 m. lapkričio 13 d., 19.50 val. jis nebuvo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) g., nes tuo laiku miegojo, jis eina miegoti 19.30 val., nes jam reikia anksti keltis. Šalia tos vietos buvo su bendradarbiais iki 18 val., jie ten būna nuo pirmadienio iki penktadienio, o po 18 val. išėjo namo.

Su moterimi, esančia ekrane (nukentėjusioji I. M.), buvo susitikę gal vieną kartą, dar buvo tos moters mama priėjusi. Jis žino jas, nes ne vieną kartą matė jas, sėdinčias ant suoliuko, (duomenys neskelbtini), jis pats ten netoliese gyvena. Tos moterys pačios prie jo priėjo ir klausė, ar galima prisėsti, jis sakė, kad prisėsti gali, nes suoliukas yra visų, tada jie pabendravo ir išsiskirstė po namus. Po to karto dar matė tą moterį parduotuvėje, jos telefono numerio neturėjo. Savo telefono numerio dabar neatsimena, numeris panašus į (duomenys neskelbtini), pas jį „Tele2“ numeris, jis visada aktyvuotas. Šios moters (I. M.) numerio nežinojo, gal jį sužinojo iš savo draugų, su kuriais susitinka savaitgaliais, gali būti, kad būdamas girtas jai siuntė SMS žinutes, nes apie šią moterį girdėjo daug kalbų. Gali būti ir kad jo draugai iš jo telefono siuntė žinutes. Jis narkotikų nevartoja, alkoholį vartoja vakarais, po 100 g, o savaitgalį atsipalaiduoja daugiau. Jis nesiuntė šiai moteriai jokių žinučių, jam nereikia problemų, jau turi vieną bausmę, lankė probaciją, kursus, kad galėtų išvažiuoti į komandiruotes. Tai, ką parašė ši moteris, yra neteisybė.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinta byloje esanti SMS žinutė, siųsta lapkričio 10 d., 20.17 val., nukentėjusiajai I. M. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini): „As jau noriu pasitraukti is savo gyvenimo dabar noriu nusizudyti jau“ (1 t., b. l. 54).

Pagarsinus minėtą žinutę, kaltinamasis A. N. nurodė, kad jis to nerašė. Šį numerį jam gruodžio pradžioje atidavė bendradarbis draugas, sakė imti ir naudotis abonentu, kad reikės mokėti kas mėnesį po 20 Eur, jam (A. N.) tiko. Jis naudojasi tik „Tele2“.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinta antra SMS žinutė, siųsta iš to paties tel. Nr. lapkričio 16 d., 19.12 val.: „Jie tu nori dėl vaikų aš tavo pasikiesiu nies aš savo vaikų negaliu pajimt dėl buvusio žmonos aš noriu geras tėvas vaikų būt juk“ (1 t., b. l. 54).

Pagarsinus minėtą žinutę, kaltinamasis A. N. nurodė, kad jis tokios žinutės nerašė. Jis yra išsiskyręs, turi du vaikus.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinta trečia SMS žinutė, siųsta iš to paties tel. Nr. lapkričio 16 d., 19.12 val.: „Aš tau taip padarisiu kad kaita su vaikais tu gali kolkas būt iki tai ryt vakaro ir jų jau neturėsi atsiviekink kol turi laiko su vaikais aš ryt isvyktsu j iš Lietuvos ačiū tau“ (1 t., b. l. 54-55).

Pagarsinus minėtą žinutę, kaltinamasis A. N. nurodė, kad tai ne jo rašyta žinutė, jis tokių žinučių nerašė, jis jau vieną kartą turėjo problemų su buvusia drauge, ant to paties grėblio neliptų. Jis nežinojo buto, kuriame gyvena nukentėjusioji, bet jis praeidavo pro tą pusę, gal nukentėjusioji jį kažkur ten (duomenys neskelbtini) g. ir matė, nes jis dažnai būna prie to medžio, ten netoli. Jam sakė, kad jis per ją turės problemų. Jis vienas, be nukentėjusiosios mamos, su ja nėra bendravęs, jie bendravo visi trys tą kartą, kai jos abi prie jo prisėdo ant suoliuko, jis (A. N.) tuo metu gėrė alų. Dar buvo berniukas sūnus ir mergaitė. Nukentėjusiosios motina nėra prašiusi jo (A. N.) telefono paskambinti, nes nukentėjusioji tuo metu buvo šalia mamos, o jis savo telefono bet kam nedalina. Telefonas pirktas iš stotyje esančio lombardo, po telefoną jis nelandžiojo. Abonentinę kortelę jam davė draugas 2024 m. gruodžio mėnesį. Lapkričio mėnesį jis naudojosi „Tele2 Pildyk“ kortele, o ne abonentu. Lapkričio mėnesį, kuomet iš šio numerio buvo siunčiamos žinutės nukentėjusiajai, tai buvo ne jo numeris, šį telefoną jis gruodžio mėnesį pasiėmė iš lombardo, lapkričio mėnesį jis neturėjo abonento ir nesiuntė jokių žinučių. Apie šią moterį (nukentėjusiąją I. M.) jam pasakė pažįstama, kuri ją pažinojo. Ta pažįstama jam pasakė saugotis tos moters, kur su mama, sakė, kad jis turės labai didelių problemų. Jis klausė dėl ko, tačiau jam to nepasakė. Jei gerai žino, tos moters vardas A., ji jam sakė, kad turės problemų. Jis yra teistas ir nori ramiai gyventi, o dabar panašu, kad jam sakė teisybę. Su tuo žmogumi, kuris jam perdavė telefono SIM kortelę, jis bendravo mažai, nežino, ar jis pažinojo I. M.. Telefoną jis pirko iš lombardo ir kortelę jam davė tik gruodžio mėnesį, gruodžio pradžioje. Dėl to, ar kas galėjo pasinaudoti jo telefonu, tai jam iš darbovietės paskambino ir paklausė, ar jis sudaužė langą, jis (A. N.) paklausė kokį langą. Spalio mėnesį iš jo buvo pavogta piniginė, kurioje buvo norvegiška darbo kortelė, tai gal dėl to kažkas pasakė, kad jis (A. N.) sudaužė langą, nes gal turėjo jo piniginę ir kortelę. Jo piniginę pavogė kažkoks narkomanas einant į barą (duomenys neskelbtini) g., jis bandė tą narkomaną pasivyti ir su juo susistumdė, po to jį (A. N.) sulaikė pareigūnai. Asmens vardu A. nepažįsta, byloje buvo parašytas A., tai čia, kaip supranta, yra nukentėjusiosios buvęs vyras. Pas jį darbe irgi yra A..

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinta byloje esanti SMS žinutė, siųsta gruodžio 1 d., 11.00 val., nukentėjusiajai I. M. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini): „Laba Diena A. jau nėra tarp gyvųjų radau aš jį pasikorė dėl tavęs nes jis tik tave mylėjo“ (1 t., b. l. 117).

Pagarsinus minėtą žinutę, kaltinamasis A. N. nurodė, kad jis neturi pasikorusių draugų.

Kaltinamasis A. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino ir parodė, kad jis nepadarė minėtų nusikaltimų. Jis yra sveiko proto žmogus, nei alkoholikas, nei narkomanas. Jis yra psichiškai sveikas žmogus. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) įvairiose vietose, tiksliai kur, nurodyti negali. Jam teisės yra išaiškintos. Advokatas jam reikalingas. Jis moters vardu I. M.nepažįsta. Pirmą kartą apie ją išgirdo tik po įtarimo įteikimo (1 t., b. l. 157-158).

Nukentėjusysis V. Š., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad įvykio metu jis buvo Klaipėdoje, neatsimena, kokia tai buvo diena, ją nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Jam paskambino I. M., kuri pasakė, kad jai išdaužė langą. Ji buvo susijaudinusi, jis jai patarė kreiptis į policiją. I. M. sakė, kad nežino, kas tai padarė, gal jis to ir neklausė. Butas yra pirmame aukšte, tai yra kriminalinis rajonas, bet kas praeidamas galėjo mesti akmenį. Jis profilaktiškai pasiūlė kviesti policiją, gal chuliganai pamatys policiją ir išsigąs. Jis (V. Š.) pakeitė langą, jį policijoje perspėjo, kad žala skaičiuojama tik už stiklą, o ten buvo du stiklai ir jam tai kainavo apie 200 eurų, jis sąskaitą apmokėjo. Jis neprisimena, kokį ieškinį pareiškė, prisimena, kad mokėjo 200 eurų.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas nukentėjusiojo V. Š. pareikštas civilinis ieškinys, kuriame nurodyta žala – 290 Eur (1 t., b. l. 33).

Pagarsinus minėtus duomenis, nukentėjusysis V. Š. parodė, kad gali būti, jog buvo tokia žala, jau daug laiko praėjo. Jam buvo pateikta išankstinė sąskaita, tikriausiai galėtų pateikti dokumentą, kad apmokėjo sąskaitą. Neprisimena, kaip buvo apmokėta, gal grynais. Įmonė „Hiperionas“, reikia paklaustų jų. Nukentėjusioji jam paskambino apie 19-20 val., gal ir buvo kažkiek laiko praėję po įvykio, bet jos balsas buvo labai susijaudinęs, jis suprato, kad tai įvyko tą patį vakarą. Tokio pokalbio, kad kažkas nori apmokėti už langą, su nukentėjusiąja nebuvo. Daugiau aplinkybių nukentėjusioji jam nenurodė, tik tai, kad išdaužė langą. Nukentėjusioji tame bute gyvena porą metų, reikėtų pažiūrėti sutartį. Anksčiau tokių įvykių nebuvo, viskas buvo ramiai, iš kaimynų nusiskundimų nebuvo. Jis su nukentėjusiąja šiaip nebendrauja, būna, kad jis užeina į butą ar sutinka ją prie parduotuvės, bet neaptarinėja tokių dalykų.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. Š. pateikė UAB „Hiperionas“ 2025 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HIP0015224, iš kurios matyti, kad jis pirko stiklo paketą už 290 Eur (2 t., b. l. 148) ir 2025 m. kovo 3 d. pinigų priėmimo kvitą Serija BLC Nr. 3296612, iš kurio matyti, kad V. Š. sumokėjo 290 Eur UAB „Hiperionas“ (2 t., b. l. 149).

Nukentėjusysis V. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. 2024 m. lapkričio 13 d., apie 20.00 val. jam paskambino jo buto nuomininkė I. M. ir jį informavo, kad kažkas į langą kažką metė ir išdaužė buto lango stiklą, ką metė, tiksliai nepasakė, buvo labai išsigandusi, nurodė, kad su visais sutarė, niekas jai negrasino, nieko dėl šio įvykio neįtaria. Jis jai pasakė iškviesti policijos pareigūnus, ji taip ir padarė. Dėl išdaužto lango jis kreipėsi į langus gaminančią įmonę, jam pasakė, kad stiklas su pakeitimu kainuos apie 290 eurų, kiek pats lango stiklo paketas kainuos, jis negali pasakyti. Kadangi butas priklauso jam, žala padaryta būtent jam, o ne nuomininkei. Butas nėra apdraustas. Jis pats taip pat su niekuo nėra susipykęs, kas galėjo išdaužti langą, jis taip pat nežino, nieko neįtaria (1 t., b. l. 26-27).

2024 m. lapkričio 27 d. elektroniniu paštu V. Š. pateikė Sąskaitos išankstiniam apmokėjimui Nr. 337 kopiją, kurioje nurodyta, kad stiklo paketo kaina 290,00 Eur su PVM (1 t., b. l. 31-32).

Šalies argumentai

2024 m. lapkričio 18 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas V. Š., pageidaujantis pranešti apie įvykį, nurodė, kad 2024 m. lapkričio 13 d., apie 19.50 val. iš chuliganiškų paskatų buvo išdaužtas jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), langas. Dėl šio įvykio jam padaryta apie 290 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 11-16).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2024 m. lapkričio 13 d., 19.53 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš 5 min. į pranešėjos buto langą iš lauko, pranešėjai nežinomas asmuo metė kietą daiktą ir jį išdaužė. Pranešėja su mažamečiais vaikais, bijo. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2024 m. lapkričio 13 d., 19.50 val. (1 t., b. l. 17). ??

2024 m. lapkričio 13 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra namo, adresu (duomenys neskelbtini), I aukšto buto langas. Apžiūrimas buto langas yra iš (duomenys neskelbtini) pusės ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) vidinį namo kiemą. Lango rėmas yra plastikinio pagrindo, kuris yra sudarytas iš trijų dalių. Stovint veidu į langą iš lauko pusės, matoma, kad kairysis lango stiklas, kuris yra sudarytas iš dviejų stiklo paketų, vienas stiklo paketas yra dužęs, o stiklo šukės yra nubyrėjusios ant stiklo palangės ir ant apačioje žemės esančio grindinio. Pati siena einanti prie stiklo yra purvina, matomi kiaušinio lukštai ir kiaušinio vidaus turinys, kuris yra išdžiūvęs. Tyrimui reikšmingų objektų įvykio vietoje nepaimta. Įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 18-23).

Nukentėjusioji I. M., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji pažįsta asmenį, esantį ekrane (kaltinamąjį A. N.). Jie susipažino kuomet ji (I. M.) ėjo pas draugę su vaikais ir mama, ir jos mama prisėdo ant suoliuko (duomenys neskelbtini) g. Ji (I. M.) mamai pasakė palaukti jos. Mama pasiliko su kaltinamuoju. Jie kalbėjosi ir A. N. tikriausiai kažką pasakojo apie save, sakė, kad yra išsiskyręs, turi du vaikus ir žmona neleidžia su jais matytis. O jos (I. M.) mama pasakė, kad jai (I. M.) taip pat nelaimė, kad ją paliko su dviem vaikais. Ji (I. M.) pas draugę užsibuvo ir jos mama, kadangi neturėjo sąskaitoje pinigų ir nelabai moka naudotis telefonu, tikriausiai paprašė kaltinamojo paskambinti jai (I. M.) ir paklausti, kur ji dingo. Ji (I. M.) savo telefone pamatė nepažįstamą numerį, atsiliepė, kalbėjo jos mama, mamos paklausė, iš kur ši skambina, mama pasakė, kad iš suoliuko. Kai ji atėjo, A. N. buvo jau labai prisigėręs, ji (I. M.) paėmė mamą ir jos ėjo namo, o kaltinamasis ėjo iš paskos ir žiūrėjo, kur jos eina. Taip jis sužinojo, kur jos gyvena.

Tada kitą dieną jis vaikštinėjo prie jos lango. Jei ji ėjo į lauką, tai kaltinamasis neva netyčia išeidavo per kampą. Ji paklausė jo, ką jis čia daro, kaltinamasis atsakė, kad iš darbo ir stovi su savo draugais. Taip prasidėjo toks persekiojimas. Jos katinas būna vasarą pro langą vaikšto, tai kaltinamasis net katiną paima, jai kažkaip jau ir baisu pasidarė. Paskui A. N. jai sakė, kad nori susipažinti, ji pagalvojo, kad gal ir gerai pabendrauti, tačiau pamatė, kad jis labai pradėjo meluoti, sakyti visokius išsigalvojimus, ji nežinojo, ką daryti, nes jai ir į parduotuvę buvo baisu eiti. Jis pradėjo jai rašinėti. Ji, norėdama, kad jis nuo jos atsikabintų, porą kartų jam atrašė, o kai neatrašė, tai jis internete rado jos socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą ir pradėjo visokias negražybes jai rašinėti, ji tada jį užblokavo, prašė administratorių, kad jį užblokuotų. Paskui prasidėjo visoks terorizavimas. Buvo lango daužymas, kaltinamasis mėtė į langą visokius daiktus, kiaušinius, ji galvojo, kad iš proto išeis, jai nuo to langų valymo buvo šalta, jos vaikai bijojo miegoti. Ji kaltinamojo gražiuoju prašė baigti, nes kitaip ji iškvies policiją ir rašys pareiškimą, bet jis niekaip nuo jos neatstojo. Paskui mirė jos mama ir jai buvo labai morališkai sunku, o tas persekiojimas niekaip nesibaigė. Jos mama mirė (duomenys neskelbtini), bet terorizavimas vyko viduryje vasaros. Pirmieji kontaktai buvo vasarą, tuo metu ji nekreipė dėmesio, galvojo, kad jis apsiramins, bet paskui baisu pasidarė. Kaltinamasis būdavo vienas. Ji kviesdavo policiją, kai kaltinamasis ateidavo prie jos langų, ar su akmenimis, ar su alumi. Ji ne kartą kvietė policiją, jie jo ieškojo prie jos namų. Ji nežinojo, kur jai dėtis, nes vaikai bijo net miegoti, kadangi kaltinamasis ateina vakarais. Buvo taip, kad jos sūnus atvažiavo iš Kauno, jie sėdėjo, bendravo, tada prasidėjo daužymas į langus ir ten stovi kaltinamasis, tada ji kviečia policiją ir jie vėl jo ieško. Kaltinamasis pradėjo ją terorizuoti, kad čia jo vaikai, ji nežino, kas dedasi jo galvoje, gal jis psichologiškai ligotas. Paskui jai policija pasakė, kad ji jau ne pirma nukentėjusioji nuo šito asmens, kad yra kita mergina, kuri taip pat yra nukentėjusioji, ją net „krato“ kai jį mato.

Tą dieną, kai buvo išdaužtas langas, buvo vėlus vakaras, ji su sūnumi darė namų darbus, kūdikis gulėjo lovoje, buvo girdėti daužymas į langą, vaikas pradėjo verkti, ji atitraukė užuolaidas ir pamatė, kad yra išdaužtas langas. Ji paskambino buto šeimininkui ir klausė, ką daryti, šis jai pasakė kviesti policiją, ji taip ir padarė. Kadangi jau buvo policijos pamainos darbo pabaiga, jie jai pasakė, kad ryte atvažiuotų į komisariatą ir ten viską aiškinsis. Kitą dieną jai paskambino A. N., prašė jos šeimininko telefono numerio, sakė, kad įstatys langą, tačiau ji nėjo į kalbas, jai policija pasakė, kad su juo nebendrautų. Tačiau A. N. jai buvo prisipažinęs, kad išdaužė langą. Ir po to ji matė, kad jis prisigėręs stovi su akmeniu ir norėjo išdaužyti langus. Su akmeniu jį matė po šio įvykio, jos vaikai taip pat matė. Jos butas yra pirmame aukšte, ji nuomoja butą, buto šeimininkas yra V. Š.. Ji jam iš karto pranešė apie išdaužtą langą ir šeimininkas sutvarkė langą.

Ji yra įsitikinusi, kad kaltinamasis jai ir žinutes siuntė, ir skambino. Tarp jų bendravimas buvo tik susirašinėjimu, bet paskui ji pamatė, kad jis yra psichiškai nestabilus ir pradėjo atitolti, o kai pradėjo atitolti, tada jis ją pradėjo sekioti ir terorizuoti. Gyvai jie bendraudavo tik kai jos eidavo su mama ir vaikais pasivaikščioti, tada ateidavo kaltinamasis ir jie bendraudavo. Bet kai jis kalbėdavo, tai visuomet meluodavo. Ji suprasdavo iš to, kad jis padrikai pasakodavo, kad gyvena tai vienoje gatvėje, tai kitoje, tai apie darbą, apie vaikus, bet nesuprasdavo nei kas čia, nei prie ko. Tačiau jis visuomet prie medžio stovėdavo ir gerdavo, kiekvieną dieną. Prie medžio yra netoli jos namų, nuo ten nereikia net pusės minutės iki jos ateiti. Prie to medžio ji rado A. N. darbo kortelę, jis girtuokliavo ir ją pametė, o ji ėjo išmesti šiukšles ir pamatė prie medžio gulinčią kortelę, ją paėmė ir po to kreipėsi į policiją. Ji jam jokios vilties nedavė, dviese pasivaikščioti jie neidavo, tik kartu su jos mama. Paskui jai pasirodė, kad kaltinamasis ją supainiojo su savo žmona ir savo vaikais, jis pradėjo jos (I. M.) vaikus vadinti savo vaikais, jai tai pasirodė keista, jos mama sakė, kad jis gal psichologiškai ligotas žmogus.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinta byloje esanti SMS žinutė, siųsta gruodžio 1 d., 11.00 val., nukentėjusiajai I. M. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini): „Laba Diena A. jau nėra tarp gyvųjų radau aš jį pasikorė dėl tavęs nes jis tik tave mylėjo“ (1 t., b. l. 117).

Pagarsinus minėtą žinutę, nukentėjusioji I. M. nurodė, kad kaltinamasis tikrai pats siuntė šią žinutę, tai, kad kažkas kitas jai siųstų tokias žinutes yra nesąmonė kažkokia. Kaltinamasis šneka apie kažkokį žmogų ir kažkokį lombardą, bet žino, kad jos mama mirė, žino, koks jos vyro vardas, iš kur jis visą tai žino. Ji yra mačiusi kaltinamąjį ir su kitais vyrais, jo bendradarbiais. Kai jis jai išdaužė langą, ji internete rado jo darbovietę, klausė, kur jai nukreipti policiją dėl to persekiojimo, tai darbovietėje jai pasakė, kad jis yra problematiškas žmogus. Kai jis stovėjo su bendradarbiais, ji su jais kalbėjo. Kaltinamasis jai sakė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ar kažkaip taip, nelabai jau prisimena. Dėl to, kokio turinio žinutes prisimena, tai rašė, kad jis nepaliks jos ramybėje, kad lauktų vakaro ir kažkas atsitiks, ją pravardžiuodavo, sakydavo ,kad pasikorė, kad išvyko iš Lietuvos, paskui, kad ji atsisveikintų su vaikais, kad ji neišeis iš namų ir tik ugniagesiai atidarys, kad ją įsimylėjo, kad myli jos vaikus, paskui, kad ją taip „daves“, kad ji ramybės neturės ir kad saugotųsi. Buvo, kad jis jai skambino tuo metu, kai buvo atvažiavusi policija, pareigūnai jai sakė, kad nekeltų ragelio. Tada policijai ji parodė žinutes, kad jis jai dieną prieš buvo parašęs, kad pasikorė. Stovėjimas po langais ir daiktų mėtymas darė poveikį jos vaikams psichologiškai, jie iki šiol bijo miegoti, vyresnysis sūnus net neina į tualetą vienas vakare, bijo miegoti, ji jį veda pas psichologą. Sūnus lankė popamokinę veiklą, bet po tokių A. N. grasinimų ji paimdavo vaiką po pamokų, nes kai jau temo, ji bijodavo pati eiti ir nenorėjo, kad vaikas eitų, kai tamsu, todėl vaikas nebelankė būrelio. Kai jau paskutinį kartą policija jai skambino ir klausė, ar buvo pasirodęs A. N., jie jo jau ieškojo ir tikriausiai tą dieną rado, nes po to jie pradėjo gyventi ramybėje. Tačiau ir dabar ji patiria stresą išgirdusi triukšmą, jei pavyzdžiui kaimynai su durimis trenkia, tai „krato“ iš baimės, vaikai šoka iš lovos. Kai A. N. stovėdavo po langais, jis jai grasindavo, yra pasakęs „aš tau padarysiu“, ji net jam rašė, klausė, ko iš jos nori, bet jis nieko neatsakė, rašinėjo, kad kažką padarys jos vaikams. Ji prašė kaltinamojo, kad jis taip nesielgtų, rašė jam žinutes, klausdama, ko jis nori, sakydama, kad jis yra jaunas vyras, kad pradėtų savo gyvenimą, baigtų gerti, rašė jam, kad jis gąsdina jos vaikus, o jis atrašė, kad va ir gerai, o paskui vėl tęsėsi tas pats. Jai jau buvo depresija, policijos komisariate ji buvo visa drebėdama iš baimės. Ji veda sūnų pas psichologą, nes sūnus bijo miegoti kai tamsėja, bijo vienas eiti į tualetą, gali teismui pateikti tai patvirtinančius dokumentus, pati irgi lankėsi pas psichologą.

To, kad langą išdaužė būtent A. N., ji nematė, bet A. N. pats prisipažino, kad jis tai padarė, jis prašė buto numerio šeimininko, kad pakeistų langą, tačiau ji nedavė šeimininko numerio. Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo apklausta keturis kartus, to, kad A. N. jai skambino dėl lango, ji neminėjo apklausose, nes A. N. pats jai prisipažino, viskas buvo aišku, bet kai prasidėjo visokių daiktų mėtymas į langą, tai jau buvo aišku, kad tai padarė A. N.. To, kad A. N. jai skambino ir prašė šeimininko telefono numerio, ji neminėjo gal iš to šoko, pas ją gal keturis kartus buvo policija ir jie kartu rašė. Su buvusiu vyru ji bendrauja tik dėl vaikų, konfliktų jie neturi, kiekvienas savo keliu nuėjo, be vaikų daugiau nėra dėl ko bendrauti. Kai pirmą kartą buvo atvažiavusi policija, jau buvo išdaužtas langas, tai gal kas ėjo ir išdaužė, bet paskui A. N. pats pasakė, kad tai jis išdaužė tą langą. Neprisimena, kodėl nieko nesakė apie kitą sūnų, gal jos niekas neklausė apie tai, kad ji turi sūnų, kuris gali kažką žinoti, jai norėjosi kuo greičiau parašyti. Ji savo telefono numerio nepakeitė. Ji pati savo vaikų negąsdino, ji juos ramino, jos sūnus jai pats sakė, kad kviestų policiją.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. M. pateikė (duomenys neskelbtini) raštą dėl informacijos apie M. M. pateikimo, kuriame nurodyta, kad M. M. (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. gruodžio 9 d. yra teikiamos vyresniosios psichologės M. B. individualios konsultacijos. Minėtų konsultacijų metu kalbama apie įvairias išgyvenamas emocijas ir jausmus (baimę, pyktį, nerimą). Nuo 2024 m. gruodžio 9 d. įvyko 9 konsultacijos kontaktiniu būdu, kurias planuojama tęsti (2 t., b. l. 151).

Taip pat nukentėjusioji I. M. pateikė duomenis iš „esveikatos“ apie sveikatos sutrikimus ir ambulatorinio apsilankymo aprašymą, iš kurių matyti, kad ji 2024 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į gydymo įstaigą, skųsdamasi, kad vargina neramumas, diagnozuota (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 151, 157-160).

Dėl pateiktų dokumentų nukentėjusioji I. M. nurodė, kad juos teikė, nes tada, kai prasidėjo tas terorizavimas, ji apsilankė pas gydytoją ir pasakė, kad negali miegoti, jos nervai „ištampyti“, negali nei vaikų žiūrėti, nei valgyti daryti, nes bijo būti namuose, todėl ją nukreipė pas psichiatrą, kad jai išrašytų raminamus vaistus. Tas persekiojimas buvo prasidėjęs jau anksčiau, terorizavimas buvo jau nuo rugsėjo mėnesio ir dar anksčiau, kai dar buvo gyva mama.

Nukentėjusioji I. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena bute (duomenys neskelbtini), su dviem nepilnamečiais vaikais. Jos sutuoktinis A. M. šiuo metu gyvena kitoje vietoje, kadangi tarp jos ir vyro vyksta ilgas skyrybų procesas. 2024 m., (duomenys neskelbtini), netoli savo namų susipažino su vyru, kaip vėliau sužinojo, A. N., tel. (duomenys neskelbtini), duomenis sužinojo iš prie jos namų rastos jo darbo kortelės. Jos mama jam davė jos (I. M.) telefono numerį. Su A. N. bendravo nedažnai, pagrinde gatvėje, kai išeidavo pasivaikščioti su vaikais arba prie jos buto lango, nes gyvena pirmame aukšte. Pas ją bute A. N. niekada nebuvo. Pastebėjo, kad A. N. yra keistas, dažnai būdavo girtas, buriuodavosi su kitais geriančiais vyrais. Pradėjo ilgą laiką stoviniuoti prie jos buto lango, kas pradėjo jai kelti baimę. Maždaug prieš savaitę laiko jis parašė jai SMS su grasinančiu tekstu „šiandiena gali atsisveikinti su vaikais, nes jų daugiau nematysi“, taip pat kitomis dienomis jis rašė: „dabar manęs jau bijok“, „kviesk sau šliucha policiją“, „ate tau ir tavo draugams“, „16.00 val. bus mano mirtis (jo)“. 2024 m. lapkričio 25 d. jis parašė SMS „saugokitės jus“. Tą dieną, maždaug 19.10 val., jis stovėjo prie jos nuomojamo buto virtuvės lango ir gėrė alų, kiek vėliau pamatė, kad A. N. rankose laiko didelį akmenį, imituodamas, kad tuoj mes į langą, bet nemetė. Girdėjo, kad metė į virtuvės langą kažkokią skardinę, po ko pasišalino. Viską matė jos vaikai. Ji paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Atvykę policijos pareigūnai jo nerado. Išvažiavus policijos pareigūnams, jis vėl atėjo prie lango ir rankoje laikė akmenį. Ji vėl paskambino į policiją, bet ekipažas neatvyko. Vyras stoviniavo prie lango maždaug nuo 19.10 val. iki 22.30 val. Buvo atvejis, kai jis prie lango stovėjo visą naktį ir, kažką mėtydamas į langus, ją terorizavo, ji jautė didelę baimę. Vieną vakarą išgirdo, kaip dužo kambario langas, bet nematė, kas tai padarė, dėl šio įvykio buto šeimininkas kreipėsi į policiją. Niekada su A. N. neketino turėti jokių santykių. Jis nuolat prie jos priekabiauja, terorizuoja skambučiais, SMS žinutėmis ir neprognozuojamais veiksmais prie buto langų. Ji ir jos vaikai jaučia nuolatinę baimę. Prašo policijos pagalbos šitoje situacijoje (1 t., b. l. 43-46).

2024 m. lapkričio 27 d. el. paštu nukentėjusioji I. M. pateikė ekrano nuotraukas, kuriose užfiksuotos A. N. atsiųstos žinutės (1 t., b. l. 50-55).

2025 m. vasario 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtos A. N. atsiųstos žinutės, kurios įkeltos prie I. M. 2024 m. lapkričio 26 d. papildomos apklausos (A. N. – A. N., I. M. – I. M.): ?

„Ačiū tau“ (A.N.); „Sėkmės jums visiems pragare dekti“ (A.N.); „Ate jums ten“ (A.N.); „Gero bijo jo virtuvės“ (A.N.); „Piskis tu į sveikata“ (A.N.); „Ir lovo Bibiu vyru gerau“ (A.N.); „Ate tau ir tavo draugams kurva ir siulha pastiture esim“ (A.N.); „As 16 val. Mano ir mirtį are“ (A.N.);

19:05 val. „kvieciu policija“ (I.M.);

06:34 val. „Kvies sau sliuha policija“ (A.N.); „Sėkmės tau pistis su savo draugais sliuha“ (A.N.);

08:41 val. „Ir pamatisi kas tau send. Natki“ (A.N.); „Saugok savo brolį ir draugus jau“ (A.N.);

2024 m. lapkričio 10 d., 20.17 val.: „As jau noriu pasitraukti is savo gyvenimo dabar noriu nusizudyti jau“ (A.N.);

2024 m. lapkričio 16 d., 19.12 val. „Jie tu nori dėl vaikų aš tavo pasikiesiu nies aš savo vaikų negaliu pajimt dėl buvusio žmonos aš noriu geras tėvas būt juk“ (A.N.);

19.12 val. „Aš tau taip padarisiu kat kaita su vaikais tu gali kolkas būt iki tai ryt vakaro ir jų jau neturesi atsiviekink kol turi laiko su vaikais aš ryt isvyktsu į iš Lietuvos ačiū tau“ (A.N.);

„Man nereikia nei vyru nei taves nuo jusu vien problemos!!!Noriu kad paliktum mane ramibei su vaikais noriu gyvent ramiai su jais!!!“ (I.M.) (1 t., b. l. 56-58).

Nukentėjusioji I. M., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 13 d., apie 20.00 val. išgirdo dūžtančio lango stiklo garsą ir, atitraukusi užuolaidas, pamatė, kad yra suskilęs stiklo paketo stiklas iš gatvės pusės. Kaip buvo išdaužtas langas, ji pasakyti negali, nes lauke buvo tamsu ir ji nieko nematė. Dėl įvykio labai išsigando, taip pat išsigando ir jos vaikai. Kas galėjo išdaužti jos lango stiklą nežino, tačiau įtaria, kad tai galėjo padaryti A. N., kadangi jis jai ne kartą siuntė grasinančias žinutes bei skambino su grasinimais. Dėl A. N. grasinimų kreipėsi į policiją, šiuo metu yra atliekamas aplinkybių patikslinimas. Šis butas priklauso V. Š., tad ji iš karto paskambino buto savininkui ir informavo, kad kažkas išdaužė šio buto langą ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Dėl šio įvykio jai žala nepadaryta, kadangi butas priklauso V. Š.. Vieta, kur yra buto langai, nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 70-72).

Nukentėjusioji I. M., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad papildomai nori paaiškinti, kad ji su mama vasaros pradžioje nuėjo į kiemą pasivaikščioti, po kiek laiko mama liko viena, kiek vėliau mama pasakojo, kad kuomet ji (I. M.) išėjo, prie jos priėjo vaikinas, jie pabendravo, kadangi ji (I. M.) ilgą laiką negrįžo, o mama neturėjo telefono, ji paprašė vaikino, buvusio su ja, kad jis jai (I. M.) paskambintų iš savo telefono. Skambinta buvo iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuomet ji grįžo pas mamą ir jos išėjo į jos namus, vyras sakė savo vardą, tačiau tuomet ji jo neįsidėmėjo, vėliau sužinojo, kad jis yra A. N.. A. N. tą dieną ją su mama lydėjo iki pat jos namų adresu, (duomenys neskelbtini). Vėliau pradėjo bendrauti telefonu, bendravo kaip draugai, o vėliau A. N. pradėjo kiekvieną dieną stovėti po jos langais neblaivus, tačiau ji su juo į kalbas nesileido, prašydavo palikti ją ramybėje. A. N. niekada nebuvo jos namuose ir ji pas jį niekada nebuvo, bendroje kompanijoje taip pat nebuvo, jokie artimi ryšiai jų nesieja. (duomenys neskelbtini) mirė jos mama, tuo metu A. N. tapo agresyvesnis, belsdavo su akmenimis, kaštonais į langus, mėtė kiaušinius bei skambindavo ir grasindavo, kad ji nematys vaikų, kad jei kokį vyrą šalia jos pamatys, tuomet ją sudaužys. Policiją kvietė tik kelis kartus, tačiau pagrindas kviesti policiją buvo ne vieną kartą. Taip pat A. N. ne kartą matė rankoje laikantį akmenį, tačiau į langą nemesdavo, bet, kiek teko matyti, metė kiaušinį, kaštoną ir skardinę, taip pat yra neaiškiu skysčiu apipylęs kitą langą. Tai ji matė savo akimis. Kuomet buvo išdaužtas langas, ji pati nematė, tačiau akivaizdu, kad tai padaryti galėjo tik A. N., kažką į langą mesdamas. Taip pat nori pasakyti, kad ji rado po langais A. N. vardu registruotą darbo pažymėjimą, kurį perdavė pareigūnams. Taipogi nori pasakyti, kad grasinimai jai tęsiami toliau, paskutinį kartą po langais A. N. matė 2024 m. lapkričio 29 d. ir tuomet jis parašė žinutes „dienos trumpos, naktys ilgos jau, tai lauk nuo mano žmonių“ ir pan. 2024 m. gruodžio 1 d. gavo iš jo tel. Nr. žinutę, kad jis yra negyvas, pasikoręs, tačiau 2024 m. gruodžio 2 d. jis jai vėl apie 12.06 val. skambino į telefoną, tačiau ragelio ji nekėlė. Prašo apsaugoti ją nuo šio neadekvataus asmens. Visas gautas žinutes iš A. N. persiųs pareigūnams (1 t., b. l. 75-77).

2024 m. gruodžio 12 d. el. paštu nukentėjusioji I. M. pateikė ekrano nuotraukas, kuriose užfiksuotos A. N. siųstos žinutės (1 t., b. l. 79-87).

2024 m. gruodžio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtos A. N. atsiųstos žinutės, kurios įkeltos prie I. M. 2024 m. gruodžio 2 d. papildomos apklausos (A. N. – A. N., I. M. – I. M.):

2024 m. lapkričio 10 d., 20.17 val. „As jau noriu pasitraukti is savo gyvenimo dabar noriu nusizudyti jau“ (A. N.);

2024 m. lapkričio 16 d., 18.36 val. „Ate jus gerų tau ten“ (A.N.); „Patikėk vaikai ir daugiau pajauciai skausmus kuri yra motina Salva ir sliuha aš tą pajuciu ir supratau tai ir jos nano gyvenimas ir vaikai kat neturutu mamos salavos sluihos pas kurie ateina aš tau nacių savo iš savo mamos ir aš jos NX neretai kaip mano gimtadienis buvo ir man 3 metai buvo į jį“ (A.N.); „Taik kat ate“ (A.N.); „kokia cia mele tokiu daliku pridarei!“ (I.M.); „Jie tu nori dėl vaikų aš tavo pasikiesiu nies aš savo vaikų negaliu pajimt dėl buvusio žmonos aš noriu geras tėvas būt juk“ (A.N.); „Aš užaugau be tėvo ir ir mamos juk Aš kikt savo vaikams namą esu pastatęs tik vaikų o dėl savo ateities dabar ir tik mano ateitis jau“ (A.N.);

2024 m. lapkričio 17 d., 12.30 val. „Gal suditaikom ir viskas ok zaika“ (A.N.);

2024 m. lapkričio 22 d.: „Aš tau taip padarisiu kat kaita su vaikais tu gali kolkas būt iki tai ryt vakaro ir jų jau neturesi atsiviekink kol turi laiko su vaikais aš ryt isvyktsu į iš Lietuvos ačiū tau“ (A.N.); „Ate ate ate ate tau ir mano nuo nuo mano skausmon ir gyvenimo sėkmės tau su savo vyrais ir būsiu vyru“ (A.N.); „Man nereikia nei vyru nei taves“ (I. M.); „Geros jums abiem netrukdisiu nakti jums“ (A.N.); „Ate as jau kartis noriu“ (A.N.); „Ate jau yra tai“ (A.N.); „As jau noriu tai padaryti pasikart“ (A.N.);

2024 m. lapkričio 24 d., 13.23 val. „Ate tau sliuha“ (A.N.); „Viskas send. Aš jau trąuksiu savo gyvenimą ate gerų tau vyru ir Bibiu jų“ (A.N.); „Nuspręsta kat riek man aju mirtį send. Ate“ (A.N.); „Čia ir jau paskutinis sms žinutę iš manes“ (A.N.); „Aš esu vylkas arba vieną arba su sima likau vienas ir traukios nuo savo gyvenimo jau“ (A.N.); „Tu ligotas“ (I. M.); „Sėkmės jums visiems pragare“ (A.N.); „Gero bijo jo virtuvės“ (A.N.); „Piskis tu į sveikata“ (A.N.); „Ir lovo Bibiu vyru gerau“ (A.N.); „Ate tau ir tavo draugams kurva ir siulha pastiture esim“ (A.N.); „As 16 val. Mano ir mirtį are“ (A.N.);

2024 m. lapkričio 25 d., 07.57 val. „A. guli ligoninėje po vakar tai kad mes jieskosim tu dabar žmonių“ (A.N.); „Saugok savo brolį ir savo draugus“ (A.N.); „Jam ir lūžę 4 šonkauliej galva praskelta ir nosis sulauzita tai kad mes oeškosime tu žmonių kurie taip padarė A.“ (A.N.); „Vel prisigeres atstok nusibodai su savo nesamonem Maziau gerk!“ (I. M.);

2024 m. lapkričio 25 d., 10.16 val. „Saugokites jau jus” (A.N.); „Netrukdisiu aš jums ten pistis abiem sliuha“ (A.N.); „Jau tu turėsi didelių problemų su policija ir vaikų teisės apsaugos ministerijos“;

Atsiunčiamas vaizdo įrašas, kurio peržiūrėti nėra galimybės“ (A.N.);

2024 m. lapkričio 29 d., 18.21 val. „Dienos trumpos naktis ilgos jau tai lauk nuo mano zmoniu“ (A.N.); „Zn kat jis būvo ir ir dabar pas tave namie“ (A.N.); „Tau už narkotikų plainimą ir prostitucija jau bus tau geras srotas“ (A.N.);

2024 m. lapkričio 30 d., 10.33 val. „Kaj zmogus zmoniskai nesupranta vel vaziosiu pas tireja rasyt pareiskimo!“ (I. M.);

2024 m. gruodžio 1 d. (apžiūros protokole klaidingai nurodyta 2024 m. spalio 1 d.) ,18.42 val. „Ate ryt tau parašis ar paskambinsi mano draugas ir jis pasakis kat aš jau pasikeitęs esu jis tik zn kur aš pasikrasiu vienas mano žmogus ir geras draugas“ (A.N.);

2024 m. gruodžio 2 d. (apžiūros protokole klaidingai nurodyta 2024 m. spalio 2 d.), 11.00 val. „Laba Diena A. jau nėra tarp gyvųjų radau aš jį pasikorė dėl tavęs nes jis tik tave mylejo“ (A.N.) (1 t., b. l. 88-89).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja A. N. 2024 m. gruodžio 9 d. tarnybiniame pranešime dėl gautų pranešimų dėl grasinimų I. M. atžvilgiu nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 9 d., apie 13.00 val. iš I. M. priklausančio el. pašto buvo gauti du elektroniniai laiškai į tarnybinį paštą, kuriuose nurodyta, kad A. N. toliau grasina I. M. susidorojimu bei apmėtė jos gyvenamo buto langus kiaušiniais. I. M. baiminasi dėl savo bei savo vaikų sveikatos ir gyvybės. Nustatyta, kad dėl grasinimų I. M. yra atliekamas ikiteisminis tyrimas 01-1-46442-24. Pridedama: gauti elektroniniai laiškai, 2 lapai (1 t., b. l. 90-93). ??

Nukentėjusioji I. M., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas A. N. atžvilgiu dėl grasinimų. 2024 m. lapkričio 13 d., tiksliai neprisimena, kelintą valandą, kvietė policiją dėl įvykio, kai buvo išdaužtas kambario lango stiklo paketas, kurį, kaip įtaria, išdaužė A. N.. A. N. beveik kiekvieną dieną stovi prie jos langų, stebi ją bei mėto įvairiausius daiktus į langus. Dabar langas yra jau pakeistas į naują, tačiau ji bijo, kad tokiais savo veiksmais A. N. vėl gali išdaužti langą, jai nemalonu prieš kaimynus ir prieš buto savininkus. Paskutinį kartą, kai buvo pas ją pareigūnai, jei neklysta, 2024 m. gruodžio 2 d., ji jiems parodė 2024 m. gruodžio 1 d., 11.00 val. gautą iš A. N. SMS žinutę, kad jo tarp gyvų jau nėra. Tą dieną vakare A. N. vėl stovėjo prie jos buto langų, jai nuolat skambinėjo, tačiau ji į jo skambučius neatsako. 2024 m. gruodžio 9 d., 13.15 val. iš A. N. gavo žinutę „As tave send. Nakti lankisiu sliuha“. Po tokios gautos žinutes ji labai išsigando, kad jis vėl ateis prie jos buto lango ir vėl gali jį išdaužti. Ji turi du mažus vaikus, dėl kurių labai pergyvena, jie girdi, kad nuolat į buto langus yra mėtomi daiktai, A. N. bijo ne tik ji, bet ir jos vaikai. 2024 m. gruodžio 9 d., nuo 18.00 val. jis stovėjo prie jos langų ir mėtė kiaušinius, ji, išsigandusi jo, paskambino į policiją, pranešė apie visą situaciją, tačiau pas ją pareigūnai neatvažiavo. Jai tik paskambino ir pranešė, kad A. N. atžvilgiu šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir jeigu grės pavojus dėl gyvybės, tik tada skambinti į policiją. Tačiau A. N. visą naktį iki pat 2024 m. gruodžio 10 d., 05.10 val. stovėjo prie jos lango. 2024 m. gruodžio 10 d., 12.18 val. ji vėl iš jo gavo žinutę „As tave ilgai kankisiu sliuha paskutine esi tu“. Ji nebegali taip gyventi, bijo dėl savo saugumo, dėl savo vaikų. Ji bijo sutemus kažkur išeiti iš namų, ji negali leisti savo vaiko mokykloje į prailgintą grupę, nes bijo sutemus eiti jį pasiimti. Kiekvieną naktį bijo eiti miegoti, kad tik kas nors neatsitiktų. Labai prašo apsaugoti ją ir jos vaikus (1 t., b. l. 114-116).?

2025 m. vasario 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtos A. N. atsiųstos žinutės, kurios įkeltos prie I. M. 2024 m. gruodžio 10 d. apklausos (A. N. – A. N., I. M. – I. M.):

2024 m. lapkričio 30 d., 10.33 val. „Kaj zmogus zmoniskai nesupranta vel vaziosiu pas tireja rasyt pareiskimo!“;

2024 m. lapkričio 30 d., 18.42 val. „Ate ryt tau parašis ar paskambinsi mano draugas ir jis pasakis kat aš jau pasikeitęs esu jis tik zn kur aš pasikrasiu vienas mano žmogus ir geras draugas“ (A.N.)

2024 m. gruodžio 1 d., 11.00 val. „Laba Diena A. jau nėra tarp gyvųjų radau aš jį pasikorė dėl tavęs nes jis tik tave mylejo“ (A.N.) (1 t., b. l. 117-120).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos K. G. 2024 m. gruodžio 10 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad po apklausos papildomai I. M. nurodė, kad dėl kiaušiniais apmėtytų langų jokia turtinė žala nepadaryta, ji pati langus nusivalė. Taip pat el. p. atsiuntė paskutines A. N. siųstas žinutes (1 t., b. l. 121).

2024 m. lapkričio 26 d. I. M. pareiškime nurodyta, kad ji nuo rugsėjo 10 d. gauna grasinimus ir SMS žinutes kas vakarą, mėto į langus įvairius daiktus, vaikšto prie namo ir teritorijoje. Buvo išdaužtas langas, buvo iškviesta policija, atvejis yra užfiksuotas. Vakar vakare 20.00 val. vaikščiojo ir mėtė akmenis į langus. Ryte gavo SMS žinutę su grasinimais. Po lango išdaužimo pareiškimo nerašė, nes nematė kas tai padarė, nebuvo įrodymų, bet vakar vakare jį matė su akmeniu rankose, tai yra A. N. (1 t., b. l. 41).

PRĮR įvykių paieškos išraše užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), registruoti šie pranešimai apie įvykius:

1) 2024 m. lapkričio 25 d., 20.58 val. pranešimas, kad minėtu adresu pranešėją persekioja, dabar vaikšto prie jos langų su akmeniu rankose vyras, kuris kažkada buvo ją užkalbinęs lauke. Namuose yra nepilnamečių. Pranešėja labai bijo;

2) 2024 m. lapkričio 25 d., 21.42 val. pranešimas, kad minėtu adresu žmogus vėl vaikšto po langais. 2024 m. lapkričio 13 d., 19.53 val., (duomenys neskelbtini), prieš 5 min. į pranešėjos buto langą iš lauko, pranešėjai nežinomas asmuo metė kietą daiktą ir jį išdaužė. Pranešėja su mažamečiais vaikais, bijo (1 t., b. l. 47-48).

2024 m. gruodžio 10 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad pareiškėja I. M., pageidaujanti pranešti apie įvykį, paroė, kad 2024 m. gruodžio 9 d., 13.15 val., būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gavo žinutę iš jai pažįstamo asmens A. N., iš jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kad jis ją šiandien naktį lankys. 2024 m. gruodžio 9 d., nuo 18.00 val. iki 2024 m. gruodžio 10 d., 05.10 val., minėtu adresu prie jos buto langų stovėjo A. N., kuris apmėtė kiaušiniais jos langus. Be to, 2024 m. gruodžio 10 d., 12.18 val. gavo iš jo grasinančio pobūdžio žinutę: „As tave ilgai kankisiu sliuha paskutine esi tu“ ir „As galiu tau taip padaryti kad tu niekur eisisiesi is manu sliuha paskutine esi tu kat duris tavo isilauzis tik gaisrine“ (1 t., b. l. 98-105).???

Liudytojas D. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad moteris, esanti ekrane (nukentėjusioji I. M.) yra jo mama. Kaltinamąjį, esantį ekrane (A. N.) yra matęs. Vieną kartą, kai jis (D. J.) atvažiavo pas mamą į (duomenys neskelbtini), buvo vakaras, jis jau turėjo važiuoti namo ir bijojo, nes prie lango kažkas mėtė. Mama jam pasakė viską ir jam buvo baisu vienam eiti į stotelę. Jis paprašė, kad mama jį palydėtų ir jie pamatė šį vyrą, A. N., kuris sakė, kad jis yra mamos vyras, ėjo paskui juos. Stotelėje prie jų priėjo du vyrukai ir padėjo jiems. Viskas vyko rudenį, 2024 metais. Jis (D. J.) gyvena (duomenys neskelbtini), pas mamą atvažiuoja kas tris savaites. Neatsimena kada tiksliai tas įvykis įvyko, atsimena, kad buvo savaitgalis, bet ne konkrečią datą. Jo mama gyvena (duomenys neskelbtini) g., jos butas pirmame aukšte. Jis (D. J.) porą kartų matė tą vyrą (A. N.), kaip jis mėtė kiaušinius ir akmenukus. Gulint ant lovos girdėdavosi „tuk tuk“ ir jam (D. J.) būdavo baisu važiuoti. Kaltinamasis taip darė daug kartų. Jam (D. J.) mama pasakė apie tą vyrą ir jis žiūrėjo pro langą. Jam (D. J.) reikėjo važiuoti į stotį, matė, kad prie namo kažkas vaikšto ir stuksena į langą, tada jis paklausė mamos, ji jam pasakė apie tą vyrą, kad šis ne pirmą kartą taip daro, kad apie jį jau sakė policijai, kad jam (D. J.) nereikia bijoti. Mama sakė, kad tai yra jos pažįstamas A., kad jie buvo susitikę dar vasarą, kad jis buvo susimatęs su močiute, taip susipažino su mama, o paskui, kadangi močiutė mirė ir jo mama gyveno viena, norėjo būti viena, A. N. ateidavo pas mamą, teigdamas, kad neva ją myli, dar rašė jai žinutes, kad ją myli ir kad jis mirė, mama jam (D. J.) žinutes rodė. Tą vakarą, kai mama jam pasakė apie A. N., jis (D. J.) pasižiūrėjo pro langą ir matė, kaip kaltinamasis ten vaikščiojo. Taip buvo ne vieną kartą, buvo gal trys ar keturios kelionės, ne vieną kartą matė kaltinamąjį, o paskui, kai jau jį pagavo, daugiau taip nebebuvo.

Tą kartą, kai jie su mama ėjo į stotį, šis vyras priėjo prie jų ir galvojo, kad jis (D. J.) yra mamos vyras. Kaltinamasis ėjo paskui juos, tačiau ten buvo tokie vyrukai, kurie jiems padėjo, nes kaltinamasis norėjo eiti paskui jį (D. J.). Tie vyrukai padėjo, kad kaltinamasis neitų paskui juos, nes jam (D. J.) buvo baisu, A. N. jam piktai pasakė, kad galvoja, jog jis (D. J.) pas mamą atvažiavo kaip vyras, tada jo mama pasakė, kad jis yra jos sūnus, ar nemato, kad jis (D. J.) dar yra jaunas. Kaltinamasis tada į jį (D. J.) žiūrėjo ir netikėjo, tada tie vyrukai jo paklausė, ko jis lenda, jis (D. J.) su mama pasakė, kad kaltinamasis seka paskui juos, tada tie vyrukai padarė taip, kad jis (D. J.) greitai pereitų pro šviesoforą, o kaltinamasis neitų paskui jį. Mama jį palydėjo iki to šviesoforo, nėjo per gatvę ir nuėjo namo. Tie vyrukai stovėjo su A. N., o mama greitai nuėjo namo.

Kai jis (D. J.) buvo pas mamą namie, jis žiūrėjo pro langą, bet nelabai matė, nes buvo labai tamsu, gal vieną kartą prie medžio matė tamsų siluetą. Asmens neatpažino, matė tik siluetą, nes tamsoje nesimato. Mama jam pasakojo, kad jai buvo baisu, dar baisiau, negu jam (D. J.). Mama pasakojo, kad A. N. ją myli ir nori būti su ja, o ji nenori būti su juo, tai sakė daug kartų, mamai buvo baisu, kuomet ji eidavo miegoti, o kažkas trankosi į langą. Mama sakė, kad tai buvo ne pirmas kartas, kai kaltinamasis mėtė akmenukus, jis (D. J.) matė, kaip A. N. mėtė kiaušinius, paskui iš karto nuvalė. Mama buvo įsitikinusi, kad metė tas vyras. Jis kaltinamojo tuo metu nematė, nes jau miegoti ėjo, langą nuvalė mama. Jo (D. J.) mažasis brolis reagavo skirtingai, kartais neišgirsdavo, o jei išgirsdavo, tai klausdavo, kas čia, gal broliui irgi buvo baisu, šokas. Mama jam (D. J.) sakė, kad nebijotų, taip jam sakė, kad jis nusiramintų, nes atvažiavo pas ją pailsėti ir pabūti geroje nuotaikoje. Jam (D. J.) (duomenys neskelbtini) metai, atskirai nuo mamos gyvena jau gana ilgai, anksčiau gyveno su tėvu. Po skyrybų mama su tėvu mažai bendrauja, pykčio, santykių aiškinimosi nėra. Jis (D. J.) nelabai prisimena, ar tas vyras grasino jam ir mamai, tačiau A. N. tikrai buvo piktas, kad jis (D. J.) yra prie mamos, galvojo, kad jis yra kažkoks mamos vyras, jis (D. J.) dėl to buvo šokiruotas.

Teisiamojo posėdžio metu buvo gauti ir pagarsinti dokumentai:

(duomenys neskelbtini) raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vyresnioji psichologė M. B. nuo 2024 m. gruodžio 9 d. teikia konsultacijas nepilnamečiui M. M. dėl sunkumų, susijusių su užsitęsusiomis tėvų skyrybomis. Minėtos pagalbos poreikį nustatė atvejo vadybininkas, atlikęs pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą. Pažymima, jog 2025 m. balandžio 8 d. telefoninio pokalbio metu vaiko motina I. M. informavo vyresniąją psichologę apie prieš kurį laiką namuose įvykusį incidentą – akmeniu išmuštą langą. I. M. nenurodė įvykio datos bei nepateikė asmens, galimai įvykdžiusio minėtą veiką, duomenų. Pasak moters, vaikas įvykio metu patyrė išgąstį, todėl motina pasidalino minėta informacija su specialiste. 2025 m. balandžio 28 d. konsultacijos su M. M. metu buvo aptarta įvykusi situacija, kalbėta apie išgąstį įvykio metu, baimę bei kilusį nerimą dėl patirto nesaugumo jausmo. Kitų konsultacijų metu minėta tema aptarinėjama nebuvo (2 t., b. l. 184);

(duomenys neskelbtini) 2025 m. gegužės 8 d. raštas dėl medicininių dokumentų pateikimo, kuriame nurodyta, kad jie pateikia I. M. turimus medicininius dokumentus (2 t., b. l. 188). Pateiktas 2024 m. rugsėjo 18 d. medicininių dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, kad I. M. nustatyta Diagnozė (pagrindinė liga, kitos ligos, komplikacijos): (duomenys neskelbtini). Ligos pakartotinai išplėsta anamnezė: 2024 m. rugsėjo 18 d. pacientė kreipėsi dėl vienintelio nusiskundimo: „bloga savijauta, didelis neramumas“. Pasakė, kad prieš kelias savaites staigiai mirė mama. Somatinių nusiskundimų pacientė neturėjo. Terapiniam stebėjimui indikacijų nebuvo. Pacientei buvo duotas patarimas – kreiptis pas psichiatrą. Buvo paskirtas raminantis vaistas Bromazepam 3 mg po 1 x 1 vakare (2 t., b. l. 189).

Pagarsinus minėtus dokumentus, nukentėjusioji I. M. nurodė, kad pas psichiatrą ji kreipėsi, duomenų nenurodė, nes ji nuėjo į polikliniką, bet jie jai pasakė, kad tokių dokumentų neduoda. Paskui ją nukreipė pas psichologą, bet tuo metu, kai jai reikėjo eiti pas psichologą, jos dukra pateko į reanimaciją ir ji pas psichologą nebenuėjo, nes jos dar ligoninėje gulėjo savaitę laiko. Dėl to, kad dokumentuose nurodoma, jog jos savijautos pablogėjimo priežastis yra staigi mamos mirtis, tai jie jos klausė, kas atsitiko, ji pasakė, kad negalėjo miegoti ir kad prieš kelias savaites mirė mama, bet ji gi neaiškins gydytojams, kas vyksta prie jos namo, kad yra toks terorizavimas, nes ji ne vieną kartą kreipėsi į policiją. Ji galvojo, kad nereikia pasakoti to, kas vyksta prie jos namų. Jos mama mirė (duomenys neskelbtini), ji kreipėsi į gydytojus rugsėjo 18 d. Mama mirė nuo senatvės, toks gyvenimas, bet kai jai (I. M.) ir taip sunku, o dar po langais vaikšto ir terorizuoja kaltinamasis, gaunami skambučiai ir SMS žinutės, daužoma į langus, tai tiesiog neįmanoma miegoti, 6 val. ryto jau vyksta daužymas ir taip toliau. Dėl psichologinės pagalbos vaikui rūšies (susijusios su skyrybomis), jos skyrybų procesas baigtas jau seniai, bet ji paėmė tokią psichologinę pagalbą vaikui, nes ji yra nemokama, kol yra galimybė, tol ji naudojasi, nes naudotis mokama pagalba neturi galimybės.

Specialistė M. B., apklausta teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) darbuotoja. Konkrečiai dėl to, kaip M. M. jautėsi ir ką išsakė būtent dėl to įvykio, apie kurį paminėjo paskambinusi jo mama, tai balandžio 28 d. konsultacijos metu ji (M. B.) pasiteiravo M. M. apie šį įvykį ir gavo atsakymą, kad toks įvykis buvo prieš kažkiek laiko, vaikas irgi neįvardino. M. M. sakė, kad tuo metu pajautė išgąstį, išsigando dėl savęs ir dėl sesutės. Išsigando ir buvo piktas, įvardijo šituos du jausmus. Kiek ji pamena, ji (M. B.) pasiteiravo M. M., kad girdėjo iš mamos apie tokį įvykį, kai buvo išmuštas langas, ir paprašė M. M. pasidalinti, tai šis sakė, kad buvo kambaryje su sesute ir staiga išgirdo ir/ar pamatė, kad buvo išdaužtas langas, ir pasakė mamai apie tai, kad išsigando. O vėliau įvardino, kad jautė pyktį dėl to, kad išsigando, iš pradžių dėl sesės, o paskui dėl savęs. Pagrinde konsultacijų metu jie kalbėdavo apie M. M. būseną ir savijautą, tai jis jaučia nesaugumo jausmą ir po skyrybų, ir dėl užsitęsusių skyrybų, ir pasakojo, kad šitas įvykis jį paveikė ir jis išsigando. Paklaustas, ar vakare bijojo eiti miegoti, jis atsakė, kad nebebijojo miegoti. Ji (M. B.) su juo turėjo konsultaciją 2025 m. gegužės 19 d., po to, kai sužinojo apie šį įvykį, tai M. M. sakė, kad jau nebebijo ir nebejaučia baimės, jis trumpai pasidalino ta informacija, kurią ji jau buvo girdėjusi prieš tai. Berniukas įvardino, kad dar tą pačią dieną matė vyriškį su akmeniu, vaikščiojantį aplink tą langą. Taip pat sakė, kad matė vyriškį lauke prie sūpynių, bekalbantį su mama, lygtais bekonfliktuojantį, bet negali tiksliai įvardinti. Apie mamą daugiau nieko nesakė, bet 2025 m. gegužės 19 d. konsultacijos metu minėjo, kad mama tik po to vaikui pasakė apie tą vyriškį, kad jis išmušė langą. M. M. įvardino, kad jis kalbėjo apie tą patį vyriškį, kurį matė su akmeniu, ir kuris išdaužė langą. Pokalbio jis negirdėjo, tik sakė, kad matė vyriškį, kalbantį su mama, kaip ji suprato, tas pokalbis nebuvo draugiškas, o daugiau berniuko ji apie tai neklausinėjo, nes jis nenoriai apie tai kalbėjo, o prieš tai net nebuvo užsiminęs apie visą šitą situaciją. M. M. yra (duomenys neskelbtini) metai, o kai pradėjo jį konsultuoti, jam buvo (duomenys neskelbtini) metai, vaikas dalinasi savo jausmais ir emocijomis, geba identifikuoti savo jausmus, nes jis sakė, kad toje situacijoje pajautė stiprų pyktį tam vyriškiui, kuris išdaužė langą, nes jam tai sukėlė išgąstį, jam labai rūpi jo sesė ir jis išsigando dėl sesės. Jie stengiasi susitikti kiekvieną pirmadienį, nuo gruodžio 9 d. jau buvo 12 konsultacijų. Ji nepajautė, kad berniukas būtų kažkaip paveiktas ar įtaigus, ji pajaustų, jei jis meluotų, šiuo atveju nepateikė, kad būtų dirbtinai pateikta. Jos žiniomis berniukas nežino apie teisminius procesus. Ji nepastebėjo labai didelio skirtumo jo balse nuo to, kai jis apie ką nors kitą pasakoja, bet šiuo atveju jautėsi, kad jis nenori apie tai kalbėti, tą jį tikrai pajautė. Atrodė, kad jis nenori to prisiminti. Apie mamos būklę berniukas nieko nekalbėjo ir ji jo neklausė. Dėl mamos santykių su tuo vyriškiu ji tik tada, kai jis užsiminė, kad susipažino prie sūpynių, ji pasiteiravo, kas tai buvo per situacija, jau pasidalino, ką vaikas jai atsakė, daugiau nieko nežino, neklausė, nes vaikas nenorėjo apie tai kalbėti ir ji nenorėjo jam kelti daugiau neigiamų emocijų. Jų konsultacijos buvo pradėtos socialinės darbuotojos iniciatyva ir mama kreipėsi į juos. Atvejo vadybininkas surašė rekomendacijas ir užduotis, ką reikia šeimai atlikti ir tada jau M. M. mama pasikreipė. Vaiko nesaugumo jausmas buvo dėl patirtų traumų ir įvykių šeimoje, skyrybų metu. Jis pasakojo apie tėvų konfliktus, apie skyrybas, taip pat apie situacijas mokykloje. Iki tol, kol mama pranešė apie išdaužtą langą, vaikas neminėjo kažkokių kitų priežasčių jaustis nesaugiai. Apskritai džiugu, kad paskutinio susitikimo metu vaikas įvardino, kad jaučiasi namie saugiau, kitų nusiskundimų nebuvo.

2024 m. gruodžio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra daugiabutis, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Daugiabučio teritorija yra neaptverta. Daugiabutis turi du įėjimus. Priėjus prie pirmojo įėjimo į daugiabučio laiptinę, matomos rudos spalvos durys, virš kurių po dešine puse matomas kvadratinės formos langas. Nuo lango pusės, užėjus už namo kairiojo kampo, matomas kitas kvadratinės formos langas. Lango apačioje, kairiajame kampe matoma vaizdo stebėjimo kamera. Prie minėtų langų jokių apgadinimų nesimato, tačiau ant sienų šalia langų matomos oranžinės spalvos kiaušinių žymės. Pati daugiabučio teritorija nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 106-109).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos F. R. 2025 m. vasario 26 d. tarnybiniame pranešime dėl 2024 m. gruodžio 10 d. įvykio vietoje užfiksuotos vaizdo kameros nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 10 d. įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint daugiabučio namo išorę (duomenys neskelbtini) vieno lango apačioje, kairiajame kampe matoma vaizdo stebėjimo kamera. Paskambinus nukentėjusiajai I. M. telefonu, ji paaiškino, kad ši vaizdo kamera nieko neužfiksavo. Taip pat paaiškino, kad prie siųstų grasinančių žinučių buvo pridėti vaizdai kiaušiniais apmėtytų langų (1 t., b. l. 110).

2024 m. lapkričio 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad iš nukentėjusiosios I. M. paimta A. N. darbo kortelė HMS-Kort (1 t., b. l. 59-63).

2024 m. vasario 25 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta A. N. darbo kortelė. Kortelės ilgis yra 8,5 cm, o plotis 5,8 cm. Kortelėje pateikiami duomenys yra norvegų ir anglų kalba. Kortelėje duomenys matomi iš abiejų pusių. Vienoje pusėje dešinėje pusėje per vidurį matoma vyro nuotrauka. Šalia nuotraukos (dešinėje pusėje) nurodyta „This is not an identity card“ (Tai nėra asmens tapatybės kortelė). Kairėje pusėje matoma: „Scan QR-code for status“ (Nuskenuokite QR-kodą būklei peržiūrėti), „Card number (duomenys neskelbtini)“ (Kortelės numeris (duomenys neskelbtini)), „Number of organization NO (duomenys neskelbtini)“ (Organizacijos [įmonės] numeris NO (duomenys neskelbtini)), „Name of Employer (duomenys neskelbtini)“ (Darbdavio vardas [pavadinimas(duomenys neskelbtini)). Kitoje kortelės kairėje pusėje matomi asmens duomenys: „First name“ (Vardas) – A., „Last name“ (Pavardė) – N., „Gender“ (Lytis), „Year of Birth (duomenys neskelbtini)“ (Gimimo data (duomenys neskelbtini)). Dešinėje pusėje išdavimo data: „Issued (duomenys neskelbtini)“ (Išdavimo data (duomenys neskelbtini)). Po šia informacija matomas brūkšninis kodas (1 t., b. l. 64-67).

2024 m. gruodžio 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad Vilniaus AVPK VTV AKS Tarnybos organizavimo poskyrio Budėtojų grupės specialistas A. M. pateikė mobiliojo ryšio telefono aparatą „REDMI“ dėkle su SIM kortele viduje, kuris 2024 m. gruodžio 11 d. paimtas iš sulaikyto įtariamojo A. N. jo asmens kratos metu pagal areštinę uždaromo asmens apžiūros ir kratos protokolą Nr. 10-02886-24 (1 t., b. l. 159-161).

2025 m. vasario 14 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Xiaomi Redmi 13C“, IMEI (duomenys neskelbtini). Telefono korpusas juodos spalvos, be išorinių apgadinimų, įdėtas į juodos spalvos dėklą. Dėkle aptikta SIM kortelė „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini). Telefone įdėtos SIM kortelė „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir SIM kortelė „Bitė“ Nr. (duomenys neskelbtini). Panaudojus kriminalistinių tyrimų programinę įrangą „CELLEBRITE UFED4PC“ buvo nuskaityti duomenys iš mobiliojo ryšio telefone esančių SIM kortelių bei iš dėkle aptiktos SIM kortelės. Nėra techninių galimybių nuskaityti duomenis iš mobiliojo ryšio telefono, nes jis yra apsaugotas nežinomu kodu. Kriminalistinių tyrimų programinės įrangos „CELLEBRITE PHYSICAL ANALYZER“ pagalba buvo parengta nuskaitytų duomenų ataskaita (1 t., b.l.129-131, 132-135).???????

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje

Teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikoma, jog byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojos paaiškinimai, duoti teisme, garso bei vaizdo įrašų duomenys, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Pagal teismų praktiką sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą suprantamas ne vien tik kaip grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir kaip kiti baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliantys veiksmai (pvz., besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gąsdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobūdžio SMS žinutės ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198/2013, 2K-347/2014, 2K-88-942/2016, 2K-328-648/2017). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-677, 2K-327-696/2016, 2K-90-689/2018). Pažymėtina, kad grasinimų vertinimui, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-347/2014). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-347/2014).

Kaltinamasis A. N. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje, neprisipažino ir parodė, kad su nukentėjusiąja I. M. buvo susitikęs gal vieną kartą, dar buvo tos moters mama priėjusi. Jis žino jas, nes ne vieną kartą matė jas, sėdinčias ant suoliuko, (duomenys neskelbtini), jis pats ten netoliese gyvena. Tos moterys pačios prie jo priėjo ir klausė, ar galima prisėsti, jis sakė, kad prisėsti gali, nes suoliukas yra visų, tada jie pabendravo ir išsiskirstė po namus. Taip pat nurodė, kad jis nežinojo buto, kuriame gyvena nukentėjusioji, bet jis praeidavo pro tą pusę, gal nukentėjusioji jį kažkur ten (duomenys neskelbtini) g. ir matė, nes jis dažnai būna prie to medžio, ten netoli. Jis vienas, be nukentėjusiosios mamos, su ja nėra bendravęs, jie bendravo visi trys tą kartą, kai jos abi prie jo prisėdo ant suoliuko, dar buvo berniukas sūnus ir mergaitė. Nukentėjusiosios motina nėra prašiusi jo (A. N.) telefono paskambinti, nes nukentėjusioji tuo metu buvo šalia mamos, o jis savo telefono bet kam nedalina. Po to karto dar matė tą moterį parduotuvėje, jos telefono numerio neturėjo. Kaltinamasis nurodė, kad gal šį telefono numerį sužinojo iš savo draugų, su kuriais susitinka savaitgaliais, gali būti, kad būdamas girtas jai siuntė SMS žinutes, nes apie šią moterį girdėjo daug kalbų. Gali būti ir kad jo draugai iš jo telefono siuntė žinutes. Tačiau po to kaltinamasis nurodė, kad jis nesiuntė šiai moteriai jokių žinučių, jam nereikia problemų, jau turi vieną bausmę. Savo telefono numerio dabar neatsimena, numeris panašus į (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus kaltinime nurodytas žinutes, siųstas nukentėjusiajai iš šio A. N. telefono numerio, jis neigė siuntęs tokio turinio žinutes. Nurodė, kad jo telefonas buvo pirktas iš stotyje esančio lombardo, po telefoną jis nelandžiojo. Abonentinę kortelę su minėtu numeriu jam davė draugas 2024 m. gruodžio mėnesio pradžioje. Lapkričio mėnesį jis naudojosi „Tele2 Pildyk“ kortele, o ne abonentu. Lapkričio mėnesį, kuomet iš šio numerio buvo siunčiamos žinutės nukentėjusiajai, tai buvo ne jo numeris, šį telefoną jis gruodžio mėnesį pasiėmė iš lombardo, lapkričio mėnesį jis neturėjo abonento ir nesiuntė jokių žinučių. Su tuo žmogumi, kuris jam perdavė telefono SIM kortelę, jis bendravo mažai, nežino, ar jis pažinojo I. M..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. N. taip pat neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje, tvirtino, kad moters, vardu I. M., apskritai nepažįsta, apie ją pirmą kartą išgirdo po įtarimo įteikimo.

Tačiau šie kaltinamojo parodymai tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu yra paneigti nukentėjusiosios I. M. parodymais. Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu I. M. tvirtino, kad visų pirma, su kaltinamuoju A. N. ji susipažino, kuomet ji (I. M.) ėjo pas draugę su vaikais ir mama, ir jos mama prisėdo ant suoliuko (duomenys neskelbtini) g. Ji (I. M.) mamai pasakė palaukti jos. Mama pasiliko su kaltinamuoju. Jie kalbėjosi ir A. N. jos mamai papasakojo, kad yra išsiskyręs, turi du vaikus ir žmona neleidžia su jais matytis. O jos (I. M.) mama pasakė, kad ją (I. M.) paliko su dviem vaikais. Ji (I. M.) pas draugę užtruko, todėl jos mama paprašė kaltinamojo paskambinti jai (I. M.) ir paklausti, kur ji dingo. Ji (I. M.) savo telefone pamatė nepažįstamą numerį, atsiliepė, kalbėjo jos mama, mamos paklausė, iš kur ši skambina, mama pasakė, kad iš suoliuko. Kai ji atėjo, A. N. buvo jau labai prisigėręs, ji (I. M.) paėmė mamą ir jos ėjo namo, o kaltinamasis ėjo iš paskos ir žiūrėjo, kur jos eina. Taip jis sužinojo, kur jos gyvena. Analogiškai šią situaciją nukentėjusioji nupasakojo ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, kur konkretizavo, kad šis susitikimas buvo 2024 m. vasaros pradžioje, taip pat, kad mama jai skambino iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. iš to paties A. N. telefono numerio, iš kurio vėliau buvo gautos kaltinime nurodytos žinutės.

Paskui A. N. jai sakė, kad nori susipažinti, ji pagalvojo, kad gal ir gerai pabendrauti, tačiau po to pamatė, kad jis labai pradėjo meluoti, sakyti visokius išsigalvojimus. Jis pradėjo jai rašinėti. Ji, norėdama, kad jis nuo jos atsikabintų, porą kartų jam atrašė, o kai neatrašė, tai jis internete rado jos socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą ir pradėjo visokias negražybes jai rašinėti, ji tada jį užblokavo. Paskui prasidėjo visoks terorizavimas. Buvo lango daužymas, kaltinamasis mėtė į langą visokius daiktus, kiaušinius, ji galvojo, kad iš proto išeis, jos vaikai bijojo miegoti. Ji kaltinamojo gražiuoju prašė baigti, nes kitaip ji iškvies policiją ir rašys pareiškimą, bet jis niekaip nuo jos neatstojo. Paskui mirė jos mama ir jai buvo labai morališkai sunku, o tas persekiojimas niekaip nesibaigė. Ji ne kartą kvietė policiją, kai kaltinamasis ateidavo prie jos langų, ar su akmenimis, ar su alumi. Ji nežinojo, kur jai dėtis, nes vaikai bijo net miegoti, kadangi kaltinamasis ateina vakarais.

Maždaug prieš savaitę laiko jis parašė jai SMS su grasinančiu tekstu „šiandiena gali atsisveikinti su vaikais, nes jų daugiau nematysi“, taip pat kitomis dienomis jis rašė: „dabar manęs jau bijok“, „kviesk sau šliucha policiją“, „ate tau ir tavo draugams“, „16.00 val. bus mano mirtis (jo)“. 2024 m. lapkričio 25 d. jis parašė SMS „saugokitės jus“. Tą dieną, maždaug 19.10 val., jis stovėjo prie jos nuomojamo buto virtuvės lango ir gėrė alų, kiek vėliau pamatė, kad A. N. rankose laiko didelį akmenį, imituodamas, kad tuoj mes į langą, bet nemetė. Girdėjo, kad metė į virtuvės langą kažkokią skardinę, po ko pasišalino. Viską matė jos vaikai. Dėl jo rašytų žinučių turinio tai prisimena, kad jis rašė, jog nepaliks jos ramybėje, kad lauktų vakaro ir kažkas atsitiks, ją pravardžiuodavo, sakydavo ,kad pasikorė, kad išvyko iš Lietuvos, paskui, kad ji atsisveikintų su vaikais, kad ji neišeis iš namų ir tik ugniagesiai atidarys, kad ją įsimylėjo, kad myli jos vaikus, paskui, kad ją taip „daves“, kad ji ramybės neturės ir kad saugotųsi. Jo stovėjimas po langais ir daiktų mėtymas darė poveikį jos vaikams psichologiškai, jie iki šiol bijo miegoti, vyresnysis sūnus net neina į tualetą vienas vakare, bijo miegoti, ji jį veda pas psichologą. Sūnus lankė popamokinę veiklą, bet po tokių A. N. grasinimų ji paimdavo vaiką po pamokų, nes kai jau temo, ji bijodavo pati eiti ir nenorėjo, kad vaikas eitų, kai tamsu, todėl vaikas nebelankė būrelio.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. M. iš esmės davė analogiškus paaiškinimus, konkretizuodama aplinkybes. Dėl pirmojo epizodo nurodė, kad A. N. siuntė jai SMS su grasinančiu tekstu „šiandiena gali atsisveikinti su vaikais, nes jų daugiau nematysi“, taip pat kitomis dienomis jis rašė: „dabar manęs jau bijok“, „kviesk sau šliucha policiją“, „ate tau ir tavo draugams“, „16.00 val. bus mano mirtis“. 2024 m. lapkričio 25 d. jis parašė SMS „saugokitės jus“. Tą dieną, maždaug 19.10 val., jis stovėjo prie jos nuomojamo buto virtuvės lango ir gėrė alų, kiek vėliau pamatė, kad A. N. rankose laiko didelį akmenį, imituodamas, kad tuoj mes į langą, bet nemetė. Girdėjo, kad metė į virtuvės langą kažkokią skardinę, po ko pasišalino. Viską matė jos vaikai. Dėl antrojo epizodo nurodė, kad 2024 m. gruodžio 9 d., 13.15 val. iš A. N. gavo žinutę „As tave send. Nakti lankisiu sliuha“. Po tokios gautos žinutes ji labai išsigando. 2024 m. gruodžio 9 d., nuo 18.00 val. jis stovėjo prie jos langų ir mėtė kiaušinius, ji, išsigandusi jo, paskambino į policiją, pranešė apie visą situaciją, tačiau pas ją pareigūnai neatvažiavo. A. N. visą naktį iki pat 2024 m. gruodžio 10 d., 05.10 val. stovėjo prie jos lango. 2024 m. gruodžio 10 d., 12.18 val. ji vėl iš jo gavo žinutę „As tave ilgai kankisiu sliuha paskutine esi tu“. Iš esmės analogiškas aplinkybes dėl pirmojo epizodo nukentėjusioji I. M., būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už žinomai melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, nurodė ir savo 2024 m. lapkričio 26 d. I. M. pareiškime, o dėl antrojo epizodo – 2024 m. gruodžio 10 d. protokole-pareiškime. Taip pat iš PRĮR įvykių paieškos išrašo matyti, kad nukentėjusioji 2024 m. lapkričio 25 d. du kartus kvietė policiją adresu (duomenys neskelbtini) – 20.58 val., pranešdama, kad minėtu adresu ją persekioja, dabar vaikšto prie jos langų su akmeniu rankose vyras, kuris kažkada buvo ją užkalbinęs lauke, nurodė, kad namuose yra nepilnamečių vaikų ir ji labai bijo, bei 21.42 val., pranešdama, kad minėtu adresu žmogus vėl vaikšto po langais. Pažymėtina ir tai, kad abu kartus apžiūrint įvykio vietą ikiteisminio tyrimo metu – tiek 2024 m. lapkričio 13 d. apžiūros protokole, tiek 2024 m. gruodžio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole buvo užfiksuota, kad prie nukentėjusiosios buto virtuvės lango iš išorės yra sudužusių kiaušinių paliktos žymės, kas patvirtina nukentėjusiosios teiginius apie kaltinamojo mėtytus objektus. Nukentėjusiosios I. M. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra nuoseklūs, juose nėra prieštaravimų, jie papildo ir detalizuoja įvykių aplinkybes. Iš esmės tokias pat aplinkybes ji nurodė ir teikdama pareiškimus apie padarytas nusikalstamas veikas, o jos nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys.

Be to, nukentėjusiosios I. M. parodymus iš dalies patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas D. J., kuris parodė, kad nukentėjusioji I. M. yra jo mama. Kaltinamąjį, esantį ekrane (A. N.) yra matęs, kaip jis mėtė kiaušinius ir akmenukus, to garsai girdėdavosi jam (D. J.) būnant pas mamą. Kaltinamasis taip darė daug kartų, jis (D. J.) matė, kaip prie namo kažkas vaikšto ir stuksena į langą, tada jis paklausė mamos ir ji jam pasakė apie tą vyrą, kad jis ne pirmą kartą taip daro, kad apie jį jau sakė policijai. Tą vakarą, kai mama jam pasakė apie A. N., jis (D. J.) pasižiūrėjo pro langą ir matė, kaip kaltinamasis ten vaikščiojo. A. N. ateidavo pas mamą, teigdamas, kad neva ją myli, dar rašė jai žinutes, kad ją myli ir kad jis mirė, mama jam (D. J.) žinutes rodė. Vieną kartą, 2024 m. rudenį, kai jis (D. J.) atvažiavo pas mamą į (duomenys neskelbtini) buvo vakaras, jis jau turėjo važiuoti namo ir bijojo, nes prie lango kažkas mėtė. Mama jam pasakė viską ir jam buvo baisu vienam eiti į stotelę. Jis paprašė, kad mama jį palydėtų ir jie pamatė A. N., kuris sakė, kad jis yra mamos vyras, A. N. galvojo, kad jis (D. J.) yra mamos vyras, ėjo paskui juos, buvo piktas. Stotelėje prie jų priėjo du vyrukai ir padėjo jiems, padarė, kad kaltinamasis nesektų paskui juos. Jam dėl A. N. veiksmų buvo baisu, mama taip pat jam pasakojo, kad jai buvo baisu, dar baisiau, negu jam.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. M. pateikė telefono ekrano nuotraukas, kuriose matosi SMS žinutės, atsiųstos kaltinime nurodytais laikotarpiais iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Šios žinutės buvo apžiūrėtos byloje esančiais apžiūros protokolais, kuriuose detaliai nurodytas jų turinys, kuris atitinka tai, kas nurodyta kaltinime ir ką apklausiama nurodė nukentėjusioji, t.y., kad minėtos žinutės yra grasinančio pobūdžio, jose nukentėjusioji I. M. yra žeminama, vadinama necenzūriniais žodžiais, žinutes siunčiantis asmuo jai sako atsisveikinti su vaikais, jai sakoma saugotis, bijoti, kad ją lankys, kankins, kad jos buto duris tik gaisrinė atidarys, taip pat žinutes siunčiantis asmuo grasina nusižudyti pats, tokio pobūdžio žinutės kartojasi. Kaltinamasis A. N., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, neneigė, kad tai jo naudojamas telefono numeris, tačiau neigė siuntęs nukentėjusiajai šias žinutes. Nurodė, kad SIM kortelę su minėtu numeriu jis gavo tik 2024 m. gruodį, po byloje aptariamų įvykių, todėl jis negalėjo nukentėjusiajai siųsti minėtų žinučių. Vis dėlto, pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo duoti parodymai nebuvo nuoseklūs, jis iš pradžių nurodė, kad galėjo nukentėjusiajai siųsti SMS žinutes būdamas girtas, po to nurodė, kad jas galėjo siųsti ir jo draugai iš jo telefono, o dar po to jau teigė, kad minėtas telefono numeris aptariamų įvykių metu jam apskritai nepriklausė. Taip pat iš pradžių nurodė, kad nukentėjusiosios I. M. telefono numerio jis nežinojo, po to nurodė, kad galimai jį sužinojo iš savo draugų. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina tik kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės, tačiau neturi pagrindo jais tikėti, kadangi jie ne tik yra nenuoseklūs tarpusavyje, tačiau juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Kaip jau minėta, nukentėjusioji I. M., nupasakodama aplinkybes, kaip susipažino su nukentėjusiuoju, nurodė, kad kaltinamasis jos telefono numerį sužinojo, kuomet ji 2024 m. vasarą paliko mamą sėdėti su juo ant suoliuko ir mama iš kaltinamojo telefono paskambino jai, skambinta buvo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), iš kurio vėliau ir buvo gautos aptartos žinutės. Šias aplinkybes nukentėjusioji nuosekliai nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme, todėl teismas neturi pagrindo jomis netikėti. Iš šių nukentėjusiosios parodymų akivaizdu, kad kaltinamasis minėtu telefono numeriu naudojosi dar iki byloje aptariamų įvykių pradžios, 2024 m. vasarą, o ne nuo 2024 m. gruodžio, kaip teigia pats. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamojo versiją, kad iš minėto telefono numerio SMS žinutes nukentėjusiajai galėjo parašyti koks nors kitas asmuo.

Tiek iš nukentėjusiosios duotų parodymų, tiek iš liudytojo D. J. parodymų, taip pat iš ikiteisminio tyrimo dokumentuose – pareiškimuose, tarnybiniuose pranešimuose, PRĮR išrašų matyti, kad nukentėjusioji nuosekliai teigė, jog anksčiau aptarti kaltinamojo veiksmai ją baugino, ji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamojo SMS žinutėmis išsakyti grasinimai gali būti realūs, baiminosi dėl savo ir savo vaikų saugumo, vengė vaikščioti sutemus, jai buvo neramu ir savo namuose, buvo trikdomas jos ir jos vaikų poilsis. Visa ši situacija neigiamai paveikė jos psichinę sveikatą. Teisiamojo posėdžio nukentėjusioji I. M. pateikė duomenis iš „esveikatos“ apie sveikatos sutrikimus ir ambulatorinio apsilankymo aprašymą, iš kurių matyti, kad ji 2024 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į gydymo įstaigą, skųsdamasi, kad vargina neramumas, diagnozuota (duomenys neskelbtini). Teisme buvo gautas 2024 m. rugsėjo 18 d. medicininių dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, kad I. M. nustatyta diagnozė (pagrindinė liga, kitos ligos, komplikacijos): (duomenys neskelbtini). Ligos pakartotinai išplėsta anamnezė: 2024 m. rugsėjo 18 d. pacientė kreipėsi dėl vienintelio nusiskundimo: „bloga savijauta, didelis neramumas“. Pasakė, kad prieš kelias savaites staigiai mirė mama. Somatinių nusiskundimų pacientė neturėjo. Terapiniam stebėjimui indikacijų nebuvo. Pacientei buvo duotas patarimas – kreiptis pas psichiatrą. Buvo paskirtas raminantis vaistas Bromazepam. Pagarsinus minėtus dokumentus teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusioji I. M. nurodė, kad pas psichiatrą ji kreipėsi, duomenų nenurodė, nes jai poliklinikoje pasakė, kad tokių dokumentų neduoda. Paskui ją nukreipė pas psichologą, bet tuo metu, kai jai reikėjo eiti pas psichologą, jos dukra pateko į reanimaciją ir ji pas psichologą nebenuėjo, nes jos dar ligoninėje gulėjo savaitę laiko. Dėl to, kad dokumentuose nurodoma, jog jos savijautos pablogėjimo priežastis yra staigi mamos mirtis, tai jie jos klausė, kas atsitiko, ji pasakė, kad negalėjo miegoti ir kad prieš kelias savaites mirė mama, bet ji galvojo, kad nereikia pasakoti to, kas vyksta prie jos namų, nes apie terorizavimą jau buvo pranešusi policijai. Jos mama mirė (duomenys neskelbtini), kas turėjo įtakos jos savijautai, tačiau viską dar labiau apsunkino kaltinamojo vykdomas terorizavimas, jos nervai buvo „ištampyti“, todėl ji kreipėsi į gydytojus rugsėjo 18 d. Teisiamojo posėdžio metu I. M. taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) raštą dėl informacijos apie M. M. pateikimo, kuriame nurodyta, kad M. M. (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. gruodžio 9 d. yra teikiamos vyresniosios psichologės M. B. individualios konsultacijos. Minėtų konsultacijų metu kalbama apie įvairias išgyvenamas emocijas ir jausmus (baimę, pyktį, nerimą). Teisme apklausta specialistė M. B. patvirtino, kad ji teikia šias konsultacijas I. M. sūnui M. M., nurodė, kad I. M. jai buvo pasakiusi apie įvykį, kuomet buvo išdaužtas buto langas, ji (M. B.) M. M. pasiteiravo apie šį įvykį, berniukas sakė, kad tuo metu jautė išgąstį, išsigando dėl savęs ir dėl savo sesutės, taip pat buvo piktas. Berniukas įvardino, kad dar tą pačią dieną matė vyriškį su akmeniu, vaikščiojantį aplink tą langą. Taip pat sakė, kad matė vyriškį lauke prie sūpynių, bekalbantį su mama, lygtais bekonfliktuojantį, bet negali tiksliai įvardinti. Apie mamą daugiau nieko nesakė, bet 2025 m. gegužės 19 d. konsultacijos metu minėjo, kad mama tik po to vaikui pasakė apie tą vyriškį, kad jis išmušė langą. M. M. įvardino, kad jis kalbėjo apie tą patį vyriškį, kurį matė su akmeniu, ir kuris išdaužė langą. Pokalbio jis negirdėjo, tik sakė, kad matė vyriškį, kalbantį su mama, kaip ji suprato, tas pokalbis nebuvo draugiškas, o daugiau berniuko ji apie tai neklausinėjo, nes jis nenoriai apie tai kalbėjo, o prieš tai net nebuvo užsiminęs apie visą šitą situaciją. M. B. nurodė, kad ji nepajautė, kad berniukas būtų kažkaip paveiktas, ji pajaustų, jei jis meluotų, šiuo atveju nepasirodė, kad būtų dirbtinai pateikta. Taip pat nurodė, kad nors vaiko nesaugumo jausmas buvo dėl patirtų traumų ir įvykių šeimoje, skyrybų metu, tačiau iki tol, kol mama pranešė apie išdaužtą langą, vaikas neminėjo kažkokių kitų priežasčių jaustis nesaugiai. Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad dėl kaltinamojo anksčiau nurodytų veiksmų nesaugumo jausmą patyrė ne tik nukentėjusioji I. M., bet ir jos vaikai, kas nukentėjusiajai neabejotinai kėlė papildomą stresą. Taigi, įvertinus visa tai, darytina išvada, kad kaltinamojo siųstas grasinamo pobūdžio SMS žinutes bei po to sekusius veiksmus – stovėjimą prie jos buto lango, daiktų mėtymą į minėtą langą, nukentėjusioji vertino kaip realius grasinimus, be to, iš SMS žinučių matyti, kad nukentėjusioji ne kartą kaltinamajam nurodė, kad nenori su juo bendrauti, kad jis ją paliktų ramybėje, todėl kaltinamasis taip pat turėjo suprasti, kad nukentėjusioji jo bijo ir aiškiai išreiškė valią su juo nebendrauti, taigi, sistemingai ją baugindamas veikė tiesiogine tyčia, siekdamas paveikti jos psichinę sveikatą, kad ši bijotų dėl savo sveikatos ir gyvybės. Teismas nenustatė jokių pagrįstų aplinkybių, dėl ko nukentėjusioji galėtų apkalbėti kaltinamąjį, tokių aplinkybių nenurodė ir pats kaltinamasis. Be to, nukentėjusioji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėji metu nereiškė civilinio ieškinio. Todėl darytina išvada, kad nukentėjusioji nesiekė pasipelnyti ir neturėjo tikslo neteisėtai kriminalizuoti kaltinamojo veiksmus. Įvertinus visa tai, šie kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamajame akte kaltinamojo A. N. veiksmai dėl nukentėjusiosios I. M. terorizavimo ir sistemingo bauginimo, buvo kvalifikuoti kaip atskiros nusikalstamos veikos, nurodant, jog atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 25 d., nuo 19.10 val. iki 22.30 val. ir laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 9 d., 13.15 val. iki 2024 m. gruodžio 10 d., 12.18 val., A. N. padarė dvi atskiras veikas, kvalifikuotinas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Tačiau teismas su tokiu A. N. veiksmų kvalifikavimu nesutinka.

Baudžiamajame įstatyme nepateiktas tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimas, todėl didelę svarbą įgauna įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties, ir taikymas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008).

Taigi pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Teismas pažymi, kad sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog jis ir toliau darys tą patį. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 25 d., nuo 19.10 val. iki 2024 m. gruodžio 10 d., 05.10 val. A. N. sistemingai naudojo psichinę prievartą nukentėjusiosios I. M. atžvilgiu, rašydamas jai grasinančio turinio SMS žinutes, taip pat 2024 m. lapkričio 25 d. bei 2024 m. gruodžio 9-10 dienomis jis stovėjo prie nukentėjusiosios buto lango, į jį mėtė daiktus. Akivaizdu, kad kaltinamasis nukentėjusiąją I. M. baugino sistemingai, tarp dviejų byloje aptariamų epizodų yra nedidelis laiko tarpas, visi kaltinamojo atlikti veiksmai buvo nukreipti į nukentėjusiosios psichinės būklės neigiamą paveikimą, jie buvo įgyvendinti identišku būdu, siunčiant jai grasinančio turinio SMS žinutes bei atliekant kaltinime nurodytus veiksmus priešais jos buto langą. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie kaltinamojo turėtą sistemingą ketinimą terorizuoti ir bauginti nukentėjusiąją. Teismo vertinimu, remiantis aukščiau paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nagrinėjamoje byloje kaltinamojo A. N. veiksmai dėl nukentėjusiosios terorizavimo ir sistemingo bauginimo nepagrįstai kvalifikuoti kaip dvi atskiros pavienės atskiros nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo A. N. veiksmai dėl abiejų nurodytų epizodų turi būti vertintini kaip vienas tęstinis nusikaltimas ir kvalifikuotini pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad A. N. pareikštame kaltinime pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (2 epizodas) buvo nurodyta, jog jis nuo 2024 m. gruodžio 9 d., apie 18.00 val., iki 2024 m. spalio 10 d., 05.10 val., stovėjo prie jos (nukentėjusiosios I. M.) nuomojamo buto (duomenys neskelbtini), esančio 1-ame namo aukšte, langų ir apmėtė kiaušiniais minėto buto langus, po ko pasišalino. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, nukentėjusioji I. M. nurodė, kad kaltinamasis A. N. pastaruosius veiksmus atliko iki 2024 m. gruodžio 10 d., 05.10 val., tokiu būdu akivaizdu, kad kaltinime buvo padarytas rašymo apsirikimas (spausdinimo klaida), nusikalstamos veikos pabaigos datoje nurodant spalio, o ne gruodžio mėnesį, todėl ši klaida ištaisytina. Toks kaltinimo patikslinimas nekeičia jo esmės ir nesunkina kaltinamojo A. N. teisinės padėties.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje

BK 187 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. BK 190 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur, kuris pagal Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį yra lygus BK nurodytam MGL. Paprastai teismų praktikoje kasdienio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonių ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007). Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019 ir kt.).??? Šios nusikalstamos veikos dalykas – bet koks svetimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas.??? <...> šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013). Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-387/2022).

Kaltinamasis A. N., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos padarymo taip pat nepripažino, nurodė, kad jis neišdaužė lango. 2024 m. lapkričio 13 d., 19.50 val. jis nebuvo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) g., nes tuo laiku miegojo, jis eina miegoti 19.30 val., nes jam reikia anksti keltis. Šalia tos vietos buvo su bendradarbiais iki 18 val., o po 18 val. išėjo namo. Tačiau, teismo vertinimu, A. N. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką patvirtinta kitų byloje esančių įrodymų visuma. Dėl šio įvykio nukentėjęs asmuo V. Š. nurodė, kad įvykio metu jis buvo (duomenys neskelbtini), jam paskambino I. M., kuri pasakė, kad jai išdaužė langą. Ji buvo susijaudinusi, jis jai patarė kreiptis į policiją. I. M. sakė, kad nežino, kas tai padarė, o gal jis to ir neklausė. Teisiamojo posėdžio metu I. M. nurodė, kad tą dieną, kai buvo išdaužtas langas, buvo vėlus vakaras, buvo girdėti daužymas į langą, ji atitraukė užuolaidas ir pamatė, kad yra išdaužtas langas. Ji paskambino buto šeimininkui ir klausė, ką daryti, šis jai pasakė kviesti policiją, ji taip ir padarė. Nukentėjusioji nurodė, kad kitą dieną jai paskambino A. N., prašė jos šeimininko telefono numerio, sakė, kad įstatys langą, tačiau ji nesileido į kalbas, jai policija pasakė, kad su juo nebendrautų. Tačiau A. N. jai buvo prisipažinęs, kad išdaužė langą. Ir po to ji matė, kad jis prisigėręs stovi su akmeniu ir norėjo išdaužyti langus. Su akmeniu jį matė po šio įvykio, jos vaikai taip pat matė. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji taip pat dėl šio įvykio įtarė A. N., nurodė, kad 2024 m. lapkričio 13 d., apie 20.00 val. išgirdo dūžtančio lango stiklo garsą ir, atitraukusi užuolaidas, pamatė, kad yra suskilęs stiklo paketo stiklas iš gatvės pusės. Kaip buvo išdaužtas langas, ji pasakyti negali, nes lauke buvo tamsu ir ji nieko nematė. Kas galėjo išdaužti jos lango stiklą, nežino, tačiau įtaria, kad tai galėjo padaryti A. N., kadangi jis jai ne kartą siuntė grasinančias žinutes bei skambino su grasinimais. Taip pat A. N. ne kartą matė rankoje laikantį akmenį, tačiau į langą nemesdavo, bet, kiek teko matyti, metė kiaušinį, kaštoną ir skardinę, taip pat yra neaiškiu skysčiu apipylęs kitą langą. Tai ji matė savo akimis. Todėl akivaizdu, kad langą išdaužti galėjo tik A. N., kažką į langą mesdamas.

Nors nagrinėjamu atveju tiesioginių šio įvykio liudininkų nebuvo, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios I. M. parodymais, kuri viso proceso metu buvo įsitikinusi, kad langą išdaužė A. N.. Pažymėtina, kad, kaip jau buvo aptarta vertinant įrodymus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, nukentėjusioji tiesiogiai matė, kaip A. N. į langą mėtė kitus daiktus, arba vaikščiojo prie lango su akmeniu rankoje, imituodamas metimą. Šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklaustas I. M. sūnus D. J.. Be to, aplinkybę, kad kaltinamasis A. N. mėtė į langą kitus daiktus (kiaušinius) buvo užfiksuota ir 2024 m. lapkričio 13 d. apžiūros protokole, apžiūrint nukentėjusiosios virtuvės langą, prie kurio, iš išorės, buvo rastos sudužusių kiaušinių paliktos žymės. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad jai niekas kitas, išskyrus A. N., negrasino, konfliktų neturėjo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismui nekyla abejonių, jog 2024 m. lapkričio 13 d. nukentėjusiajam V. Š. priklausančio buto lango stiklą išdaužė ir tokiu būdu nukentėjusiajam priklausantį turtą sugadino būtent A. N., į langą metęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą. Sugadinto turto vertė – 290 Eur, yra objektyviai patvirtinta į bylą pateiktais duomenimis – dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. Š. buvo pateikęs sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, iš kurios buvo matyti, kad stiklo paketo vertė yra 290 Eur, o teisiamojo posėdžio metu jis pateikė UAB „Hiperionas“ PVM sąskaitą-faktūrą, iš kurios matyti, kad jis pirko stiklo paketą už minėtą sumą, bei pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis V. Š. sumokėjo minėtą sumą. Atsižvelgiant į tai, kad sugadinto turto vertė yra didesnė už 3 MGL (150 Eur), bet mažesnė už 10 MGL (500 Eur), ši kaltinamojo A. N. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

Bausmės skyrimas ir kardomosios priemonės

Skirdamas bausmes kaltinamajam A. N., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei, ir vienas baudžiamasis nusižengimas nuosavybei, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos. Kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. N. – dirbantis (1 t., b. l. 188), vieną kartą teistas, be kita ko, ir už kitokio pobūdžio nusikalstamos veikos, pavojingos žmogaus sveikatai ir gyvybei, padarymą, šiame nuosprendyje aptariamas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (2 t. b. l. 12-15), baustas administracine tvarka, turintis nesumokėtų baudų (2 t., b. l. 1-10), byloje nėra duomenų apie jo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą.

BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės.

BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis, jau būdamas teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, padarė šiame nuosprendyje aptariamas nusikalstamas veikas, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus griežčiausias įstatymo sankcijose numatytas bausmes, už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriant arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas arešto bausmės, skirtinos už baudžiamojo nusižengimo padarymą, vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis), o už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriant laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už jų padarymą kaltinamajam paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje taikant bausmių apėmimą, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę, ir kaltinamajam paskirtina subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamasis A. N. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 145 straipsnio 1 dalį, 148¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti; nebendrauti su nukentėjusiąja R. K. bet kokiomis priemonėmis, taip pat ir per trečiuosius asmenis; nesilankyti nukentėjusiosios R. K. gyvenamosiose ir darbo vietose, taip pat nesiartinti prie jos arčiau kaip 100 metrų atstumu. Atsižvelgiant į tai, kad šiame nuosprendyje aptariamas nusikalstamas veikas A. N. padarė po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio priėmimo, neatlikęs juo paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalimi (Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus pateiktais duomenimis 2025 m. birželio 3 d. A. N. yra neatlikęs 7 mėnesių ir 17 dienų paskirtos laisvės apribojimo bausmės), vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 2 dalimi, laisvės apribojimo bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms, ir A. N. paskirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo A. N., teismas įvertina, kad jis yra teisiamas antrą kartą, jam yra pirmą kartą skiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė ir nors kaltinamasis šiame nuosprendyje aptariamas nusikalstamas veikas padarė minėtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, tačiau teismas neturi duomenų, kad jis būtų pažeidęs probacijos sąlygas – jam paskirtus įpareigojimus kitoje byloje, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nematyti, kad būtų kreiptasi į teismą dėl jo laisvės apribojimo bausmės pažeidimų. Taip pat teismas įvertina, kad kaltinamasis A. N. šioje byloje buvo suimtas nuo 2024 m. gruodžio 11 d., tokiu būdu kaltinamasis jau daugiau nei pusę metų buvo izoliuotas nuo visuomenės, turėjo galimybę apsvarstyti savo veiksmus ir jų pasekmes. A. N. yra gana jauno amžiaus, dirbantis (šiuo metu esantis nedraudiminiame laikotarpyje), teisiamojo posėdžio metu išreiškė norą grįžti į darbą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad kaltinamajam A. N. tikslinga suteikti šansą pasitaisyti ir bausmės tikslai jo atžvilgiu dar gali būti pasiekti jo neizoliuojant nuo visuomenės, todėl jo atžvilgiu taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas. Pažymėtina, kad atidėti laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam baigiamųjų kalbų metu prašė ir prokurorė.

Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, A. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės tikslus: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; nebendrauti su nukentėjusiąja I. M. bet kokiomis priemonėmis, taip pat ir per trečiuosius asmenis; nesilankyti nukentėjusiosios I. M. gyvenamojoje vietoje, taip pat nesiartinti prie jos arčiau kaip 100 metrų atstumu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, teismas pakartoja ir minėtu nuosprendžiu A. N. paskirtus įpareigojimus, t.y.: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti; nebendrauti su nukentėjusiąja R. K. bet kokiomis priemonėmis, taip pat ir per trečiuosius asmenis; nesilankyti nukentėjusiosios R. K. gyvenamosiose ir darbo vietose, taip pat nesiartinti prie jos arčiau kaip 100 metrų atstumu.

Kaltinamasis A. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas 2024 m. gruodžio 11 d., 11.00 val. (1 t., b. l. 144-147). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. N. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, nuo 2024 m. gruodžio 11 d. iki 2025 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis karomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas ir šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutartimi yra pratęstas iki 2025 m. birželio 11 d. Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, į kaltinamajam A. N. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. gruodžio 11 d. iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Pagal BPK 139 straipsnio 3 dalies nuostatą kardomosios priemonės baigiamos taikyti suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. Šiuo metu yra neišnykę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutartimi konstatuoti suėmimo pratęsimo pagrindai (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neturi pastovios gyvenamosios vietos, konkrečių duomenų, kur kaltinamasis galėtų gyventi byloje nėra, tokių duomenų teisme nenurodė ir pats kaltinamasis, teismas daro išvadą, kad šiuo metu kaltinamajam A. N. paskyrus švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti, todėl kaltinamajam A. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – pratęstina iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendžio vykdymą – panaikintina.

Civilinis ieškinys, proceso išlaidos ir daiktiniai įrodymai

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šio kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 290 Eur turtinės žalos, kurią sudaro išdaužto lango vertė. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. Š. nurodė, kad išdaužto lango stiklo pakeitimas kainavo 290 Eur ir pateikė UAB „Hiperionas“ 2025 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HIP0015224, iš kurios matyti, kad jis pirko stiklo paketą už 290 Eur (2 t., b. l. 148) ir 2025 m. kovo 3 d. pinigų priėmimo kvitą Serija BLC Nr. 3296612, iš kurio matyti, kad V. Š. sumokėjo 290 Eur UAB „Hiperionas“ (2 t., b. l. 149).

Nurodytu civiliniu ieškiniu prašoma priteisti tokio dydžio turtinę žalą, kuri atitinka kaltinamojo A. N. sugadinto turto – lango stiklo – vertę. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje įrodyta, kad kaltinamasis A. N. 2024 m. lapkričio 13 d., apie 19.50 val., būdamas prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tyčia metęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą, išdaužė minėto buto lango stiklą, tokiu būdu dėl šios kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos minėto buto savininkas V. Š. realiai patyrė civiliniame ieškinyje nurodytą turtinę žalą. Darytina išvada, kad šis civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo A. N. 290 Eur nukentėjusiojo V. Š. naudai turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. gegužės 14 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (patikslinta) Nr. ADP-2025-05793, kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajam A. N. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos šioje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 570,83 eurų dydžio išlaidas.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo A. N. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, kadangi kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu buvo suimtas. Kaltinamojo A. N. gynėja teisme buvo paskirta advokatė Irina Karšul.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Tačiau pagal šiuo metu galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant A. N. turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis šiuo metu suimtas, suėmimo metu negalėjo dirbti ir gauti pajamų, be to, patenkinus civilinius ieškinius, iš A. N. yra priteista atlyginti jo padaryta turtinė žala, taip pat jis turi nesumokėtų baudų. Įvertinus į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. N. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje Nr. ADP-2025-05793 nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. N. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

CD diskas su 2025 m. kovo 27 d. teismo posėdžio „Zoom“ įrašu, saugomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos 2 tomo galinio viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje;

A. N. vardu išduotas darbo pažymėjimas, saugomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas kaltinamajam A. N..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, A. N. paskirtas bausmes subendrinti, taikant bausmių apėmimą, griežtesnei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, ir paskirti A. N. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirtos subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalimi, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 2 dalimi, laisvės apribojimo bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms, ir A. N. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, neskiriant A. N. intensyvios priežiūros, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriant jam įpareigojimus:

1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose;

2) nebendrauti su nukentėjusiąja I. M. bet kokiomis priemonėmis, taip pat ir per trečiuosius asmenis;

3) nesilankyti nukentėjusiosios I. M. gyvenamojoje vietoje, taip pat nesiartinti prie jos arčiau kaip 100 metrų atstumu;

4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

5) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

6) nebendrauti su nukentėjusiąja R. K. (baudžiamojoje byloje Nr. 1-1350-1057/2024) bet kokiomis priemonėmis, taip pat ir per trečiuosius asmenis;

7) nesilankyti nukentėjusiosios R. K. (baudžiamojoje byloje Nr. 1-1350-1057/2024) gyvenamosiose ir darbo vietose, taip pat nesiartinti prie jos arčiau kaip 100 metrų atstumu.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam A. N. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 11 d. iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam A. N. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – pratęsti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Nukentėjusiojo V. Š. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. N. 290 Eur V. Š. naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti iš kaltinamojo A. N. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. gegužės 14 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (patikslintoje) Nr. ADP-2025-05793 nurodytų 570,83 eurų dydžio išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

CD diską su 2025 m. kovo 27 d. teismo posėdžio „Zoom“ įrašu, saugomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos 2 tomo galinio viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje;

A. N. vardu išduotą darbo pažymėjimą, saugomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam A. N..

Išaiškinti kaltinamajam, kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, e. p. rytu.skyrius@probacija.lt).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė