Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1047-894/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-06
Bylos Nr.: 2A-1047-894/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-22-3-02033-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Edita Šliumpienė, Rasa Urbanavičiūtė
Atsakovas: S. K.
Ieškovas: Ž. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-1047-894/2022Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02033-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Editos Šliumpienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. K. patikslintą ieškinį atsakovei S. K. dėl išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. L. , išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Ž. K. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2- 3071-347/2017 ir: 1.1) nustatyti nepilnamečių vaikų T. K. , gimusios (duomenys neskelbtini), E. K. , gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. K. , gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų tėvu Ž. K. ; 1.2) priteisti iš atsakovės S. K. nepilnamečių vaikų T. K. , E. K. , ir D. K. išlaikymui 150,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jų pilnametės, indeksuojant išlaikymo dydį kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 1.3) vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaikų tėvą; 1.4) nuo 2020 m. kovo 30 d. nutraukti lėšų, priteistų 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3071-347/2017 nepilnamečių vaikų T. K. , E. K. , ir D. išlaikymui, išieškojimą iš ieškovo; 2) priteisti iš atsakovės 5 621,91 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. kovo 30 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. spalio 21 d.); 3) nustatyti tokią atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 3.1.) atsakovė bendrauja su vaikais antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 15 val. iki sekmadienio 16 val. Jei kuris nors iš savaitgalių netinka dėl atsakovės darbo pobūdžio (pamaininio darbo), jis pakeičiamas artimiausiu savaitgaliu. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais atsakovė privalo įspėti ieškovą telefonu, SMS žinute ar elektroniniu laišku prieš savaitę iki neįvyksiančio susitikimo su vaikais; 3.2) atsakovės bendravimo tvarka švenčių dienomis: 3.2.1) neporiniais metais vaikai Naujuosius metus (sausio 1 d.), antrą Šv. Velykų dieną (pirmadienis) bei Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.) švenčia su tėvu, o Šv. Velykų pirmą dieną (sekmadienis) bei Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.) švenčia su motina; 3.2.2) poriniais metais vaikai Naujuosius metus (sausio 1 d.), antrą Šv. Velykų dieną (pirmadienis) bei Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.) švenčia su motina, o Šv. Velykų pirmą dieną (sekmadienis) bei Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.) švenčia su tėvu; 3.2.3) Motinos dieną (pirmasis gegužės sekmadienis) vaikai švenčia su motina; 3.2.4) Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis) vaikai švenčia su tėvu; 3.2.5) vaikų gimtadienius atsakovė su vaikais švenčia savo bendravimo su jais savaitgaliais; 3.2.6) negalėdama susitikti su vaikais švenčių dienomis, atsakovė informuoja telefonu SMS žinute ar elektroniniu laišku ieškovą prieš savaitę iki numatyto susitikimo su vaikais; 3.2.7) atsakovė turi teisę bendrauti pusę visų moksleivių atostogų laiko. Konkretų bendravimo su vaikais laiką ieškovas ir atsakovė suderina ne vėliau kaip savaitę iki vaikų atostogų pradžios. Jeigu sutampa ieškovo ir atsakovės atostogų laikas, pirmenybę bendrauti su vaikais turi tas iš tėvų, kuris yra numatęs išvykas su vaikais ir jų laiko pakeisti negalima; 3.2.8) ieškovui sutinkant atsakovė vaikus pasiimti ir grąžinti gali ir kitu laiku ar kitomis dienomis, nei numato ši teismo sprendimu patvirtinta tvarka; 4) priteisti iš atsakovės valstybei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu, nutraukiant šalių santuoką, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, o ieškovas įsipareigojo mokėti vaikų išlaikymui po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jų pilnametystės. Nuo 2020 m. kovo 30 d. visi trys vaikai gyvena ieškovo šeimoje, nes atsakovė pradėjo girtauti ir nebesirūpinti vaikais. Atsakovė bandė gydytis nuo alkoholizmo, tačiau gydymas nepadėjo. Šiuo metu atsakovė teigia nevartojanti alkoholio ir nori, kad vaikai gyventų su ja, tačiau ieškovas mano, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su juo atitiktų geriausius vaikų interesus. Iš Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad atsakovė alkoholį vartojo paskutinį kartą 2021 m. liepos mėn. Atsakovės teiginiai, kad šiuo metu ji alkoholio nevartoja, nereiškia, kad nepasikartos alkoholio vartojimo atkryčiai, nes ji nuo alkoholio priklausomybės nesigydo. Vaikai lanko mokyklą ir darželį Šėtoje, jie čia apsiprato, susirado draugų, turi papildomų užsiėmimų. Ieškovas gyvena faktinėje santuokoje su A. L. . Savo namuose jis yra sudaręs geras sąlygas vaikams kartu su juo gyventi, jo gyvenimo draugė, sugyventinė neprieštarauja, kad vaikai gyventų kartu. Ieškovas galės tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečių vaikų sveikata, jų mokslais, užsiėmimais, kasdienybe, užtikrins jų teisę į poilsį, jis turi visas sąlygas auginti vaikus. Atsižvelgiant į vaiko poreikius (ugdymas, gydymas, priežiūra, mokyklinės prekės, pratybos ir kt.), preliminariai vaikų išlaikymui per mėnesį reikia po 400 Eur. Ieškovas nedirba, yra registruotas užimtumo tarnyboje. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Jam yra mokama socialinė pašalpa bei išmokos vaikams. Nuo 2020 m. kovo 30 d. visi trys vaikai gyvena ieškovo namuose ir tik jis vienas juos išlaiko, nes nuo 2020 m. kovo 30 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, atsakovė vaikams išlaikymo neteikė. Nuo 2020 m. kovo 30 d. turėtų būti nutrauktas lėšų išieškojimas vaikų išlaikymui iš ieškovo. Ieškovas pripažįsta, kad anksčiau yra nemokėjęs išlaikymo vaikams ir atsakovė pagrįstai kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą, tačiau nuo 2020 m. kovo 30 d. atsakovė nesikreipė į vaikų išlaikymo fondą, kad būtų sustabdytas ar nutrauktas šis mokėjimas. Tik 2021 m. liepos mėn. su socialinės darbuotojos pagalba buvo sustabdytas vaikų išlaikymui skirtų lėšų mokėjimas į atsakovės sąskaitą. Šių lėšų atsakovė nepanaudojo savo vaikų išlaikymui, nors ir žadėjo tai padaryti. Už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 30 d iki ieškinio pateikimo teismui dienos priteistinas išlaikymo įsiskolinimas yra 5 621,91 Eur. Po ieškinio pateikimo tarp šalių prasidėjo nesutarimai dėl bendravimo su vaikais: atsakovė neperspėjusi atvyksta į Šėtą aplankyti ir pareikalauja pasimatymo su vaikais, nors jie būna mokykloje ar darželyje, prižadėjusi su vaikais pasimatyti, jų nepasiima, vaikai jaudinasi, klausinėja, kodėl jų mama nepasiėmė.

Atsiliepimas

3. Atsakovė S. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimas yra teisingas ir nėra jokio pagrindo tokį sprendimą keisti. Atsakovė nesutinka, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos būtų nustatytos su tėvu, todėl išlaikymas iš atsakovės negali būti priteistas. Kadangi atsakovė visiškai nesutinka su ieškiniu, todėl bendravimo su vaikais tvarka jai nepriimtina, nes ji nori, kad vaikai gyventų kartu su ja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 25 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Pakeitė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3071-347/2017 ir nustatė nepilnamečių vaikų T. K. , E. K. ir D. K. gyvenamąją vietą su jų tėvu Ž. K. . Priteisė iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui 150,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo dydį kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė vaiko tėvą Ž. K. . Nuo 2020 m. kovo 30 d. nutraukė lėšų, priteistų Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3071-347/2017 nepilnamečių vaikų išlaikymui, išieškojimą iš Ž. K. . Priteisė iš atsakovės 5 621,91 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą. Nustatė tokią atsakovės S. K. bendravimo su T. K. , E. K. ir D. K. tvarką: 1) atsakovė bendrauja su vaikais antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 15 val. iki sekmadienio 16 val. Jei kuris nors iš savaitgalių netinka dėl atsakovės darbo pobūdžio (pamaininio darbo), jis pakeičiamas artimiausiu savaitgaliu. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais atsakovė privalo perspėti ieškovą telefonu, SMS žinute ar elektroniniu laišku prieš savaitę iki neįvyksiančio susitikimo su vaikais; 2) atsakovės bendravimo tvarka švenčių dienomis: 2.1) neporiniais metais vaikai Naujuosius metus (sausio 1 d.), antrą Šv. Velykų dieną (pirmadienis) bei Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.) švenčia su tėvu, o Šv. Velykų pirmą dieną (sekmadienis) bei Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.) švenčia su motina; 2.2) poriniais metais vaikai Naujuosius metus (sausio 1 d.), antrą Šv. Velykų dieną (pirmadienis) bei Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.) švenčia su motina, o Šv. Velykų pirmą dieną (sekmadienis) bei Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.) švenčia su tėvu; 2.3) Motinos dieną (pirmasis gegužės sekmadienis) vaikai švenčia su motina; 2.4) Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis) vaikai švenčia su tėvu; 2.5) vaikų gimtadienius atsakovė su vaikais švenčia savo bendravimo su jais savaitgaliais; 2.6) negalėdama susitikti su vaikais švenčių dienomis, atsakovė informuoja telefonu SMS žinute ar elektroniniu laišku ieškovą prieš savaitę iki numatyto susitikimo su vaikais; 2.7) atsakovė turi teisę bendrauti pusę visų moksleivių atostogų laiko. Konkretų bendravimo su vaikais laiką ieškovas ir atsakovė suderina ne vėliau kaip savaitę iki vaikų atostogų pradžios. Jeigu sutampa ieškovo ir atsakovės atostogų laikas, pirmenybę bendrauti su vaikais turi tas iš tėvų, kuris yra numatęs išvykas su vaikais ir jų laiko pakeisti negalima; 2.8) ieškovui sutinkant atsakovė vaikus pasiimti ir grąžinti gali ir kitu laiku ar kitomis dienomis, nei numato ši teismo sprendimu patvirtinta tvarka.

5. Teismas nurodė, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2021 m. gruodžio 13 d. pateiktoje išvadoje nustatyta, kad atsakovės šeimoje buvo užfiksuoti vaikų teisių pažeidimai: 2019 m. kovo 18 d. motina S. K. negalėjo pasirūpinti vaikais dėl nustatyto 3,97 promilių girtumo; 2019 m. lapkričio 12 d. motina negalėjo pasirūpinti vaikais dėl nustatyto 2.26 promilių girtumo; 2020 m. sausio 31 d. motina negalėjo pasirūpinti vaikais dėl nustatyto 2,64 promilių girtumo. 2020 m. kovo 29-30 d. ieškovui paskambino Skyriaus darbuotojai ir pasiūlė paimti vaikus pas save auginti arba vaikai bus apgyvendinti globos įstaigoje. Atsakovė teismo posėdyje pripažino tiek Skyriaus nustatytus alkoholio vartojimo faktus, tiek aplinkybę, kad nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena su ieškovu nuo 2020 m. kovo 30 d. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad kai 2017 m. lapkričio 22 d. teismo sprendimu buvo nustatoma vaikų gyvenamoji vieta su atsakove, nebuvo fiksuota vaikų teisių pažeidimų, susijusių su atsakovės piktnaudžiavimu alkoholiu ar vaikų nepriežiūra. Atsakovė pripažino, kad vaikai su ieškovu apgyvendinti dėl jos girtavimo, neginčijo vaikų apgyvendinimo pas ieškovą pagrįstumo. Iš byloje esančių duomenų ir atsakovės teismo posėdyje duotų paaiškinimų teismas nustatė, kad visą laikotarpį, kai vaikai gyveno su tėvu, atsakovė nesiėmė veiksmų vaikams susigrąžinti, nes šiuo laikotarpiu atsakovė patirdavo alkoholio priklausomybės atkryčius, buvo išvykusi į užsienį dirbti. Tik ieškovui pareiškus ieškinį teisme, atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų ginčyti reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.

6. Teismas nurodė, kad byloje buvo išklausyta vaikų nuomonė. Iš byloje surinktos informacijos, tiek ieškovo, tiek atsakovės buities sąlygos yra tinkamos vaikams gyventi ir vystytis. Tačiau Skyrius šioje byloje davė išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu ir kitų ieškinio reikalavimų tenkinimas neprieštarauja vaikų interesams.

7. Teismas nurodė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai, atsakovės paaiškinimai ir liudytojo D. S. parodymai patvirtina, kad atsakovės gyvenime įvyko teigiamų pokyčių: ji susirado darbą, gauna nuolatines pajamas, apsigyveno su draugu nuomojamame bute, nevartoja alkoholio. Tačiau iš pateiktų dokumentų ir atsakovės paaiškinimų matyti, kad permainos atsakovės gyvenime įvyko neseniai: ji įsidarbino nuo 2021 m. spalio mėn., individualiose psichologo konsultacijose pradėjo lankytis nuo 2022 m. vasario mėn., remiantis atsakovės paaiškinimais anoniminių alkoholikų susirinkimuose ji lankosi nuo 2022 m. sausio mėn., pas psichiatrą lankėsi 2021 m. rugsėjo mėn.; nevartoja alkoholio nuo 2021 m. liepos mėn., pas draugą apsigyveno nuo 2021 m. rugsėjo mėn. Atsakovė ilgą laiką nevykdė pagalbos plane numatytų įpareigojimų (išvadoje pateikta informacija) ir aktyvių veiksmų keisti gyvenimą ėmėsi maždaug nuo 2021 m. rugsėjo mėn.

8. Teismas nustatė, kad vaikai daugiau nei 1,5 metų faktiškai gyvena su ieškovu, nors teismo sprendimu gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. Visą šį laikotarpį atsakovė nereiškė ieškovui reikalavimų dėl vaikų grąžinimo jai. Skyrius teikdamas išvadą byloje taip pat nurodė, kad nėra duomenų, jog tėvas įgyvendintų tėvo valdžią priešingai vaikų interesams. Atsakovė 2022 m. kovo 7 d. teismo posėdyje patvirtino, kad vaikus grąžinus į atsakovės šeimą pasikeistų jų gyvenamoji vieta, mokymosi ir ugdymo įstaigos iš Kėdainių rajono į Panevėžio miestą, kadangi atsakovė persikėlė gyventi į Panevėžį. Todėl teismas darė išvadą, kad tenkinus ieškinį ir nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu vaikai liktų gyventi tame pačiame mieste, kuriame gyvena nuo gimimo, nesikeistų jų gyvenamoji aplinka, kurioje jie gyvena pastaruosius nepilnus dvejus metus. Teismas nurodė, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė vedė netinkamą gyvenimo būdą (ji keletą metų piktnaudžiavo alkoholiu, dėl alkoholio vartojimo nukentėjo vaikų interesai) ir laiku nedėjo pakankamai veiksmingų pastangų jį keisti, dėl ko vaikų gyvenamoji vieta faktiškai pasikeitė ir ieškovo šeimos gyvenamoji aplinka jiems tapo įprasta ir gerai pažįstama. Atsakovė nepateikė teismui pakankamai argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, paneigiančių byloje pateiktą išvadą, kuri laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu.

9. Dėl išlaikymo priteisimo teismas nustatė, kad ieškovas nedirba, yra registruotas užimtumo tarnyboje. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Jam yra mokama socialinė pašalpa bei išmokos vaikams. Atsakovė transporto priemonių neturi, turi nekilnojamojo turto, dirba, gyvena kartu su draugu nuomojamame būste. Teismas nurodė, kad ieškovo prašomo priteisti išlaikymo suma (150,00 Eur) neviršija pusę minimalios mėnesinės algos 234,21 Eur dydžio, todėl ieškovas neturėjo pareigos teikti detalių įrodymų pagrindžiančių ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Teismas, įvertinęs viešųjų registrų duomenis, šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į formuojamą praktiką išlaikymo bylose, išvadą, vadovaudamasis prioritetiniais nepilnamečių vaikų interesais, ieškovo prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovės 150,00 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

10. Teismas įvertinęs šalių parodymus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei tai, kad vaikams faktiškai gyvenant su ieškovu nuo 2020 m. kovo 30 d. atsakovė neprisidėjo prie jų išlaikymo, priteisė 5 621,91 Eur išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovės už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2021 m. spalio 20 d.

11. Dėl bendravimo tvarkos teismas nurodė, kad atsakovė Skyriaus išvadoje pateiktų duomenų neginčijo, teismo proceso metu nurodė vienintelį argumentą, kodėl nesutinka su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka. Atsakovės teigimu, ji su bendravimo tvarka nesutinka dėl to, kad visiškai nesutinka su ieškinio reikalavimais dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu. Jokių kitų argumentų ar prieštaravimų, dėl ko jai netiktų ieškovo siūloma bendravimo tvarka atsakovė nepateikė. Teismas sprendė, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka vertintina kaip išsami, padedanti sureguliuoti šalių santykius bendraujant su vaikais taip pat užkirsti kelią galimiems jų nesutarimams ateityje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Atsakovė S. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas pakankamai šališkai bei neobjektyviai vertino duomenis apie ieškovą. 2017 m. lapkričio 22 d. teismo sprendime buvo jo smurtinis elgesys šeimoje – konkrečiai prieš pačią atsakovę, kai prieš ją buvo vartotas fizinis smurtas vyriausiosios dukters akivaizdoje. Nors institucijai teikiančiai išvadą šios aplinkybės buvo žinomos, tačiau jos net nebuvo pateiktos teismui. Atsakovei kaip nesuprantančiai ir nežinančiai kaip gali elgtis proceso metu bei įrodinėti savo atsikirtimus į ieškovo reikalavimus, nors ir buvo suteikta teisinė pagalba, paprasčiausiai tuo buvo pasinaudota. Atsakovei žinoma, kad ieškovas smurtauja prieš sugyventinę, be to ieškovas netinkamai elgėsi dukrai nuotoliniu būdu dalyvaujant pamokose.

1.2. Teismas sprendime nors ir nurodė, kad ieškovas su vaikais gyvena atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, tačiau iš esmės neatsižvelgė, kad jis ten apsigyveno iš karto po grįžimo iš įkalinimo įstaigos ir tik pasinaudodamas atsakovės pasitikėjimu, praktiškai naudojosi tuo gyvenamuoju būstu, o paėmus iš atsakovės vaikus, esančia situacija naudojasi ir tvirtina, kad turi tinkamas sąlygas gyventi kartu su vaikais, nors pats jokių veiksmų neatlieka, kad susirastų kitą gyvenamąją vietą.

1.3. Nagrinėjant teisme ieškovo ieškinį, niekam net nekilo mintis paklausti pačių vaikų su kuo jie norėtų gyventi, kokie vaikų mokymosi rezultatai ir pan.

1.4. Iš atsakovės priteistas išlaikymo įsiskolinimas nėra teisingas. Atsakovė nuo 2020 m. kovo 20 d. būdama laikinai išvykusi į Airiją, nuolat siuntė ieškovui siuntinius su vaikams būtinais drabužiais, avalyne, žaislus ir pan. Todėl tokia nepiniginė vaikų išlaikymo forma, taip pat turėjo būti teismo įvertinta ir tuo klausimu pasisakyta sprendime. Paties ieškovo elgesys yra pakankamas pagrindas manyti, kad vaikai nebus saugūs, tinkamai prižiūrimi bei jų būtinieji poreikiai bus tenkinami tik iš atsakovės gaunamu vaikų išlaikymui skirtų lėšų, kurių panaudojimas vaikų poreikių tenkinimui būtų tik minimalus – vaikus kuo nors pamaitinti, kaip nors aprengti, pasinaudoti paramomis bei pašalpomis.

1.5. Siekdama vaikams geresnių gyvenimo sąlygų, atsakovė dar iki teismo sprendimo priėmimo, išsinuomojo didesnį butą, pastoviai lankosi gydymo įstaigoje bei vartoja paskirtus vaistus. Kadangi aukščiau nurodytą informaciją patvirtinančių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes jų dar neturėjo, todėl teikia apeliacinės instancijos teismui ir prašo juos prijungti prie bylos.

Atsiliepimas

13. Ieškovas Ž. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Ieškovas neneigia, kad praeityje jo gyvenime buvo netinkamų poelgių ir jis buvo nuteistas, bausmę atliko. Nuo to momento, kai jam buvo perduoti vaikai (nuo 2020 m. kovo 30 d.), nei viena institucija nefiksavo, kad jis netinkamai elgtųsi su vaikais. Priešingai, ieškovas dvejus metus vaikus prižiūri, jais rūpinasi ir vienas išlaiko. Nebuvo fiksuota ir smurto artimoje aplinkoje (prieš sugyventinę) atvejų, todėl atsakovės teiginiai visiškai niekuo neparemti, išgalvoti.

2.2. Neneigia, kad su vaikais gyvena formaliai atsakovei nuosavybės teise priklausančiame name. Vaikai įpratę gyventi šiame name, tai jų namai, pati atsakovė juo nesinaudoja, nes gyvena ir dirba kitame mieste. Galėtų su vaikais persikelti gyventi į kitą būstą, bet vaikai to nenori. Vaikai norėtų stabilumo.

2.3. Skyriaus išvadoje Nr. 4SD-6565 yra fiksuotas visų trijų vaikų nuomonės apie jų gyvenamąją vietą išklausymas: abu vyresnieji vaikai nurodė, kad jie norėtų gyventi tiek su mama, tiek su tėčiu, o D. K. nurodė, kad jai patinka gyventi su tėčiu. Nei vienas iš vaikų nesiskundė, kad jiems yra blogai gyventi su ieškovu ir jie norėtų gyventi tik su motina. Vaikams nereikėjo kelti papildomo streso ir juos apklausti teisme.

2.4. Ieškovas pripažįsta, kad nemokėjo išlaikymo vaikams ir atsakovė pagrįstai kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą. Tačiau nuo 2020 m. kovo 30 d. visiems trims vaikams apsigyvenus kartu su ieškovu, atsakovė nesikreipė į vaikų išlaikymo fondą, kad būtų sustabdytas ar nutrauktas šis mokėjimas. Tik 2021 m. liepos mėnesį su socialinės darbuotojos pagalba buvo sustabdytas valstybės skiriamų vaikų išlaikymui skirtų lėšų mokėjimas į atsakovės sąskaitą. Valstybės lėšų atsakovė nepanaudojo savo trijų vaikų išlaikymui. Po teismo sprendimo priėmimo, atsakovė iki šiol neprisideda prie vaikų išlaikymo.

2.5. Atsakovei buvo suteiktos galimybės pateikti visus įrodymus, pagrindžiančius jos gyvenimo būdo pasikeitimus, leidžiančius toliau rūpintis vaikais ir nekeisti jų gyvenamosios vietos, tad atsakovės teiginiai, kad priimtas sprendimas pakankamai vienašališkas ir neobjektyvus vertinant susiklosčiusią situaciją dėl vaikų paėmimo iš motinos ir jų apgyvendinimo pas tėvą, yra visiškai nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo tenkintas ieškinys ir pakeista nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, nustatant ją su ieškovu, iš atsakovės priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, iš atsakovės priteistas išlaikymo įsiskolinimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Atsakovė apeliacinėje instancijoje prašo prijungti naujus įrodymus – 2022 m. kovo 5 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 6 ir 2022 m. kovo 29 d. Vardinio vaistinio preparato skyrimo pareiškimo formą Nr. 680.

17. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis).

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

19. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrindė aplinkybės, kad 2022 m. kovo 5 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 6 pateikimo į bylą būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija netenkina atsakovės prašymo 2022 m. kovo 5 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 6 pridėti prie nagrinėjamos bylos.

20. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prie apeliacinio skundo pridedama 2022 m. kovo 29 d. Vardinio vaistinio preparato skyrimo pareiškimo forma Nr. 680 yra išrašyta jau po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo objektyvios galimybės šį įrodymą pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl šis įrodymas priimtinas ir vertintinas visų byloje esančių įrodymų kontekste.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos

21. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir tik atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

22. Apeliantė S. K. nurodo, kad teismas pakankamai šališkai bei neobjektyviai vertino duomenis apie ieškovą. Atsakovė teigia, kad ieškovas Ž. K. yra nuteistas už smurtą šeimoje – konkrečiai prieš pačią atsakovę. Atsakovės teigimu, išvadą byloje teikianti institucija teismui nenurodė aplinkybių, kad 2017 metais ieškovas prieš atsakovę fizinį smurtą naudojo šalių vyriausios dukters akivaizdoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vertino aplinkybę, jog ieškovas Ž. K. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-342-347/2017 buvo nuteistas už sutuoktinės S. K. s sveikatos sutrikdymą ir grasinimą nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą (žr. sprendimo 9 punktą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, pagrįstai vadovavosi įrodymais, patvirtinančiais ieškovo Ž. K. elgesį su savo nepilnamečiais vaikais laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 30 d., t. y. nuo to momento, kai šalių vaikai buvo paimti iš atsakovės ir faktiškai apgyvendinti pas ieškovą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko byloje esančių įrodymų visumos (vaikų nuomonių apklausų, išvadą teikiančios institucijos išvados, atsakovės paaaiškinimų, liudytojų parodymų) vertinimą ir padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuo 2020 m. kovo 30 d. ieškovas Ž. K. būtų netinkamai įgyvendinęs tėvo valdžią šalių nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

23. Atsakovės S. K. apeliaciniame skunde nurodoma, jog jai yra žinoma, kad ieškovas Ž. K. smurtauja prieš sugyventinę, kartais tai daro vaikų akivaizdoje, be to, ieškovas netinkamai elgėsi dukrai nuotoliniu būdu dalyvaujant pamokose. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtiems apeliacinio skundo argumentams pagrįsti atsakovė įrodymų į bylą nėra pateikusi. Todėl aptarti apeliacinio skundo argumentai atmetami, kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).

24. Apeliantės teigimu, teismas sprendime nurodydamas, kad ieškovas Ž. K. su vaikais gyvena atsakovei S. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, iš esmės neatsižvelgė, kad ieškovas, tvirtindamas, kad turi tinkamas sąlygas gyventi kartu su vaikais, pats neatlieka jokių veiksmų kitai gyvenamajai vietai susirasti. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jis su vaikais galėtų persikelti gyventi į kitą būstą, bet vaikai to nenori. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant duomenų, patvirtinančių ieškovo Ž. K. naudojimosi atsakovei S. K. priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis, (duomenys neskelbtini), neteisėtumą, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino vaikų gyvenimo pas ieškovą sąlygas.

25. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Civiliniame kodekse ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86, 87 punktai).

26. Apeliantė nurodo, kad „nagrinėjant teisme ieškinį, niekam net nekilo mintis, paklausti pačių vaikų su kuo jie norėtų gyventi“. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, vaikų nuomonė 2021 m. lapkričio 19 d., ir 2021 m. lapkričio 21 d. buvo išklausyta vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto. Tai, kad vaikai nurodo pasiilgstantys mamos, bendrauja su ja, nurodo norintys gyventi tiek su mama, tiek ir su tėčiu, nereiškia, jog yra paneigiami rizikos vaikų saugumui faktoriai. Vaikų nuomonės išklausymo metu du vyresnieji šalių vaikai T. K. ir E. K. atitinkamai buvo 11 metų ir 7 metų amžiaus, taigi, spręstina, kad jie savo nuomonę galėjo suformuluoti ir išsakyti. Duomenų, kad vaikai būtų įtakoti, nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vadovautis T. K. ir E. K. nuomone. D. K. (6 metų amžiaus) dėl brandos nesugebėjo suformuluoti nuomonės ginčo klausimu. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė teigdama, kad mažesniųjų vaikų nuomonė galimai įtakota tėvo, jokių minėtą teiginį pagrindžiančių įrodymų į bylą nėra pateikusi. Todėl tokie teiginiai apeliacinės instancijos teismo pripažįstami deklaratyviais. Atsakovės S. K. teiginio, kad vyresnioji dukra „turi aiškią poziciją dėl gyvenimo kartu su mama“ objektyvūs byloje esantys duomenys taip pat nepagrindžia. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė byloje nesant duomenų dėl vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto atliktų šalių nepilnamečių vaikų apklausų netinkamumo ir pagrįstai vadovavosi šiose apklausose užfiksuota vaikų nuomone. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įstatyme įtvirtintos pareigos atsižvelgti į vaikų nuomonę sprendžiant su jais susijusius klausimus – ši nuomonė buvo išsiaiškinta įstatymų leidžiamu būdu.

27. Apeliantė nurodo, kad ji, spręsdama piktnaudžiavimo alkoholiu problemą, pastoviai lankosi gydymo įstaigoje bei vartoja paskirtus vaistus. Teismas pažymi, kad atsakovės S. K. su apeliaciniu skundu į bylą pateikta 2022 m. kovo 29 d. Vardinio vaistinio preparato skyrimo pareiškimo forma Nr. 680 pati savaime neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovė minėtą vaistinį preparatą vartoja ir (ar), kad gydymasis šiais medikamentais yra veiksmingas. Minėtas įrodymas taip pat negali būti laikomas paneigiančiu pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovės veiksmai, siekiant išspręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemą, gali būti vertinami, kaip epizodiniai ir pavėluoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo vienareikšmei išvadai, kad apeliantė S. K. alkoholio nebevartoja, tokie teigiami pokyčiai yra stabilūs ir ilgalaikiai, todėl vaikams gyvenant su motina, vaikų aplinka būtų saugi, atitiktų jų normaliam vystymuisi būtinas sąlygas.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios ir – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Taigi, pasikeitus aplinkybėms, pavyzdžiui vaikams gyvenat su ieškovu ir esančiai aplinkai tapus nesaugiai, ieškovė turi galimybę reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

29. Apeliantė nesutikimą su sprendimo dalimi, kuria iš jos buvo priteistas išlaikymo trims šalių vaikams įsiskolinimas, grindė tuo, kad ieškovas nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. kovo 20 d. jokio išlaikymo savo vaikams neteikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovei S. K. byloje nepareiškus priešieškinio dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš ieškovo Ž. K. , aukščiau nurodytas apeliacinio skundo argumentas laikytinas nesusijusiu su nagrinėjamos bylos dalyku.

30. Atsakovė taip pat nurodo, kad ji nuo 2020 m. kovo 20 d., būdama laikinai išvykusi į Airiją, nuolat siuntė ieškovui siuntinius su vaikams būtinais drabužiais, avalyne, siuntė žaislus ir pan. Todėl tokia nepiniginė vaikų išlaikymo forma, taip pat turėjo būti teismo įvertinta. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ji laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2021 m. spalio 20 d. teikė trims savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą nepinigine forma. Nepateikus minėtų duomenų, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė minėtu laikotarpiu išlaikymo prievolę pilnai ar iš dalies buvo įvykdžiusi.

31. Apeliantė nurodo, kad paties ieškovo elgesys suteikia pagrindą manyti, kad vaikų būtinieji poreikiai bus tenkinami tik iš atsakovės gaunamų vaikų išlaikymui skirtų lėšų, kurių panaudojimas vaikų poreikių tenkinimui būtų tik minimalus. Teisėjų kolegija tokius apeliantės teiginius vertina kaip objektyviais duomenimis nepagrįstus, todėl hipotetinius. Pažymėtina, jog atsakovė nėra pateikusi į bylą duomenų, pagrindžiančių, kad šalių nepilnamečių vaikų T. K. , E. K. ir D. K. poreikiai, susiję su jų maitinimu, apranga, ugdymu, sveikatos palaikymu ir pan., nėra užtikrinami. Konstatuotina, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovas šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo neteikia (12, 178 straipsniai).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas pateikė prašymą priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu (2 t., b. l. 28-29). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš atsakovės priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui Ž. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės S. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100 Eur (vieną šimtą eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Tomas RomeikaEdita ŠliumpienėRasa Urbanavičiūtė