- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-25
- Bylos Nr.
- 2-2582-1116/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02033-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Staugienė
- Ieškovas
- Ž. K.
- Atsakovas
- S. K.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas, Rima Šmigelskytė
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. K. ieškinį atsakovei S. K., dėl išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. L., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas Ž. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino (b. l. 1-3, 22-25, 69-73), prašydamas:
1.1. Pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2- 3071-347/2017 ir:
1.1.1 nustatyti nepilnamečių vaikų T. K., gim. d., E. K., gim. D., gim. gyvenamąją vietą su jų tėvu Ž. K.;
1.1.2 priteisti iš atsakovės S. K. nepilnamečių vaikų T. K., E. K., ir D. išlaikymui 150,00 eurų dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jų pilnametės, indeksuojant išlaikymo dydį kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;
1.1.3 vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaiko tėvą Ž. K.;
1.1.4 nuo 2020 m. kovo 30 d. nutraukti lėšų, priteistų 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3071-347/2017 nepilnamečių vaikų T. K., E. K., ir D. išlaikymui, išieškojimą iš Ž. K.;
1.2 Priteisti iš atsakovės S. K. 5621,91 Eur vaikų T. K., E. K. ir D. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 30 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. spalio 21 d.);
1.3 Nustatyti tokią atsakovės S. K. bendravimo su T. K., E. K. ir D. K. tvarką:
1.3.1. Atsakovė bendrauja su vaikais antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 15 val. iki sekmadienio 16 val. Jei kuris nors iš savaitgalių netinka dėl atsakovės darbo pobūdžio (pamaininio darbo), jis pakeičiamas artimiausiu savaitgaliu. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais atsakovė privalo perspėti ieškovą telefonu, SMS žinute ar elektroniniu laišku prieš savaitę iki neįvyksiančio susitikimo su vaikais;
1.3.2. Atsakovės bendravimo tvarka švenčių dienomis:
1.3.2.1. Neporiniais metais vaikai Naujuosius metus (sausio 1 d.), antrą Šv. Velykų dieną (pirmadienis) bei Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 2$ d.) švenčia su tėvu, o Šv. Velykų pirmą dieną (sekmadienis) bei Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.) švenčia su motina;
1.3.2.2. Poriniais metais vaikai Naujuosius metus (sausio 1 d.), antrą Šv. Velykų dieną (pirmadienis) bei Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.) švenčia su motina, o Šv. Velykų pirmą dieną (sekmadienis) bei Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.) švenčia su tėvu;
1.3.2.3. Motinos dieną (pirmasis gegužės sekmadienis) vaikai švenčia su motina;
1.3.2.4. Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis) vaikai švenčia su tėvu;
1.3.2.5. Vaikų gimtadienius atsakovė su vaikais švenčia savo bendravimo su jais savaitgaliais;
1.3.2.6. Negalėdama susitikti su vaikais švenčių dienomis, atsakovė informuoja telefonu SMS žinute ar elektroniniu laišku ieškovą prieš savaitę iki numatyto susitikimo su vaikais;
1.3.2.7. Atsakovė turi teisę bendrauti pusę visų moksleivių atostogų laiko. Konkretų bendravimo su vaikais laiką ieškovas ir atsakovė suderina ne vėliau kaip savaitę iki vaikų atostogų pradžios. Jeigu sutampa ieškovo ir atsakovės atostogų laikas, pirmenybę bendrauti su vaikais turi tas iš tėvų, kuris yra numatęs išvykas su vaikais ir jų laiko pakeisti negalima;
1.3.2.8. Ieškovui sutinkant atsakovė vaikus pasiimti ir grąžinti gali ir kitu laiku ar kitomis dienomis, nei numato ši teismo sprendimu patvirtinta tvarka.
1.4. Priteisti iš atsakovės S. K. valstybei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu, nutraukiant ieškovo ir atsakovės santuoką, nepilnamečių vaikų T. K., E. K., ir D. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų motina S. K., o ieškovas įsipareigojo mokėti vaikų išlaikymui po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jų pilnametystės. Nuo 2020 m. kovo 30 d. visi trys vaikai gyvena ieškovo šeimoje, nes atsakovė pradėjo girtauti ir nebesirūpinti vaikais. Dėl jos girtavimo ir vaikų nepriežiūros buvo kviečiami policijos pareigūnai. Atsakovė bandė gydytis nuo alkoholizmo, tačiau gydymas nepadėjo, vis kartodavosi atkryčiai. Nors šiuo metu atsakovė teigia nevartojanti alkoholio ir pageidauja, kad visi trys vaikai gyventų kartu su ja, tačiau ieškovas mano, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su juo atitiktų geriausius vaikų interesus. Ieškovui buvo žinoma, kad alkoholį atsakovė vartojo paskutinį kartą 2021 m. balandžio mėn., tačiau iš Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad ji alkoholį vartojo paskutinį kartą 2021 m. liepos mėn. Tad atsakovės teiginiai, kad šiuo metu ji alkoholio nevartoja, nereiškia, kad nepasikartos alkoholio vartojimo atkryčiai, nes ji nuo alkoholio priklausomybės nesigydo. Be to, vaikai lanko mokyklą ir darželį, jie čia apsiprato, susirado draugų, turi papildomų užsiėmimų. Ieškovas gyvena faktinėje santuokoje su A. L.. Savo namuose jis yra sudaręs geras sąlygas vaikams kartu su juo gyventi, jo gyvenimo draugė, sugyventinė A. L. neprieštarauja, kad vaikai gyventų kartu mūsų šeimoje. Ieškovo ir jo sugyventinės santykiai su vaikais labai geri, artimi, sutariame labai gerai, rūpinamės jų sveikata. Šiuo metu T., E., D. interesus geriausiai atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu. Ieškovas teigia, kad jis galės tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečių vaikų sveikata, jų mokslais, užsiėmimais, kasdienybe, užtikrins jų teisę į poilsį, jis turi visas sąlygas auginti vaikus. Abu vyresnieji vaikai mokosi gimnazijoje, D. lanko darželį. Vaikai auga, bent kartą per metus reikalinga keisti sezoninius rūbus, avalynę. Atsižvelgiant į vaiko poreikius (ugdymas, gydymas, priežiūra, mokyklinės prekės, pratybos ir kt.), preliminariai vaikų išlaikymui per mėnesį reikia po 400 Eur. Ieškovas nedirba, yra registruotas užimtumo tarnyboje. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Jam yra mokama socialinė pašalpa bei išmokos vaikams. Nuo 2020 m. kovo 30 d. visi trys vaikai gyvena ieškovo namuose ir tik jis vienas juos išlaiko. Nuo 2020 m. kovo 30 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovė vaikams išlaikymo neteikė. Todėl nuo 2020 m. kovo 30 d. turėtų būti nutrauktas lėšų išieškojimas vaikų išlaikymui iš ieškovo. Ieškovas pripažįsta, kad ankščiau yra nemokėjęs išlaikymo vaikams ir atsakovė pagrįstai kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą, kad jis mokėtų lėšas vaikams išlaikyti. Tačiau nuo 2020 m. kovo 30 d. visiems trims vaikams apsigyvenus kartu su ieškovu, atsakovė nesikreipė į Vaikų išlaikymo fondą, kad būtų sustabdytas ar nutrauktas šis mokėjimas. Tik 2021 m. liepos mėn. su socialinės darbuotojos pagalba buvo sustabdytas vaikų išlaikymui skirtų lėšų mokėjimas į atsakovės sąskaitą. Šių lėšų atsakovė nepanaudojo savo trijų vaikų išlaikymui, nors ir žadėjo tai padaryti. Už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 30 d iki ieškinio pateikimo teismui dienos priteistinas išlaikymo įsiskolinimas. Įsiskolinimo suma visų trijų vaikų išlaikymui per laikotarpį nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2021 m. spalio 20 d. sudarytų: 100 x 12 mėn.: 365 d. x 570 d. (įsiskolinimo laikotarpis) = 1873,97 Eur x 3 = 5621,91 Eur. Po ieškinio pateikimo teismui tarp ieškovo ir atsakovės prasidėjo nesutarimai dėl bendravimo su vaikais: atsakovė neperspėjusi atvyksta aplankyti ir pareikalauja pasimatymo su vaikais, nors jie būna mokykloje ar darželyje, prižadėjusi su vaikais pasimatyti, jų nepasiima, vaikai pergyvena, klausinėja, kodėl jų mama nepasiėmė. Daugiausia nesutarimų tarp šalių kyla dėl to, kad atsakovė neinformuoja ieškovo kokie yra jos planai vaikų atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
4. Atsakovė S. K. pateikė atsiliepimus (b. l. 41-42, 76-77), kuriais prašo ieškinį atmesti. Atsiliepimuose teigiama, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimas Nr. e2-3071-347/2021 yra teisingas ir nėra jokio pagrindo tokį sprendimą keisti. Atakovė nesutinka, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos būtų nustatytos su tėvu, todėl išlaikymas iš atsakovės negali būti priteistas. Kadangi atsakovė visiškai nesutinka su ieškiniu, todėl bendravimo su vaikais tvarka jai nepriimtina, nes ji nori, kad vaikai gyventų kartu su ja.
5. Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovas ieškinį prašė atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
6. Trečiasis asmuo A. L. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje paaiškino, kad neprieštarautų vaikų gyvenimui Ž. K. šeimoje.Teigė, kad jos ir vaikų santykiai su ja yra geri, su ieškovu taip pat geri, tėvas rūpinasi vaikais. Vaikai Ž. K. šeimoje gyvena nuo 2020 m. kovo 30 d., ji neprieštaravo, kad vaikai apsigyventų kartu su jais. A. L. vaikų neturi. Jų šeima gyvena iš socialinių pašalpų lėšų, be to, ieškovas gauna nenuolatines pajamas iš automobilių verslo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straispnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). CK 3.174 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį, teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2003 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005) ir tai, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinkanti reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
9. Remiantis rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad ieškovas Ž. K. ir atsakovė S. K. yra nepilnamečių vaikų T. K., gim.., E. K., gim. ir D. K., gim. tėvai. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-342-347/2017 Ž. K. buvo nuteistas už sutuoktinės S. K. sveikatos sutrikdymą ir grasinimą nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą (LITEKO sistemos duomenys). Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3071-347/2017 nutraukiant ieškovo ir atsakovės santuoką, nepilnamečių vaikų T. K., E. K., ir D. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų motina S. K., o ieškovas Ž. K. įsipareigojo mokėti vaikų išlaikymui po 150,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jų pilnametystės. Remiantis Skyriaus 2021 m. gruodžio 13 d. išvadoje Nr. 4SD-6565 pateiktais duomenimis nustatyta, kad S. K. šeimoje buvo užfiksuoti šie vaikų teisių pažeidimai: 2019 m. kovo 18 d. motina S. K. negali pasirūpinti vaikais dėl nustatyto 3,97 promilių girtumo; 2019 m. lapkričio 12 d. motina negali pasirūpinti vaikais dėl nustatyto 2.26 promilių girtumo; 2020 m. sausio 31 d. motina negali pasirūpinti vaikais dėl nustatyto 2,64 promilių girtumo. Remiantis ieškovo ir išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad 2020 m. kovo 29-30 d. jam paskambino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) darbuotojai ir pasiūlė paimti vaikus pas save auginti arba vaikai bus apgyvendinti globos įstaigoje. Ieškovas teigia, kad nepilnamečiai vaikai T. K., E. K., ir D. K. pas jį faktiškai apgyvendinti nuo 2020 m. kovo 30 d., nors teismo sprendimu jų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Atsakovė S. K. teismo posėdyje pripažino tiek Skyriaus nustatytus alkoholio vartojimo faktus, tiek aplinkybę, kad nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena su ieškovu nuo 2020 m. kovo 30 d. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 5 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 187 straipsnis). Todėl nurodytos aplinkybės vadovaujantis CPK 182 straipsnio 5 punktu, laikytinos įrodytomis.
10. Remiantis Skyriaus 2021 m. gruodžio 13 d. išvadoje Nr. 4SD-6565 (toliau – ir Išvada) pateiktais duomenimis ir Skyriaus atstovės paaiškinimais teismo posėdyje, nustatyta, kad ieškovo šeima Skyriui nebuvo žinoma. Ieškovui 2020 m. balandžio 7 d. buvo paskirta socialinė darbuotoja darbui su šeima po to, kai vaikai buvo faktiškai apgyvendinti pas jį. Šis socialinės darbuotojos paskyrimas yra kaip pagalbos priemonė ieškovui. Atsakovės S. K. šeima Skyriui yra žinoma. Nuo 2018 m. birželio 8 d. S. K. šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, sąrašą dėl girtavimo. Nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. spalio 21 d. S. K. atvejo vadyba buvo taikoma Kėdainių pagalbos šeimai centre, nuo 2021 m. spalio 22 d. atvejo vadyba taikoma Panevėžio miesto socialinių paslaugų įstaigoje, kadangi ji persikėlė į Panevėžį. Atsakovei skirtos socialinės paslaugos.
11. Remiantis ieškovo paaiškinimais ir Išvadoje pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2017 metais nutraukiant ieškovo ir atsakovės santuoką bei nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, atsakovė neturėjo problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Atsakovė 2022 m. vasario 11 d. teismo posėdyje patvirtino, kad problemos su alkoholio vartojimu prasidėjo po skyrybų dėl skyrybų metu patirtų skaudžių išgyvenimų. Iš Skyriaus išvadoje pateiktų duomenų matyti, kad vaiko teisių pažeidimai dėl atsakovės alkoholio vartojimo pradėti fiksuoti 2018 metais. Visuma šių įrodymų patvirtina, kad tuo metu, kai 2017 m. lapkričio 22 d. teismo sprendimu buvo nustatoma vaikų gyvenamoji vieta su atsakove, nebuvo fiksuota vaikų teisių pažeidimų, susijusių su atsakovės piktnaudžiavimu alkoholio ar vaikų nepriežiūra.
12. Atsakovė S. K. 2022 m. vasario 11 d. teismo posėdyje paaiškino, kad 2018 metais ji alkoholį vartodavo po 10 dienų iš eilės. Ji bandydavo pati negerti, bet nesigaudavo. Nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. ji gyveno Krizių centre ir tuo metu alkoholio nevartojo, bet išsikrausčiusi iš Krizių centro 2019 m. lapkričio mėn. vėl pradėjo vartoti alkoholį. 2020 m. kovo -balandžio mėn. ji vartojo alkoholį dėl to, kad vaikai buvo paimti iš jos. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. ji buvo išvykusi į Airiją dirbti. 2021 m. balandžio mėn. grįžusi iš užsienio ji vėl 10 dienų iš eilės nesaikingai vartojo alkoholį. Atsakovės teigimu, tai buvo paskutinis nesaikingo alkoholio vartojimo atvejis. Vėliau ji vartojo alkoholį 2021 m. liepos mėn. kai dalyvavo sesers vestuvėse, tačiau saikingai, tik vieną vakarą. Atsakovė teigia, kad visiškai nevartoja alkoholio nuo 2021 m. liepos 10 d. iki dabar.
13. Ieškovas 2022 m. vasario 11 d. teismo posėdyje paaiškino, kad jis nuo 2018 m. iki 2019 m. balandžio 18 d. atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Kol jis atlikinėjo bausmę jam telefonu skambindavo socialinė darbuotoja ir pranešdavo, kad atsakovė S. K. vartoja alkoholį. S. K. buvo išvykusi gydytis 2019 m. pabaigoje - 2020 m. pradžioje. Bet gydymas jai nepadėjo, nes 2020 m. kovo 29-30 d. jam paskambino Skyriaus darbuotojai ir pasiūlė paimti vaikus, nes motina yra išgėrusi. Vėliau atsakovė buvo išvykusi į užsienį, o grįžusi 2021 m. balandžio mėn. vėl vartojo alkoholį. Ieškovas teigė, kad netiki, jog šiuo metu atsakovė yra išsprendusi alkoholio vartojimo problem, nes jai ne kartą buvo suteikta proga tvarkytis priklausomybės problem, jai buvo suteiktas paskutinis šansas, bet ji juo nepasinaudojo ir vis tiek gėrė.
14. Šioje byloje atsakovė pripažino aplinkybę, kad vaikai su ieškovu apgyvendinti dėl jos girtavimo, neginčijo vaikų apgyvendinimo pas ieškovą pagrįstumo. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad nepilnamečiai vaikai su ieškovu Ž. K. faktiškai gyvena daugiau kaip 1,5 metų. Iš byloje esančių duomenų ir atsakovės teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad visą laikotarpį, kai vaikai gyveno su tėvu, atsakovė nesiėmė veiksmų vaikams susigrąžinti, kadangi šiuo laikotarpiu atsakovė patirdavo alkoholio priklausomybės atkryčius, buvo išvykusi į užsienį dirbti. Ir tik ieškovui pareiškus ieškinį teisme, atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų ginčyti reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.
15. Prieštaravimus ieškinio reikalavimams atsakovė grindžia tuo, kad šiuo metu jos elgesys yra pasikeitęs, ji nevartoja alkoholio nuo 2021 m. liepos mėn., dirba deda visas pastangas susigrąžinti vaikus.
16. Šioje byloje, dalyvaujant Skyriaus specialistams, buvo išklausyta vaikų nuomonė (2019 m. lapkričio 19 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 4TSD-3145). T. K., 11 metų amžiaus, išsakė nuomonę, kad jai patinka su tėčiu gyventi, su mama susiskambina kiekvieną dieną telefonu, susitinka nedažnai, svečiavosi mamos namuose. Mergaitė nori gyventi ir su mama, ir su tėčiu. E. K., 9 metų amžiaus, teigė, kad pasiilgsta mamos, norėtų dažniau ją aplankyti. E. patinka gyventi su tėčiu, bet nori gyventi ir su mama. D. K., 8 metų amžiaus, sakė, kad patinka pas tėtį gyventi, su mama buvo susitikusi vakar (lapkričio 18 d.) pas babą. Dėl vaiko brandos vaikas nuomonės ginčo klausimu nesugebėjo suformuluoti. Šioje byloje šalys nekėlė ginčo dėl to, kad vaikų nuomonė būtų netinkamai užfiksuota, dėl vaikų gebėjimo išreikšti nuomonę. Šalys nereiškė teismui prašymų dėl papildomos vaikų apklausos. Byloje nėra duomenų, dėl kurių teismui galėtų kilti abejonių, kad vaikų apklausa būtų atlikta netinkamai, neišsamiai, ar netinkamai įvertintas vaikų gebėjimas išreikšti nuomonę.
17. S. K. teismo posėdyje paaiškino, kad dukra T. jai parašė žinutę, kad nori gyventi su ja, tačiau atsakovė patvirtino teismui, kad nė vienas vaikas nenurodė, kad gyventi su tėčiu yra blogai (2022 m. vasario 11 d. teismo posėdžio garso įrašas). Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoju apklaustas atsakovės gyvenimo draugas M. S., kuris teigė, kad jis niekada negirdėjo iš atsakovės vaikų, kad jiems su tėvu būtų blogai gyventi (2022 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas).
18. Skyrius Išvadoje pateikė informaciją, kad 2021 m. lapkričio 19 d. buvo apsilankyta Ž. K. gyvenamojoje vietoje ir nustatyta, kad ieškovas Ž. K. gyvena Kėdainių r. S. K. nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, kurioje yra du kambariai ir virtuvė. Name yra visi patogumai: vietinė kanalizacija, vanduo iš šulinio, karštas vanduo šildomas boileriu, dujinis šildymas, galima kūrenti krosnį malkomis. Namuose tvarkinga, švaru, šilta. Vaikams skirtas atskiras kambarys, visi miega atskirose lovose, viena lova yra dviaukštė, kita paaukštinta savos gamybos, yra du rašomieji stalai, spinta. Namuose yra reikalingi namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Name yra gerinamos sąlygos, remontuojama, įrenginėjama terasa. Kieme yra sūpynės, batutas. Buities sąlygos tinkamos vaikams augti.
19. Skyrius Išvadoje pateikė informaciją, kad Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai 2021 m. gruodžio 5 d. apsilankė S. K. gyvenamojoje vietoje Panevėžio mieste. S. K. gyvena nuomojamame 2 kambarių bute. Namuose švara ir tvarka. Pasak S. K., vaikams skirtų didįjį kambarį apie 16 m² ploto. Atskirų poilsio vietų vaikams nėra skirta. Du vaikai, S. K. teigimu, miegotų išskleidžiamame minkštame kampe, būtų perkamas fotelis-lova.
20. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad laisvės atėmimo bausmę yra atlikęs, yra susitvarkęs gyvenimą. Jis nedirba, yra registruotas užimtumo tarnyboje. Jam finansiškai padeda mama, jis turi santaupų, gauna nepastovias pajamas iš automobilių. Taip pat ieškovas gauna socialines pašalpas ir paramą vaikams (330,00 Eur +380,00 Eur=710,00 Eur per mėnesį).
21. Kartu su ieškovu gyvenanti A. L. 2022 m. vasario 11 d. teismo posėdyje paaiškino, kad neprieštarautų vaikų gyvenimui Ž. K. šeimoje.Teigė, kad jos ir vaikų santykiai su ja yra geri, su ieškovu taip pat geri, tėvas rūpinasi vaikais. Vaikai Ž. K. šeimoje gyvena nuo 2020 m. kovo 30 d., ji neprieštaravo, kad vaikai apsigyventų kartu su jais.
22. Atsakovės prašymu liudytoju teismo posėdyje buvo apklaustas jos gyvenimo draugas M. S., kuris teigė, jog neprieštarauja, kad atsakovės vaikai gyventų su motina, patvirtino, kad prisidėtų prie vaikų išlaikymo vaikams gyvenant S. K. šeimoje. Paaiškino, kad su atsakove S. K. kartu gyvena nuo 2021 m. rugsėjo mėn., o iki to laiko 4 metus buvo pažįstami. Su atsakove S. K. jis susipažino prieš 4 metus Panevėžio priklausomybių ligų centre. Jis ten buvo gydomas nuo apsinuodijimo alkoholiu, bet liudytojo teigimu, tai buvo vienkartinis atvejis, jis neturi priklausomybės nuo alkoholio problemos. S. K. tuo metu gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui. Liudytojo teigimu, S. K. šiuo metu nėra priklausoma nuo alkoholio, paskutinį kartą ji alkoholį vartojo 2021 m. liepos mėn. per sesers vestuves. Sekančią dieną po vestuvių alkoholio nevartojo. Pats liudytojas M. S. patvirtino, kad alkoholį vartoja saikingai, būna, kad išgeria butelį alaus po darbo penktadienį. Liudytojo teigimu, atsakovės elegesys pasikeitė, ji visiškai nevartoja alkoholio nuo 2021 m. liepos mėn., telefonu bendravo su psichologais, įsidarbino.
23. Skyrius šioje byloje pateikė 2021 m. gruodžio 13 d. rašytinę išvadą Nr. 4SD-6565, kurioje nurodė, kad vaikai su tėvu gyvena daugiau kaip pusantrų metų, visą šį laikotarpį ieškovas Ž. K. tenkina kasdienius vaikų poreikius, užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas, saugią emocinę aplinką, ugdymą, įskaitant ir neformalųjį ugdymą (T. lanko šokių būrelį, E. - futbolo, D. - dailės būrelį), sveikatos priežiūrą. Skyrius neturi duomenų, kad tėvas įgyvendintų vaikų teises priešingai vaikų interesams. Atsakovės S. K. buities sąlygos yra tinkamos vaikams augti ir vystytis, tačiau Skyrius turi abejonių dėl tinkamo S. K. motinos valdžios įgyvendinimo, atsižvelgiant į aplinkybes, dėl kurių vaikai buvo perduoti tėvo globon, t. y. dėl žalingo alkoholio vartojimo, vaikų nepriežiūros. S. K. ilgą laiką nevykdė pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, nebaigė ilgalaikės reabilitacijos, nerodė iniciatyvos sprendžiant priklausomybės problemą, ne kartą buvo atkryčiai, kurių tikimybė išlieka iki šiol. S. K. nesikreipė pas psichiatrą (pagalbos šeimai plane numatytas įsipareigojimas) dėl emocinės būsenos gerinimo ir šiuo metu nevykdo jokių palaikomojo pobūdžio priemonių.
24. Skyriaus atstovė 2022 m. kovo 7 d. teismo posėdyje teikdama galutinę išvadą nurodė, kad Skyrius palaiko ieškovo ieškinio reikalavimus, todėl kad vaikai beveik 2 metus gyvena su ieškovu ir per šį laiką nebuvo fiksuotų vaiko teisių pažeidimų, tėvui yra teikiama pagalba auginant vaikus. Atsakovė per 4 metus su teikiama pagalba neišsprendė alkoholio vartojimo problemos. 6 mėnesių trukmės alkoholio nevartojimo negalima laikyti ilgalaikiais pokyčiais.
25. Taigi kaip matyti iš byloje surinktos informacijos, tiek ieškovo, tiek atsakovės buities sąlygos yra tinkamos vaikams gyventi ir vystytis. Tačiau Skyrius šioje byloje davė išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu ir kitų ieškinio reikalavimų tenkinimas neprieštarauja vaikų interesams. Skyriaus teismui pateikta išvada byloje yra oficialus rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 2 dalis), taiga turi didesnę įrodomąją galią. Tačiau Skyriaus Išvada yra vertintina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
26. 2022 m. vasario 11 d. teismo posėdyje (garso įrašas) teismas pasiūlė atsakovei pateikti visus turimus įrodymus, patvirtinančius, kad jos elgesys pasikeitė po to, kai vaikai buvo apgyvendinti pas ieškovą. Atsakovė pateikė teismui darbdavio charakteristiką, kurioje ji charakterizuojama teigiamai (b. l. 94); pažymą, kad dalyvavo 5 susitikimuose pozityvios tėvystės mokymų (b. l. 95); pažymą, patvirtinančią, kad ji pradėjo lankytis individualiose psichologo konsultacijose (b. l. 96), darbo sutartį (b. l. 88), pažymą apie gaunamą darbo užmokestį (b. l. 89), pažymą apie socialinį draudimą (b. l. 90-91).
27. Be to, ieškovė 2022 m. vasario 11 d. teismo posėdyje paaiškino, kad ji lankosi anoniminių alkoholikų susirinkimuose nuo 2022 m. sausio mėn. 2021 m. rugsėjo mėn. ji lankėsi pas psichiatrą, kuris jai paskyrė medikamentinį gydymą 20 dienų kursą. Medikamentus ji vartojo. Šiuo metu gyvena be vaistų. Tačiau pastarosioms aplinkybėms pagrįsti atsakovė įrodymų nepateikė.
28. Atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, jos paaiškinimai ir liudytojo M. S. parodymai patvirtina, kad atsakovės S. K. gyvenime įvyko teigiamų pokyčių: ji susirado darbą, gauna nuolatines pajamas, apsigyveno su draugu nuomojamame bute, nevartoja alkoholio. Tačiau iš pateiktų dokumentų ir atsakovės paaiškinimų matyti, kad permainos atsakovės gyvenime įvyko neseniai: ji įsidarbino nuo 2021 m. spalio mėn., individualiose psichologo konsultacijose pradėjo lankytis nuo 2022 m. vasario mėn., remiantis atsakovės paaiškinimais anoniminių alkoholikų susirinkimuose ji lankosi nuo 2022 m. sausio mėn., pas psichiatrą lankėsi 2021 m. rugsėjo mėn.; nevartoja alkoholio nuo 2021 m. liepos mėn., pas draugą apsigyveno nuo 2021 m. rugsėjo mėn.
29. Atsakovė 2022 m. vasario 11 d. teismo posėdyje patvirtino, kad: ji pati nerodė iniciatyvos sprendžiant priklausomybės problemą; ji nebaigė ilgalaikės reabilitacijos programos; 2018 metais išklausė 2 savaičių Minesotos programos kursus, tačiau, atsakovės teigimu, šios priemonės nepadėjo, vėliau buvo atkryčiai.
30. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė S. K. ilgą laiką nevykdė pagalbos plane numatytų įpareigojimų (Išvadoje pateikta informacija) ir aktyvių veiksmų keisti gyvenimą ėmėsi maždaug nuo 2021 m. rugsėjo mėn. Atsakovė pati pripažino (2022 m. vasario 11 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad ji nebaigė ilgalaikės reabilitacijos, nerodė iniciatyvos sprendžiant priklausomybės problemą, anksčiau ne kartą buvo atkryčiai.
31. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).
32. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1227-854/2020).
33. Šioje byloje nustatyta, kad vaikai daugiau nei 1,5 metų faktiškai gyvena su ieškovu, nors teismo sprendimu gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. Visą šį laikotarpį atsakovė nereiškė ieškovui reikalavimų dėl vaikų grąžinimo jai. Atsakovė 2022 m. vasario 11 d. teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovui pretenzijų dėl vaikų priežiūros ir auginimo ji neturi. Skyrius teikdamas išvadą byloje taip pat nurodė, kad nėra duomenų, kad tėvas įgyvendintų vaikų teises priešingai vaikų interesams. Atsakovė 2022 m. kovo 7 d. teismo posėdyje patvirtino, kad vaikus grąžinus į atsakovės šeimą pasikeistų jų gyvenamoji vieta, mokymosi ir ugdymo įstaigos iš Kėdainių rajono į Panevėžio miestą, kadangi atsakovė persikėlė gyventi į Panevėžį.
34. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad tenkinus ieškinį ir nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu vaikai liktų gyventi tame pačiame mieste, kuriame gyvena nuo gimimo, nesikeistų jų gyvenamoji aplinka, kurioje jie gyvena pastaruosius nepilnus dvejus metus.
35. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismo sprendimu iki 2021 m. balandžio mėn. piktnaudžiavo alkoholiu. Atsakovė ilgalaikės reabilitacijos programos nebaigė, įrodymų apie medikamentinį gydymą nepateikė, jos veiksmai siekiant išspręsti priklausomybės problemą, gali būti vertinami kaip epizodiniai ir pavėluoti. Iki ieškinio pateikimo teismui atsakovė nesiėmė jokių veiksmingų priemonių priklausomybei spręsti. Atsižvelgiant į tai, atsakovės gyvenimo pokyčių negalima įvertinti kaip ilgalaikių ir stabilių. Dėl to ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu ir vaikų nepriežiūra bei atkryčio tikimybė šiuo metu sudaro pagrindą išvadai, kad iš esmės pasikeitė atsakovės elgesys, dėl kurio buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su motina.
36. Teismas sutinka su atsakovės teiginiais, kad motinos auklėjimas ir buvimas šalia, vaikams yra būtinas, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė vedė netinkamą gyvenimo būdą (ji keletą metų piktnaudžiavo alkoholiu, dėl alkoholio vartojimo nukentėjo vaikų interesai) ir laiku nedėjo pakankamai veiksmingų pastangų jį keisti, dėl ko vaikų gyvenamoji vieta faktiškai pasikeitė ir ieškovo šeimos gyvenamoji aplinka jiems tapo įprasta ir gerai pažįstama. Atsakovė nepateikė teismui pakankamai argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, paneigiančių byloje pateiktą Išvadą, kuri kaip minėta laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu.
37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovo reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis
38. Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikams protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jų poreikius. Individualūs vaikų poreikiai, jų, kaip asmenybių, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną, minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
39. Remiantis ieškovo Ž. K. paaiškinimais nustatyta, kad jis nedirba, yra registruotas užimtumo tarnyboje. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Jam yra mokama socialinė pašalpa bei išmokos vaikams.
40. Remiantis atsakovės S. K. paaiškinimais, viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovė transporto priemonių neturi (2022 m. sausio 14 d. registro išrašas), turi nekilnojamojo turto, dirba, gyvena kartu su draugu nuomojamame būste.
41. Ieškovas paaiškino, kad šiuo metu T. yra 11 metų, E. - 7 metai, o D. - 6 metai. Visi abu vyresnieji vaikai mokosi gimnazijoje: T. - 5 klasėje, E. - 1 klasėje. D. lanko darželį. Vaikai auga, bent kartą per metus reikalinga keisti sezoninius rūbus, avalynę. Atsižvelgiant į vaiko poreikius (ugdymas, gydymas, priežiūra, mokyklinės prekės, pratybos ir kt.), preliminariai vaikų išlaikymui per mėnesį reikia po 400 Eur. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės tokio dydžio išlaikymą, kuris buvo priteistas iš jo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3071-347/2017 nutraukiant ieškovo ir atsakovės santuoką, ir nustatant nepilnamečių vaikų T. K., E. K., ir D. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove.
42. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (žr. 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020) bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.
43. Šioje byloje ieškinio pateiktimo metu minimalios mėnesinės algos dydis, atskaičius mokesčius buvo 468,41 Eur. Ieškovo prašomo priteisti išlaikymo suma (150,00 Eur) neviršija 234,21 Eur dydžio (468,41 Eur/2=234,21 Eur), todėl jis neturi pareigos teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.
44. Skyrius pateikė Išvadą, kad prašoma priteisti suma užtikrintų vaikų būtinuosius poreikius ir neprieštarauja dėl prašomo išlaikymo priteisimo, pavedant pinigines išmokas, skirtas vaikų išlaikymui, uzufrukto teise tvarkyti ieškovui Ž. K..
45. Teismas, įvertinęs viešųjų registrų duomenis, šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką išlaikymo bylose, Išvadą, vadovaudamasis prioritetiniais nepilnamečių vaikų interesais, ieškovo prašymą tenkina ir priteisia iš atsakovės 150,00 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
46. Ieškovas yra nepilnamečių vaikų atstovas pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, jis skirtinas iš atsakovės priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
47. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
48. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl, nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007)
49. Ieškovas Ž. K. prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, teigdamas, kad atsakovė lėšų vaikų išlaikymui neteikia. Vaikais rūpintis jam padeda jo motina. Ieškovas 2022 m. vasario 11 d. teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2020 m. kovo 30 d. jis vaikus išlaikė vienas. Atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2021 m. liepos mėn. gaudavo išlaimo lėšas iš Vaikų išlaikymo fondo, bet šių lėšų ieškovui, su kuriuo gyveno vaikai, nepervesdavo.
50. Atsakovė S. K. 2022 m. vasario 11 d. teismo posėdyje pripažino aplinkybę, kad laikotarpiu, kada vaikai gyvena su tėvu, ji neteikė išlaikymo pinigais, tačiau nupirkdavo vaikams drabužių, lauktuvių. Atsakovė patvirtino, kad gautų pinigų iš Vaikų išlaikymo fondo ieškovui nepervesdavo, net šiuos pinigus iš jos sąskaitos nuskaičiavo antstoliai, kadangi ji turi įsiskolinimų. Atsakovė 2022 m. vasario 11 d. teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kodėl po ieškinio padavimo neprisideda prie vaikų išlaikymo.
51. Įvertinus šalių paaiškinimus, aplinkybė, kad vaikams faktiškai gyvenant su ieškovu nuo 2022 m. kovo 30 d. atsakovė neprisidėjo prie jų išlaikymo, vadovaujantis CPK 182 straipsnio 5 punktu, laikytina įrodyta.
52. Nustačius šia apalinkybę yra pagrindas nuo 2020 m. kovo 30 d. nutraukti lėšų, priteistų 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3071-347/2017 nepilnamečių vaikų T. K., E. K., ir D. išlaikymui, išieškojimą iš Ž. K..
53. Ieškovas išlaikymo įsiskolinimą apskaičiavo sumažindamas išlaikymo sumą nuo 150,00 Eur iki 100,00 Eur. Išlaikymo įsiskolinimo suma apskaičiuota teisingai ir visų trijų vaikų išlaikymui per laikotarpį nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2021 m. spalio 20 d. sudaro 5621,91 Eur (100,00 Eur x 12 mėn./365 d. x 570 d. (įsiskolinimo laikotarpis) = 1873,97 Eur x 3 = 5621,91 Eur).
54. Įvertinus tai, darytina išvada, kad šioje byloje yra nustatytos visos būtinos sąlygos CK 3.200 straispnio taikymui, todėl ieškinio reikalavimas dėl 5621,91 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės tenkintinas.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
55. Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas: tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis); vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis); kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Kaip minėta Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokia praktika, kai nėra sprendžiamas vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimas, nesant ginčo, reiškia, kad nepakankamai apsaugomos vaiko teisės, neužtikrinamas viešasis interesas (2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).
56. Remiantis Išvadoje pateiktais duomenimis ieškovas patvirtino, kad vaikai su mama bendrauja vidutiniškai du savaitgalius per mėnesį, priklausomai nuo mamos darbo grafiko. Vaikai pas mamą buvo nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki 2022 m. sausio 2 d. Taip pat vieną sausio mėnesio savaitgalį pats nuvežė vaikus motinai, kadangi ji neturėjo galimybės pati pasiimti vaikų. Vaikai laukia susitikimų su mama, nori pas ją lankytis. Ieškovo teigimu, jis nedaro kliūčių vaikams bendrauti su motina, jie nuolat bendrauja telefonu. Ieškovas mano, kad nėra būtina nurodyti konkretų bendravimo laiką švenčių metu, nes tiki, kad tikrai susitars su ieškove tarpusavyje. Patikslino, kad reikalavime dėl atsakovės teisės bendrauti su vaikais pusę moksleivių atostogų laiko, turėjo mintyje ir vasaros atostogas, vaikai su mama galės atostogauti pagal jos galimybes (atostogų laikotarpį). Dėl vaikų gimtadienių švenčių atsakovės bendravimo su vaikais savaitgaliais ieškovas pasisakė, kad jis neprieštarautų, jei atsakovė susitiktų su vaikais ir tikrąją jų gimimo dieną, mano, kad jiems pavyks suderinti bendravimo su vaikais klausimus. 2022 m. vasario 9 d. buvo susisiekta su Atsakove. S. K. teigė, kad su vaikais kasdien bendrauja telefonu. Kai turi išeigines, stengiasi atvažiuoti aplankyti vaikus, kai turi laisvą savaitgalį, vaikus pasiima į savo namus. Vaikai pas ją buvo per naujus metus, vieną savaitgalį sausio mėnesį, ieškovas atvežė vaikus, nes pati neturėjo galimybės pasiimti. Vasario mėnesį susitikusi su vaikais nebuvo, šiuo metu jiems yra izoliacija. Atsakovė nesting su patikslinto ieškinio reikalavimais, kadangi nori, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, ji deda pastangas, dirba, taip pat ieško papildomo darbo, kurį galėtų dirbti per išeigines dienas, lanko specialistų konsultacijas.
57. Skyrius šioje byloje pateikė teismui išvadą, kad įvertinus tai, kad ieškovas siūlo savaitgalius, kuriuos atsakovė negalės bendrauti su vaikais dėl pamaininio darbo grafiko, kompensuoti bendraujant su vaikais kitais savaitgaliais, aptartos pagrindinės šventės, nors siūlomoje tvarkoje nėra konkrečiai minimos vasaros atostogos, tačiau pokalbio metu ieškovas patikslino, kad vasaros atostogos patenka į moksleivių atostogų laikotarpį, bei atsižvelgiant, kad šalys gyvena skirtingose gyvenamosiose vietose (ieškovas Kėdainių rajone ir atsakovė Panevėžio mieste), dėl ko apsunkintas dažnesnis ieškovės susitikimas su vaikais, taip pat į atsakovės slenkantį darbo grafiką, ieškovo siūloma atsakovės bendravimo su vaikais tvarka neprieštarauja vaikų interesams.
58. Atsakovė Išvadoje pateiktų duomenų neginčijo, teismo proceso metu nurodė vienintelį argumentą, kodėl nesutinka su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka. Atsakovės teigimu, ji su bendravimo tvarka nesutinka dėl to, kad visiškai nesutinka su ieškinio reikalavimais dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu. Jokių kitų argumentų ar prieštaravimų, dėl ko jai netiktų ieškovo siūloma bendravimo tvarka atsakovė nepateikė.
59. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka vertintina kaip išsami, padedanti sureguliuoti šalių santykius bendraujant su vaikais taip pat užkirsti kelią galimiems jų nesutarimams ateityje.
60. Teismas atsižvelgęs į Skyriaus 2022 m. vasario 10 d. išvadą ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovo reikalavimas nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovės bendravimo su vaikais tvarką, tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
61. CPK 96 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
62. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovui ir atsakovei šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. išlaidų (b. l. 17, 40). Kadangi nagrinėjamoje byloje abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, bylinėjimosi išlaidos šalims nepaskirstomos, išlaidos, susiję su procesinių dokumentų siuntimu iš atsakovės nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
1. Pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2- 3071-347/2017 ir :
1.1. nustatyti nepilnamečių vaikų T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų tėvu Ž. K., asmens kodas;
1.2. priteisti iš atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų 00ct) dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jų pilnametės, indeksuojant išlaikymo dydį kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;
1.3. vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaiko tėvą Ž. K., asmens kodas;
1.4. nuo 2020 m. kovo 30 d. nutraukti lėšų, priteistų Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3071-347/2017 nepilnamečių vaikų T. K., gim. E. K., gim.., ir D. K., gim. išlaikymui, išieškojimą iš Ž. K., asmens kodas.
2. Priteisti iš atsakovės S. K. vaikų T. K., gim. E. K., gim. ir D. K., gim. d., 5621,91 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt vieno euro 91 ct) išlaikymo įsiskolinimą.
3. Nustatyti tokią atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su T. K., E. K. ir D. K. tvarką:
3.1. Atsakovė bendrauja su vaikais antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 15 val. iki sekmadienio 16 val. Jei kuris nors iš savaitgalių netinka dėl atsakovės darbo pobūdžio (pamaininio darbo), jis pakeičiamas artimiausiu savaitgaliu. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais atsakovė privalo perspėti ieškovą telefonu, SMS žinute ar elektroniniu laišku prieš savaitę iki neįvyksiančio susitikimo su vaikais;
Neporiniais metais vaikai Naujuosius metus (sausio 1 d.), antrą Šv. Velykų dieną (pirmadienis) bei Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.) švenčia su tėvu, o Šv. Velykų pirmą dieną (sekmadienis) bei Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.) švenčia su motina;
Poriniais metais vaikai Naujuosius metus (sausio 1 d.), antrą Šv. Velykų dieną (pirmadienis) bei Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.) švenčia su motina, o Šv. Velykų pirmą dieną (sekmadienis) bei Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.) švenčia su tėvu;
Motinos dieną (pirmasis gegužės sekmadienis) vaikai švenčia su motina;
Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis) vaikai švenčia su tėvu;
Vaikų gimtadienius atsakovė su vaikais švenčia savo bendravimo su jais savaitgaliais;
Negalėdama susitikti su vaikais švenčių dienomis, atsakovė informuoja telefonu SMS žinute ar elektroniniu laišku ieškovą prieš savaitę iki numatyto susitikimo su vaikais;
Atsakovė turi teisę bendrauti pusę visų moksleivių atostogų laiko. Konkretų bendravimo su vaikais laiką ieškovas ir atsakovė suderina ne vėliau kaip savaitę iki vaikų atostogų pradžios. Jeigu sutampa ieškovo ir atsakovės atostogų laikas, pirmenybę bendrauti su vaikais turi tas iš tėvų, kuris yra numatęs išvykas su vaikais ir jų laiko pakeisti negalima;
Ieškovui sutinkant atsakovė vaikus pasiimti ir grąžinti gali ir kitu laiku ar kitomis dienomis, nei numato ši teismo sprendimu patvirtinta tvarka.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.