- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-22
- Bylos Nr.
- e2-3071-347/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02500-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Ozolinia
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- Ž. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Gelvora“, Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM, UAB „Edjusta“
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Ozolinia, sekretoriaujant Rasai Burbienei,
išvadą teikiančios institucijos, Kėdainių r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Krylaitei,
trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“, Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - LR SAM), UAB „Edjusta“ atstovams, antstolei Ramunei Mikliušienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui Ž. K., išvadą teikiančiai institucijai, tretiesiems asmenims UAB „Gelvora“, Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM, UAB „Edjusta“, antstolei Ramunei Mikliušienei, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ir jos atstovas prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo; palikti ieškovei santuokinę pavardę; nustatyti nepilnamečių vaikų: T. K., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove; nustatyti, kad atsakovas po santuokos nutraukimo su nepilnamečiais vaikais galės bendrauti be apribojimų; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymui priteistą sumą indeksuojant LRV nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; Ž. K. vardu esančius kreditorinius įsipareigojimus po santuokos nutraukimo pripažinti jo asmeninėmis prievolėmis; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka yra iširusi galutinai, ją atkurti galimybių nėra. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis ieškovei neištikimas, prieš ją yra ne kartą panaudojęs fizinį smurtą, dėl ko yra nuteistas 10 mėn. laisvės atėmimo bausme. Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais, ieškovė vaikais rūpinasi nuo gimimo, juos auklėja ir lavina, juos sieja glaudus dvasinis ryšys, todėl nori, kad vaikai augtų su ja; po santuokos nutraukimo atsakovas bendrauti su vaikais galėtų nevaržomai, tam ieškovė neprieštarauja. Vaikų išlaikymui ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 150,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui iki pilnametystės. Šias sumas ji apskaičiavo atsižvelgdama į vaikų poreikius maistui, drabužiams, buitinėms reikmėms bei kitas išlaidas. Nurodo, kad jokio kilnojamojo bei nekilnojamojo turto santuokos metu šalys neįgijo, tačiau kiekviena iš jų turi kreditorinių įsipareigojimų (ieškovė – UAB „4finance“, atsakovas – UAB „Gelvora“, Valstybinei ligonių kasai prie SAM, UAB „Edjusta“, išieškojimus vykdo antstolė R. Mikliušienė), kuriuos prašo po santuokos nutraukimo laikyti kiekvienos šalies asmeninėmis prievolėmis.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovas neprisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, o pagrindinė santuokos priežastis – smurtas prieš ją – kildavo dėl atsakovo neblaivumo.
Atsiliepimas
Atsakovui Ž. K. ieškinio kopija ir teismo pranešimas su įpareigojimu pateikti atsiliepimą į ieškinį įteiktas 2017-09-26, atsakovas atsiliepimo nepateikė.
Trečiasis asmuo Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM atsiliepime (b. l. 16) nurodė, kad prieštaravimų ieškiniui neturi.
Iš trečiųjų asmenų UAB „Gelvora“, UAB „Edjusta“ ir antstolės R. Mikliušienės atsiliepimų į ieškinį negauta.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su ieškinyje išdėstytais reikalavimais. S. K. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Vaikams pas mamą yra sudarytos geros sąlygos augti, ieškovė turi didelį savo šeimos palaikymą, tiek finansinį, tiek moralinį, kai tuo tarpu atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda, priešingai – juos baugina. Nepilnamečių vaikų augimas tokioje aplinkoje yra traumuojantis, todėl jų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Ieškovės reikalaujama priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymo suma yra pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl santuokos nutraukimo.
Šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje (e. b. l. 9). Iki santuokos ir po santuokos sudarymo šalims gimė trys vaikai: T. K., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 10, 11, 12).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.27 str. 1 d. nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir gerbti vienas kitą, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.26 str. nurodytas sutuoktinių tarpusavio elgesio principas – sutuoktinių lygiateisiškumas, reiškia, kad sutuoktiniai turi ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas ir atsakomybę už visą šeimą jos aprūpinimą. CK 3.60 str. 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pripažinti kito sutuoktinio kaltei užtenka bent vienos iš nurodytų sąlygų.
Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas ieškovės teiginių dėl atsakovo neištikimybės nevertina, kadangi ieškovė jokių konkrečių aplinkybių ir įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti aplinkybes apie atsakovo neištikimybę, teismui nenurodė.
2017 m. spalio 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu Ž. K. nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų, padarytų S. K. atžvilgiu. Nors minėtas nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka ir nėra įsiteisėjęs, iš priimto nuosprendžio matyti, kad nuteistasis savo kaltę dėl smurtavimo prieš nukentėjusiąją pripažino. 2014 m. rugpjūčio 25 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu Ž. K. pripažintas kaltu 2014 m. birželio 24 d. (iki šalių santuokos sudarymo) padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. S. K. (nusikalstamos veikos padarymo metu – L.) atžvilgiu ir nuteistas galutine laisvės apribojimo 8 mėn. laikotarpiui bausme; baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 12 d. (Liteko duomenys).
Ieškovė ieškinyje pažymėjo ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovo smurto atvejai prieš ją buvo ne vienkartiniai, tai patvirtina ir aukščiau paminėti atsakovo atžvilgiu priimti teismo nuosprendžiai. Nors 2017 m. spalio 30 d. nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, pažymėtina, pats atsakovas baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu smurtavimo fakto prieš ieškovę neneigė. Dėl 2014 m. rugpjūčio 25 d. baudžiamojo įsakymo, nors šalys atsakovo nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo susituokusios, priėmimas patvirtina atsakovo polinkį smurtauti prieš ieškovę, todėl byloje nesant jokių kitų duomenų, paneigiančių atsakovo agresyvų elgesį ieškovės atžvilgiu, teismas pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais dėl smurto neturi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pripažintina, kad šalių santuoka faktiškai iširo ir nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 3 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui paliktinos pavardės – K., K. (CK 3.69 str. 1 d.).
Vaikų gyvenamoji vieta, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka, vaikų išlaikymas
Įstatyme nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 str. 2 d.). Nustatyta, kad šalys turi tris nepilnamečius vaikus – T. K., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Šiuo metu nepilnamečiai vaikai gyvena su motina – ieškove S. K.. Bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad gyvendami su motina šalių vaikai bus tinkamai prižiūrimi ir auklėjami, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jų motina labiausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus. Tokią išvadą pateikė ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Todėl T. K., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jų motina ieškove S. K. (CK 3.174 str.).
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė po santuokos su atsakovu nutraukimo neprieštarauja nevaržomam jo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimui, konkreti tėvo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais nenustatoma (CK 3.170 straipsnis).
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 3 d.). Teismas, priimdamas sprendimą šios kategorijos bylose, visų pirma bylos aplinkybes turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu (CK 3.3 str.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2010-02-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K?3?37/2010). Taigi, laikantis proporcingumo principo, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, būtina įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros išlaidomis. Todėl atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę, teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai, o kai dėl tokių dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, de facto patirdamas papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas, jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Vadovaudamasis CK 3.198 straipsnio 1 dalimi, teismas priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad reikalinga priteisti suma nepilnamečių vaikų išlaikymui yra po 150,00 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Pažymėjo, kad vieno mėnesio minimalios išlaikymo išlaidos yra: maistas 400,00 Eur; rūbai, avalynė – 100,00 Eur, lavinimo priemonės, pramogos – 60,00 Eur, vitaminai, vaistai, maisto papildai – 50,00 Eur, higienos reikmenys – 50,00 Eur, mobiliojo ryšio paslaugos – 10,00 Eur, tenkanti būsto išlaidų dalis – 100,00 Eur; iš viso 760,00 Eur. Apie atsakovo pajamas ieškovė nurodo duomenų neturinti, tačiau jis yra darbingo amžiaus, todėl, atsižvelgiant į išlaikymo dalies proporcingumo, vaikų poreikių ir išlaikymą teikiančiojo galimybes, gali teikti nepilnamečiams vaikams prašomą išlaikymą.
Atsakovas Ž. K. nedirba (Sodros duomenys), ieškovei S. K. mokama socialinė pašalpa ir išmoka vaikui, bendros ieškovės mėnesio pajamos yra apie 400,00 Eur (kas mėnesį mokamos socialinės pašalpos ir išmokos vaikui dydis 2016 m. liepos mėn. – 2017 m. birželio mėn. buvo skirtingas). Nei ieškovė, nei atsakovas savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 16, 17, 18, 19). Ieškovė prižiūri šalių nepilnamečius vaikus viena, jai tenka didesnė kasdienių rūpesčių vaikais našta, prie materialinės pagalbos prisideda ieškovės šeima. Ieškovės teigimu, atsakovas nėra prisidėjęs prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, to daryti niekada nesistengė, buvo išlaikomas savo motinos. Minėti paaiškinimai nėra nuneigti byloje esančiais įrodymais. Priešingai, byloje nesant duomenų apie atsakovo nedarbingumą, Sodros pažyma, teismo gauta savo iniciatyva (CPK 179 str. 3 d.) patvirtina, kad atsakovas nuo 2015-01-01 pagal darbo sutartis Lietuvoje nedirbo, nėra duomenų apie gautas išmokas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir byloje esančius įrodymus, teismas laiko priimtinais ieškovės pateiktus duomenis apie vaikų poreikių nustatymą dėl to, kad ieškovė šiuos poreikius paskaičiavo vadovaudamasi realiais vaikų poreikiais ir atsižvelgdama į realias kainas, esančias bylos nagrinėjimo metu.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, kad yra tikslinga šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo priteisti po 150,00 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis (CK 3.194 straipsnis).
Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).
Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Remiantis CK 3.109 straipsnio nuostatomis, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės: prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog iš vieno sutuoktinio sudarytų paskolos sutarčių kylančios prievolės laikomos vien sutuoktinio asmeninėmis prievolėmis ir pagal šias sutartis gautos paskolos grąžintinos ne iš bendro sutuoktinių turto, nes sutuoktinis neįrodė aplinkybės, kad paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos poreikiais, kaip numatyta CK 3.109 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).
Ieškovė nurodė ir byloje esančios antstolės R. Mikliušienės pažymos patvirtina, kad iš ieškovės S. K. vykdomas išieškojimas UAB „4finance“ naudai (teismo įsakymo Nr. L2-2556-736) pagrindu, iš Ž. K. vykdomi išieškojimai VMI prie LR FM naudai (vykdomasis raštas Nr. 1-367-651, išduotas 2008-01-08; 2008-01-11 išduotas vykdomasis dokumentas; 2003-01-28 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-127-05; 2014-06-05 išduotas vykdomasis dokumentas), išieškojimas Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie SADM (2013-003-27 priimtas sprendimas Nr. V3-81), išieškojimas UAB „4finance“ naudai (vykdomojo rašto Nr. 2-959-673), išieškojimas UAB „Gelvora“ naudai (teismo įsakymo Nr. eL2-1862-673, išduotas 2015-06-11), išieškojimas Valstybinei ligonių kasai prie SAM (2016-02-26 išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-30-673), išieškojimas UAB „Edjusta“ naudai (vykdomasis raštas Nr. 1-62-547, išduotas 2016-09-08).
Byloje nesant duomenų apie tai, kad kiekvienos iš šalių turimos prievolės yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kilusios iš vieno sutuoktinio sudaryto sandorio esant kito sutuoktinio sutikimui, taip pat nustačius, kad turimos prievolės yra tik asmeninio pobūdžio, tokių aplinkybių nenuneigus kreditoriams, tenkintinas ieškovės prašymas turimas prievoles po šalių santuokos nutraukimo palikti jų asmeninėmis prievolėmis.
Pagal CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovė S. K. 2017-06-30 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos (e. b. l. 6-7, 8) atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos pagal pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-10767 ir žyminis mokestis priteistini iš atsakovo. Už ieškovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas valstybei priteistina 216,92 Eur ir 197,00 Eur žyminio mokesčio (75,00 Eur už prašymą nutraukti santuoką ir 122,00 Eur už materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams).
Iš atsakovo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)nutraukti, kaltu dėl šeimos iširimo pripažįstant Ž. K..
Išregistruojant santuoką, šalims palikti pavardes: „K.“ ir „K.“.
Nepilnamečių vaikų: T. K., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove S. K..
Nustatyti, kad atsakovas po santuokos nutraukimo su nepilnamečiais vaikais T. K., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini)galės bendrauti be apribojimų.
Priteisti iš atsakovo Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų T. K., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį po 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Šias išlaidas indeksuoti atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo išieškojimą pradėti nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2017 m. rugsėjo 19 d. Vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaikų motiną S. K..
Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu esančius kreditorinius įsipareigojimus UAB „Gelvora“, Valstybinei ligonių kasai prie SAM, UAB „Edjusta“ ir vykdymo išlaidas antstolei Ramunei Mikliušienei po santuokos nutraukimo pripažinti Ž. K. asmeninėmis prievolėmis.
Priteisti iš atsakovo Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: 197,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio ir 216,92 Eur (dviejų šimtų šešiolikos eurų 92 ct) išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir pašto išlaidoms – 5660, įmokos kodas antrinės teisinės pagalbos išlaidoms – 5630).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.