Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eAS-7-602/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-11
Bylos Nr.: eAS-7-602/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03841-2022-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis palikta nepakeista.

Teisėjai: Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas: Č. Z., Č. M., A. K., P. S., M. A., K. A., L. D.
Atsakovas: Trakų rajono savivaldybės taryba

Kategorijos

59.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eAS-7-602/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03841-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 59.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Č. Z. (Č. Z.), Č. M. (Č. M.), A. K., P. S., M. A., K. A., L. D. (L. D.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Č. Z., Č. M., A. K., P. S., M. A., K. A., L. D. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai Č. Z. (Č. Z.), Č. M. (Č. M.), A. K., P. S., M. A., K. A., L. D. (L. D.) (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. S1E-161 „Dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. S1E-85 „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų ir mokinių skaičiaus 2022– 2023 mokslo metais Trakų rajono savivaldybės mokyklose patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, sustabdyti ginčijamo Tarybos 2022 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo galiojimą.

Pareiškėjai paaiškino, kad jie yra Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos (toliau – ir Gimnazija) bendruomenės nariai. Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. S1E-85 „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių bei klasių komplektų ir mokinių skaičiaus 2022–2023 mokslo metais Trakų rajono savivaldybės mokyklose patvirtinimo“ (toliau – ir 2022 m. balandžio 28 d. Sprendimas) buvo patvirtinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių bei klasių komplektų ir mokinių skaičius 2022–2023 mokslo metais Trakų rajono savivaldybės mokyklose ir kt. Tarybos 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. S1E-156 „Dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. S1E-85 „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų ir mokinių skaičiaus 2022– 2023 mokslo metais Trakų rajono savivaldybės mokyklose patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. Sprendimas) buvo pakeistas ankstesnis Tarybos sprendimas ir 2 punktu nustatyta skirti papildomų lėšų sudarant vieną mažesnę nei 8 ir / ar 12 mokinių klasę šiose mokyklose: Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos 5 klasei (7 mokiniai), 8 klasei (3 mokiniai), I g. klasei (7 mokiniai), II g. klasei (3 mokiniai), III g. klasei (6 mokiniai), IV g. klasei (4 mokiniai) (2.4 p.). Tarybos 2022 m. rugpjūčio 25 d. Sprendimu patikslintoje lentelėje (toliau – ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. lentelė) Gimnazijos skiltyje buvo nurodyta: „Paluknio Longino Komolovskio gimnazija 1/6 bei 1/4 (t. y. vieną III g. klasę sudarys 6 mokiniai, o vieną IV g. klasę sudarys 4 mokiniai). Gimnazija ir dešimt III g. bei IV g. klasės mokinių 2022 m. rugsėjo 1 d. su Gimnazija sudarė Vidurinio ugdymo programos sutartis, kuriomis Gimnazija įsipareigojo ugdyti mokinius pagal vidurinio ugdymo programą.

Ginčijamu 2022 m. rugsėjo 6 d. Sprendimu pakeitus Tarybos 2022 m. rugpjūčio 25 d. Sprendimo 2.4 papunktį, buvo išbrauktos Gimnazijos III g. klasė (6 mokiniai) ir IV g. klasė (4 mokiniai), atitinkamai pakoreguota Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių bei klasių komplektų ir mokinių skaičius 2022–2023 mokslo metais Trakų rajono savivaldybės švietimo įstaigose lentelė (toliau – ir 2022 m. rugsėjo 6 d. lentelė).

Skundžiamas Sprendimas reiškia, kad prasidėjus naujų 2022–2023 mokslo metų pradžiai, mokiniams jau grįžus į Gimnaziją, neskirdama papildomų lėšų, o 2022 m. rugsėjo 6 d. lentelėje nurodydama nulį mokinių skaičių III g. bei IV g. klasėse, Taryba siekia panaikinti Gimnazijos III g. klasę (6 mokiniai) bei IV g. klasę (4 mokiniai), t. y. priversti 10 Gimnazijos mokinių ieškoti kitų mokyklų (išeiti į kitas mokyklas), nors dar Tarybos 2022 m. rugpjūčio 25 d. Sprendimu buvo sukūrusi mokiniams pagrįstus lūkesčius, teisinį saugumą, kad abiturientai užbaigs mokslus Gimnazijos IV g. klasėje, o III g. klasės mokiniai galės mokytis Gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą.

Sprendimo neteisėtumą pareiškėjai grindė tuo, kad jis buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras. Taryba nesilaikė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 patvirtinto Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo (toliau – ir Priėmimo tvarka) 3 punkte nustatyto termino, kad kiekvienais kalendoriniais metais iki gegužės 31 d. mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nustato mokinių skaičių, iki rugsėjo 1 d. mokinių skaičių kiekvienos klasės sraute ir klasių skaičių kiekviename sraute patikslina. Tarybos 2020 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. S1E-61 „Dėl centralizuoto vaikų ir mokinių priėmimo į Trakų rajono savivaldybės švietimo įstaigas tvarkos aprašo ir aptarnavimo teritorijų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 7 punkte nurodyta, jog mokinių skaičius turi būti tikslinamas iki rugsėjo 1 d.

Pareiškėjai vadovavosi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 45 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių (toliau – ir Tinklo kūrimo taisyklės) nuostatomis, pažymėjo, kad minėti teisės aktai garantuoja mokiniams ir jų tėvams teisę iš anksto žinoti, kurioje mokykloje (gimnazijoje) bei klasėje mokiniai mokysis. Nagrinėjamu atveju mokiniai ir jų tėvai iš Tarybos 2022 m. rugpjūčio 25 d. Sprendimo žinojo, todėl pagrįstai tikėjosi, kad 2022–2023 mokslo metais mokysis Gimnazijos III g. ir IV g. klasėse. Mokiniai 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo registruoti Mokinių registre kaip Gimnazijos III g. ir IV g. klasių moksleiviai. Taigi mokiniams buvo skurtas teisėtas lūkestis dėl teisės mokytis 2022–2023 mokslo metais Gimnazijos III g. ir IV g. klasėse.

Šalies argumentai

Pareiškėjų teigimu, Taryba neteisėtai, t. y. pasibaigus Priėmimo tvarkoje nurodytam terminui (kiekvienais kalendoriniais metais iki gegužės 31 d. mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nustato mokinių skaičių), pasibaigus galimai tikslinimo datai – iki rugsėjo 1 d., ir jau prasidėjus naujiems 2022–2023 mokslo metams, pakeitė Tarybos 2022 m. rugpjūčio 25 d. Sprendimą išbraukdama Gimnazijos III g. ir IV g. klases.

Pareiškėjai taip pat pažymėjo, kad ginčijamu 2022 m. rugsėjo 6 d. Sprendimu nepakeitus 2022 m. rugpjūčio 25 d. lentelės, vienu metu galioja dviejų skirtingų redakcijų (2022 m. rugpjūčio 25 d. ir 2022 m. rugsėjo 6 d.) viena kitai prieštaraujančios lentelės, kuriose nurodytas skirtingas klasių ir mokinių skaičius. Pareiškėjų įsitikinimu, atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 ir 14 straipsnių, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 57 punkto ir kitų reikalavimų, kadangi 2022 m. rugsėjo 6 d. Sprendimas nelogiškas, neaiškus, su prieštaravimais, nederantis su 2022 m. rugpjūčio 25 d. Sprendimo redakcija; nėra aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžta mokinių padėtis (teisės bei pareigos); neįvertintas ryšys tarp 2022 m. rugpjūčio 25 d. Sprendimu pakeisto Tarybos 2022 m. balandžio 28 d. Sprendimo, nepakeistas 2022 m. balandžio 28 d. Tarybos sprendimo 1 punktas (2022 m. rugpjūčio 25 d. Sprendimo redakcijos 1 punktas).

Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas netinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 37 straipsnyje nustatytą vietos gyventojų informavimo pareigą, nesilaikė Tarybos 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. S1E-143 patvirtinto Trakų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 31 ir 39 punkto, t. y. apie šaukiamą 2022 m. rugsėjo 6 d. Tarybos posėdį Trakų rajono laikraštyje „Trakų žemė“ skelbimą paskelbė per vėlai, nenurodė, kur galima susipažinti su Tarybos sprendimų projektais (t. y. nenurodė Tarybos interneto svetainės), nesudarė balsų skaičiavimo komisijos; kt. Pareiškėjai pažymėjo kad nebuvo atliktas 2022 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo antikorupcinis vertinimas.

Pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė tuo, kad jie tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, t. y. pateikė pakankamai teisinių argumentų, susijusių su teisės aktų pažeidimais, kurie lėmė ir pareiškėjų teisių pažeidimą.

Pareiškėjai nurodė, kad nepritaikius užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Šiuo atveju 7 mokiniai (3 mokiniai jų prašymu išbraukti iš Gimnazijos mokinių sąrašo) priversti ieškoti kitų tautinių mažumų gimnazijų, kuriose mokymasis vyktų lenkų kalba (taip kaip šiuo metu vykdoma Gimnazijoje), pereiti į kitose mokyklose esančias kitas klases, kas neabejotinai sukels mokiniams papildomų neigiamų išgyvenimų dėl mokymosi aplinkos priverstinio pakeitimo, kadangi mokyklos keitimas laikomas vienu iš stipriausių streso šaltinių ne tik vaikui, bet ir visai šeimai. Gali sulėtėti mokinių pažintinė raida, sumažėti mokymosi motyvacija, nukentėti abitūros egzaminų rezultatai, kelionė į pamokas ir iš jų užtruks ilgiau, nei buvo vykstant į Gimnaziją. Patenkinus skundą, pareiškėjai vėl turėtų grįžti mokytis į Gimnaziją, tačiau gali būti taip, jog tuo metu Gimnazijoje gali nebebūti mokytojų, kurie jau bus išėję iš darbo dėl 2022 m. rugsėjo 6 d. Sprendimu panaikintų III g. ir IV g. klasių (sumažėjusių krūvių). Taigi, nepritaikius užtikrinimo priemonių neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala gali būti padaryta ir pareiškėjams (mokiniams), jų psichinei sveikatai bei mokymosi rezultatams, ir mokinių šeimos nariams, ir Gimnazijos mokytojams. Pritaikius užtikrinimo priemones, būtų išlaikyta esama padėtis, mokiniai galėtų tęsti vidurinį ugdymą Gimnazijos III g. ir IV g. klasėse. Kitaip tariant, teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą ir panaikinus skundžiamą 2022 m. rugsėjo 6 d. Sprendimą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas žymiai pasunkėtų ar net taptų negalimas. Vertinant nagrinėjamą situaciją visuomenės ir asmens interesų derinimo aspektu, darytina išvada, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas, atsižvelgiant į tai, kad kalbama net apie 7 mokinių gerovę, nebūtų adekvatus siekiamam tikslui, tikėtina, pažeistų mokinių, besimokančių šioje mokykloje, jų tėvų (globėjų), darbuotojų (mokytojų, vadovų) teises, t. y. šios Gimnazijos bendruomenės interesus, ir būtent tai galėtų neatitikti proporcingumo principo bei viešųjų interesų, todėl prašoma užtikrinimo priemonė (ginčo Sprendimo galiojimo sustabdymas) turėtų būti taikoma.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi priėmė pareiškėjų skundą ir netenkino pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi.

Vertindamas argumentus, kuriais buvo grindžiama būtinybė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teismas pažymėjo, kad pareiškėjų nurodyta aplinkybė, jog 7 mokiniai turės ieškotis kitų tautinių mažumų gimnazijų, kuriose mokymasis vyktų lenkų kalba, pereiti į kitose mokyklose esančias kitas klases, neabejotinai sukels mokiniams papildomų neigiamų išgyvenimų dėl priverstinio mokymosi aplinkos pakeitimo ir kt., savaime negali būti pagrindu pritaikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi daugybė mokinių kasmet savo noru pakeičia ir mokyklas, ir klases. Teismo vertinimu, pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad, priėmus skundžiamą Sprendimą, nebuvo užtikrintas tęstinis jų mokymosi procesas ir jie patys buvo priversti ieškotis kitos mokyklos ar kad jiems nebuvo užtikrinta teisė tęsti ugdymo procesą lenkų kalba. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog mokyklos keitimas laikomas vienu iš stipriausių streso šaltinių ne tik vaikui, bet ir visai šeimai, taip pat nebuvo jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjų teiginį, jog priėmus skundžiamą Sprendimą mokinių kelionė į pamokas ir iš jų užtruks ilgiau, nei buvo vykstant į Gimnaziją.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad, priėmus skundžiamą Sprendimą, buvo atleisti mokytojai. Teismo vertinimu, užtikrinti tinkamą ugdymo kokybę yra ir mokyklos, ir savivaldybės pareiga, todėl nepriklausomai nuo to, kokioje mokykloje mokosi mokiniai, taip pat ar skundas bus patenkintas, ar ne, ir mokykla, ir savivaldybė privalo vykdyti šią pareigą ir užtikrinti tinkamą mokytojų skaičių mokykloje.

Teismo vertinimu, pareiškėjų teiginys, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus pažeisti mokinių tėvų (globėjų) interesai, buvo deklaratyvus ir neįrodytas, o teiginys, kad tokiu atveju bus pažeistos darbuotojų (mokytojų, vadovų) teises, Gimnazijos bendruomenės interesai, nebuvo svarbūs, kadangi nei pareiškėjams, nei jų atstovui nėra suteikta teisė ginti ne mokyklos darbuotojų (mokytojų, vadovų) bei bendruomenės interesus.

Buvo pažymėta, kad pareiškėjai nurodė tik bendro pobūdžio teiginius apie jiems galinčią kilti didelę žalą. Prielaida, jog pareiškėjai gali patirti tam tikrų neigiamų išgyvenimų, savaime nebuvo pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, kad pareiškėjai neįrodė neigiamų pasekmių ir kad tokių pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjai, kuriems tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepagrindė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą. Nenustatęs būtinybės užtikrinti asmenų teisių apsaugą, sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, taip pat egzistuojančios rizikos, jog pareiškėjų teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, kad, atsižvelgiant į susiklosčiusius teisinius santykius, būtų išvengta didelės žalos (nuostolių), teismas prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.

III.

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, sustabdyti ginčijamo Tarybos 2022 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo galiojimą.

Akcentuodami ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, kurios būtinos reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui, pareiškėjai vertina, kad jie pagrindė pirmąją užtikrinimo priemonių taikymo sąlygą – tikėtiną reikalavimo pagrįstumą, tačiau neįrodė antrosios reikalavimo užtikrinimo sąlygos – kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nesutinka su teismo išvadomis, kad pareiškėjai iš esmės nepagrindė, kad nebuvo užtikrintas tęstinis jų mokymosi procesas (be kita ko, ir lenkų kalba), jie priversti ieškoti kitos mokyklos. Pareiškėjai pažymi, kad tuo atveju, jei Gimnazijos III g. bei IV g. klasių mokiniai būtų išėję mokytis į kitas mokymosi įstaigas, tai nebebūtų prasmės prašyti taikyti užtikrinimo priemonę – Sprendimo galiojimo sustabdymą, nes būtent minėto Sprendimo galiojimo sustabdymas leistų mokiniams tęsti mokymąsi lenkų kalba Gimnazijos III g. klasėje bei IV g. klasėje (kurioje laikomi abitūros egzaminai). Šiuo metu mokiniai toliau mokosi Gimnazijos III g. bei IV g. klasėse, tačiau tik Gimnazijos administracijai bei mokytojams rizikuojant, kad jiems bus pritaikyta teisinė atsakomybė.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Trakų rajono savivaldybės meras 2022 m. rugsėjo 28 d. priėmė potvarkį „Dėl komisijos sudarymo“, kurio turinys patvirtina, kad be užtikrinimo priemonių taikymo skundą pateikę mokiniai yra verčiami ieškoti kitos ugdymo įstaigos, t. y. prieš savo valią, esant galiojančioms sutartims dėl vidurinio ugdymo vykdymo, įstatymų nustatyta tvarka ginčijant Sprendimą, kuris gali būti panaikintas. Be to, nėra jokių garantijų, kad kitos ugdymo įstaigos pareiškėjus (jų vaikus) priims mokytis, kadangi klasės jau sukomplektuotos. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas gali užkirsti kelią mokinių priverstiniam išvarymui iš Gimnazijos, laikinai sureguliuotų esamą padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Šalies argumentai

Nesutikdami su teismo išvada, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad mokyklos keitimas sukels neigiamą įtampą mokiniams, jų šeimoms, kitus neigiamus padarinius, pareiškėjai pažymi, kad skunde buvo nurodę informacijos šaltinį bei pacitavo specialiųjų žinių turinčių asmenų išvadas, grįstas atliktais tyrimais, apie tai, jog mokyklos keitimas vaikui / mokiniui yra didžiulė psichologinė trauma. Teismas skundžiamoje nutartyje nepaaiškino, kodėl šie duomenys nelaikytini įrodymais. Pareiškėjų teigimu, nutarties argumentas, kad daugybė mokinių savo noru keičia mokyklas yra nemotyvuotas, kadangi dauguma mokinių renkasi mokytis gimtojoje mokykloje (ypač kaimo vietovėse, tautinių mažumų atstovai), todėl savaime suprantama, kad mokyklos keitimas susijęs su neigiamais išgyvenimais. Apie tai, kad mokyklos keitimas sukelia stresą, pareiškėjai grindžia viešai skelbiamomis psichologo ir kitų specialistų publikacijomis, kur teigiama, kad mokyklos keitimas vaikui visuomet yra stresas. Pareiškėjų vertinimu, tokioje proceso stadijoje nėra galimybės surinkti bei pateikti ypač daug įrodymų, kad kils neatitaisoma (sunkiai atitaisoma) žala, o šias aplinkybes galima įvertinti preliminariai.

Dėl teismo išvados, kad pareiškėjai nepagrindė, kad buvo atleisti mokytojai, pareiškėjai pažymi, kad jie dėl to ir prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kad iki sprendimo byloje įsiteisėjimo liktų mokytis Gimnazijos III g. ir IV g. klasėse, o mokytojai vykdytų mokymą pagal vidurinio ugdymo programą. Jei po Sprendimo priėmimo mokytojai būtų atleisti, tai pareiškėjai negalėtų mokytis, nes nebūtų, kas juos moko.

Pareiškėjai apibendrina, kad užtikrinimo priemonės padeda išlaikyti padėtį nepakitusia, todėl užtikrinimo priemonės (Sprendimo galiojimo sustabdymas) taikymas leistų mokytojams likti dirbti, o mokiniams būtų garantuotas mokymas Gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą. Pareiškėjų skundą patenkinus bei panaikinus 2022 m. rugsėjo 6 d. Sprendimą, mokiniai toliau galėtų tęsti mokslus Gimnazijoje, o mokytojai galėtų gauti atlygį už III g. ir IV g. klasių mokinių mokymą. Teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, tačiau iki jo priėmimo netaikius prašomos užtikrinimo priemonės, buvusios padėties atkūrimas, tikėtina, būtų labai sudėtingas, bei, atitinkamai, darytų didelę įtaką pareiškėjų vaikų (mokinių) mokymosi sąlygoms. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pripažinta, kad atsakovo (Tarybos) interesas reorganizuoti švietimo įstaigas negali būti laikomas svarbesniu nei pareiškėjų skunde minimi interesai teisminiu keliu įvertinti, ar atsakovo priimtas administracinis aktas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovas Taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Taryba vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 patvirtinto Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis ir nurodo, kad negali būti sudaryta III ir IV gimnazijos klasė, jei mokinių skaičius yra mažiau nei 12. Pagal Tinklo kūrimo taisyklių nuostatas, kaimo gyvenamojoje vietovėje esančioje gimnazijoje 2022–2023 m. m. ir 2023–2024 m. m. mažiausias galimas mokinių skaičius III ir IV gimnazijos klasėse gali būti po 12 mokinių.

Taryba pažymi, kad pareiškėjai kartu su skundu pateikė išrašą iš Mokinių registro, kuriame matyti, jog Mokinių registre nėra galimybės užregistruoti III ir IV gimnazijos klasės būtent dėl minimalaus mokinių skaičiaus nebuvimo. Net panaikinus ar pakeitus ginčijamą Sprendimą, Mokinių registre nebus galimybės registruoti III ir IV gimnazijos klasių, o kartu ir jose besimokančių mokinių. Mokiniai, neįtraukti į Mokinių registrą, neturės galimybės pasirinkti laikomų brandos egzaminų, kas neabejotinai prieštarauja pačių pareiškėjų interesams.

Atsiliepimas

Atsakovo vertinimu, pagrįstai nurodė skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad, priėmus skundžiamą Sprendimą, nebuvo užtikrintas tęstinis jų mokymosi procesas ir jie patys buvo priversti ieškotis kitos mokyklos ar kad jiems nebuvo užtikrinta teisė tęsti ugdymo procesą lenkų kalba.

Taryba pažymi, kad ginčijamo Sprendimo 2 punktas nustato, jog 2022 m. balandžio 28 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. S1E-85 „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių komplektų ir mokinių skaičiaus 2022-2023 mokslo metais Trakų rajono savivaldybės mokyklose patvirtinimo“ papildomas nauju 3 punktu, kuris įpareigoja Paluknio Medeinos gimnazijos direktorių pagal poreikį, sudaryti sąlygas Paluknio Longino Komolovskio III ir IV gimnazijos klasės mokiniams papildomai mokytis gimtosios kalbos. Taip pat yra galimybė mokytis ir kitose gimnazijose, kuriose ugdymas vyksta mokomąja lenkų kalba, pavyzdžiui, Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijoje.

Taryba sutinka su teismo išvada, kad aplinkybė, jog 7 mokiniai turės ieškotis kitų tautinių mažumų gimnazijų, kuriose mokymasis vyktų lenkų kalba, pereiti į kitose mokyklose esančias kitas klases, neabejotinai sukels mokiniams papildomų neigiamų išgyvenimų ir pan., savaime negali būti pagrindu pritaikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi daugybė mokinių kasmet savo noru pakeičia ir mokyklas, ir klases. Tarybos įsitikinimu, stresas yra normali ir neišvengiama gyvenimo dalis ir bet koks menkavertis stresas negali sukelti neigiamų padarinių ar didelės žalos. Tokiu atveju reiktų pripažinti, kad mokiniai negali ne tik keisti mokyklos (pavyzdžiui, baigus pradinę mokyklą pereiti mokytis į pagrindinę mokyklą, po jos – į gimnaziją), bet ir gyvenamosios vietos, lankomo neformaliojo švietimo užsiėmimo ir pan.

Taryba cituoja Trakų rajono savivaldybės mero A. Š. pasisakymus 2022 m. rugsėjo 6 d. vykusio Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu, kuriuose nurodoma: „<...> mes gal negalime suteikti galimybės pabaigti Longino Komolovskio gimnaziją, bet aš galvoju, kad tikriausiai yra pats faktas svarbus, kad ne gimnaziją, o savo gimtąją kalba pabaigti, savo gimtajame miestelyje, kad nesukeltų nepatogumų <...>. Mes pateikėme tris variantus, nėra vienintelis variantas, kad eikite į Medeinos gimnaziją ir ten bus lenkų kalbos mokytojas, yra kitas variantas – jūs nebūsite išvaryti po posėdžio, jūs galite grįžti į savo mokyklą pas savo mokytojus, į savo suolą, į savo klasę ir mokytis savo gimtąja kalba, tiesiog jūs skaitysitės registre kaip Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazija, kas būtų tam tikras ir tos gimnazijos stiprinimas ir kultūrinio identiteto išlaikymas pas jus.“. Taigi, nėra jokio objektyvaus paaiškinimo, kokiu pagrindu mokiniai patirtų stresą ir neigiamus išgyvenimus, kadangi jie liktų tose pačiose patalpose, būtų mokomi tų pačių mokytojų ir tik brandos atestate būtų įrašomas kitos mokymo įstaigos pavadinimas.

Tarybos vertinimu, nepagrįsti pareiškėjų atskirojo skundo argumentai, jog šiuo metu mokiniai toliau mokosi Gimnazijos III g. bei IV g. klasėse, tačiau tik Gimnazijos administracijai bei mokytojams rizikuojant, kad jiems bus taikoma teisinė atsakomybė. Šiuo atveju Gimnazijos administracija, mokytojai rizikuoja tik pačių mokinių gerove, kurie privalo būti įtraukti į Mokinių registrą, jeigu siekia įgyti vidurinį išsilavinimą. Taryba paaiškina, jog šiuo metu mokiniai nesimoko jokioje švietimo įstaigoje, jie nėra registruoti Mokinių registre, IV gimnazinės klasės mokiniai neturės galimybės pasirinkti brandos egzaminų, todėl mokiniai turėtų kuo greičiau sudaryti ugdymo sutartis su kita gimnazija, kurioje susidaro minimalus teisės aktų reikalaujamas mokinių skaičius klasėje (Paluknio Medeinos gimnazija arba Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazija).

Nepagrįsti pareiškėjų atskirojo skundo argumentai, jog atsakovo interesas reorganizuoti švietimo įstaigas negali būti laikomas svarbesniu nei pareiškėjų skunde minimi interesai teisminiu keliu įvertinti, ar atsakovo priimtas administracinis aktas yra teisėtas ir pagrįstas. Paluknio Longino Komolovskio gimnazija nėra reorganizuojama ar likviduojama, o III ir IV gimnazinės klasės nesudaromos tik todėl, kad nėra minimalaus teisės aktų reikalaujamo mokinių skaičiaus klasėje. Taryba sutinka su teismo išvada, kad užtikrinti tinkamą ugdymo kokybę yra ir mokyklos, ir savivaldybės pareiga, todėl nepriklausomai nuo to, kokioje mokykloje mokosi mokiniai, taip pat ar skundas bus patenkintas, ar ne, ir mokykla, ir savivaldybė privalo vykdyti šią pareigą ir užtikrinti tinkamą mokytojų skaičių mokykloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjų atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – laikinai, iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, sustabdyti Tarybos 2022 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo galiojimą – taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkinęs pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, kad pareiškėjų argumentai dėl to, kad mokiniai priversti keisti mokyklą (ieškoti kitos mokyklos, kur mokomoji kalba lenkų) ir dėl to patirs emocinę įtampą (stresą), kitus neigiamus padarinius, pailgės kelionė į mokymo įstaigą, yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Teismo vertinimu, pareiškėjai nurodė tik bendro pobūdžio teiginius apie jiems galinčią kilti didelę žalą, tačiau prielaida, jog pareiškėjai gali patirti tam tikrų neigiamų išgyvenimų, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kadangi pareiškėjai neįrodė neigiamų pasekmių ar kad tokių pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Pareiškėjai atskirajame skunde akcentuoja, kad jie, tikėtina, pagrindė reikalavimo pagrįstumą. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad jie yra verčiami keisti mokyklą tuomet, kai galioja sutarys dėl vidurinio ugdymo, neturint jokių garantijų, kad jie bus priimti į kitas mokyklas jose klasės jau sukomplektuotos). Pareiškėjų vertinimu, jie pateikė įrodymų ir išsamiai paaiškino, kad mokyklos keitimas vaikui ir šeimas yra stresas, dėl ko kils neigiamų įvairių padarinių. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas sumažins neatitaisomos žalos kilimo riziką.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašė teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikiną sustabdymą, t. y. laikinai stabdyti Tarybos 2022 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo galiojimą.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjai iš esmės grindė tuo, kad jie pagrindė reikalavimo pagrįstumą, tai pat tuo, kad nesustabdžius Sprendimo galiojimo, 7 mokiniai yra priversti keisti mokyklą, dar galiojant vidurinio ugdymo sutartims, mokyklos keitimas sukelia įvairius neigiamus padarinius ir vaikams, ir jų šeimoms, mažėja motyvacija mokytis, prastėja rezultatai, pailgės kelias iki kitos mokymo įstaigos; kt. Pareiškėjai nurodė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, kyla grėsmė, kad gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas pareiškėjams palankaus teismo sprendimo, jei toks bus priimtas, įvykdymas, būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Ankščiau paminėto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad ABTĮ įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Proporcingumo principas reikalauja įvertinti neigiamas pasekmes, kurios realiai gali atsirasti pareiškėjui jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų taikyta, o teismas jo skundą patenkintų, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui ir tretiesiems asmenims byloje, taip pat visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, o teismas pareiškėjo skundą byloje atmestų. Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinių ginčų bylose, kai yra prašoma stabdyti atitinkamo viešojo administravimo subjekto, įgyvendinančio įstatymų leidėjo suteiktus valstybės vykdomosios valdžios įgaliojimus, priimto administracinio akto (toje byloje pareiškėjo ginčijamo) galiojimą, turi būti paisoma ir viešojo intereso, t. y. turi būti vertinamas ginčijamo akto sustabdymas neigiamų pasekmių viešajam interesui prasme.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjų prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių pobūdį, pareiškėjų argumentus bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjai nepagrindė būtinosios sąlygos prašomoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos.

Pareiškėjų argumentai, kad dalis Gimnazijos mokinių bus priversti keisti mokyklą, ieškoti kitos švietimo įstaigos, kur mokoma lenkų kalba ir dėl to patirs visokeriopas neigiamas pasekmes, pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinti nepakankamais taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, dalis iš jų yra bendro, hipotetinio pobūdžio, pvz., kad suprastės mokymosi rezultatai, sumažės motyvacija mokytis, šeimos nariai patirs reikšmingus neigiamus išgyvenimus ar nepatogumus.

Byloje kilusio ginčo kontekste pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai (mokiniai ir mokiniams atstovaujantys pareiškėjai) iš esmės nuo mokslo metų pradžios yra neapibrėžtoje padėtyje ilgą laiką, kas, tikėtina, nėra suderinama su pačių pareiškėjų interesais tęsti vidurinį išsilavinimą, atsakovo pareiga užtikrinti šio intereso įgyvendinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame Sprendime, be kita ko, suformuluotas imperatyvaus pobūdžio patvarkymas Paluknio Medeinos gimnazijos direktoriui pagal poreikį, sudaryti sąlygas Paluknio Longino Komolovskio III ir IV gimnazijos klasės mokiniams papildomai mokytis gimtosios kalbos. Taigi vien švietimo įstaigos pakeitimas toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, tikėtina, nesukels su šia aplinkybe susijusių itin ženklių neigiamų pokyčių (pasekmių).

Vertinant pareiškėjų prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą proporcingumo aspektu, pažymėtina ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas yra linkęs lanksčiai spręsti pareiškėjų klausimą, t. y. siekia sudaryti sąlygas pareiškėjams (pareiškėjų vaikams) faktiškai tęsti mokymo procesą toje pačioje vietoje (Gimnazijos patalpose, pas tuos pačius pedagogus), nors ugdymo sutartis mokiniai būtų sudarę su kita ugdymo įstaiga (Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijai), kur mokymas vyksta pareiškėjams aktualia lenkų kalba. Taigi, šioje proceso stadijoje pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, nebūtų proporcingas ir neužtikrintų pareiškėjų, atsakovo ir kitų vidurinio ugdymo teisiniuose santykiuose dalyvaujančių subjektų interesų pusiausvyros.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pareiškėjų atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų Č. Z. (Č. Z.), Č. M. (Č. M.), A. K., P. S., M. A., K. A., L. D. (L. D.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo sustabdyti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. S1E-161 „Dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. S1E-85 „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų ir mokinių skaičiaus 2022– 2023 mokslo metais Trakų rajono savivaldybės mokyklose patvirtinimo“ pakeitimo“ galiojimą – palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanMilda Vainienė