Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvė, (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyv. vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu vaiko priežiūros atostogose, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

2. Po to L. Ž., tęsdama nusikalstamą sumanymą, žinodama, kad neturi patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – įgaliojimų jos vardu sudaryti nekilnojamojo turto pardavimo sutartį, bet, siekdama sudaryti patikimos nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkės įvaizdį, piktnaudžiaudama pirkėjo R. P. pasitikėjimu, 2018 m. birželio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kaip neva pardavėjos – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – atstovė, sudarė avansinę sutartį, kuria pardavėjos vardu melagingai įsipareigojo parduoti pirkėjui R. P. už 135 000 eurų poilsio patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), parkavimo vietą ir du sandėliukus, esančius (duomenys neskelbtini), ir iki 2018 m. liepos 10 d. sudaryti pas notarą pirkimo–pardavimo sutartį, ir pirkėjui nurodydama pervesti 44 000 eurų avansinį mokėjimą pardavėjui į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Luminor“, dėl to R. P., būdamas iš esmės suklaidintas, 2018 m. birželio 1 d. ir 2018 m. birželio 4 d. mokėjimo pavedimais iš viso pervedė 44 000 eurų pardavėjui į sutartyje nurodytą sąskaitą, kuriuos L. Ž., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku dalimis išgrynino, jų panaudojimo nepagrįsdama dokumentais, bet patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavėjui 45 000 eurų neperdavė ir nesudarius nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties R. P. negrąžino, juos pasisavino. Taip L. Ž. apgaule savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą – R. P. priklausantį didelės vertės turtą – iš viso 45 000 eurų sumos pinigines lėšas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus

3. Kaltinamoji L. Ž. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, labiau nekilnojamo turto brokere. Nurodė, kad dėl sutarties pasirašymo su R. P., tai tada jie buvo kartu su D. Č.. Pirmos rezervacinės sutarties metu, kai R. P. įmokėjo 1 000 eurų, ji buvo viena. Teigia, kad grynųjų R. P. įduotų jai pinigų – 1 000 eurų – ir likusių 44 000 eurų ji neįgijo. Tvirtina, jog pasisavinti R. P. pinigų tikslo neturėjo. Aiškina, kad gana dažnai ji perduodavo gautus rezervavimo ir avansinius grynuosius pinigus tarpininkaudama parduodant D. Č. nekilnojamąjį turtą. Parodo, kad R. P. pervestus 44 000 eurų į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė juos į savo sąskaitą, išgrynino ir šiuos pinigus dalimis perdavė D. Č. ir V. M.. Nurodo, kad dokumentų, patvirtinančių pinigų perdavimą, neturi.

4. Nors kaltinamoji L. Ž. kalta dėl inkriminuoto jai sukčiavimo nepripažino, tačiau jos kaltę patvirtina šie teisėtais būdais gauti įrodymai.

5. Nukentėjusysis R. P. parodė, jog kaltinamoji pasisavino jo turtą. Nurodo, kad ruošėsi pirkti butą ir susitiko su buto savininkais, kurie suvedė jį su L. Ž., kaip savo pardavimo atstove, ir pasakė, kad viską reikia tvarkyti su ja. Po to pasirašė sutartį ir pagal pirmą rezervacinę sutartį pervedė 2018 m. kovo–balandžio mėnesį 1 000 eurų. Aiškina, kad L. Ž. leido pagyventi šiame bute, kad įsitikintų, kad šis butas yra tinkamas. Tame bute pragyveno porą savaičių ir po to nusprendė jį pirkti. Vėliau su savininkais sudarė pirkimo avansinę sutartį, pagal kurią jis turėjo pervesti pinigus, todėl pervedė 44 000 eurų. Sutartį pas notarą turėjo sudaryti liepos 10 d. Suėjus tam laikui kaltinamoji jau neatsakinėjo į jo žinutes, buvo neįmanoma su ja susisiekti. Tada kreipėsi į buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkus ir pradėjo kartu ieškoti L. Ž., tačiau jos nerado. Teigia, kad pinigai buvo pervesti kaltinamajai ir ji turėjo tuos pinigus pervesti savininkams, bet pinigų nepervedė, o pasiliko savo įmonės sąskaitoje ir išleido savo tikslais. Tvirtina, kad jis pasitikėjo L. Ž., tačiau pastaroji jį apgavo, nes prarado 45 000 eurų, todėl dėl to kreipėsi civilinio proceso tvarka, tačiau procesas dar nepasibaigęs. Papildomai nurodė, kad V. M. ir D. Č. pasakė, kad visus pardavimo reikalus reikės tvarkyti su L. Ž.. Suprato, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė ir ten jos ieškojo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaip statytojas, savininkas ir kartu ir pardavėjas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto puslapyje buvo aiškiai parašyta, kad pardavėjai yra kartu su įmonė „(duomenys neskelbtini)“, buvo net ženklai, kad dirba kartu. To, kas yra „(duomenys neskelbtini)“, nežinojo, bet L. Ž. priėmė kaip pardavėjo atstovę. Sutarties tekstą surašė L. Ž., kai jie buvo toje pačioje būstinėje, perrašė iš kompiuterio tą sutartį, todėl jam nekėlė abejonių, kad ji yra atstovė, kad neturi įgaliojimų, nes ne bet kas gali įeiti į privačios įmonės patalpas šeštadienį, sekmadienį, atrakinti duris, įsijungti biure esančius kompiuterius, prisiregistruoti prie tinklo, atsispausdinti ir tvarkyti visas bylas, esančias biure. Leidimas pagyventi buvo duotas iš karto, kai buvo sumokėta 1000 eurų ir sudaryta rezervacinė sutartis. Visos sąlygos buvo numatytos rezervacinėje sutartyje, numatytas 2-jų savaičių terminas. Per tą numatytą terminą niekas nebuvo pasirodęs. Raktai visą laiką buvo laikomi tam tikroje vietoje ir jiems išsikėlus ten ir buvo palikti. Kai nusprendė pirkti tą butą, iš vakaro susitiko visi trys, jis, L. Ž. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas D. Č., pasitarti dėl pardavimo. Besitariant pats savininkas pasakė, jei nori pirkti tą butą, tai turi perduoti pinigus iki darbo pabaigos ir tada parduos tą butą. Pinigus pervedė per banką į sutartyje nurodytą sąskaitą. Liepos 8–9 dienomis bandė skambinti, siuntė žinutes kaltinamajai, kad yra pasiruošęs sudaryti sutartį ir kad reikės susitikti pas notarą. Tik gavus turto vertinimo ataskaitą sužinojo, kad turtui taikoma hipoteka. Nepavykus susisiekti su L. Ž., ieškojo pačių savininkų. Susitikęs su D. Č. ir su V. M. paklausė, kodėl taip yra, kodėl neparduoda buto. Teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestų 45 000 eurų negrąžino.

6. Liudytoja L. A. parodė, kad 2018 m. dirbo įmonėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir įmonėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, yra įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovė. Įmonė užsiima nekilnojamojo turto vystymu, pardavimais. Nurodo, jog įmonė stato gyvenamųjų namų kvartalą „(duomenys neskelbtini)“ Kelmiškėse ir jos pareigos yra vadovavimas įmonei, strategavimas, priežiūra, sutarčių rašymas, pardavimų užsiėmimas. Teigia, kad su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo nedaug bendrų sąsajų, kai tik prasidėjo statybos. Kadangi nepavyko visas tas bendradarbiavimas gražiai ir sklandžiai, tuo viskas ir pasibaigė. Buvo prašyta atvažiuoti, kad paaiškintų, kodėl buvo susitikta ir bendrauta su klientais be jos žinios, iš jų paimti pinigai. Nurodo, kad L. Ž., kaip ir visos agentūros, pardavinėjo nekilnojamąjį turtą. Tik prasidėjus šiam projektui sutartys buvo sudarytos su (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojais. Nežino, kam L. Ž. pervedė pinigus. Kiek pamena, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervedusi du kartus į Šiaulių banko sąskaitą už vieną (duomenys neskelbtini) gatvės klientą. Teigia, jog kaltinamajai buvo siųstos daug kartų SMS žinutės, prašyta atvažiuoti, kad paaiškintų, kodėl vedami pinigai tiesiai į jos sąskaitą, kodėl iš viso paimamas avansas iš kliento, pasirašomos sutartys tiesiogiai su UAB „(duomenys neskelbtini)s“. L. Ž. sakydavo, kad dabar atvykti negalinti, visada būdavo pažadai, vieną kartą buvo atvykusi be jos žinios, grįžusi į biurą rado braškių, saldainių, pyragėlių. Tada kaltinamajai parašė žinutę, jog jai reikia ne saldainių, kad atvažiuotų ir paaiškintų visą situaciją, tačiau ši vis delsdavo, tempdavo laiką ir tuo viskas pasibaigė. Tvirtina, kad nebuvo sudaryta jokios sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo suteikta jokių įgaliojimų, tai buvo pati statybų pradžia ir jų bendrovės vardu negalėjo sudaryti rezervavimo, avansinės sutarties. Tuo metu buvo vykdomas nekilnojamojo turto vystymas „(duomenys neskelbtini)“. Namas, adresu (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)i“ nepriklausė ir tai nesusiję nei su „(duomenys neskelbtini)“, nei su holdingu „(duomenys neskelbtini)“, tai visiškai atskiri objektai.

7. Liudytoja A. G. parodė, kad 2018 m. gegužės pabaigoje įsidarbino pas L. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto brokere. Nurodo, kad į darbo pabaigą birželio mėnesį buvo naujų klientų rezervacijos sutartims pasirašyti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ rezervacines sutartis turėjo kaip šablonus. Klientai rezervacines sutartis apmokėdavo pagal sutartis. Avansas būdavo daromas pavedimu arba grynaisiais pinigais. Aiškina, kad jai direktorė buvo nurodžiusi, kad preliminariojoje ar rezervacinėje sutartyje yra įrašyta, kiek klientas paduoda grynaisiais avansą, ir tai laikoma dokumentu. Ji pati kasos pajamų orderio nepildė, pinigus pagal rezervacines sutartis paimdavo pati direktorė L. Ž.. Teigia, jog R. P. pirmą kartą pamatė (duomenys neskelbtini) projekte, ir jis pasakė, kad ieško kaltinamosios. Kažkada su L. Ž. yra važiavusi į Klaipėdos pl. objektą, ji rodė, kad yra toks projektas. Kokie yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriai, sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“, informacijos neturėjo. Jų biuras buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuras Palangoje, prie „(duomenys neskelbtini)“. Iš pradžių L. Ž. šiame biure buvo dažnai, o birželio mėnesį būdavo labai mažai.

8. Liudytoja I. K. parodė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2018 m. pirko iš statytojų. Feisbuke pamatė, kad yra vienas laisvas butas, kuris parduodamas, susisiekė su statytoju ir už 87 000 eurų jį nusipirko.

9. Liudytojas N. L. parodė, jog jis yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Žino, kad buvo paimtas iš kliento avansas ir pastarajam negrąžinti 45 000 eurų. Nurodo, jog 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių, sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ L. Ž. neturėjo, be to, nebuvo išdavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ L. Ž. įgaliojimų atstovauti nekilnojamojo turto vystymo srityje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra susijusi su objektu, esančiu (duomenys neskelbtini).

10. Liudytojas V. M. parodė, kad 2018 m. jokių pareigų įmonėje neturėjo, yra įgaliotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Nurodo, kad jis prižiūrėdavo pardavimus, pardavimų reklamą ir bendraudavo su agentūromis. Teigia, kad L. Ž. atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir po to sužinojo, kad tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Aiškina, jog po kiek laiko sužinojo, kad klientas buvo jau pasirašęs sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei sumokėjęs pinigus. Aiškina, kad nukentėjusysis R. P. jam yra matytas, jie buvo susitikę vieną kartą prie (duomenys neskelbtini) objekto ir jis klausinėjo dėl buto kainos. Po susitikimo porą kartų kalbėjo telefonu. Teigia, kad jų susitikimo metu L. Ž. nedalyvavo. Nurodo, kad pareikalauti dėl sandorio pinigus buvo neįmanoma, nes nukentėjusysis pasakė, jog pervedė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paklausus, kokiu pagrindu, pastarasis pasakė, kad jau pasirašė sutartį, tada ir sužinojo, kad tokia sutartis egzistuoja. Po to visą informaciją perdavė direktoriui N. L.. Teigia, kad sumokėti 45 000 eurų už šį objektą jiems perduoti nebuvo.

11. Liudytojas D. M. parodė, kad kaltinamoji L. Ž. buvusi draugė, jo vaiko mama. Nurodo, kad nuo 2012 m. iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Įmonės veikla – tarpininkavimas parduodant nekilojamąjį turtą, investavimas ir statybos. Teigia, kad L. Ž. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir „(duomenys neskelbtini)“ vardu atstovavo šiai kompanijai, dirbo su tarpininkavimo sutartimis. Žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriais buvo V. M. ir D. Č.. Nurodo, jog tuo metu vienas jų kotedžas (duomenys neskelbtini). Aiškina, kad kaltinamoji yra sakiusi, kad minėtą objektą gerai pardavusi. Nurodo, jog V. M. ir D. Č. jis tik konsultuodavo. Teigia, kad L. Ž. sudarydavo avansines ir preliminarias sutartis su pirkėjais, V. M. ir D. Č. labai džiaugdavosi ir ją girdavo, kad sudaro tas sutartis.

12. Liudytoja G. V. parodė, kad L. Ž. buvo įmonės direktorė, kuriai tvarkė buhalterinę apskaitą. Teigia, kad 2018 m. dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere. L. Ž. atvyko su prašymu tvarkyti buhalterinę apskaitą, nes tuo užsiima jų įmonė. Aiškina, kad 2018 m. rugsėjį kaltinamoji atsinešė dalį dokumentų, tiesiog tam, kad pradėtų jiems teikti buhalterinės apskaitos paslaugas. Ji pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus – banko išrašus, kasos išrašus, sąskaitas, darbo užmokesčio dokumentus, deklaracijas, žiniaraščius, kurie buvo iki 2018-06-30. Nurodo, jog visų dokumentų negaudavo. Teigia, kad sutartis su bendrove buvo pasirašyta 2018 m. rugsėjo 5 d., o nutraukta 2019 m. lapkričio 1 d. Tačiau nuo 2018 m. lapkričio mėnesio įmonės direktorė L. Ž. jiems nepristatinėdavo dokumentų. Parodo, kad ji kaltinamajai rašydavo laiškus arba telefonu skambindavo, kad reikalingi dokumentai, ji vis sakydavo, kad juos pristatys, bet taip ir nepristatydavo. Po to ji buvo rašiusi, kad nutraukia sutartį, bet įmonės direktorė paprašė nenutraukti, kad ji viską pristatys ir toliau tęs darbus. Bet dokumentų nepristatydavo, banko išrašų neturėjo nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. Dėl 44 000 eurų, kuriuos R. P. buvo įmokėjęs į bendrovės sąskaitą, žino, jog tą sumą apskaitoje gavo iš buvusių, kas tvarkė, tai buvo įrašyta tiesiog kaip gautas avansas, buvo nurodyta avansinis mokėjimas už poilsio patalpą (duomenys neskelbtini) miestas. Teigia, jog sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta todėl, kad dokumentai nepristatinėjami ir už buhalterines paslaugas nebuvo jiems apmokėta nė viena sąskaita.

13. Liudytoja J. Z. parodė, kad L. Ž. jos buvusi darbdavė, dirbti pradėjo nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio ir dirbo pusę metų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ administratore. Jos pareigos buvo viso biuro priežiūra, kanceliarijos užsakymai, sąskaitų faktūrų išrašymas, sąskaitų apmokėjimas, darbo užmokesčio apmokėjimas, komisinių apmokėjimas, korespondencijos priežiūra ir kitos pavestos užduotys. Nurodo, kad sąskaitas faktūras Mokesčių inspekcijai suruošdavo jų buhalterė, o ji suruošdavo pirminę apskaitą, kt. dokumentus. Kai pinigai būdavo paimami grynaisiais iš klientų, po to pinigų priėmimo kvitai siunčiami buhalterei. Patys grynieji pinigai niekam nebūdavo perduodami, ji vykdė kasininko pareigas. Teigia, kad įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis prieš jai išeinant motinystės atostogų buvo prasta, nes nebuvo pinigų apmokėti už nuomos patalpas, mokesčius susimokėti. Nurodo, kad L. Ž. įmonės lėšas naudodavo už viešbutį, teatrą, kompiuterį, kurą. Be to, būdavo atvejų, kad L. Ž. iš kasos imdavo grynuosius pinigus, tačiau po to pateikdavo čekius, sąskaitas faktūras, kam išleista.

14. Liudytojas D. Č. parodė, kad L. Ž. pažįsta, teikė paslaugą parduodant turtą. Teigia, jog jis tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2018 m. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Aiškina, jog su L. Ž. tarėsi dėl savo objekto UAB,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad L. Ž. buvo patyrusi nekilnojamojo turto pardavimo brokerė, buvo pasirašiusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį, dėl kurios dabar vyksta byla su R. P.. Nurodo, kad apie R. P. ir jo pasirašytą sutartį sužinojo tik tada, kai jis parašė pretenziją. Paskambino, kad iš jo yra paimti pinigai, yra sudaryta sutartis. Prieš tai R. P. matęs kelis kartus objekte, su juo jokių derybų tiesiogiai nevedė. Žino iš civilinės bylos, jog kaltinamoji vedė kažkokias derybas, gavo pinigus ir po to taip ir nebepasirodė. Teigia, kad minėto objekto kaina buvo aptarta, sutartas tarpininkavimo procentas, kiek pamena, tai buvo 2 ar 3 procentai. Parodo, kad L. Ž. nebuvo suteikti įgaliojimai sudaryti sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl šio objekto pardavimo. Teigia, kad L. Ž. gautų iš R. P. pinigų – 45 000 eurų – nepateikė ir apie pinigų gavimą sužinojo iš R. P. pareikštos pretenzijos. Vėliau sutikęs V. M. pranešė jam, kad pinigus paėmė kaltinamoji ir šių pinigų negrąžino. Bandė su ja susisiekti, bet ji nekeldavo ragelio, jei atsakydavo, prižadėdavo atvažiuoti, tačiau neatvažiuodavo ir po to kreipėsi į institucijas, kad imtųsi sankcijų. Komentuodamas susirašinėjimą su L. Ž. paaiškino, jog jokių pinigų iš pastarosios nėra gavęs. Susirašinėjimo medžiagoje yra minima: „perdaviau V. 30000 eurų“, D. Č. į tą žinutę atrašo: „super, ačiū“, tačiau teisiamajame posėdyje dėl šios žinutės nieko negalėjo pakomentuoti, nurodė, jog to nepamena, čia reikia tada klausti V. M..

15. Sutartis dėl nekilnojamojo turto rezervacijos sudaryta 2018 m. gegužės 6 d., iš jos nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktorė L. Ž., atstovaujanti Pardavėjams (duomenys neskelbtini) ir R. P., susitarė dėl rezervuojamo objekto: nekilnojamojo turto – buto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parkavimo vietos ir sandėliavimo patalpų siekiant ateityje sudaryti avansinę ir / ar pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, sutinkant nupirkti objektą už 135 000 eurų kainą, o Bendrovė / Partneris įsipareigoja sustabdyti rezervuojamojo objekto pardavimą iki 2018 m. gegužės 19 d. Pirkėjas šia sutartimi įsipareigoja ateityje sudaryti avansinę ir / ar pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį tiesiogiai su Pardavėju, o Pardavėjui atsisakius sudaryti sutartį, rezervavimo mokestis (1 000 eurų) grąžinamas pirkėjui. Pirkėjas savo įsipareigojimus užtikrina 1000 eurų rezervavimo mokesčiu, kuris įskaitomas į galutinę pardavimo kainą. Be to, šia sutartimi L. Ž. (Ž.) patvirtino, jog gavo iš pirkėjo 1 000 eurų rezervinį mokestį (t. 1, b. l. 7–8).

16. 2018 m. birželio 1 d. avansinė sutartis sudaryta tarp pardavėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tarpininkaujant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto brokerei L. Ž., ir pirkėjo R. P., pagal ją susitaria, kad sutarties objektas – poilsio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), su parkavimo vieta ir 2 sandėliukais (objekto baigtumas 100 procentų), šioje sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis pardavėjo parduodamas ir perduodamas pirkėjui, t. y., šalys iki liepos 10 d. susitaria sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį pas notarą, o pirkėjas nupirkti daiktą už 135 000 eurų. Ir šios sutarties sudarymo metu pirkėjas sumoka pardavėjui 44 000 eurų į nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor banke (t. 1, b. l. 9–11).

17. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog patalpos / butas – poilsio patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 166–170).

18. 2019 m. birželio 27 d.–2019 m. liepos 2 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta R. P. 2019 m. balandžio 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo su protokolu pateikta elektroninio susirašinėjimo su L. Ž. medžiagos kopija (t. 2, b. l. 112–114, 115–134).

19. UAB ,,Newsec NT“ el. paštu pateiktas pranešimas apie patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vertinimą, jame nurodoma, kad vertinimo užsakovas – R. P., kuris ir sumokėjo už vertinimo paslaugas (t. 3, b. l. 145).

20. UAB ,,Newsec NT“ 2020 m. sausio 30 d. el. paštu pateikta turto vertinimo ataskaita, iš kurios nustatyta pagal 2018 m. birželio 14 d. vertinimo sutartį Nr. LT-18-06-22-4266 atliktos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto – poilsio patalpų (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, vertinimas (t. 3, b. l. 148– 199).

21. Pateiktas 2020 m. vasario 5 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas 2018 m. birželio 22 d. vertinimo paslaugų priėmimo–perdavimo aktas, 2018 m. birželio 22 d. turto vertinimo ataskaita ir nustatyta, kad:

21.1. 2018 m. birželio 22 d. vertinimo paslaugų priėmimo–perdavimo aktas surašytas 2018 m. vasario 22 d. data, užsakovas – R. P., įm. k. (duomenys neskelbtini), vertintoja UAB ,,Newsec Valuations“, įm. k. 126212869, vertinimo sutarties Nr. LT-18-06-22-4266, turto vertinimo tikslas – įkeitimo, pageidaujant užsakovui. Vertinamas turtas – poilsio patalpos (duomenys neskelbtini). Vertinimo paslaugos tipas – gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vertinimas. Mokėtina suma su PVM – 130 Eur. Aktas pasirašytas užsakovo R. P., įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir vertintojos UAB ,,Newsec Valuations“, įmonės kodas 126212869 Konstitucijos pr. 21C, Vilnius, vertintojos Vilmos Paulavičienės.

21.2. 2018 m. birželio 22 d. 32 lapų turto vertinimo ataskaita su priedais – 18 lapų. Vertinamas turtas – 57,42 kv. m negyvenamoji patalpa – poilsio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su dalimi (K11) kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Lietuva. Turto savininkė – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini). Užsakovas – R. P.. Turto vertinimo ataskaitos išvadoje nurodyta, kad vertinamo turto vertė 2018 m. birželio 14 dieną yra 121000 Eur. Tarp pateiktų priedų prie turto vertinimo ataskaitos yra 2018 m. birželio 14 d. apžiūros aktas Nr. 4266. Jame nurodyta, kad apžiūrimos poilsio patalpos su parkavimo vieta. Apžiūros vieta – (duomenys neskelbtini), Palanga. Apžiūros atlikimo laikas 2018 m. birželio 14 d. 16 val. 20 min. Apžiūroje dalyvauja savininės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo L. Ž.. Apžiūros aktą pasirašo vertintoja Vilma Paulavičienė ir įgaliotas asmuo L. Ž. (t. 4, b. l. 1–3).

22. Pateiktas 2019 m. lapkričio 26 d. akistatos tarp kaltinamosios L. Ž. ir liudytojo V. M. protokolas, kuriame užfiksuota, jog, tikslinant parodymus apie grynųjų pinigų perdavimą, liudytojas V. M. parodė nei iš jos, nei iš kitų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų niekada nėra gavęs grynųjų pinigų (t. 7, b. l. 70–75).

23. Įgaliojimų registro išraše užfiksuota, jog V. M. bei D. Č. išduotas įgaliojimas atstovauti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 111).

24. Antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontoros antstolio A. Selezniovo pateiktas 2019 m. gruodžio 4 d. raštas Nr. S1d-126382, kuriuo pateikta informacija apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ suteiktus leidimus 2018 m. gegužės 1 d. – 2018 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpiu parduoti areštuotą nekilnojamąjį turtą, tačiau leidimo parduoti poilsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo kreiptasi (t. 6, b. l. 43–50).

25. Pateiktas 2018 m. spalio 22 d. Patvarkymas dėl turto arešto panaikinimo Nr. S1c-87640 vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/03941, iš kurio nustatyta, jog 2017 m. rugsėjo 22 d. turto arešto aktu Nr. S1b-77215 buvo areštuotas skolininkei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), priklausantis turtas: poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštas panaikintas šiuo patvarkymu.

26. Pateiktas 2018 m. rugsėjo 10 d. Sutikimas dėl įkeisto turto pardavimo bei antrinio įkeitimo Nr. 2-307118, kuriuo kredito unija ,,Taupa“ neprieštaravo, jog poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeistos užtikrinant 2017 m. liepos 10 d. paskolos sutartimi Nr. 2017/07/10 prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, būtų parduotos bei įkeistos antrine hipoteka su sąlygomis, nurodytomis šiame sutikime (t. 2, b. l. 6).

27. Liudytojo D. Č. pateikta el. paštu su (duomenys neskelbtini) logotipu 2018 m. gegužės 24 d. sutartis, sudaryta tarp pardavėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tarpininkaujant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto brokerei L. Ž., ir pirkėjo R. P., pagal kurią susitarta, kad sutarties objektas – poilsio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), su parkavimo vieta ir sandėliuku (objekto baigtumas 100 procentų), jos pagrindu pirkėjas iki gegužės 26 d. sumoka 44 000 eurų į nurodytą banko sąskaitą (t. 5, b. l. 72–74, 75–77).

28. Pateiktas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. L. 2019 m. biželio 6 d. raštas, kuriame nurodoma, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudariusi rašytinių sutarčių dėl tarpininkavimo parduodant bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą su L. Ž. ar UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už atskiras paslaugas atliko kelis mokėjimus į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 14 d. atliko 7 mokėjimus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktas sąskaitas. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neatliko jokių mokėjimo pavedimų L. Ž. (t. 4, b. l. 6–7).

29. Pateiktas 2019 m. spalio 31 d. apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 29 d. raštu pateikti dokumentai, nustatyta, jog suminių skolų (debitorių / kreditorių) sąraše, kurio data 2018 m. rugsėjo 30 d., užfiksuota, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ debetas – 29 562,13 euro, kreditas – 28 356,97 euro, skola – 1 205,16 euro (t. 4, b. l. 10, 11–14, 15–51).

30. Pateiktas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. Č. 2019 m. birželio 6 d. raštas, kuriame nurodoma, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudariusi jokių sutarčių su L. Ž. ar UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neatliko jokių mokėjimo pavedimų L. Ž., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (t. 4, b. l. 54).

31. Pateiktas 2019 m. rugsėjo 10 d. apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 29 d. raštu pateikti dokumentai, nustatyta, jog suminių skolų (debitorių / kreditorių) sąraše, kurio data 2018 m. rugsėjo 30 d., nėra užfiksuota UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kaip bendrovės kreditorius / debitorius (t. 4, b. l. 57, 58–60, 61–99, 100–101).

32. Pateiktas 2019 m. vasario 18 d. AB ,,Swedbank“ raštas, kuriuo pateikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai, iš kurių nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) debeto apyvarta buvo 901,52 euro, kredito apyvarta – 905 eurai ir kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) debeto apyvarta buvo 748 543,72 euro ir kredito apyvarta buvo 758 111,70 euro, tačiau jokių mokėjimo pavedimų iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir (ar) L. Ž. dėl R. P. pagal avanso sutartis perkamo objekto – poilsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), atlikta nebuvo (t. 3, b. l. 18–19, 21–23, 24–68).

33. Pateikta pirkimo–pardavimo sutarties 13 lapų kopija ir dviejų mokėjimo nurodymų kopijos (t. 5, b. l. 122–140).

34. Pateikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiai, serija NHG: 2018 m. liepos 16 d. Nr. 022, 2018 m. birželio 25 d. Nr. 019, 2018 m. birželio 6 d. Nr. 016, 2018 m. birželio 7 d. Nr. 017, 2018 m. birželio 11 d. Nr. 018, 2018 m. gegužės 11 d. Nr. 013, 2018 m. gegužės 10 d. Nr. 012, 2018 m. gegužės 7d. Nr. 011; 2018 m. gegužės 23 d. Nr. 014, susiję su L. Ž. įneštais grynaisiais pinigais (t. 5, b. l. 12–22).

35. Pateikta 2018 m. liepos 12 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, iš kurios nustatyta, jog L. S. pardavė L. Ž. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), akcijas už 2 500 eurų (t. 5, b. l. 150–155).

36. Pateiktas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir J. G. skolų suderinimo aktas 2018 m. gegužės 31 d. (t. 5, b. l. 170–171).

37. Pateikti juridinio asmens duomenys ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas bei valstybės įmonės (toliau – VĮ) ,Registrų centro pateikta informacija, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini), direktorė ir akcininkė yra L. Ž. (t. 1, b. l. 96–98, t. 3, b. l. 124–125, 126–138).

38. Asmenvardžių istorijoje užfiksuota, jog nuo 2011 m. liepos 23 d. iki 2017 m. gegužės 23 d. buvo L. Ž., nuo 2017 m. gegužės 23 d. – L. Ž. (t. 1, b. l. 109).

39. „Sodra“ – draudėjas ir jo darbuotojai patvirtina, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio iki rugsėjo mėn. dirbo: J. G., I. S., J. Z., L. Ž. (t. 1, b. l. 92, t. 5, b. l. 156).

40. Pateiktas 2019 m. vasario 19 d. raštas Nr. 2018I19.11-L3011-561, teiktas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas ir interneto banko, panaudojant banko internetinę klientų aptarnavimo sistemą (i-liniją), sesijų sąrašas už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 6 d. bei nurodytų operacijų metu užfiksuoti vaizdo kamerų įrašai, iš kurių nustatyta, jog 2018 m. birželio 4 d. į sąskaitą buvo gauta 28 000 eurų ir 16 000 eurų, kuriuos kaip avansinį mokėjimą už poilsio patalpas (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, pervedė R. P., ir laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. liepos 10 d. iš sąskaitos atlikti šie mokėjimai:

40.1. 2018 m. birželio 4 d. mokėjimo pavedimas Nr. 597 – 1 087,55 eurų dalyboms pagal susitarimą su G. M.;

40.2. 2018 m. birželio 4 d. mokėjimo pavedimas Nr. 598 – 4 000 eurų už einamą nuomą T. G.;

40.3. 2018 m. birželio 4 d. mokėjimo pavedimas Nr. 599 – 1 000 eurų likutis – dalyboms pagal susitarimą su G. M.;

40.4. 2018 m. birželio 4 d. mokėjimo pavedimas Nr. 600 – 722,40 eurų G. R. pagal sąsk. VS000533;

40.5. 2018 m. birželio 4 d. mokėjimo pavedimas Nr. 601 – 2 595,21 eurų R. P. pagal sąsk. RP -P00022;

40.6. 2018 m. birželio 5 d. mokėjimo pavedimas Nr. 602 – 1 560,90 eurų UAB ,,Diginet“;

40.7. 2018 m. birželio 5 d. mokėjimo pavedimas Nr. 603 – 110 eurų Ž. S.;

40.8. 2018 m. birželio 5 d. mokėjimo pavedimas Nr. 604 – 181,50 eurų UAB „Kartai“;

40.9. 2018 m. birželio 5 d. mokėjimo pavedimas Nr. 605 – 625 eurai M. J.;

40.10. 2018 m. birželio 5 d. mokėjimo pavedimas Nr. 606 – 436,81 eurai UAB „Nauja spaustuvė“;

40.11. 2018 m. birželio 5 d. mokėjimo pavedimas Nr. 607 – 532,40 eurų UAB „Nauja spaustuvė“;

40.12. 2018 m. birželio 6 d. mokėjimo pavedimas Nr. 608 – 70 eurų Aruodas.lt paslaugos vartotojui;

40.13. 2018 m. birželio 7 d. mokėjimo pavedimas Nr. 609 – 433,54 eurų refferal su L. V. P. ir M. P.;

40.14. 2018 m. birželio 9 d. mokėjimo pavedimas Nr. 610 – 406,16 eurų refferal su L. V. N. ir I. B.;

40.15. 2018 m. birželio 9 d. mokėjimo pavedimas Nr. 611 – 2 898 eurų S. M.;

40.16. 2018 m. birželio 11 d. mokėjimo pavedimas Nr. 612 – 1089 eurų IĮ „Du broliai“;

40.17. 2018 m. birželio 14 d. mokėjimo pavedimas Nr. 613 – 27,84 eurų valstybės įmonei Registrų centrui;

40.18. 2018 m. birželio 14 d. mokėjimo pavedimas Nr. 614 – 52,50 eurų Valstybės įmonei Registrų centrui;

40.19. 2018 m. birželio 17 d. mokėjimo pavedimas Nr. 615 – 1 500 eurų pavedimas tarp savo sąskaitų ((duomenys neskelbtini));

40.20. 2018 m. birželio 20 d. mokėjimo pavedimas Nr. 616 – 800 eurų atlyginimas I. S.;

40.21. 2018 m. birželio 20 d. mokėjimo pavedimas Nr. 617 – 1 479 eurai A. D.;

40.22. 2018 m. birželio 25 d. mokėjimo pavedimas Nr. 618 – 10 000 eurų pavedimas tarp savo sąskaitų ((duomenys neskelbtini));

40.23. 2018 m. birželio 25 d. debeto pavedimas Nr. 14554721-6 – 5 298,81 eurų VMI;

40.24. 2018 m. birželio 26 d. mokėjimo pavedimas Nr. 619 – 147,62 eurai UAB „SRS servisas“;

40.25. 2018 m. birželio 26 d. debeto pavedimas Nr. AIS-NUR-S-18-114-9 – 3 825,95 eurai antstolei S. Vaicekauskienei;

40.26. 2018 m. birželio 26 d. mokėjimo pavedimas Nr. 620 – 2 500 eurų (duomenys neskelbtini) namas UAB „(duomenys neskelbtini)“;

40.27. 2018 m. birželio 26 d. mokėjimo pavedimas Nr. 621 – 2 700 eurų – pavedimas tarp savo sąskaitų ((duomenys neskelbtini));

40.28. 2018 m. birželio 27 d. debeto pavedimas Nr.34026/43-34 – 272,17 eurų „Sodrai“;

40.29. 2018 m. liepos 3 d. debeto pavedimas Nr. 14650073-6 – 2 824 eurai VMI;

40.30. 2018 m. liepos 4 d. mokėjimo pavedimas Nr. 622 – 5 000 eurų pavedimas tarp savo sąskaitų ((duomenys neskelbtini));

40.31. 2018 m. liepos 10 d. mokėjimo pavedimas Nr. 623 – 1 680 eurų varžytynių dalyvio mokestis (t. 2, b. l. 152–158, 159–183).

41. Pateiktas 2019 m. kovo 28 d. raštas Nr. 2019I19.11-L3011-1056, pateiktas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išrašas ir interneto banko, panaudojant Banko internetinę klientų aptarnavimo sistemą (i-liniją), sesijų sąrašas už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 25 d. ir nurodytų operacijų metu užfiksuoti vaizdo kamerų įrašai, iš kurių nustatyta, jog į sąskaitą 2018 m. birželio 17 d. buvo gauta 1 500 eurų, 2018 m. birželio 25 d. – 10 000 eurų iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią R. P. per du kartus 2018 m. birželio 4 d. pervedė 44 000 eurų kaip avansinį mokėjimą už poilsio patalpas (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. liepos 10 d. šioje sąskaitoje įvykio šios finansinės operacijos:

41.1. 2018 m. birželio 26 d. – 1000 eurų grynųjų pinigų išėmimas, Klaipėda SEB ATM029;

41.2. 2018 m. birželio 26 d. – 1000 eurų grynųjų pinigų išėmimas, Klaipėda SEB ATM029;

41.3. 2018 m. birželio 26 d. – 1000 eurų grynųjų pinigų išėmimas, Klaipėda SEB ATM029;

41.4. 2018 m. liepos 2 d. – 1000 eurų grynųjų pinigų išėmimas, Kaunas SEB ATM187;

41.5. 2018 m. liepos 3 d. – 1000 eurų grynųjų pinigų išėmimas, Kaunas SEB ATM187;

41.6. 2018 m. liepos 3 d. – 1000 eurų grynųjų pinigų išėmimas, Kaunas SEB ATM187;

41.7. 2018 m. liepos 3 d – 1000 eurų grynųjų pinigų išėmimas, Kaunas SEB ATM187;

41.8. 2018 m. liepos 5 d. – 1000 eurų grynųjų pinigų išėmimas, Palanga SEB ATM017;

41.9. 2018 m. liepos 5 d. – 1000 eurų grynųjų pinigų išėmimas, Palanga SEB ATM017;

41.10. 2018 m. liepos 5 d. – 1000 eurų grynųjų pinigų išėmimas, Palanga SEB ATM017;

41.11. 2018 m. liepos 3 d. – 1502,75 eurų debeto pavedimas, antstolė Sonata Vaičekauskienė (t. 2, b. L. 186–189, 190–198).

42. Pateiktas 2019 m. vasario 18 d. AB „Swedbank“ raštas, kuriuo pateiktas L. Ž. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, iš kurio nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 4 d. sąskaitoje buvo debeto apyvarta – 388,40 eurų, kredito apyvarta – 389,27, likutis laikotarpio pabaigoje – 0,89 euro (t. 3, b. l. 18–19, 20).

43. Pateiktas 2019 m. vasario 8 d. AB ,SEB raštas Nr. 07.0402.08-1560, kuriuo pateikti L. Ž. vardu atidarytų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išrašai, iš kurių nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 6 d. finansinių operacijų nevyko (t. 3, b. l. 71–77).

44. Pateiktas 2019 m. vasario 8 d. AB ,,Neo Finance“ raštas Nr. SD2019-2/23, kad L. Ž. vardu atidarytoje sąskaitoje laikotarpiu 2018 m. kovo 1 d. – 2019 m. vasario 8 d. jokių finansinių operacijų nevyko (t. 3, b. l. 80–82).

45. Pateiktas 2019 m. vasario 8 d. kredito unijos ,,Mėmelio taupomoji kasa“ raštas Nr. 02/08-T-01, kad L. Ž. vardu atidarytoje sąskaitoje laikotarpiu 2018 m. kovo 1 d. – 2019 m. spalio 1 d. jokių finansinių operacijų nevyko (t. 3, b. l. 83–86).

46. Pateiktas Klaipėdos apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjos Gitanos Krūminienės tarnybinis pranešimas, kad tyrimo metu, gavus AB ,,Swedbank“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, nustatyta, jog 2019 m. sausio 29 d. VMI grąžino 389,27 eurus Gyventojų pajamų mokesčio. 2019 m. sausio 30 d. antstolė Sonata Vaicekauskienė nuskaičiavo 7,44 eurus, antstolė Rima Graižienė nuskaičiavo 58,43 eurus ir antstolis Jonas Petrikas nuskaičiavo 176,79 eurus. Gavus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ,,Luminor banke“ esančių sąskaitų išrašus, nustatyta, kad sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimai: 2018 m. kovo 8 d. – 1500 eurų, 200 eurų, 2018 m. balandžio 5 d. – 7260 eurų, 2018 m. balandžio 25 d. – 1452 eurai, 2018 m. balandžio 27 d. – 5 626,50 eurų, 3 757,85 eurai, 513282 eurai. Taip pat matyti R. P. 2018 m. birželio 4 d. įnešti 28 000 eurų ir 16 000 eurų. 2018 m. balandžio 26 d. antstolė Sonata Vaicekauskienė nuskaičiavo 1 998,87 eurus, 2018 m. birželio 26 d. – 3 925,95 eurus. 2018 m. liepos 17 d. antstolis Marekas Petrovskis nuskaičiavo 5 731,74 eurus, 2019 m. sausio 12 d. – 942,43 eurus. 2018 m. gruodžio 7 d. antstolė Laima Gražienė nuskaičiavo 69,13 eurų. 2018 m. spalio 10 d. L. Ž. įnešė 3 600 eurų grynųjų pinigų. Taip pat atliekama daug pavedimų į kitą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ,,Luminor banke“ esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios atlikti 50 grynųjų pinigų išėmimai ir vienas įnešimas į sąskaitą. Taip pat nustatyta, kad šioje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis (kurios pervedamos iš kitos tos pačios bendrovės sąskaitos) daugiausia atsiskaitoma už kurą (t. 3, b. l. 90–93).

47. 2019 m. vasario 11 d. Lietuvos antstolių rūmų raštu Nr. S-25128-32295, antstolio Jono Petriko kontoros 2019 m. vasario 14 d. el. paštu pateikta informacija, 2019 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 0090/18/01029/S-331 pateikta antstolės Rimos Gražienės informacija, antstolio Mareko Petrovskio kontoros 2019 m. vasario 12 d. el. paštu pateikta informacija apie vykdomas vykdomąsias bylas dėl išieškojimo iš L. Ž. ir iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 96–98, 101–104, 107–108, 113–116, 119–123).

48. VĮ Registrų centro raštu pateikta informacija, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), metinės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018 m. Juridinių asmenų registrui nepateikė (t. 3, b. l. 142).

49. Iš 2018 m. rugsėjo 12 d. UAB ,,Findep“ rašto Nr. 19/09/12 nustatyta, jog UAB ,,Findep“ buvo 2017 m. balandžio 4 d. sudariusi sutartį Nr. 17-04-14/2 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl šios bendrovės apskaitos tvarkymo, tačiau paslaugų teikimo sutartis 2018 m. birželio 29 d. nutraukta, kadangi klientas nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir neatsiskaitė už suteikiamas buhalterinės apskaitos paslaugas (t. 4, b. l. 113–125).

50. Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 24 d. rašto nustatyta, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 5 d. buvo pasirašiusi paslaugų teikimo sutartį, o iki tol šiai įmonei paslaugas teikė UAB ,,Findep“, įm. k. 302776468. Iš gautų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad 44 000 eurų pinigų suma, gauta iš R. P., įtraukta į apskaitą kaip gautas avansas, mokėjimo pavedime nurodyta paskirtis – avansinis mokėjimas už poilsio patalpą (duomenys neskelbtini), Palangos m. ( t. 4, b. l. 106–108).

51. Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 29 d. rašto nustatyta, jog nuo pat paslaugų teikimo sutarties sudarymo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė nepateikdavo visų įmonės dokumentų teisingam apskaitos vedimui. Nuo 2018 m. lapkričio mėn. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė jokių dokumentų nebepristato. Pagal į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktas finansines operacijas jokių operacijų su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nėra (t. 4, b. l. 128–129).

52. Pateiktas 2019 m. lapkričio 21 d. apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti UAB ,,(duomenys neskelbtini)s“ 2019 m. lapkričio 5 d., 2019 m. lapkričio 18 d. raštais pateikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, dalyvaujant Klaipėdos apskrities VPK KTT OKTP vyr. specialistei Daliai Serapinienei, ir nustatyta, kad pagal pateiktus dokumentus apskaitos registre ,,27 Pinigai ir pinigų ekvivalentai apyvartos žiniaraštis nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d.“ užregistruotos ūkinės operacijos su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. gegužės 6 d. ūkinė operacija – 1000 eurų piniginių lėšų gavimas iš R. P. – neužregistruota. L. Ž. nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. įnešė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 18 595,27 eurų, jai buvo išmokėta per tą patį laikotarpį – 2 498,08 eurai (t. 4, b. l. 177–182).

53. Taigi nustatyti ir aptarti faktiniai bylos duomenys bei aplinkybės leidžia neginčytinai konstatuoti, jog L. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo

54. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015, 2K-264-895/2016).

55. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia įvairiais veiksmais, pavyzdžiui, minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015).

56. Be to, teismų praktikoje, atribojant sukčiavimą nuo civilinio delikto, laikomasi nuomonės, kad svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, pripažįstama tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014, 2K-526/2014, 2K-7-27-746/2015).

57. Nagrinėjamu atveju nors kaltinamoji kalta neprisipažįsta, tačiau teismas, išanalizavęs ir įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamo proceso metu ištirtus įrodymus, jų visumą, daro pagrįstą išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamoji L. Ž. pavartojo prieš nukentėjusįjį R. P. apgaulę bei tokiu būdu savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – R. P. priklausančias iš viso 45 000 Eur sumos pinigines lėšas.

58. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad tiek 2018 m. gegužės 6 d. sutartyje dėl nekilnojamojo turto rezervacijos, tiek 2018 m. birželio 1 d. avansinėje sutartyje, kurias nukentėjusiajam pateikė pasirašyti kaltinamoji, nurodyta, jog kaltinamosios vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovauja pardavėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nors patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“) „pagal įgaliojimą“, nors pagal byloje surinktus duomenis nustatyta, kad nei L. Ž., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokio rašytinio įgaliojimo veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar turto savininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Kaip liudytojas apklaustas D. Č., kaltinamajai inkriminuojamų veiksmų padarymo metu buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu asmeniu, parodė, jog L. Ž., kaip nekilnojamojo turto brokerei, buvo suteiktas žodinis leidimas surasti turto pirkėją ir suvesti jį su pardavėju, tačiau ne pardavėjo vardu pasirašyti sutartis, iš klientų imti pinigus. Be to, 2018 m. birželio 1 d. avansinės sutarties 5 punkte nurodyta, kad pirkėjas (nukentėjusysis) sumoka pardavėjui (UAB „(duomenys neskelbtini)“): 1 000 Eur rezervacijos metu, 44 000 Eur iki gegužės 26 d. į nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Luminor Bank. Tačiau paminėta banko sąskaita priklauso ne turto pardavėjui, o kaltinamosios vadovaujamai UAB„(duomenys neskelbtini)“. Nors kaltinamoji nurodė, kad neturėjo tikslo suklaidinti nukentėjusiojo dėl banko sąskaitos, į kurią reikia pervesti avansą, savininko ir kad avansinės sutarties pavyzdį jai atsiuntė bendrovės administratorė, dėl to, su R. P. pasirašydama 2018 m. birželio 1 d. avansinę sutartį, jos netikrino, nes pati sutarčių teksto nesurinkinėjo ir nematė, kad joje nurodytas banko sąskaitos numeris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos numeris, o ne turto pardavėjo, nes jos praktikoje niekada nenurodydavo pinigus pervesti į jų bendrovės sąskaitą, tačiau šių aplinkybių nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Kaip liudytojos apklaustos J. G. ir I. S. parodė, kai jei ir atsiuntė kaltinamajai avansinės sutarties šabloną, tai sutarties tekste UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios banko sąskaitos numeris nurodytas negalėjo būti, ta sutarties šablono dalis turėjo būti tuščia, UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaita galėjo būti nurodyta tik sutarties kiekvieno lapo apačioje, prie įmonės rekvizitų. Taigi į 2018 m. birželio 1 d. avansinės sutarties tekstą (sutarties 5 punktą) būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios banko sąskaitos numerį galėjo įrašyti tik pati kaltinamoji, turėdama tikslą apgaule iš esmės suklaidinti nukentėjusįjį. Be to, nors kaltinamoji nurodo, kad neturėjo tikslo pasisavinti iš R. P. gautų iš viso 45 000 Eur, tačiau pagal bylos duomenis pardavėjui 45 000 Eur neperdavė ir, nesudarius nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, R. P. negrąžino. Nors kaltinamoji tvirtina, kad iš nukentėjusiojo gautus pinigus grynaisiais perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams D. Č. ir V. M., nes tarp jų buvo susiklosčiusi praktika tarpusavio atsiskaitymus vykdyti grynaisiais pinigais, tačiau pastarieji pinigų gavimo faktą neigia, o pagal surinktus ir ištirtus įrodymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavo sudarant tik vieną nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusio turto objekto, todėl nėra pagrindo teigti apie kokios nors tarpusavio atsiskaitymo praktikos buvimą.

59. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, tokios praktikos buvimą, t. y. tarpusavio atsiskaitymus vykdyti grynaisiais pinigais, taip pat paneigia ir pačios kaltinamosios nurodytos aplinkybės, kad praktikoje potencialiems nekilnojamojo turto pirkėjams niekada nenurodydavo pinigus pervesti į jų bendrovės sąskaitą, todėl, teismo vertinimu, nekilnojamojo turto pirkėjams pinigų nepervedant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą ir kaltinamajai neturint galimybės gauti (pirkėjams pinigus pervedant į jos vadovaujamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą) pirkėjų už siekiamą įsigyti nekilnojamąjį turtą pervedamus avanasinius mokėjimus, ji neturi ir galimybės, kaip nurodo, šiais iš pirkėjų gautais pinigais tarpusavio atsiskaitymus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti grynaisiais pinigais.

60. Teismo išvadą, kad kaltinamoji tikslingai avansinėje sutartyje nurodė būtent savo vadovaujamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos numerį, patvirtina ir tai, jog ji teisme nurodė, kad tariamai nematė, jog nukentėjusiajam duotoje pasirašyti sutartyje nurodytas banko sąskaitos numeris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos numeris, o ne turto pardavėjo. Tačiau akivaizdu, kad pamačiusi, jog nukentėjusysis avansą pervedė būtent į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, o ne į nekilnojamojo turto savininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, kaltinamoji nukentėjusiojo pervestą avansą (44 000 Eur) būtų pervedusi arba UAB „(duomenys neskelbtini)“, arba grąžinusi nukentėjusiajam nurodydama, kad jis suklydo pervesdamas avansinį mokėjimą ne tam juridiniam asmeniui. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji iš nukentėjusiojo gauto avanso nei pervedė nekilnojamojo turto savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei grąžino nukentėjusiajam. Apibendrinant konstatuotina, kad kaltinamoji sąmoningai, t. y. tyčia, 2018 m. birželio 1 d. avansinėje sutartyje, siekdama suklaidinti nukentėjusįjį, kad jis avansinį mokėjimą pervestų į kaltinamosios vadovaujamos įmonės banko sąskaitą, nurodė būtent savo vadovaujamos įmonės, o ne tikrojo nekilnojamojo turto pardavėjo banko sąskaitą.

61. Taigi išanalizuoti byloje esantys įrodymai patvirtina kaltinamajai inkriminuojamo nusikaltimo objektyviuosius sudėties požymius ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog vis dėlto apgaulė akivaizdi, ji įrodyta byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais.

62. Kaltinamosios gynybos argumentai, jog nukentėjusysis atkūrė savo pažeistas teises kaip kreditorius civilinio proceso tvarka, jam priteisiant negrąžintą avansą, baudą bei patirtų nuostolių atlyginimą, neeliminuoja apgaulės esmingumo. Tai, kad nukentėjusysis turėjo galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti sumokėtą sumą civilinio proceso tvarka ir šia galimybe pasinaudojo, nesuteikia pagrindo išvadai, kad tokiais kaltinamosios veiksmais nebuvo pasunkintas nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimas.

63. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Kai nukentėjusysis apgaule yra įtraukiamas į jam nenaudingą sandorį ir taip įgyjamas jo turtas ar turtinė teisė, svarbu nustatyti ir kaltininko ketinimo apgaule užvaldyti svetimą turtą ar įgyti turtinę teisę susiformavimo momentą, t. y. ar šis ketinimas atsirado iki tokio sandorio sudarymo ar jį sudarius. Būtent tai, taip pat ir atsižvelgiant į sandorio rūšį, gali lemti tokių asmens veiksmų pripažinimą arba civiliniu deliktu, arba nusikaltimu, numatytu BK 182 straipsnyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264-895/2016). Apie asmens kaltės turinį sprendžiama ne tik atsižvelgiant į kaltininko parodymus, bet ir į padarytos veikos objektyvias aplinkybes.

67. Vertinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamoji L. Ž. pavartojo apgaulę prieš R. P. ir ši apgaulė pripažintina esmine, nes nukentėjusiojo suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką jo apsisprendimui dėl pinigų perdavimo, o dėl tokios apgaulės panaudojimo, apsunkinant galimybę nukentėjusiajam savo pažeistas teises atkurti civilinio proceso tvarka, svetimo turto įgijimas laikytinas sukčiavimu. Tokie kaltinamosios veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 2 dalies dispoziciją. Kaltinamosios nusikalstamus veiksmus kvalifikuoja jų sukčiavimo būdu užvaldyta pinigų suma, kuri viršija 250 MGL dydį ir, vadovaujantis BK 190 straipsniu, yra didelės vertės turtas. L. Ž. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes ji, sąmoningai siekdama užvaldyti nukentėjusiojo turtą, jį klaidino dėl savo galimybių ir ketinimų įvykdyti kaip nekilnojamojo turto brokerė prisiimtus įsipareigojimus dėl nekilnojamojo turto pardavimo R. P. ir gautų avansu piniginių lėšų perdavimo nekilnojamojo turto savininkui, sudarydama patikimos nekilnojamojo turto brokerės įvaizdį, bet realiai gautus pinigus panaudodama ne su R. P. nekilnojamuoju turtu susijusioms išlaidoms padengti, o tik siekdama apgaulės būdu užvaldytą turtą, kurį panaudojo savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ poreikiams tenkinti.

Dėl nukentėjusiojo R. P. prašymo

69. L. Ž. pasisavino svetimą didelės vertės turtą, o būtent:

69.1. L. Ž., būdama nekilnojamojo turto pardavimo brokere – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktore, siekdama pasisavinti svetimą turtą, 2018 metų pavasarį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Palangos mieste, tikslesnė vieta tyrimo metu nenustatyta, žinodama, jog R. P. susidomėjo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimu, tarpininkaudama parduodant šias patalpas ir turėdama šių patalpų pardavėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgaliojimus atstovauti sudarant pardavėjos vardu sutartis, priimant iš pirkėjo pinigus už parduodamą nekilnojamąjį turtą, tuo tikslu 2018 m. gegužės 6 d. surašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kaip pardavėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė sutartį dėl nekilnojamojo turto rezervacijos, kad pirkėjui R. P. iki 2018 m. gegužės 19 d. rezervuojamas objektas – butas, (duomenys neskelbtini), ir iš R. P. paėmė 1 000 Eur grynaisiais rezervacijos mokestį, kurio neperdavė pardavėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“, neįnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ir negrąžino pirkėjui R. P., o šiuos pinigus pasisavino.

69.2. Po to L. Ž., tęsdama nusikalstamą sumanymą, turėdama patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įgaliojimus jos vardu sudaryti nekilnojamojo turto pardavimo sutartį, piktnaudžiaudama pirkėjo R. P. pasitikėjimu, 2018 m. birželio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kaip pardavėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė sudarė avansinę sutartį, kuria pardavėjos vardu įsipareigojo parduoti pirkėjui R. P. už 135 000 Eur poilsio patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), parkavimo vietą ir du sandėliukus, esančius (duomenys neskelbtini), ir iki 2018 m. liepos 10 d. sudaryti pas notarą pirkimo–pardavimo sutartį, pirkėjui nurodydama pervesti 44 000 Eur avansinį mokėjimą į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Luminor“, dėl to R. P., vykdydamas civilinę sutartį, 2018 m. birželio 1 d. ir 2018 m. birželio 4 d. mokėjimo pavedimais iš viso pervedė 44 000 Eur į 2018 m. birželio 1 d. sutartyje nurodytą sąskaitą, kuriuos L. Ž., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku dalimis išgrynino, jų panaudojimo nepagrįsdama dokumentais, apmokėjo įvairias UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles, tačiau gautų pinigų pardavėjoms UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė, pirkėjui R. P. negrąžino, o 44 000 Eur pasisavino. Tokiu būdu L. Ž. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą – R. P. priklausantį – didelės vertės turtą – iš viso 45 000 Eur sumos pinigines lėšas. Šiais savo veiksmais L. Ž. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo

70. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, kuris pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-733/2007, 2K-123/2007, 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, 2K-411/2012; 2K-37/2013, 2K-59-942/2016, 2K-75-677/2016).

72. Šiuo atveju kaltinamajai L. Ž. jokie pinigai BK 183 straipsnio taikymo prasme nebuvo patikėti: tiek pagal 2018 m. gegužės 6 d. sutartį dėl nekilnojamojo turto rezervacijos, tiek pagal 2018 m. birželio 1 d. avansinę sutartį pinigines lėšas nukentėjusysis siekė perduoti (pervesti) nekilnojamojo turto pardavėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau buvo suklaidintas kaltinamosios, sudariusios įspūdį, kad ketinamo įsigyti nekilnojamojo turto pardavėja veikė per ją, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę ir nekilnojamojo turto brokerę. Be to, joks rašytinis įgaliojimas kaltinamajai paimti iš nukentėjusiojo turto pardavėjai skirtas pinigines lėšas nebuvo išduotas. Iš liudytojo D. Č., kuris buvo turto savininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir turto pardavėja įvardytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas, parodymų matyti, kad kaltinamajai buvo suteiktas žodinis įgaliojimas ieškoti turto pirkėjo ir, jį suradus, suvesti su pardavėju, tačiau jokie įgaliojimai dėl piniginių lėšų kaltinamajai nebuvo suteikti. Taigi kaltinamajai inkriminuojami veiksmai neatitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymių.

IV. Bausmės paskyrimo motyvai ir kt. klausimai

73. Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

74. Kaltinamoji padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, nusikaltimu padaryta didelė žala, kuri neatlyginta, anksčiau kaltinamoji teismo neteista, administracine tvarka iki nusikaltimo padarymo nebausta, viena augina 4 mažamečius vaikus, kurių vyriausiajam yra tik dešimt metų, mažiausiajam – vos vieneri metai, kaltinamosios L. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiuo metu kaltinamoji yra vaiko priežiūros atostogose. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcija numato vienintelę terminuotą laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmę, kurios paskyrimas, teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, viena augina 4 mažamečius vaikus, kurių vyriausiajam yra tik dešimt metų, mažiausiajam – vos vieneri metai, nagrinėjamu atveju aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

75. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-377-489/2018, 2K-40-648/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018, 2K-119-689/2020 ir kt.).

76. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bet kokia valstybės intervencija ir taikomos poveikio priemonės gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų ir skatina nusikaltimų recidyvą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, darytina išvada, jog nagrinėjamas nusikaltimas, nors ir padarytas tyčia, yra atsitiktinio pobūdžio, o ne loginė kaltinamosios gyvenimo būdo pasekmė. Kaltinamoji yra jauna, darbingo amžiaus, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neskyrus kaltinamajai su laisvės atėmimu susijusios bausmės ir nukentėjusiajam bus sudaryta galimybė greičiau atgauti patirtos žalos atlyginimą, nes kaltinamoji turės galimybę dirbti bei gauti pajamas, iš kurių nukentėjusiajam bus atlyginama padaryta žala. Be to, kaip minėta, kaltinamoji turi net keturis mažamečius vaikus, su kuriais, teismo vertinimu, kaltinamajai paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, būtų pasielgta nehumaniškai ir būtų iš esmės pažeistos vienos labiausiai tiek nacionalinės, tiek Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės saugomų socialiai pažeidžiamų asmenų grupės (mažamečiai vaikai) teisės, t. y. keturi mažamečiai vaikai, kurių mažiausiajam, kaip minėta, yra vos vieneri metai, ypač jiems svarbiu laikotarpiu liktų be motinos.

77. Apibendrinant bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, vadovaujantis išdėstyta kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui ir švelnesnės bausmės, negu numato įstatymas, skyrimui. Nagrinėjamu atveju geriausiai bausmės tikslus atitiktų laisvės apribojimo bausmė, kurios terminas nustatytinas dvejiems metams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

78. Nukentėjusysis pateikė duomenis apie patirtas 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atstovavimą baudžiamojoje byloje (t. 9, b. l. 116).

79. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, R. P. iš L. Ž. priteistinos jo patirtos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimo išsprendimo

80. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) CD laikmena su susirašinėjimo medžiaga – prie R. P. 2019 m. balandžio 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, 2) CD laikmena su akcinės bendrovės „Luminor“ banko sąskaitų informacija prie 2019 m. vasario 19 d. pranešimo, 3) CD laikmena su akcinės bendrovės „Luminor“ banko sąskaitų informacija prie 2019 m. kovo 28 d. pranešimo ir 4) CD laikmena su akcinės bendrovės „Swedbank“ banko sąskaitų informacija prie 2019 m. vasario 28 d. pranešimo, paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. Ž. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti ją dvejų metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kol bus pradėtas vykdyti įsiteisėjęs nuosprendis, – palikti nepakeistas.

R. P. iš L. Ž. priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) CD laikmeną su susirašinėjimo medžiaga – prie R. P. 2019 m. balandžio 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, 2) CD laikmeną su akcinės bendrovės „Luminor“ banko sąskaitų informacija prie 2019 m. vasario 19 d. pranešimo, 3) CD laikmeną su akcinės bendrovės „Luminor“ banko sąskaitų informacija prie 2019 m. kovo 28 d. pranešimo ir 4) CD laikmeną su akcinės bendrovės „Swedbank“ banko sąskaitų informacija prie 2019 m. vasario 28 d. pranešimo, palikti saugoti byloje.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.