Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Č. prašymą dėl leidimo atlikti veiksmus su areštuotomis lėšomis, suinteresuoti asmenys: antstolė S. K. ir „Swedbank“AB.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose gautas pareiškėjo A. Č. prašymas leisti jam atlikti veiksmus su areštuotomis lėšomis, suinteresuoti asmenys: antstolė S. K. ir „Swedbank“AB.

2018 m. kovo 15 d. pareiškėjas A. Č. nurodo kreipęsis į antstolę S. K., prašydamas priimti patvarkymą , kad A. Č. vardu „Swedbank“ AN, esančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), būtų galima disponuoti jau gautomis 428 Eur ir ateityje gausimomis lėšomis, kurios skiriamos pareiškėjui kaip socialinė parama. Raštiško atsakymo pareiškėjas nėra gavęs, tačiau telefonu antstolės kontoros darbuotojai nurodė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl leidimo disponuoti jo bankosąskaitoje esančiomis lėšomis, priėmimo, kadangi teismas priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog antstolė S. K. jo pateikto prašymo netenkino, nurodė, kreiptis į teismą, pareiškėjas prašo teismo priimti nutartį, kad A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu „Swedbank“ AB, esančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), būtų galima disponuoti jau gautomis 550,00 Eur ir ateityje gausimomis lėšomis, kurios yra ir bus skirtos jam kaip socialinė parama.

L. B. 2018 m. balandžio 27 d. pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodė, kad A. Č. iš priteistos 4548,98 Lt (1317,48 Eur) skolos grąžino tik 524 Lt (151,76 Eur) sumą.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-496-242/2010 taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą A. Č. turtui – priklausančio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, ar piniginių lėšų, esančių pas skolininką ar trečiuosius asmenis 4500,00 Lt (1303,29 Eur) sumai, uždraudžiant areštuotu turtu ir piniginėmis lėšomis disponuoti (I t. b.l. 14-15).

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-496-242/2010 priėmė L. B. ieškinį atsakovui A. Č. dėl 4000,00 Lt skolos, o Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. L2-496-242/2010, proceso Nr. 2-16-3-00437-2010-9 dėl 4000,00 Lt, 225,98 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo iš A. Č. L. B. naudai, panaikino (I t., b.l. 27)

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17-242/2011 priteisė ir A. Č. L. B. naudai 4548,98 Lt (1317,48 Eur) skolos ir bylinėjimosi išlaidų, 24,00 proc. metinių palūkanų už negrąžintą 4000,00 Lt (1158,48) sumą, skaičiuojant nuo 2008 m. lapkričio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. metinių palūkanų už 4000,00 Lt (1158,48) sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. liepos 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (I t., b.l. 88-90).

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. išdavė L. B. vykdomąjį raštą dėl 4548,98 Lt (1317,48 Eur) skolos priteisimo iš skolininko A. Č. (I t., b.l. 92,93). Minėtą dieną L. B. pateikėte prašymą antstolei S. K. dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir vykdymo išlaidų apmokėjimo (vykd. b. Nr. 0056-11/01688 l. 2). Antstolė S. K. 2012 m. liepos 11 d. nutarė vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0056/11/01688 sustabdyti, kadangi A. Č. įmonei iškelta bankroto byla (vykd.b. Nr. 0056-11/01688 l. 26).

Remiantis Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4456-881/2012 A. Č. įmonei iškelta bankroto byla bei vadovaujantis Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalimi, 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, uždėtas areštas A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiniam turtui.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-174-881/2014 nuspręsta bankrutavusią A. Č. IĮ pripažinti pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro.

Dėl pripažintos bankrutavusia individualios įmonės savininko atsakomybės už asmenines prievoles.

Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kokia yra individuali įmonė, prievoles, jeigu joms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, atsako juridinio asmens dalyvis. Juridinio asmens dalyviu individualios įmonės atveju laikomas jos savininkas (CK 2.45 str.).

Aptartas individualios įmonės ir jos savininko turimo turto tarpusavio santykis (CK 2.50 str. 4 d.) lemia individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, bankroto proceso ypatumus. Antai, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Iš šio turto gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 33 str. 1 d.). Taigi tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti ĮBĮ nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Būtent dėl to, kad individualios įmonės bankroto byloje gali būti parduotas visas ne tik įmonės, bet ir jos savininko turtas, individualios įmonės bankroto byloje savo reikalavimus reiškia tiek įmonės, tiek jos savininko, kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009).

Bankrutuojančios individualios įmonės savininko atsakomybė už įmonės prievoles nėra absoliuti ir neribota, pavyzdžiui, kai likviduojama dėl bankroto individuali įmonė ir nėra šio juridinio asmens dalyvio (savininko) turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad šios įmonės dalyvio (savininko) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2010). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad individualios įmonės pabaiga yra pagrindas pasibaigti įmonės prievolėms jos kreditoriams, tačiau tai nesudaro pagrindo pasibaigti įmonės savininkų asmeninėms prievolėms jų kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2010).

Įstatymai nenumato, kad dėl įmonės bankroto kartu bankrutuoja ir fizinis asmuo – įmonės savininkas, t. y. jo atžvilgiu negali būti taikomi analogiški ribojimai ir teisiniai padariniai, kurie taikomi bankrutuojančioms įmonėms. Tai, kad tenkinant bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus priverstine tvarka buvo realizuotas ir visas juridinio asmens dalyvio (savininko) nuosavybes teise valdomas turtas, nesudaro pagrindo tokio dalyvio kreditorių reikalavimų nurašymui. Priešingas aiškinimas neatitiktų ĮBĮ bei FABĮ paskirties, o taip pat būtų nesąžiningas tokios įmonės dalyvio kreditorių, pagal jo asmenines prievoles, atžvilgiu, nes po individualios įmonės pabaigos jiems būtų užkirstas kelias vykdyti priverstinės skolos išieškojimo procedūras, siekiant savo finansinių reikalavimų patenkinimo. Likus nepadengtam kreditorės L. B. reikalavimui, likvidavus juridinį asmenį, kreditoriui turi išlikti galimybė nukreipti reikalavimus į individualios įmonės savininką, kadangi kreditorės reikalavimų teisiniu pagrindu esantys prievoliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp kreditorės L. B. ir buvusio individualios įmonės savininko A. Č. kaip atskiro subjekto (fizinio asmens).

Pasibaigus individualios įmonės bankroto bylai ir tuo pagrindu - įmonės prievolėms, šios įmonės savininkui nelieka procesinių kliūčių, esant įstatymo numatytoms sąlygoms (FABĮ 6 str. 1 d.), inicijuoti bankroto bylos iškėlimo jam, kaip fiziniam asmeniui, klausimą. Tai atitinka Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2090/2014).

Dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones galiojimo.

Analizuojant civilinės bylos Nr. 2-17-242/2011 medžiagą ir teismui antstolės S. K. pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0056/11/01688 ir Nr 0056-10/01708 nustatyta, jog Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-496-242/2010 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas A. Č. turtui – priklausančiam nekilnojamajam ar kilnojamajam turtui, ar piniginėms lėšoms, esančioms pas skolininką ar trečiuosius asmenis 4500,00 Lt (1303,29 Eur) sumai, uždraudžiant areštuotu turtu ir piniginėmis lėšomis disponuoti (c.b. Nr. 2-17-242/2011 b.l. 14-15).

Nutarties nuorašas buvo išsiųsta L. B., nurodant, jog per vieną mėnesį nuo turto arešto akto laikino įregistravimo dienos hipotekos skyriui nepateikus turto arešto akto, kuriame būtų nurodyti visi areštuotą turtą identifikuojantys duomenys, laikinai įregistruotas turto arešto aktas gali būti išregistruotas iš Turto arešto aktų registro ((c.b. Nr. 2-17-242/2011 b.l. 17).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 14 d. išduotame pažymėjime Nr. 064619/10/1 užfiksuota, jog Turto arešto aktas Nr. 0110001504 įregistruotas Turto arešto aktų registre 2010 m. liepos 14 d. (c.b. Nr. 2-17-242/2011 b.l. 18).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0056-10/01708 medžiagos nustatyta, kad išieškotoja L. B. antstolei S. K. 2010 m. liepos 19 d. pateikė vykdyti 2010 m. liepos 13 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. L2-496-242/2010 (v.b. Nr. 0056/10/01708 l.5). Antstolė 2010 m. liepos 19 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v.b. Nr. 0056/10/01708 l.7), 2010 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0056/10/01708 minėtą nutartį pateikė vykdymui akcinei bendrovei „Swedbank“ bankui (v.b. Nr. 0056/10/01708 l.11). 2010 m. rugpjūčio 18 d. antstolė S. K. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo (bankui (v.b. Nr. 0056/10/01708 l.15).

Vykdomojoje byloje Nr. 0056-10/01708 duomenų, patvirtinančių, jog antstolė per CPK 147 str. 6 d. numatytą terminą Turto arešto aktų registrui pateikė patikslintus skolininkės turto duomenis, nėra.

Centrinės hipotekos įstaiga 2013 m. sausio 17 d. pateikė pranešimą Nr. TA2-13-009408 apie turto arešto akto išregistravimą Turto arešto aktų registre. Pranešime nurodoma, jog Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-496-242/2010 pritaikyta laikinosios apsaugos priemonė-areštas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 147 straipsnio 6 dalies pagrindu yra 2013 m. sausio 17 d. išregistruotas iš Turto arešto aktų registro ((c.b. Nr. 2-17-242/2011 b.l. 94, v.b. Nr. 0056/10/01708 l.16).

Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 6 dalimi, kai išsamūs areštuojamo turto duomenys nutartyje nenurodomi, asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Praėjus įstatyme numatytam 14 dienų terminui, teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės netenka galios ir Turto arešto aktų registre nutarties pagrindu įregistruotas turto arešto aktas išregistruojamas (Turto arešto aktų registro įstatymo 10 str. 5 p.). Laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas, kai nenurodytas areštuotas turtas, galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės galiojimo pabaiga nesiejama su teismo nutarties panaikinimu ar pakeitimu, bet pasibaigia įstatymo pagrindu esant jame nurodytai aplinkybei. Minėta teisės norma reiškia, kad teismui priėmus nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl turto arešto, bet asmeniui, kurio prašymu jos taikytos, nesikreipus į antstolį ir nepatikslinus areštuoto turto duomenų – jos pagal įstatymą galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos, o vėliau jos nustoja galios. Praėjus įstatyme numatytam 14 dienų terminui, teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės netenka galios ir Turto arešto aktų registre nutarties pagrindu įregistruotas turto arešto aktas išregistruojamas (Turto arešto aktų registro įstatymo 10 str. 5 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-913-381/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-88/2013, Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1930-273/2015).

CPK 147 straipsnio 6 dalis įpareigoja ne tik kreiptis į antstolį per minėtą 14 dienų terminą, bet ir patikslinti areštuoto turto duomenis Turto arešto aktų registre per šį terminą. Taigi, kad areštas galiotų, būtina per minėtą 14 dienų terminą įvykdyti abi CPK 147 straipsnio 6 dalyje nurodytas sąlygas. Todėl vien kreipimasis į antstolį per 14 dienų terminą nuo nutarties priėmimo dienos, per šį terminą nepatikslinus areštuoto turto duomenų, lemia teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pasibaigimą pagal įstatymą (2016 m. vasario 10 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-483-259/2016).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-06-29 įsakymu Nr. 1R-178 patvirtintų Turto arešto aktų registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklių 23 punktas taip pat įtvirtina, kad turto arešto aktas išregistruojamas, jeigu suėjus 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo, antstolis nepateikia registrui turto aprašo ar kito dokumento, kuriuo patikslinami areštuoto turto duomenys. Taigi, vien tas faktas, kad įrašas apie pareiškėjos atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (turto arešto aktas) buvo išregistruotas iš Turto arešto aktų registro, įrodo, kad antstolė CPK 147 straipsnio 6 dalyje nustatytos pareigos patikslinti areštuoto turto duomenis laiku neįvykdė.

Kitoks CPK 147 str. 6 d. nuostatos aiškinimas ar jos aiškinimas tik kaip termino kreiptis į antstolį nustatymas, pažeistų asmens, kurio atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teises ir suteiktų nepagrįstą pranašumą priešingai bylos šaliai: nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra areštuojamas visas skolininko turtas, taigi antstoliui neveikiant operatyviai, laiku neaprašant skolininko turto ar nepateikus Turto arešto registrui kito dokumento, kuriuo būtų patikslinami turto arešto duomenys, skolininko atžvilgiu pritaikyti suvaržymai galėtų būti itin neproporcingi tiek laiko, tiek masto atžvilgiu, be to, prieštarautų sąžiningumo bei teisingumo principams.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0056/10/01708 medžiagos matyti, kad išieškotoja L. B. į antstolę S. K. kreipėsi nepraleidusi CPK 147 str. 6 d. numatyto termino, t.y. 2010 m. liepos 19 d. (v.b. Nr. 0056/10/01708 l.5), antstolė 2010 m. liepos 19 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v.b. Nr. 0056/10/01708 l.7), 2010 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0056/10/01708 minėtą nutartį pateikė vykdymui akcinei bendrovei „Swedbank“ bankui (v.b. Nr. 0056/10/01708 l.11), tačiau per teisės aktų nustatytą 14 dienų terminą areštuoto skolininko A. Č. turto duomenų Turto areštų registre nepatikslino, dėl ko Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš Turto arešto aktų registro 2013 m. sausio 17 d. buvo išregistruota (išregistravimo pranešimas pateiktas ir į v.b. Nr. 0056/10/01708 l.13) kaip nebetekusi teisinės galios.

Pažymėtina, kad antstolė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių objektyvias priežastis, dėl kurių antstolė negalėjo laiku pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui dokumento, kuriuo būtų patikslinami areštuoto turto duomenys. Teismas konstatuoja, jog antstolė neįvykdė pareigos per įstatyme nustatytą terminą patikslinti areštuoto turto duomenis. Teismas vertina, kad išregistravus turto arešto aktą, atsiranda teisinis pagrindas panaikinti antstolės S. K. 2010 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymą, kuriuo aprašytos A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lėšos esančios sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB banke, nes netekus teisiniai galiai Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 13d. nutarčiai, antstolė turi ne tik nutraukti minėtos nutarties pagrindu pradėtą vykdomąją bylą, bet ir panaikinti patvarkymus, turto aprašus, areštus, priverstinio vykdymo priemones ir kitas priemones, taikytas vykdomoje byloje, kadangi jokie vykdymo veiksmai pagal negaliojančią nutartį nebegalimi (CPK 629 str. 1 d. 5 p).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510-513 straipsniais, 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo A. Č. prašymą dėl leidimo atlikti veiksmus su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. nutartimi areštuotomis lėšomis, netenkinti.

Panaikinti antstolės S. K. 2010 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymą, kuriuo aprašytos A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lėšos esančios sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB banke.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.