Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-11-27 · Civilinė byla Nr. 2-2090/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-27
Bylos Nr.
2-2090/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Driukas
Atsakovas
A. L.
Civilinė byla Nr. 2-2090/2014Teisminio proceso Nr. B2-1543-459/2014.Procesinio sprendimo kategorija 126.2; 126.8; 27.3.2.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-1543-459/2014 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Balastas“ ieškinį atsakovams A. L. individualiai įmonei ir A. L. iškelta A. L. individualios įmonės bankroto byla bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas, ar individualios įmonės, kaip ribotos atsakomybės juridinio asmens, bankroto byloje atsakovu trauktinas ir šios įmonės savininkas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014-09-26 nutartimi iškėlė A. L. individualiai įmonei bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo valdymo centras“ ir nutarė atlikti kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius veiksmus.

Teismas iš paskutinio 2011-12-31 A. L. individualios įmonės balanso nustatė, kad finansiniais metais įmonė ilgalaikio turto neturėjo, trumpalaikio turto turėjo už 26 065 Lt, nuosavo kapitalo už 6 179 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 19 886 Lt. Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso buvo už 26 065. Be to, į minėtą įmonės balansą nėra įtraukta 56 186,90 Lt dydžio skola, nes ši suma priteista tik 2014-03-20 teismo sprendimu už akių.

Šių duomenų pagrindu teismas sprendė, kad įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir įmonė yra nemoki. Įmonės mokumo atsakovai neįrodinėjo, nurodė, kad nuo 2012 metų įmonė veiklos nevykdo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu A. L. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-26 nutartį ir ieškinį dėl bankroto bylos A. L. individualiai įmonei atmesti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. A. L. nepagrįstai įtrauktas į bylą atsakovu ir jo atžvilgiu nepagrįstai tenkintas ieškinys. Net ir tais atvejais, kai bankroto byla keliama neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, juridinio asmens savininkas neturi būti traukiamas byloje atsakovu. A. L. nebuvo prašoma iškelti fizinio asmens bankroto bylą, ieškinio reikalavimai ar nutarties rezoliucinės dalis nėra nukreipti į A. L.. A. L. yra susijęs su bankroto bylos iškėlimu tik kaip asmeniškai atsakingas už neribotos atsakomybės įmonės įsipareigojimus vykdymo procese. Dėl šios priežasties A. L. turėjo būti patrauktas byloje nebent trečiuoju asmeniu.

2. Nutartis pažeidžia A. L. teises į fizinio asmens bankrotą, nes gali susidaryti situacija, kai A. L. dėl to, kad yra atsakovas šioje byloje, nebegalės bankrutuoti kaip fizinis asmuo.

Ieškovas BUAB „Balastas”, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Avere”, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Individualiai įmonei, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui (CK 2.50 str. 4 d.) iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa ir individualios įmonės savininkas. Jam Įmonių bankroto įstatymas (10 str. 7 d. 1 p.) nustato pareigą pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo to, su įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu, buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009).

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2004-06-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004 išaiškino, kad, atsižvelgiant į individualios įmonės savininko subsidiarią atsakomybę pagal įmonės prievoles, bankrutavusios individualios įmonės savininkas turi dalyvauti bankroto byloje bendraatsakovu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar individualios įmonės bankroto byloje atsakovu trauktinas jos savininkas ir ar jo įtraukimas atsakovu į individualios įmonės bankroto bylą užkerta kelią bankrutuoti jam, kaip fiziniam asmeniui.

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jos turtas neatskirtas nuo savininko turto. Atitinkamai, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 str. 4 d.). Neribotos atsakomybės juridinio asmens ir jos savininko turto bendrumas lemia ir individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, bankroto proceso ypatumus, o būtent, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Tokius bankroto proceso ypatumus, be kita ko, lemia individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006). Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tais atvejais, kai įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, savininkas (savininkai) per teismo nustatytus terminus privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe. Iš šio turto gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai (Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 1 d.). Būtent dėl to, kad individualios įmonės bankroto byloje gali būti parduotas visas ne tik įmonės, bet ir jos savininko turtas, individualios įmonės bankroto byloje savo reikalavimus reiškia tiek įmonės, tiek jos savininko, kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009). Atitinkamai į neribotos civilinės atsakomybės įmonės bankroto bylą atsakovu traukiamas ir įmonės savininkas, kadangi, kaip jau minėta, įmonės kreditorių reikalavimai bus tenkinami ir iš savininko turto. Toks aiškinimas, kad neribotos civilinės atsakomybės savininkas į įmonės bankroto bylą traukiamas būtent atsakovu, atitinka ir kasacinio teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004).

Aptarti individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, bankroto proceso ypatumai atsispindi ir fizinių asmenų bankroto proceso reglamentavime. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 6 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla. Jeigu fiziniam asmeniui iškelta bankroto byla ir iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla, tai yra pagrindas teismui fizinio asmens (neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko), kaip fizinio asmens, bankroto bylą nutraukti (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 str. 1 d. 7 p.).

Kartu pažymėtina, kad likvidavus individualią įmonę dėl bankroto, šios įmonės prievolės kreditoriams pasibaigia, tačiau tai neturi įtakos įmonės savininko, kaip fizinio asmens, prievolių pasibaigimui, išskyrus atvejus, kai prievolės pasibaigė kitais pagrindais, pavyzdžiui dėl to, kad yra patenkinamas kreditoriaus reikalavimas. Todėl pasibaigus individualios įmonės bankroto bylai ir tuo pagrindu - įmonės prievolėms, šios įmonės savininkui nelieka procesinių kliūčių, esant įstatymo numatytoms sąlygoms (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 str. 1 d.), inicijuoti bankroto bylos iškėlimo jam, kaip fiziniam asmeniui, klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Artūras Driukas