Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20484-894/2015 pagal pareiškėjos individualios įmonės „PRODUCE ENTERTAIMENT“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. A., UAB „ER GROUP“ dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

2. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas nenustatė pareigos patikslinti areštuoto turto, įregistruojant piniginių lėšų areštą TAAR. Nuo 2015-01-01 iki 2015-07-08 galiojantis Turto arešto aktų registro įstatymas nustatė, turto areštas - įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jo sudedamųjų dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (2 str. 3 d.). Nors LR turto arešto aktų įstatymas konkrečiai nepateikė „turto“ sąvokos, antstolis privalo vadovauti ir kitais teisės aktais, apibrėžiančiais „turto“ sąvoką. LR CK 1.97 straipsnis nustato, kad civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. Turto arešto aktų registro nuostatų, galiojusių nuo 2015-05-30, 8.5 p. nustatė, kad turtas - viešuose registruose registruojamas arba neregistruojamas kilnojamasis ar nekilnojamasis daiktas, pinigai, vertybiniai popieriai, turtinės teisės arba jų dalys (valdymo, naudojimo ar disponavimo teisė).

3. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad duomenis Turto arešto aktų registrui dėl pinigų arešto turėjo perduoti bankas. Turto arešto aktų registro įstatymo 6 str. numato, kad Turto arešto aktų registre registruojami teismų, antstolių, prokurorų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų valstybės institucijų ir pareigūnų turto arešto aktai, kuriais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į Lietuvos Respublikoje esantį turtą, jį areštuojant. Taigi, įstatymai numatė ne banko, o būtent antstolio pareigą patikslinti areštuoto turto duomenis Turto arešto aktų registre, ir nesiejo antstolio pareigos vykdymo su PLAIS sistemos veikimu. Antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti arba patvarkymas sustabdyti piniginių lėšų išmokėjimą iš banko sąskaitos nėra dokumentai, kuriais keičiami ar tikslinami areštuoto turto duomenys Turto arešto aktų registre.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „ER GROUP“ prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad sutinka su antstolės atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Taip pat papildomai nurodo, kad CPK 147 straipsnio 6 dalies tikslas - užkirsti kelią ieškovo piktnaudžiavimui laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kai nepagrįstai ilgą laiką areštuojamas visas skolininko turtas, kuriuo skolininkas nebetenka teisės disponuoti. Nagrinėjamu atveju tokia situacija nesusidarė, kadangi pareiškėja neturi jokio kito turto be faktiškai areštuotų lėšų sąskaitoje, kurios net nesiekia Kauno apylinkės teismo 2015-04-24 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto; pareiškėja buvo apie arešto faktą informuota; turto arešto patikslinimo neįregistravimas Turto arešto aktų registre buvo tik formalumas, kuris buvo įgyvendintas 2015-07-09.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-12988-894/2015 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir kreditorės UAB „ER GROUP“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ne didesnei kaip 85 000,00 Eur sumai areštavo skolininkės IĮ „PRODUCE ENTERTAIMENT“ nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą, o nesant pakankamai šio turto, trūkstamai sumai areštavo pinigines lėšas, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant skolininkei areštuotu nekilnojamuoju, kilnojamuoju turtu, piniginėmis lėšomis disponuoti, leidžiant skolininkei iš areštuotų lėšų mokėti privalomus mokesčius į valstybės biudžetą, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams bei atsiskaityti su kreditore. Taigi, minėta nutartimi išsamūs areštuojamo turto duomenys nutartyje nebuvo nurodyti, todėl turi būti taikoma CPK 147 straipsnio 6 dalis.

Pažymėtina, kad iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. galiojusio CPK 147 straipsnio 6 dalis nustatė, kad kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Tokia įstatymo nuostata susijusi su tuo, kad kai areštuotas turtas nėra identifikuojamas, turo areštų registre registruojamas turto areštas visam skolininko turtui, tačiau toks areštas yra laikinas ir galioja iki patikslinami areštuojamo turto duomenys. CPK 147 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino paskirtis skatinti ieškovą (kreditorių) operatyviai kreiptis į antstolį dėl areštuojamo turto aprašo sudarymo, tuo pačiu užtikrinant skolininko (atsakovo) interesus, kad neapibrėžtą laiko tarpą nebūtų nepagrįstai taikomas areštas visam atsakovo (skolininko) turtui ir nebūtų negrįstai ir neproporcingai varžomos atsakovo (skolininko) teisės. Todėl CPK 147 straipsnio 6 dalis nustato ribotą laike teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip areštuojamas turtas nėra identifikuotas, galiojimą. Suėjus minėtam 14 dienų terminui, jeigu iki šio termino pabaigos nėra kreiptasi į antstolį ir nėra patikslinti areštuoto turto duomenys turto areštų registre, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustoja galioti pagal įstatymą, be atskiros teismo nutarties šiuo klausimu. Be to, CPK 147 straipsnio 6 dalis įpareigoja ne tik kreiptis į antstolį per minėtą 14 dienų terminą, bet ir patikslinti areštuoto turto duomenis turto areštų registre per šį terminą, taigi, kad areštas galiotų, būtina per minėtą 14 dienų terminą įvykdyti abi CPK 147 straipsnio 6 dalyje nurodytas sąlygas. Todėl vien kreipimasis į antstolį per 14 dienų terminą nuo nutarties priėmimo dienos, per šį terminą nepatikslinus areštuoto turto duomenų, lemia teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pasibaigimą pagal įstatymą.

Apeliantės nurodomus argumentus, jog teisės aktai neįpareigojo antstolės išviešinti patikslintus areštuoto turto duomenis Turto arešto aktų registre, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais. Pažymėtina, kad skundžiamo antstolės patvarkymo priėmimo metu galiojusių LR Teisingumo ministro 2012-06-29 įsakymu Nr.1R-178 patvirtintų Turto arešto aktų registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklių 23 punkte taip pat buvo įtvirtina, kad turto arešto aktas išregistruojamas, jeigu suėjus 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo, antstolis nepateikia registrui turto aprašo ar kito dokumento, kuriuo patikslinami areštuoto turto duomenys. Kitoks CPK 147 straipsnio 6 dalies nuostatos aiškinimas ar jos aiškinimas tik kaip termino kreiptis į antstolį nustatymas, pažeistų asmens, kurio atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teises ir suteiktų nepagrįstą pranašumą priešingai bylos šaliai: nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra areštuojamas visas atsakovo (skolininko) turtas, taigi antstoliui neveikiant operatyviai, laiku neaprašant atsakovo turto ar nepateikus Turto arešto registrui kito dokumento, kuriuo būtų patikslinami turto arešto duomenys, atsakovo (skolininko) atžvilgiu pritaikyti suvaržymai galėtų būti itin neproporcingi tiek laiko, tiek masto atžvilgiu, be to, prieštarautų sąžiningumo bei teisingumo principams. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė byloje CPK 147 straipsnio 6 dalies normą, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0036/15/01296 medžiagos matyti, kad UAB „ER GROUP“ į antstolę kreipėsi nepraleidusi CPK 147 straipsnio 6 dalyje numatyto termino, t. y. 2015 m. balandžio 24 d. (vyk. bylos l. 2), antstolė A. A. 2015 m. balandžio 24 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2015 m. balandžio 30 d. patvarkymu areštavo skolininkės lėšas, esančias sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (vyk. b. l. 15), tačiau iki 2015 m. gegužės 8 d. areštuoto skolininkės turto duomenų Turto arešto aktų registre nepatikslino. Antstolės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą nebuvo registruojamas Turto arešto aktų registre, kadangi tokiu dokumentu nėra keičiami ar tikslinami areštuoto turto duomenys, tuo tarpu IĮ „PRODUCE ENTERTAIMENT“ turto aprašą antstolė sudarė ir tokius duomenis nusiuntė Turto arešto aktų registrui tik 2015 m. liepos 9 d., t. y. praleidusi CPK 147 straipsnio 6 dalyje nustatytą 14 dienų terminą, dėl ko Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš Turto arešto aktų registro 2015 m. gegužės 11 d. buvo išregistruota (b. l. 23-25). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, jog antstolė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių objektyvias priežastis, dėl kurių antstolė negalėjo laiku pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui dokumento, kuriuo būtų patikslinami areštuoto turto duomenys. Taigi, jai to nepadarius, Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis, remiantis CPK 147 straipsnio 6 dalies pagrindu iš Turto arešto aktų registro buvo išregistruota kaip nebetekusi teisinės galios. Aplinkybę, jog Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebegaliojo, patvirtino ir Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1592-527/2015 ir šio teismo nustatyta aplinkybė dėl nutarties negaliojimo, priešingai nei atsiliepime į atskirąjį skundą teigia suinteresuotas asmuo UAB „ER Group“, yra reikšminga nagrinėjamoje byloje ir ši konstatuota faktinė aplinkybė negali būti aiškinama kitaip.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai patenkino pareiškėjos IĮ „PRODUCE ENTERTAIMENT“ skundą dėl antstolės veiksmų ir panaikino antstolės 2015 m. balandžio 30 d. patvarkymą, kuriuo areštuotos pareiškėjos lėšos, nes netekus teisiniai galiai Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarčiai, antstolė turi ne tik nutraukti minėtos nutarties pagrindu pradėtą vykdomąją bylą, bet ir panaikinti patvarkymus, turto aprašus, areštus, priverstinio vykdymo priemones ir kitas priemones, taikytas vykdomoje byloje, kadangi jokie vykdymo veiksmai pagal negaliojančią nutartį nebegalimi (CPK 629 str. 1 d. 5 p).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.