Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1563-863/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-19
Bylos Nr.: e2A-1563-863/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03899-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė, Linas Zinkevičius
Ieškovas: V. Š.
Atsakovas: K. Š., J. Š.

Civilinė byla Nr. e2A-1563-863-/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03899-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.4; 2.6.2.1; 2.6.8.11.1; 2.6.10.5.2; 2.6.11.6; 2.6.18; 3.3.1.18.1; 3.3.1.18.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Zinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (atsakovų) J. Š. ir K. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovams K. Š. ir J. Š. dėl nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir netesybų sumokėjimo bei atsakovų priešieškinį ieškovui dėl skolos, nepagrįsto praturtėjimo ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) nutraukti ieškovo ir atsakovų J. Š. ir K. Š. 2022 m. vasario 4 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis); 2) taikyti restituciją – grąžinti atsakovams nuosavybės teise 0,1 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas); 3) priteisti iš atsakovų 4 000 Eur netesybų. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. 2022 m. vasario 4 d. šalys sudarė nekilnojamojo turto - žemės sklypo, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), plotas: 0,1000 ha, pirkimo pardavimo sutartį. Sutarties 8.4. punktu šalys susitarė dėl įsipareigojimų, kuriuos turėjo įvykdyti atsakovai, kaip pardavėjai. Atsakovai neįvykdė sutartyje numatytos pareigos: i) atsakovai neįrengė privažiavimo kelio; ii) atsakovai neišlygino Sklypo reljefo; iii) atsakovai neįrengė elektros skydinės. Toks įsipareigojimų neįvykdymas, šalių susitarimu yra laikomas esminiu sutarties pažeidimu (Sutarties 10.7 punktas), todėl ieškovas turi teisę nutraukti su atsakovais sudarytą sutartį ir reikalauti netesybų.

1.2. Ieškovo supratimu ir įsitikinimu, atsakovai neįvykdė savo įsipareigojimų, aprašytų Sutarties 8.4. punkte, nei iki Sutartyje nurodyto termino (t. y. 2022 m. gegužės 31 d.), nei apskritai (ieškovo žiniomis minėti įsipareigojimai nėra įvykdyti iki šiol). Šias aplinkybes patvirtina antstolio Armino Naujokaičio surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2022 m. birželio mėn. 22 d. Nr. 157-22-88. Pirma, atsakovai neįrengė privažiavimo kelio, bent jau atitinkančio elementarų supratimą, kas gali būti vadinama privažiavimo keliu (jau nekalbant apie kelio atitikimą teisės aktų nustatytiems reikalavimams). Atsakovai kelio vietoje tik nukasė viršutinį žemės sluoksnį, tačiau nesuformavo (nesupylė) jokio kelio pagrindo. Kelio vietoje yra susiformavusios provėžos, todėl keliu sudėtinga privažiuoti prie žemės sklypo, o esant nepalankioms oro sąlygoms (lietui, drėgmei), įmirkusiu gruntu iš viso negalima privažiuoti prie žemės sklypo. Antra, atsakovai iš viso nevykdė įsipareigojimo išlyginti žemės sklypo reljefą ir šį faktą pripažįsta šalių susirašinėjimuose. Trečia, atsakovai neįrengė elektros skydinės nei šalių sutartoje vietoje, nei sutartu laiku (elektros skydinė nurodytoje vietoje neįrengta iki šiol) ir šį faktą taip pat pripažįsta patys atsakovai.

1.3. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 43-ojo biuro notarę S. N. su prašymu nutraukti 2022 m. vasario 4 d. pirkimo pardavimo sutartį. Vilniaus miesto 43-ojo biuro notarė S. N. 2022 m. rugsėjo 15 d. surašė liudijimą, kuriuo konstatavo, jog atsakovai nustatytu laiku neatvyko sudaryti susitarimo dėl sutarties nutraukimo. Notarei paskyrus kitą laiką susitarimui dėl Sutarties nutraukimo sudaryti, atsakovai vėlgi neatvyko ir Vilniaus miesto 43-ojo biuro notarė S. N. 2022 m. rugsėjo 23 d. surašė dar vieną liudijimą. Vėliau ieškovas dar savarankiškai mėgino ieškoti sutarimo su atsakovais, tačiau sutarimo dėl Sutarties nutraukimo iki šiol nepavyko pasiekti. Ieškovas nemato kitokių galimybių kaip apginti pažeistas teises, todėl kreipiasi į teismą su prašymu nutraukti pirkimo pardavimo sutartį su iš to kylančiomis pasekmėmis.

1.4. Ieškovo įsitikimu, reikalauti nutraukti pirkimo - pardavimo sutartį, o taip pat reikalauti sugrąžinti sumokėtą dalį kainos bei sumokėti netesybas, yra vienintelis pagrįstas ir teisėtas teisės gynimo būdas šiuo atveju.

Atsiliepimas

2. Atsakovai J. Š. ir K. Š. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Savo nesutikimą su ieškovo ieškinio reikalavimais grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Atsakovai nurodė, kad turėjo įrengti privažiavimą pagal 10 660 kv. m ploto sklypo Servituto nustatymo planą, pridėtą prie 2022 m. vasario 15 d. Servituto sutarties (toliau – ir Planas). Nei Sutartyje, nei Plane nebuvo nurodyti konkretūs privažiavimo prie Sklypo kokybiniai parametrai ar rezultatas, kurį turi pasiekti atsakovai (Plane nurodyti tik privažiavimo išoriniai matmenys). Sutarties 8.4 punktu atsakovai įsipareigojo įrengti šalių suderintą privažiavimą, o tai reiškia, kad privažiavimas (kelias) pirmiausia turėjo būti abiejų Sutarties šalių suderintas, o tik po to įrengtas. Atsakovai nurodė, kad ieškovas nevykdė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos, nenurodė, kokio privažiavimo pageidauja, nors atsakovai kvietė atvykti ieškovą jam patogiu laiku 2022 m. gegužės 5 d. ar kitą dieną. Ieškovui neatvykus, darbai buvo atlikti ieškovui nedalyvaujant. Ieškovas ir vėliau jokių nurodymų atsakovams nedavė, o 2022 m. birželio 22 d. atsiuntė antstolį konstatuoti faktines aplinkybes. Atsakovai paaiškino, kad įrengė privažiavimą prie Sklypo nustumdami viršutinį žemės sluoksnį pagal Plane nurodytus parametrus, todėl mano, kad dėjo geriausias įmanomas pastangas Sutarties 8.4. punktui įvykdyti. Pažymėjo, jog Sklypo kaina Sutartyje buvo nustatyta 14 000 Eur, todėl ieškovas neturėjo protingo pagrindo tikėtis, kad už tokią kainą atsakovai ne tik perduos ieškovui nuosavybėn 0,1 ha ploto Sklypą, bet ir įrengs nuo Molėtų plento iki Sklypo kelią, nes tokiu atveju Sklypą pardavę atsakovai gautų ne ekonominę naudą, o dar turėtų primokėti.

2.2. Atsakovai taip pat mano, kad nėra pagrindo teigti, jog jie neatliko žemės sklypo reljefo išlyginimo darbų, nes nei atliktini darbai, nei pasiektini rezultatai Sutartyje nebuvo konkrečiai nurodyti, išskyrus tai, kad Sklypo reljefo paviršius turėtų būti paaukštintas tokia apimtimi ir kiekiu, kuris susidarys dėl perteklinio grunto formuojant privažiavimą prie Sklypo. Pažymėjo, jog formuojant privažiavimą perteklinis gruntas nesusidarė, todėl atsakovai neįgijo pareigos išlyginti Sklypo reljefą.

2.3. Atsakovai paaiškino, kad pagal Sutarties 8.4. punktą įsipareigojo įrengti elektros skydinę atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ((duomenys neskelbtini)), nuo kurios ieškovas turės teisę pravesti elektros komunikacijas į Sklypą. Sutartyje nebuvo aptarta, kas yra elektros skydinė, ar tai tik spinta, iki kurios atvestas elektros įvadas, ar dar kas nors kita, pavyzdžiui, ar tai apima ir prijungimą prie elektros skirstomųjų tinklų, galios dedamąją ir kt. Pažymėjo, kad negalėtų įrengti elektros skydinės, nes naujų vartotojų prijungimu prie elektros skirstomųjų tinklų užsiima akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – Operatorius) ir jo pasitelkti subjektai, o tai reiškia, kad negalima iš jų reikalauti to, ko objektyviai negalėjo padaryti. Pažymėjo, jog dėjo visas pastangas ir išleido dideles pinigų sumas (iš viso 5 589,53 Eur), kad įvykdytų savo įsipareigojimą įrengti elektros skydinę.

2.4. Atsakovai taip pat mano, kad ieškovo reikalavimas dėl 4 000 Eur netesybų (baudos) priteisimo negali būti tenkinamas ir dėl tos priežasties, kad ieškovas praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl netesybų reikšti, kuris prasidėjo 2022 m. birželio 1 d.

3. Dublike ieškovas papildomai pažymėjo, kad Sutarties 10.7. punktu šalys susitarė, jog atsakovų įsipareigojimo atlikti visus darbus ir įrengti privažiavimą bei elektros skydinę vėlavimas 5 darbo dienas yra esminis Sutarties pažeidimas. Taigi atsakovai puikiai suprato pasekmes už šių įsipareigojimų neįvykdymą ar neįvykdymą laiku. Ieškovas nesitikėjo, kad atsakovai įrengs kelią, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, bet pagrįstai tikėjosi, kad keliu bus įmanoma privažiuoti prie Sklypo. Šiuo atveju nukastas viršutinis žemės sluoksnis yra blogiau nei būtų tiesiog laukas ar lauko keliukas. Ieškovas dublike taip pat pažymėjo, kad atsakovai neteisingai teigia, jog perteklinis gruntas nesusidarė. Ieškovas nurodė, kad jis matosi iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 7 ir 8 priedų. Ieškovas nesutiko su atsakovų argumentais, kad jis nebendradarbiavo, nes neturėjo galimybės nedelsiant arba vėliausiai kitą dieną atvykti. Dėl elektros skydinės įrengimo ieškovas pažymėjo, kad šalys neatsitiktinai tai pripažino esminiu įsipareigojimu, nes tai buvo svarbu ieškovui, o atsakovai su tuo sutiko. Atsakovai, labai tikėtina, žinojo, jog šio įsipareigojimo neįvykdys, todėl labai panašu, kad tyčia suklaidino ieškovą. Jei tai nebuvo tyčinis suklaidinimas, atsakovai prieš prisiimdami tokį įsipareigojimą turėjo pasidomėti, ar galės jį įvykdyti. Atkreipė dėmesį, jog elektros skydinė turėjo būti pastatyta ne jo įsigytame žemės sklype ir net ne išskirtinai jam; jis tik reikalavo galimybės turėti elektros energiją, t. y. prisijungti prie elektros tinklų nuo teritorijoje (kvartale atsakovai pardavinėjo ne vieną sklypą) įrengtos elektros skydinės. Dėl netesybų ieškovas pažymėjo, kad ieškinio senaties terminas dar nėra prasidėjęs, nes šalių susitarimu (Sutarties 10.7. punktas) netesybų mokėjimas yra susietas ne su įsipareigojimų neįvykdymu, o su Sutarties nutraukimu.

4. Triplike atsakovai papildomai pažymėjo, kad fotografijose matoma „krūva žemių“ nėra perteklinis gruntas Sutarties 8.4. punkto prasme, nes ši žemė skirta privažiavimo kelio pakraščiams apdoroti ir išlyginti. Atsakovai taip pat paaiškino, kad elektros skydinė buvo įrengta 2022 m. gruodžio 6 d. Dėl netesybų, atsakovai pastebėjo, kad netesybos yra siejamos su prievolės pažeidimu, o ne su būsimais įvykiais – galimu sutarties nutraukimu ar kt. Atsakovai pažymėjo, kad prašo taikyti ieškinio senaties terminą dėl 4 000 Eur netesybų priteisimo.

Šalies argumentai

5. Atsakovai byloje pateikė priešieškinį, prašydami priteisti iš ieškovo: 1) 4 000 Eur skolos; 2) 5 589,53 Eur nepagrįsto praturtėjimo; 3) 145,60 Eur delspinigių. Priešieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Pagal Sutarties 4.1 punktą, ieškovas turėjo sumokėti 4 000 Eur Sklypo kainos dalį per 5 darbo dienas nuo Sutarties 8.4. punkte nurodytų visų atsakovų įsipareigojimų įvykdymo, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 5 d. Sutartyje nustatytos termino apibrėžimo sąlygos nėra kumuliatyvios, t. y. vienu metu neturi būti abi šios sąlygos, priešingai, šios sąlygos yra alternatyvios. Taigi Sutarties 4.1. punkte ieškovo pareiga sumokėti likusią 4 000,00 Eur pirkimo kainos dalį siejama su kuria nors iš alternatyvių sąlygų: arba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Sutarties 8.4 punkte nurodytų visų atsakovų įsipareigojimų įvykdymo, arba ne vėliau, kaip iki 2022 m. birželio 5 d. Sutarčių teisėje įprasta, kad prievolės atsiradimas siejamas su kuria nors iš kelių sąlygų, priklausomai nuo to, kuri sąlyga atsiranda anksčiausiai. Kadangi šiuo atveju anksčiau atsirado kalendorine data apibrėžta sąlyga – 2022 m. birželio 5 d., ieškovui atsirado prievolė sumokėti 4 000,00 Eur pirkimo kainos likutį, kurios jis neįvykdė. Atitinkamai ieškovas privalo sumokėti už 182 dienas nuo šios sumos paskaičiuotus 0,02 procentų dydžio sutartinius delspinigius, t. y. 145,60 Eur.

5.2. Už atstumo dedamąją, galios dedamąją ir projektavimą AB „Energijos skirstymo operatorius“ iš viso sumokėta 5 589,53 Eur. Tai yra reikšminga suma lyginant su Sklypo kaina (14 000 Eur), todėl dėl tokių išlaidų turėjo būti susitarta Sutartyje. Sutartyje dėl to nebuvo susitarta, kas reiškia, kad pagal Sutartį atsakovai neturėjo prievolės savo sąskaita atvesti elektros įvadą iki Sklypo ar elektros skydinės, prisijungti prie elektros skirstomųjų tinklų ir kt. Mano, kad šią sumą turi atlyginti ieškovas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

Atsiliepimas

6. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti. Ieškovas nurodė, kad 4 000 Eur sumokėjimas pirmiausiai buvo susietas su visų atsakovų įsipareigojimų įvykdymu, kas šalių susitarimu buvo esminė sutarties sąlyga. Tik tokiu atveju ieškovui būtų atsiradusi prievolė sumokėti likusią dalį kainos. Sutartyje numatytą terminą, pasak ieškovo, reikia aiškinti kaip pagalbinį, t. y. praleidus terminą sumokėti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, privaloma sumokėti ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 5 d. Kitu atveju netektų prasmės šalių susitarimas, kad Sutarties 8.4. punkte numatyti įsipareigojimai yra esminė Sutarties sąlyga. Dėl išlaidų elektros komunikacijai ieškovas nurodė, kad nelogiška būtų šalims tartis dėl tolimesnių komunikacijų tiesimo nuo elektros skydinės iki ieškovo Sklypo, jei elektros skydinė būtų tik tuščia spinta ir iki jos iš viso nebūtų atvestos elektros komunikacijos. Ieškovo nuomone, šiuo atveju nėra nei vienos iš kasacinio teismo praktikoje suformuluotų būtinų sąlygų nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti. Ieškovo įsitikinimu, ieškovas negali būti laikomas nepagrįstai ir nesąžiningai praturtėjusiu, nes atsakovai elektros skydinės įrengimo darbus atliko ir už juos sumokėjo vadovaudamiesi Sutarties nuostatomis, savo interesais ir savo rizika.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, o atsakovų priešieškinį atmetė; nutraukė šalių 2022 m. vasario 4 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį ir taikė dvišalę restituciją – priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 10 000 Eur sumokėtą pagal sutartį sumą, o atsakovams nuosavybės teise priteisė Sklypą; priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 4 000 Eur netesybų ir po 1 110 Eur iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybės naudai iš atsakovų po 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes apie atsakovų veiksmus po Sutarties sudarymo, t. y. tai, kad kitą dieną po Sutarties sudarymo (2022 m. vasario 5 d.) atsakovas savitarnos svetainėje pateikė Operatoriui Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paraišką ir prašymą sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo sutartį gyvenamam namui, adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 21 d. atsakovas gavo atsakymą iš Operatoriaus, kad prijungimo sąlygos yra parengtos ir prijungimo darbai bus pradėti gavus prijungimo įmoką (4 922,89 Eur); 2022 m. balandžio 1 d. Operatorius informavo atsakovą, kad gavo įmoką ir, kad vykdys prijungimo darbus, kuriuos planuoja baigti 2022 m. birželio 23 d, sprendė, kad atsakovai negali būti laikomi atsakingais už tai, kad iki 2022 m. gegužės 31 d. savo žemės sklype neįrengė elektros skydinės. Teismas pažymėjo, jog dėl nurodytų priežasčių, pagal CK 6.62 straipsnį, paaiškėjus, jog Sutartis negali būti įvykdyta joje nustatyta tvarka ir sąlygomis, tiek ieškovas, tiek ir atsakovai turėjo teisę reikalauti grąžinti visa, ką jie yra įvykdę pagal Sutartį.

9. Teismas pažymėjo, jog iš esmės jau 2022 m. birželio 1 d. ieškovas buvo įgijęs teisę reikalauti Sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, tačiau 2022 m. birželio 10 d. rašte „Dėl 2022-06-07 pardavėjo pretenzijos“ nustatęs papildomą terminą Sutarčiai įvykdyti, šiam terminui (iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.) atsisakė savo teisės reikalauti Sutarties nutraukimo ir baudos, numatytos Sutarties 10.7 punkte, sumokėjimo. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes apie tai, kad 2022 m. birželio 27 d. atsakovas gavo iš Operatoriaus pranešimą, kad prijungimo derinimas yra sustabdytas iki 2022 m. liepos 27 d., nes reikalinga prijungimo sąlygų korekcija, vėliau atsakovas gavo dar vieną Operatoriaus pranešimą, kad derinimas yra sustabdytas iki 2022 m. rugpjūčio 27 d., nes užsitęsė projekto derinimas su trečiosiomis šalimis, kad prisijungimo darbus planuoja atlikti iki 2022 m. rugsėjo 11 d., o 2022 m. rugsėjo 1 d. Operatorius informavo atsakovą, kad tik pradeda prijungimo darbų organizavimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovai negali būti laikomi atsakingais už tai, kad per papildomai nustatytą terminą – iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. savo žemės sklype neįrengė elektros skydinės ir konstatavo, kad ieškovas 2022 m. rugsėjo 1 d. įgijo teisę reikalauti Sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, tačiau ne Sutarties 10.7. punkto pagrindu (dėl atsakovų kaltės), o CK 6.62 straipsnio 1 dalies pagrindu.

10. Teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, jų tarpe apie ieškovo nuvykimą į notarų biurą dėl Sutarties nutraukimo, sprendė, jog ieškovas siekė Sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, o atsakovai, nors ir ne dėl savo kaltės, sutartu laiku savo žemės sklype neįrengę elektros skydinės, atitinkamai, tam tikru sutartu laiku neužtikrinę ieškovui teisės nuo įrengtos elektros skydinės pravesti elektros komunikacijas į pagal Sutartį iš atsakovų įsigytą Sklypą, nebeteko teisės reikalauti Sutarties laikymosi ir įvykdymo. Remdamasis padarytomis išvadomis, teismas atmetė atsakovų priešinio ieškinio reikalavimus dėl likusios Sklypo kainos ir delspinigių sumokėjimo, o ieškovo reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo tenkino. Kartu teismas atkreipė dėmesį, jog tai, kad atsakovai Sutarties sudarymo metu galimai nebuvo tinkamai ir atsakingai įvertinę savo būsimų išlaidų, susijusių su elektros skydinės įrengimu, nereiškia, kad atsakovai įgijo teisę praėjus daugiau nei pusei metų nuo nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo iš esmės vienašališkai padidinti jau parduoto nekilnojamojo turto (Sklypo) kainą, reikalaujant iš ieškovo su elektros skydinės įrengimu susijusių išlaidų (5 589,53 Eur) kompensavimo kaip ieškovo nepagrįsto praturtėjimo ir pažymėjo, kad Sutarties 8.4. punktu atsakovai įsipareigojo elektros skydinę įrengti savo lėšomis.

11. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovų sutartines netesybas, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog sprendžiant, ar yra pagrindas tenkinti tokį ieškovo reikalavimą, būtina įvertintini, ar atsakovai pažeidė kitas esmines Sutarties sąlygas.

12. Vertindamas atsakovų sutartinės prievolės įrengti privažiavimą prie Sklypo įvykdymą, teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovo pateiktas Armino Naujokaičio 2022 m. birželio 22 d. protokolas Nr. 157-22-88 (toliau – Protokolas) patvirtina, kad į Sklypą vedantis pravažiavimas 2022 m. birželio 22 d. buvo, o tai, kad antstolis užfiksavo tam tikrus pravažiavimo dangos trūkumus (nelygumą ir pan.) nereiškia, kad atsakovai pravažiavimo į Sklypą neįrengė. Teismas pažymėjo, jog tai, kad tarp ieškovo ir atsakovų kilo ginčai, susiję su pravažiavimo kokybe, iš esmės buvo susiję su tuo, kad ieškovas ir atsakovai, Sutarties 8.4. punktu susitarę dėl pravažiavimo įrengimo, nesusitarė dėl jokių įrengtino pravažiavimo savybių. Teismas taip pat vertino, kad ieškovo 2022 m. birželio 10 d. rašte nurodytas reikalavimas, kad pravažiavimas turėtų žvyro ir (ar) skaldos dangą yra susijęs su tam tikru atsakovų pareigos įrengti privažiavimą išplėtimu, papildomai nustatant tam tikras savybes, kurias turi atitikti įrengtinas pravažiavimas. Remdamasis padarytomis išvadomis teismas sprendė, jog byloje esant duomenų apie pravažiavimą iki Sklypo (antstolio Protokolas), nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai neįvykdė su tuo susijusio savo įsipareigojimo, ir atitinkamai, ieškovas dėl šios priežasties neturi teisės reikalauti sutartinių netesybų.

13. Vertindamas atsakovų sutartinės prievolės išlyginti Sklypo reljefą įvykdymą, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovai bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog minėtas jų įsipareigojimas buvo sąlyginis, t. y. tiesiogiai priklausęs nuo to, ar susidarys perteklinis gruntas formuojant privažiavimus prie sklypų, ar ne, ir su tokia atsakovų pozicija ir sutarties aiškinimu teismas nesutiko. Teismas nurodė, jog lingvistiškai aiškinant Sutarties 8.4 punktą, negalima daryti išvados, kad jame įtvirtintas atsakovų įsipareigojimas išlyginti Sklypo reljefą buvo susietas su kokios nors sąlygos egzistavimu, nes iš aptariamos nuostatos matyti, kad atsakovai įsipareigojo iki 2022 m. gegužės 31 d. savo sąskaita išlyginti Sklypo reljefą, o toliau po žodžių „tai yra“ ieškovas ir atsakovai susitarė dėl to, kaip konkrečiai Sklypo reljefo lyginimo darbai bus atliekami, koks buvo susitartas tokių darbų rezultatas, t. y., jog tokiais darbais bus sumažintas esamas Sklypo nuolydis. Teismas sprendė, jog sudarydamos Sutartį šalys neturėjo abejonės dėl to, kad formuojant privažiavimus prie sklypų perteklinis gruntas susidarys, o konkreti Sklypo reljefo paaukštinimo apimtis tuo metu šalims galimai nebuvo reikšminga (priešingu atveju, tikėtina, dėl to būtų susitarta Sutartimi), tačiau Sutartyje buvo aiškiai ir besąlygiškai susitarta dėl Sklypo paaukštinimo ir, atitinkamai, dėl esamo Sklypo nuolydžio sumažinimo. Kadangi byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovai šio savo įsipareigojimo neįvykdė, t. y. jokia apimtimi nesumažino esamo Sklypo nuolydžio nei sutartu terminu (iki 2022 m. gegužės 31 d.), nei vėliau, teismas sprendė, jog atsakovai pažeidė Sutarties 8.4. punkte numatytą įsipareigojimą iki 2022 m. gegužės 31 d. savo sąskaita išlyginti Sklypo reljefą, todėl ieškovas turi teisę į sutartinę baudą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliantai (atsakovai) J. Š. ir K. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovų priešieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

14.1. Pirmosios instancijos teismas nors ir pripažino, kad apeliantai nelaikytini atsakingais už elektros skydinės neįrengimą iki 2022 m. gegužės 31 d., o vėliau iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., tačiau vis tiek nusprendė, kad nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. ieškovas turėjo teisė nutraukti Sutartį CK 6.62 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta. 2022 m. rugsėjo 1 d. ieškovas Sutarties nenutraukė, priešingai, po 2022 m. rugsėjo 1 d. elektros skydinės įrengimo procesas vyko toliau. Ieškovas dėl Sutarties nutraukimo į teismą kreipėsi tik 2022 m. gruodžio 22 d., kai 2022 m. gruodžio 6 d. buvo baigti prijungimo prie elektros tinklų darbai ir kai turėjo būti įrengtas elektros vidaus tinklas ir pateiktas rangovo aktas, patvirtinantis objekto vidaus tinklo kokybę.

14.2. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas Sutartį tuo pagrindu, kad Apeliantai iki 2022 m. gegužės 31 d. ir vėliau iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. neįrengė elektros skydinės, nukrypo ir nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas įtvirtina pirkėjo teisę nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Ar netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus. Sutarties nutraukimas pirkėjui suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose, nepakanka pažeistoms nekilnojamojo turto pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad Sutarties dalykas yra specifinis nuosavybės objektas – žemės sklypas, kuris ieškovui buvo perduotas Sutarties sudarymo momentu, kas reiškia, kad nuo 2022 m. vasario 4 d. Sklypas buvo visiškoje ieškovo žinioje, t. y. ieškovas turėjo teises valdyti, naudoti Sklypą ir juo disponuoti, o ieškovo nurodyti trūkumai (netgi nevertinant jų pagrįstumo) negali būti laikomi tokiais reikšmingais (esminiais), kad žemės sklypas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį.

14.3. Reikšminga, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad jis iki 2022 m. gegužės 31 d. (ar vėliau) atliko ar užsakė atlikti kokius nors veiksmus ir darbus, susijusius su žemės sklypu, pavyzdžiui, užsitikrino statybos finansavimą, užsakė projektą, inicijavo statybą leidžiančių dokumentų gavimą, rangos sutarčių sudarymą, statybinių medžiagų užsakymą ar pan. Sutarties 8.4. punkte nurodyti darbai – elektros skydinės įrengimas, Sklypo reljefo lyginimas, objektyviai negalėjo būti kliūtimi paminėtiems darbams atlikti.

14.4. Sutarties 8.4. punkte apeliantų įsipareigojimas išlyginti žemės sklypo reljefą vertintinas ne kaip apeliantų pareiga pasiekti tam tikrą rezultatą, kadangi įsipareigojimas pasiekti rezultatą Sutartyje nebuvo nurodytas, bet kaip pareiga dėti geriausias pastangas. Be to, Sutarties 8.4. punkte nustatyta apeliantų pareiga išlyginti žemės sklypo reljefą buvo sąlyginė nuostata, priklausoma nuo Sutarties sudarymo metu nežinomų aplinkybių, todėl nebuvo pagrindo pripažinti, kad apeliantai neatliko tam tikrų darbų ar nepasiekė tam tikrų rezultatų, kadangi nei atliktini darbai, nei pasiektini rezultatai Sutartyje nebuvo nurodyti. Vienintelis dalykas, kuris nurodytas Sutarties 8.4. punkte – tai, kad žemės sklypo reljefo paviršius turėtų būti paaukštintas tokia apimtimi ir kiekiu, kuris susidarys dėl perteklinio grunto formuojant privažiavimus prie sklypų. Atitinkamai tai reiškia, kad jeigu perteklinis gruntas formuojant privažiavimus prie sklypų nesusidaro, apeliantai neturėjo pareigos išlyginti žemės sklypo reljefą. Ieškovas bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos nevykdė, nenurodė jokių siektinų žemės sklypo reljefo parametrų ir pan. Priešingai, nepaisant to, kad prieš atliekant privažiavimo prie žemės sklypo įrengimo darbus, kai potencialiai galėjo susidaryti perteklinis gruntas žemės sklypo reljefo formavimui, apeliantai kvietė atvykti ieškovą jam patogiu laiku 2022 m. gegužės 5 d. ar kitą dieną, tačiau ieškovas atsakė, kad neturi laiko ir nei 2022 m. gegužės 5 d., nei 2022 m. gegužės 6 d. neatvyko.

14.5. Nors Sprendimo 31 punkte pasisakoma, kad atsakovų atsikirtimus, jog perteklinio grunto po privažiavimo prie Žemės sklypo formavimo nebuvo, paneigia antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame matosi „supilta grunto krūva“, tokie teiginiai neturi pakankamai pagrindo. Pagal Sutarties 8.4 punktą Žemės sklypo reljefas turėjo būti paaukštintas ne bet kokia „grunto krūva“, bet pertekliniu gruntu, susidariusiu formuojant privažiavimą prie Žemės sklypo. Fotografijose matoma nedidelė žemių krūva nėra perteklinis gruntas Sutarties 8.4. punkto prasme, kadangi šis gruntas skirtas privažiavimo (kelio) pakraščiams apdoroti ir išlyginti.

14.6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Kaip jau pasisakyta aukščiau, parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y., kad daiktai neatitinka sutartyje nurodytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų turi įrodyti pirkėjas. Tai atitinka ir bendrąjį įrodinėjimo principą ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat (lot. įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia). Tai reiškia, kad ne apeliantai turėjo įrodinėti, kad perteklinis gruntas nesusidarė, bet priešingai, tai ieškovas turėjo įrodyti, kad perteklinis gruntas susidarė, tačiau apeliantai dėl savo kaltės šiuo gruntu neišlygino žemės sklypo reljefo.

14.7. Neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad apeliantai, teismo nuomone, įvykdė tik vieną pažeidimą – neišlygino Sklypo reljefo, iš viso priteisė netesybas, kadangi Sutarties 10.7. punkte toks pažeidimas, jeigu ir būtų padarytas (su kuo apeliantai nesutinka), nenurodytas kaip pagrindas sutartinėms netesyboms. Sutarties 10.7. punkto pirmasis sakinys išdėstytas taip: „10.7. Prieš pasirašant Sutartį Šalys susitarė, kad Pardavėjo įsipareigojimo atlikti visus darbus ir įrengti privažiavimą prie nurodyto Sutartyje žemės sklypo ir elektros skydinę vėlavimas 5 (penkias) darbo dienas yra esminis sutarties pažeidimas“. Taigi nors Sutarties 10.7 punkto pirmojo sakinio pradžioje naudojami žodžiai „visus darbus“, tai nereiškia, kad tai visokie ir bet kokie darbai, kadangi toliau naudojant jungtukus „ir“ paaiškinama, kas tai yra „visi darbai“: (i) įrengti privažiavimą prie nurodyto Sutartyje žemės sklypo ir (ii) elektros skydinę. Tai reiškia, kad toks darbas, kaip žemės sklypo reljefo išlyginimas, Sutarties 10.7. punkte kaip vienas iš „visų darbų“ iš viso neminimas.

14.8. Taigi Sutarties 10.7. punkte nurodytos 4 000 Eur baudos mokėjimas siejamas su šalių susitarimu notaro biure nutraukti sutartį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Sutartis šalių susitarimu notaro biure nebuvo nutraukta. Todėl ir dėl šios priežasties neaišku, kokiu sutartiniu pagrindu ieškovas reikalavo, o pirmosios instancijos teismas priteisė iš apeliantų 4 000 Eur baudą.

14.9. Pirmosios instancijos teismas 4 000 Eur kvalifikavo kaip minimalius ir neįrodinėtinus ieškovo nuostolius, tačiau sprendime neatskleidžiama, kokius hipotetinius nuostolius ieškovas galėjo patirti dėl žemės sklypo reljefo neišlyginimo, jei taikius restituciją žemės sklypas buvo grąžintas apeliantams.

Šalies argumentai

14.10. Apeliantai prašė taikyti ieškinio senatį dalyje dėl 4 000 Eur netesybų priteisimo ir ieškinį šioje dalyje taip pat atmesti ir šiuo pagrindu, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos apeliantų argumentus visiškai ignoravo ir dėl ieškinio senaties taikymo ar netaikymo niekaip nepasisakė. Manytina, kad yra galimybė priimti galutinį teismo procesinį sprendimą dėl ieškinio senaties taikymo ar netaikymo apeliacinės instancijos teisme, kadangi apeliantai dėl ieškinio senaties taikymo pasisakė atsiliepime į ieškinį ir triplike, o ieškovas dėl ieškinio senaties (ne)taikymo pasisakė dublike. Be to, dėl ieškinio senaties šalys ir / ar šalių atstovai pasisakė ir teismo posėdyje. Taigi ieškinio senaties taikymas nebūtų nauja, siurprizinė aplinkybė, kuri būtų iškelta tik apeliacinės instancijos teisme.

14.11. Šešių mėnesių ieškinio senaties terminas prasidėjo 2022 m. birželio 1 d. ir baigėsi 2022 m. lapkričio 30 d. įskaitytinai. Netgi taikant teismo sprendimo 32 punkte minimą 5 darbo dienų papildomą terminą, šešių mėnesių ieškinio senaties terminas turėjo prasidėti 2022 m. birželio 8 d. ir baigėsi 2022 m. gruodžio 8 d. įskaitytinai.

14.12. Suėjus Sutarties 4.1. punkte nustatytam terminui – 2022 m. birželio 5 d., ieškovo pareiga sumokėti 4 000 Eur pirkimo kainos likutį nėra siejama su tuo, ar apeliantai įvykdė Sutarties 8.4. punkte nurodytus įsipareigojimus, t. y. ieškovas privalėjo sumokėti 4 000 Eur nepriklausomai nuo to, ar apeliantai įvykdė Sutarties 8.4. punkte nurodytus įsipareigojimus. Jeigu apeliantai, ieškovo nuomone, neįvykdė Sutarties 8.4. punkte nurodytų įsipareigojimų, tai nesuteikė ieškovui teisėto pagrindo nemokėti 4 000 Eur pirkimo kainos likučio, o ieškovas galėjo pasirinkti kitus savo galimai pažeistų teisų gynimo būdus.

14.13. Apeliantai Sutarties 8.4. punkte įsipareigojo savo sąskaita Sklype įrengti materialų objektą – elektros skydinę, t. y. spintą ar būdelę, tačiau jokių kitų įsipareigojimų, pavyzdžiui, atvesti elektros įvadą, prijungti prie elektros skirstomųjų tinklų, apmokėti galios dedamąją ir kt., apeliantai Sutartimi neprisiėmė. Tokia išvada darytina iš Sutarties turinio. Sutarties 2.2 punkte, kur apibūdinamas Sutarties dalykas, nėra jokių įrašų apie tai, kad Sklypas turėtų būti apeliantų elektrifikuotas ar kt. Tokių apeliantų įsipareigojimų nėra ir kituose Sutarties punktuose. Tuo tarpu elektros įvado atvedimas nuo elektros skirstomųjų tinklų iki elektros skydinės ir kt. susijęs su Sklypo kaina, o kaina yra viena iš esminių Sutarties sąlygų. Kaip jau pasisakyta aukščiau, už atstumo dedamąją, galios dedamąją ir projektavimą apeliantai iš viso sumokėjo 5 589,53 Eur. Tai yra reikšminga suma, lyginant su 14 000 Eur Sklypo kaina, ženkliai mažinanti realiai apeliantų gautiną sumą, todėl dėl tokių papildomų išlaidų turėjo būti susitarta Sutartyje ar papildomuose susitarimuose. Kadangi nei Sutartyje, nei kitur nebuvo susitarta dėl tokio ar panašaus dydžio apeliantų išlaidų įtraukimo į pirkimo kainą, tai reiškia, kad pagal Sutartį apeliantai neturėjo prievolės savo sąskaita atvesti elektros įvadą iki žemės sklypo ar elektros skydinės, prisijungti prie elektros skirstomųjų tinklų, apmokėti galios ir atstumo dedamąsias ir kt. Ieškovas, kaip žemės sklypo savininkas, elektros tinklus nuo ieškovui skirtos elektros skydinės iki AB „ESO“ skirstomųjų elektros tinklų, 14 kW galios dedamąją gavo be pagrindo, todėl privalo atlyginti apeliantų išlaidas.

Atsiliepimas

15. Ieškovas V. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir palikti galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Klausimas dėl elektros skydinės neįrengimo iškilo tik tuomet, kuomet ieškovas jau pradėjo kalbėti apie Sutarties nutraukimą. Ieškovo įsitikimu, apeliantai Sutartimi prisiimdami tokį įsipareigojimą, prieš jį prisiimdami turėjo įvertinti visas aplinkybes, o jų (aplinkybių) neįvertinę privalo prisiimti įsipareigojimo neįvykdymo riziką ir net nesvarbu, dėl kokių priežasčių įsipareigojimo neįvykdė. Šalys neatsitiktinai sutarė, jog šio įsipareigojimo įvykdymas ir įvykdymo terminas yra esminės sutarties sąlygos ieškovui (be šių sąlygų ieškovas nebūtų sudaręs Sutarties iš viso). Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog tik patys apeliantai yra atsakingi už prisiimto įsipareigojimo galiojimą ir vykdymą bei privalo prisiimti visas neigiamas įsipareigojimo neįvykdymo pasekmes.

Žemesnės instancijos teismas

15.2. Ieškovas, nors ir neskundė pirmos instancijos teismo sprendimo (nes teismas visiškai tenkino ieškovo ieškinį pilna apimtimi), mano, kad aplinkybę dėl privažiavimo prie Sklypo įrengimo pirmosios instancijos teismas vertino netinkamai. Sudariusios Sutartį, šalys atskirai nesuderino, koks turi būti privažiavimas (kelias) įrengtas, tačiau ieškovas bent elementariai tikėjosi, jog privažiavimu galės naudotis ir privažiuoti prie savo sklypo bet kokiomis oro sąlygomis (Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai - CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Deja dabartinis privažiavimas neatlieka savo pagrindinės (esminės) funkcijos – patekti į sklypą nepalankiomis oro sąlygomis (palijus) privažiuoti lengvuoju automobiliu yra neįmanoma. Ieškovo į bylą teikti įrodymai (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, fotonuotraukos), patvirtina, jog privažiavimu negalima naudotis pagal jo paskirtį – privažiavimas yra nepravažiuojamas lengvuoju automobiliu. Ieškovo įsitikinimu, ir skirtingai nei sprendė pirmos instancijos teismas, apeliantai nėra tinkamai įvykdę ir šio Sutarties įsipareigojimo, t. y. neįrengė privažiavimo, kuris atliktų savo funkciją.

15.3. Apeliaciniu skundu apeliantai iš esmės neginčija, kad įsipareigojimo dėl žemės sklypo reljefo išlyginimo neįvykdė. Apeliantai apeliaciniu skundu pakartoja tuos pačius argumentus, kuriuos teikė procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui: įsipareigojimo nevykdymą mėgina aiškinti sutarties nuostatos neaiškumu ir pasitelkia sutarties aiškinimo taisykles. Ieškovo įsitikinimu, šis apeliantų įsipareigojimas yra konkretus ir aiškus, tačiau apeliantai net nebandė ieškovo žemės sklypo reljefo lyginti, t. y. neatliko jokių darbų, kurie bent būtų panašūs į reljefo lyginimą (skirtingai nei privažiavimo atveju - privažiavimą bent jau pradėjo įrenginėti, t. y. nukasė, nustumdė paviršinį žemės sluoksnį). Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad būtent atsakovai įsipareigojo atlikti Sklypo reljefo išlyginimo darbus panaudojant perteklinį gruntą, todėl atsakovams ir kilo pareiga įrodyti, kad toks gruntas nesusidarė. Be to, net ir darant prielaidą, kad visą gruntą, kuris susidarė formuojant privažiavimus prie sklypų, atsakovai panaudojo privažiavimų pakraščiams išlyginti (kaip minėta, tokia aplinkybė byloje neįrodyta), atsakovai turėjo pareigą per protingą laiko tarpą pranešti ieškovui apie tokias aplinkybes, dėl kurių atsakovams tapo neįmanoma laiku įvykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Apie tai, kad atsakovai būtų pranešę ieškovui aplinkybes, dėl kurių negali laiku įvykdyti įsipareigojimo ir išlyginti Sklypo reljefo paaukštinant Sklypą, duomenų byloje nėra.

15.4. Apeliantai nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu neprašė sumažinti baudos dydžio, todėl teismo sprendimas priteisti iš apeliantų 4 000 Eur yra visiškai teisėtas ir pagrįstas.

15.5. Apeliantai kelia klausimą dėl senaties termino taikymo netesyboms. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netaikė senaties termino. Šalių susitarimu, ir visiškai skirtingai nei teigia apeliantai, netesybų mokėjimas yra susietas ne su įsipareigojimų neįvykdymu ar netinkamu įvykdymu, tačiau su sutarties nutraukimu (Sutarties 10.7. punktas). Šalių ginčo atveju senaties terminas reikalauti netesybų prasidėtų tik nuo Sutarties nutraukimo momento, kitaip skaičiuoti termino pradžią nebūtų jokios logikos. Galiausiai vadovaujantis apeliantų logika, senaties terminas vis tiek nebūtų suėjęs, nes ieškovas pratęsė (suteikė papildomą) įsipareigojimų įvykdymo terminą iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Ieškinys teismui buvo pateiktas 2022 m. gruodžio 22 d., todėl pusės metų senaties terminas net ir tokiu atveju nėra suėjęs.

15.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir motyvuotai atmetė apeliantų priešieškinį. Tenkinti priešieškinio atsakovų (apeliantų) aprašomomis aplinkybėmis nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Skirtingai nei teigia apeliantai, likusios dalies kainos – 4 000 Eur sumokėjimas pirmiausiai buvo siejamas su Sutarties 8.4. punkte nurodytų visų pardavėjo įsipareigojimų įvykdymu. Mokėjimo terminas ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 5 d. taip pat yra sietinas su sutarties 8.4. punkto įsipareigojimų įvykdymu ir šio termino negalima aiškinti atsietai, kaip tą apeliaciniu skundu daro apeliantai. Tokį terminą reikia aiškinti kaip pagalbinį (lengvatinį) terminą: t. y. praleidus terminą sumokėti ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas, privaloma sumokėti ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 5 d. Yra visiškai nelogiška aiškinti, jog ieškovas privalėtų sumokėti apeliantams 4 000 Eur, net ir apeliantams neįvykdžius esminių sąlygų - sutarties 8.4. punkte numatytų įsipareigojimų. Tokiu atveju, nebetenka prasmės nei šalių susitarimas dėl papildomų įsipareigojimų įvykdymo (sutarties 8.4. punktas) ir susitarimas, kad sutarties 8.4. punkte numatyti įsipareigojimai yra esminė sutarties sąlyga (sutarties 10.7. punktas).

15.7. Ieškovas nesupranta, kaip dėl elektros skydinės įrengimo yra praturtėjęs ir dar praturtėjęs apeliantų sąskaita. Elektros skydinę įrengti Sutartimi buvo įsipareigoję patys apeliantai ir įsipareigoję įrengti savo sąskaita. Dar daugiau, tokios elektros skydinės įrengimas nebuvo išimtinai skirtas tik ieškovui (elektros skydinė turėjo būti įrengta apeliantų nuosavybės teise valdomame žemės sklype) - ieškovas pirkimo pardavimo sutartimi tik įgijo teisę nuo įrengtos elektros skydinės nusitiesti elektros komunikacijas iki savo sklypo. Elektros skydinės įrengimas buvo numatytas šalių sudarytoje pirkimo - pardavimo sutartyje, todėl prievolėms, kylančioms iš sandorio, apskritai nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas – šiuo atveju, apeliantai galėtų prašyti nebent nuostolių (jei tokių būtų), atsiradusių dėl Sutarties vykdymo, atlyginimo. Galiausiai, net jei teismas ir laikytų, jog egzistuoja nepagrįsto praturtėjimo teisinių santykių būtinosios sąlygos, CK 6.242 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika. Ieškovo įsitikinimu, ieškovas negali būti laikomas nesąžiningai praturtėjęs atsakovų sąskaita, nes elektros skydinės įrengimo darbai buvo atlikti pagal pirkimo – pardavimo sutarties nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 2 dalyje 1-6, 8 punktuose nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Teisėjų kolegija dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo pasisakys atskirai.

Dėl ginčo esmės

18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo V. Š. ieškinys dėl šalių sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo bei netesybų priteisimo buvo patenkintas visiškai, o atsakovų K. Š. ir J. Š. priešieškinis dėl nesumokėtos Sklypo kainos dalies, netesybų ir nepagrįstai gautos naudos išlaidų priteisimo atmestas visa apimtimi, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Byloje nustatyta, kad šalys 2022 m. vasario 4 d. sudarė Pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 478, (anksčiau ir toliau – Sutartis), kurios pagrindu sulygo dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (anksčiau ir toliau – Sklypas), pirkimo – pardavimo sąlygų, jų tarpe dėl Sklypo kainos – 14 000 Eur ir jos sumokėjimo tvarkos (10 000 Eur pirkėjas pavedimu sumokėjo prieš Sutarties pasirašymą, 4 000 Eur įsipareigojo sumokėti nuosavomis lėšomis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Sutarties 8.4. punkte nurodytų visų pardavėjų įsipareigojimų įvykdymo, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 5 d.) bei dėl to, kad Sutartis kartu yra ir parduodamo - perkamo Sklypo nuosavybės teisės priėmimo – perdavimo aktas. Be to, Sutarties 8.4. punkte šalys nurodė, jog prieš pasirašant Sutartį susitarė ir pardavėjai (atsakovai) įsipareigojo iki 2022 m. gegužės 31 d. savo lėšomis atlikti šiuos darbus:

- įrengti šalių suderintą privažiavimą (kelią), nurodytą priede Nr. 2, prie nurodyto Sutartyje žemės sklypo, suteikiant pirkėjui (ieškovui) teisę neatlygintinai ir neterminuotam laikui servituto teise kaip viešpataujančio daikto savininkui naudotis suderintu privažiavimu (keliu) – tarnaujančiu daiktu, kaip numatyta žemės sklypo plane – priede Nr. 2. Šalys susitarė ir pardavėjas įsipareigojo sudaryti su pirkėju servituto nustatymo sutartį pagal suderintą schemą iki 2022 m. kovo 1 d.;

- išlyginti Sutartyje nurodyto žemės sklypo reljefą, tai yra esamą žemės sklypo nuolydį sumažinant suformuojant žemės sklypo reljefą – paaukštinant reljefo paviršių tokia apimtimi ir kiekiu, kuris susidarys dėl perteklinio grunto formuojant privažiavimus prie sklypų;

- įrengti elektros skydinę pardavėjams (atsakovams) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalu Nr. (duomenys neskelbtini), nuo kuriame įrengtos elektros skydinės pirkėjas (ieškovas) turės teisę pravesti elektros komunikacijas į Sutartyje nurodytą Sklypą.

20. 2022 m. birželio 7 d. pretenzija atsakovai nustatė ieškovui papildomą 10 dienų terminą įvykti visus prisiimtus įsipareigojimus dėl galutinio Sklypo kainos apmokėjimo; tuo tarpu ieškovas 2022 m. birželio 10 d. atsakyme į atsakovų pretenziją nurodė, jog buvo priverstas sustabdyti savo prievolės dėl galutinio atsiskaitymo pagal Sutartį vykdymą, nes pardavėjai neįvykdė savo Sutarties 8.4. punkte numatytų įsipareigojimų ir suteikė papildomą terminą – iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. minėtiems įsipareigojimams įvykdyti.

21. 2022 m. gruodžio 23 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo bei sutartinės baudos iš atsakovų priteisimo, nurodydamas, jog visi Sutarties 8.4. punkte numatyti atsakovų įsipareigojimai liko neįvykdyti, kas šalių susitarimo pagrindu sudaro esminį Sutarties pažeidimą ir suteikia ieškovui teisę reikalauti sutarties nutraukimo ir netesybų priteisimo. Tuo tarpu atsakovai pareiškė ieškovui priešieškinį, teigdami, jog ieškovas pažeidė sutartines nuostatas dėl Sklypo kainos dalies sumokėjimo ne vėliau kaip 2022 m. birželio 5 d., todėl reikalavo priteisti nesumokėtą 4 000 Eur Sklypo kainos dalį ir sutartinius delspinigius, taip pat nurodė, jog Sutartimi nebuvo sulygta dėl elektros tinklų atvedimo iki Sklypo, atitinkamai ieškovas nepagrįstai praturtėjo atsakovų sąskaita ir privalo atlyginti dėl to patirtas išlaidas.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, skundžiamame sprendime, be kito ko, padarė išvadas, kad atsakovai įvykdė įsipareigojimą dėl kelio iki Sklypo įrengimo, taip pat tai, jog atsakovai nelaikytini atsakingais už elektros skydinės neįrengimą iki 2022 m. gegužės 31 d., o vėliau iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovas apeliacinio skundo byloje nepateikė, tačiau atsiliepime į apeliacinį skundą, be kito ko, nurodė, jog mano, kad aplinkybę dėl privažiavimo prie Sklypo įrengimo pirmos instancijos teismas vertino netinkamai, nes į bylą teikti įrodymai (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, fotonuotraukos), patvirtina ieškovo teiginius, jog privažiavimu negalima naudotis pagal jo paskirtį – privažiavimas yra nepravažiuojamas lengvuoju automobiliu, kas ieškovo įsitikinimu, ir skirtingai nei sprendė pirmos instancijos teismas, reiškia, jog apeliantai nėra tinkamai įvykdę šio sutarties įsipareigojimo, t. y. neįrengė privažiavimo, kuris atliktų savo funkciją.

23. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši nuostata reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka apimtį ir ribas nustato apeliacinį procesą inicijavęs asmuo (apeliantas) ir apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų argumentų bei neturi aiškintis aplinkybių ir faktų, kurių neprašo nustatyti apeliantas. Taigi teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, suvaržytas apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei tikrina tik apskųstos sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą; neapskųstos sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo nenagrinėja ir dėl jos nesprendžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014). Atitinkamai, nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija nevertins ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų dėl privažiavimo iki Sklypo įrengimo kokybės ir vadovausis pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu padarytomis ir apeliacine tvarka neapskųstomis išvadomis.

24. Apeliantai (atsakovai), nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog, nors teismas pagrįstai sprendė, jog jie nėra laikytini atsakingais už elektros skydinės neįrengimą, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas 2022 m. rugsėjo 1 d. įgijo teisę nutraukti sutartį CK 6.62 straipsnio 1 dalies pagrindu; taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog apeliantai pažeidė Sutarties 8.4. punktą, nes neišlygino žemės sklypo reljefo; teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė sutartines netesybas ir nepasisakė dėl ieškinio senaties reikalavimui dėl netesybų priteisimo taikymo. Tuo pačiu apeliantai prašo tenkinti jų priešieškinį visa apimtimi.

25. Ieškovas nesutinka su apeliantų argumentais ir laikosi pozicijos, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, be kito ko pažymėdamas, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties termino ieškinio reikalavimui dėl sutartinės baudos priteisimo.

26. Taigi, byloje sprendžiama, ar apeliantams ne dėl savo kaltės iki 2022 m. rugsėjo 1 d. neįrengus elektros skydinės pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl Sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, taip pat tai, ar teismas pagrįstai taikė atsakovams civilinę atsakomybę dėl Sklypo reljefo neišlyginimo ir priteisė 4 000 Eur sutartinę baudą. Paminėtų reikalavimų patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su apeliantų priešieškinio reikalavimų atmetimu – patenkinus reikalavimą dėl restitucijos taikymo, pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantų priešieškinio reikalavimus dėl Sklypo kainos dalies ir Sklypo pagerinimo išlaidų priteisimo, nes Sklypas buvo grąžintas apeliantams, taip pat dėl kitų sprendime nurodytų argumentų. Teisėjų kolegija pasisakys dėl apeliantų skundžiamos sprendimo dalies ir ieškovo atsikirtimų šioje apimtyje.

Dėl byloje priimto teismo sprendimo

27. Vertinant apeliaciniame skunde iškeltų argumentų pagrįstumą faktinių ginčo aplinkybių kontekste, pirmiausiai pažymėtina, jog tam, kad būtų galima įvertinti, ar ieškovas negavo iš Sutarties to, ko tikėjosi, ir dėl to teisėtai ir pagrįstai siekia sutartinių santykių nutraukimo, būtina tinkamai kvalifikuoti ginčo santykius ir išsiaiškinti ginčo sutarties turinį. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad teisinis ginčo šalių sutartinių santykių kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente yra nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-686/2015).

28. Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Ši jų laisvė gali būti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti viešuosius, t. y. visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Civilinių santykių subjektų elgesio dispozityviškumas, be kita ko, pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

29. Nagrinėjamoje byloje nors šalių sutartis įvardinta pirkimo – pardavimo sutartimi ir jos dalyku yra konkretaus žemės sklypo nuosavybės teisių perleidimas, tačiau iš Sutarties teksto matyti, jog Sutartimi šalis sulygo ir dėl kitų, pirkimo – pardavimo santykiams nebūdingų, įsipareigojimų. Kaip anksčiau nustatyta, Sutarties 8.4. punkte šalys sulygo dėl konkrečių darbų - Sklypo reljefo išlyginimo, elektros skydinės ir kelio įrengimo – atlikimo, numatė darbų atlikimo terminą - 2022 m. gegužės 31 d. ir aptarė darbų atlygintinumo klausimą (darbai atliekami atsakovų lėšomis). Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Nors nagrinėjamu atveju šalys susitarė, jog Sutarties 8.4. punkte numatyti darbai bus atliekami pardavėjų – atsakovų lėšomis, tačiau iš Sutarties 4.1. punkto, nustatančio šalių atsiskaitymo tvarką, matyti, kad 4 000 Eur sutartinės kainos dalis turi būti sumokėta nė vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Sutarties 8.4. punkte nurodytų visų pardavėjo įsipareigojimų įvykdymo. Taigi šalių sulygti darbai, nors ir atliekami atsakovų lėšomis, sudaro žemės sklypo įsigijimo kainos dalį, atitinkamai nėra neatlygintini, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka visus rangos santykiams būtinus elementus.

Žemesnės instancijos teismas

30. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog vienas iš šalių sulygtų rangos darbų – elektros skydinės įrengimas, Sutartimi sulygtu terminu – iki 2022 m. gegužės 31 d. ir ieškovo papildomai suteiktu terminu – iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. negalėjo būti atliktas ne dėl šalių kaltės, sprendė, jog remiantis CK 6.62 straipsnio pagrindu ieškovas 2022 m. rugsėjo 1 d. įgijo teisę reikalauti sutartinių santykių nutraukimo ir restitucijos taikymo. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, jeigu viena šalis nebegali įvykdyti prievolės pagal dvišalę sutartį dėl tokios aplinkybės, už kurią neatsako nė viena iš šalių, o kitko nenumato įstatymai ar sutartis, tai nė viena iš šalių neturi teisės reikalauti, kad kita šalis įvykdytų sutartį; šiuo atveju abi šalys turi teisę reikalauti grąžinti visa, ką jos įvykdė be atitinkamo priešpriešinio įvykdymo. Šalių pasirašytoje Sutartyje šalys nenumatė kitokių sąlygų tokiam atvejui sureguliuoti, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl ieškovo teisės nutraukti Sutartį atsiradimo kitą dieną po papildomo termino sulygtiems rangos darbams atlikti pabaigos – 2023 m. rugsėjo 1 d. ir teisėjų kolegija neturi pagrindo jai nepritarti.

31. Apeliantų apeliaciniame skunde akcentuojamos faktinės aplinkybės apie tai, jog po 2022 m. rugsėjo 1 d. elektros skydinės įrengimo darbai tebesitęsė ir elektros skydinė buvo pastatyta 2022 m. gruodžio 6 d., o į teismą su ieškiniu ieškovas kreipėsi tik 2023 m. gruodžio 23 d., teisėjų kolegijos vertinimu, neturi jokios teisinės reikšmės pirmosios instancijos padarytų išvadų pagrįstumui, nes, kaip matyti iš Sutarties sąlygų, darbų atlikimo terminas ir jo laikymasis šalims turėjo esminę reikšmę. Antai Sutarties 10.7. punkte šalys nustatė, jog vėlavimas 5 darbo dienas atlikti sulygtus darbus, jų tarpe elektros skydinės įrengimą, yra esminis Sutarties pažeidimas, suteikiantis pirkėjui teisę reikalauti Sutarties nutraukimo. Kadangi elektros skydinė Sutartyje sulygtu ir ieškovo papildomai suteiktu terminu įrengta nebuvo ir dėl to nebuvo nei ieškovo, nei atsakovų kaltės (atsakovai ėmėsi nuo jų priklausančių aktyvių veiksmų elektros skydinei įrengti, tačiau įrengimo procesas užtruko dėl Operatoriaus veiksmų), pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių sutartį nutraukė pagal CK 6.62 straipsnio 1 dalį ir taikė dvišalę restituciją, grąžindamas šalims tai, ką iki šiol pagal Sutartį jos įvykdė. Aplinkybė, jog po 2022 m. rugsėjo 1 d. elektros skydinės įrengimo darbai vis dar tęsėsi, pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje teisėtumui neturi jokios teisinės reikšmės ir dėl dar kelių priežasčių: visų pirma dėl to, jog ieškovas niekaip neįtakojo ir negalėjo įtakoti elektros skydinės įrengimo atsakovų žemės sklype procesą, antra, ieškovas neišreiškė valios dar kartą pratęsti elektros skydinės įrengimo terminą, priešingai, iš byloje esančių 2022 m. rugsėjo 15 d. ir 2022 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto 43-ojo notaro biuro notarės S. N. liudijimų matyti, kad po 2022 m. rugsėjo 1 d. ieškovas kelis kartus ketino notariškai įforminti Sutarties nutraukimą, tačiau abiem atvejais atsakovai į notaro biurą neatvyko. Taigi vėliausiai 2022 m. rugsėjo 15 d. atsakovams tapo žinoma, jog ieškovas nori nutraukti Sutartį. Atsakovams neatvykus į notaro biurą, ieškovas dėl notarine tvarka sudaryto sandorio nutraukimo buvo priverstas kreiptis į teismą. Tai, kad ieškinys teismui buvo parengtas ir pateiktas jau po elektros skydinės įrengimo, niekaip neįtakoja ieškovo 2022 m. rugsėjo 1 d. įgytos teisės į Sutarties nutraukimą, o apeliantų argumentai apie tai, kad ieškovas 2022 m. rugsėjo 1 d. Sutarties nenutraukė yra teisiškai ydingi ir nesąžiningi, nes notarine tvarka sudarytas sandoris negalėjo būti nutrauktas paprasta rašytine tvarka, o į notarų biurą atsakovai neatvyko.

32. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog nagrinėjamu atveju Sutarties nutraukimas dėl elektros skydinės neįrengimo neatitiko kasacinio teismo praktikos bylose dėl pirkėjo teisių gynimo įsigijus daiktą su trūkumais, pagal kurią sutarties nutraukimas yra pirkėjui suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų nepakanka. Teisėjų kolegijos vertinimu, su tokiais apeliantų argumentais nėra pagrindo sutikti dėl kelių priežasčių: visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog visi Sutarties 8.4. punkte numatyti rangos darbai turėjo būti atlikti jau po Sutarties pasirašymo, todėl jų neatlikimas negali būti vertinamas kaip Sklypo trūkumas, buvęs Sutarties pasirašymo metu; antra, elektros skydinė turėjo būti įrengta ne perkamame, o atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. 8A, todėl jos neįrengimas negali būti vertinamas kaip Sutartimi įsigyto daikto trūkumas. Atitinkamai konstatuotina, jog šiuo atveju apeliantai nepagrįstai remiasi kasacinio teismo praktika bylose dėl netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo, ši praktika nėra aktuali nagrinėjamoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas neprivalėjo ja remtis.

33. Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Sutarties 8.4. punkte numatyto įsipareigojimo atlikti žemės sklypo reljefo išlyginimo darbus pažeidimo, nurodydami, jog šiuo atveju šis įsipareigojimas neturėtų būti vertinamas kaip apeliantų pareiga pasiekti tam tikrą rezultatą, bet kaip pareiga dėti geriausias pastangas; taip pat akcentuodami, jog toks įsipareigojimas buvo sąlyginis, priklausė nuo to, ar įrengiant įvažiavimą prie sklypo susidarys perteklinis gruntas, o jam nesusidarius - pareiga atlyginti išlyginimo darbus nekilo. Su tokia apeliantų pozicija teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantų akcentuojama pareiga dėti geriausias pastangas sulygtam tikslui pasiekti reiškia pareigą veikti kliento interesais ir yra vienas iš paslaugų santykių ypatumų, tačiau nėra būdinga rangos santykiams, kuomet yra susitariama dėl konkrečių darbų – konkretaus rezultato (materialaus objekto) sukūrimo. Taigi apeliantai nepagrįstai sutartimi prisiimtą prievolę dėl žemės sklypo reljefo išlyginimo vertina per paslaugų santykių prizmę. Sutiktina su apeliantų teiginiais, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime, jog Sutartyje šalys nesulygo dėl konkrečių žemės sklypo reljefo išlyginimo parametrų, tačiau jų nebuvimas neatleidžia nuo prievolės vykdymo apkritai. Pažymėtina, jog apeliantai pripažįsta, kad išlyginimo darbai turėjo būti atlikti iš perteklinio grunto, taip pat tai, jog nesiėmė išlyginimo darbų, nes, kaip teigia, perteklinis gruntas nesusidarė.

35. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju pareiga atlikti sulygtus išlyginimo darbus kilo atsakovams, dėl to, kad darbai nebuvo atlikti, byloje ginčo nėra, todėl pareiga įrodyti, jog egzistavo aplinkybės, atleidžiančios nuo šios prievolės įvykdymo, teko būtent apeliantams. Apeliantų apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai apie tai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą bei tai, kad daikto trūkumus privalėjo įrodyti ieškovas, atmestini kaip nepagrįsti.

36. Iš byloje esančio antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog po privažiavimo prie sklypo įrengimo darbų liko supilta grunto krūva, apie tai, kad iki ginčijamo sprendimo priėmimo šis gruntas būtų išlygintas ar panaudotas kitokiu būdu, byloje duomenų nėra ir šalys tokių aplinkybių neįrodinėjo. Apeliantai pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde nurodo, jog minėta supilta grunto krūva nėra perteklinis gruntas Sutarties 8 .4. punkto prasme, kadangi šis gruntas skirtas privažiavimo (kelio) pakraščiams apdoroti ir išlyginti. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokiai savo pozicijai pagrįsti apeliantai jokių įrodymų į bylą nepateikė. Papildomai pažymėtina, jog apeliantai tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, tiek apeliaciniame skunde, teigia, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas, jog privažiavimo prie Sklypo darbai buvo atlikti, todėl nėra aiški apeliantų pozicija dėl užfiksuotos grunto krūvos paskirties - privažiavimo (kelio) pakraščiams apdoroti ir išlyginti, t. y. nėra aišku, kodėl pabaigus kelio įrengimo darbus, vis dar liko grunto skirto kelio pakraščiam apdoroti ir išlyginti, ir kodėl nepanaudotas gruntas negalėjo būti panaudotas žemės sklypo reljefo išlyginimui.

37. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių apeliantų teiginius apie tai, jog buvo siekiama susitarti su ieškovu dėl žemės sklypo reljefo išlyginimo darbų atlikimo, tačiau ieškovas atsisakė bendradarbiauti, nes nei 2022 m. gegužės 5-6 dienomis, nei vėliau neatvyko ir nedavė jokių nurodymų dėl privažiavimo (kelio) įrengimo ir sklypo reljefo formavimo. Šiuo atveju iš ieškovo 2022 m. birželio 10 d. atsakymo į pretenziją matyti, kad ieškovas pripažino 2022 m. gegužės 5 d. po pietų gavęs iš apeliantų pranešimą telefonu apie tai, jog yra vykdomi kelio įrengimo darbai, tačiau tuo metu buvo kitame mieste ir atvykti negalėjo. Jokių kitų įrodymų apie tai, jog apeliantai iš anksto siekė susitarti ir kvietė ieškovą atvykti konkrečiu laiku į vietą arba raštu teiravosi dėl sutartinių prievolių įvykdymo, byloje nėra. Tuo tarpu pačių apeliantų teiginiai apie tai, jog ir 2022 m. gegužės 6 d. ieškovas tikėtina nebuvo nuvykęs į vietą, nes su buldozeriu dirbantis asmuo nenurodė, kad kas nors būtų teiravęsis apie atliekamus darbus, tik patvirtina, jos patys apeliantai nurodytą dieną vietoje nebuvo. Toks apeliantų elgesys negali būti vertinamas kaip sąžiningas siekis bendradarbiauti ir kooperuotis Sutarties įvykdymo tikslais, atitinkamai apeliavimas į tai, kad kita šalis tokią pareigą pažeidė, yra nesąžiningas ir teisėjų kolegijos vertinamas kritiškai.

38. Pagal Sutarties 10.7. punktą šalys sulygo, kad: „Pardavėjo įsipareigojimo atlikti visus darbus ir įrengti privažiavimą prie nurodyto Sutartyje žemės sklypo ir elektros skydinę vėlavimas 5 (penkias) darbo dienas yra esminis Sutarties pažeidimas. Todėl Pardavėjui vėluojant atlikti nurodytus darbus 5 (penkias) darbo dienas, Pirkėjas turi teisę reikalauti nutraukti Sutartį Šalių susitarimu. Pirkėjui pareikalavus Pardavėjas įsipareigoja per 5 (penkias) darbo dienas atvykti į Sutartį patvirtinusio notaro ar kito Pirkėjo nurodyto notaro biurą ir susitarimu nutraukti Sutartį. Toks susitarimas nutraukti Sutartį kartu bus ir nuosavybės teisės grąžinimo aktas. Pardavėjas per 5 (penkias) darbo dienas po susitarimo nutraukti Sutartį pasirašymo įsipareigoja grąžinti Pirkėjui jo sumokėtas pinigines lėšas pagal Sutartį bei papildomai sumokėti Pirkėjui 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) baudą.“. Vadovaudamasis šiomis sutartinėmis nuostatomis pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovai neįvykdė sutartinio įsipareigojimo išlyginti žemės sklypo reljefą, nusprendė, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti Sutarties nutraukimo ir 10.7. punkto pagrindu, taip pat reikalauti sutartinių netesybų. Apeliaciniame skunde apeliantai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo Sutarties 10.7. punkto taikymą, kaip pagrindą netesyboms už reljefo išlyginimo darbų neatlikimą priteisti, nes toks sutartinis įsipareigojimas nenurodytas minėtame punkte, o teismas, apeliantų nuomone, šį punktą nepagrįstai aiškino plečiamai. Su tokia apeliantų pozicija teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti.

39. Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Sutartinių santykių kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisykles nustatančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota ir gausi. Aiškinant sutarties turinį prioritetas turi būti teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; kartu įstatymas įpareigoja įvertinti ir visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką: jeigu sutarties šalių turėtų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius. Tai, kad įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 238/2014; kt.).

40. Remdamasi kasacinio teismo sutarčių aiškinimo taisykles nustatančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, vadovaudamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, jog Sutarties 10.7. punkto teksto konstrukcija pirkėjo teisę į netesybas sieja su sutarties nutraukimu dėl esminio sutarties pažeidimo. Sutiktina su apeliantų pastaba, į ką atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, kad Sutarties 10.7. punkte nėra expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) numatyta, kad atsakovų vėlavimas 5 darbo dienas išlyginti Sklypo reljefą yra esminis sutarties pažeidimas. Tačiau, šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog lingvistiškai aiškinant šio punkto nuostatą matyti, kad šalys atsakovų įsipareigojimus „atlikti visus darbus“, „įrengti privažiavimą ir elektros skydinę“ išdėstė su jungiamuoju žodeliu „ir“, todėl atsakovų įsipareigojimas „atlikti visus darbus“ nesietinas su toliau jungtuku „ir“ prijunta dalimi, o aiškinant išsireiškimą „atlikti visus darbus“ sistemiškai su Sutarties 8.4. punktu, darytina išvada, kad ieškovas ir atsakovai susitarė, jog esminiu sutarties pažeidimu bus vertinamas iš esmės bet kurio iš 8.4. punkte atsakovų prisiimtų įsipareigojimų vėlavimas 5 darbo dienas. Nors apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino jungtuko „ir“ paskirtį šiuo atveju, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, gramatinė ginčo Sutarties nuostatų išraiška negali būti atsietai aiškinama nuo viso Sutarties teksto, o vieno iš Sutarties 8.4. punkte sulygtų darbų išskyrimas, kaip mažiau reikšmingo ir nesudarančio esminio Sutarties pažeidimo, neatitiks sąžiningo sutarčių aiškinimo kriterijaus, nes paneigs ieškovo Sutartimi suformuotą lūkestį, jog visi darbai bus atlikti iki tam tikro termino, kuris turi esminę reikšmę ir dėl kurio pažeidimo gali būti prarastas suinteresuotumas sutartinių santykių išlaikymu.

41. Tuo pačiu pažymėtina, jog sutarties neįvykdymas per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis) yra pagrindas sutartį nutraukti vienašališkai. Pagal CK 6.209 straipsnio nuostatas, nustačiusi papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, nukentėjusi šalis gali šiam terminui sustabdyti savo prievolių vykdymą ir pareikalauti atlyginti nuostolius, tačiau ji negali taikyti kitų gynimosi būdų. Jeigu nukentėjusi šalis gauna kitos šalies pranešimą apie tai, jog pastaroji sutarties neįvykdys ir per papildomą terminą, arba pasibaigus šiam terminui sutartis neįvykdoma, tai nukentėjusi šalis gali taikyti kitus savo teisių gynimo būdus. Nagrinėjamoje byloje atsakovai iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. (t. y. per jiems nustatytą papildomą prievolių įvykdymo terminą) reljefo išlyginimo darbų neatliko. Šios aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovas įgytų teisę į Sutarties nutraukimą net tuo atveju, jei šalys nebūtų aptarusios, kad visų sulygtų darbų neatlikimas nustatytais terminais laikytinas esminiu Sutarties pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 3 dalis).

42. Apeliantai apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, jog nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo tik vieną Sutarties 8.4. punkto pažeidimą, kaip pagrindą taikyti atsakovams civilinę atsakomybę – žemės sklypo reljefo neišlyginimą, tačiau priteisė maksimalias 4 000 Eur netesybas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iškėlę prielaidą dėl netinkamo priteistų netesybų dydžio, apeliantai jos plačiau neargumentavo ir nenurodė, kokio gi dydžio netesybos šiuo atveju turėtų būti priteistos. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, jog iškelta prielaida yra a priori (iš anksto) neteisinga, nes nagrinėjamu atveju netesybų dydis nėra susijęs su neatliktų darbų kiekiu, o pagrindas netesyboms priteisti yra Sutarties pažeidimas, lėmęs suinteresuotumo sutartinių santykių išsaugojimu netekimas – Sutarties nutraukimas dėl bet kurio iš Sutarties 8.4. punkte numatytų darbų neatlikimo sulygtu terminu. Tai, ar sutartis bus nutraukta šalims nuvykus pas notarą (šalių sutarimu), ar, kaip šiuo atveju, nesant šalių susitarimo ir nukentėjusiai šaliai dėl to pasikreipus į teismą, teisėjų kolegijos vertinimu, jokios teisinės reikšmės ieškovo teisei į netesybų priteisimą neturi. Priešingas Sutarties 10.7. punkto nuostatų aiškinimas būtų nesąžiningas ir neteisingas, nes lemtų, jog sutartinių netesybų taikymas visiškai priklausytų nuo pačios prievolę pažeidusios šalies valios, t. y. nuo to, ar tokia šalis atvyktų į notaro biurą ir sutiktų sutartį nutraukti šalių sutarimu.

43. Remdamasi nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovo ieškinio reikalavimus dėl Sutarties nutraukimo, dvišalės restitucijos taikymo ir netesybų priteisimo. Pritaikius restituciją ir grąžinus atsakovams Sklypą, nėra pagrindo tenkinti atsakovų priešieškinio dėl nesumokėtos Sklypo kainos dalies ir Sklypo pagerinimo išlaidų priteisimo, todėl teisėjų kolegija dėl priešieškinio reikalavimų atmetimo plačiau nepasisako, tik pažymi, jog įvertinus sutartines sąlygas dėl elektros skydinės įrengimo pačių atsakovų lėšomis ir jų sklype, tokios elektrinės įrengimo išlaidų vertinimas per nepagrįsto praturtėjimo institutą yra a priori (iš anksto) nepagrįstas, nes yra aiškus tokių išlaidų atsiradimo pagrindas – šalių sudaryta Sutartis; todėl toks priešieškinio reikalavimas, nepriklausomai nuo ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nurodytu pagrindu negalėtų būti tenkinamas. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovui 2022 m. birželio 10 d. raštu sustabdžius savo prievolių galutinai atsiskaityti už Sklypą vykdymą ir nustačius atsakovams papildomą terminą priešpriešinėms prievolėms įvykdyti (Sutarties 8.4. punkte numatytiems darbams atlikti), o jam suėjus – teisėtai ir pagrįstai pasirinkus Sutarties nutraukimą kaip savo teisių gynimo būdą, ieškovas savo sutartinių įsipareigojimų nepažeidė, todėl apeliantų reikalavimas dėl netesybų iš ieškovo priteisimo taip pat yra nepagrįstas dėl civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo.

Dėl ieškinio reikalavimo (ne)išsprendimo

44. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, priteisęs sutartinę baudą ieškovui, nepagrįstai nepasisakė dėl byloje pateikto prašymo taikyti ieškinio senatį.

45. Vertindama šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal ieškinio senaties teisinį reglamentavimą, ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Be to, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

46. Pirmiau minėtas reguliavimas, ieškinio senaties instituto prigimtis, tikslai bei jos taikymo pasekmės lemia, jog, ginčo šaliai pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismui kyla pareiga įvertinti tokį pateiktą prašymą konkrečių aplinkybių kontekste. Apeliacinės instancijos teismas taip pat yra saistomas pareigos įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas išsprendė byloje pateiktą prašymą taikyti ieškinio senaties terminą. Tokia pareiga teismui yra taikoma ex officio, nesant pateikto pakartotinio priminimo ir (ar) pakartotinio prašymo taikyti ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-611/2020 42 punktas).

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo atsakovų prašymo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų priteisimo bei dėl jo visiškai nepasisakė (nenustatė ieškinio senaties termino pradžios ir pabaigos), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus.

48. CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. CPK 327 straipsnio 2 dalis įtvirtina taisyklę, kad jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą šiame CPK skirsnyje nustatyta tvarka.

49. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažintas negaliojančiu CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, nes byla gali būti išskirta CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, taip pat siekiant nepaneigti apeliantų teisės į apeliaciją dėl šioje dalyje aptariamo reikalavimo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas neišnagrinėtą atsakovų (apeliantų) reikalavimą dėl ieškinio senaties reikalavimui dėl netesybų priteisimo taikymo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-691-585/2020, 33 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

50. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimai buvo išspręsti iš esmės ir pripažinti pagrįstais, o atsakovų išspręsti reikalavimai atmesti, teisingai nustatė ir įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas. Atsakovų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tačiau apeliantų reikalavimo dėl ieškinio senaties taikymo neišsprendimas galėjo lemti neteisingą bylos išnagrinėjimą netesybų priteisimo dalyje. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl netesybų priteisimo naikintinas ir grąžintinas nagrinėti iš naujo ieškinio senaties taikymo aspektu, kitoje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, 327 straipsnio 2 dalis).

52. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes dėl vieno iš reikalavimų nebuvo pasisakyta skundžiamame sprendime, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus atitinkamą bylos dalį iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 327 straipsnio 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą dalyje dėl 4 000 Eur netesybų priteisimo ieškovui V. Š. solidariai iš atsakovų J. Š. ir K. Š. ir bylą šioje dalyje grąžinti nagrinėti iš naujo atsakovų pareikšto reikalavimo dėl senaties termino taikymo ribose, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Donata KravčenkienėKristina LysionokLinas Zinkevičius