- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-06
- Bylos Nr.
- eB2-309-657/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00504-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Suinteresuotas asmuo
- E. P., A. P.
nedalyvaujant likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ atstovui, suinteresuotam asmeniui E. P. ir jos atstovei advokato padėjėjai I. L., suinteresuotam asmeniui A. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
LUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorė UAB „Skolvalda“ kreipėsi į teismą, prašydama įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu bei priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2021 m. sausio 11 d. buvo E. P., o nuo 2021 m. sausio 11 d. iki bankroto bylos iškėlimo – A. P.. Todėl A. P. yra atsakingas už dokumentų, duomenų apie įmonę perdavimą nemokumo administratoriui. Terminas perduoti dokumentus ir turtą baigėsi 2022 m. vasario 21 d., tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas įpareigojimo neįvykdė, jokių objektyvių neperdavimo aplinkybių nenurodė. Administratorei buvo perduota tik dalis 2016 m. - 2020 m. laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, todėl, neturint duomenų apie įmonės finansinę situaciją, nėra galimybės pagal aktualius finansinius duomenis nustatyti įmonės veiklos, jos turto ir kt. Tai patvirtina JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrovės tyčinio bankroto požymį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai buvo teikti už 2019 metus. Bendrovės vadovai E. P. ir A. P. nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų. Atsižvelgus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020 m. nepateikė, galima teigti, kad įmonė nuo 2020 m. metų gegužės mėnesio buvo nemoki. Buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė E. P. nevykdė įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, tuo padarydama žalą kreditoriams. Savalaikis nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo didino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimus. Administratorei iki šiol nėra perduotos bendrovei priklausančios transporto priemonės. Remiantis buhalterės pateiktu ilgalaikio turto žiniaraščiu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso buhalterinė apskaita „Debetas“ likutinės 600,70 Eur vertės, matuoklis likutinės 770,87 Eur vertės, kurie administratorei taip pat nebuvo perduoti. Administratorei peržiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašus, nustatyta, kad laikotarpiu 2021 m. sausio 18 d. – vasario 1 d., pasinaudojus E. P. priklausančia banko kortele, buvo išgryninti 3 000 Eur. Atsižvelgus, kad bendrovė darbuotojų neturėjo, laikinai veiklos nevykdė, bendrovės valdymo organai neteisėtai pasisavino įmonei priklausančias lėšas, padarydami žalą kreditoriams. Sąmoningas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir turto neperdavimas, apgaulingas ir netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas, savalaikis nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo lėmė, jog kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą ir tai yra pagrindai, numatyti JANĮ 70 straipsnio 1-2 dalyse, bankrotą pripažinti tyčiniu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. P. prašo administratorės pareiškimo netenkinti.
Nurodė, kad bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta 2021 m. gruodžio 21 d., tuo metu įmonės vadovu buvo A. P., todėl atsakovė E. P. neturėjo pareigos teikti nemokumo administratorei įmonės dokumentus. Be to, susisiekus su buhalterinę apskaitą tvarkiusia įmone MB „Apskaitos raktas“, paaiškėjo, kad visi įmonės dokumentai administratorei buvo perduoti 2022 m. kovo 2 d. Po šių dokumentų pateikimo administratorė jokių papildomų dokumentų pateikti nereikalavo, tik iš šio pareiškimo atsakovė sužinojo, jog pareiškėja vertino, kad dokumentai perduoti ne pilna apimtimi. Aplinkybė, jog administratorei įmonės dokumentus perdavė ne pats įmonės vadovas, o buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė, negali būti pagrindu įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Nėra pateikta duomenų, jog bendrovės vadovai dokumentus, kurie būtų reikšmingi, nustatant bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį, būtų sunaikinę ar jų neišsaugoję. Pareiškime nėra nurodyta, kokių aplinkybių, susijusių su bendrovės veikla ar turtu, nebuvo galima nustatyti bei kokia netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala bendrovės kreditoriams. Dokumentų ir turto neperdavimo administratorei faktas, nesant byloje kitų įrodymų, kurie pagrįstų siekį nuslėpti bendrovės turto iššvaistymą (pasisavinimą), savaime nepatvirtina aplaidaus ar apgaulingo bendrovės buhalterinės apskaitos vedimo, netinkamo jos tvarkymo bei to, kad bendrovės vadovas sąmoningai nesirūpino jos veikla ar sąmoningai blogai ją valdė. Tuo laikotarpiu, kai įmonei vadovavo E. P., visi finansinės atskaitomybės dokumentai už 2019 m. VĮ Registrų centrui buvo pateikti nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėja teigdama, jog bendrovė buvo nemoki nuo 2020 m. gegužės mėnesio, nepateikė jokių konkrečių argumentų bei įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius. Priešingai, negu teigia pareiškėja, teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartyje nėra konstatavęs nepriemokos susidarymo laikotarpio. Tačiau, net laikant, jog mokestinė nepriemoka susidarė laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d, matyti, kad ji atsirado prieš pat bankroto bylos iškėlimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakingų asmenų tyčiniai veiksmai apskritai pareiškėjos nėra detaliau aptariami. Pareiškėjas nenurodė faktinių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kad atsakingi asmenys, įskaitant E. P., suvokė, kad bendrovė yra nemoki, sąmoningai laiku neinicijavo bendrovei bankroto bylos iškėlimo ar, bendrovei jau esant nemokiai, sąmoningai siekė sumažinti bendrovės turimą turtą. Pareiškėjos nurodoma 3 000 Eur suma buvo naudojama įmonėms būtiniausiems poreikiams, šios išlaidos nebuvo atsakovės pasisavintos, jos yra fiksuotos įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose, kuriuos MB „Apskaitos raktas“ perdavė administratorei.
Suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepimo į nemokumo administratorės pareiškimą teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinant JANĮ nuostatas, yra pabrėžta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020; 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-665-567/2023).
Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-219/2019).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Skolvalda“. Ši nutartis įsiteisėjo 2022 m. vasario 1 d. 2022 m. kovo 9 d. nutartimi patvirtinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma – 122 041,76 Eur. Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta likviduojama dėl bankroto. Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2021 m. sausio 11 d. buvo E. P., o nuo 2021 m. sausio 11 d. iki 2022 m. vasario 2 d., t. y. iki nutarties UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo,– A. P..
Nagrinėjamu atveju tyčinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pareiškėja grindžia požymiais dėl įmonės dokumentų ir turto neperdavimo administratorei, kas, jos nuomone, atitinka JANĮ 70 straipsnio 1 dalį; apgaulingu ir (ar) netinkamu įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu (JANĮ 70 str. 2 d. 4 p.); savalaikiu nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei 3 000 Eur bendrovei priklausančių piniginių lėšų pasisavinimu.
Dėl nemokumo momento
Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, nes JANĮ normos tyčinio bankroto instituto taikymą sieja su įmonės nemokumo būkle. Tik nustačius juridinio asmens nemokumo faktą tam tikru momentu, galima analizuoti buvusių įmonės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą bei, tuo remiantis, daryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.
Žemesnės instancijos teismas
LUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020 metus, todėl galima teigti, kad įmonė nuo 2020 m. metų gegužės mėnesio buvo nemoki.
Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 str. 7 d.).
Sprendžiant dėl konkretaus juridinio asmens (ne)mokumo, taikomi balanso ir likvidumo testai. Pagal balanso testą vertinamas juridinio asmens turimo turto ir įsipareigojimų kreditoriams santykis. Teismų praktikoje pažymima, kad, siekiant išsiaiškinti realią juridinio asmens turtinę padėtį, vertinami finansinės atskaitomybės dokumentai, taip pat kiti byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, juridinio asmens turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė. Nors juridinio asmens (ne)mokumą pirmiausiai apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau tai nėra vieninteliai dokumentai juridinio asmens mokumo būklei nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1048-933/2022; 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-467/2023, kt.). Pagal likvidumo testą vertinamos juridinio asmens galimybės vykdyti pinigines prievoles kreditoriams. Skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai yra suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-301-910/2023).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartyje teismas nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ Registrų centrui vėliausiai pateikto 2019 m. balanso duomenimis įmonės turto vertė 2019 metų gruodžio 31 d. siekė 155 976 Eur sumą, kurią sudarė: ilgalaikis materialusis turtas – 25 650 Eur ir trumpalaikis turtas – 127 063 Eur, iš kurio: atsargos – 368 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 126 695 Eur, bei ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 3 263 Eur. Tuo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 65 866 Eur sumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 metų laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis 2019 metų laikotarpiu įmonė dirbo pelningai, gavo 88 513 Eur pelną. Taigi, finansinės atskaitomybės dokumentai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo 2019 metų gruodžio 31 d. nepatvirtina. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2020 metų laikotarpį VĮ Registrų centrui nėra pateikti, todėl įvertinti jos tuometinę finansinę būklę pagal finansinės atskaitomybės dokumentus nėra galimybės.
Byloje esančiais duomenimis 2020 metais įmonės turtą sudarė buhalterinės apskaitos programa Debetas 940 Eur vertės, 2 transporto priemonės – FIAT FIORINO (1 280,99 Eur; registruota 2020 m. liepos 2 d.) ir FORD FOCUS (3 000 Eur) bei matuoklis 1 000 Eur vertės. Iš Kasos knygos 2022 m. sausio 31 d. išrašo nustatyta, kad piniginių lėšų likutis 2021 m. sausio 1 d. – 12,92 Eur. Kitokių duomenų apie 2020 metais įmonės turėtą turtą byloje nėra pateikta. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje Nr. eB2-102-657/2024 esančių duomenų (CPK 179 str. 3 d.) taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 metais turėjo tris kreditorius – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių ir D. G.. Iš Antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad 314,17 Eur įsiskolinimas išieškotojo D. G. naudai iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. spalio 23 d. buvo visiškai išieškotas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2021 m. spalio 15 d. duomenimis sudarė 32 947,58 Eur sumą. Šis kreditorius pareiškime UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelti bankroto bylą nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo priimtas sprendimas Nr. VIA_SP10-1188 „Dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka“, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo laikotarpiu privalėjo mokėti visas einamąsias įmokas ir vykdyti sprendime nustatytas sąlygas. Paskutinį kartą valstybinio socialinio draudimo įmokos gautos 2021 m. gegužės 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdžius nustatytų sąlygų, 2021 m. rugsėjo 6 d. buvo priimtas sprendimas Nr. VIA_SP10-832 „Pripažinti netekusiu galios sprendimą atidėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokų įsiskolinimo sumokėjimą“. Taigi, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. turėjo mokestinį įsiskolinimą fondo biudžetui, tik jis iki 2021 m. rugsėjo 6 d. nelaikytinas pradelstu.
Apibendrinant nustatytas aplinkybes ir palyginus nustatyto turto (4 940 Eur) ir įsipareigojimų (25 467,82 Eur) santykį, darytina išvada, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. birželio mėnesio buvo nemoki (JANĮ 2 str. 7 d.).
Dėl vadovo pareigų vykdymo
Pareiškėjos teigimu, buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė E. P. nevykdė įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, taip padarydama žalą kreditoriams.
Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.). Taip pat įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (CK 2.87 str. 4 d.). Pastarieji veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).
Įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta, atsižvelgiant į tai, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017). Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).
Įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
Nagrinėjamu atveju iš administratorės pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ Apdraustųjų asmenų sąrašo matyti, kad 2020 metais iki gruodžio mėnesio buvo atleista didžioji dalis įmonės darbuotojų (daugiausiai – spalio mėn.). Turėdama skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kurios mokėjimas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo atidėtas, nuo 2020 m. gegužės mėn. nuosekliai ir žymiai didėjant įsiskolinimui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, nuo 2020 spalio mėn. atleidus daugumą darbuotojų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ toliau vykdė veiklą, tačiau jos vadovė E. P. nevykdė pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, tokiu būdu iš esmės blogindama įmonės padėtį.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).
Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su finansiniais sunkumais susidūrė 2020 m. gegužės mėn. ir 2020 m. birželio mėn. atitiko JANĮ 2 straipsnio 7 punkte nurodytą nemokios įmonės sąvoką, todėl buvusiai bendrovės vadovei E. P. kilo pareiga nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 str. 2 d. 2 p.). Bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi pagal kreditorių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimus, kurie teisme gauti 2021 m. spalio 27 d. ir 29 d. Tokie suinteresuoto asmens E. P. veiksmai (neveikimas) neabejotinai turėjo įtakos kreditorių reikalavimų padidėjimui. E. P. nenurodė svarbių aplinkybių, dėl kurių ji pažeidė įstatyme nustatytą pareigą inicijuoti nemokumo procesą, nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ji ėmėsi aktyvių priemonių, siekiant išsaugoti įmonę, atkurti jos mokumą, tenkinti kreditorių reikalavimus ir išvengti jų padidėjimo.
Kaip minėta, nuo 2021 m. sausio 11 d. iki 2022 m. vasario 2 d., t. y. iki nutarties UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo A. P..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje esantys duomenys rodo, kad 2021 m. įmonės finansinė situacija tebebuvo bloga ir sunkėjo (CPK 179 str. 3 d.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2021 m. spalio 15 d. sudarė 32 947,58 Eur sumą. Paskutinį kartą valstybinio socialinio draudimo įmokos gautos 2021 m. gegužės 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo laikotarpiu nemokant einamųjų įmokų atidėjimo nustatytais terminais, 2021 m. rugsėjo 6 d. buvo priimtas sprendimas Nr. VIA_SP10-832 „Pripažinti netekusiu galios sprendimą atidėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokų įsiskolinimo sumokėjimą“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. spalio 27 d. duomenimis – 84 727 Eur. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos 2021 m. balandžio 26 d. 63 326,56 Eur įsiskolinimo išieškojimą, o 2021 m. spalio 7 d. 4 000 Eur išieškojimą pagal hipoteką perdavė antstoliui vykdyti priverstine tvarka. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Apdraustųjų asmenų sąrašas patvirtina, kad paskutiniai apdraustieji buvo atleisti 2021 m. sausio 8 d., nuo 2021 m. sausio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų neturėjo. Administratorės 2023 m. birželio 26 d. pateiktoje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. vasario 16 d. išregistruota iš PVM mokėtojų, kadangi turimais duomenimis mokesčių mokėtojas nevykdo ekonominės veiklos. Nustatytos aplinkybės rodo, kad 2021 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovams E. P. ir A. P. savalaikiai nesikreipus dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo didėjo ne tik įsiskolinimų sumos, tačiau ir buvo skaičiuojami delspinigiai, antstolis vykdė išieškojimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo skaičiuojamos vykdymo išlaidos, kas neabejotinai blogino įmonės finansinę padėtį (JANĮ 19 str. 5 d., 28 str. 1 d.). Taigi, šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp sąmoningai blogo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Savalaikis nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo kaip tyčinio bankroto požymis (JANĮ 70 str. 1 d.) yra įrodytas.
Administratorė pareiškimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pripažinti tyčiniu grindžia ir J ANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nurodydama, kad buvęs įmonės vadovas A. P. nėra įvykdęs pareigos administratorei perduoti įmonės dokumentus ir turtą. Administratorei buvo perduota tik dalis 2016 – 2020 m. laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, nėra perduotos transporto priemonės ir kitas Ilgalaikio turto sąraše nurodytas turtas. Be to, bendrovės vadovai E. P. ir A. P. nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansines ataskaitas. Paskutiniai UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui pateikti už 2019 metus.
Aplaidžiai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) aplaidus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai įmonės apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugomi buhalterinės apskaitos dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).
Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelti bankroto bylą nustatė 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai ir turtas administratorei turėjo būti perduotas iki 2022 m. vasario 11 d. Administratorė 2022 m. vasario 1 d. buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. P. išsiuntė įsakymą, ragindama perduoti įmonės turtą ir dokumentus.
Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas 2022 m. kovo 2 d. Buhalterinių dokumentų perdavimo – priėmimo aktas patvirtina, kad administratorei buvo perduoti: banko dokumentai (2019 m., nuo 2020 m.); avanso apyskaitos dokumentai (kiti darbuotojai) (2020 m.); avanso apyskaitos dokumentai (E. P.) (nuo 2020 m.); avanso apyskaitos dokumentai (S. M.) (2019 - 2020 m.); pirkimų ir pardavimų dokumentai (nuo 2019 m.); apskaitos dokumentai (2016 - 2017 m., 2019 - 2020 m.); darbo užmokesčio dokumentai (nuo 2020 m.); avanso apyskaitos dokumentai (2019 m.); kasos dokumentai (nuo 2019 m.); VMI ir Sodros dokumentai (nuo 2019 m.); pirkimai, pardavimai, bankas, atlyginimai, VMI (2017-2018 m.), Sodra, steigimo dokumentai (2018 m.); nurašymo aktai, atsiskaitymų žiniaraščiai, sintetinės apskaitos žiniaraščiai, inventorizacija (2018 m.) (2017 - 2018 m.). Taigi, dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų administratorei yra perduota, tarp jų – Ilgalaikio turto žiniaraštis, kurį į bylą pateikė pati administratorė. Buhalterinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą vykdžiusios įmonės darbuotoja 2023 m. birželio 18 d. elektroniniame laiške nurodė, kad 2021 m. dokumentai nebuvo perduoti, nes jų neturėjo, buvo gautos tik 2 sąskaitos. Administratorė nėra nurodžiusi, kokių reikšmingų įmonės dokumentų iš A. P. ji nėra gavusi ir kokias svarbias aplinkybes iš jų būtų galima nustatyti. Byloje nėra nustatyta, jog nepateikti dokumentai sudaro kritinę masę, taip pat nėra objektyvių duomenų, kad likusieji bendrovės finansinės apskaitos dokumentai buvo paslėpti, sunaikinti, sugadinti. Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos duomenų, bendrovės nemokumo klausimas buvo sprendžiamas pagal Juridinių asmenų registrui pateiktus 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentus bei kitus viešai prieinamus, bendrovės kreditorių pateiktus duomenis ir esminės įmonės finansinės būklės aplinkybės buvo. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad vien nemokumo administratorės teiginys, jog jai nebuvo perduoti bendrovės dokumentai nėra pakankamas. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog administratorei nebuvo perduoti reikšmingi bendrovės dokumentai, dėl ko visiškai negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia JANĮ numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą; įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą ir kt. (JANĮ 25 str. 8 d., 57 str. 1 d.). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės objektyvų sumažėjimą, nurašymą ar sunaikinimą, būtent šį turtą natūra privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organas. Nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas, nesant objektyvių priežasčių, darytina išvada, jog turtas nebuvo perduotas dėl juridinio asmens valdymo organo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo).
Tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, tiek įmonės Ilgalaikio turto žiniaraščio 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotos dvi transporto priemonės – FIAT FIORINO ir FORD FOCUS. Be to, iš Ilgalaikio turto žiniaraštyje nurodyta įmonės turima buhalterinė apskaita „Debetas“ ir matuoklis. Administratorė nurodė, kad šis turtas jai nėra perduotas. Už įmonės dokumentų ir turto perdavimą administratorei atsakingas A. P. jokių paaiškinimų, įrodymų dėl turto neperdavimo priežasčių nei administratorei, nei teismui nepateikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą vykdžiusios įmonės MB „Apskaitos raktas“ darbuotoja 2023 m. birželio 18 d. elektroniniame laiške E. P. pateikė paaiškinimą, kad buhalterinė programa „Debetas“ buvo įsigyta 2020 m. sausio 30 d., ji priskiriama nematerialiam turtui, kuris nusidėvėjo per 3 metus, jo likutinė vertė yra lygi 0. Kitas minėtas turtas administratorei privalėjo būti perduotas. Byloje nustačius, kad A. P., neperdavęs administratorei transporto priemonių ir matuoklio ar informacijos, apie jų realizavimą, sunaikinimą, kas turėtų būti fiksuota įmonės finansiniuose dokumentuose, konstatuotina, kad A. P. pažeidė imperatyvias 57 straipsnio 1 dalies nuostatas, netinkamai vykdė CK 2.4 straipsnio 3 dalyje, 2.87 straipsnio 1 dalyje, FAĮ 21 straipsnyje numatytas vadovo pareigas. Neperdavus viso turto, bankrutuojančiai įmonei didėja įmonės kreditorinių įsipareigojimų kreditoriams apimtis.
CK 2.66 straipsnio 4 dalis nustato, kad įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 58 straipsnio 3 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonių atskaitomybės įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir atskiros socialinės atsakomybės ataskaitos parengimą ir paskelbimą atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal vadovui, valdymo ir priežiūros organams įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad tyčinio bankroto požymiu pripažįstama aplinkybė, kuomet juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Taigi nurodyta normos dispozicija patvirtina, kad tyčinio juridinio asmens bankroto pripažinimui JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu nereikia nustatyti, kad dėl pareigos pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus registro tvarkytojui nevykdymo nėra galimybės įvertinti juridinio asmens veiklos, turto ar įsipareigojimų dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-712-553/2023).
Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartyje iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą yra konstatuota, kad Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui už 2020 metų laikotarpį nėra pateikusi, atsakovės VĮ Registrų centrui vėliausiai pateiktas 2019 m. balansas (CPK 179 str. 3 d.). Taigi, nustatyta, kad buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. P. teisės aktų nustatyta tvarka už 2020 metus nėra pateikęs Juridinių asmenų registrui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų. Tokie buvusio įmonės vadovo veiksmai pripažintini sąmoningu siekiu neatskleisti įmonės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant bendrovės ir jos kreditorių interesus. Aplinkybė, kad įmonė 2021 metais veiklos nevykdė, jos vadovo nuo šios įstatymo nustatytos pareigos neatleidžia.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, kad buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. P. nevykdė įstatymų nustatytos pareigos perduoti administratorei įmonės turtą, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020 metus registro tvarkytojui, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad yra pagrindas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pripažinti tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
Dėl piniginių lėšų išgryninimo
Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.
Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.
Pareiškėja pareiškimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, grindė aplinkybėmis, kad nepagrįstai buvo išgryninta 3 000 Eur suma, nors bendrovė darbuotojų neturėjo, laikinai veiklos nevykdė.
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 11 d. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke išrašo nustatyta, kad laikotarpiu 2021 m. sausio 18 d. – vasario 1 d., naudojantis E. P. priklausančia banko kortele, buvo išgryninta bendroje sumoje 3 000 Eur.
Suinteresuotas asmuo E. P. pateikė 2021 m. sausio 31 d. Kasos knygos duomenis, 2021 m. sausio 18 d. kasos pajamų orderį ir kasos išlaidų orderius Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, iš kurių matyti, kad 2 700 Eur grynųjų pinigų suma 2021 m. sausio 18 d. įnešta į įmonės kasą, iš kurios 2 699,32 Eur buvo išmokėta buvusiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams P. Y., M. S., V. V., iš įmonės atleistiems 2021 m. sausio 5 d. (Apdraustųjų sąrašas). Liko nepagrįstas tik 2021 m. vasario 1 d. išgrynintos 300 Eur sumos panaudojimas, tačiau ji laikytina mažareikšme. Šie duomenys paneigia nemokumo administratorės nurodytas aplinkybes, kad minėti piniginių sumų išgryninimai buvo akivaizdžiai nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi ir kad tokiais veiksmais sąmoningai buvo siekiama esminiai bloginti bendrovės padėtį, taip išvengiant įsipareigojimų bendrovės kreditoriams vykdymo. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį pripažinti nustatytu nėra pagrindo.
Dėl kalto asmens nustatymo
Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį, teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį, kurio veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.
Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad bendrovės bankrotas buvo tyčinis ir tai lėmė būtent suinteresuotų asmenų – buvusių bendrovės vadovų E. P. ir A. P. veiksmai, šie asmenys laikytinas asmenimis, kurių veiksmai sukėlė tyčinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą.
Vadovaujantis JANĮ 71 straipsnio 4 dalimi, pripažinus bankrotą tyčiniu, įsiteisėjusios nutarties kopija pateiktina prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70-71 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas,
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankrotą tyčiniu.
Nustatyti, kad asmenys, kurių veiksmai sukėlė tyčinį uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą, yra E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti nemokumo administratorei, pavedant jai su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius, bei suinteresuotiems asmenims.
Įsiteisėjusios nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo išsiųsti Kauno apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.