- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-03
- Bylos Nr.
- e2-489-407/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01079-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Neringa Švedienė, Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko, Neringos Švedienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas patvirtinti jo finansinį reikalavimą, bankrutuojančios mažosios bendrijos ,,Autotau“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi mažajai bendrijai (toliau – MB) „Autotau“ (toliau – ir bendrovė, įmonė) buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Nemokumo grupė“.
Šalies argumentai
2. Nemokumo administratorė 2025 m. vasario 3 d. pateikė teismui prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo. Tą pačią dieną teisme taip pat gautas nemokumo administratorės prašymas (DOK-4222) netvirtinti jai pareikšto buvusio MB „Autotau“ vadovo M. Š. 98 074 Eur finansinio reikalavimo.
3. Nemokumo administratorė nurodė, kad buvęs MB „Autotau“ vadovas ir vienintelis narys M. Š. iki šiol nėra įvykdęs pareigos perduoti visus įmonės dokumentus, tame tarpe ir kreditorių sąrašo, todėl nemokumo administratorė neturi objektyvių galimybių pagal įmonės dokumentus ir buhalterinės apskaitos duomenis patikrinti jo finansinio reikalavimo pagrįstumą. Pažymėjo, kad pareiškėjas, kaip buvęs įmonės vadovas, atsako už dokumentų išsaugojimą, buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl turi visas galimybes pateikti papildomus jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Nemokumo administratorė, gavusi jo prašymą, dar 2025 m. sausio 8 d. el. pašto adresu išsiuntė pareiškėjui prašymą pateikti papildomus skolą patvirtinančius dokumentus, tačiau jokio atsakymo negavo.
4. Nemokumo administratorė taip pat nurodė, kad finansiniam reikalavimui pagrįsti pareiškėjas pateikė tik 2019–2021 m. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Paysera LT“ sąskaitų išrašus, kuriuose matyti atliktų pavedimų ir grynųjų pinigų įnešimo operacijos, tačiau daugiau jokių reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, t. y. paskolos sutarčių ar kitokių papildomų pirminių reikalavimą patvirtinančių dokumentų, nepateikė. Pateikti banko sąskaitų išrašai rodo tik įvykdytas ūkines operacijas – grynųjų pinigų įnešimus į įmonės sąskaitą ar pareiškėjo pavedimus įmonei, tačiau jie nėra pakankami įrodymai, leidžiantys daryti išvadą apie įmonės prievolę šias lėšas grąžinti pareiškėjui, nes savaime neįrodo konkrečių sandorių ar įmonės įsipareigojimų pareiškėjui. Be to, didžiosios dalies pavedimų mokėjimų paskirtyse nurodyta, kad tai yra „įmonės lėšų grąžinimas“, tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas grąžino lėšas, kurios priklausė įmonei. Grynųjų pinigų įnešimo operacijos nepatvirtina, kad įneštos lėšos priklausė būtent pareiškėjui, o ne pačiai įmonei, kadangi tai galėjo būti lėšos, paimtos iš kasos, gautos iš trečiųjų asmenų ir net pačių trečiųjų asmenų lėšos.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 3 d. nutartimi klausimą dėl pareiškėjo M. Š. įtraukimo į bankrutuojančios MB (toliau – BMB) „Autotau“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą išskyrė nagrinėti atskiroje civilinėje byloje.
6. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartimi patvirtintas BMB „Autotau“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi pareiškėjo M. Š. prašymą patvirtinti jo finansinį reikalavimą atmetė.
8. Teismas iš į bylą pateiktų įmonės banko sąskaitos išrašų nustatė, kad 2019 m. į įmonės sąskaitą buvo atliktos grynųjų pinigų įnešimo operacijos bendrai 25 955 Eur sumai; pareiškėjas į įmonės sąskaitą mokėjimo nurodymais / pavedimais pervedė 26 231 Eur; 2020 m. į įmonės sąskaitą buvo atliktos grynųjų pinigų įnešimo operacijos bendrai 22 660 Eur sumai; pareiškėjas į įmonės sąskaitą mokėjimo nurodymais / pavedimais pervedė 8 478 Eur; 2021 m. į įmonės sąskaitą buvo atliktos grynųjų pinigų įnešimo operacijos bendrai 15 100 Eur sumai.
9. Teismas, įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, nurodė, kad visuose sąskaitų išrašuose nėra duomenų, kas konkrečiai atliko grynųjų pinigų įnešimo operacijas, taip pat byloje nėra duomenų ir įrodymų, kokie, kam priklausantys grynieji pinigai buvo įnešti į įmonės sąskaitą. Atsižvelgdamas į tai, pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jeigu byloje būtų nustatyta ir įrodyta, jog grynuosius pinigus į įmonės sąskaitą įnešė tuometinis jos vadovas M. Š., nėra duomenų ir įrodymų, kurie leistų nustatyti, kokie, kam priklausantys grynieji pinigai buvo įnešti į sąskaitą. Teismas taip pat pažymėjo, kad pinigų įnešimo paskirtis taip pat buvo nurodoma abstrakti.
10. Teismas taip pat nurodė, kad tuo pačiu laikotarpiu iš įmonės sąskaitos buvo pervedami pinigai ir pačiam pareiškėjui bei vykdomos piniginių lėšų išgryninimo operacijos. Teismo vertinimu, tokios piniginės operacijos, kuriose vartojamos formuluotės – „grąžinimas“, „įmonės reikmėms skirtų lėšų grąžinimas“, „grąžinimas – atskaitingas asmuo“ ir panašios, galėtų būti vertinamos, kaip operacijos, kuriomis buvo grąžinamos būtent pačiai įmonei priklausančios piniginės lėšos, kurios ankščiau galėjo būti pareiškėjui išduotos / išmokėtos, kaip atskaitingam asmeniui.
11. Teismo vertinimu, tai, kad kai kurių operacijų mokėjimo paskirtis nurodoma „savininkų įnašai“ rodo, kad galimai visgi buvo daromas skirtumas tarp pinigų įnešimo tiesiog įmonės reikmėms, ir paties įmonės savininko įnašų. Tokie „savininkų įnašai“ buvo atlikti 2019 m. bendrai 16 171 Eur sumai. Tačiau, teismas pažymėjo, kad mažajai bendrijai perduotas nario įnašas tampa būtent mažosios bendrijos nuosavybe.
12. Teismas taip pat nurodė, kad į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad tarp pareiškėjo ir įmonės buvo sudarytos paskolos sutartys, sprendimai dėl piniginių įnašų papildomo darymo ir lėšų skyrimo įmonės reikmėms bei atitinkamo įmonės įsipareigojimo šias lėšas grąžinti ar kiti įrodymai, kurie leistų teismui nustatyti atliktų operacijų pagrindą, priežastį, tikslą, paskirtį, o juo labiau konstatuoti pareiškėjo reikalavimo teisę į vienokias ar kitokias pinigines lėšas įmonės atžvilgiu. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvados dėl kokių nors pareiškėjo reikalavimo teisių į BMB „Autotau“ buvimo, tokių reikalavimų pagrindo, dydžio ir pan., bei spręsti apie kokius nors BMB „Autotau“ neįvykdytus turtinius įsipareigojimus pareiškėjo atžvilgiu.
13. Teismas taip pat pažymėjo, kad tiek nemokumo administratorė, tiek teismas siūlė pareiškėjui pateikti papildomus įrodymus, tačiau įrodymai nebuvo pateikti, o pareiškėjas elgiasi pasyviai. Be to, iki šiol nėra perdavęs visų įmonės dokumentų, kaip tai imperatyviai numatyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ).
14. Teismas taip pat nurodė, kad nors pareiškėjas teigė, jog būtina iš UAB „Paysera LT“ gauti visų jo atliktų operacijų šakneles, tačiau teismas buvo įpareigojęs nemokumo administratorę tą padaryti ir pastaroji kreipėsi į UAB „Paysera LT“ dėl duomenų gavimo, o visus iš šios įstaigos gautus duomenis ir dokumentus pateikė teismui. Kita vertus, teismo nuomone, net ir nesant pareiškėjo nurodomų „šaknelių“, kiekvienos iš operacijų paskirtis – tokia, kokia ji tuo metu buvo nurodyta / apibrėžta ir taip matoma iš teismui pateiktų sąskaitų išrašų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Pareiškėjas (apeliantas) M. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartį ir klausimą dėl jo pareikšto finansinio reikalavimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, taip pat išreikalauti papildomus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pareiškėjas negali pateikti įmonės dokumentų, nes mokestiniam patikrinimui atlikti Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Šiaulių VMI) 2023 m. kovo 15 d. dokumentų poėmio aktu įmonės dokumentai buvo paimti.
15.2. UAB „Paysera LT“ saugo piniginių lėšų įnešimo šakneles, tačiau atsisako pareiškėjui teikti bet kokią informaciją, taip pat nevykdo nei nemokumo administratorės, nei teismo nurodymų ir nepateikia šaknelių kopijų, kurios patvirtina, kad lėšas į įmonės sąskaitą įnešė būtent pareiškėjas.
15.3. Lėšos buvo įneštos įmonės vadovo (pareiškėjo), siekiant užtikrinti įmonės veiklą. Iš banko išrašų akivaizdžiai matoma, kad tomis lėšomis buvo apmokamos tiesioginės, pagrįstos įmonės išlaidos. Dėl to yra būtina išreikalauti iš UAB „Paysera LT“ šaknelių (grynųjų pinigų įnešimo) kopijas.
15.4. Skundžiamos nutarties 15 punktas yra nesuprantamas, nes teismas iš pradžių nurodė, kad trūksta pagrindimo, jog būtent pareiškėjas įnešė pinigines lėšas, nors, pareiškėjo vertinimu, iš byloje esančių bankinių išrašų yra viskas akivaizdu, o vėliau jau teismui paaiškėjo, jog paskirtis tokia, kokia nurodyta bankiniuose išrašuose. Dėl to yra būtina šį punktą išaiškinti.
15.5. Skundžiama nutartis yra dviprasmiška, nes teismas, nurodydamas, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, vėliau konstatavo, jog net ir nesant pareiškėjo nurodomų „šaknelių“, kiekvienos iš operacijų paskirtis – tokia, kokia ji tuo metu buvo nurodyta / apibrėžta – ir taip matoma ir iš teismui pateiktų sąskaitų išrašų.
Atsiliepimas
16. Atsakovės BMB „Autotau“ nemokumo administratorė atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
16.1. Apeliantas atskirajame skunde patikslino savo finansinį reikalavimą ir nurodo, kad visgi tiksli jo finansinio reikalavimo suma sudaro ne 98 074 Eur, o 79 864 Eur.
16.2. Apeliantas finansiniam reikalavimui pagrįsti pateikė tik 2019–2021 m. UAB „Paysera LT“, banko sąskaitų išrašus, kuriuose matyti atliktų pavedimų ir grynųjų pinigų įnešimo operacijos, tačiau daugiau jokių reikalavimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Banko sąskaitos išrašai savaime neįrodo konkrečių sandorių ar įmonės įsipareigojimų tam tikram asmeniui, todėl apeliantas, siekdamas pagrįsti savo reikalavimą, turėjo ir turi pateikti papildomus pirminius dokumentus, tokius kaip sutartys, paskolos sutartys ar kitus dokumentus, kurie aiškiai įrodytų atliktų operacijų pagrindą ir tikslą.
16.3. Apeliantas nedetalizuoja ir išsamiai nepaaiškina nei kaip buvo apskaičiuota pirminė jo prašoma patvirtinti 98 074 Eur suma, nei atskirajame skunde netikėtai, be jokio pagrindimo pateikiama patikslinta finansinio reikalavimo suma, kuri yra 18 210 Eur mažesnė. Tokia neapibrėžta ir įrodymais nepagrįsta pozicija kelia pagrįstų abejonių dėl finansinio reikalavimo realumo bei tikrojo dydžio.
16.4. Visuose banko sąskaitų išrašuose matomose operacijose yra nurodyta pakankamai abstrakti mokėjimo / įnešimo paskirtis, o tai neleidžia nustatyti absoliučiai tikslios ir aiškios grynųjų pinigų įnešimo ir / ar pinigų pervedimo pagrindo, paskirties, tikslo ir pobūdžio. Taip pat, kaip matyti iš sąskaitų išrašų analizės, iš įmonės sąskaitos buvo pervedami pinigai ir pačiam apeliantui. Be to, operacijų mokėjimo paskirtis taip pat buvo nurodoma kaip „savininkų įnašai“, tačiau tai nesudaro pagrindo ir šių lėšų grąžinti apeliantui, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – MBĮ) 8 straipsniu, mažosios bendrijos nario įnašas yra nariui nuosavybės teise priklausantis turtas perduotas mažajai bendrijai, kuriuo gali būti pinigai ar kitoks turtas, tačiau mažajai bendrijai perduotas nario įnašas tampa būtent mažosios bendrijos nuosavybe.
16.5. Apeliantui nepateikus jokių pirminių dokumentų – tokių kaip paskolos sutartys, pinigų perdavimo aktai, įsipareigojimai ar kiti patvirtinantys įrodymai – kurie leistų manyti, kad minėtos lėšos priklausė būtent apeliantui asmeniškai ir, jog lėšos buvo įneštos į įmonės sąskaitą kaip paskola ar kita grąžintina suma, taip pat nesant duomenų, kurie atmestų galimybę, kai tai galėjo būti pačios įmonės arba trečiųjų asmenų perduotos, atsakovui skirtos lėšos, todėl įrodymas, kad pinigus galimai įnešė buvęs vadovas, savaime nesukuria pagrindo konstatuoti prievolės įmonei tokias lėšas grąžinti.
16.6. Apeliantas neįvykdė teismo įpareigojimo ir neperdavė įmonės dokumentų bei turto. Be to, apelianto teiginiai, kad jis neturi dokumentų, nes esą visi dokumentai buvo perduoti Šiaulių VMI, neatitinka tikrovės. Nemokumo administratorė kreipėsi į Šiaulių VMI, kuri informavo, kad jai buvo perduota tik dalis dokumentų – sudarytų nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2021 m. rugsėjo mėn. Be kita ko, Šiaulių VMI informavo, kad turimus jos žinioje atsakovės dokumentus perdavė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT). FNTT nemokumo administratorei 2025 m. sausio 24 d. pateikė atsakymą, kad nuo 2024 m. gegužės 30 d. visi atsakovės dokumentai yra perduoti į Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą Nr. 1-57-898/2025, kurioje kaltinamuoju yra atsakovės buvęs vadovas – apeliantas. Dėl to apeliantas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl nepateikė nei nemokumo administratorei, nei teismui reikalaujamų dokumentų, o nurodytos priežastys turi būti atmestos kaip nepagrįstos.
16.7. Apelianto finansinis reikalavimas yra sąmoningai kildinamas tik iš 2019–2021 m. laikotarpio, nes būtent šio laikotarpio buhalteriniai dokumentai – bent iš dalies – buvo perduoti Šiaulių VMI. Tokiu būdu apeliantas tikslingai remiasi vien banko sąskaitų išrašais, žinodamas, kad galės teigti, jog dokumentai yra Šiaulių VMI žinioje, ir taip išvengti pareigos pateikti pirminius įrodymus, pagrindžiančius reikalavimo kilmę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
18. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo M. Š. prašymas patvirtinti jo finansinį reikalavimą BMB „Autotau“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
19. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi MB „Autotau“ iškelta bankroto byla, o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
20. Pareiškėjas M. Š. pateikė nemokumo administratorei prašymą įtraukti jį į BMB „Autotau“ kreditorių sąrašą su 98 074 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, kurį grindė 2019– 2021 m. UAB „Paysera LT“, banko sąskaitų išrašais iš kurių matyti atliktų pavedimų ir grynųjų pinigų įnešimo operacijos. Pareiškėjo vertinimu, pateikti atsakovės banko sąskaitų išrašai, patvirtina jo pareikšto reikalavimo pagrįstumą, nes parodo, kad būtent jis atlikdavo pavedimus į atsakovės sąskaitą.
21. Nemokumo administratorė, pateikusi teismui prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų patvirtinimo, nurodė, kad nesutinka su pareikštu pareiškėjo M. Š. prašymu įtraukti jį į kreditorių sąrašą, kadangi pareiškėjas nepateikė reikalavimą pagrindžiančių įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
22. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartimi klausimas dėl pareiškėjo M. Š. įtraukimo į BMB „Autotau“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą išskirtas nagrinėti atskiroje civilinėje byloje. Ta pačia nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas papildomiems rašytiniams paaiškinimams ir įrodymams dėl prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pateikti.
23. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo prašymą įtraukti jį į kreditorių sąrašą atmetė. Teismas nurodė, kad nepaisant priemonių, kurių ėmėsi tiek nemokumo administratorė, tiek ir teismas, siekdamas maksimaliai išsamiai ir teisingai išspręsti nagrinėjamą klausimą, pareiškėjo, kuris pats procese neįgyvendino įrodinėjimo pareigos, pareikštas finansinis reikalavimas BMB „Autotau“ atžvilgiu 98 074 Eur sumai nėra pagrįstas pakankamais įrodymais, todėl jo prašymą dėl įtraukimo į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą teismas negalėjo tenkinti.
24. Apeliantas M. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo patvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas taip pat patikslino savo finansinį reikalavimą, jį sumažindamas nuo 98 074 Eur iki 79 864 Eur. Apeliantas nurodo, kad negali pateikti papildomų įrodymų, nes visi dokumentai buvo perduoti Šiaulių VMI. Be to, apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju iš UAB „Paysera LT“ yra būtina išreikalauti papildomus dokumentus, kurie patvirtins jo reiškiamo reikalavimo pagrįstumą.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
25. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – UAB „Paysera LT“ 2025 m. balandžio 4 d. atsisakymą teikti informaciją, atliktą apskaičiavimą dėl patikslinto finansinio reikalavimo už 2019, 2020, 2021 m., 2025 m. balandžio 4 d. prašymą pratęsti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 27 d. nutarties pateikti, 2025 m. balandžio 18 d. prašymą pratęsti apskundimo terminą dėl itin svarbių priežasčių. Apelianto vertinimu, šie teikiami nauji įrodymai patvirtina atskirajame skunde išdėstytus argumentus.
26. Atsakovės BMB „Autotau“ nemokumo administratorė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė FNTT ir Šiaulių VMI atsakymus į nemokumo administratorės paklausimus. Nemokumo administratorė nurodo, kad šie nauji įrodymai paneigia apelianto atskirajame skunde išdėstytus argumentus.
27. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Spręsdamas, ar yra pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas vertina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktai).
28. Pažymėtina tai, kad nei apeliantas, nei atsakovė neprašo priimti prie atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtų įrodymų, nenurodo, kodėl šių dokumentų pateikimo būtinybė kilo tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Neatsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Paysera LT“ analogiškas atsakymas į apelianto paklausimą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, jog visa informacija gali būti teikiama tik nemokumo administratorei, jau yra byloje, todėl priimti analogiško turinio dokumento nėra būtinybės. Apelianto prašymų dėl termino pratęsimo (atnaujinimo) pateikimas, kuriuos jis teikė pirmosios instancijos teismui, yra perteklinis, nes Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) esantys duomenys patvirtina, kad jie buvo išspręsti pirmosios instancijos teismo (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir neturi reikšmės sprendžiamam klausimui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šiuos apelianto pateiktus įrodymus į bylą nepriima.
29. Tačiau, teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto atliktais apskaičiavimais, kuriais tikslinamas pareikštas finansinis reikalavimas (atskirojo skundo priedas Nr. 2), atsakovės BMB „Autotau“ nemokumo administratorės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas šiuos įrodymus priimti, nes jie gali būti reikšmingi ginčo nagrinėjimui.
Dėl įrodymų išreikalavimo
30. Apeliantas atskirajame skunde prašo išreikalauti iš UAB „Paysera LT“ grynųjų pinigų įnešimo kvitų kopijas už 2019, 2020, 2021 m. BMB „Autotau“ pagal atskirojo skundo priedą Nr. 2. Apelianto vertinimu, šios grynųjų pinigų įnešimo šaknelės patvirtins, kad lėšas į bendrijos sąskaitą įnešė būtent apeliantas, siekdamas užtikrinti įmonės veiklą.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga pateikti įrodymus, kuriais grindžiami byloje pareikšti reikalavimai ar atsikirtimai, tenka šaliai, kuri nori pagrįsti savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodymus į bylą pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 199 straipsnio, reglamentuojančio rašytinių įrodymų išreikalavimą, nuostatas teismas rašytinius įrodymus išreikalauja tais atvejais, kai pats asmuo negali gauti konkretaus rašytinio įrodymo. Be to, prašymą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą teikiantis dalyvaujantis byloje asmuo, be kita ko, turi nurodyti aplinkybes, kurias konkretus įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalis).
32. Nemokumo procese teismui skirtas aktyvus vaidmuo. Įstatymų leidėjas, JANĮ nustatydamas teismui aktyvų vaidmenį, nenustatė aktyvumo ribų, jo suderinamumo su proceso rungtyniškumo, šalių lygiateisiškumo principais. Tai reiškia, kad teismas kiekvienu atveju turi įvertinti savo aktyvumo nemokumo procese ribas ir jo suderinamumą su nurodytais principais. Teisės doktrinoje pabrėžiama, kad teismo aktyvumas negali pažeisti pamatinių civilinio proceso (rungtyniškumo, proporcingumo) principų (Jokubauskas R. ir kiti, „Teismo vaidmuo juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 26, 2 (2019), 442–456 puslapiai). Teismų praktikoje pažymima, kad šia teise teismas gali pasinaudoti, jeigu, teismo įvertinimu, tai yra akivaizdu ir būtina ir joks kitas subjektas, turintis iniciatyvos teisę, šia teise nesinaudoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-326-467/2023). Tačiau teismo pareiga būti aktyviam bankroto bylose nereiškia pareigos būti aktyvesniam už pačią ginčo šalį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1372-330/2016).
33. Taigi, nors teismo vaidmuo bankroto procese, paskirstant įrodinėjimo naštą ir renkant įrodymus, yra aktyvesnis nei dispozityviose bylose, tačiau tai nepanaikina paties suinteresuoto asmens, siekiančio paneigti bendrovės nemokumo administratoriaus nurodytas aplinkybes, pareigos pagrįsti savo atsikirtimus, t. y. jis nėra atleistas nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 12, 178 straipsniai).
34. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas prašymą išreikalauti iš UAB „Paysera LT“ grynųjų pinigų įnešimo šakneles jau buvo pareiškęs pirmosios instancijos teismui ir šis apelianto prašymas buvo patenkintas. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 24 d. pranešimu įpareigojo nemokumo administratorę pateikti teismui apelianto piniginių lėšų įnešimo į įmonės sąskaitą faktą patvirtinančias šakneles ar kitus dokumentus, gautus iš finansų įstaigos UAB „Paysera LT“ už 2019–2021 metus. Tą pačią dieną nemokumo administratorė kreipėsi į UAB „Paysera LT“ su prašymu skubos tvarka pateikti buvusio įmonės vienintelio vadovo ir nario M. Š. piniginių lėšų įnešimo į įmonės sąskaitą faktą patvirtinančias šakneles ar kitus dokumentus už 2019–2021 metus, pagal Vilniaus apygardos teismo pranešime nustatytą įpareigojimą. 2025 m. kovo 4 d. UAB „Paysera LT“ pateikė nemokumo administratorei BMB „Autotau“ sąskaitų išrašus nuo sąskaitų atidarymo su visa informacija apie įmonės sąskaitose atliktas finansines operacijas. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartimi apeliantas įpareigotas iš gautų ir nemokumo administratorės teismui pateiktų UAB „Paysera LT“ sąskaitų išrašų išskirti / išryškinti ir susisteminta forma pateikti teismui tas pozicijas (operacijas), kurios, jo nuomone, susijusios su jo finansiniu reikalavimu.
35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų, reiškia ir tai, jog apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdama į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pagal byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pakartotinai tenkinti apelianto prašymą ir reikalauti iš UAB „Paysera LT“ įrodymus, nes visa informacija apie bendrovės sąskaitose atliktas finansines operacijas jau buvo pateikta.
Dėl pareiškėjo M. Š. finansinio reikalavimo pagrįstumo
36. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys). Pagal JANĮ 42 straipsnio 3 dalį teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
37. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančio juridinio asmens turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Kreditoriaus pareikštų reikalavimų pirminį patikrinimą atlieka bankrutuojančio juridinio asmens administratorius pagal kreditoriaus bei bankrutuojančio juridinio asmens pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek nemokumo administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
38. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismo aktyvumas neturi pažeisti esminių civilinio proceso principų: aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1407-241/2020).
39. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas nusprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojantį juridinį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
40. Nagrinėjamu atveju BMB „Autotau“ nemokumo administratorė pateikusi prašymą dėl kreditorių ir jų reikalavimų patvirtinimo, nesutiko su pareiškėjo M. Š. prašymu patvirtinti jo reikalavimą, nes nemokumo administratorės vertinimu, pareiškėjas nepateikė jo reikalavimą pagrindžiančių įrodymų.
41. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, sutiko su nemokumo administratorės pozicija ir konstatavo, kad nepaisant priemonių, kurių ėmėsi tiek nemokumo administratorė, tiek ir teismas, siekdamas išsamiai ir teisingai išspręsti nagrinėjamą klausimą, pareiškėjo M. Š., kuris pats procese neįgyvendino įrodinėjimo pareigos, pareikštas finansinis reikalavimas BMB „Autotau“ atžvilgiu nėra pagrįstas pakankamais įrodymais, todėl jo prašymą dėl įtraukimo į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą netenkino.
42. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jis negali pateikti kitų įrodymų, nes visus bendrovės dokumentus paėmė Šiaulių VMI, vykdydama patikrinimą, taip pat, jog jo reikalavimą taip pat pagrindžia UAB „Paysera LT“ žinioje esančios piniginių lėšų įnešimo šaknelės, nes jos patvirtina, kad lėšas į bendrovės sąskaitą įnešdavo būtent apeliantas.
43. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi į bylą pateiktus įrodymus bei įvertinusi šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus paaiškinimus, neturi pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentais.
44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas finansinį reikalavimą grindžia tik 2019–2021 m. UAB „Paysera LT“ banko sąskaitų išrašais, kuriuose matyti atliktų pavedimų ir grynųjų pinigų įnešimo į bendrovės sąskaitą operacijos. Kitų įrodymų apeliantas nepateikė nei teikdamas nemokumo administratorei prašymą dėl jo finansinio reikalavimo patvirtinimo, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui. Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apeliantas, pateikęs atskirąjį skundą, sumažino prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą nuo 98 424 Eur iki 79 864 Eur (2019 m. sumažino 7 060 Eur suma, 2020 m. sumažino 11 500 Eur suma, nurodydamas, kad šios sumos turi būti užskaitytos kaip įmonės lėšų grąžinimas).
45. Kadangi tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar egzistuoja pagrindas į bendrovės sąskaitą 2019–2021 m. tiek grynaisiais pinigais, tiek pareiškėjo atliktais mokėjimo pavedimais pervestas lėšas laikyti bendrovės įsiskolinimu pareiškėjui, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra būtina atskirai išanalizuoti kiekvieno į bendrovės sąskaitą atlikto lėšų įnešimo, iš kurio pareiškėjas kildina pareikštą finansinį reikalavimą, paskirtį bei pagrindą.
46. Teisėjų kolegija, išanalizavusi BMB „Autotau“ sąskaitos, esančios UAB „Paysera LT“, išrašus už 2019–2021 m., nustatė, kad 2019 m. į bendrovės sąskaitą buvo atliktos šios grynųjų pinigų įnešimo operacijos: 2019 m. gegužės 2 d. įnešta 2 000 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas, įmonės reikmėms; 2019 m. birželio 7 d. įnešta 1 350 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas, įmonės reikmėms; 2019 m. birželio 14 d. įnešta 3 955 Eur, mokėjimo paskirtis – įmonės reikmėms; 2019 m. spalio 4 d. įnešta 2 200 Eur, mokėjimo paskirtis – įnešimas įmonės reikmėms; 2019 m. spalio 29 d. įnešta 1 100 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas, įmonės reikmėms; 2019 m. spalio 29 d. įnešta 1 700 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas, įmonės reikmėms; 2019 m. spalio 31 d. įnešta 300 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas, įmonės reikmėms; 2019 m. lapkričio 15 d. įnešta 1 800 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas, įmonės reikmėms; 2019 m. lapkričio 20 d. įnešta 1 000 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas, įmonės reikmėms; 2019 m. lapkričio 22 d. įnešta 1 850 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas, įmonės reikmėms; 2019 m. lapkričio 29 d. įnešta 1 300 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas, įmonės reikmėms; 2019 m. gruodžio 9 d. įnešta 700 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas, įmonės reikmėms; 2019 m. gruodžio 13 d. įnešta 2 000 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas, įmonės reikmėms; 2019 m. gruodžio 31 d. įnešta 4 700 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas, įmonės reikmėms. Iš viso 25 955 Eur.
47. Apeliantas 2019 m. į bendrovės sąskaitą mokėjimo pavedimais atliko šias operacijas: 2019 m. birželio 13 d. pervedė 2 890 Eur, mokėjimo paskirtis – grąžinimas; 2019 m. birželio 14 d. pervedė 470 Eur, mokėjimo paskirtis – grąžinimas; 2019 m. rugsėjo 3 d. pervedė 1 700 Eur, mokėjimo paskirtis – grąžinimas; 2019 m. rugsėjo 5 d. pervedė 3 000 Eur, mokėjimo paskirtis – reikmėms skirtų lėšų grąžinimas; 2019 m. rugsėjo 16 d. pervedė 3 000 Eur, mokėjimo paskirtis – savininkų įnašai; 2019 m. rugsėjo 16 d. pervedė 3 400 Eur, mokėjimo paskirtis – savininkų įnašai; 2019 m. rugsėjo 26 d. pervedė 1 000 Eur, mokėjimo paskirtis – savininkų įnašai; 2019 m. rugsėjo 30 d. pervedė 2 000 Eur, mokėjimo paskirtis – lėšų įmonės reikmėms grąžinimas; 2019 m. spalio 3 d. pervedė 2 000 Eur, mokėjimo paskirtis – savininkų įnašai; 2019 m. spalio 9 d. pervedė 1 120 Eur, mokėjimo paskirtis – savininkų įnašai; 2019 m. spalio 18 d. pervedė 188 Eur, mokėjimo paskirtis – savininkų įnašai; 2019 m. spalio 22 d. pervedė 1 123 Eur, mokėjimo paskirtis – savininkų įnašai; 2019 m. spalio 26 d. pervedė 2 000 Eur, mokėjimo paskirtis – savininkų įnašai; 2019 m. lapkričio 5 d. įnešė 900 Eur, mokėjimo paskirtis – savininkų įnašai; 2019 m. lapkričio 7 d. įnešė 250 Eur, mokėjimo paskirtis – savininkų įnašai. Iš viso 26 231 Eur.
48. 2020 m. į bendrovės sąskaitą buvo atliktos šios grynųjų pinigų įnešimo operacijos: 2020 m. sausio 9 d. įnešta 2 150 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas įmonės reikmėms; 2020 m. kovo 9 d. įnešta 250 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas įmonės reikmėms; 2020 m. kovo 13 d. įnešta 510 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas įmonės reikmėms; 2020 m. kovo 18 d. įnešta 300 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas įmonės reikmėms; 2020 m. balandžio 22 d. įnešta 300 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas; 2020 m. rugsėjo 11 d. įnešta 1 050 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas, papildymas; 2020 m. rugsėjo 14 d. įnešta 1 900 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas, įmonės lėšų grąžinimas; 2020 m. rugsėjo 25 d. įnešta 3 000 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas, įmonės lėšų grąžinimas; 2020 m. spalio 1 d. įnešta 700 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas įmonės reikmėms; 2020 m. spalio 5 d. įnešta 1 500 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas įmonės reikmėms; 2020 m. spalio 7 d. įnešta 3 000 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas įmonės reikmėms; 2020 m. spalio 12 d. įnešta 500 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas įmonės reikmėms; 2020 m. spalio 15 d. įnešta 3 000 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas įmonės reikmėms; 2020 m. spalio 23 d. įnešta 2 500 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas įmonės reikmėms; 2020 m. spalio 30 d. įnešta 2 000 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas įmonės reikmėms. Iš viso 22 660 Eur.
49. Apeliantas 2020 m. į bendrovės sąskaitą mokėjimo pavedimais atliko šias operacijas: 2020 m. lapkričio 5 d. pervedė 350 Eur, mokėjimo paskirtis – įmonės lėšų grąžinimas; 2020 m. lapkričio 6 d. pervedė 453 Eur, mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas; 2020 m. lapkričio 23 d. pervedė 1 075 Eur, mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas; 2020 m. rugpjūčio 6 d. pervedė 592 Eur, mokėjimo paskirtis – įmonės reikmėms skirtų lėšų grąžinimas; 2020 m. rugpjūčio 10 d. pervedė 600 Eur, mokėjimo paskirtis – įmonės reikmėms skirtų lėšų grąžinimas; 2020 m. rugpjūčio 21 d. pervedė 1 832 Eur, mokėjimo paskirtis – įmonės lėšų grąžinimas; 2020 m. rugpjūčio 27 d. pervedė 1 100 Eur, mokėjimo paskirtis – įmonės lėšų grąžinimas; 2020 m. rugpjūčio 28 d. pervedė 626 Eur, mokėjimo paskirtis – įmonės lėšų grąžinimas; 2020 m. rugsėjo 8 d. pervedė 400 Eur, mokėjimo paskirtis – įmonės lėšų grąžinimas; 2020 m. rugsėjo 9 d. pervedė 400 Eur, mokėjimo paskirtis – įmonės lėšų grąžinimas; 2020 m. rugsėjo 21 d. pervedė 250 Eur, mokėjimo paskirtis – įmonės lėšų grąžinimas; 2020 m. rugsėjo 29 d. pervedė 100 Eur, mokėjimo paskirtis – įmonės lėšų grąžinimas; 2020 m. spalio 13 d. pervedė 350 Eur, mokėjimo paskirtis – grąžinimas, atskaitingas asmuo; 2020 m. gruodžio 17 d. pervedė 350 Eur, mokėjimo paskirtis – įmonės lėšų grąžinimas. Iš viso 8 478 Eur.
50. 2021 m. į bendrovės sąskaitą buvo atliktos šios grynųjų pinigų įnešimo operacijos: 2021 m. kovo 19 d. įnešta 3 000 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas įmonės reikmėms; 2021 m. kovo 24 d. įnešta 3 000 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas įmonės reikmėms; 2021 m. gegužės 10 d. įnešta 1 200 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas įmonės reikmėms; 2021 m. rugsėjo 30 d. įnešta 3 000 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas įmonės reikmėms; 2021 m. liepos 5 d. įnešta 1 200 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas įmonės reikmėms; 2021 m. spalio 1 d. įnešta 3 700 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų įnešimas įmonės reikmėms. Iš viso 15 100 Eur.
51. Teisėjų kolegija, įvertinusi kiekvieną atliktą įnešimą, pažymi, kad nurodytuose sąskaitos išrašuose nėra duomenų, kas konkrečiai atliko grynųjų pinigų įnešimo operacijas, t. y. kas konkrečiai įnešė grynuosius pinigus į bendrovės sąskaitą, taip pat į bylą nebuvo pateikti duomenys, kokie ir kam konkrečiai priklausantys grynieji pinigai buvo įnešti į bendrovės sąskaitą. Nors apeliantas tvirtina, kad būtent jis grynaisiais pinigais įnešdavo lėšas į bendrovės sąskaitą, tačiau įrodymai, pagrindžiantys tokius apelianto argumentus, pateikti nebuvo. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, net ir įrodžius, kad grynuosius pinigus į įmonės sąskaitą įnešė tuometinis jos vadovas (apeliantas) M. Š., tai nesudarytų pagrindą pripažinti, jog ši pareikšta finansinio reikalavimo dalis yra pagrįsta, nes iš byloje esančių įrodymų negalima nustatyti kam konkrečiai priklausantys grynieji pinigai buvo įnešti į bendrovės sąskaitą.
52. Apeliantas, tvirtindamas, kad grynieji pinigai, kuriuos jis galimai įnešė į bendrovės sąskaitą, priklausė jam, turėjo pateikti įrodymus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti atliktų operacijų pagrindą ir tikslą, pvz., pateikti paskolos sutartis ar kitus dokumentus, patvirtinančius, jog bendrovei suteikė atitinkamas paslaugas, o bendrovė su juo neatsiskaitė ir kt. Nagrinėjamu atveju tokie įrodymai pateikti nebuvo. Tačiau, kaip jau minėta, teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad net ir įrodžius, jog šias, grynaisiais pinigais, lėšas į bendrovės sąskaitą įnešė apeliantas, nepateikus pirminių dokumentų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti atliktų operacijų pagrindą ir tikslą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šie grynieji pinigai priklausė apeliantui, o ne buvo paimti, pvz., iš kasos, gauti iš trečiųjų asmenų už bendrovei suteiktas paslaugas ir kt. Tokia išvada darytina ir dėl to, kad visuose sąskaitų išrašuose matomose grynųjų pinigų operacijose yra nurodyta abstrakti mokėjimo paskirtis: „pinigų įnešimas įmonės reikmėms“, „pinigų įnešimas, papildymas“ „pinigų įnešimas, įmonės lėšų grąžinimas“. Tokia nurodyta mokėjimo paskirtis neleidžia konkrečiai nustatyti grynųjų pinigų įnešimo pagrindo, paskirties, tikslo ir pobūdžio, taip pat ir įvertinus įrodymų visumą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tarp apelianto ir bendrovės buvo paskolos ar kiti teisiniai santykiai. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad nėra pagrindo grynaisiais pinigais pervestų lėšų į bendrovės sąskaitą laikyti bendrovės įsiskolinimu apeliantui.
53. Apelianto atliktuose pervedimuose į bendrovės sąskaitą nurodytos mokėjimo paskirtys (įmonės lėšų grąžinimas, sąskaitos papildymas, grąžinimas, atskaitingas asmuo ir kt.), taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad apeliantas įgijo reikalavimo teisę į bendrovę. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tuo pačiu laikotarpiu iš bendrovės sąskaitos buvo pervedamos piniginės lėšos ir pačiam apeliantui, o taip pat buvo atliekamos bendrovės sąskaitoje esančių piniginių lėšų išgryninimo operacijos. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad tokios piniginės operacijos, kuriose vartojamos formuluotės – „grąžinimas“, „įmonės reikmėms skirtų lėšų grąžinimas“, „grąžinimas – atskaitingas asmuo“ ir kt., galėtų būti vertinamos, kaip operacijos, kuriomis buvo grąžinamos būtent pačiai bendrovei priklausančios piniginės lėšos, kurios galėjo būti apeliantui išduotos / išmokėtos, kaip atskaitingam asmeniui, pvz., iš įmonės kasos ar pervestos iš bendrovės sąskaitos mokėjimo pavedimu įvairioms bendrovės reikmėms, tačiau apelianto galimai likusios nepanaudotos. Dėl to teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus įrodymų visumą bei pavedimuose nurodytas paskirtis, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apelianto atliktų pavedimų į bendrovės sąskaitą pagrindu susiformavo bendrovės įsiskolinimas apeliantui.
54. Apeliantas taip pat į prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą įtraukė ir jo į bendrovės sąskaitą atliktus pervedimus, kurie atlikti kaip savininko įnašai. Tačiau, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytiems argumentams, kad mažajai bendrijai perduotas nario įnašas tampa mažosios bendrijos nuosavybe (MBĮ 8 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-378/2017). Dėl to nėra pagrindo šių lėšų grąžinti apeliantui.
55. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 61 punktą).
56. Kaip jau nurodyta, nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių pirminių dokumentų, kurie pagrįstų apelianto M. Š. reikalavimo teisę į BMB „Autotau“. Nors apeliantas tvirtina, kad jis negali pateikti papildomų įrodymų, nes visi bendrovės dokumentai buvo paimti Šiaulių VMI, kuri vykdė bendrovės mokestinį patikrinimą, tačiau tokius apelianto argumentus paneigia atsakovės nemokumo administratorės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti nauji įrodymai. Šiais įrodymais nustatyta, kad atsakovė kreipėsi į Šiaulių VMI, kuri informavo, kad jai buvo perduota tik dalis dokumentų – sudarytų nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2021 m. rugsėjo mėn. Teisėjų kolegija, be kita ko, taip pat pažymi, kad byloje nustatyta ir apeliantas to neginčija, jog jis iki šiol nėra perdavęs dokumentų, sudarytų nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2024 m. lapkričio 13 d., taip pat dokumentų, kurie sudaryti iki 2019 m. liepos mėn., t. y. nuo 2013 m. kovo 1 d. Be to, kaip jau minėta, už 2019–2021 m. laikotarpį buvo perduota tik dalis dokumentų – Šiaulių VMI buvo pateikti tik buhalteriniai dokumentai (pirkimo–pardavimo dokumentai, registrai, balansas, ilgalaikio turto žiniaraščiai), tačiau nėra pateikta – sutarčių, paskolų sutarčių, pinigų perdavimo dokumentų, avansinių apyskaitų ar kitų dokumentų, galinčių turėti esminę reikšmę vertinant apelianto pareikštą finansinį reikalavimą.
57. Be to, iš Šiaulių VMI pateikto atsakymo į nemokumo administratorės paklausimą, taip pat nustatyta, kad jos žinioje turėti atsakovės dokumentai buvo perduoti FNTT. FNTT atsakovės nemokumo administratorei 2025 m. sausio 24 d. pateikė atsakymą, kad nuo 2024 m. gegužės 30 d. visi atsakovės dokumentai yra perduoti Vilniaus apygardos teismui, kuriame nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-57-898/2025, kurioje kaltinamuoju yra atsakovės buvęs vadovas – apeliantas. Nepaisant to, apeliantas turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl susipažinimo su bendrijos dokumentais ir tokiu būdu gauti ir pateikti papildomus įrodymus reikalavimui pagrįsti, nes tokią teisę jam suteikia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 22 straipsnio 3 dalis. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog apeliantas objektyviai negalėjo pateikti papildomų įrodymų ar įrodinėjimas buvo maksimaliai apsunkintas.
58. Taigi, nagrinėjamu atveju apelianto pateikti duomenys neįrodo, kad į BMB „Autotau“ 2019–2021 m. grynaisiais pinigais įneštos lėšos ir apelianto pervestos, kurias apeliantas prašo patvirtinti kaip jo finansinį reikalavimą, jam priklausė nuosavybės teise ir apeliantas buvo sudaręs susitarimus, suteikiančius jam teisę reikalauti grąžinti šias lėšas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai nėra pakankami patvirtinti pareiškėjo pareikštą finansinį reikalavimą.
Dėl procesinės bylos baigties
59. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas. Apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
60. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.