- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-27
- Bylos Nr.
- eB2-1621-855/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01079-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Kategorijos
- 3.4.3.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. Š. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios mažosios bendrijos „Autotau“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemokumo grupė“, bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi mažajai bendrijai (toliau – MB) „Autotau“ buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Nemokumo grupė“.
2. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartimi bankroto byloje Nr. eB2-1134-855/2025 buvo patvirtintas BUAB „Autotau“ kreditorių ir kreditorinių reikalavimų, kurių neginčijo nemokumo administratorė, sąrašas.
3. Teisme 2025 m. vasario 3 d. buvo gautas BMB „Autotau“ nemokumo administratorės MB „Nemokumo grupė“ prašymas (DOK-4222) netvirtinti jai pareikšto buvusio MB „Autotau“ vadovo ir vienintelio nario M. Š. pareikšto 98 074 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo, kadangi nemokumo administratorė su pareikštu reikalavimu nesutinka ir jį ginčija.
Motyvuojamoji dalis
4. Atsižvelgiant į tai, kad BMB „Autotau“ nemokumo administratorė nesutiko su M. Š. 2024 m. gruodžio 18 d. pareikštu ir prašomu patvirtinti 98 074 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu savo pateiktame dokumente (DOK-4222) nurodytais argumentais, taigi byloje kilęs ginčas dėl šio kreditorinio reikalavimo buvimo / nebuvimo ir jo dydžio, todėl klausimą dėl M. Š. įtraukimo į BMB „Autotau“ kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartimi buvo nutarta išskirti į atskirą civilinę bylą, kurioje, siekiant visapusiško ginčo išnagrinėjimo, buvo nustatytas dalyvaujantiems byloje asmenims terminas atitinkamiems paaiškinimams / duomenims ir įrodymams pateikti.
5. Pareiškėjas M. Š. prašė įtraukti jį į BMB „Autotau“ kreditorių sąrašą su 98 074 Eur kreditoriniu reikalavimu.
5.1. Prašyme nemokumo administratoriui nurodė, kad 2019 m. įnešė į bendrijos sąskaitą 52 186 Eur, 2020 m. – 30 788 Eur, 2021 m. – 15 100 Eur, viso – 98 074 Eur lėšų, kurios buvo skirtos įmonės veiklai vykdyti.
5.2. Vėliau, t. y. teismui pateiktuose 2025-03-21 dokumentuose nurodė, kad 2019 m. įnešė į bendrijos sąskaitą viso 52 186 Eur, 2020 m. – 31 138 Eur, 2021 m. – 15 100 Eur, viso – 98 424 Eur lėšų, todėl turėtų būti įtrauktas į įmonės kreditorių sąrašą.
2. Suinteresuotas asmuo BMB „Autotau“ nemokumo administratorė MB „Nemokumo grupė“ su pareikštu kreditoriniu reikalavimu nesutiko, prašė teismo jo netvirtinti .
6.1. Nurodė, kad buvęs BMB „Autotau“ vadovas ir vienintelis narys M. Š. iki šiol nėra įvykdęs pareigos perduoti visus įmonės dokumentus, tame tarpe ir kreditorių sąrašo, todėl nemokumo administratorė neturi objektyvių galimybių pagal įmonės dokumentus ir buhalterinės apskaitos duomenis patikrinti M. Š. kreditorinio reikalavimo pagrįstumą. Būtent M. Š., kaip vadovas, atsako už įmonės dokumentų išsaugojimą, buhalterinės apskaitos tvarkymą ir t.t., todėl turi visas galimybes pateikti papildomus jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Nemokumo administratorė, gavusi jo prašymą, dar 2025 m. sausio 8 d. el. pašto adresu išsiuntė prašymą pateikti papildomus skolą patvirtinančius dokumentus, tačiau jokio atsakymo negavo.
6.2. Reikalavimui pagrįsti M. Š. pateikė tik 2019-2021 m. UAB banko „Paysera LT“ sąskaitų išrašus, kuriuose matyti atliktų pavedimų ir grynųjų pinigų įnešimo operacijos, tačiau daugiau jokių reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, t. y. paskolos sutarčių ar kitokių papildomų pirminių reikalavimą patvirtinančių dokumentų, nepateikė. Pateikti banko sąskaitų išrašai rodo tik įvykdytas ūkines operacijas – grynųjų pinigų įnešimus į įmonės sąskaitą ar M. Š. pavedimus įmonei, tačiau jie nėra pakankami įrodymai, leidžiantys daryti išvadą apie įmonės prievolę šias lėšas grąžinti M. Š., jie savaime neįrodo konkrečių sandorių ar įmonės įsipareigojimų šiam asmeniui, todėl M. Š., norėdamas pagrįsti savo reikalavimą, turėjo pateikti papildomus pirminius dokumentus, kurie rodytų atliktų operacijų pagrindą ir tikslą. Be to, didžiosios dalies pavedimų mokėjimų paskirtyse nurodyta, jog tai yra „įmonės lėšų grąžinimas“, kas leidžia daryti išvadą, jog M. Š. grąžino tai, kas priklausė įmonei. Grynųjų pinigų įnešimo operacijos nepatvirtina, kad įneštos lėšos priklausė būtent M. Š., o ne pačiai įmonei, kadangi tai galėjo būti lėšos, paimtos iš kasos, gautos iš trečiųjų asmenų ir net pačių trečiųjų asmenų lėšos.
Prašymas atmestinas.
3. Kaip matyti iš byloje esančių MB „Autotau“ sąskaitos, esančios UAB „Paysera LT“ elektorinių pinigų įstaigoje, išrašų už 2019-2021 metus (2025-02-03 DOK-4222; 2025-03-10 DOK-9348; 2025-03-21 DOK-10815, DOK-10825, DOK-10828, DOK-10824, DOK-10826), analizės:
- 2019 metais: a) į įmonės sąskaitą buvo atliktos grynųjų pinigų įnešimo operacijos bendrai 25 955 Eur (2000 + 1350 + 3955 + 2200 + 1100 + 1700 + 300 + 1300 + 700 + 2000 + 4700 + 1800 + 1000 +1850) sumai;
b) M. Š. į įmonės sąskaitą mokėjimo nurodymais / pavedimais pervedė viso 26 231 Eur (2890 + 470 + 1700 + 3000 + 3000 + 3400 + 1000 + 2000 + 2000 + 1120 + 188 + 1123 + 1190 + 2000 + 900 + 250);
- 2020 metais: a) į įmonės sąskaitą buvo atliktos grynųjų pinigų įnešimo operacijos bendrai 22 660 Eur (2150 + 250 + 510 + 300 + 300 + 1050 + 1900 + 3000 + 700 + 1500 + 3000 + 500 + 3000 + 2500 + 2000) sumai;
b) M. Š. į įmonės sąskaitą mokėjimo nurodymais / pavedimais pervedė viso 8 478 Eur (592 + 600 + 1832 + 1100 + 626 + 400 + 400 + 100+350 + 350 + 453 + 1075 + 350 + 250);
- 2021 metais į įmonės sąskaitą buvo atliktos grynųjų pinigų įnešimo operacijos bendrai 15100 Eur (3000 + 3000 + 1200 + 1200 + 3000 + 3700) sumai.
4. Visuose šiuose sąskaitų išrašuose nėra duomenų, kas konkrečiai atliko grynųjų pinigų įnešimo operacijas (t. y. kas konkrečiai įnešė grynuosius pinigus į įmonės sąskaitą), taip pat byloje apskritai nėra duomenų ir įrodymų, kokie, kam priklausantys grynieji pinigai buvo įnešti į įmonės sąskaitą. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu byloje būtų nustatyta ir įrodyta, jog grynuosius pinigus į įmonės sąskaitą įnešė tuometinis jos vadovas M. Š., nėra duomenų ir įrodymų, kurie leistų nustatyti, kokie, kam priklausantys grynieji pinigai buvo įnešti į sąskaitą.
5. Visuose šiuose sąskaitų išrašuose matomose operacijose yra nurodyta pakankamai abstrakti mokėjimo /įnešimo paskirtis: „pinigų įnešimas“, „sąskaitos papildymas“, „įmonės reikmėms“, „grąžinimas“ „skirtų įmonės reikmėms“, „įmonės reikmėms skirtų lėšų grąžinimas“, „lėšų įmonės reikmėms grąžinimas“, „įmonės lėšų grąžinimas“, „grąžinimas – atskaitingas asmuo“, „įnešimas įmonės reikmėms“, kas neleidžia nustatyti absoliučiai tikslios ir aiškios grynųjų pinigų įnešimo ir/ar pinigų pervedimo pagrindo, paskirties, tikslo ir pobūdžio.
6. Kaip matyti iš įmonės sąskaitų išrašų analizės, tuo pačiu laikotarpiu iš įmonės sąskaitos buvo pervedami pinigai ir pačiam M. Š., pavedimų paskirtyse nurodant „įmonės išlaidoms“, „įmonės reikmėms“ (pvz., 2019-01-04 – 450 Eur; 2019-01-15 – 100 Eur; 2019-02-12 – 140 Eur; 2019-02-13 – 50 Eur; 2019-02-20 – 90 Eur; 2019-02-23 – 130 Eur; 2019-01-18 – 252 Eur; 2019-03-08 – 20 Eur; 2019-06-07 – 500 Eur; 2019-05-13- 50 Eur; 2019-05-16- 331,83 Eur; 2019-06-21- 80 Eur; 2019-09-24 – 50 Eur; 2019-10-29 – 60 Eur; 2019-10-30 – 20 Eur ir 500 Eur; 2020-02-17 – 500 Eur; 2021-01-19 – 50 Eur;), o taip pat buvo atliekamos įmonės sąskaitoje esančių piniginių lėšų išgryninimo operacijos, paskirtyje nurodant „įmonės reikmėms“, „pinigų išgryninimas“ (pvz., 2019-01-25 – 100 Eur; 2019-02-21 – 2 045 Eur; 2019-03-22 – 800 Eur; 2019-07-08- 2000 Eur; 2019-06-25 – 2 400 Eur; 2019-06-28 – 3 000 Eur; 2019-07-30 – 2 100 Eur; 2019-08-01 – 5 970 Eur; 2019-09-23 – 2650 Eur; 2019-10-14 – 2000 Eur; 2019-10-14 – 10 Eur; 2019-10-30 - 20 Eur; 2021-02-05 – 100 Eur; 2020-01-24 – 480 Eur; 2020-01-24 – 180 Eur; 2021-06-21 – 3 100 Eur; 2021-06-21 – 800 Eur; 2021-06-28 – 1500 Eur; 2021-07-05 – 2 100 Eur; 2021-07-12 – 1000 Eur; 2021-07-20 – 1750 Eur; 2021-11-17- 2000 Eur; 2021-11-17 – 1000 Eur; 2021-11-17 – 500 Eur; 2021-11-19 – 3 100 Eur; 2021-11-23 – 3000 Eur; 2021-11-23 – 300 Eur; 2021-12-14- 250 Eur).
7. Įvertinus šias aplinkybes, teismo nuomone, tokios piniginės operacijos, kuriose vartojamos formuluotės - „grąžinimas“, „įmonės reikmėms skirtų lėšų grąžinimas“, „grąžinimas – atskaitingas asmuo“ ir panašios - galėtų būti vertinamos, kaip operacijos, kuriomis buvo grąžinamos būtent pačiai įmonei MB „Autotau“ priklausančios piniginės lėšos, kurios ankščiau / prieš tai galėjo būti M. Š. išduotos / išmokėtos, kaip atskaitingam asmeniui, pavyzdžiui, iš įmonės kasos ar, kaip minėta, pervestos iš tos pačios įmonės sąskaitos mokėjimo pavedimu įvairioms įmonės reikmėms, tačiau M. Š. likusios nepanaudotos. Itin abstraktaus pobūdžio formuluotės, tokios kaip „sąskaitos papildymas“, „įmonės reikmėms“, „įnešimas įmonės reikmėms“ apskritai neleidžia nustatyti operacijų pobūdžio, pagrindo ir paskirties.
8. Tai, kad kai kurių operacijų mokėjimo paskirtis nurodoma „savininkų įnašai“ rodo, kad galimai visgi buvo daromas skirtumas tarp pinigų įnešimo tiesiog įmonės reikmėms, ir paties įmonės savininko (šiuo atveju – mažosios bendrijos nario M. Š., kaip įmonės dalyvio) įnašų. Tokie „savininkų įnašai“ buvo atlikti 2019 metais bendrai 16 171 Eur sumai [(3 000 Eur (2019-09-16), 3 400 Eur (2019-09-16), 1 000 Eur (2019-09-26), 2 000 Eur (2019-10-03), 1 120 Eur (2019-10-09), 188 Eur (2019-10-18), 1 123 Eur (2019-10-22), 1 190 Eur (2019-10-23), 2 000 Eur (2019-10-26), 900 Eur (2019-11-05), 250 Eur (2019-11-07)]. Visgi, pagal LR Mažųjų bendrijų įstatymo 8 straipsnį, mažosios bendrijos nario įnašas yra nariui nuosavybės teise priklausantis turtas perduotas mažajai bendrijai, kuriuo gali būti pinigai ar kitoks turtas, tačiau mažajai bendrijai perduotas nario įnašas tampa būtent mažosios bendrijos nuosavybe.
9. Byloje nėra pateikta M. Š. paskolos sutarčių su MB „Autotau“, jo, kaip valdymo organo, sprendimų dėl piniginių įnašų papildomo darymo ir lėšų skyrimo įmonės reikmėms bei atitinkamo įmonės įsipareigojimo šias lėšas grąžinti ar kitų įrodymų, kurie leistų teismui nustatyti atliktų operacijų pagrindą, priežastį, tikslą, paskirtį, o juo labiau konstatuoti M. Š. turint reikalavimo teisę į vienokias ar kitokias pinigines lėšas įmonės atžvilgiu.
10. Esant aukščiau byloje nustatytoms aplinkybės ir situacijai teismas negali daryti išvados dėl kokių nors M. Š. reikalavimo teisių į BMB „Autotau“ buvimo, tokių reikalavimų pagrindo, dydžio ir pan., bei spręsti apie kokius nors BMB „Autotau“ neįvykdytus turtinius įsipareigojimus M. Š. atžvilgiu, tokių įsipareigojimų pagrindą, dydį ir pan.
11. Pažymėtina, kad nors BMB „Autotau“ nemokumo administratorė MB „Nemokumo grupė“, gavusi M. Š. pareikštą kreditorinį reikalavimą, 2025 m. sausio 8 d. el. laišku, išsiųstu tuo pačiu el. pašto adresu, iš kurio ir buvo gautas paties M. Š. prašymas, paprašė ir pasiūlė pateikti papildomus pareikštą kreditorinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus (sutartis, sąskaitas faktūras, įrodymus, kam įmonė naudojo pervestus pinigus ir t.t.), kadangi pateikti banko sąskaitų išrašai nėra pakankami reikalavimui pagrįsti, tačiau tokių duomenų ir įrodymų M. Š. nemokumo administratorei nepateikė, į el. laišką nesureagavo. Taip pat ir nagrinėjamoje byloje teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartimi M. Š. buvo pasiūlyta pateikti teismui paaiškinimus ir įrodymus dėl prašomo patvirtinti kreditorinio reikalavimo pagrindo, sumos ir pan., tačiau tai padaryta nebuvo (pateikti tik sąskaitų išrašai). Kaip matyti iš BMB „Autotau“ bankroto bylos Nr. eB2-1134-855/2025 medžiagos, M. Š., kaip įmonės buvęs vadovas - valdymo organas, buvo ir tebėra pasyvus, neteikė nei atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nei teismo reikalautų įmonės dokumentų, ir nemokumo administratorės teigimu, jis iki šiol nėra jai perdavęs visų įmonės dokumentų, kaip tai imperatyviai numatyta LR Juridinių asmenų įstatyme bei pačioje teismo nutartyje dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kas neabejotinai leistų įvertinti jo pareikšto kreditorinių reikalavimo pagrįstumą. Nors paskutiniame teismui pateiktame procesiniame dokumente jis teigė, kad būtina iš UAB „Paysera LT“ gauti visų jo atliktų operacijų šakneles, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas buvo įpareigojęs nemokumo administratorių tą padaryti, pastarasis kreipėsi į UAB „Paysera LT“ dėl duomenų gavimo, o visus iš šios įstaigos gautus duomenis ir dokumentus pateikė teismui. Kita vertus, teismo nuomone, net ir nesant M. Š. nurodomų „šaknelių“, kiekvienos iš operacijų paskirtis – tokia, kokia ji tuo metu buvo nurodyta / apibrėžta – ir taip matoma ir iš pačių teismui pateiktų sąskaitų išrašų.
12. Teismas pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika iš pradžių kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratorius, kuriam įstatymo leidėjas įtvirtino pareigą teismui teikti tvirtinti kaip neginčijamus tik tokius reikalavimus, kurie atitinka įmonės apskaitos dokumentus. Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintinų kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tuo atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12 str., 178 str., 182 str.).
13. Atsižvelgiant į tai, kad nepaisant priemonių, kurių ėmėsi tiek nemokumo administratorė, tiek ir teismas, siekdamas maksimaliai išsamiai ir teisingai išspręsti nagrinėjamą klausimą, M. Š., kuris pats procese neįgyvendino įrodinėjimo pareigos, pareikštas kreditorinis reikalavimas BMB „Autotau“ atžvilgiu 98 074 Eur sumai nėra pagrįstas pakankamais įrodymais, todėl jo prašymą dėl įtraukimo į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą teismas negali tenkinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41-42 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjo M. Š. prašymą dėl jo įtraukimo į bankrutuojančios mažosios bendrijos „Autotau“ kreditorių sąrašą atmesti.
Nutarties kopiją siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.