Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teismo procesinis Nr. 1-02-6-00078-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.8.2;1.2.18.10.1; 1.1.7.2.2; 2.3.6.4.2; 2.1.15.1.1.

2025 m. kovo 25 d.

sekretoriaujant Daliai Kanopienei, Jūratei Urbaitienei, Karolinai Mikalauskaitei, Aistei Bareikei, Gražinai Osinskajai, Aistei Smilginytei-Kaženiauskienei,

civilinio ieškovo ? Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI), atstovui Jonui Želviui,

civilinės ieškovės ? Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau ir VSDFV, Sodra) įgaliotai atstovei Danguolei Štrimaitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis MB „A. P.“ direktoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą kai dėl to negalima iš dalies nustatyti ūkio subjekto turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą, o būtent: jis, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) būdamas juridinio asmens MB A. (toliau ir Bendrija), įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), savininku ir direktoriumi, organizuodamas įmonės MB A. veiklą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatą – „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 14 straipsnio 2 dalies nuostatą – „ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui“, būdamas atsakingas už įmonės MB A. finansinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, organizuodamas įmonės MB A. finansinės apskaitos tvarkymą laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2022 m. lapkričio 5 d. pasitelkto apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančio juridinio asmens MB „F.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), atstovaujamo vadovės D. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., pajėgomis,

jis, M. Š., žinodamas, kad prieduose Nr. 1, Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 7 prie 2024 m. sausio 19 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos Bendrijos vardu įsigytos prekės ir paslaugos nebus panaudotos Bendrijos veikloje ir pajamoms uždirbti, siekdamas išvengti įmonės MB A. mokėtinų mokesčių, įmonės MB A. mokėtinų mokesčių teisingo apskaičiavimo ir teisingo deklaravimo, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2022 m. lapkričio 5 d. apgaulingai tvarkė įmonės MB A. finansinę apskaitą, suvokdamas savo daromos veikos pavojingą pobūdį ir numatydamas, kad dėl to iš dalies negalima bus nustatyti ūkio subjekto turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., ir norėdamas, kad kiltų baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, bei dėl to įmonės MB A. naudai būtų išvengta mokėtinų mokesčių, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą ? „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostatą „<...>kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį<...>.“ ir Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 straipsnio 1 dalies nuostatas Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje (1. Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje), socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <…>“, jis, M. Š., veikdamas tyčia, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2022 m. lapkričio 5 d. įmonės MB A. finansinę apskaitą tvarkančiajai D. B. pateikė nesusijusius su įmonės MB A. vykdoma ūkine veikla šios įmonės vardu įsigijimų ūkinių operacijų dokumentus bendrai 126 401,92 Eur sumai, laikotarpio nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., kurie nurodyti prieduose Nr. 1, Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 7 prie 2024 m. sausio 19 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), ir nurodė įmonės MB A. finansinę apskaitą tvarkančiajai D. B. minėtų įsigijimų ūkinių operacijų duomenis įtraukti į finansinės apskaitos registrus ir šių apskaitos registrų duomenų pagrindu parengti bei pateikti įmonės MB A. visas būtinąsias mokestines ataskaitas bei deklaracijas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo subjektams, po ko D. B., nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, vykdydama jo, M. Š., nurodymus, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2022 m. lapkričio 5 d. minėtų įsigijimų ūkinių operacijų duomenis įtraukė į finansinės apskaitos registrus ir šių apskaitos registrų duomenų pagrindu parengė bei elektroniniu būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai įmonės MB A.:

pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2019 metų liepos-gruodžio mėn., 2020 metų sausio-gruodžio mėn., 2021 metų sausio-spalio mėn. su neteisingais duomenimis apie apmokestinamųjų pirkimų vertę bei nuo mokėtino pridėtinės vertės mokesčio atskaitomą pridėtinės vertės mokestį;

pelno mokesčio deklaracijas už 2020 metus bei 2021 metus su neteisingais duomenimis apie apmokestinamųjų pirkimų vertę bei mokėtiną pelno mokestį;

gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas už 2019 metų liepos-gruodžio mėn., 2020 metų sausio-gruodžio mėn., 2021 metų sausio-rugsėjo mėn. su neteisingais duomenimis apie darbuotojos J. A. naudą, gautą naudojantis įmonės MB A. lėšomis įsigytu turtu ir paslaugomis, bei nuo šios naudos susidariusį mokėtiną gyventojų pajamų mokestį;

ir pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešimus apie apdraustuosius už 2019 metų liepos-gruodžio mėn., 2020 metų sausio-gruodžio mėn., 2021 metų sausio-spalio mėn. su neteisingais duomenimis apie darbuotojos J. A. pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, ir neteisingais duomenimis apie įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, dėl ko įmonė MB A. nedeklaravo ir nesumokėjo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą bendrai 54 170,50 Eur (1083,41 MGL) dydžio mokesčių;

tokiu būdu jis, M. Š., veikdamas tyčia, per įmonės MB A. finansinę apskaitą tvarkančią D. B. apgaulingai tvarkė įmonės MB A. teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės MB A. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., ir per įmonės MB A. finansinę apskaitą tvarkančią D. B. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki 2022 m. lapkričio 5 d. įrašė žinomai neteisingus duomenis į įmonės MB A. būtinąsias mokestines ataskaitas bei deklaracijas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo subjektams ir jas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tuo bendrai viso padarydamas 54 170,50 Eur (1083,41 MGL) dydžio turtinę žalą valstybės biudžetui.

Motyvuojamoji dalis

Kaip posėdžio metu patvirtino specialistė B. Devliašovienė, ji išvadą teikė iš jai pateiktų finansinių MB A. dokumentų, jų pateikimą specialistei patvirtina byloje esantys 2023 m. rugsėjo 14 d. reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo MB „F.“ vadovė D. B. pateikė įmonės MB A. dokumentus su sandorių dokumentais dėl apskaitos paslaugų teikimo ir 5 segtuvais bei 2023 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcijos pranešimas Nr. S-8723, kuriuo pateikė 2023 m. kovo 15 d. įmonės MB A. poėmio aktą ir įmonės MB A. dokumentus segtuvais (12 segtuvų iš 4132 lapų), kurie yra baudžiamosios bylos prieduose – dėžėse (1 t., b. l. 38-39, 86-86).

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas BK 222 straipsnio 1 dalies prasme – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją, priimti ekonominius sprendimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – kai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Baudžiamajame įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-202-303/2020). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-162-489/2022).

Aptartos teismų praktikos kontekste konstatuotina, jog atlikus MB A. ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatyta, kad tvarkant MB A. buhalterinę apskaitą buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, kadangi nagrinėjamu atveju į apskaitą buvo įtrauktos ūkinės-finansinės operacijos, nesusijusios su MB A. veikla bei atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų uždirbimu, tai yra, buhalterinės apskaitos registruose įrašyta neteisingi duomenys apie ūkines operacijas, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą. Taip buvo iškreipti duomenys apie turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, dėl to negalima iš dalies nustatyti šių rodiklių už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., kas ir buvo konstatuota specialisto išvadoje.

M. Š., žinodamas, kad vadovaujamos įmonės MB A. vardu įgyja prekes ir paslaugas, kurias naudoja asmeninių poreikių tenkinimui, žinodamas, kad įmonė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. veikė nuostolingai (Pelno nuostolių ataskaitoje nurodytas grynasis pelnas -62 039 Eur, kitos sąnaudos -144 782 Eur), 2020 m. nurodytas gautas pelnas, tačiau veiklos sąnaudos nurodytos - 99 935 Eur, pelno mokestis -4170 Eur, 2021 m. nurodytos veiklos sąnaudos -136 771 Eur, pelno mokestis -2139 Eur, žinodamas kad Bendrijos finansinė padėtis yra sunki, tikslingai nurodė įtraukti į MB A. buhalterinę apskaitą PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog pirkimai ir paslaugos buvo panaudotos MB A. veikloje, tokiu būdu siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių, tokie jo veiksmai truko daugiau nei du metus, dėl ko buvo neapskaičiuota ir į valstybės biudžetą nesumokėta didelė (54 170,50 Eur) bendra visų mokesčių ? PVM, GMP, Pelno, VSD ir PSD mokesčiai. Veikiant pagal apgalvotą nusikalstamos veikos padarymo schemą, sąmoningai apskaitant buhalterinėje apskaitoje pirkimus ir paslaugas, kurios nesusijusios su įmonės veikla, t. y. panaudojus apgaulę, objektyviai buvo apsunkintos Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Sodros galimybės nustatyti Bendrijos finansinius rodiklius bei mokėtinus mokesčius. Neteisėta M. Š. veika paaiškėjo tik Valstybinei mokesčių inspekcijai atliekant mokestinį patikrinimą ir kreipusis į Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.

Kaip paminėta, M. Š. teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, jog ne jis buvo atsakingas už MB A. buhalterinės apskaitos vedimą, jog tam specialiai samdė profesionalę buhalterę D. B., kuri ir turėjo būti atsakinga už teisingą buhalterinės apskaitos vedimą ir tvarkymą. Teismas su tokia kaltinamojo pozicija nesutinka.

Iš tiesų, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis ar asmenimis. Įmonės vadovas, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 21 straipsnio 1 dalį, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą. Taigi, nors pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikianti įmonė ar asmuo), tačiau pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) turinį ar už tokių dokumentų (duomenų) nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) ar pateikia dokumentus, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-430/2013, 2K-202-303/2020, 2K-59-788/2022).

Tiriamuoju laikotarpiu MB A. buhalterinę apskaitą tvarkė įmonė MB „F.“ finansininkė D. B., kuri formaliai ir turėtų atsakyti už buhalterinės apskaitos pažeidimus. Tačiau teisme apklausta D. B. nurodė, kad į buhalterinę apskaitą įtraukdavo visus dokumentus, kuriuos gaudavo iš M. Š., ir kurie buvo išrašyti įmonės MB A. vardu, netraukti šių dokumentų į apskaitą ji negalėjo, M. Š. sakė, kad negalima traukti į sąnaudas daugelį prekių, tačiau M. Š. į tai nekreipė dėmesio, ir norėdama įrodyti, kad ne jos iniciatyva buvo traukiama į apskaitą sąskaitos, pagal kurias buvo perkamos prekės ir paslaugos asmeninių poreikių tenkinimui, ji pareikalavo, kad M. Š. užrašytų ant sąskaitų tokią paskirtį ir pasirašytų. Taip pat nustatyta, jog savarankiškai D. B. jokių mokėjimų iš MB A. sąskaitos neatliko, nes neturėjo prisijungimų prie įmonės banko sąskaitos, visus pirkimo įmonės vardu atliko M. Š. Taigi, byloje nenustatyta jokių buhalterinę apskaitą tvarkiusios D. B. tyčinių neteisėtų veiksmų. Iš esmės netinkamą MB A. buhalterinės apskaitos tvarkymą lėmė ne padarytos klaidos ar nesupratimas ir nežinojimas ką galima traukti į apskaitą ir ko ne, kaip tvirtina M. Š., bet jo paties, kaip įmonės vadovo sąmoningi veiksmai, siekiant nemokėti mokesčių. Pažymėtina, kad iš Administracinių nusižengimų registro duomenų per penkerius metus matyti, jog M. Š. administracine tvarka buvo baustas už neteisingų duomenų pateikimą deklaracijose apie PVM mokestį, pelno mokestį bei deklaracijų už kitų jo valdomų įmonių nepateikimą (už UAB „A.“ 2021 m. lapkričio 17 d. įspėjimu pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį; MB „A. A.“, MB „A. K.“; MB „P.“; MB „A. G.“? 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimu pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį 295 Eur bauda; už MB „P.“ 2024 m. kovo 13 d. nutarimu pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį 250 Eur bauda (3 t., b. l. 51-68), paskirtų baudų nemoka. Taigi šios aplinkybės, kartu su tuo, jog perkamų paslaugų ir prekių kiekis pagal išrašytus pirkimo dokumentus buvo labai didelis ? iš viso net 721 įvairus dokumentas, jog didžioji dalis pirkinių buvo panaudota namo statybai J. A. vardu, darytina išvada, jog M. Š. veiksmai buvo nukreipti į apgaulingos apskaitos tvarkymą siekiant išvengti mokesčių, todėl jis pripažintinas tinkamu atsakomybės subjektu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. Š. veikoje nustatyti visi objektyvieji BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, PVM sąskaitas-faktūras ir kitus pirkimo dokumentus, kuriuose nurodytos su įmonės veikla nesusijusios išlaidos, įtrauktos į buhalterinę apskaitą, buvo būtinos siekiant M. Š. nusikalstamo sumanymo – panaikinti prievolę sumokėti kaltinime nurodytus PVM, Pelno, Gyventojų pajamų, „Sodros“ mokesčius. Todėl M. Š. neabejotinai suprato, kad dėl netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti MB A. turto, struktūros ir įsipareigojimų dydžio, ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo sistemiškumas rodo kryptingą siekį apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, todėl M. Š. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Nuoseklioje teismų praktikoje yra formuluojamos šios baudžiamosios atsakomybės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį taikymo sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai; 3) galimybės deklaracijose teisingai nurodyti visas bendrovės gautas apmokestinamąsias pajamas pašalinimas ir 4) minimalus apgaulės elementas, kurį lemia reikalavimas įrašyti žinomai melagingus duomenis, neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, kad dėl to būtų išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to norėjimas. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Šio straipsnio 2 dalis baudžiamąją atsakomybę numato tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 750 MGL (įstatymo redakcija galiojusi veikos padarymo metu) arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika baudžiamosiose bylose vertinant neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą mokesčių administratoriui yra gana nuosekli: paprastai tokios veikos yra kvalifikuojamos pagal BK 220 straipsnį, taip pat priklausomai nuo bylos aplinkybių ir kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal BK 222 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-185-942/2016, 2K-270-942/2015, 2K-180/2014, 2K-16/2014, 2K-99/2013, 2K-646/2012, 2K-213/2012, 2K-511/2011 ir kt.) ar kitus straipsnius (BK 300, 182 straipsnį ir t. t.).

Atsižvelgiant į tai, kad MB A. apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, atitinkamai nustatyta, jog Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo teikiamos kaltinime nurodytos deklaracijos su jose neteisingais duomenimis apie MB A. mokėtinus mokesčius. Kaip jau paminėta, PVM, GPM deklaracijas, Pelno mokesčio, pranešimus „Sodrai“ apie apdraustuosius MB A. vardu atsakingoms institucijoms teikė apskaitą tvarkanti D. B., bet tai ji darė vadovo M. Š. nurodymu pagal jo pateiktus neteisingus duomenis. Specialisto išvadoje nurodyta, jog vadovaujantis 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau – PVM įstatymo) 58 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prekių ir paslaugų, įsigytų ne Bendrijos veiklai, pirkimo PVM atskaita negalima. Todėl į tiriamojo laikotarpio pelno mokesčio (forma PLN204) ir PVM deklaracijas (forma FR0600) Bendrija įrašė neteisingus duomenis: padidino sąnaudas iš viso 33 195,52 Eur bei 20 446,82 Eur pirkimo PVM atskaitą: 2019 m. 07-12 mėn., padidino sąnaudas 9 404,65 Eur ir 7 574,87 Eur pirkimo PVM; 2020 m. ? sąnaudas 10 773,27 Eur ir 8 569,27 Eur pirkimo PVM; 2021 m. ? sąnaudas 13 017,60 Eur ir 4 302,68 Eur pirkimo PVM. Specialisto išvadoje, nurodyta, jog įvertinus pateiktus duomenis Bendrijos apmokestinamas pelnas dėl tyrimo metu neleidžiamų atskaitymų 2020 m. iš viso didinamas 8 768 Eur, 2021 m. didinamas 12 681 Eur. Taigi, darytina išvada, jog Bendrijos iš viso apmokestinamas pelnas per 2020 m. ir 2021 m. sudaro 21 449 Eur (8 768+12 681=21 449). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu pelno mokesčio tarifas Lietuvos vieneto yra 15 procentų, todėl Bendrijos nesumokėta pelno mokesčio suma yra 3 217,35 Eur (21 449X15/100=3 217,35).

Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog Bendrija nesilaikė GPM įstatymo 6, 23, ir 24 straipsnių nuostatų, nes nuo darbuotojos J. A. pajamų, gautų natūra, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, neapskaičiavo ir nedeklaravo ir nesumokėjo mokėtino į biudžetą 14 839,72 Eur GMP (forma GMP313). Be to, tyrimo metu apskaičiuota sumokėti „Sodros“ įmokų 15 666,61 Eur, kurias sudaro Valstybinio socialinio draudimo įmokos iš viso 10 487,55 Eur ir Privalomojo sveikatos draudimo suma 5 179,06 Eur. VSD mokestis apskaičiuotas pateiktoje FNTT specialisto išvadoje bei jos 7 priede (1 t., b. l. 174), kadangi pagal pateiktus finansinius dokumentus buvo nustatyta, jog Bendrijos piniginių lėšų 74 198,60 Eur (suma su PVM) savo asmeninių poreikių tenkinimui panaudojo Bendrijos samdoma darbuotoja J. A., o pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsnio nuostatas, darbuotojo nauda, gauta naudojantis Bendrijos lėšomis įsigytu turtu ir paslaugomis, laikoma darbo užmokesčio dalimi, gauta natūra. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 17 straipsnio 1 ir 2 dalimis, darbuotojų gautoms pajamoms natūra, taikant 6,98 proc. tarifą mokėtino PSD mokesčio suma yra 5 179,06 Eur (74 198,6X6,98 proc.=5 179,06). Taigi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešimai apie apdraustuosius už 2019 metų liepos-gruodžio mėn., 2020 metų sausio-gruodžio mėn., 2021 metų sausio-spalio mėn. buvo pateikti su neteisingais duomenimis apie darbuotojos J. A. pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, ir neteisingais duomenimis apie įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu M. Š. teigė, jog nėra įrodymų, kad čia būtent J. A. gavo nurodytą naudą, tačiau posėdžio metu apklausta specialistės B. Devliašovienė ir D. V. paaiškino, jog J. A. vardu aptariamu laikotarpiu buvo statomas ir įrenginėjamas namas (duomenys neskelbtini) ir 74 198,60 Eur pirkimų ir paslaugų suma pagal finansinius dokumentus (sąskaitas-faktūras, važtaraščius, kt.), kuriuose buvo nurodytas šis adresas, buvo priskirta J. A. gautai naudai, nors pirkiniai ir paslaugos pirktos Bendrijos vardu. Teismas neturi pagrindo netikėti šių specialisčių parodymais, jie pagrįsti byloje pateiktais dokumentais ir atliktais skaičiavimais. Nenustatyta, jog šios liudytojos turėtų pagrindą nepagrįstai apkalbėti M. Š.

Aukščiau aptartos aplinkybės ir surinkti įrodymai patvirtina, jog M. Š. vadovaujama MB A. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2022 m. lapkričio 5 d. iš viso Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nesumokėjo 54 170,50 Eur mokesčių (20 446,82 Eur PVM mokesčio, 3 217,35 Eur Pelno mokesčio, 14 839,72 Eur GMP mokesčio, „Sodros“ įmokų 15 666,61 Eur).

M. Š. teisminio nagrinėjimo metu, kaip ir dėl apskaitos tvarkymo, taip ir dėl deklaracijų pildymo ir pateikimo tvirtino, kad neturėjo tyčios ir siekio vengti mokesčių, nes neturėjo specialaus buhalterinio išsilavinimo ir nesuvokė visų su mokesčių deklaravimu susijusių prievolių, bendrovės apskaitai tvarkyti samdė buhalterę, dėl to ne jis turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Teismas su tokia M. Š. pozicija nesutinka.

Kaip jau paminėta, pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija galiojusi veikos padarymo metu), atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad šiame BK straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, kad pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-273-693/2017, 2K-158-689/2020). Būtinasis nusikalstamos veikos, nustatytos BK 220 straipsnyje, požymis yra tikslas. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-236-648/2020, 2K-70-719/2021). Pagal BK 220 straipsnį baudžiamosios atsakomybės subjektai gali būti tiek juridinio asmens vadovai, kurie yra atsakingi už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, teisingos finansinės atskaitomybės pateikimą, tiek už finansinę apskaitą atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitą ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-719/2022). Būtina pažymėti, kad įmonės vadovas atsako už buhalterio ar kito apskaitą vedančio darbuotojo surašytos deklaracijos pateikimą, jeigu žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek tokį dokumentą pasirašo ir pateikia. Vadovas atsako ir tada, jei pats asmeniškai nepasirašo ir nesiunčia dokumentų, bet pateikia minėtiems darbuotojams melagingus duomenis, t. y. veikia per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-511/2019, 2K-202-303/2020; Nr. 2K-136-489/2023).

Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog M. Š., būdamas MB A. vadovu, veikdamas šios bendrovės vardu, suvokė, jog veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkiusią D. B., įrašydamas į deklaracijas neteisingus duomenis, daro žalą valstybės biudžetui, ir norėjo taip veikti. Tokios aplinkybės nustatytos tiek byloje apklaustos liudytojos D. B. parodymais, kuri pažymėjo, jog net ir sakant M. Š. apie negalimą įtraukimą į apskaitą pirkimus, kurie akivaizdžiai nesusiję su Bendrijos veikla, M. Š. to nepaisė, o priešingai ? toliau pirko prekes ir paslaugas Bendrijos vardu ir skubino ją teikti PVM deklaracijas, nes šios jam buvo labai aktualios dėl mokesčių. Be to, kaip jau paminėta ? bylos duomenimis nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu Bendrijos vardu perkamos prekės ir paslaugos buvo naudojamos ne Bendrijos reikmėms, o statant ir įsirengiant J. A. vardu nuosavybės teise registruotą namą.

Dėl veikų kvalifikavimo.

Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 dėl BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios buvo pakeisti ir pripažinti netekusiais galios atitinkami pirmiau minėti BK straipsniai, taip pat BK papildytas atskirais straipsniais. Šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d. Naujai įsigaliojusiojo baudžiamojo įstatymo redakcijoje pakeisti ir BK 220 straipsnis ir BK 222 straipsniai. BK 220 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudžiamoji atsakomybė numatyta, jei nedeklaruotų mokesčių suma viršija 900 MGL bei numatyta alternatyvi bausmė ? bauda. BK 222 straipsnio 1 dalis papildyta nauju požymiu ? alternatyvūs padariniai – didelė žala (virš 400 MGL, bet iki 900 MGL), 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuota sudėtis – labai didelės žalos požymis (virš 900 MGL) bei sankcijoje numatyta, jog asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų, t. y. sunkus nusikaltimas.

Atsižvelgiant į tai, jog M. Š. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 220 straipsnio 2 dalyje pagal šiuo metu galiojančią redakciją numato ir švelnesnę alternatyvią bausmę, laikytina, kad tai švelnina jo atsakomybė ir veika kvalifikuotina pagal BK 220 straipsnio 2 dalies nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančią redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

M. Š. padaryta nusikalstamais veiksmais, apgaulingai tvarkant apskaitą ir nesumokant mokesčių valstybei padaryta bendra žala yra 54 170,50 Eur, t. y. viršija 900 MGL (45 000 Eur) sumą ir šiuo metu turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnio 2 dalį, kaip sunkus nusikaltimas. Atsižvelgiant į tai, kad tai sunkina jo teisinę padėtį, veika kvalifikuotina pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcija).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas, jog M. Š. veiksmai turėtų būti vertinami kaip administracinis nusižengimas. Teismas, įvertindamas byloje nustatytas aplinkybes, bei tai, kad nusikalstami veiksmai truko ilgiau nei 2,5 metų, kad į Bendrijos apskaitą buvo įtraukta labai didelis kiekis dokumentų (721 dokumentas), kuriuose nurodytos įvairūs pirkiniai ir paslaugos, nesusiję su Bendrijos veikla, kad bendra nesumokėtų mokesčių suma viršija 900 MGL sumą, daro išvada, jog tokie veiksmai yra pavojingi, atitinka M. Š. inkriminuotų nusikaltimų sudėtį ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Teismas patikrino informaciją apie M. Š. patraukimą administracinėn atsakomybėn, kliūčių patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn nenustatyta.

Iš baudžiamojoje byloje esančio Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 4 d. Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo (A.,MB) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog Šiaulių apskrities valstybinės mokesčiu inspekcijos Kontrolės departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja D. Š. nusprendė patvirtinti 2023 m. birželio 30 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė MB A. sumokėti 21 325 Eur PVM sumą, 5 373,59 Eur PVM delspinigių ir 10 663 Eur PVM baudą, 14 991,42 Eur GPM, 3 304,28 Eur GPM delspinigių ir 7 496 Eur GPM baudą, 13 394 Eur pelno mokesčio, 2 308,07 Eur pelno mokesčio ir 6 697 Eur mokesčio baudą, sumokant iš viso į biudžeto surenkamąją sąskaitą 85 552,36 Eur ir 15 823,42 Eur VSD įmokų bei 7 912 Eur VSD įmokų baudą, iš viso 23 735,42 Eur sumokant į „Sodros“ sąskaitą (1 t., b. l. 46-60). M. Š. pateikė įmonės MB A. vardu skundą dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 4 d. Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 61-85). Iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos vyriausybės sprendimu 2024 m. gegužės 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrijos skundą tenkino iš dalies, sumažino Bendrijai paskirtas pinigines baudas, vietoj nurodymo sumokėti 10 663 Eur PVM, 7 496 Eur GPM, 6 697 PM ir 7 912 Eur VSDĮ baudas, nurodyta Bendrijai sumokėti 6 397,5 Eur PVM, 4 497,43 GPM, 4 018,2 PM ir 4 747,03 VSDĮ baudas ((duomenys neskelbtini)). Taigi, šiuo sprendimu buvo palikta galioti MB A. pritaikytos mokestinės sankcijos. M. Š., kaip MB A. vadovui, jokios piniginės sankcijos taikytos nebuvo, jis dėl šių nustatytų pažeidimų nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, todėl šioje baudžiamojoje byloje jo nusikalstami veiksmai negali būti vertinami dvigubu baudimu už tą pačią veiką. MB A. pripažinus bankrutavusia ir likvidavus M. Š., kaip fiziniam asmeniui, nebus prievolės mokėti MB A. paskirtas mokestines sankcijas.

Bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas, jog Bendrijos vienintelis narys ir vadovas turi teisę lėšas naudoti savo asmeniniams poreikiams. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų MB A. vienintelis steigėjas ir vienintelis jos narys nuo pat jos įsteigimo momento ? (duomenys neskelbtini), buvo M. Š. Tai patvirtina byloje esantys VĮ „Registrų centras“ duomenys ? M. Š. pateiktas prašymas registruoti juridinių asmenų registre VĮ „Registrų centras“, MB A. steigimo aktas, iš kurių matyti, jog vienintelis steigėjas ir šios bendrijos narys yra M. Š. (1 t., b. l. 97, DVD diskas prie 1 tomo viršelio).

Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 24 straipsnyje įtvirtinta, jog mažosios bendrijos narys turi teisę gauti šias išmokas kaip avansu išmokamą pelną: 1) mažosios bendrijos lėšų savo asmeniniams poreikiams; 2) mažosios bendrijos pelno dalį už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį. To paties įstatymo 25 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta, jog Mažosios bendrijos lėšų kaip avansu išmokamo pelno mažosios bendrijos narių asmeniniams poreikiams gali paimti asmuo, kuriam tokią teisę suteikia šis įstatymas, o jas gauti – tik mažosios bendrijos nariai. Šių lėšų paėmimo ir gavimo tvarka ir sąlygos nustatomos mažosios bendrijos nuostatuose. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog paimant iš mažosios bendrijos lėšų ar jas gaunant, surašomas ir pasirašomas lėšų paėmimo (perdavimo) dokumentas. Lėšų paėmimo (perdavimo) dokumentas įforminamas teisės aktuose nustatyta tvarka.

Taigi, kaip matyti iš teisinio reglamentavimo mažųjų bendrijų nariai turi teisę gauti lėšų asmeniniams poreikiams šių bendrijų nuostatuose nustatyta tvarka. Iš byloje pateiktų MB A. nuostatų matyti, jog Bendrijos lėšų, kaip avansu išmokamą pelną Bendrijos narių poreikiams, turi teisę paimti vadovas, o jas gauti ? tik bendrijos nariai (9 punktas). Šių nuostatų 10-13 punktuose reglamentuota šių lėšų išmokėjimo tvarka, o nuostatų 8 punkte numatyta, jog jei bendrijoje yra vienas narys, jo raštiški sprendimai prilyginami Narių susirinkimo sprendimams (DVD failas A. MB-nuostatai 2 lapai.pdf). Kaip jau paminėta, byloje nustatyta, jog M. Š. buvo vienintelis MB A. steigėjas, narys ir vadovas, taigi jis, tiek kaip vadovas, tiek kaip narys turėjo teisę gauti MB A. lėšas asmeniniams poreikiams. Tačiau jis tokių lėšų nustatyta tvarka neišsimokėjo, o priešingai ? darė piniginius įnašus į MB A. sąskaitą (ką patvirtina ir M. Š. pateikti Bendrijos banko sąskaitos išrašai) ir MB A. vardu pirkdamas įvairias prekes ir paslaugas jas naudojo savo asmeniniams poreikiams, taip siekdamas nemokėti privalomų mokesčių. Tai tik dar kartą patvirtina, jog M. Š. veiksmai buvo nukreipti į valstybės mokesčių nemokėjimą, išvengimą bendrąja prasme.

M. Š. pateikta baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu 2023 m. gruodžio 31 d. išrašyta sąskaita faktūra, apie jo neva asmeniškai įsigytas prekes ir paslaugas iš MB A. už 18 393,67 Eur nurodant periodus 2019 m., 2020 m., 2021m., niekaip nepaneigia teisme nustatytų aplinkybių, o tokios sąskaitos atsiradimas, kai buvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir iki tol buvę visi įmonės 2019, 2020, 2021 metų finansiniai dokumentai buvo paimti atsakingų institucijų, yra tik bandymas pateisinti nepagrįstai atliktus pirkimus ir paslaugas MB A. vardu.

Teismas patikslina kaltinime nurodytas aplinkybes, jog Bendrijos vardu įsigytos prekės buvo pagal baudžiamojoje byloje esančios 2024 m. sausio 19 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) prieduose Nr. 1, Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 7 nurodytus pirkimo dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras), jų nedubliuojant su skaitmeninėje laikmenoje (DVD) pateiktais priedais Nr.1, Nr.2, Nr.3 bei Nr.4, kadangi ši informacija yra tapati.

Teismas šalina iš kaltinimo nurodytas aplinkybes, jog dėl M. Š. apgaulingo apskaitos tvarkymo negalima iš dalies nustatyti ūkio subjekto veiklos, nuosavo kapitalo, nes specialisto išvadoje šie rodikliai nenurodyti, nurodyta, kad iš dalies negalima nustatyti MB A. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Šių aplinkybių patikslinimas neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ir nesunkina M. Š. teisinės padėties.

Bausmės skyrimas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. Š., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis M. Š. padarė du tyčinius nusikaltimus, vieną apysunkį, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcija) ir vieną sunkų, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), nusikalto būdamas neteistu (3 t., b. l. 60), baustas administracine tvarka daugiausiai už kelių eismo taisyklių pažeidimus (3 t., b. l. 51-68), dirbantis pagal kitoje MB „A. P.“ direktoriumi, turi du mažamečius vaikus, rūpinasi specialių poreikių turinčia mama G. Š. (5t., b. l. 14-15). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė pripažinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų, tačiau teismas šios aplinkybės nepripažįsta sunkinančia, nes M. Š. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymas savo esme yra susijęs su savanaudiškomis paskatomis.

Anksčiau išdėstytų M. Š. charakterizuojančių duomenų pagrindu, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo jau daugiau nei 4 metai, teismas sprendžia, jog baudos bausmė bus pakankama bausmės tikslams pasiekti. Nagrinėjamu atveju abiejų nusikaltimų padarymo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, taigi ir MGL, buvo lygus 50 Eur. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas M. Š. ir padarytus nusikaltimus apibūdinančias aplinkybes, jam skirtinos baudos, kurių dydžiai, įvertinant tai, kad asmuo teisiamas pirmą kartą, nustatytini artimi minimaliems (už apysunkį nusikaltimą gali būti skiriama nuo 100 MGL iki 4 000 MGL bauda, už sunkų gali būti skiriama nuo 150 MGL iki 6 000 MGL, BK 47 straipsnis). T. y., už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymą M. Š. skirtina 100 MGL (5 000 Eur) bauda, už BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina 250 MGL (12 500 Eur) bauda. M. Š. nusikalstamas veikas teismas laiko padarytas esant realiai nusikaltimų sutapčiai, nes apskaita buvo tvarkoma apgaulingai į ją įtraukiant pirkimus ir paslaugas, kurie nesusiję su įmonės veikla, bei vėliau šios apgaulingos apskaitos pagrindu buvo teikiamos deklaracijos siekiant nemokėti mokesčių. Įvertinus paminėtinų, bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, jos bendrintos iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant ½ dalis švelnesnės bausmės dalį (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis) ir nustatytina subendrinta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

M. Š. taikomos kardomosios priemonės nepaskirtos, teismo vertinimu jų nėra pagrindo skirti ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinių ieškinių.

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė civilinį ieškinį M. Š. dėl jo nusikalstamomis veikomis padarytos 15 666,61 Eur turtinės žalos valstybės biudžetui atlyginimo (2 t., b. l. 16-19). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad M. Š. apgaulingai tvarkydamas MB A. apskaitą į šios bendrovės apskaitą įrašė žinomai neteisingus duomenis, nuo samdomos darbuotojos J. A. natūra gautų pajamų, kurios pagal GPM įstatymo nuostatas priskiriamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis, tikrinamuoju laikotarpiu Bendrija nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų ir Privalomojo sveikatos draudimo mokesčio. Už 2019-2021 metus bendra šių nesumokėtų mokesčių suma yra 15 666,61 Eur (10 487,55 Eur VSD ir 5 179,06 Eur PSD). Ieškinyje pateikė detalų bendros nesumokėtų mokesčių apskaičiavimą.

Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-389/2014, Nr. 3K-7-328-248/2015, Nr. e3K-7-115-915/2017) juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas bei jo dalyvis juridinio asmens kreditoriui tiesiogiai atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens, t. y. kai: 1) juridinis asmuo (darbdavys), privalantis už darbuotoją atlyginti žalą, iki žalos atlyginimo išnyksta; 2) žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais; 3) vadovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto ir aišku, kad su kreditoriais bendrovė nebeatsiskaitys. Pagal kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018 pateiktą išaiškinimą, juridinio asmens vadovas ar kitas darbuotojas gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas ir tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, kuris suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobūdžio prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Visais minėtais atvejais juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas tiesiogiai kreditoriui atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens. Šioje nutartyje išaiškinta ir tai, kad teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs visas bylos aplinkybes, turėtų spręsti, ar juridinio asmens nemokumas yra toks, kad nėra galimybių arba yra labai menkos galimybės išieškoti žalą iš paties mokesčių mokėtojo – juridinio asmens. Tokiu atveju tam, kad baudžiamojoje byloje būtų patenkintas žalos atlyginimo reikalavimas iš juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo, kuris nėra mokesčių mokėtojas, turi būti nustatyta: vadovo ar kito darbuotojo nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma; žala, kurią sudaro dėl vadovo ar kito darbuotojo nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iš paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima išieškoti mokesčių suma; priežastinis ryšys tarp vadovo ar kito darbuotojo veiksmų ir žalos; vadovo ar kito darbuotojo kaltė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-1073/2019).

Byloje nustatyta, jog dėl M. Š. kaltų veiksmų buvo apgaulingai tvarkoma MB A. apskaita, tyčia perkant prekes ir paslaugas šios bendrovės vardu, sąmoningai didinant sąnaudas, tačiau prekės ir paslaugos buvo naudojamos M. Š. ir su juo artimais ryšiais susijusios J. A. asmeniniams poreikiams tenkinti, namo statybai ir jo įrengimui, o J. A. gautos pajamos natūra nedeklaruotos ir nuo jų nesumokėti mokesčiai. Tiek VMI, tiek VSDFV ieškiniuose nurodytos prašomos priteisti sumos įrodytos FNTT specialisto išvada, kuri pateikta atlikus MB A. finansinių dokumentų tyrimą, posėdžio metu apklaustos MB A. apskaitą tvarkiusios D. B. parodymai apie M. Š. veiksmus išrašant sąskaitas ir traukiant į apskaitą bei raginant teikti PVM deklaracijas, tiek byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.

Bylos duomenys patvirtina, kad MB A., kuria pasinaudojant buvo išvengta PVM, Pelno mokesčio, GPM, VSD ir PSD mokesčių mokėjimo, šiuo metu yra bankrutuojanti, t. y. jai 2024 m. lapkričio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 13 d. (5 t., b. l. 105-111), VĮ Regitra duomenimis MB A. vardu registruota viena transporto priemonė BMW, kuri gavus užsienio institucijos pranešimą apie įregistravimą, konfiskavimą ar baigimą eksploatuoti išregistruota, jai draudžiama dalyvauti eisme (5 t., b. l. 118), nekilnojamojo turto Bendrija neturi (5 t., b. l. 119). Paskirtam bankroto administratoriui MB „N.“ VMI pateikė prašymą įtraukti ją į kreditorių sąrašą, reikalaudama taip pat priteisti nesumokėtą GMP 14 961,62 Eur, Pelno mokestį 14 061,82 Eur, PVM 21 325,00 Eur (5 t., b. l. 115), tačiau kol kas teismo nutartimi nėra įtraukta į patvirtintų kreditorių sąrašą. Posėdžio metu J. Želvys paaiškino, kad šioje byloje reikalaujamos priteisti sumos tiesiogiai iš M. Š. patenka į jų kreditorinius reikalavimus bankroto byloje, tačiau joje nėra tikimybės, kad valstybei bus galima išieškoti mokesčius iš MB A., nes ši neturi nei turto nei lėšų.

Tas pačias aplinkybes dėl civilinio ieškinio pateikimo bankroto byloje nurodė ir VSDFV civilinį ieškinį palaikiusi atstovė D. Štrimaitienė.

Sutiktina, kad mokesčių sumokėjimas yra bendrovės pareiga. Tačiau tais atvejais, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens, tiesiogiai kreditoriui (šiuo atveju VMI ir „Sodra“) atsako juridinio asmens vadovas (faktinis vadovas), dėl kurio kaltų veiksmų nebuvo sumokėti mokesčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86-303/2018; Nr. 2K-80-1073/2019). Atsižvelgiant į tai, kad MB A. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi iškelta bankroto byla, kurioje konstatuota, jog Antstolių informacinės sistemos duomenimis vykdomi iš MB A. išieškojimai kreditoriams, kad Bendrija iš esmės neturi jokio turto, iš kurio būtų galimas civilinių ieškinių atlyginimas, taigi ją įtraukti į bylą, subsidiariai, kaip civilinę atsakovę, nėra tikslinga, toks įtraukimas būtų formalus teisingumo vykdymas. Kaip jau minėta, byloje nustatyti mokesčiai nebuvo sumokėtas dėl kaltų MB A. vadovo M. Š. veiksmų, todėl jis pagrįstai pripažintas tinkamu civiliniu atsakovu byloje ir padaryta turtinė žala valstybei dėl nesumokėtų mokesčių priteistina iš jo, t. y. tenkinant civilinės ieškovės VMI pateiktą civilinį ieškinį ir iš M. Š. dėl jo nusikalstamomis veikomis padarytos 38 503,89 Eur atlyginimo ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas (5 proc. dydžio metines palūkanas) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško ieškinio reikalavimo įvykdymo bei tenkinant civilinio ieškovo VSDFV pateiktą civilinį ieškinį dėl M. Š. nusikalstamomis veikomis padarytos 15 666,61 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Procesinių palūkanų priteisimas atitinka teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-P-75-788/2019; Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1A-114-1076/2022).

Baudžiamojoje byloje taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimą į M. Š. nuosavybės teise priklausantį turtą:

1. Žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, asmeninė nuosavybė, daiktas: (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 19 235,00 Eur;

2. Žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 2 150,00 Eur;

3. Butą/Patalpą ? butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, daiktas: 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 33 017,00 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad tenkinami civilinių ieškovų ieškiniai, nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki visiško ieškinių patenkinimo paliekant prokurorės Margaritos Valantiejienės 2024 m. kovo 13 d. nutarime nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas.

Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti.

Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu paimti daiktai ir dokumentai buvo apžiūrėti ir ištirti, reikalinga informacija pridėta prie baudžiamosios bylos, nenustatyta, jog būtų pagrindas daiktų konfiskavimui, todėl ikiteisminio tyrimo metu, atliekant procesines prievartos priemones kratos metu rasti ir paimti daiktai ir dokumentai, nuosprendžiui įsiteisėjus:

įmonės MB A. 2019-2021 metų dokumentai, supakuoti 4 (keturiose) dėžėse perduotini bankrutuojančios įmonės MB A. nemokumo administratoriui MB „N.“ (5 t., b. l. 105);

DVD skaitmeninė laikmena, prie 1 tomo bylos viršelio, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-308 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcija) ir paskirti 100 MGL dydžio baudą, t. y. 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio baudą;

pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti 250 MGL dydžio baudą, t. y. 12 500 Eur (dvylikos tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant ½ dalį švelnesnės bausmės ir M. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 300 MGL, t. y. 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Civilinio ieškovo ? Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, civilinį ieškinį dėl nesumokėtų pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio, privalomojo gyventojų pajamų mokesčio tenkinti ir iš M. Š. valstybės naudai priteisti 38 503,89 Eur (trisdešimt aštuonis tūkstančius penkis šimtus tris eurus, 89 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško ieškinio reikalavimo įvykdymo.

Civilinio ieškovo ? Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius civilinį ieškinį dėl nesumokėtų Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo mokesčių tenkinti visiškai ir iš M. Š. valstybės naudai priteisti 15 666,61 Eur (penkiolika tūkstančių šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus, 61 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus:

Įmonės MB A. 2019-2021 metų dokumentus, supakuotus 4 (keturiose) dėžėse perduoti bankrutuojančios įmonės MB A. nemokumo administratoriui MB „N.“;

DVD skaitmeninę laikmeną, prie 1 tomo bylos viršelio, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

Taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą:

1. Žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, asmeninė nuosavybė, daiktas: (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 19 235,00 Eur;

2. Žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 2 150,00 Eur;

3. Butą/Patalpą ? butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, daiktas: 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 33 017,00 Eur ? palikti galioti iki visiško ieškinių patenkinimo paliekant prokurorės Margaritos Valantiejienės 2024 m. kovo 13 d. nutarime nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.