Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.1.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.14.; 1.2.17.1.1.; 1.2.17.3.; 1.2.17.5.2.; 2.4.6.4.2.; 2.4.6.4.3.; 2.4.6.4.4.; 2.4.6.5.1

2022 m. rugsėjo 13 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,

civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Orintai Samanavičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio, nuteistojo V. N. gynėjo advokato Aurimo Gasiūno ir civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

- BK 25 straipsnio 2 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (veikos padarymo metu galiojusi 2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija), ir jam skirta 1 800 MGL dydžio (90 000 Eur) bauda;

- BK 21 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (veikos padarymo metu galiojusi 2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), ir jam skirta 700 MGL dydžio (35 000 Eur) bauda;

- BK 201 straipsnio 2 dalį, ir jam skirta 500 MGL dydžio (25 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. S. paskirta subendrinta bausmė – 1 800 MGL dydžio (90 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas D. S. laikinojo sulaikymo laikas (dvi paros), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikytina, kad D. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė yra lygi 1 996 MGL (89 800 Eur) dydžio baudai.

- BK 25 straipsnio 2 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (veikos padarymo metu galiojusi 2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija), ir jam skirta 1 400 MGL dydžio (70 000 Eur) bauda;

- BK 21 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (veikos padarymo metu galiojusi 2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), ir jam skirta 600 MGL dydžio (30 000 Eur) bauda;

- BK 201 straipsnio 2 dalį, ir jam skirta 400 MGL dydžio (20 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. N. paskirta subendrinta bausmė – 1 700 MGL (70 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas V. N. laikinojo sulaikymo laikas (dvi paros), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikytina, kad V. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė yra lygi 1 396 MGL (69 800 Eur) dydžio baudai.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys atmestas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konfiskuotas keltuvą „Atlet“, rankinis palečių krautuvas „Alex industry“, dulkių siurblys „Bosh“, palečių tvirtinimo prietaisas (1 vnt.) ir palečių tvirtinimo juostą (1 vnt.), saugomi Policijos departamento Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyryje.

Taip pat išspręstas kitų daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. S. ir V. N., veikdami bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdami nustatytą tvarką, tai yra Lietuvos Respublikos 2001 m. spalio 30 d. Akcizų įstatymą Nr. IX-569, Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punktą, numatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose: 2.1. tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus <...> 2.1.1. nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus), 3 punktą, numatantį, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...> jeigu jie: 3.1.1. <...> 100 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš Europos Sąjungos valstybių narių; 3.1.2. <...> 10 pakelių cigarečių, <...> kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, turėdami tikslą realizuoti ir gabenti kontrabandos būdu, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant muitinės kontrolei, įgijo, laikė, gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

2. D. S. ir V. N., veikdami su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami tikslą realizuoti ir gabenti kontrabandos būdu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatytų asmenų įgijo 32 628 pakelius cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis, tai yra 6 550 pakelių cigarečių „Marlboro gold“, nepaženklintų specialiais ženklais – banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius 22 153,50 Eur, 8 500 pakelių cigarečių „L&M Blue Label“, nepaženklintų specialiais ženklais – banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius 28 362 Eur, 17 548 pakelių cigarečių „Winston Blue“ su Baltarusijos Respublikos akcizo mokesčio banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius 58 654,54 Eur, kurias, kėsindamiesi įvykdyti kontrabandą, paslėpė specialiai pagamintose gipso kartono paletėse su kiauryme viduje ir paslėptas akcizais apmokestinamas prekes laikė iki 2018 m. birželio 1 d., kol juos rado ir kratos metu paėmė policijos pareigūnai, ir 30 pakelių cigarečių „Winston Blue Compact“ su Baltarusijos Respublikos akcizo mokesčio banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius 98,90 Eur, kurias laikė automobilyje „Toyota Avensis“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. birželio 1 d., kol jas surado ir kratų metu paėmė policijos pareigūnai.

3. D. S. ir V. N., veikdami su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdami gabenti, realizuoti, pradėjo nusikalstamą kėsinimąsi, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatytų asmenų įgijo 12 264 vnt. po 0,568 litro alaus skardinių „Volfas Engelman Premium Lager“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius 6 066,08 Eur, kurias, kėsindamiesi įvykdyti kontrabandą, paslėpė specialiai pagamintose gipso kartono paletėse su kiauryme viduje, ir paslėptas akcizais apmokestinamas prekes laikė iki 2018 m. birželio 1 d., kol juos rado ir kratos metu paėmė policijos pareigūnai.

4. Tęsdami nusikalstamą veiką D. S. ir V. N., veikdami bendrininkų grupėje kartu su asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdami nustatytą tvarką, tai yra Lietuvos Respublikos 2001 m. spalio 30 d. Akcizų įstatymą Nr. IX-569, Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punktą, numatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose: 2.1. <...> alkoholinius gėrimus <...> 2.1.1. nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, o taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 67 patvirtintas Alkoholio produktų gamybos licencijavimo taisykles, turėdamas tikslą realizuoti ir gabenti kontrabandos būdu, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant muitinės kontrolei, įgijo, laikė, gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir neteisėtai įgijo, gabeno, laikė daugiau nei penkiasdešimt litrų nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinių.

5. D. S. veikdamas kartu su V. N. 2018 m. birželio 1 d. 07:50 val., prie prekybos centro „Maxima“, esančio (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę, iš asmenų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, įgijo 4 115 vienetus, 1 litro talpos degtinės butelių „Deluxe“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 39,9 proc., kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius 47 123,21 Eur, kuriuos krovininiu automobiliu „Iveco“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir krovininiu automobiliu „Fiat Ducato“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nugabeno į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), ir laikė iki 2018 m. birželio 1 d., kol juos rado ir kratos metu paėmė policijos pareigūnai.

6. D. S. veikdamas kartu su V. N. 2018 m. birželio 1 d. 07:50 val. prie prekybos centro „Maxima“, esančio (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę iš asmenų dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, turėdami tikslą realizuoti ir gabenti kontrabandos būdu, už nenustatytą pinigų sumą įgijo asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas ir kitų jo suburtos organizuotos grupės narių pagamintą 6 981 litrą nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinių produkciją, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 37,1–38,9 proc., supiltą į 3 litrų talpos plastikinius maišelius su kraneliais, kurie sudėti į 2 327 kartonines dėžutes, neturint leidimo pažymėtas svetimais prekių ženklais, tai yra „Beluga“ prekių ženklu (1 004 kartoninės dėžutės) ir „Finlandia“ prekių ženklu (1 323 kartoninės dėžutės), kuriuos krovininiu automobiliu „Iveco“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir krovininiu automobiliu Fiat Ducato, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nugabeno į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), kur nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinių produkciją, kėsindamiesi įvykdyti kontrabandą, paslėpė specialiai pagamintose gipso kartono paletėse su kiauryme viduje, ir paslėptą etilo alkoholio skiedinių produkciją laikė iki 2018 m. birželio 1 d., kol juos rado ir kratos metu paėmė policijos pareigūnai.

7. Tokiu būdu, D. S. ir V. N., veikdami bendrininkų grupėje kartu su asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdami nustatytą tvarką, turėdami tikslą realizuoti, rengėsi kontrabandos būdu, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti, privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant muitinės kontrolei, t. y. įgijo, laikė, gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 4 115 vienetus, 1 litro talpos degtinės butelių „Deluxe“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, kurių vertė 47 123,21 Eur, 32 628 pakelius cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių vertė 109 274,94 Eur ir 12 264 vnt. po 0,568 litro alaus skardinių „Volfas Engelman Premium Lager“, kurių vertė 6 066,08 Eur, o taip pat pažeisdami nustatytą tvarką, turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai įgijo, laikė, gabeno 6 981 litrą nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinių produkciją.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai

8. Apeliaciniame skunde nuteistojo D. S. gynėjas advokatas Saulius Juzukonis prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį D. S. atžvilgiu pakeisti – iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti D. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, o iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti D. S. BK 25 straipsnio 2 dalies taikymą. Pripažinti D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sušvelninti D. S. paskirtas bausmes, paskiriant ne didesnę negu 750 MGL dydžio (35 000 Eur) galutinę subendrintą bausmę. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai D. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, kvalifikavo su nuoroda į BK 25 straipsnio 2 dalį, o dėl visų kitų nusikalstamų veikų bendrininkų grupė pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. S. darydamas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bendrininkų grupėje nedalyvavo. Apygardos teismas nepašalino prieštaravimų tarp D. S. kaltinime inkriminuotos bendrininkų grupės ir dalies pareikštų kaltinimų formuluočių, tuo apsunkindamas jo teisinę padėtį ir suvaržydamas teisę į gynybą.

8.2. Nei vieno iš galimų D. S. bendrininkų veiksmai nuosprendyje nekonkretizuoti, neindividualizuoti, neaišku, kokius inkriminuojamų nusikaltimų objektyviuosius požymius (ar dalį jų) kiti asmenys realizavo. Iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodyta pripažintų veikos aplinkybių bei motyvų neaišku, koks buvo tyrimo metu nenustatytų asmenų ir asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas vaidmuo, bei kito nuteistojo V. N. tariamai neteisėtų veiksmų pobūdis.

8.3. Byloje nėra duomenų, kad akcizais apmokestinamas prekes įgijo, laikė ir gabeno ne D. S., o kiti nenustatyti asmenys ar asmenys, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas. Aplinkybė, kad D. S. akcizais apmokestinamas prekes ir nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinius jo sulaikymo dieną (2018 m. birželio 1 d.) įgijo iš minėtų asmenų, nepagrindžia išvados, kad su šiais asmenimis D. S. veikė bendrininkų grupėje. Nusikalstamos veikos požymius – neteisėtą prekių įgijimą – realizavo būtent D. S., kuris, pasitelkęs V. N. (pastarasis apie savo veiksmų neteisėtumą D. S. nebuvo informuotas), šias prekes nugabeno į nuomojamą sandėlį ir jame laikė, kol jas surado ir paėmė teisėsaugos pareigūnai. Asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, šiuo atveju gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn tik pagal kitą BK 199² straipsnyje numatytą požymį – akcizais apmokestinamų prekių realizavimą, tačiau nei D. S., nei V. N. tuo byloje nebuvo kaltinami. Dėl to teismo išvada, kad ši veika atlikta veikiant bendrininkų grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ir kitais nenustatytais asmenimis, bei V. N., neatitinka tikrųjų faktinių bylos aplinkybių.

8.4. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė didesnė negu 250 MGL (cigaretes, alaus skardines), įgijo, gabeno ir laikė kiti, tyrimo nenustatyti asmenys, o ne D. S.. Šios D. S. ir V. N. pareikštuose kaltinimuose bei teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės apie bendrininkavimą su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, bei asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nepatvirtintos jokiais bylos duomenimis, neatitinka nustatytų inkriminuojamų veikų formuluočių, o jų išdėstymas nuosprendžio aprašomojoje dalyje daro ją prieštaringą, neatitinkančią bylos faktinių aplinkybių. Tokia pareikštų kaltinimų ir apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies struktūra pažeidžia D. S. teisę veiksmingai gintis nuo pareikštų kaltinimų ir teisę žinoti, už ką jis yra nuteistas. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė reikalavimų, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies formuluotės įvardijant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes būtų neprieštaringos.

8.5. D. S. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme, tačiau nuosekliai teigė, kad nusikaltimus, už kuriuos nuteistas, jis įvykdė vienas, o paskutiniame nusikalstamos veikos epizode 2021 m. birželio 1 d. pasitelkė V. N., kuriam jokio nusikalstamos veikos mechanizmo neatskleidė, nesitarė dėl konkrečių veikų (byloje nėra išsiaiškinta, ar V. N., pats to nesuvokdamas, mikroautobusu „Fiat Ducato“ gabeno alkoholinius gėrimus (akcizais apmokestinamas prekes), ar nedenatūruoto alkoholio skiedinius, nors savo pobūdžiu ir pavojingumo laipsniu tai visiškai skirtingos veikos) padarymo. Skunde pacituojami D. S. duoti parodymai bei teigiama, kad jis apie neteisėto krovinio gabenimą V. N. nesakė, su juo nesitarė. Įgytos prekės (alkoholis ir nedenatūruoto etilo alkoholio skiediniai) priklausė D. S.. Duomenų, paneigiančių D. S. parodymus, byloje nėra. Byloje nenustatytas jo ir V. N. susitarimas veikti bendrai, abiejų suvokimas, kad kėsinasi į tą patį objektą, kokio nusikaltimo (BK 199² straipsnio 1 dalis ar 201 straipsnio 2 dalis) objektyviuosius požymius realizavo V. N.. Todėl konstatuoti bendrininkų grupės buvimo byloje nėra pagrindo. Vienintelis nusikaltimų vykdytojas buvo D. S., o V. N. – tik D. S. pasitelktas asmuo. Esant nustatytam tik vienam vykdytojui ir nesant susitarimo veikti bendrai su kitais asmenimis, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, pašalinant iš nuosprendžio aprašomosios dalies teiginius apie D. S. dalyvavimą bendrininkų grupės veikloje.

8.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Teismas nenurodė, kokių teisiškai reikšmingų aplinkybių D. S. nepripažino ar jas nutylėjo. Priešingai, D. S. parodymai rodo, kad rengimasis padaryti kontrabandą kvalifikuotas remiantis jo parodymais apie ketinimus realizuoti akcizais apmokestinamas prekes užsienio valstybėse. Be to, D. S. parodymai nėra paneigti, jis pripažino visas esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes. Pažymima, jog D. S. nėra teisininkas, jis neprivalo nurodyti veikų juridinės kvalifikacijos, neprivalo teisiškai įvertinti kito kaltinamojo V. N. veiksmų, bet jam žinomus su byla susijusius ir tiesiogiai jo paties veikos kvalifikavimui reikšmingus faktus jis pripažino. Nuteistasis neneigė aplinkybės, jog sutartį su sandėlio savininku sudarė panaudojęs savo nebegaliojantį pasą bei turėjo tikslą sandėlyje saugomas prekes kontrabandos būdu išvežti į užsienį, nors tas jam nepavyko. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, pripažįstant D. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

8.7. Pripažinus D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei panaikinus jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertintas teigiamai nuteistąjį D. S. charakterizuojančias aplinkybes (vedęs, neteistas), tai leistų sumažinti tiek jam skiriamas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką, tiek ir galutinę subendrintą bausmę.

9. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. N. gynėjas advokatas Aurimas Gasiūnas prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį V. N. atžvilgiu panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V. N. dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Byloje surinkti įrodymai paneigia V. N. pareikštus kaltinimus, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino visų šiai bylai reikšmingų duomenų bei jų visumos, apkaltinamąjį nuosprendį grindė prieštaringomis išvadomis bei prielaidomis, o ne objektyviai nustatytais faktais, pažeidė procesinės teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nuosprendį, kuriuo V. N. neteisingai pripažino kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo.

Dėl reikalavimų apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai neįvykdymo, V. N. teisės veiksmingai gintis nuo pareikšto kaltinimo pažeidimų

9.2. Pagal skundžiamame nuosprendyje pateiktą nustatytų nusikalstamų veikų aprašymą, vienintelis galimas V. N. bendrininkas galėjo būti tik D. S., bet ne asmenys, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, ar kiti nenustatyti asmenys. Nei skundžiamame nuosprendyje, nei byloje, nėra jokių motyvų ir duomenų, pagrindžiančių išvadą, kad akcizais apmokestinamas prekes įgijo, laikė ir gabeno ne D. S., o dar kiti asmenys. Aplinkybė, kad D. S. akcizais apmokestinamas prekes ir nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinius jo sulaikymo dieną 2018 m. birželio 1 d. įgijo iš minėtų asmenų, nepagrindžia išvados, kad su šiais asmenimis D. S. veikė bendrininkų grupėje. Nusikalstamos veikos požymius – neteisėtą prekių įgijimą – realizavo būtent D. S., kuris, pasitelkęs V. N., šias prekes nugabeno į nuomojamą sandėlį ir jame laikė, kol jas surado ir paėmė teisėsaugos pareigūnai. Asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, šiuo atveju gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn tik pagal kitą BK 199² straipsnyje numatytą požymį – akcizais apmokestinamų prekių realizavimą, tačiau D. S. ir V. N. tuo byloje nebuvo kaltinami. Taigi, iš bylos duomenų ir įrodytomis pripažintų aplinkybių matyti, kad 2018 m. birželio 1 d. iš asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (galimai kitų nenustatytų asmenų), neteisėtai akcizais apmokestinamas prekes bei nedenatūruotus etilo alkoholio skiedinius įgijo, gabeno ir laikė tik D. S., pasitelkęs V. N.. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši veika atlikta veikiant bendrininkų grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ir kitais nenustatytais asmenimis, neatitinka tikrųjų faktinių bylos aplinkybių.

9.3. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad kitas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytas ir įrodytomis pripažintas aplinkybes – akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė didesnė negu 250 MGL, įgijo, gabeno ir laikė kiti, tyrimo nenustatyti asmenys, o ne D. S., kuris visiškai pripažino dėl to savo kaltę. Šios D. S. ir V. N. pareikštuose kaltinimuose bei teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės apie bendrininkavimą su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, bei asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nepatvirtintos jokiais bylos duomenimis, neatitinka nustatytų inkriminuojamų veikų formuluočių, o jų išdėstymas nuosprendžio aprašomojoje dalyje daro šią nuosprendžio dalį prieštaringa, neatitinkančią bylos faktinių aplinkybių. Tokia pareikštų kaltinimų ir apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies struktūra pažeidžia V. N. teisę veiksmingai gintis nuo pareikštų kaltinimų ir teisę žinoti, už ką jis yra nuteistas. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė reikalavimų, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies formuluotės įvardijant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes būtų neprieštaringos. Šiuo atveju skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados dėl V. N. kaltumo neatitinka nei išsamaus ir teisingo bylos išnagrinėjimo nuostatų, nei tinkamo BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių taikymo.

Dėl BK 25 straipsnio 2 dalies ir 199² straipsnio 1 dalies, 201 straipsnio 2 dalies taikymo

9.4. Pirmosios instancijos teismas V. N. kaltę padarius BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, 201 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas grindė įrodymais (kratų protokolais, apžiūrų protokolais, specialisto išvada, kitais rašytiniais įrodymais), kurie patvirtina tik D. S. veiksmus (akcizais apmokestinimų prekių ir nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinių neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo faktą) bei pačios nusikalstamos veikos buvimo faktą. Šie įrodymai neleidžia konstatuoti nei V. N. betarpiško dalyvavimo padarant inkriminuojamas veikas, nei jo bendrininkavimo su D. S..

9.5. Pirmosios instancijos teismas V. N. kaltę konstatavo remdamasis 2018 m. liepos 4 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole ir fotonuotraukose užfiksuota informacija. Pažymima, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo faktinis pagrindas šiuo atveju nesusijęs nei su V. N., nei su D. S.. Jokių duomenų apie pastarųjų dalyvavimą nusikalstamose veikose iki 2018 m. birželio 1 d. teisėsaugos institucijos neturėjo. Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininko sankcionuotų teikimų matyti, jog buvo gauta duomenų apie tai, kad Š. P., naudodamasis UAB „X“ transporto priemonėmis, iš Europos Sąjungos valstybės į Lietuvos Respubliką atgabena akcizais apmokestinamą prekę – etilo alkoholį, jį sandėliuoja, išpilsto į specialiai realizuoti paruoštą tarą, pažymėtą žinomais akcizinių prekių ženklais, vėliau realizuoja tyrimo nenustatytiems asmenims. Vis dėlto pasisakydamas dėl V. N. kaltės pirmosios instancijos teismas analizuoja tik 2018 m. liepos 4 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole ir fotonuotraukose objektyviai pastarojo atliktus veiksmus, kurių V. N. ir D. S. neginčija. Tačiau, skundžiamame nuosprendyje nėra jokių motyvuotų išvadų dėl V. N. ir D. S. susitarimo veikti bendrai darant nusikalstamas veikas. Priešingai, D. S. ir V. N. parodymai tokio susitarimo buvimą paneigia, o asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, teisminio nagrinėjimo metu pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus ir jokios reikšmingos informacijos šiuo klausimu nesuteikė.

9.6. Pirmosios instancijos teismas abiejų nuteistųjų atžvilgiu sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe, t. y. teismas bendrininkų grupės buvimą konstatavo dėl BK 199² straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų. Tačiau kvalifikuodamas V. N. ir D. S. tariamai nustatytas nusikalstamas veikas, teismas BK 201 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, skirtingai nei BK 199² straipsnio 1 dalies atveju, kvalifikavo be nuorodos į BK 25 straipsnio 2 dalį, apibrėžiančią bendrininkų grupės požymį. Toks nenuoseklumas leidžia teigti, kad pats teismas nebuvo įsitikinęs, ar V. N. veikė kaip šių nusikaltimų bendravykdytojas. Nei nuosprendyje, nei baudžiamosios bylos dokumentuose nenustatyta, kokias konkrečias prekes mikroautobusu „Fiat Ducato“ 2018 m. birželio 1 d. į sandėlį nuvežė ir iškrovė V. N.. Nesant jokių duomenų apie jo ir D. S. susitarimą veikti bendrai, tyčios kryptingumą, vien iš objektyviai nustatytų aplinkybių – mikroautobuso vairavimo, jokiais duomenimis nedetalizuotų prekių sandėlyje iškrovimo, negalima padaryti išvados, kad V. N. įvykdė minėtas abi nusikalstamas veikas arba bent vieną iš jų.

9.7. Byloje nepaneigti D. S. ir V. N. parodymai apie tai, kad pastarasis nežinojo, kokios prekės buvo sukrautos į kartonines dėžes, kurias jis atvežė į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju byloje nebuvo išsiaiškinta, ar V. N. 2018 m. birželio 1 d. realizavo nors vieną BK 201 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvųjį požymį – įgijo, laikė ir gabeno 6 981 litrą nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinių produkciją. Be to, epizode, nesusijusiame su 2018 m. birželio 1 d. įvykiais (nusikaltimas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje), V. N. jokie kaltinimai disponavimu nedenatūruoto etilo alkoholio skiediniais, nebuvo pareikšti.

9.8. V. N. inkriminuota ir nustatyta mažiausiai pavojinga bendrininkavimo forma – bendrininkų grupė. Tai reiškia, kad V. N., teismo pripažintas vykdytoju, gali atsakyti tik už tas nusikalstamas veikas, kurias jis betarpiškai padarė. Tokiam veikos kvalifikavimui, kurį skundžiamame nuosprendyje pateikė pirmosios instancijos teismas (pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 2 dalį) būtina nustatyti, kad V. N. realizavo abiejų nusikaltimų, už kuriuos pripažintas kaltu, objektyviosios pusės požymius. Tačiau baudžiamojoje byloje nebuvo bandoma aiškintis konkrečių V. N. veiksmų apimties, jo tyčios bendrumo su kitu nuteistuoju D. S., bei susitarimo su pastaruoju pobūdžio. Pažymima, kad abu nusikaltimai padaromi tik tiesiogine tyčia, tačiau šis būtinasis subjektyvusis nusikaltimo sudėties požymis nuosprendyje iš viso neaptartas. Taigi, nagrinėjamu atveju V. N. dalyvavimas padarant nusikalstamas veikas neįrodytas, t. y. nenustatyti V. N. atlikti baudžiamojo įstatymo požiūriu pavojingi veiksmai, jo susitarimas veikti bendrai su D. S. bei tiesioginė tyčia elgtis nusikalstamai.

9.9. Pažymima, kad liudytojo A. Ž. parodymai susiję su laikotarpiu iki 2018 m. birželio 1 d., prieš atgabenant į sandėlį nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinius. Išanalizavęs liudytojo A. Ž. parodymus, teismas padarė išvadą, kad jis nurodė V. N. kaip asmenį, pastoviai besilankantį sandėlyje kartu su D. S. bei kartu dalyvaujantį krovos darbuose. Skunde pacitavus liudytojo A. Ž. teisme duotus parodymus, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas šio liudytojo parodymus iškraipė bei suteikė jiems nepagrįstai didelę reikšmę įrodinėjant V. N. kaltę. Šis liudytojas parodė tik tai, kad V. N. kartais atvykdavo į teritoriją, kurioje D. S. nuomojosi sandėlį, būdamas automobilyje stebėjo D. S. veiksmus kraunant paletes, bei buvo užėjęs į sandėlį. Pats V. N. teisiamajame posėdyje neneigė keletą kartų atvykęs su D. S. į minėtą sandėlį, tačiau jokių neteisėtų veiksmų neatlikęs. Tai iš esmės patvirtino ir liudytojas A. Ž., kurio parodymai neleidžia teigti, jog V. N. atliko BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo vykdytojo vaidmenį. Teismas nuosprendyje daug dėmesio skyrė aplinkybei, kad būdamas sandėlyje V. N. turėjo matyti alkoholio butelius, alų, cigaretes – tačiau tai nepatvirtina, kad jis su šiais dalykais yra susijęs. Be to, sutartį dėl sandėlio nuomos sudarė tik D. S., nedalyvaujant V. N., jokių duomenų byloje apie tai, kad akcizais apmokestinamas prekes į šį sandėlį iki 2018 m. birželio 1 d. atgabeno V. N., byloje nėra.

Dėl BK 21 straipsnio 1 dalies ir 199 straipsnio 1 dalies taikymo

9.10. Skundžiamo nuosprendžio argumentai apie rengimąsi įvykdyti kontrabandą yra abstraktūs ir susiję išimtinai tik su D. S.. Nepagrįsta teismo išvada, kad D. S. ir V. N. veikdami bendrininkų grupėje rengėsi padaryti kontrabandą. Skundžiamame nuosprendyje nėra jokių duomenų, kada, kaip ir kokiomis aplinkybėmis būtų vykdomas kontrabandos nusikaltimas. Apie tai yra tik nekonkretūs D. S. parodymai, tačiau nėra nei vieno įrodymo, kad apie tokius jo planus būtų buvęs informuotas V. N.. Pasirengimo stadijoje nėra nusikaltimo vykdytojo. Todėl nėra jokio pagrindo pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn patraukti V. N., nes teismas jo dalyvavimą šioje parengtinėje nusikalstamoje veikoje susiejo tik su jo, kaip bendrininkų grupės (susidedančios iš V. N. ir D. S.) bendravykdytojo, vaidmeniu.

9.11. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-696/2016, teiginiais, tačiau neatkreipė dėmesio į šioje nutartyje pateiktą kontrabandos objektyviųjų požymių realizavimo pradžios momentą. Šioje nutartyje pabrėžiama, kad kontrabandos nusikaltimo sudėtis pradedama realizuoti ne tada, kai asmuo gabena kontrabandos dalyką valstybės sienos link, o gabena jį per valstybės sieną, t. y. jis privažiavo valstybės sieną ir įvažiavo į muitinės teritoriją. Skunde sutinkama, kad nuosprendyje aptarti veiksmai, susiję su kontrabandos dalyko slėpimu, gali būti vertinami kaip palengvinantys nusikaltimo objektyviųjų požymių realizavimą, bet jokiu būdu negali būti siejami su tiesioginiu šių požymių realizavimu. Apkaltinamasis nuosprendis šioje bylos dalyje yra prieštaringas, neatitinkantis tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo reikalavimų, teismas supainiojo skirtingus baudžiamosios teisės institutus (bendrininkavimą ir parengtinės nusikalstamos veikos stadijas), pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nuosprendį pagrindė spėjimais bei prielaidomis ir tai lėmė V. N. nepagrįstą ir neteisėtą pripažinimą kaltu pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį.

10. Apeliaciniame skunde civilinė ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio dalį, kuria VMI civilinis ieškinys atmestas, priimant naują nuosprendį – VMI pareikštą civilinį ieškinį tenkinti priteisiant solidariai iš nuteistųjų D. S. ir V. N. 139 622 Eur valstybei padarytą žalą bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytas procesines palūkanas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Nuteistieji neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurioms nebuvo taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo rėžimas (AMLAR) arba už kurias nebuvo sumokėti akcizai. Pagal byloje esančius įrodymus, visas prekes nuteistieji įgijo/įsigijo Lietuvos Respublikos teritorijoje (turguje, prie „Maxima“ bazės). Civilinės ieškovės teigimu, vadovaujantis 2001 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 (2010 m. balandžio 1 d. įstatymo Nr. XI-722 redakcija; toliau – ir Akcizų įstatymas, AĮ) 9 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 10 straipsnio 8 dalimi, 11 straipsniu, 12 straipsnio 1 dalimi, 26 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi, 21 straipsnio 3 dalimi, 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas, MAĮ) 66 straipsnio 2 dalimi, neteisėtai įsigydami, gabendami ir laikydami inkriminuotus alkoholinius gėrimus, cigaretes ir nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinius, kurių bendra muitinės vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą, D. S. ir V. N. neįvykdė teisės aktuose numatytų prievolių, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė akcizų deklaracijų ir nesumokėjo 139 622 Eur akcizų mokesčio, tuo padarydami valstybei žalą. Priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, civiliniame ieškinyje nuteistųjų mokestinė prievolė (valstybei padarytos žalos dydis) kildinama iš 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB, (toliau – ir Direktyva) bei Akcizų įstatymo nuostatų.

10.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistųjų mokestinę prievolę kildino iš nesumokėtų už alkoholį, tabako gaminius muito akcizo mokesčių, t. y. muitų teisinių santykių, atsiradusių Europos Sąjungos vidaus rinkoje, kurie reguliuojami 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 (toliau – ir Reglamentas), kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas. Civiliniame ieškinyje paskaičiuotą valstybei nuteistųjų padarytą žalą sudaro ne muito akcizo mokesčiai, o už Lietuvos rinkoje nuteistųjų neteisėtai įgytas, gabentas ir laikytas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms nebuvo taikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo rėžimas, už kurias akcizai teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo sumokėti. Jokių objektyvių duomenų, kad nuteistųjų Lietuvos rinkoje neteisėtai įgytos, gabentos ir laikytos akcizais apmokestinamos prekės buvo kontrabandos būdu gabentos į Lietuvą, byloje nėra. Teismas neargumentavo, kodėl byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, susijusiems su nuteistųjų valstybei padarytos žalos nustatymu, taikytinos Europos Sąjungos muitinės kodekso normos, o ne Direktyvos bei Akcizų įstatymo nuostatos. Nors teismas vadovavosi tuo, kad nuteistųjų D. S. ir V. N. skola muitinei yra išnykusi, tačiau prašoma priteisti (atlyginti) valstybei žala nesusijusi su skola muitinei, todėl nėra pagrindo taikyti Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkto bei Akcizų įstatymo 20 straipsnio 2 dalies.

10.3. Skundžiamame nuosprendyje nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-830-442/2020 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-176-307/2021 negali būti ratio decedendi (teismo precedentu) šioje byloje, kadangi minėtų teismų bylų fabula neatitinka šios bylos aplinkybių. Be to, minėta LVAT 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis teismo, nagrinėjančio nuteistiesiems pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumą, neįpareigotų net ir tuo atveju, jei šis civilinis ieškinys būtų nagrinėjamas atskiroje civilinėje byloje, kadangi teismo nutartis kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priėmimo tiesioginę įtaką tolesnei bylos eigai turi tik toje byloje, kurioje tokia nutartis priimta. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. nutartis neformuoja vienodos bendrosios kompetencijos teismų praktikos aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus.

10.4. Pažymima, kad LVAT suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad neteisėtai laikomų Lietuvos Respublikos banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių tolesnis likimas (taip pat ir jų konfiskavimas, sunaikinimas) prievolei mokėti akcizus įtakos neturi. Be to, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Nr. C-230/08, pareiga mokėti PVM ar akcizus už importuotas akcizais apmokestinamas prekes dėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo neatsirastų tik tokiu atveju, jeigu prekės būtų buvusios sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorinės sienos. Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Civilinės ieškovės nuomone, net jei skola muitinei išnyktų Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkto pagrindu, šiuo atveju prievolė mokėti akcizus nuteistiesiems išlieka pagal Direktyvą bei Akcizų įstatymą.

11. Atsiliepime į civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą nuteistojo D. S. gynėjas advokatas Saulius Juzukonis prašo civilinės ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

11.1. Gynėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos, nustatančios ieškinio pareiškimo formą ir turinį, neriboja ieškinį pareiškusio subjekto argumentacijos – pareikštą reikalavimą (inter alia, civilinio ieškinio reikalavimą baudžiamajame procese) galima argumentuoti tais teisiniais pagrindais, kuriuos mano esant egzistuojančius, ieškinį pareiškęs asmuo. Tačiau ši ieškinyje suformuluota teisinė argumentacija civilinį ieškinį nagrinėjančio teismo nesaisto. Sprendžiant civilinio ieškinio pagrįstumą, svarbu išsiaiškinti ir nustatyti tikrąjį teisinių santykių pobūdį ir tikrąjį jų teisinį reglamentavimą. Be kita ko, CPK 135 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti ieškinio pareiškimo turinį, reikalauja ieškinyje nurodyti tik faktinį, bet ne juridinį ieškinio pagrindą. Taigi, padarydamas motyvuotą išvadą, kad byloje aptariamus teisinius santykius, reguliuoja 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, bei atitinkamos iš to išplaukiančios kitų teisės aktų (inter alia, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 20 straipsnio 2 dalis) nuostatos, pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio išsprendimą nustatančių CPK nuostatų nepažeidė. Padarydamas šią išvadą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik teisės aktų analize, bet ir naujausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-176-307/2021).

11.2. Gynėjas taip pat pažymi, jog Lietuvos Respublikos K. T. jurisprudencijoje ir suformuotoje konstitucinėje doktrinoje Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai vienareikšmiškai pripažįstami kaip teismo precedento šaltiniai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. ir vėlesniuose nutarimuose yra pabrėžęs, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą).

11.3. Nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje cituojama Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1A-176-307/2021 aplinkybės savo pobūdžiu tik iš dalies analogiškos šios bylos aplinkybėms, nuteistojo gynėjas nurodo, jog apygardos teismas nuosprendyje išsamiai sulygino šių bylų faktines aplinkybes. Tokias pirmosios instancijos teismo išvadas dėl sutampančių šių baudžiamųjų bylų faktinių aplinkybių ir joms taikytinos teisės patvirtina viešojoje erdvėje (portaluose „eteismai“, „infolex“) patalpinta nuasmeninta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos įsiteisėjusi 2021 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. 1A-176-307/2021.

11.4. Galiausiai atsiliepime į civilinės ieškovės skundą gynėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas kaip teismo precedentu rėmėsi būtent baudžiamajame procese priimtais sprendimais, o skundžiamame nuosprendyje minima Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kurioje kreiptasi dėl prejudicinio sprendimo į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, tėra papildoma teismo argumentacijos dalis, neturėjusi lemiamos reikšmės sprendimui atmesti Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą ieškinį. Todėl, atitinkamai, civilinės ieškovės apeliaciniame skunde nurodomos Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administraciniuose procesuose (kurių vėliausia priimta 2017 metais) šioje byloje negali būti laikomos teismo precedentais.

12. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis D. S. bei jo gynėjas, nuteistojo V. N. gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, o civilinės ieškovės apeliacinį skundą – atmesti. Civilinės ieškovės atstovė prašė civilinės ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė civilinės ieškovės atstovės apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus, atsižvelgiant į civilinio ieškinio apimtį, tenkinti iš dalies, teismo nuožiūra paskiriant švelnesnes bausmes.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. S. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio bei nuteistojo V. N. gynėjo advokato Aurimo Gasiūno apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinis skundas tenkinamas.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų turinį ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinęs byloje surinktus duomenis, pagrįstai pripažino D. S. ir V. N. atlikus nusikalstamus veiksmus pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, BK 201 straipsnio 2 dalį, tačiau iš nustatytų D. S. ir V. N. nusikalstamos veikos pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį faktinių aplinkybių šalintinos aplinkybės dalyje dėl 12 264 vnt. po 0,568 litro alaus skardinių ,,Volfas Engelman Premium Lager“ įgijimo ir laikymo, taip pat dėl pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, BK 201 straipsnio 2 dalį nustatytų faktinių aplinkybių, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupe su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Todėl nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų dalies teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Be to, naikinama nuosprendžio dalis, kuria D. S. ir V. N. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios veikos D. S. ir V. N. išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Nuosprendis keičiamas ir dėl D. S. ir V. N. neteisingai paskirtų bausmių pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį bei BK 201 straipsnio 2 dalį, atitinkamai nuosprendis taip pat keistinas dėl galutinės subendrintos bausmės paskyrimo (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Be to, nuosprendis keičiamas dalyje dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo visiškai tenkinant civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikslintą civilinį ieškinį (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl nuteistųjų bendrininkavimo ir nuteistojo V. N. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 199² straipsnio 1 dalį bei BK 201 straipsnio 2 dalį

14. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nuteistajam V. N. nieko nebuvo žinoma apie krovinio turinį, taigi jis nusikalstamos veikos neįvykdė. Be to, skunduose nurodoma, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad nuteistieji dalyje dėl jiems inkriminuoto disponavimo alkoholiniais gėrimais bendrininkavo su tyrimo nenustatytais asmenimis. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies.

15. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Tai iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nurodyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (bendra tyčia, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu ar kitais asmenimis, ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), nurodyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-599-976/2015, 2K-7-70-895/2018, 2K-345-511/2018, 2K-278-303/2020). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Taigi teismų praktikoje nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008 ir kt.).

16. Nuteistasis V. N. savo parodymuose neginčijo aplinkybės, jog paprašytas D. S. atvežė krovinį į sandėlį ir padėjo jį iškrauti, tačiau, kaip minėta, tvirtino nežinojęs krovinio turinio. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo aiškinimą nesupratus, ką būtent jis gabeno ir iškrovė sandėlyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip nuteistojo gynybinę poziciją. Šiuos nuteistojo V. N. parodymus paneigia kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole bei fotonuotraukose užfiksuotos aplinkybės, kad V. N. pažinojo iš anksto paruoštas transporto priemones atgabenusius asmenis, su kuriais jis kartu su D. S. 2018 m. birželio 1 d. buvo susitikęs, po ko nugabeno jas į sandėlį, iškrovė jose esančias dėžes bei minėtas transporto priemones grąžino jas perdavusiems asmenims (t. 1, b. l. 51-67). Apklaustas kaip liudytojas A. Ž. teisme nurodė, kad jo išnuomotame sandėlyje keletą kartų matė V. N. kartu su D. S.. Liudytojas taip pat nurodė, jog kelis kartus matė sunkvežimius, atvykstančius prie sandėlio, kurie vežė gipso kartono plokštes. Kai sunkvežimiai išvažiuodavo pasikrovę, matydavo uždarytas gipso paletes (t. 4, b. l. 171-173). Liudytojas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu atpažino asmenis, vienas iš kurių buvo pasivadinęs D. K. (D. S.); V. N. atpažino kaip asmenį, kuris kartu su D. K. (S.) atvykdavo į sandėlį. Daugiau kitų asmenų su D. K. (S.) nematė (t. 2, b. l. 73-77). Be to, 2018 m. birželio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad kratos metu rasti cigaretės ir alkoholiniai gėrimai sandėlyje buvo rasti matomoje vietoje, buvo sukrautos gipso kartono plokštės, jose išpjautos ertmės šioms prekėms paslėpti (t. 2, b. l. 6-11).

17. Nuteistojo V. N. gynėjas apeliaciniame skunde kelia abejones buvus kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų faktiniam pagrindui, kadangi šiuo atveju jis nebuvo susijęs nei su V. N., nei su D. S.. Tuo tarpu iš dalies išslaptinto teikimo dėl sekimo sankcionavimo matyti, kad sekimo būtinumą nulėmė Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gauti duomenys, kad Š. P. suorganizavo transporto priemonės ,,Iveco”, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nuomą į Vilnių iš Kauno miesto, kuriuo turi būti nuvežamas nenustatyto turinio krovinys apie 1000 kg svorio. Teikime nurodyta, jog sekimo metu būtina nustatyti ir užfiksuoti automobilio ,,Iveco” vairuotoją, maršrutą, gabenamo krovinio turinį, iškrovimo vietas. Tai yra kriminalinės žvalgybos objektas, kurio sekimą buvo prašoma sankcionuoti, buvo automobilis ,,Iveco”, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 53, 54). Pažymėtina, kad atliekant operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus prieš tam tikrus asmenis, gali paaiškėti informacija apie kitų asmenų daromas ar planuojamas daryti veikas. Šiuo atveju gavus tokio pobūdžio duomenis buvo sankcionuotas minėtos transporto priemonės sekimas, kas leidžia teigti, kad faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo, o šių veiksmų atlikimo metu gauti duomenys atitinka reikalavimus, keliamus įrodymams. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus – sekimą, pripažinti atitinkančiais leistinumo ir teisėtumo reikalavimus. Todėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, pripažįstant duomenis įrodymais, nebuvo padaryta.

18. Taigi nuteistojo V. N. atlikti aktyvūs veiksmai, t. y. kartu su D. S. paruoštų transporto priemonių perėmimas, jų nuvežimas į D. S. išnuomotą sandėlį, prekių iškrovimu bei transporto priemonių grąžinimu (nuvežimu) į tą pačią iš anksto sutartą vietą, taip pat tai, kad V. N. žinojo į susitikimą atvykusius asmenis, bei tai, kad į sandėlį atgabentos ir iškrautos dėžės buvo slepiamos gipso kartono plokštėse išpjautose ertmėse, o sandėlyje jis lankėsi ne vieną kartą, leidžia daryti išvadą, kad jis žinojo dėžių turinį ir veikė bendru susitarimu su nuteistuoju D. S.. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad dalis cigarečių – 30 vnt. pakelių ,,Winston“ su Baltarusijos Respublikos akcizo mokesčio banderolėmis, 2018 m. birželio 1 d. atliktos kratos metu buvo rastos automobilyje, kuriuo tą pačią dieną (2018 m. birželio 1 d.) V. N. kartu su D. S. važiavo į susitikimą. Taigi nuteistojo aktyvūs veiksmai rodo pastarojo kryptingą tyčią siekiant su bendrininku iš anksto numatyto rezultato – akcizais neapmokestintas prekes pergabenti į sandėlį ir jas paslėpti. Todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nuteistasis V. N. atliko kaltinime nurodytus veiksmus bendrininkų grupe kartu su D. S..

19. Tačiau teisėjų kolegija laiko, jog byloje nepakanka duomenų, kad D. S. ir V. N. jiems inkriminuotų alkoholinių gėrimų atžvilgiu veikė bendrininkų grupe kartu su nenustatytais asmenimis. Nors pagal kasacinę praktiką bendrininkavimas su tyrimo nenustatytu asmeniu yra įmanomas (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-370-693/2017, 2K-154-495/2022), tačiau tiek nekaltumo prezumpcijos principas, tiek pareiga išsamiai atskleisti visas bylos aplinkybes reikalauja vienareikšmiškų duomenų, jog nenustatytas asmuo atliko bendrininkams inkriminuojamus veiksmus, šiuo atveju prekių įgijimą, gabenimą ir laikymą sandėlyje (duomenys neskelbtini), rengiant jas tolimesniam išvežimui. Nors iš Kriminalinės žvalgybos atlikto sekimo protokolo matyti, kad nuteistieji pažinojo į susitikimą atvykusius kitus asmenis, taip pat perėmė iš jų transporto priemones, o jas iškrovę sandėlyje – grąžino, tačiau nepaisant to, kad atskiri bendrininkai neprivalo atlikti visų nusikalstamos veikos veiksmų, šių duomenų dar nepakanka nustatyti bendrai tyčiai siekiant su bendrininkais iš anksto numatyto rezultato. Pastebėtina, kad bylos duomenimis, nė vienas kitas asmuo D. S. nuomotame sandėlyje nesilankė. Liudytojas A. Ž. tvirtino, kad sandėlyje lankėsi tik D. S. ir V. N., kitus pašalinius asmenis matė atvežus gipso kartono plokštes, tačiau jų neįvardijo. Taigi išskyrus prekių perdavimą nuteistiesiems byloje nėra jokių kitų duomenų apie ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų dalyvavimą tolesniuose D. S. ir V. N. veiksmuose. Todėl nuteistojo D. S. parodymai lieka nepaneigti dalyje, kad nuteistieji įsigijo akcizais neapmokestintas prekes tolimesniam realizavimui savo nuožiūra, kas nepagrįstų bendro plano su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis dėl jiems inkriminuotų veiksmų. Pastebėtina, kad ir nuteistiesiems pateiktame kaltinime išskyrus prekių įgijimą daugiau nėra nurodyta, kokius konkrečius veiksmus atliko ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti vienareikšmišką ir neabejotiną išvadą, kad nuteistieji, aukščiau minėtas prekes įgijo, laikė ir rengė jas tolimesniam gabenimui veikdami bendrininkų grupėje kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis.

20. Remiantis išdėstytu, iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų įrodytomis pripažintų D. S. ir V. N. nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, BK 201 straipsnio 2 dalį, faktinių aplinkybių šalinama kaltinimo dalis, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupe su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Tačiau byloje lieka nustatyta, kad bendrininkų grupe veikė abu nuteistieji, todėl ši aplinkybė pagrįstai pripažinta jų atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą ir dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų apimties ir jų kaltės neteisėtai įgijus ir laikius akcizais apmokestinamas prekes – 12 264 vnt. po 0,568 litro alaus skardinių ,,Volfas Engelman Premium Lager“.

22. BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Šie baudžiamajame įstatyme nurodyti veiksmai yra alternatyvūs, taigi, be kita ko, pažeidus akcizais apmokestinamų prekių gabenimo tvarką, asmuo realizuoja šioje baudžiamojo įstatymo normoje nurodytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius.

23. Disponavimo akcizinėmis prekėmis teisėtumas ar neteisėtumas nustatomas pirmiausia pagal Akcizų įstatymo nuostatas. Už neteisėtą veiklą disponuojant prekėmis, už kurias akcizas jau sumokėtas, ar už formalius ir neesminius nustatytos tvarkos pažeidimus, pasitaikančius vykdant legalią veiklą, baudžiamoji atsakomybė neturėtų būti taikoma. Vadovaujantis Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 8 dalimi, alus (nagrinėjamu atveju alus ,,Volfas Engelman Premium Lager“) yra akcizų objektas ir turi būti apmokestinamas akcizų mokesčiu. Remiantis bylos duomenimis bei Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, prievolė sumokėti akcizą nagrinėjamu atveju kilo akcizais apmokestinamų prekių sandėliui, pagaminusiam ir išleidusiam į Lietuvos Respublikos rinką akcizais apmokestinamas prekes – alų, t. y. AB ,,Volfas Engelman“ (t. 1, b. l. 186). Duomenų, kad už nuteistųjų įgytą ir laikytą alų ,,Volfas Engelman Premium Lager“ nebuvo sumokėtas akcizo mokestis, byloje nėra. Remiantis išdėstytu, taikyti baudžiamąją atsakomybę šiuo aspektu, t. y. neteisėtai disponavus akcizais apmokestinamomis prekėmis – 12 264 vnt. po 0,568 litro alaus skardinių ,,Volfas Engelman Premium Lager“, nėra galimybės. Todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama kaltinimo dalis dėl nuteistųjų akcizais apmokestinamų prekių – 12 264 vnt. po 0,568 litro alaus skardinių ,,Volfas Engelman Premium Lager” įgijimo ir laikymo.

Dėl nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nepakanka duomenų nuteistųjų veiksmus kvalifikuoti kaip rengimąsi kontrabandai pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Pagal BK 21 straipsnį asmuo atsako už rengimąsi daryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; nuteistiesiems inkriminuota veika priklauso sunkių nusikaltimų kategorijai. Nustatant BK 21 sąlygas greta objektyvių rengimosi veiksmų yra svarbi kaltininko tyčia dėl pagrindinės veikos. Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus. Byloje nėra abejonių, kad nuteistieji sandėlyje rastas prekes rengėsi išgabenti iš Lietuvos Respublikos. Tai patvirtina tiek pačių prekių suradimo aplinkybės, kad jos buvo slepiamos gipso kartono paletėse, tiek nuteistojo D. S. parodymai pirmosios instancijos teisme, kad jis ketino alkoholinius gėrimus ir cigaretes parduoti užsienyje, ieškojo pažįstamų, kad galėtų šias prekes realizuoti Švedijoje ar Norvegijoje. Kita vertus, vien aplinkybės, kad asmuo prekes ketino gabenti per valstybės sieną, kontrabandos nusikaltimui konstatuoti nepakanka. Kadangi BK 199 straipsnio 1 dalis yra mokestinis nusikaltimas, byloje taip pat turi būti nustatyta, koks muitinės režimas yra taikomas gabenamoms prekėms. Pagal S. M. Kodekso (toliau – SMK) 134 straipsnio 1 dalį į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos. Ne Sąjungos prekės muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinamos. Pagal SMK 81 straipsnio 1 dalį eksporto skola muitinei atsiranda, kai eksporto muitu apmokestinamoms prekėms įforminama eksporto procedūra arba laikinojo išvežimo perdirbti procedūra. Eksporto procedūra pagal SMK 269 straipsnio 1 dalį įforminama iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms. Tyrimo metu, pirma, nebuvo nustatyta, ar visos minėtos prekės buvo į Lietuvą atgabentos iš ne Europos Sąjungos valstybių (tą galima spėti tik dėl dalies baltarusiškomis banderolėmis paženklintų cigarečių), ar iš trečiųjų šalių, tačiau per kitą ES valstybę, ar jos buvo pagamintos Lietuvoje (aiškus teigiamas atsakymas tik dėl alaus „Volfas Engelmanas“ , aiškiai neigiamas tik dėl dalies cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis; nuteistasis D. S. teigė, prekes įsigydavęs Lietuvoje su tikslu perparduoti užsienyje). Antra, nebuvo nustatyta, ar prekės turėjo būti išvežtos į kitą ES valstybę, ar jau už Sąjungos ribų. Nuteistojo D. S. parodymai, kad jis svarstė krovinį gabenti į Švediją ar Norvegiją, leidžia numanyti abi galimybes. Jeigu prekės buvo neteisėtai įvežtos į ES teritoriją ir mokestine prasme laikomos išleistos į laisvą apyvartą, jų išgabenimas į kitą ES valstybę nebeatitintų kontrabandos objekto saugoti Lietuvos ir kitų ES valstybių biudžetą bendroje muitų erdvėje (tokiais atvejais galima muitinės apgaulė pagal BK 199¹ straipsnį šioje byloje įkaltinta ir įrodinėjama nebuvo). Tuo atveju, jei prekės buvo pagamintos Lietuvoje ar kitoje ES valstybėje, jos įgyja ES prekių statusą, tačiau jų tolesnis muitinis režimas taip pat priklauso nuo to, ar jos turėjo būti išgabentos už Europos Sąjungos ribų, ar ne. Taigi byloje tiek dėl prekių kilmės, tiek dėl jų tolesnio likimo, nepakanka duomenų, kad konkrečiai apibrėžti jų muitinį statusą, o tuo pačiu ir nuteistųjų tyčią dėl kontrabandos išgabenant inkriminuotas prekes iš Lietuvos Respublikos. Todėl D. S. ir V. N. pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, BPK 329 straipsnio 1 punktas.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

25. Nuteistojo V. S. gynėjas apeliaciniame skunde prašė sušvelninti nuteistajam paskirtas bausmes, paskiriant ne didesnę nei 750 MGL galutinę subendrintą bausmę, tokį savo prašymą iš esmės motyvuodamas nuteistojo atsakomybę švelninančios ir sunkinančios aplinkybių atitinkamai nustatymu ir panaikinimu. Tuo tarpu V. N. gynėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, jog skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas neįvertino kokių nors aplinkybių ar paskyrė neteisingą bausmę. Tačiau apeliaciniame skunde prašant V. N. išteisinti, apeliacinis teismas įvertina ir jam paskirtos bausmės teisingumą.

26. Nuteistojo D. S. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apelianto vertinimu, nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-495/2022). D. S. iki šiol neigia nusikaltimus padaręs kartu su bendrininku nuteistuoju V. N., nors byloje esančių įrodymų visuma tai akivaizdžiai patvirtina. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tuo tarpu teisėjų kolegija šiame nuosprendyje jau pasisakė dėl nuteistųjų veikimo bendrininkų grupe ir pagrįstai tai pripažintos nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl dar kartą aukščiau nurodytų motyvų nekartoja.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems paskyrė per dideles baudas už atskirus jų įvykdytus nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje ir BK 201 straipsnio 2 dalyje. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

28. Tiek nuteistasis D. S., tiek V. N. padarė vieną sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus. D. S. vedęs, išsilavinimas pradinis, nedirba, neteistas (asmens duomenų tomas, b. l. 26), baustas administracine tvarka baustas 16 kartų, daugelį atvejų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (asmens duomenų tomas, b. l. 39). V. N. nevedęs, išsilavinimas vidurinis, neteistas (asmens duomenų tomas, b. l. 12), dirba UAB ,,X” vadybininku (asmens duomenų tomas, b. l. 18), baustas administracine tvarka baustas 10 kartų, daugelį atvejų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (asmens duomenų tomas, b. l. 20). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė vieną nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamos veikos padaryto veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

29. Apygardos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nuteistieji yra jauno amžiaus, per daugiau kaip trejų metų laikotarpį, praėjusį nuo inkriminuotų nusikalstamų veikų, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, kad jų vaidmuo darant nusikalstamas veikas nebuvo pagrindinis, be to, viena jų nutrūko rengimosi stadijoje, pagrįstai konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus paskirti paskiriant nuteistiesiems inkriminuojamų BK straipsnių sankcijose numatytas švelnesnes bausmės rūšis – baudas, kurių dydžius nustatė ženkliai didesnius nei už apysunkius ir sunkius nusikaltimus nustatytas baudos minimumas (BK 47 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktai (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, kad dėl rengimosi padaryti kontrabandą nuteistieji šiuo nuosprendžiu yra išteisinti, į šalintinas aplinkybes dėl disponavimo alumi bei dėl veikimo bendrininkų grupe su tyrimo nenustatytais asmenimis, į tai, kad akcizais apmokestinamos prekės į apyvartą nepateko, taip pat į tai, kad buvo tenkintas civilinės ieškovės – VMI ieškinys pilna apimtimi ir iš nuteistųjų solidariai priteista didelė suma – 139 622 Eur, konstatuoja, kad už BK 199² straipsnio 1 dalyje, BK 201 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą siekiant bausmės tikslų pakanka paskirti artimas minimumui BK 47 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytas, t. y., D. S. atitinkamai 200 MGL ir 120 MGL dydžio baudas, V. N. – 160 MGL ir 110 MGL dydžio baudas. Taigi, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių, paskirtų pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir BK 201 straipsnio 2 dalį keistina (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

30. Šiuo nuosprendžiu D. S. ir V. N. išteisinus pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, naikinama nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 199² straipsnio 1 dalį ir BK 201 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bendrinamos bausmių apėmimo būdu ir D. S. ir V. N. skirtinos subendrintos bausmės atitinkamai 200 MGL ir 160 MGL dydžio baudos.

31. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, kurį D. S. ir V. N. praleido laikinai sulaikyti – nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 3 d. (dvi paros), jas prilyginant 4 MGL dydžio baudai, todėl galutinė nuteistiesiems skirtina bausmė mažinama 4 MGL, t. y. nuo 200 iki 196 MGL (D. S.) ir nuo 160 iki 156 MGL (V. N.).

Dėl VMI civilinio ieškinio

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuteistiesiems pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą bei kitus teisės aktus kilo prievolės sumokėti 139 622 eurų dydžio akcizo mokestį dėl sulaikytų cigarečių ir stipraus alkoholio, tačiau šią skolą nepagrįstai laikė išnykusia pagal Akcizų įstatymo 20 straipsnio 2 dalį ir Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktą. Pagal šią nuostatą muitinės skola yra laikoma išnykusia, jei kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, šios skolos išnykimas apima ir pareigą sumokėti akcizo mokestį. Su šiuo vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Civilinės ieškovės apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog akcizais apmokestinamos prekės buvo kontrabandos būdu atgabentos į Lietuvą. Tačiau ir tuo atveju, jei sulaikytos prekės ar bent jų dalis neteisėtai buvo atgabentos į Lietuvos Respubliką, akcizo skola nėra laikytina išnykusia. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendime byloje C-489/20 – UB./.Kauno teritorinė muitinė konstatavo, kad 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB, 2 straipsnio b punktas ir 7 straipsnio 1 dalis ir 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 2 straipsnio 1 dalies d punktas ir 70 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad skolos muitinei išnykimas dėl Reglamento Nr. 952/2013 124 straipsnio 1 dalies e punkte numatyto pagrindo nelemia skolos, susijusios atitinkamai su akcizais ir pridėtinės vertės mokesčiu už neteisėtai į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo. Kaip nustatė teismas, neteisėtai importuotos prekės laikomos išleistos vartoti ir neteisėto importo atveju, taigi prievolė apskaičiuoti akcizą išlieka, o atitinkamos skolos muitinei išnykimas šiuo atžvilgiu neturi reikšmės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas, ir, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, VMI (patikslintas) civilinis ieškinys tenkinamas, iš nuteistųjų D. S. ir V. N. ieškovės naudai solidariai priteisiant 139 622 eurų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Kasacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-976/2018 priimtoje nutartyje pakartotinai išaiškino, jog nors ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas laikomas civilinės bylos iškėlimu, todėl šio veiksmo atlikimas laikomas procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia (CPK 137 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014), tačiau deliktinės atsakomybės atveju proceso dalyvių lygiateisiškumo, teisinio tikrumo ir nekaltumo prezumpcijos principus labiau atitinka civilinio ieškovo teisė reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį, įsiteisėjimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015). Atsižvelgusi į nurodytus kasacinės instancijos teismo šiuo klausimu pateiktus išaiškinimus ir vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teisėjų kolegija nustato, kad civilinei ieškovei priteistos 5 procentų dydžio palūkanos skaičiuojamos nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio dalį, kuria D. S. ir V. N. pripažinti kaltais pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį:

D. S. ir V. N. pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuosprendžio dalį dėl nusikalstamų veikų aplinkybių nustatymo, bausmių paskyrimo ir civilinio ieškinio klausimo išsprendimo pakeisti:

Iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytų D. S. ir V. N. nusikalstamos veikos pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) faktinių aplinkybių pašalinti kaltinimo dalį dėl neteisėto 12 264 vnt. po 0,568 litro alaus skardinių ,,Volfas Engelman Premium Lager“ įgijimo ir laikymo.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies taip pat pašalinti kaltinimo dalį, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija), nuteistieji D. S. ir V. N. padarė veikdami bendrininkų grupe kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.

Nuteistajam D. S. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) paskirti bausmę – 200 MGL dydžio (10 000 – dešimties tūkstančių – Eur) baudą. Pagal BK 201 straipsnio 2 dalį paskirti bausmę – 120 MGL dydžio (6 000 – šešių tūkstančių – Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti D. S. subendrintą bausmę – 200 MGL dydžio (10 000 – dešimties tūkstančių – Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę – baudą įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 3 d. (dvi paras), ir nustatyti D. S. galutinę subendrintą bausmę – 196 MGL dydžio (9 800 – devynių tūkstančių aštuonių šimtų – Eur) baudą.

Nuteistajam V. N. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) paskirti bausmę – 160 MGL dydžio (8 000 – aštuonių tūkstančių – Eur) baudą. Pagal BK 201 straipsnio 2 dalį paskirti bausmę – 110 MGL dydžio (5 500 – penkių tūkstančių penkių šimtų – Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti V. N. subendrintą bausmę – 160 MGL dydžio (8 000 – aštuonių tūkstančių – Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę – baudą įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 3 d. (dvi paras), ir nustatyti V. N. galutinę subendrintą bausmę – 156 MGL dydžio (7 800 – septynių tūkstančių aštuonių šimtų – Eur) baudą.

Civilinės ieškovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – civilinį ieškinį tenkinti. Iš D. S. ir V. N. solidariai valstybės naudai priteisti 139 622 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt du eurus) bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitos Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio dalies nekeisti.