Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus ir nuteistojo G. K. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį 2 400 MGL (120 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. K. paskirta 1 600 MGL (80 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas G. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugsėjo 11 d., 14.42 val., iki 2019 m. rugsėjo 11 d., 15.30 val., t. y. dvi paros, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir G. K. paskirta galutinė bausmė 1 596 MGL (79 800 Eur) dydžio bauda.

S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. K. paskirta dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalies, 5 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas ir nustatyta, kad S. K. privalo po šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies, tai yra vienerių metų, vykdymas atidėtas dvejų metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant S. K.: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į realiai atliktinos bausmės laiką įskaitytas S. K. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. spalio 10 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš S. K. ir G. K. Lietuvos Respublikos valstybės naudai priteista 330 636 (trys šimtai trisdešimt tūkstančių šeši šimtai trisdešimt šeši) eurai padarytai turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš G. K. konfiskuota 570 (penki šimtai septyniasdešimt) eurų.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš S. K. konfiskuota 14 666,89 Eur (keturiolika tūkstančių šeši šimtai šešiasdešimt šeši eurai, aštuoniasdešimt devyni euro centai).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamųjų S. K. ir G. K. nuspręsta išieškoti transporto priemonių vertę atitinkančią pinigų sumą, nustatant tokias iš kiekvieno kaltinamojo išieškotinas dalis: dėl automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos, tai yra 3 060 (trijų tūkstančių šešiasdešimties) eurų – iš S. K. išieškoti 2 000 (du tūkstančius) eurų, o iš G. K. – 1 060 (vieną tūkstantį šešiasdešimt) eurų; dėl automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos, tai yra 2 920 (dviejų tūkstančių devynių šimtų dvidešimties) eurų – iš S. K. išieškoti 1 800 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus) eurų, o iš G. K. – 1 120 (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt) eurų; dėl automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos, tai yra 3 260 (trijų tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimties) eurų – iš S. K. išieškoti 1 900 (vieną tūkstantį devynis šimtus) eurų, o iš G. K. – 1 360 (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt) eurų.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. K. ir G. K. pripažinti kaltais ir pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, siekdami gauti turtinę naudą iš neteisėtos veiklos – prekybos akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o būtent: ne vėliau nei 2019 m. rugpjūčio 8 d., kitomis nenustatytomis aplinkybėmis, S. K. kartu su G. K. įsigijo ne mažiau nei 42 000 pakelių cigarečių „LF RED“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių muitinė vertė (įskaitant privalomus sumokėti mokesčius) sudarė 138 251 eurą, ir ne mažiau nei 1 000 pakelių cigarečių „LF B. S.“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių muitinė vertė (įskaitant privalomus sumokėti mokesčius) sudarė 3 291 eurą, o iš viso įgijo akcizais apmokestinamų prekių, kurių bendra vertė buvo 141 542 Eur ir viršijo 250 MGL dydžio sumą, nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 7 d. laikė jas garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir tuo pačiu laikotarpiu tas cigaretes tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau veikdami bendrai, realizavo; tęsdami savo nusikalstamą veiką, ne vėliau nei 2019 m. rugpjūčio 23 d., kitomis nenustatytomis aplinkybėmis, S. K. kartu su G. K. neteisėtai įsigijo ne mažiau nei 19 000 pakelių cigarečių „LF B. S.“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių muitinė vertė (įskaitant privalomus sumokėti mokesčius) sudarė 62 542 eurus ir viršijo 250 MGL dydžio sumą, nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. laikė jas garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir tuo pačiu laikotarpiu tas cigaretes tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau veikdami bendrai, realizavo; tęsdami savo nusikalstamą veiką, ne vėliau nei 2019 m. rugsėjo 7 d., kitomis nenustatytomis aplinkybėmis, S. K. kartu su G. K. neteisėtai įsigijo ne mažiau nei 39 900 pakelių cigarečių „LF B. S.“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių muitinė vertė (įskaitant privalomus sumokėti mokesčius) sudarė 134 383 eurus ir viršijo 250 MGL dydžio sumą, nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. laikė jas garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurių dalį, t. y. 9 000 pakelių, veikiant pagal bendrą susitarimą, G. K. iš minėto garažo išgabeno 2019 m. rugsėjo 8 d. ir realizavo tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, kitą dalį, t. y. 2 500 pakelių, veikiant pagal bendrą susitarimą ir turint bendrą tikslą jas realizuoti, G. K. 2019 m. rugsėjo 11 d. automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš minėto garažo nugabeno į (duomenys neskelbtini), Ukmergės r., iš kurių 1 000 pakelių pardavė A. P., turėjusiam atsiskaityti vėliau, o 1 500 pakelių laikė minėtame automobilyje, kol jos tame automobilyje buvo surastos ir paimtos kratos metu 2019 m. rugsėjo 11 d., nuo 16.00 val. iki 16.15 val., o dar 28 400 pakelių buvo rasta ir paimta pačiame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jame atliekant kratą 2019 m. rugsėjo 11 d., laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 23.45 val.

S. K. kartu su G. K. akcizais apmokestinamas prekes įgijo ir jomis disponavo neteisėtai, pažeisdami nustatytą tvarką, kadangi cigaretes laikė, jas iki pardavimo vietų gabeno ir jas realizavo neturėdami jų įgijimą, gabenimo teisėtumą, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, disponavo cigaretėmis, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka, kuo buvo pažeistas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimas, draudžiantis fiziniams asmenims Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, taip pat buvo pažeistas tų pačių taisyklių 3 punkto reikalavimas, leidžiantis fiziniams asmenims laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

- panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria S. K. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė ir paskirti nuteistajam kitą bausmę – baudą;

2.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai individualizavo S. K. paskirtą bausmę, o taip pat padarė teisės taikymo klaidas spręsdamas civilinio ieškinio bei turto konfiskavimo klausimus.

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo G. K. gynėjas Linas Žalnieriūnas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir paskirti G. K. švelnesnę bausmę – sumažinti baudos dydį; pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir prokuroro pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

4.1. Prokuroras nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu išsprendė prokuroro, vykdančio BPK 117 straipsnyje numatytą pareigą, pareikšto civilinio ieškinio, bet ne mokesčių administratoriaus sprendimo, pagrįstumo klausimą. Prokuroras teigia, kad nuteistojo G. K. gynėjas nuteistųjų prievolę atlyginti nusikalstama veika valstybei padarytą turtinę žalą nepagrįstai tapatina su Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytomis procedūromis. Nuteistojo G. K. gynėjo apeliacinio skundo teiginiai apie kitų valstybės institucijų privalomai priimtinus sprendimus, kurie būtų pagrindas šioje byloje reikšti civilinį ieškinį, siejami ne su baudžiamojo proceso įstatymo, bet su mokestinių prievolių vykdymo procedūrų taikymu. Atsiliepime į apeliacinius skundus teigiama, kad Vilniaus teritorinės muitinė turėjo žalos apskaičiavimui būtinus duomenis. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė duomenų, kuriais byloje buvo grindžiamas civilinis ieškinys, trūkumų jų leistinumo, sąsajumo ir kitų požymių aspektais. Remiantis byloje esančiais įrodymais buvo nustatytas ieškinio dalies pagrįstumas, t. y. kad valstybei nuteistųjų veiksmais padaryta turtinė žala, kad kaltinamųjų veikose yra nusikaltimų požymiai ir kad tarp jų veikos bei valstybei kilusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas šias išvadas padarė įvertinęs tiek įrodymų, kuriais grindžiamas ieškinys, visumą, tiek šio klausimo išsprendimui aktualius teisės aktus ir konstatavo, kad civilinis ieškinys, išskyrus dalį dėl paimtų 30 900 cigarečių pakelių muito mokesčio, yra pagrįstas. BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai, dėl kurių civilinio ieškinio nebūtų galima išspręsti išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, nebuvo nustatyti. Nuteistojo G. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad ieškinys šioje baudžiamojoje byloje turėjo būti paliktas nenagrinėtu, neatitinka BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatų. Prokuroras nurodo ir tai, kad apeliantų minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo žinioje esančioje administracinėje byloje Nr. A-830-442/2020 sprendžiamas mokestinis ginčas, tarp pareiškėjo ir atsakovo Muitinės departamento kilęs po to, kai muitinė pareiškėją skolininku pripažino esant įsiteisėjusiam teismo baudžiamajam įsakymui už pareiškėjo organizuotą kontrabandą. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išnagrinėta ir administracinės bylos Nr. A-830-442/2020 faktinė situacija yra skirtingos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis teismo, nagrinėjančio nuteistiesiems G. K. ir S. K. pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumą, neįpareigotų net ir tuo atveju, jei šis civilinis ieškinys būtų nagrinėjamas atskiroje civilinėje byloje, kadangi, teismo nutartis kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priėmimo tiesioginę įtaką tolesnei bylos eigai turi tik toje byloje, kurioje tokia nutartis priimta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo S. K. gynėjo advokato G. Danėliaus bei nuteistojo G. K. gynėjo advokato L. Žalnieriūno apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl nuteistiesiems S. K. ir G. K. paskirtų bausmių

8. Nuteistojo S. K. bei nuteistojo G. K. gynėjai apeliaciniuose skunduose nesutinka su nuteistiesiems pagal BK 199² straipsnio 2 dalį paskirtomis bausmėmis, teigia, kad pirmosios instancijos teismas S. K. ir G. K. paskyrė per griežtas bausmes. Nuteistojo S. K. gynėjas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas bausmę S. K. individualizavo netinkamai ir prašo paskirti S. K. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuteistojo G. K. gynėjas tvirtina, kad G. K. paskirta bausmė – 1 596 MGL dydžio bauda neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų ir prašo paskirti švelnesnę bausmę.

9. Tokie apeliantų argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

10. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-122-719/2019 ir kt.).

12. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, turinčias įtakos bausmių, skirtinų nuteistiesiems, individualizavimui. Be to, pagal teismų praktiką teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-194-942/2017, 2K-449-942/2016 ir kt.).

14. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. K. bausmę pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, nuosprendyje nurodė išsamius argumentus, kodėl parenka griežtesnę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o ne baudą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį bei taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas, priešingai, nei nurodo apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas, teismas tinkamai įvertino ne tik nuteistojo asmenybę, tačiau ir kitas, bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės už BK 199² straipsnio 2 dalį numatytą nusikaltimą skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę S. K., tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, taip pat pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie kaltininko asmenybę, kad byloje buvo nustatyta viena S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. K. tik laisvės atėmimo bausmę. Skundžiamu nuosprendžiu S. K. už minėtą nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra adekvati, proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei kaltininko asmenybei, atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, kaip apeliaciniame skunde teigia nuteistojo gynėjas, užtikrina BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų ir teisingumo principo įgyvendinimą.

16. Skirdamas bausmę S. K. pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, ji padaryta dėl savanaudiškų tikslų. Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 2 dalyje, padarymą numatyta bausmė – bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. K. bausmę pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Skirdamas bausmę teismas įvertino tai, kad S. K. praeityje teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimą, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (t. 8, b. l. 54-58, 73-79). Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę teismas įvertino ir tai, jog S. K. dirba, yra vedęs, turi du vaikus iš ankstesnės santuokos, padeda auginti dabartinės sutuoktinės vaiką, naujų ikiteisminių tyrimų dėl S. K. nėra pradėta, kad nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir nustatytos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Individualizuodamas bausmę S. K. teismas atsižvelgė ir į tai, kad jis disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė daugiau nei keliasdešimt kartų viršija įstatyme numatytą 250 MGL dydžio sumą. Skundžiamame nuosprendyje taip pat atsižvelgta į tai, kad S. K. vaidmuo inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme buvo aktyvesnis nei kito nuteistojo G. K.. Visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad už BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą S. K. skirtina bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Be to, teismas taikė BK 75 straipsnio 3 dalies, 5 dalies 5 punkto ir 8 punkto nuostatas ir iš dalies atidėjo S. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

17. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašydamas sušvelninti S. K. paskirtą bausmę nurodo, jog nors S. K. praeityje buvo teistas, tačiau nuo paskutinio dėl jo priimto apkaltinamojo nuosprendžio praėjo beveik dešimt metų, šiuo metu nuteistojo gyvenimo aplinkybės yra iš esmės skirtingos nei buvo prieš dešimt metų. Šiuo metu S. K. rūpinasi ir teikia išlaikymą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimusiems sūnums, tai patvirtina jų motinų pateikti paaiškinimai. Vaiko laukiasi ir dabartinė S. K. sutuoktinė. Esant tokioms aplinkybėms S. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė neproporcingai apsunkintų šeimos padėtį jo sutuoktinės nėštumo ir naujagimio auginimo laikotarpiu. Apeliantas tvirtina, kad S. K. asmeninio gyvenimo aplinkybės eliminuoja riziką, jog jis vėl nusikals. Gynėjas pabrėžia, kad S. K. turi legalų pragyvenimo šaltinį, moka skolas. Be to, S. K. kritiškai vertina savo elgesį – jis visiškai pripažino savo kaltę ir dėl to gailisi. Nuteistojo gynėjas teigia, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas S. K. reikš visišką asmens gyvenimo dezorganizavimą, sukels gerokai didesnę žalą nei pats nusikalstamas įvykis, kadangi jis patirs realią grėsmę būti veikiamas tiesioginės neigiamos įtakos, jo integracija po beveik 2 metų laisvės atėmimo atgal į visuomenę taps apsunkinta. Be to, skiriant bausmę turėjo būti įvertintas ir laikas, kurį vyko ikiteisminis tyrimas bei teisminis procesas, nes šiuo laikotarpiu S. K. negalėjo kurti ateities planų, kadangi buvo priklausomas nuo būsimo teismo sprendimo.

18. Teisėjų kolegija neabejoja, kad S. K. rūpestis šeima, vaikais, jiems reikalingu išlaikymu, o taip pat aplinkybė, kad nuteistasis dirba, teigiamai apibūdina nuteistąjį. Vis tik, nors šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau vertinant ir kitas nagrinėjamoje byloje nustatytas bei pirmosios instancijos teismo aptartas aplinkybes, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog S. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodomos S. K. šeiminės ir socialinės aplinkybės yra gyvenimiškai įprastos, todėl nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui. Tuo pačiu pažymėtina, kad apeliaciniame skunde akcentuojama vaikų gerovė nuo nusikalstamo elgesio S. K. nesulaikė. Ir nors nuteistasis išreiškė neigiamą požiūrį į įvykdytą nusikaltimą, tačiau tokių aplinkybių švelninti S. K. paskirtą bausmę, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakanka.

20. Pirmosios instancijos teismas nuteistąjį teigiamai, o taip pat ir neigiamai apibūdinančias aplinkybes vertino ne atskirai, o kartu su nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančiomis aplinkybėmis. Šių aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės – baudos paskyrimas nuteistajam S. K. prieštarautų teisingumo principui ir nepasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų. Teisėjų kolegijos nuomone, S. K. paskirta bausmė yra adekvati ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei kaltininko asmenybei, atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, S. K. negalės išlaikyti mažamečių vaikų, vystyti verslo, kurti šeimos, o taip pat, kad per laikotarpį nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki teismo sprendimo priėmimo negalėjo kurti ateities planų, nėra tiek reikšmingos skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

21. Apeliaciniame skunde G. K. gynėjas nesutinka su nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme – 1 600 MGL dydžio bauda, kuri, jo nuomone, yra per griežta ir neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų. Skunde gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog G. K. nusikalto pirmą kartą, yra pakankamai jauno amžiaus, augina mažametį vaiką, ketina susituokti, be to, nusikalstamos veikos padaryme jis atliko padėjėjo vaidmenį, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Apeliantas nurodo, jog paskirta bauda užkirs kelią G. K. gauti būsto paskolą, kurti šeimą, gyventi bent minimalius poreikius atitinkantį gyvenimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

22. Byloje nustatyta, kad G. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, ši nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. G. K. padarytas nusikaltimas baigtas, nuteistasis veikė tiesiogine tyčia. Už BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato bausmę – baudą arba laivės atėmimą iki aštuonerių metų. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą, bauda už sunkaus nusikaltimo padarymą yra nuo 150 iki 6 000 MGL. Bausmės vidurkis už sunkų nusikaltimą – 3 075 MGL. Skundžiamu nuosprendžiu G. K. paskirta 2 400 MGL dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. K. bausmę pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, ir paskyrė bausmę 1 600 MGL dydžio baudą.

23. Įvertinus nuteistojo G. K. asmenybę (neteistas, dirba), padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus, jog nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo G. K. paskirta bausmė, tiek jos rūšis – bauda, tiek ir jos dydis (už sunkų nusikaltimą paskirta mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytos bausmės - baudos vidurkį), yra aiškiai per griežta. Nuteistajam G. K. paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

24. Nuteistojo G. K. gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad G. K. atliko padėjėjo vaidmenį. Byloje nustatyta, kad nusikalstama veika, numatyta BK 199² straipsnio 2 dalyje, buvo įvykdyta veikiant bendrininkų grupe, G. K. padėjėjo vaidmuo nebuvo inkriminuotas.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės G. K. skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę G. K., tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skiriant bausmę ir nustatant jos rūšį bei dydį, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, duomenis apie kaltininko asmenybę, tai, kad byloje buvo nustatyta viena G. K. atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Skundžiamu nuosprendžiu G. K. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė nei rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta. Bausmė tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Skirdamas G. K. bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 41, 54 straipsnių reikalavimų nepažeidė, todėl keisti paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

26. Nuteistųjų gynėjai apeliaciniuose skunduose nesutinka ir su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalimi, kuria iš dalies tenkintas prokuroro pareikštas civilinis ieškinys nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Nuteistojo G. K. gynėjas teigia, kad civilinis ieškinys negalėjo būti tenkinamas, nes neatitiko įstatymų reikalavimų, taip pat, jog civilinį ieškinį pareiškęs prokuroras nėra subjektas, galintis oficialiai apskaičiuoti valstybei mokėtinus mokesčius, o teritorinė muitinė nepateikė oficialaus mokesčių apskaičiavimo. Nuteistojo S. K. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su civiliniu ieškiniu dalyje dėl turtinės žalos, susijusios su kratų metu rastų 30 900 pakelių cigarečių, kurios buvo konfiskuotos ir sunaikintos.

28. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ar neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą.

31. BK 199² straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Šios nusikalstamos veikos objektas yra tokių prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo bei realizavimo tvarka, papildomas objektas – valstybės mokesčių (finansų) sistema. Tarp neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir mokesčių valstybei nesumokėjimo turi būti tiesioginis priežastinis ryšys; tokiu atveju turi būti nustatyta, kad būtent dėl kaltininko padarytų nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 199² straipsnio dispozicijoje, buvo išvengta valstybei sumokėti nustatytus mokesčius, kaltininkas tą suvokė ir to norėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-511/2017 ir kt.).

32. Dėl S. K. ir G. K. nusikalstamų veiksmų turtinę žalą patyrė valstybė, kuri negavo pajamų, šiuo atveju – nebuvo sumokėti mokesčiai.

34. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareikštą civilinį ieškinį tenkino iš dalies, konstatavęs, jog kaltininkams išnyksta pareiga mokėti muito mokestį (7 831 Eur) už kratų metu surastus ir paimtus 30 900 pakelių cigarečių, kurios nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos.

35. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš dalies patenkinti prokuroro pareikštą civilinį ieškinį, nuteistojo G. K. gynėjas nurodo, kad šioje byloje nagrinėjami specifiniai mokestiniai teisiniai santykiai, kurių nereglamentuoja nei baudžiamojo proceso, nei civilinio proceso kodeksai. Mokesčių mokėjimo ir su tuo susijusius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo ir kiti mokesčių įstatymai. Atsižvelgiant į tai, žalos, padarytos dėl valstybei nesumokėtų mokesčių, atlyginimo klausimas pirmiausia turėtų būti sprendžiamas Mokesčių administravimo ir kitų mokesčius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka.

36. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

37. Byloje nustatyta, to neneigia ir apeliantai, kad S. K. ir G. K. Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – 42 000 pakelių cigarečių „LF RED“ bei 59 900 pakelių cigarečių „LF B. S.“ be Lietuvos Respublikos banderolių. Tačiau valstybei mokėtini mokesčiai nebuvo sumokėti, todėl valstybei buvo padaryta turtinė žala negautų mokesčių pavidalu.

38. Civiliniu ieškiniu baudžiamajame procese siekiama sudaryti galimybę kompensuoti nukentėjusio asmens dėl nusikalstamos veikos patirtus turtinio pobūdžio praradimus tame pačiame procese, kuriame sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas, nereikalaujant iš šio asmens pradėti naujų savarankiškų teisinių procesų. Taigi, nors mokestinės prievolės įvykdymas natūra stricto sensu (griežtai kalbant) negali būti kvalifikuojamas kaip civilinės atsakomybės taikymas, reikalavimas priteisti dėl nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius gali būti įgyvendintas ir baudžiamajame procese, jei tenkinamos šios sąlygos: pirma, valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas baudžiamajame procese būtų efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo būdas nei naujų mokesčių administravimo procedūrų pradėjimas, ypač tais atvejais, kai baudžiamajame procese renkami ir vertinami valstybės turtinius praradimus patvirtinantys įrodymai ir visa aktuali informacija apie mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką lėmusius neteisėtus veiksmus sukoncentruota būtent baudžiamojoje byloje; antra, valstybės turtiniai praradimai kyla tiesiogiai iš nusikalstamos veikos ir potencialiai gali būti reikšmingi veikos teisiniam kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86-303/2018, Nr. 2K-251-1073/2018 ir kt.)

39. Baudžiamajame procese pareikštas civilinis ieškinys nagrinėjamas ir išsprendžiamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tikslai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šioje byloje tokio išimtinio atvejo pirmosios instancijos teismas nenustatė. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras pareiškęs civilinį ieškinį pateikė detalius turtinės žalos, padarytos valstybei dėl nuteistųjų nusikalstamos veikos, paskaičiavimus, remiantis jais buvo apskaičiuotas ir nustatytas civilinio ieškinio dydis. Neteisus nuteistojo G. K. gynėjas apeliaciniame skunde teigdamas, jog žalos, padarytos dėl valstybei nesumokėtų mokesčių, atlyginimo klausimas pirmiausia turėtų būti sprendžiamas Mokesčių administravimo ir kitų mokesčius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju buvo išnagrinėtas baudžiamojoje byloje pareikštas prokuroro civilinis ieškinys dėl nuteistųjų veiksmais valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimo. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistieji S. K. ir G. K. pripažinti kaltais pagal BK 199² straipsnio 2 dalį. Jau minėta, kad BPK 117 straipsnis įpareigoja prokurorą, palaikantį kaltinimą, pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žalos valstybei. Prokuroras šioje byloje prašė priteisti solidariai iš S. K. ir G. K. 338 476 Eur valstybei padarytai turtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas iš nuteistųjų Lietuvos Respublikos valstybės naudai priteisė 330 636 Eur (minusavus 7 831 Eur muito mokesčio už kratų metu surastus ir paimtus 30 900 pakelių cigarečių) padarytai turtinei žalai atlyginti. Prokuroro ieškinyje nurodyta valstybei padarytos turtinės žalos suma, kuri iš dalies priteista skundžiamu nuosprendžiu, pagrįsta byloje esančiais ir ištirtais įrodymais bei atitinka nuteistųjų nusikalstamais veiksmais valstybės biudžetui padarytą žalą. Kadangi žala valstybei padaryta nuteistųjų nusikalstamais veiksmais, prokuroras pagrįstai pareiškė teisme civilinį ieškinį valstybės interesais. Be to, teismų praktikoje pažymima, kad turi būti vengiama situacijų, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje reiškiamas dėl tos pačios mokestinės nepriemokos, dėl kurios jau buvo taikytos ar taikomos Mokesčių administravimo įstatymo numatytos teisinės priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018).

40. Apeliaciniame skunde nuteistojo G. K. gynėjas nepagrįstai nurodo ir tai, kad turtinės žalos, padarytos valstybei dėl nesumokėtų mokesčių, dydį turėjo apskaičiuoti centrinis mokesčių administratorius – Valstybinė mokesčių inspekcija, taip pat turėjo būti pateiktas nustatytos formos dokumentas, kuriame atspindėtų oficialus mokesčių apskaičiavimas, mokesčių apskaičiavimo patvirtinimas, specialisto išvada dėl apskaičiuotų mokesčių ir jų dydžio. Šiuo atveju turtinės žalos dydis buvo apskaičiuotas Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus specialistų. Vilniaus teritorinė muitinė gavusi užduotį nustatyti cigarečių muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, apskaičiuodama muitinę vertę ir importo mokesčius 2019 m. birželio 2 d. rašte grįsdama atliktus paskaičiavimus, nurodė, jog sulaikytoms prekėms nepateikti prekių sandorio vertei ir jos elementams pagrįsti reikalingi dokumentai, todėl jų muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikytinas. Taip pat, kad kai prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsniu, ji turi būti nustatoma iš eilės taikant kiekvieną Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti. Nesant galimybės pritaikyti tapačių ir panašių prekių muitinio įvertinimo metodo, vertės, nustatytos pagal prekės vieneto kainą, apskaičiuotosios vertės metodo, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi, Sutarties dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų prekybos VII straipsnio įgyvendinimo 7 straipsniu bei šio straipsnio nuostatomis, prekių, sulaikytų Sąjungos muitų teritorijoje, muitinė vertė nustatytina naudojant duomenis, surinktus importuojančioje šalyje. Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrius nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesiui cigarečių „LF Red“, „LF B. S.“, priklausančių antrajam kainų segmentui, vieno pakelio (20 vnt. cigarečių) muitinė vertė 0,40 Eur; 2019 m. rugsėjo mėnesiui cigarečių „LF B. S.“, priklausančių antrajam kainų segmentui, vieno pakelio (20 vnt. cigarečių) muitinė vertė 0,44 Eur. Cigarečių maksimali mažmeninė kaina 3,38 Eur (Muitinės departamento 2019-07-31 raštas Nr. (16.2/6) 3B-6134) ir 2019-08-19 raštas Nr. (16.2/6) 3B-6846). Vadovaujantis 2018 m. spalio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1602, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muito tarifo I priedą, nustatyta, kad cigaretėms (TARIC kodas 2402 20 90 00) taikomas 57,6 proc. trečiųjų šalių muitas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 30 straipsnio 1 dalimi, cigaretės (TARIC kodas 2402209000, papildomas kodas X201) apmokestinamos taikant kombinuotąjį akcizo tarifą, kurį, vadovaujantis 30 straipsnio 2 dalimi, sudaro specifinis (eurais už 1 000 cigarečių (62,25 eurai) ir vertybinis (procentais nuo didžiausios mažmeninės kainos (25 proc.)) elementai, o vadovaujantis 30 straipsnio 3 dalimi, kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 102 eurai už 1000 cigarečių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio 2 dalimi, prekėms taikomas 21 proc. PVM tarifas (t. 7, b. l. 72-73). Iš byloje esančios Vilniaus teritorinės muitinės specialistams pateiktos užduoties matyti, kad joje buvo nurodytos tiriamos nusikalstamos veikos aplinkybės – S. K. ir G. K. realizuotų bei pas juos rastų cigarečių pakelių, pagamintų Rusijos Federacijoje, kiekis, nurodyti šių cigarečių pavadinimai (t. 7, b. l. 70). Taigi priešingai, nei teigiama nuteistojo G. K. gynėjo apeliaciniame skunde, Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus specialistai turėjo visus duomenis, būtinus tiksliai apskaičiuoti cigarečių muitinę vertę ir importo mokesčius, iš byloje esančio rašto turinio matyti, kad ši institucija pagrindė savo pateiktą mokėtinų sumų apskaičiavimą. Nors nuteistojo G. K. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pagal Mokesčių administravimo įstatymo 34 straipsnio nuostatas, mokesčių administratorius atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formą ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius, tai nepaneigia baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį pagrindžiančiame dokumente – Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus rašte nurodyto mokesčių paskaičiavimo pagrįstumo. Kiti šio apelianto argumentai, susiję su specialiomis procedūromis, kuriomis remiantis mokesčių administratorius įgyvendina savo teises ir pareigas mokesčių mokėtojui, taip pat yra nepagrįsti, nes jos skirtos būtent mokestinių prievolių vykdymo procesui. Taip pat neteisus nuteistojo G. K. gynėjas teigdamas, kad šioje byloje valstybės institucijai nepriėmus atitinkamos formos sprendimo dėl apskaičiuotų mokesčių dydžio nebuvo suteikta galimybė apskųsti mokesčių apskaičiavimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išsprendė civilinio ieškinio dėl valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimą, išdėstė argumentus dėl jo pagrįstumo bei dydžio. Nuteistieji pasinaudojo teise ginčyti tokį teismo sprendimą paduodami apeliacinius skundus.

41. Nuteistojo G. K. gynėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Toks apelianto prašymas negali būti tenkinamas. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas atvejis kuomet teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, tačiau tik išteisinamojo nuosprendžio priėmimo atveju – kai kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.

42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuteistieji S. K. ir G. K. neteisėtai disponavo neteisėtai į Lietuvos Respubliką įvežtomis akcizais apmokestinamomis prekėmis - cigaretėmis, už kurias nebuvo sumokėti privalomi muito ir kiti muitinės administruojami (importo akcizo ir PVM) mokesčiai. Akivaizdu, kad dėl nesumokėtų minėtų mokesčių valstybė patyrė turtinę žalą, nes neteisėtai negavo pajamų (mokesčių) ir šią žalą privalo atlyginti ją padarę asmenys. Nuteistųjų mokestinė prievolė yra kildinama iš nesumokėtų už tabako gaminius muito ir kitų muitinės administruojamų mokesčių (importo akcizo ir PVM), t. y. muitų teisinių santykių, atsiradusių Europos Sąjungos vidaus rinkoje. Nurodyti santykiai reguliuojami 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalį, nedarant poveikio galiojančioms nuostatoms, susijusioms su importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolą muitinei, neišieškojimu teismine tvarka pripažinus skolininką nemokiu, importo arba eksporto skola muitinei išnyksta kiekvienu iš šių atvejų: kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos; kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn; kai prekių dingimo arba muitų teisės aktais nustatytų pareigų neįvykdymo priežastis yra visiškas minėtų prekių sunaikinimas arba negrąžinamas praradimas, nulemtas prekių pobūdžio, nenumatytų aplinkybių, force majeure (nenugalima jėga) arba muitinės duotų nurodymų; taikant šį punktą, prekės laikomos negrąžinamai prarastomis tada, kai jų nebegali panaudoti joks asmuo (124 straipsnio 1 dalies e, f, g punktai).

43. Taigi sprendžiant civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą būtina nustatyti ir tai, ar nėra aplinkybių, kurioms esant skola muitinei išnyksta. Jau minėta, kad pagal Sąjungos muitinės kodeksą skola muitinei laikoma išnykusia, kai importo muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba sulaikomos tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, neatsižvelgiant į tai, ar konfiskavimas įvyksta prieš prekėms patenkant už pirmosios muitinės įstaigos veiklos teritorijos ribų, ar po to. Tokios Sąjungos muitinės kodekso, kuris taikomas tiesiogiai, nuostatos leidžia teigti, kad neteisėtai įvežtos prekės, kurios konfiskuojamos ir sunaikinamos, neturėtų būti apmokestinamos akcizo mokesčiu ir PVM.

44. Vilniaus apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu, nusprendė nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kratų metu rastus ir paimtus 30 900 pakelių cigarečių, kaip daiktus, kurių apyvarta yra uždrausta.

45. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktu, padarė pagrįstą išvadą, kad už kratų metu surastus ir paimtus 30 900 pakelių cigarečių, kurios nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos, nuteistiesiems išnyksta pareiga mokėti muito mokestį - 7 831 Eur. Tačiau, remdamasis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatomis, sprendė, kad šis įstatymas nenumato, jog nuo importo PVM būtų atleidžiamos konfiskuotos ir sunaikintos importo PVM objektu esančios prekės. Taip pat teismas rėmėsi Akcizų įstatymo 33 straipsniu, numatančiu specialius atvejus, kai apdorotas tabakas atleidžiamas nuo akcizų, tačiau pažymėjo, kad šio straipsnio nuostatos netaikomos sunaikintam apdorotam tabakui, kuris pagamintas ar laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus arba yra neteisėtai atgabentas ar importuotas.

46. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog prievolė mokėti importo PVM muitinei mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) išnyksta Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies d–g punktuose nustatytais atvejais. Už importuojamas prekes sumokėtas PVM grąžinamas arba atsisakoma jį išieškoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Sprendimai dėl pateiktų prašymų grąžinti sumokėtą importo PVM arba atsisakyti jį išieškoti priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo VIII skyriaus nuostatomis (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. XII-2697 redakcija). Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog prievolė mokėti akcizus muitinei mutatis mutandis išnyksta Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies d–g punktuose nustatytais atvejais. Už importuojamas prekes sumokėti akcizai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Sprendimai dėl pateiktų prašymų grąžinti sumokėtus akcizus arba atsisakyti juos išieškoti priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo VIII skyriaus nuostatomis (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. XII-2696 redakcija).

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei aktualų teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatomis, yra pagrindas pripažinti, jog nuteistųjų importo skola muitinei yra išnykusi, todėl iš S. K. ir G. K. valstybei priteistos turtinės žalos dydis mažintinas iki 234 396 Eur (iš 338 476 Eur sumos, kurią sudaro 101 900 cigarečių pakelių vertė įskaitant privalomus mokėti mokesčius, atimant 104 071 Eur, t. y. konfiskuotų 30 900 cigarečių pakelių vertę kartu su importo mokesčiais).

Dėl BK 72 straipsnio 2 dalies taikymo

48. Nuteistojo S. K. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su taikytu turto – 14 666,86 Eur konfiskavimu, nurodydamas, kad ši pinigų suma, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšos.

49. BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

50. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kratos metu S. K. gyvenamojoje vietoje rastus ir paimtus 14 666,86 Eur konfiskavo kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

51. Bylos duomenimis, nuteistasis S. K. kratos, atliktos 2019 m. rugsėjo 11 d. jo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., savanoriškai atidarė seifą, kuriame buvo rasta ir paimta 25 100 Eur, taip pat savanoriškai atidarė kitą seifą, kuriame buvo rasta ir paimta 2 190 Ukrainos grivinų bei 5 320 Tailando batų, tačiau nesutiko savanoriškai atidaryti tame pačiame seife esančio vidinio skyriaus, paaiškino, jog rakto neturi ir nežino kur jis yra ir tik atvykus Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams S. K. nurodė, jog seifo vidinio skyriaus raktą turi ir atrakino seifą, kuriame buvo rasta ir paimta 29 000 Eur. Šios kratos metu taip pat buvo rasti ir paimti 685 Eur (t. 4, b. l. 48-53). Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 24 d. apklausiamas kaip įtariamasis S. K. parodė, kad jo namuose 2019 m. rugsėjo 11 d. atliktos kratos metu rasti pinigai priklauso: UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 40 118,17 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 21 616,44 Eur (t. 8, b. l. 111-113). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme S. K. paaiškino, kad jo namuose kratos metu rasti pinigai priklauso: UAB „(duomenys neskelbtini)“ – virš 40 000 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – apie 15 000 Eur, taip pat nurodė, jog nenorėjo atidaryti seifo, nes žinojo, kad pinigai bus paimti, o jie buvo reikalingi vykdant statybų veiklą (t. 10, b. l. 200-206). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūros protokole užfiksuotus duomenis (t. 10, b. l. 8-92) padarė išvadą, kad S. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2019 m. rugsėjo 11 d. disponavo jam išmokėta 40 118,17 Eur suma, taip pat, jog 2019 m. rugsėjo 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvo apskaitytas 12 616,44 Eur likutis, tačiau nėra duomenų, jog ši suma S. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, buvo išmokėta. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas akcentuoja, kad S. K. gyvenamoji vieta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė registruotos tuo pačiu adresu - (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., todėl nuteistojo namuose rastos lėšos, tai lėšos priklausančios bendrovei. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, jog S. K. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos būtų išmokėta tokio dydžio suma, sprendė, kad tai S. K. iš nusikalstamos veikos gautos lėšos. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Byloje esantis 2017 m. sausio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymas dėl kasininko pareigų (t. 10, b. l. 35) patvirtina, kad S. K. buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ eiti bendrovės kasininko pareigas. Bylos duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Taigi, nors bendrovės kasoje 2019 m. rugsėjo 11 d. buvusios lėšos (12 616,44 Eur) nebuvo išmokėtos S. K., tačiau akivaizdu, kad dalis kratos, atliktos S. K. gyvenamojoje vietoje, kuri sutampa su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveine, metu rastų ir paimtų lėšų - 12 616,44 Eur, negali būti laikomos kaip gautos iš nusikalstamos veikos. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nepagrįstai tvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje 2019 m. rugsėjo 11 d. buvo apskaitytas 14 666,89 Eur likutis (21 616,44 Eur - 6 949,55 Eur = 14 666,89 EUr), t. y. 2019 m. rugpjūčio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvo apskaityti, iki 2019 m. rugsėjo 11 d. bendrovė patyrė išlaidų. Iš byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos duomenų matyti, jog 2019 m. rugpjūčio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos likutis 21 616,44 Eur, tačiau priešingai nei teigia apeliantas, per laikotarpį iki 2019 m. rugsėjo 11 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos trimis kasos išlaidų orderiais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) S. K. išmokėti 9 000 Eur - mokėjimo paskirtis – ūkinių išlaidų kompensavimas, ir po šios operacijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos likutis – 12 616,44 Eur (21 616,44 Eur – 9 000 Eur = 12 616,44 Eur) (t. 10, b. l. 81, 83, 84). Tokie duomenys patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvusių pinigų likutį 2019 m. rugsėjo 11 d. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog S. K. 12 616,44 Eur gavo iš nusikalstamos veikos, todėl nepagrįstai pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, šią sumą iš nuteistojo konfiskavo. Tačiau likusi pinigų suma – 2050,39 Eur, nesant duomenų, patvirtinančių apelianto teiginius, jog ir ši suma priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuotina iš nuteistojo S. K.. Skundžiamas nuosprendis BK 72 straipsnio taikymo dalyje keistinas. Konfiskuoto turto vertė mažintina iki 2050,39 Eur.

52. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje – jo rezoliucinėje dalyje buvo padarytas rašymo apsirikimas nurodant datą iki kada G. K. buvo laikomas laikinajame sulaikyme (nurodyta 2019 m. rugsėjo 11 d.). Šis rašymo apsirikimas, kurio taisymas nekeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmės, šia nutartimi ištaisomas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendį pakeisti:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu iš nuteistųjų S. K. ir G. K. valstybei priteistą 330 636 Eur sumą turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 234 396 eurų (du šimtai trisdešimt keturi tūkstančiai trys šimtai devyniasdešimt šeši eurai).

Iš nuteistojo S. K. BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu konfiskuotą sumą – 14 666,89 Eur sumažinti iki 2 050,39 Eur (du tūkstančiai penkiasdešimt eurų, 39 centai).

Grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) dalį kratos metu rastų pinigų - 12 616,44 Eur (dvylika tūkstančių šeši šimtai šešiolika eurų, 44 centai).

Ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą nurodant, kad vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę G. K. įskaitomas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 11 d., 14.42 val., iki 2019 m. rugsėjo 13 d., 15.30 val. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.