Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su nuteistojo G. K. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 14 d. nutarties, baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad šiuo atveju civilinis ieškinys negalėjo būti tenkinamas, kadangi neįrodytas priežastinis ryšys bei žala valstybei nesusieta su nuteistųjų veiksmais, be to, byloje pateiktas civilinis ieškinys neatitiko atskirų teisės normų reikalavimų, todėl buvo neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju kasaciniame skunde iš esmės pakartojami nuteistojo G. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad žalos, padarytos dėl valstybei nesumokėtų mokesčių, atlyginimo klausimas pirmiausia turėtų būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo ir kitų mokesčius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka, kad turtinės žalos, padarytos valstybei dėl nesumokėtų mokesčių, dydį turėjo apskaičiuoti centrinis mokesčių administratorius – Valstybinė mokesčių inspekcija, taip pat turėjo būti pateiktas nustatytos formos dokumentas ir kiti, susiję su pateiktu civiliniu ieškiniu. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus išnagrinėjo ir į juos atsakė, išdėstydamas savo motyvus. Tuo tarpu teisinių argumentų, kuriais teisės taikymo aspektu būtų ginčijamos konkrečios apeliacinės instancijos teismo išvados, kasaciniame skunde nėra pateikta ir pakartojama apeliaciniame skunde išdėstyta apelianto nuomonė. Kasatorius, keldamas abejonę dėl neįrodyto priežastinio ryšio tarp nuteistųjų veiksmų ir žalos valstybei, vėlgi, išdėsto argumentus, kurie nesusiję nei su esminiais BPK pažeidimais, nei su kitų teisės aktų netinkamu taikymu. Pagal kasaciniame skunde pateikiamus teisinius argumentus negalima daryti prielaidos, kad teismai nepatikrino visų reikšmingų duomenų dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo ir neišsiaiškino visų aplinkybių, būtinų išsiaiškinti priimant sprendimą, nustatytą BPK 115 straipsnyje. Taigi teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde neišdėstyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo G. K. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.