Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei V. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo; išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jai buvo įteikti per jos viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) paskyrą bei per darbovietę (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis, 122 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio V. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (e. b. l. 8). Vaikas šiuo metu faktiškai gyvena su ieškovu adresu (duomenys neskelbtini), vaiko gyvenimo sąlygos geros, jam skirtas atskiras kambarys, turi visus jam būtinus daiktus (e. b. l. 36, 58-59). Vaikas pareiškė pageidavimą ir toliau likti gyventi su tėvu, jaučiasi su juo saugus, su mama gyventi nenori (e. b. l. 36). Išvadą teikiančios institucijos žiniomis, atsakovė neturi galimybės užtikrinti sūnui tinkamų gyvenimo ir priežiūros sąlygų, institucijai kyla abejonių dėl vaiko saugumo lankantis motinos namuose (e. b. l. 36). 2022 m. vasario 1 d. vykusioje Pagalbos plano peržiūroje užfiksuota, kad V. G. nuo 2021 m. gruodžio 31 d. su sūnumi labai retai bendravo, teigia, kad buvo užimta; nepilnamečio V. K. teigimu, kartais jis paskambina mamai, tačiau jos telefonas būna išjungtas (e. b. l. 55-56). Išvadą teikiančios institucijos žiniomis, atsakovė teismo priteisto laikino išlaikymo sūnui neteikia, sūnumi nesidomi, jos gyvenamoji vieta nežinoma; 2022 m. balandžio 13 d. Socialinių paslaugų centras V. G. nutraukė socialinių paslaugų ir atvejo vadybos procesą, kadangi nėra žinoma jos gyvenamoji vieta (e. b. l. 55-56). Atsakovė yra sudariusi Kauno miesto savivaldybei priklausančio buto nuomos sutartį (e. b. l. 12). Šalims nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą neįregistruotos (e. b. l. 13-14). Atsakovei priklauso transporto priemonė OPEL ASTRA, kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas (e. b. l. 15-16). Atsakovė nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2021 m. gruodžio 9 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos pajamos už 2022 m. birželio mėnesį sudarė 1 100,40 Eur, neatskaičius mokesčių (e. b. l. 17-24, 97). Ieškovo vardu transporto priemonių neregistruota (e. b. l. 25). Jis verčiasi individualia veikla turint verslo liudijimą (e. b. l. 26-34). Jo mėnesio pajamų suma – 1 000 Eur (e. b. l. 59).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovas reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su juo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-411/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-383/2008).

Teismas, spręsdamas dėl vaiko V. K. gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia į byloje esančių duomenų visumą: ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra; nepilnametis vaikas faktiškai gyvena su ieškovu, kuris užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas. Vaikas pareiškė norą gyventi su ieškovu, su atsakove gyventi nenori dėl jos aplinkos. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad atsakovė neturi galimybių užtikrinti sūnui tinkamų gyvenimo ir priežiūros sąlygų, su sūnumi bendrauja retai, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu neprieštarauja vaiko interesams.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nepilnamečio V. K. gyvenamosios vietos nustatymas su jo tėvu (ieškovu) geriausiai atitiktų vaiko interesus, todėl ieškovo reikalavimas nustatyti nuolatinę nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su juo tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo

Ieškovas pareiškė reikalavimą nustatyti atsakovei V. G. pareigą mokėti savo nepilnamečio vaiko V. K. išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą V. K. Šis reikalavimas savo esme yra reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis (šiuo metu – 730 Eur, neatskaičius mokesčių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo mokesčių skaičiavimui, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių dėl mokesčių konsolidavimo padidėjo vidutiniškai 28 proc., tačiau tai neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant išlaikymą vaikui, t. y. orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. teismų praktikos apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691). Šiuo metu minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra 730 Eur bruto (neatskaičius mokesčių) ir apie 550 Eur neto (atskaičius mokesčius). Ieškovas nurodo, jog vaiko poreikiai per mėnesį sudaro ne mažiau kaip 400 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, neturi pagrindo su tuo nesutikti. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaikų visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Taigi spręstina, jog vaiko V. K. poreikiai sudaro ne mažiau kaip 550 Eur per mėnesį.

Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžio išmoka per mėnesį. Nuo 2022 m. birželio 1 d. nustatyta 46 Eur BSI, taigi, 2022 m. išmoka vienam vaikui sudaro 80,50 Eur. Sprendžiant dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, iš vaiko poreikių sumos (550 Eur) turi būti atimama išmoka vaikui. Atėmus išmokos sumą, valstybės nepadengti vaiko poreikiai sudarytų apie 470 Eur, t. y. po 235 Eur iš kiekvieno iš tėvų, taikant lygių dalių principą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių turtinė padėtis yra iš esmės panaši – mėnesio pajamos yra panašaus dydžio, nekilnojamojo turto neturi, atsakovės vardu registruotos transporto priemonės dalyvavimas viešame eisme draudžiamas (tikėtina maža jos vertė). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsižvelgiant į panašią šalių turtinę padėtį, į tai, kad vaikas lieka gyventi su ieškovu, kuriam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, spręstina, jog prašoma priteisti 200 Eur per mėnesį išlaikymo suma yra protinga, mažesnė už pusę vaiko poreikių sumos, mažesnė nei šiuo metu analogiškose bylose paprastai priteisiama suma (apie 230-250 Eur). Todėl šis ieškinio reikalavimas taip pat tenkintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas reikalavimo priteisti jam iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepareiškė, todėl jos jam nepriteistinos.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 13,44 Eur, jos viršija minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, todėl, tenkinus ieškinį, yra priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. balandžio 22 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, įpareigojant šią sumą įmokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5662.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.