Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. ir P. R. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, neatliktos dalies (2024 m. sausio 25 d. – 6 (šešerių) metų 9 (devynių) mėnesių ir 15 (penkiolikos) dienų) pridėjus dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. sausio 25 d.

Kardomosios priemonės A. B. nuspręsta neskirti.

P. R. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti dienos.

P. R. skirtos kardomosios priemonės – asmens dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimą neišvykti, paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Nuosprendžio įvykdymui nuspręsta skirti kardomąją priemonę – suėmimą.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš nuteistųjų D. K., P. R. ir A. B. nukentėjusiosios E. Č. naudai solidariai priteista 350,00 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų valstybės naudai nuspręsta nepriteisti.

Dėl šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisto D. K. apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Dėl A. B. apeliacinio skundo

Dėl įrodymų, kuriais grindžiama A. B. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, vertinimo

11. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, išimtinė teisė, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės bei pasiūlymai dėl įrodymų vertinimo ir išvadų darymo teismui nėra privalomos. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime negali būti laikomas esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu. Pritardama pakankamai išsamiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, teisėjų kolegija atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

15. Pažymėtina, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti asmens kaltę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo A. B. paaiškinimai vertintini kaip pasirinkta gynybinė versija, kurią paneigia kitų dviejų šioje baudžiamojoje byloje nuteistųjų, nukentėjusios, liudytojų parodymai, taip pat rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga.

20. Nuteistojo A. B. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei faktines bylos aplinkybes taip pat patvirtina teisme liudytoju apklausto liudytojo Ž. B. duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų R. R. (past. – nukentėjusios dukters), T. D. parodymai, o taip pat be pirmiau paminėtos kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga.

22. Tokiu būdu darytina išvada, jog nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalies, kuria A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį ir atmesti civilinį ieškinį.

Dėl organizuotos grupės požymio

25. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad nuteistiesiems P. R. ir D. K. 2022 m. sausio 13 d. veikiant pagal tyrimo metu nenustatyto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, duodamus nurodymus nuvykus paimti iš nukentėjusiosios S. B. apgaulės būdu išviliotus 200,00 eurų, „Swedbank“ banko kortelę su PIN kodu, jie nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių (nukentėjusiajai S. B. perduoti pinigus ir banko kortelę neleido tuo metu namuose buvusi socialinė darbuotoja L. K.), o 2022 m. sausio 14 d. P. R. ir D. K. dėl ne nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių taip pat nepaėmė iš nukentėjusiosios E. Š. apgaulės būdu išviliotų 2 000,00 eurų, kadangi P. R. ir D. K. pakeliui pas minėtą nukentėjusiąją patikrinimui buvo sustabdyti policijos pareigūnų ir P. R. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl ko jie suplanuotu laiku nepasiekė nukentėjusiosios, o ši per tą laiką, prieš perduodant 2 000,00 eurų, pasikvietė į namus dukrą I. T., kuriai perėmus pokalbį, skambinęs asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, nutraukė pokalbį. Tuo tarpu P. R. ir D. K. 2022 m. sausio 15 d. veikiant pagal tyrimo metu nenustatyto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, duodamus nurodymus nuvažiavus pas nukentėjusiąją E. Č. į namus, šįkart jau sėkmingai iš šios nukentėjusios E. Č. apgaulės būdu buvo išvilioti 500,00 eurų, iš kurių pusę pinigų, tai yra 250,00 eurų, nusikalstamą veiką organizavusio asmens nurodymu, jie pasiliko sau, o likusius 250,00 eurų, vykdydami to paties asmens nurodymus, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) perdavė nuteistojo A. B. buvusiai sutuoktinei O. B., kuriai nebuvo žinoma apie daromą nusikalstamą veiką, ir kuri, vykdydama (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekančio A. B. nurodymus, šiuos pinigus įsinešė į savo banko sąskaitą ir pervedė į A. B. motinos D. B. banko sąskaitą, kuria įkalinimo įstaigoje A. B. galėjo naudotis, nes motina buvo jam perdavusi prisijungimo prie šios sąskaitos internetu duomenis.

26. Apylinkės teismas sprendė, kad minėti trys nuteistieji, tai yra D. K., P. R. ir A. B., veikdami organizuotoje grupėje kartu su kitais tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytais grupės nariais, pasiskirstę vaidmenimis ir atlikdami skirtingas užduotis, veikė vieninga tyčia ir tikslu apgauti kuo daugiau nukentėjusiųjų bei apgaule išvilioti iš jų pinigų, todėl jų veiksmus kvalifikavo kaip pavienį tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

27. Bylos duomenys patvirtina ir apylinkės teismo nustatytą sukčiavimo mechanizmą, nuteistiesiems veikiant organizuotoje grupėje kartu su kitais tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytais grupės nariais. Tai yra organizuotą grupę sukčiavimo tikslu sukūrė bausmę įkalinimo vietoje (tuo metu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, dabar – (duomenys neskelbtini) kalėjime) atliekantys nenustatyti nuteistieji, kurie į organizuotą grupę įtraukė tuo metu minėtame kalėjime bausmę atliekantį A. B. ir laisvėje esantį D. K., o pastarasis – ir P. R.. Kiekvienas grupės narys žinojo savo vaidmenį ir užduotis, ką jis privalo atlikti, o tai rodo gerą pastovaus pobūdžio organizuotumą, pasireiškiantį grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamieji D. K., P. R. ir A. B. veikė organizuotoje grupėje su tyrimo metu nenustatytais asmenimis – nuteistaisiais, atliekančiais bausmę, tai darė pasiskirstę vaidmenimis ir užduotimis, subūrę grupę daryti vieną sunkų tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

28. Taigi, A. B. kartu su D. K. ir P. R. dalyvavo organizuotos grupės veikloje. A. B. dalyvavimas organizuotos grupės veikloje pasireiškė tuo, kad jis turėjo suorganizuoti, jog laisvėje kitų grupės narių apgaulės būdu įgyti pinigai patektų į įkalinimo įstaigą. Tad akivaizdu, jog A. B. organizuotoje grupėje veikė kaip vykdytojas.

29. Organizuotos grupės požymio buvimo A. B. veikoje nepaneigia ir skunde nurodyti teiginiai, kad apeliantui nieko nebuvo žinoma apie organizuotą grupuotę, kad jis nepažinojo kitų nuteistųjų. Šiuo atveju pažymėtina, kad pagal teismų praktiką nebūtina, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka jų tarpusavio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017), svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-109-746/2017, 2K-178-303/2019). BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatytai bendrininkavimo formai konstatuoti neturi reikšmės ir tai, kad ne visi organizuotos grupės nariai dalyvavo padarant kiekvieną iš nusikalstamų veikų epizodų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-525/2014). Nagrinėjamu atveju yra svarbu, kad nuteistieji D. K., P. R. ir A. B. suprato bendrai su kitais asmenimis darantys nusikalstamas veikas, jų pobūdį ir bendrą tikslą, kurie patvirtina subjektyviųjų požymių (susitarimo ir bendros tyčios) jų veiksmuose buvimą. Nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir nuteistųjų vaidmuo joje patvirtina, kad tiek nusikaltimo bendrininkų susitarimo apimtis, tiek būtinų kiekvieno bendrininko konkrečių veiksmų pobūdis, siekiant bendro tikslo, – neteisėtai užvaldyti svetimus pinigus, jiems buvo aiškus. Be visų šių organizuotos grupės narių pastangų ir indėlio į bendrą nusikalstamą sumanymą nebūtų įgyvendintas nusikalstamas sumanymas, kiekvieno jų veiksmai buvo būtini, kad būtų apgaule įgyjamos nukentėjusiųjų lėšos.

30. Nagrinėjamu atveju pagal grupės dalyvių skaičių, susibūrimo tikslą, nusikaltimo sunkumą, tą patį nusikaltimo dalyką, veikos epizodų skaičių ir nenutolimą laiko požiūriu vienas nuo kito, pasiskirstymą užduotimis ir vaidmenimis, nuolatinį ryšių palaikymą, bendravimo intensyvumą, tokia grupė, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus objektyviuosius ir subjektyviuosius organizuotos grupės požymius.

31. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai A. B. nusikalstamus veiksmus pripažino kaip padarytus dalyvaujant organizuotoje grupėje.

Dėl A. B. paskirtos bausmės

32. Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo priimti procesinį sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

33. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. B. įvykdė tyčinį nusikaltimą – kvalifikuotą sukčiavimą, priskiriamą prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – inkriminuotą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), administracine tvarka nebaustas, anksčiau teistas 4 (keturis) kartus, naują sunkų nusikaltimą padarė pataisos įstaigoje atlikdamas bausmę už labai sunkų nusikaltimą, kas rodo jo visišką nenorą taisytis. Teismas sprendė, kad, kai asmuo nepadaro reikiamų išvadų ir nenustoja elgtis nusikalstamai, teismo skiriamos sankcijos turi griežtėti ir negali būti formalios, todėl šioje situacijoje tik realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali būti efektyvi priemonė siekiant pakeisti asmens elgesį ateityje ir požiūrį į teisę. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas A. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), padarymą paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, A. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), padarymą paskirta 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41, 48 ir 54 straipsnių reikalavimų pažeidimų, A. B. paskirtos bausmės pagrindo keisti nėra. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas skirtingais teismų sprendimais nuteistajam paskirtas bausmes pagrįstai, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrino nuteistajam palankesniu būdu jas iš dalies sudėdamas ir paskirdamas galutinę 8 (aštuonerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismo nustatytos galutinės subendrintos bausmės dydis proporcingas nuteistojo padarytos veikos, asmenybės pavojingumui, todėl teigti, jog galutinė subendrinta bausmė yra aiškiai per griežta ar pažeidžiančia teisingumo bei proporcingumo principus, nėra jokio pagrindo.

Dėl nuteistojo P. R. apeliacinio skundo

36. Pažymėtina, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, kad teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

37. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę sugriežtina ar sušvelnina, jei žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir todėl neteisingą bausmę.

38. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad P. R. įvykdė tyčinį nusikaltimą – kvalifikuotą sukčiavimą, priskiriamą prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis), nustatytos dvi jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė, administracine tvarka baustas, anksčiau teistas 3 (tris) kartus, bausmę atlikęs, tačiau ankstesni teistumai P. R. nesulaikė bei nepaveikė šio nuteistojo, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teismas sprendė, kad, kai asmuo nepadaro reikiamų išvadų ir nenustoja elgtis nusikalstamai, teismo skiriamos sankcijos turi griežtėti ir negali būti formalios, todėl šioje situacijoje tik realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali būti efektyvi priemonė siekiant pakeisti asmens elgesį ateityje ir požiūrį į teisę. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas P. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), padarymą paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Atsižvelgęs į P. R. vaidmenį organizuotoje grupėje, dalinį žalos atlyginimo faktą, laisvės atėmimo bausmės dydį apylinkės teismas P. R. nustatė artimą minimaliam.

39. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytiems laisvės atėmimo bausmės skyrimo motyvams, pažymi, kad bausme yra siekiama tiek nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį, kad jis daugiau nenusikalstų. Todėl atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė, pažeidžia teisingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-172/2008, Nr. 2K-452/2012, Nr. 2K- 276-1073/2020).

40. Aukštesnio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir apelianto teistumai akivaizdžiai rodo, jog ankstesniais nuosprendžiais taikytos švelnesnės laisvės apribojimo ir arešto bausmės pakankamos teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio bei nusikalstamų veikų darymo neatgrasė. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apibendrinant P. R. charakterizuojančių duomenų visumą, įvertinus jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, P. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), padarymą tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, yra laisvės atėmimas. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam P. R. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta artima minimaliai laisvės atėmimo bausmė – 1 (vieneri) metai ir 3 (trys) mėnesiai. Tokios trukmės bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo nuteistasis, nėra laikytina per griežta, jos trukmė nepažeidžia proporcingumo principo, o paskiriant švelnesnę bausmę nebūtų įgyvendinamas teisingumo principas.

41. Kaip minėta, nuteistojo vertinimu, apylinkės teismas jo atžvilgiu nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

42. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms.

43. Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos gali būti taikomos, pirmiausia teismui nustačius, jog nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį. Pažymėtina, kad BK 62 straipsnis reglamentuoja švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygas.

44. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje yra numatyta alternatyvi švelnesnio pobūdžio baudos bausmė, kurios pagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuteistajam neskyrė, šiame kontekste nėra pagrindo vertinti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo, taikymo galimybės. Minėta, kad pagal ankstesnius teistumus švelnesnė savo pobūdžiu nuteistajam skirta laisvės apribojimo bausmė, taip pat su realiu laisvės ribojimu susijusi arešto bausmė nepadarė P. R. tokios įtakos, kad šis daugiau nenusikalstų, dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti už aptariamą veiką skiriant griežčiausios sankcijoje numatytos – laisvės atėmimo – bausmės rūšį.

45. Apibendrindama aptartas teisines ir faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo švelninti P. R. paskirtos bausmės. Individualizuojant bausmę buvo įvertintos visos, tiek su P. R. asmenybe, jo elgesiu, tiek su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės. Nuteistajam P. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis atitinka BK 54 straipsnyje įtvirtintus bausmės skyrimo pagrindus bei neprieštarauja nei teisingumo, nei proporcingumo principams, paskirta bausmė nelaikytina per griežta. Pagrindo taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaip minėta, nėra. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl nuteistojo P. R. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Dėl nuosprendžio surašymo trūkumų

46. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies struktūrai ir turiniui keliami reikalavimai nustatyti BPK 305 straipsnio 1 dalyje. Visos apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies struktūrinės dalys yra būtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-769/2007, 2K-292-139/2016), jos išdėstomos BPK nustatytu eiliškumu, jose išsamiai ir tiksliai nurodomi visi būtini duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2011, 2K-7-255/2012). Šios struktūrinės dalys turi būti tarpusavyje suderintos, neprieštarauti viena kitai.

47. BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; 4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai. Visų minėtų BPK reikalavimų nesilaikymas teismų praktikoje pripažįstamas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, suvaržančiu įstatymų garantuotas kaltinamojo teises, kliudančias teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304/2007, 2K-418/2008, 2K-351/2010, 2K-538/2010, ir kt.).

48. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika nustatomojoje nuosprendžio dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-511/2019).

49. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistiems D. K., P. R. ir A. B. inkriminuota bendra tęstinė veika skundžiamame nuosprendyje (antra, trečia, ketvirta nuosprendžio pastraipos) pradedama aprašyti tik vieno iš nuteistųjų, tai yra D. K. atžvilgiu.

50. Be to, nuosprendžio pirmoje pastraipoje bendrai aprašant įrodyta pripažintą visų trijų nuteistųjų nusikalstamą veiką, padaryta klaida – nurodyta, kad „<...> apgaule pasikėsino įgyti nukentėjusiosios S. B. 2000 eurų <...>“, kai pagal bylos duomenis, o taip pat ir iš kaltinamojo akto matyti, kad iš nukentėjusiosios S. B. nuteistieji apgaule pasikėsino įgyti 200 eurų.

51. Aukštesnis teismas vertina, kad tokie nuosprendžio trūkumai nelaikytini esminiu BPK pažeidimu. Pažymėtina, kad teismo nuosprendis yra vientisas dokumentas, iš jo aprašomosios dalies yra aišku, kad D. K., P. R. ir A. B., veikdami organizuotoje grupėje kartu su kitais tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytais grupės nariais, pasiskirstę vaidmenimis ir atlikdami skirtingas užduotis, veikdami vieninga tyčia ir tikslu apgauti kuo daugiau nukentėjusiųjų bei apgaule išvilioti iš jų pinigų, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2022 m. sausio 15 d., apgaule pasikėsino įgyti nukentėjusiosios S. B. 200 eurų ir AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, apgaule pasikėsino įgyti nukentėjusiosios E. Š. 2000 eurų ir apgaule įgijo nukentėjusiosios E. Č. 500 eurų. Kiekvieno iš nuteistųjų veiksmai konkretizuoti nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, atskleidžiant jų vaidmenį nusikaltimo padaryme. Taigi, nors pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomoji dalis turi trūkumų, tačiau jie nėra esminiai, nes nesudaro pagrindo pripažinti, kad tuo buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistųjų teisės ar tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti iš esmės teisingą nuosprendį, pripažįstant D. K., P. R. ir A. B. kaltais pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

52. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje (nuosprendžio pirma pastraipa) padarytas rašymo apsirikimas ištaisytinas, vietoje „<...> apgaule pasikėsino įgyti nukentėjusiosios S. B. 2000 eurų <...>“ teisingai nurodant „<...> apgaule pasikėsino įgyti nukentėjusiosios S. B. 200 eurų <...>“.

53. Tuo tarpu nuosprendžio nustatomojoje dalyje antra, trečia ir ketvirta nuosprendžio pastraipos patikslintinos taip:

- antros nuosprendžio pastraipos pradžia vietoje „D. K. veikdamas organizuotoje grupėje kartu su P. R. bei kitais tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, <...>“ nustatytina „D. K. ir P. R., veikdami organizuotoje grupėje kartu bei kitais tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, <...>“;

- trečios nuosprendžio pastraipos pradžia vietoje „Tęsiant nusikalstamą veiką, D. K. veikdamas organizuotoje grupėje kartu P. R. bei kitais tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, <...>“ nustatytina „Tęsiant nusikalstamą veiką, D. K. ir P. R., veikdami organizuotoje grupėje kartu bei kitais tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, <...>“;

- ketvirtos nuosprendžio pastraipos pradžia vietoje „Tęsiant nusikalstamą veiką, D. K. veikdamas organizuotoje grupėje kartu su A. B. ir P. R. bei kitais tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, <...>“ nustatytina „Tęsiant nusikalstamą veiką, D. K., P. R. ir A. B., veikdami organizuotoje grupėje kartu bei kitais tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, <...>“.

54. Pažymėtina, kad toks nuosprendžio trūkumų ištaisymas nesukelia jokių neigiamų teisinių pasekmių nuteistiesiems ir nesunkina jų teisinės padėties.

55. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šios apeliacinės instancijos teismo patikslintų įrodytomis pripažintų aplinkybių pilnas aprašymas nebus kartojamas apeliacinės instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Tokia teismo pozicija grindžiama tiek BPK 305 straipsnio nuostatų aiškinimu, pagal kurį įrodytomis pripažintos aplinkybės išdėstomos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tiek teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-149/2013, 2K-293-222/2017).

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas aptarta, konstatuoja, kad skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistųjų A. B. ir P. R. apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

57. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. kovo 25 d. pažyma Nr. APD-2024-03275 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtas garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ginant nuteistąjį A. B. sudaro 208,33 Eur (du šimtai aštuoni eurai 25 ct).

58. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Nors šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. B. (ir nuteistojo P. R.) apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, A. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo finansinė padėtis nėra stabili, skundžiamu nuosprendžiu jam taip pat paskirta laisvės atėmimo bausmė, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju neatitiktų ir proporcingumo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistųjų A. B. ir P. R. apeliacinius skundus atmesti.

Ištaisyti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžio nustatomojoje dalyje (pirmoje pastraipoje) padarytą rašymo apsirikimą ir nustatyti, kad „<....apgaule pasikėsino įgyti nukentėjusiosios S. B. 200 eurų <...>“.

Patikslinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžio nustatomąją dalį:

- antros nuosprendžio pastraipos pradžią nustatyti „D. K. ir P. R., veikdami organizuotoje grupėje kartu bei kitais tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, <...>“;

- trečios nuosprendžio pastraipos pradžią nustatyti „Tęsiant nusikalstamą veiką, D. K. ir P. R., veikdami organizuotoje grupėje kartu bei kitais tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, <...>“;

- ketvirtos nuosprendžio pastraipos pradžią nustatyti „Tęsiant nusikalstamą veiką, D. K., P. R. ir A. B., veikdami organizuotoje grupėje kartu bei kitais tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, <...>“.

Iš A. B. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.