Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 14 d. nuosprendžio.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 9 d. nuosprendžiu A. D. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrina bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį A. D. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Priteista iš A. D. 70 000 Lt neturtinės ir 700 Lt turtinės žalos nukentėjusiajam A. A. Kita civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo A. A. atmesta. Taip pat priteista iš A. D. 1757,85 Lt Valstybinei ligonių kasai už A. A. gydymo išlaidas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu panaikinta Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalis dėl A. D. išteisinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis. A. D. pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, ši bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 9 d. nuosprendžiu apėmimo būdu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams.

Kita Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė šaudmenis, t. y. neturėdamas tam leidimo iš nenustatyto asmens nenustatytu laiku įgijo ir iki 2005 m. balandžio 5 d. bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), laikė 7 fabrikinės gamybos 35-ojo kalibro šovinius, skirtus lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams.

Be to, jis dar nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl nuteisimo už šiuos nusikaltimus teismų sprendimai neskundžiami.

Kasaciniu skundu nuteistasis prašo teismą panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. D. kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl A. D. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį

BK 253 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimą, įgijimą, laikymą, nešiojimą, gabenimą ar realizavimą neturint leidimo. Minėti veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padarytą bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.

Pirmos instancijos teisme A. D. buvo kaltinamas dėl šaudmenų neteisėto įgijimo ir laikymo, t.y. kad neturėdamas leidimo iš nenustatyto asmens nenustatytu laiku įgijo ir iki 2005 balandžio 5 d. bute adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikė septynis fabrikinės gamybos .35 kalibro šovinius, skirtus lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams. Kasatorius nepripažino kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir teigė, kad šovinius jo nuomojamame bute galėjo palikti anksčiau ten gyvenę žmonės. Jo turėtam ginklui jie netinka. Šiaulių apygardos teismas jį dėl šio kaltinimo jį išteisino, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Lietuvos apeliacinis teismas kitaip įvertinęs tuos pačius byloje esančius įrodymus, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažino A. D. kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio (Pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalis nustato, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Vienas pamatinių Baudžiamojo proceso principų yra nekaltumo prezumpcijos principas. Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio (Asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu) 6 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

BPK 305 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; 4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai.

Kai pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis panaikinamas dėl aplinkybių, numatytų BPK 329 straipsnyje, ir priimamas naujas nuosprendis, apeliacinės instancijos teismas naujo nuosprendžio aprašomosios dalies surašymui taiko pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio surašymo taisykles ir nurodo motyvus, kuriais vadovaudamasis šis teismas atmeta ar kitaip įvertina įrodymus. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis būtinai įjungia teismo nustatytos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą asmuo šiuo nuosprendžiu nuteisiamas, aplinkybių aprašymą.

Lietuvos Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pripažindama A. D. kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nesuformulavo nuosprendyje nustatomos dalies, iš kurios būtų aišku ar kaltinimas pilnai ar tik iš dalies pasitvirtino, už kokias veikas ir kuo pasireiškusias A. D. buvo nuteistas. Tuo teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

A. D. buvo kaltinamas, kad neteisėtai įgijo ir laikė šaudmenis. Pripažinus kaltinimą dėl neteisėto šaudmenų įgijimo ir laikymo pagrįstu, šios išvados apkaltinamajame nuosprendyje turėjo būti pagrindžiamos teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Apeliacinės instancijos teismas nesilakė šių BPK 305 straipsnio reikalavimų. Pripažindamas A. D. kaltu dėl neteisėto šaudmenų įgijimo apkaltinamojo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nepagrindė šaudmenų įsigijimo fakto byloje išnagrinėtais įrodymais. Kasatorius aplamai neigė šaudmenų įsigijimo faktą. Esant tokioms aplinkybėms nuosprendyje turėjo atsispindėti duomenys, paneigiantys kasatoriaus versiją. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kada A. D. neteisėtai jo bute rastus šaudmenis įsigijo ir iš kokių asmenų, kokiomis aplinkybėmis. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad šioje dalyje apeliacinės instancijos teismo išvadų nepatvirtina įstatymo nustatyta tvarka gauti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Tuo tarpu byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kad galima būtų padaryti neginčijamą išvadą, kad kasatorius suvokė, jog jo nuomojamame bute jis laiko šaudmenis. Jis pats to fakto nepripažino. Kadangi byloje nėra duomenų apie šovinių įgijimo aplinkybes ir laiką, o butas nuomojamas ir jame anksčiau gyveno kiti žmonės, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad būtent kasatorius nuomojamame bute laikė šaudmenis. Liudytojų J. G. ir M. Č. tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai neleidžia daryti vienareikšmės išvados dėl kasatoriaus kaltumo. Tai kad byloje nenustatyta, kad šovinius bute galėjo palikti kiti asmenys, dar nereiškia kasatoriaus kaltės dėl inkriminuoto kaltinimo. Iš specialisto išvados seka, kad tyrimui pateikti A. D. nuomojame bute rasti 7 fabrikinės gamybos .35-ojo kalibro šoviniai netinka šaudyti iš „Alfa 620“ kalibro revolverio, kuris priklausė A. D. Vien tik tas faktas, kad šovinių suradimo momentu bute kurį laiką gyveno nuteistasis A. D. su žmona O. D., neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad rasti šoviniai priklausė būtent A. D.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija laiko kad apeliacinės instancijos teismas, padarė išvadas, kurių nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Todėl vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį naikintina, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis paskirta subendrinta laisvės atėmimo šešeriems metams bausmė, ir šioje dalyje palikti galioti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 9 d. nuosprendį.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.