Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei N. B. dėl 2018 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13055-1044/2018 nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovės N. B. priešieškinį dėl 2018 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13055-1044/2018 nustatyto išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas A. G. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei N. B. (toliau – ir atsakovė), kurį 2020 m. lapkričio 11 d. patikslino, prašydamas: pakeisti 2018 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-13055-1044/2018 (toliau – ir Teismo sprendimas) dalį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo ir ją nustatyti sekančiai:

1) Teismo sprendimu patvirtintos Sutarties 4.1. punktą išdėstyti naujai: A. G. bendrauja su sūnumi E. G. kas antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos/ugdymo įstaigos atitinkamo savaitgalio penktadienį nuo 16.00 val. ir grąžina vaiką to paties savaitgalio sekmadienį 18.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą;

2) Teismo sprendimu patvirtintos Sutarties 4.6. punktą išdėstyti naujai: A. G. turi teisę vežtis sūnų E. G. aplankyti savo tėvų/senelių tik iš anksto pranešęs apie tai N. B..

3) N. B., su kuria yra nustatyta nuolatinė vaiko E. G. gyvenamoji vieta, prieš išvykstant vaikui gyventi į užsienio valstybę, būtina gauti A. G. rašytinį sutikimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. N. B. keičiant vaiko gyvenamąją vietą, per tris darbo dienas apie pakeistos gyvenamosios vietos adresą privalo būti informuotas vaiko tėvas A. G..

4) Teismo sprendimu patvirtintą Sutartį papildyti 4.7. punktu, juo nustatant, kad: abu tėvai aktyviai dalyvauja nepilnamečio vaiko E. G. auklėjime, užtikrinant vaiko interesus bei tėvų teisių ir valdžios lygybę, abiem Šalims priimtinu būdu. A. G. įsipareigoja nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nepilnamečiam sūnui E. G. nupirkti mobilųjį telefoną tam, kad A. G. galėtų bendrauti su nepilnamečiu vaiku elektroninio ryšio priemonėmis;

5) įpareigoti N. B. kas mėnesį pateikti ataskaitą raštu už praėjusį mėnesį išlaikymo lėšų panaudojimą.

Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė priešieškinį grindžia šiais argumentais: 2018 m. balandžio 5 d. Teismo sprendimu buvo patvirtinta pareiškėjų sutartis, kurioje susitarta, kad A. G. nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokės po 200 Eur išlaikymą (Sutarties 5.1 punktas). Nuo santuokos nutraukimo praėjo jau daugiau nei dveji metai, nepilnametis sūnus auga ir jo poreikiai didėja, taip pat auga ir maisto produktų, rūbų, paslaugų kainos. Dėl išaugusių vaiko poreikių, produktų ir paslaugų kainų atsakovės turtinė padėtis neabejotinai pasikeitė. Nuo 2018 m. balandžio 5 d. patvirtinto išlaikymo dienos, minimali alga didėjo net du kartus, nuo 2020 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga sudaro jau 607 Eur, kurią nuo 2021 m. sausio 1 d. ketinama dar didinti. Vaikui augant padidėjo išlaidos maistui, aprangai (ji tapo įvairesnė), laisvalaikiui (pvz., draugų gimtadieniai) ir kt., atsirado nauji pomėgiai, interesai, todėl reikia daugiau lėšų. Be to, nuo 2020 metų rudens sūnus pradėjo eiti į priešmokyklinio ugdymo grupę (duomenys neskelbtini) mokykloje, todėl atsirado papildomų išlaidų vaiko ugdymu (t. y., išlaidos lavinimo priemonėms, išvykoms, renginiams mokykloje ir kt.). Atsakovės paskaičiavimu, sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį jau reikia virš 600 Eur, todėl ieškovo mokamas išlaikymas nepadengia net pusės reikiamos sumos. Atsakovė be artimųjų pagalbos neišgali skirti tokios sumos sūnaus poreikiams, kadangi auginu du vaikus, o jos gaunamas darbo užmokestis nėra didelis. Ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, todėl jis turi galimybę teikti sūnui didesnį išlaikymą. Vadovaujantis atsakovės pateiktais duomenimis, sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį yra skiriama: maistui 260-265 Eur (mėsos gaminiai – 80 Eur, miltiniai produktai – 30 Eur, pieno produktai – 30 Eur, daržovės – 20 Eur, vaisiai – 20 Eur, vanduo, sultys, limonadai – 20 Eur, saldumynai – 20 Eur, pusryčiai ir pavakariai mokykloje apie 20–25 Eur per mėnesį, taip pat kasdienei bandelei mokyklos valgykloje – 20 Eur).; drabužiams ir avalynei – 50 Eur (visi sezoniniai rūbai ir avalynė); higienos prekėms – 12 Eur (skystas muilas, muilas, šampūnas, rankų kremas, lupų balzamas, dantų pasta, dantų šepetėlis); sveikatos priežiūrai - 85–145 Eur (vaistai, kalcis, pleistrai, tepalas nuo randų, vitaminai – 25 Eur, logopedas 1 kartą per savaitę – 60 Eur, nuo 2020 m. lapkričio 20 dienos 2 k kartus per savaitę – 120 Eur); ugdymui – 20 Eur (pratybos mokyklai, mokyklos krepšelis – 40 Eur, spalvinimo knygelės, pieštukai namuose, renginiai mokykloje); būreliams – 30 Eur (vaikas lanko imtynių būrelį (nemokamas), tačiau papildomai labai nori lankyti futbolą, kuris kainuos apie 30 Eur per mėnesį); laisvalaikiui/pramogoms – 50 Eur (kinas, teatras, vaikų žaidimų kambarys, kavinės, pažintinės kelionės ir kt. pramogos – 30 Eur, žaislai 20 Eur), pvz., š. m. rugpjūčio mėnesį kartu su vaikais atsakovė vyko į Rygą, taip pat lankosi kine, vaikų žaidimų kambariuose, kavinėse, nes sūnui tai patinka, vasarą planavo su vaikais važiuoti į Varšuvos vandens parką; buities prekėms – 5 Eur (valymo, skalbimo priemonės); transporto išlaidų dalis – 30 Eur (kuras ir kitos automobilio eksploatavimo išlaidos); gyvenamojo būsto išlaidu dalis – 100 Eur (vanduo, elektra, šildymas, TV). Nors vaiko poreikiai yra padidėję, ieškovas ir toliau moka (kartais ir vėluodamas) sūnaus išlaikymui 204 Eur (nors turėtų mokėti per mėnesį indeksuotą 210 Eur sumą). Ieškovas gauna gerą darbo užmokestį, gyvena pas savo tėvus, kitų išlaikytinių neturi, tuo tarpu atsakovė gauna mažesnes pajamas. Pasak atsakovės, išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas, todėl ieškovo kartais savo nuožiūra nuperkami keli marškinėliai ar kelnaitės, kelis kartus apmokėtos logopedo paslaugos, nes paskirtas vizitas sutapo su ieškovo bendravimo su vaiku savaitgaliu, vaikui būtinų vystytis sąlygų neužtikrina ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovo teikiamas išlaikymas vaikui yra pakankamas ir atitinka ieškovui tenkančią vaiko išlaikymo prievolės dalį. Atsakovės vertinimu, dėl pasikeitusios jos turtinės padėties, išaugusių vaiko poreikių, atsirado pagrindas pakeisti ieškovo mokamą išlaikymo vaikui dydį, priteisiant iš atsakovo po 300 Eur per mėnesį išlaikymą (2020 m. spalio 12 d. DOK-198540).

2020 m. spalio 20 d. Tarnyba pateikė teismui išvadą dėl priešieškinio reikalavimų, kurioje nurodė, jog abu tėvai privalo išlaikyti vaikus. Išlaikymo dydis privalo būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas, patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui ir kt., tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Atsakovės prašomas priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis siejamas su individualiais poreikiais, galimai būtų pakankamas užtikrinti vaikui būtinas sąlygas augti ir vystytis (2020 m. spalio 20 d. DOK-205296).

Teismo posėdžių metu ieškovas A. G. pareikštą patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais ir motyvais ir prašė jį tenkinti, su atsakovės priešieškiniu sutiko iš dalies.

Teismo posėdžių metu atsakovė N. B. pareikštą priešieškinį palaikė pilnai jame išdėstytais argumentais ir motyvais ir prašė jį tenkinti, su ieškovo patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. C. nurodė, jog gyvena su atsakove, kartu veda bendrą ūkį. Liudininkas patvirtino, jog N. duodavo ieškovui dažniau nei nustatyta Teismo sprendimu bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, kol iš ieškovo nebūdavo kandžių priekaištų. Vėliau ieškovas kreipėsi į Tarnybą, pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie smurto vaiko atžvilgiu vartojimą. Atsakydamas į klausimus liudininkas nurodė, jog N. B. gaunamų lėšų nepakanka šalių nepilnamečio sūnaus E. G. poreikiams tenkinti, todėl atsakovei šiuos poreikius tenkinti padeda tiek V. C., tiek ir tretieji asmenys (atsakovės bei liudininko tėvai). V. C. nurodė, jog su atsakove veda bendra ūkį, jos vaikai jam yra artimi, todėl jaučia pareigą padėti, per mėnesį tam skiria apie 200 Eur.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas 2021 m. kovo 10 d. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžių datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, 2021 m. vasario 2 d. pateiktas prašymas bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Tarnybos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinis tenkinamas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys turi nepilnametį sūnų E. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam šiuo metu yra šešeri metai. 2018 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13055-1044/2018 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta Sutartis, kurioje pareiškėjai susitarė šalių nepilnamečio sūnaus E. G. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina N. B. (Sutarties 3 punktas) bei nustatyti tėvo A. G. bendravo su vaiku tvarką (Sutarties 4 punktas – 4.1-4.6 papunkčiai) bei teikiamą išlaikymą periodinėmis išmokomis (Sutarties 5 punktas). Ieškovas kreipėsi į teismą dėl Teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo, o atsakovė – dėl nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo).

Dėl ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo

Pagal CK 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato ar pakeičia teismas. Nagrinėjamu atveju ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. G. tvarka jau yra nustatyta Teismo sprendimu, tačiau ši bendravimo tvarka neįgyja res judicata galios ir, pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeista.

Nagrinėjamu atveju teismo patvirtintos Sutarties 4.1 punktas numato, jog A. G. bendrauja su sūnumi E. G. kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamo savaitgalio šeštadienį 8.00 val. ir grąžindamas to paties savaitgalio sekmadienį iki 18.00 val. Patikslintu ieškiniu A. G. prašo šį bendravimo tvarkos punktą praplėsti, numatant tėvui teisę pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos/ugdymo įstaigos atitinkamo savaitgalio penktadienį nuo 16:00 val. ir grąžinti to paties savaitgalio sekmadienį iki 18.30 val. Tokį prašymą ieškovas motyvuoja noru daugiau laiko praleisti kartu su nepilnamečiu sūnumi, palaikyti artimą tėvo ir sūnaus ryšį, nepaisant iširusių asmeninių santykių su atsakove.

Pasisakydama dėl sūnaus dienotvarkės, atsakovė paaiškino, kad penktadieniais ji paprastai pasiima sūnų iš ugdymo įstaigos apie 16:00 val., namuose būna apie 16:30 val. Tuomet sūnus persirengia uniformą, pavalgo, pailsi, tuomet eina skaityti, po to kažkur išvažiuoja ar išeina pasivaikščioti. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog šalių nepilnametis sūnus mokosi priešmokyklinėje klasėje ir turi išmokti skaityti, be to, berniukas turi kalbos problemų, atsakovė kiekvieną vakarą su juo mokosi skaityti, taip pat atlieka logopedės rekomenduotus liežuvio lavinimo pratimus, apie 20:00 val. sūnus jau eina praustis, ruoštis miegui, o 21:00 val. jau eina miegoti, todėl šeštadienį anksti (apie 7 val.) keliasi. Nors atsakovė sutiko, kad vėlesnis, nei ieškovo prašomas nustatyti, sūnaus paėmimo laikas galėtų būti tinkamas, tačiau ji nurodė, jog nemato prasmės tėvui penktadienį paimti vaiką, kad su juo galėtų praleisti papildomą valandą. Taip pat atsakovė nesutinka, kad ieškovas sekmadienį vaiką grąžintų pusvalandžiu vėliau, nes vaikas turi pasiruošti miegui, pažaisti su seserimi, o tėvui tas pusvalandis nieko nepakeis, tačiau tik sutrikdys jau nusistovėjusį sūnaus dienos rėžimą. Pasisakydama dėl vaiko mitybos, atsakovė paaiškino, jog kiekvieną dieną prieš miegą ji sūnui duoda gydytojos rekomenduotus kalcio papildus, todėl jei vaikas bus paimamas ne šeštadienį, o penktadienį vakare, jis šių papildų negaus kelias dienas iš eilės.

Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant (ar pakeičiant) skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių nėra susiklostę sklandūs tarpusavio santykiai, šalys pačios negeba taikiai susitarti bendravimo su vaiku klausimais, tačiau tai negali būti pagrindu riboti tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad po Teismo sprendimo priėmimo atsakovė būtų ribojusi tėvo bendravimo su sūnumi tvarką.

Sprendžiant dėl ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos savaitgaliais nustatymo (pakeitimo), akcentuotina, jog tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Šioje srityje didelę reikšmę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje išvadoje nurodoma, jog Tarnyba pareikštam ieškovo reikalavimui dėl bendravimo su vaiku savaitgalį pailginimo neprieštarauja ir tokiam bendravimui pritaria (2020 m. birželio 12 d. DOK-115064).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į šalių nepilnamečio sūnaus amžių, ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, ieškovo siekį daugiau bendrauti su nepilnamečiu vaiku, byloje nesant Tarnybos pateiktų duomenų, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi sūnumi ar neužtikrintų vaiko saugumo, teismas ieškovo prašymą šioje dalyje iš esmės tenkina. Atsižvelgdamas į aplinkybę, jog penktadienį sūnus iš ugdymo įstaigos į namus grįžta tik apie 16:30 val., siekiant išvengti situacijos, kuomet vaikas būtų priverstas į ugdymo įstaigą vykti su visais savaitgaliui reikalingais daiktais ir drabužiais, teismas nustato ieškovui teisę paimti vaiką savaitgalio bendravimui penktadienį nuo 17 val. iš atsakovės gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos. Teismo vertinimu, tokiu būdu atsakovė turės pakankamai laiko su vaiku sugrįžti į namus, vaikui bus sudaryta galimybė persirengti bei pasiimti visus savaitgalio bendravimui su tėvu reikiamus daiktus. Kartu teismas pažymi, jog ne tik atsakovė, bet ir ieškovas turi pareigą pasirūpinti nepilnamečio sūnaus interesais buvimo su vaiku metu, t. y., užtikrinti vitaminų, maisto papildų tęstinį vartojimą, logopedo rekomenduotų pratimų atlikimą, juolab kad ir pats ieškovas jo buvimo su vaiku metu veža sūnų pas logopedą, todėl turi visas galimybes tiesiogiai iš specialisto gauti nurodymus ir rekomendacijas, kokius pratimus su vaiku reikėtų atlikti ir kaip tai padaryti taisyklingai.

Vadovaudamasis aukščiau aptartais argumentais ir motyvais, teismas taip pat tenkina ieškovo prašymą dėl bendravimo su vaiku sekmadienį pratęsimo ir nustato ieškovui pareigą grąžinti nepilnametį sūnų atsakovei sekmadienį 18:30 val. Teismo vertinimu, grįžęs į atsakovės gyvenamąją vietą šiuo laiku, vaikas turės pakankamai laiko tiek pažaisti su seserimi, tiek ir pasiruošti kitai darbo savaitei bei susiruošti miegui.

Teismo sprendimo 4.6 punktas numato, jog A. G. turi teisę vežtis sūnų E. G. į Baltarusiją aplankyti savo tėvų tik iš anksto pranešęs apie tai N. G. ir gavęs jos rašytinį sutikimą. Patikslintu ieškiniu A. G. prašo šį bendravimo tvarkos punktą pakeisti, numatant tėvui pareigą apie tokį išvykimą iš anksto pranešti atsakovei, tačiau pašalinat nuostatą, numatančią tėvo pareigą gauti motinos rašytinį sutikimą.

Pasisakydama dėl šio ieškinio reikalavimo atsakovė nurodė, jog ieškovas siekia pašalinti iš Sutarties nuostatą, kurios pats nevykdo. Pasak atsakovės, ieškovas niekada neprašė jos rašytinio sutikimo išvykti su sūnumi į Baltarusiją ar kitą užsienio šalį, tačiau ne kartą buvo atvejų, kai ieškovas jai pranešdavo, kad su sūnumi jau yra užsienio valstybėje. Dėl šios priežasties dabar, patarta Tarnybos specialistų, ji ieškovui, atvykusiam pasiimti sūnaus bendravimui, perduoda ne vaiko pasą, o jo gimimo liudijimą. N. B. nurodė, jog ji niekada nedaro ir nesiekia daryti kliūčių sūnaus E. G. bendravimui su ieškovo seneliais, gyvenančiais Baltarusijoje, tačiau ieškovas išvažiuoja jos neperspėjęs. Atsakovė paaiškino, kad ji tiesiog nori žinoti, kur yra jos vaikas, taip pat nori žinoti, kada jis yra išvykęs į užsienio valstybę ir kada grįš. Dėl šios priežasties ir yra reikalinga numatyti ieškovui pareigą, su sūnumis išvykstant į Baltarusiją, gauti atsakovės rašytinį sutikimą, t. y., ši Sutarties nuostata neturėtų būti pakeista. Atsakydama į klausimus, atsakovė patikslino, jog jie su ieškovu bendrauja tik wiber žinutėmis, todėl jai iš esmės tiktų, jei ieškovas apie su sūnumi planuojamą išvyką į užsienio valstybę ją informuotų raštu, per wiber programą, nurodydamas, kur išvyksta, kokia yra kelionės data ir trukmė.

Spręsdamas dėl šių ieškinio reikalavimų pagrįstumo, teismas pažymi, jog CK 3.174 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma numato, jog teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Šioje nuostatoje įtvirtintas vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, tačiau iš jos turinio taip pat matyti, kad nepaisant to, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia įgyvendinama kartu. Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti nuolat gyventi į užsienį. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog vieno iš tėvų rašytinis sutikimas yra reikalingas kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik tuo atveju, jei yra siekiama su vaiku išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę. Kitais atvejais, t. y., vienam ar kitam iš tėvų su vaiku laikinai išvykstant į užsienio valstybę, galiojantys teisės aktai nei vienam iš tėvų nenumato pareigos tokį sutikimą duoti. Tėvai turi lygias teises ir pareigas nepilnamečiui vaikui, todėl teismo vertinimu, rašytinio atsakovės sutikimo būtinumas, siekiant ieškovui laikinai išvežti sūnų į užsienio valstybę, nepagrįstai apribotų tėvo teisę jo pasirinktu būdu bendrauti su vaiku tėvui priklausančiomis dienomis bei galimai ateityje programuotų tarp šalių kitus teisinius ginčus. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog teismo posėdžio metu atsakovė, prieštaraudama ieškovo siūlomiems šio punkto pakeitimams, iš esmės pasisakė apie būtinumą žinoti, kur yra bei kur planuoja keliauti jos nepilnametis sūnus, akcentuodama tėvo pranešimo apie planuojamą kelionę į užsienį būtinumą, teismas ieškovo ieškinį šioje dalyje tenkina, panaikindamas tą Teismo sprendimo 4.6 punkto dalį, kurioje yra numatomas atsakovės rašytinio sutikimo būtinumas, palikdamas galioti likusią Teismo sprendimo 4.6 punkto dalį, kurioje įtvirtinta ieškovo pareiga iš anksto praneši atsakovei apie planuojamą kelionę, šią nuostatą papildydamas įpareigojimu, numatančiu, kad informacija atsakovei privalo būti pateikta raštu.

Ieškovas taip pat prašo teismo papildyti Sutartį nuostatomis, numatančiomis, jog N. B., su kuria yra nustatyta nuolatinė vaiko E. G. gyvenamoji vieta, prieš išvykstant vaikui gyventi į užsienio valstybę, būtina gauti A. G. rašytinį sutikimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Taip pat numatyti, jog N. B. keičiant vaiko gyvenamąją vietą, per tris darbo dienas apie pakeistos gyvenamosios vietos adresą privalo būti informuotas vaiko tėvas A. G..

Spręsdamas dėl ieškovo prašymo šioje dalyje, teismas sutinka su atsakovės išsakyta pozicija, jog galiojantys teisės aktai (t. y., CK 3.174 straipsnio 3 dalis) numato, kad į užsienio valstybę išvykstantis gyventi tas iš tėvų, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, privalo gauto kito iš tėvų rašytinį sutikimą, todėl esant šiai sąlygai įtvirtintai įstatyme, papildomas jos įtraukimas į Teismo sprendimą būtų perteklinis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovo ieškinio reikalavimo papildyti Teismo sprendimą nuostata, numatančia, jog N. B., su kuria yra nustatyta nuolatinė vaiko E. G. gyvenamoji vieta, prieš išvykstant vaikui gyventi į užsienio valstybę, turi pareigą gauti A. G. rašytinį sutikimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, netenkina. Teismas šią nustatą pripažįsta pertekline ir jos į Teismo sprendimą neįtraukia, tačiau teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad jis turi teisę žinoti savo nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą. Teismo vertinimu, ieškovo siūlomas 3 (trijų) darbo dienų terminas atsakovei informuoti vaiko tėvą apie pasikeitusią sūnaus gyvenamąją vietą Lietuvoje yra protingas ir pakankamas, todėl nustatytinas.

Spręsdamas dėl pirmosios ieškovo siūlomos 4.7 punkto dalies, numatančios abiejų tėvų aktyvų dalyvavimą nepilnamečio vaiko E. G. auklėjime, užtikrinant vaiko interesus bei tėvų teisių ir valdžios lygybę, abiem Šalims priimtinu būdu, teismas pažymi, jog galiojantys teisės aktai įtvirtina abiejų tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis). Galiojantys teisės aktai taip pat įtvirtina tėvų teisių ir pareigų (tėvų valdžios) lygybę (CK 3.156 straipsnis), todėl esant šiems klausimams reglamentuotiems įstatyme, papildomas ieškovo siūlomų nuostatų įtraukimas į Teismo sprendimą būtų perteklinis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovo ieškinio reikalavimo šioje dalyje netenkina. Teismas taip pat pažymi, jog visos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o taip pat ir tokią sutartį tvirtinančio teismo sprendimo nuostatos privalo būti suformuluotos taip, kad priverstinio vykdymo atveju jas būtų galima įvykdyti, o nagrinėjamu atveju ieškovo siūlomos 4.7 punkto sąlygos priverstinai negalėtų būti vykdomos.

Pasisakydamas dėl antrosios ieškovo siūlomos 4.7 punkto dalies, numatančios ieškovo įsipareigojimą nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nepilnamečiui sūnui E. G. nupirkti mobilųjį telefoną tam, kad A. G. galėtų bendrauti su nepilnamečiu vaiku elektroninio ryšio priemonėmis, teismas pažymi, jog civilinėse bylose dėl bendravimo tvarkos nustatymo (pakeitimo) teismas privalo nustatyti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, t. y., nustatyti konkretų bendravimo būdą bei esant būtinybei – konkretų bendravimo grafiką, tačiau klausimus susijusius su konkrečių bendravimo priemonių (nagrinėjamu atveju – mobilaus ryšio telefono) įsigijimu sprendžia pačios šalys. Kartu teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovas prašo nustatyti jam pačiam įpareigojimą nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nupirkti nepilnamečiui sūnui E. G. mobilųjį telefoną, tačiau pats ieškovas turi teisę mobilaus ryšio aparatą įsigyti (nupirkti vaikui) ir tam nėra reikalingas teismo įpareigojimas ar sprendimas, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje netenkintinas.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

2018 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13055-1044/2018 šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, kad jų nepilnamečio sūnaus E. G. gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina (Sutarties 3 punktas), o po santuokos nutraukimo tėvas A. G. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 200 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią sumą pervesdamas į N. B. nurodytą banko sąskaitą iki kiekvieno einamojo mėnesio 10 kalendorinės dienos (Sutarties 5.1 punktas). Šalių santuokos nutraukimo metu nepilnametis sūnus buvo 3 metų amžiaus. Šiuo metu E. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), yra 6 metai.

CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikui reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju išlaikymo vaikui dydis buvo nustatytas šalių susitarimu, todėl 2018 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nebuvo atskirai vertinami vaiko poreikiai ir kiekvienos iš šalių turtinė padėtis. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl vaiko poreikių ar atsakovo turtinės padėties pasikeitimų reikalinga įvertinti ar šalių numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu atsakovas turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.

Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, remdamasis byloje surinktais įrodymais.

Atsakovė padidėjusius vaiko išlaikymo poreikius nurodė teismui pateiktame priešieškinyje (2020 m. spalio 12 d., DOK-198540), kuriuos detalizavo bylos nagrinėjimo teisme metu. Ieškovė paaiškino, jog per mėnesį nepilnamečio sūnaus išlaikymui yra reikalingos šios sumos: maistui – 260-265 Eur, drabužiams, avalynei – 50 Eur, higienos prekėms – 12 Eur, sveikatos priežiūrai – 85-145 Eur; ugdymui - 20 Eur, būreliams – 30 Eur, laisvalaikiui/pramogoms – 50 Eur, buities prekėms – 5 Eur, transporto išlaidoms (vaiko dalis) – 30 Eur, gyvenamajam būstui (vaikui tenkanti dalis) – 100 Eur. Iš viso 642-707 Eur per mėnesį. Pasak atsakovės, išlaidos higienos prekėms, ugdymui, būreliams, laisvalaikiui ir pramogoms, buities prekėms ir transportui nuo 2018 m. balandžio 5 d. Teismo sprendimo priėmimo nepasikeitė, tačiau išlaidos sūnaus maitinimui padidėjo apie 70 proc. (buvo apie 120 Eur per mėnesį 2018 metais), drabužiams ir avalynei (2018 m. šioms išlaidoms buvo reikalinga apie 30 Eur per mėnesį), sveikatos priežiūrai (nustatytas logopedo poreikis, lankoma kartą per savaitę užsiėmimas kainuoja 30 Eur; 2021 m. kovo 3 d. DOK–44458) bei gyvenamajam būstui (atsirado gyvenamojo būsto nuomos išlaidos 400 Eur + 120 Eur komunaliniai, nes prieš tai buvo gyvenama atsakovei bei jos mamai priklausančiame bute ir kartu su mama buvo apmokamos tik būsto komunalinių mokesčių išlaidos) – išaugo.

2018 m. nutraukiant šalių santuoką atsakovė dirbo J. B. firmoje pardavėja konsultante ir gaudavo apie 400 Eur, o ieškovas dirbo UAB (duomenys neskelbtini) mechaniku ir jo gaunamos pajamos sudarė apie 850 Eur. Šiuo metu šalys dirba tose pačiose darbovietėse, tačiau jų gaunamas darbo užmokestis padidėjo. Nuo Teismo sprendimo priėmimo ieškovui priskaičiuotos pajamos padidėjo nuo 1708,28 Eur iki 2430 Eur, o atsakovei – nuo 550 Eur iki 708,95 Eur. Teismo vertinimu, toks ieškovo gaunamų pajamų pasikeitimas (padidėjimas) pripažintinas esminiu bei žymiu, sudarančiu pagrindą spręsti dėl Teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad su prašoma priteisti 300 Eur per mėnesį suma nesutinka. Mano, jog tokia suma yra pernelyg didelė. Vaiko išlaikymui nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. sutiktų skirti 210 Eur per mėnesį. Pasak ieškovo, sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį būtų reikalingos šios sumos: maistui – apie 100 Eur maitinimui namuose (sūnus mažai valgo, yra liesas) ir apie 20 Eur maitinimui, t. y., užkandžiams, mokykloje (mokykloje sūnus gauna paramą – nemokamus pietus), tikslios drabužiams ir avalynei reikalingos sumos ieškovas nurodyti negalėjo, tačiau paaiškino, jog ne tik atsakovė, bet ir jis perka vaikui drabužius, išlaidos higienai sudaro apie 8 Eur per mėnesį, į išlaidas sveikatos priežiūrai įskaičiuotinos išlaidos sūnaus lankomam logopedui, kurio paslaugos kainavo 15 Eur per savaitę, nuo 2020 m. gruodžio mėnesio kaina pakilo iki 20 Eur, o 2021 metais – 30 Eur už vieną užsiėmimą, išlaidos ugdymui – apie 10 Eur per mėnesį, jokių būrelių vaikas nelanko, todėl išlaidos tam nėra patiriamos; pramogoms ir laisvalaikiui per mėnesį būtų reikalinga iki 10–15 Eur, be to išlaidas pramogoms patiria ir ieškovas bendravimo su vaiku metu, išlaidos buities prekėms – 5 Eur per mėnesį. Su atsakovės nurodomomis išlaidomis transportui bei gyvenamajam būstui, nesutinka, kadangi ieškovas taip pat patiria išlaidų kurui, o gyvenamuoju būstu turi pasirūpinti tėvai. Ieškovas paaiškino, jog jis dirba automechaniku, atskaičius mokesčius, gauna apie 850 Eur darbo užmokestį per mėnesį, taip pat darbo užmokesčio priedus.

Atsakovė, siekdama pagrįsti sūnaus poreikius, į bylą pateikė mokėjimo kvitus, čekius, fotonuotraukas, išrašą iš sūnaus ligos istorijos.

Tiek pateiktame priešieškinyje, tiek ir apklausta teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog sūnaus maitinimui namuose per mėnesį reikalingos išlaidos vidutiniškai sudaro 165 Eur per mėnesį (sūnaus pusryčiai namuose kainuoja apie 1 Eur, vakarienė – 2–3 Eur, užkandžiai prieš miegą – 2 Eur per dieną, 5,5 Eur per dieną x 30 d. = 165 Eur), taip pat dar apie 30 Eur skiriama užkandžių dėžutei į mokyklą. Pasak atsakovės, pusryčiai ir pavakariai mokykloje kainuoja 20–25 Eur per mėnesį, pietus vaikas gauna nemokamai, dar kasdieninei mokyklos bandelei yra skiriama po 1 Eur per vieną, iš viso 20-22 Eur per mėnesį. Atsakovė taip pat pateikė į bylą mokyklos kvitą, patvirtinantį už 2020 m. spalio mėnesį apskaičiuotas sumas sūnaus maitinimui, sudarančias 45,60 Eur (2020 m. lapkričio 9 d., DOK-217963).

Teismo vertinimu, 130 Eur per mėnesį suma nepilnamečio 6 metų vaiko maitinimui namuose bei 47 Eur suma išlaidoms maistui mokykloje (20-25 Eur pusryčiams, pavakariams, ir 20-22 Eur bandelei) yra protinga ir atitinkanti visuotinai žinomas prekių kainas, todėl teismas atsakovės nurodytas išlaidas nepilnamečio vaiko maitinimui sumažina iki 177 Eur per mėnesį.

Šalių santuokos nutraukimo metu atsakovė nurodė, jog kartu su šalių nepilnamečiu sūnumi gyveno jai ir jos motinai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame turėjo apmokėti tik dalį buto komunalinių mokesčių. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė nurodė, jog butą buvo išsinuomojusi, tačiau įrodymų, patvirtinančių patiriamas išlaidas būsto nuomai bei komunaliniams mokesčiams apmokėti, į bylą nepateikė. Paskutinio teismo posėdžio metu tiek atsakovė, tiek liudininku apklaustas jos draugas V. C. nurodė, kad pasibaigus nuomos santykiams, jie laikinai gyvena atsakovei bei jos motinai nuosavybės tiese priklausančiame bute, tačiau ateityje vėl ketina būstą nuomotis. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes bei byloje nesant pateiktų duomenų apie atsakovės turėtas išlaidas būsto nuomai, teismas sprendžia, jog situacija nuo 2018 m. iš esmės yra nepasikeitusi. Įvertinus aplinkybę, jog ½ dalis 167,71 kv. m. ploto buto, kuriame gyvena atsakovės šeima, priklauso N. B. nuosavybės teise, yra mokami tik būsto komunaliniai mokesčiai (atsakovei tenkanti dalis sudaro ½ dalį), būstu (atsakovei priklausančia ½ būsto dalimi) naudojasi iš viso 4 asmenys: atsakovė, jos sužadėtinis ir 2 atsakovės nepilnamečiai vaikai, teismas sprendžia, jog šalių nepilnamečiui sūnui tenkanti būsto išlaikymo dalis, įvertinus visuotinai žinomas 3 kambarių buto komunalinių mokesčių, taip pat televizijos, interneto paslaugų kainas, galėtų sudaryti iki 30 Eur per mėnesį.

Teismui pateiktame priešieškinyje N. B. nurodė, jog sūnaus drabužiams, avalynei per mėnesį yra reikalinga apie 50 Eur bei pateikė teismui dalies drabužių įsigijimo išlaidas patvirtinančius mokėjimo kvitus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad neretai ne visi drabužių, avalynės ar kitų pirkinių įsigijimo kvitai yra išsaugomi, vertina, jog tikėtina, kad 6 metų berniuko aprangos bei avalynės poreikiui patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 50 Eur suma. Nors tokia suma nėra reikalinga kiekvieną mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikas auga ir beveik kiekvieną sezoną yra reikalinga jį aprūpinti tinkamais sezoniniais drabužiais ir avalyne, tikėtina, jog vidutinės mėnesio išlaidos aprangai (drabužiams ir avalynei) per mėnesį sudaro apie 50 Eur.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus apie atsakovės patiriamas kuro išlaidas, taip pat atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, jog atsakovė automobiliu veža sūnų į mokyklą ir iš jos pasiima, teismas pagrįstomis bei reikalingomis nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui pripažįsta 30 Eur per mėnesį išlaidas kurui.

Teismas taip pat būtinomis bei atitinkančiomis protingas, visiems žinomas prekių ir paslaugų kainas, pripažįsta 20 Eur per mėnesį išlaidas kanceliarinėms prekėms bei mokymosi reikmenims bei 12 Eur per mėnesį išlaidas vaiko higienos priemonėms įsigyti.

Tarp šalių nesant ginčo, teismas nustatytomis šioje byloje pripažįsta 5 Eur per mėnesį išlaidas buities prekėms (nepilnamečio sūnaus dalis).

Teismui pateiktame priešieškinyje N. B. nurodė, jog išlaidos sūnaus sveikatos priežiūrai sudaro 85-145 Eur per mėnesį, iš kurių vaistams, kalciui pleistrams, tepalams nuo randų, vitaminams yra skiriama 25 Eur per mėnesį ir dar 60-120 Eur skiriama logopedo paslaugoms apmokėti. Teismo posėdžio metu abi šalys patvirtino, jog sūnus lankosi pas logopedą vieną kartą per savaitę ir šios logopedo paslaugos kainavo 15 Eur, vėliau – 20 Eur per mėnesį. Paskutinio teismo posėdžio metu šalys patvirtino, jog logopedas buvo pakeistas ir dabar logopedo paslaugos kainuoja 30 Eur už vieną užsiėmimą, kas atitinkamai sudarytų 120 Eur per mėnesį (30 Eur x 4 kartai).

Siekiant pagrįsti šias išlaidas, ieškovė teismui pateikė išrašą iš sūnaus ligos istorijos bei kvitą, patvirtinantį patirtas išlaidas logopedo paslaugoms apmokėti (2021 m. kovo 8 d., DOK44458).

Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus bei byloje esančius įrodymus apie patiriamas faktines išlaidas šalių nepilnamečio sūnaus sveikatos poreikių tenkinimui (vaistams, vitaminams ir kt.) teismas išlaidas E. G. sveikatos priežiūrai sumažina iki 15 Eur per mėnesį. Tarp šalių nesant ginčo, teismas sprendžia, jog šalys ir toliau turėtų prisidėti prie išlaidų logopedo paslaugoms apmokėti, sudarančių 120 Eur per mėnesį, padengimo.

Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, jog nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami protingi vaiko gabumai, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Atsižvelgiant į tai, jog ne visos papildomo ugdymo veiklos, būreliai yra nemokami, taip pat dėl karantino ribojimų dalies būrelių veikla yra sustabdyta ir tėvai savarankiškai užsiima papildomu vaikų ugdymu (įsigyjamos ugdymo priemonės – plastilinas, kreidelės, flomasteriai, spalvoti pieštukai, lavinimo knygutės ir pan.), teismas 30 Eur per mėnesį išlaidas nepilnamečio vaiko papildomam ugdymui, vertina kaip pagrįstas bei atitinkančias protingumo kriterijų. Teismo vertinimu, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus, kokybiškai leisti laisvalaikį. Pasisakydamas dėl atsakovės nurodomų išlaidų nepilnamečio E. G. pramogoms ir laisvalaikiui, teismas pažymi, jog į šias išlaidas atsakovė įtraukė ir patiriamas kelionių bei atostogų išlaidas. Teismo vertinimu, kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti su vaiku švenčių, atostogų metu, organizuoti vaiko poilsį, pasirinkti jo praleidimo būdus savo nuožiūra bei atsižvelgiant į turimas finansines galimybes. Dėl šios priežasties teismas išlaidų nepilnamečio vaiko atostogoms nepripažįsta būtinomis vaiko poreikių tenkinimo išlaidomis ir sprendžia, jog kiekvienas iš tėvų dėl šių išlaidų turėtų spręsti savarankiškai, o atsakovės nurodomas išlaidas sūnaus laisvalaikiui sumažina iki 25 Eur per mėnesį. Iš atsakovės teikiamų įrodymų apie atsakovės šeimos pramogas (kinas, vaikų pramogų kambariai, zoologijos sodas) matyti, kad šalių nepilnametis sūnus laisvalaikiu dalyvauja gimtadieniuose, lankosi vaikų žaidimų kambariuose, zoologijos sode ir pan.), todėl mažinti šios sumos iki 10-15 Eur sumos, kaip nurodo ieškovas, nėra pagrindo.

Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus E. G. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 514 Eur suma.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, 2021 metais sudaranti 70,00 Eur. Teismo vertinimu, kadangi mokamos socialinės išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nustatytas vertinant vaiko poreikius bei įvertinus tėvams teikiamos išmokos vaikui dydį, kuri savo esme yra skirta vaiko poreikių tenkinimui, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus E. G. poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 444 Eur suma (514 Eur – 70 Eur = 444 Eur), kurią turėtų skirti abu tėvai.

Nuo 2018 m. balandžio 5 d., kuomet šalių vaikui buvo treji metai ir kuomet Teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nustatytas vaiko išlaikymo dydis – 200 Eur per mėnesį, šalių nepilnametis sūnus pradėjo lankyti mokyklą (priešmokyklinę klasę), dėl ko atsirado papildomas mokymosi priemonių poreikis, patiriamos kitos susijusios išlaidos. Vaikui augant taip pat atsirado išlaidų jo papildomo ugdymo veiklai, turiningam, lavinančiam laisvalaikiui. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias kainas, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaiko poreikiai, daugiau išlaidų nei 2018 metais patiriama vaiko maistui, aprangai, kanceliarinėms priemonėms. Teismas daro išvadą, kad 2018 metais nutraukiant santuoką nustatytas vaiko išlaikymo dydis nebėra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti, jiems tenkinti reikalinga 444 Eur per mėnesį suma.

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina ir į tėvų turtinę padėtį.

Bylos duomenimis ieškovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras. Vadovaujantis Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovas nuo 2010 metų dirba UAB (duomenys neskelbtini) automechaniku. Atsakovui priskaičiuotas darbo užmokestis 2020 m. spalio – 2021 m. sausio mėnesiais, neatskaičius mokesčių, vidutiniškai sudarė 2430 Eur (kas atskaičius mokesčius sudarytų apie 1485 Eur per mėnesį). Nutraukiant santuoką 2018 metais (2018 m. balandžio-birželio mėnesiais) ieškovo darbo užmokestis šioje įmonėje, neatskaičius mokesčių, sudarė 1708,28 Eur, t. y., ieškovo pajamos ženkliai padidėjo nuo 1708,28 Eur iki 2430 Eur (atitinkamai ieškovo faktiškai gaunamos pajamos, atskaičius mokesčius, padidėjo nuo 1074 Eur iki 1485 Eur per mėnesį). Bylos duomenimis, ieškovas sveikatos problemų, galinčių riboti jo darbingumą, ar kitų išlaikytinių neturi. VĮ Regitra duomenimis, ieškovui nuosavybės teise priklauso automobilis MERCEDES-BENZ E270 CDI, 2004 m. gamybos. Vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovo nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus esančius Lietuvos Respublikoje neįregistruotos.

Atsakovė yra sveika, darbingo amžiaus, vadovaujantis Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovė nuo 2017 m. dirba UAB „J. B. firma“ pardavėja konsultante. Jai priskaičiuotas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudaro 708,95 Eur (kas atskaičius mokesčius sudarytų apie 505 Eur). Nutraukiant santuoką 2018 metais atsakovo darbo užmokestis šioje įmonėje, neatskaičius mokesčių, sudarė 550 Eur. Toks atsakovės gaunamų pajamų padidėjimas pripažintinas nežymiu bei nesudarančiu pagrindo pakeiti Teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydį. Vadovaujantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklauso 49/195 dalys žemės sklypo ir ½ dalis 167,71 kv. m. ploto trijų kambarių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio viso vidutinė rinkos vertė, vadovaujantis viešai skelbiamais VĮ Registrų centro duomenimis, 2021 m. sausio 1 dienai sudaro 87800 Eur (atitinkamai ½ dalies rinkos vertė sudarytų apie 43900 Eur). VĮ Regitra duomenimis, atsakovės vardu nuosavybės teisės į transporto priemones nėra įregistruotos. Teismo psoėdžio metu atsakovė nurodė, jog naudojasi motinai priklausančia transporto priemone. Be šalių nepilnamečio sūnaus E. G. atsakovė turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametę dukrą A., gim. (duomenys neskelbtini) metais.

Vadovaujantis teismo išreikalautais viešųjų registrų duomenimis, įrašų hipotekos registre bei turto arešto aktų registre apie šalis nėra. Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, šalių atžvilgiu šiuo metu nėra neužbaigtų vykdomųjų bylų. Vadovaujantis ieškovo teismui patiektais duomenimis, A. G. turi finansinių įsipareigojimų kreditoriui AB SEB bankui pagal 2018 m. rugsėjo 3 d. sudarytą kredito sutartį, kurios pagrindu ieškovui iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. buvo suteiktas 4000 Eur kreditas (kredito įmoka sudaro 63,36 Eur).

Spręsdamas dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 49/195 dalys žemės sklypo ir ½ dalis 167,71 kv. m. ploto trijų kambarių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybę, jog turimas nekilnojamas turtas atsakovei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, pripažintina, jog jos galimybės minėtu turtu disponuoti yra ribotos, tačiau tokiu būdu atsakovė turi galimybę užtikrinti bei užtikrina šalių nepilnamečiui sūnui teisę į būstą. Todėl net ir tuo atveju, jei atsakovė priimtų sprendimą gyvenamąjį būstą nuomotis (teismo posėdžio metu tiek atsakovė, tiek ir liudytoju apklaustas V. C. nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu butą nuomojosi ir ateityje ketina tai daryti), ji turėtų galimybę iš turimo, bet nenaudojamo jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto gauti pajamų (pvz. nuomos pajamų). Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismas taip pat atsižvelgia bei vertina ir kitas aplinkybes, t. y., šalių gaunamas pajamas bei jų pokytį po Teismo sprendimo priėmimo (nuo Teismo sprendimo priėmimo ieškovui priskaičiuotos pajamos padidėjo nuo 1708,28 Eur iki 2430 Eur, o atsakovei – nuo 550 Eur iki 708,95 Eur, t. y., ieškovo gaunamos pajamos faktiškai yra tris kartus didesnės, nei atsakovės ir atskaičius mokesčius vidutiniškai sudaro apie 1485 Eur, tuo tarpu atsakovės – 505 Eur). Spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą teismas taip pat atsižvelgia ir į aplinkybę, jog be šalių nepilnamečio sūnaus ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką – dukrą A., gim. (duomenys neskelbtini), kurią privalo išlaikyti. Be to, nepilnametis sūnus gyvena su atsakove, kuriai tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo teismo padidinti iš ieškovo priteistą nepilnamečio sūnaus išlaikymą nuo 200 Eur iki 300 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės priešieškinis tenkintinas iš dalies, pakeičiant 2018 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2020 m. gegužės 5 d.) iš ieškovo priteisiant išlaikymą nepilnamečiui E. G., sudarantį po 244,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaikymo nepilnamečiui sūnui teikimas nesukeltų ieškovui A. G. esminės žalos bei atitiktų jo galimybes didesne nei atsakovė dalimi prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo.

Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama atsakovė N. B. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl įpareigojimo teikti ataskaitas apie išlaikymo lėšų panaudojimą

Ieškovas A. B. nurodė, jog susipažinus su į bylą atsakovės pateiktais mokėjimų kvitais, jam kyla abejonių, kaip atsakovė N. B. panaudoja nepilnamečiui sūnui E. G. skiriamą išlaikymą, galimai dalis gaunamų lėšų yra skiriama atsakovės nepilnametės dukters poreikiams tenkinti, todėl galutinai sutikslinęs savo reikalavimus, prašo teismą įpareigoti atsakovę N. B. kas mėnesį pateikti jam raštu ataskaitą apie išlaikymo lėšų panaudojimą už praėjusį mėnesį.

Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad ieškovo teikiama išlaikymo suma nėra didelė, o ji augina du nepilnamečius vaikus (6 m. sūnų ir 10 m. dukrą), todėl nustačius pareigą teikti atskaitas apie ieškovo skiriamų išlaikymo lėšų panaudojimą, finansų tvarkymui bus gaištamas papildomas laikas, atsakovės privalės samdyti pagalbą finansų tvarkymui. N. B. teismui pateikė fotonuotraukas apie bylos nagrinėjimo metu jos surinktus mokėjimo kvitus bei paaiškino, jog galimai dėl kvitų gausos ji pateikė teismui kelis mokėjimo kvitus už prekes, kurios buvo įsigytos ne šalių nepilnamečio sūnaus, o atsakovės nepilnametės dukters poreikiams tenkinti. Atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovo nurodytais atvejais, tiek jos nepilnametei dukrai, tiek ir šalių nepilnamečiui sūnui nurodytose parduotuvėse buvo perkami drabužiai (t. y., „Cocodrillo“ striukės buvo pirktos abiem vaikams, taip pat abiem vaikams buvo pirkti drabužių parduotuvėje 8TOGO). Siekiant šias aplinkybes patvirtinti, atsakovė pateikė teismui fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti nepilnamečiui sūnui pirkti drabužiai (2020 lapkričio 9 d., DOK-217963).

Įpareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, būtinai taikomas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo tėvo atveju. Kasdienius vaiko poreikius užtikrina bei dėl lėšų tikslingumo sprendžia būtent tas vaiko tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir su kuriuo vaikas realiai gyvena. CK 3.186 straipsnio 1 dalies ir 3.203 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina asmens, su kuriuos gyvena vaikas, pareigą vaiko turtą ar jam išlaikyti skiriamas lėšas naudoti išimtinai vaiko interesams ir jo turtiniams bei dvasiniams poreikiams užtikrinti – vaiko maitinimui, aprangai, mokymuisi, ugdymui, sveikatos palaikymui, jam tenkančių komunalinių paslaugų išlaidų dalies apmokėjimui, laisvalaikio ir poilsio organizavimui, kitų vaiko interesų finansavimui. Tuomet, kai išlaikymui skiriamos lėšos nesunaudojamos kasdienių poreikių tenkinimui, jos gali būti taupomos būsimiems vaiko poreikiams, sukuriant tam tikrą materialinį pagrindą savarankiško gyvenimo pradžiai ar ateityje atsirasiantiems naujiems jo poreikiams (sumokėti už mokslą ir pragyvenimą, jeigu mokymosi procesas vyksta ne vaiko gyvenamojoje vietoje ir pan.). CK 3.203 straipsnio nuostata reguliuoja atvejus, kai išlaikymą teikiantis tėvas, turėdamas žinių ar informacijos, jog vaikui teikiamas išlaikymas panaudojamas ne vaiko interesais, gali reikšti ieškinį teisme dėl tokių piniginių lėšų išieškojimo iš išlaikymą gaunančio tėvo vaiko naudai.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad jam kyla abejonių, jog nepilnamečiui sūnui E. G. jo teikiamas išlaikymas naudojamas ne pagal paskirtį. Ieškovas reikalaudamas, kad atsakovė rinktų kvitus ir čekius bei teiktų jam informaciją, kaip yra panaudojamas jo mokamas išlaikymas, iš esmės kvestionuoja prezumpciją, kad atsakovė, su kuria gyvena šalių nepilnametis sūnus, netinkamai naudoja jo teikiamą išlaikymą, t. y., galimai piktnaudžiauja savo, kaip motinos, teise ir naudoja lėšas ne sūnui išlaikyti, o kitiems tikslams. Su tokia pozicija teismas nesutinka. Kasdienius vaiko poreikius užtikrina bei dėl lėšų panaudojimo tikslingumo sprendžia būtent tas vaiko tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ar vaikas realiai gyvena. Įpareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, taikytinas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo iš tėvų atveju. Tokia pareiga nėra įtvirtinta įstatymo normomis, o sprendžiant dėl jos nustatymo teismo sprendimu, būtina analizuoti, ar yra prielaidos išlaikymui skiriamas lėšas panaudoti netinkamai, taip pat tokiu atveju turėtų būti vertinamas išlaikymo sumos dydis, kadangi esant nustatytam dideliam išlaikymui atsiranda daugiau galimybių ne pagal paskirtį panaudoti gautas išlaikymo lėšas. Nepaisant to jog iš ieškovo teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pagal atsakovės pateiktus pirkimo kvitus parduotuvėse „BabyCity“ „8TOGO“, „Sport Direct“ buvo įsigyti drabužiai, neskirti šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti, susipažinus su atsakovės raštu pateiktais paaiškinimais bei kartu su jais pateiktais rašytiniais įrodymais (2020 m. lapkričio 9 d., DOK-217963), pripažintina, jog atsakovė pagrindė teismui aplinkybę, jog parduotuvėse „BabyCity“ „8TOGO“, „Sport Direct“ taip pat buvo įsigyta drabužių, skirtų ir šalių nepilnamečiui sūnui E. G., todėl nėra pagrindo spręsti apie nesąžiningą atsakovės elgesį procese ar netinkamą išlaikymo lėšų panaudojimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį, artimą ½ daliai nustatytos minimalios mėnesinės algos, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra neprotinga apsunkinti atsakovę papildoma pareiga rinkti įrodymus, vesti papildomą apskaitą dėl išlaikymo lėšų panaudojimo, kadangi ji ir taip privalo žymiai daugiau laiko skirti šalių nepilnamečiui vaikui, buičiai, taip pat rūpinimuisi vaiko sveikata ir ugdymu. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas šioje dalyje netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, t. y., 45 proc. (pirmasis ieškinio reikalavimas patenkintas 75 proc. + antrasis ieškinio reikalavimas patenkintas 100 proc.+ trečiasis ieškinio reikalavimas patenkintas 50 proc. + ketvirtasis ieškinio reikalavimas patenkintas 0 proc. + penktasis ieškinio reikalavimas patenkintas 0 proc. / 5). Už ieškinį (patikslintą ieškinį) ieškovas sumokėjo iš viso 150 Eur dydžio žyminį mokestį (75 Eur + 75 Eur), todėl patenkinus patikslintą ieškinį 45 proc., iš atsakovės priteistina žyminio mokesčio dalis sudaro 67,50 Eur.

Atsakovės priešieškinis buvo patenkintas iš dalies, t. y., 44 proc. (buvo prašoma padidinti priteistą išlaikymą 100 Eur per mėnesį, nuo 200 Eur iki 300 Eur, išlaikymas padidintas 44 Eur per mėnesį, nuo 200 Eur iki 244 Eur). Atsakovė, teikdama ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, žyminio mokesčio už šį reikalavimą nemokėjo, kadangi ieškovai šios kategorijos bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovė atleista, išieškomos iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai šių priešieškinio reikalavimų daliai.

Kadangi atsakovės reikalavimai patenkinti iš dalies, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 11,88 Eur žyminio mokesčio (44 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Ieškovo patikslintas ieškinys buvo patenkintas 45 proc., atmestas 55 proc.; atsakovės priešieškinis patenkintas 44 proc., o 56 proc. atmestas, tokiu atveju bendrai byloje ieškovo reikalavimai patenkinti 50,50 proc., o atsakovės – 49,50 proc.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Bylos nagrinėjimo metu kiekviena iš šalių turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas nepateikė teismui duomenų apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė 2021 m. kovo 5 d. pateikė teismui patikslintą prašymą dėl 3360 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2021 m. kovo 5 d., DOK-43762). Ieškovas atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio bei šių išlaidų pagrįstumo neginčijo.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, bylos apimtį, atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės neviršija rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, be to, ieškovas priešingos šalies patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio bei jų pagrįstumo neginčijo, todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Atsakovės reikalavimus patenkinus 44 proc., atsakovės naudai iš ieškovo priteistina 1478,40 Eur (3360 Eur x 44 proc.) advokatės pagalbai apmokėti.

Ieškovo naudai iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 67,50 Eur, o atsakovės naudai iš ieškovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1478,40 Eur, todėl atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 1410,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 3,58 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2018 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13055-1044/2018 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5.1 punkte nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, ir priteisti iš ieškovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. G., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 244,00 (du šimtus keturiasdešimt keturis) Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y, 2020 m. gegužės 5 d.) iki sūnaus pilnametystės, šią pinigų sumą iki kiekvieno einamojo mėnesio 10 dienos, pervesdant į atsakovės N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. Sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama N. B..

Pakeisti 2018 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13055-1044/2018 nustatytą ieškovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, numatytą teismo sprendimo 4.1 ir 4.2 punktuose ir šiuos punktus išdėstyti sekančiai:

„4.1. A. G. bendrauja su sūnumi E. G. kas antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos atitinkamo savaitgalio penktadienį nuo 17.00 val. ir grąžina vaiką to paties savaitgalio sekmadienį 18.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą“;

„4.6. A. G. turi teisę vežtis sūnų E. G. į Baltarusiją aplankyti savo tėvų/senelių tik iš anksto raštu pranešęs apie tai N. B.“.

Papildyti 2018 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13055-1044/2018 nustatytą ieškovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, 4.7 punktu, ir šį punktą išdėstyti sekančiai:

„4.7. N. B. keičiant vaiko gyvenamąją vietą, per 3 (tris) darbo dienas apie pakeistos gyvenamosios vietos adresą privalo būti informuotas vaiko tėvas A. G.“.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo (pakeitimo) vykdyti skubiai.

Priteisti iš ieškovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1410,90 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dešimt eurų 90 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 11,88 Eur (vienuolika eurų 88 euro centus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.