Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-359-348/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-16
Bylos Nr.: 1A-359-348/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-03-2-00380-2018-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Laima Šeputienė
Nuteistasis: L. D., P. B.
Kaltinamasis: T. D.
Advokatai: Vytautas Klimavicius, Viktoras Dovidaitis, Vaclovas Kochanskas

Kategorijos

2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-359-348/2022Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00380-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,

sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Sigitai Švėgždienei, Editai Ugianskienei, Dianai Zadrauskaitei,

dalyvaujant prokurorams Virgilijui Lazauskui, Jaunučiui Vailioniui,nuteistajam L. D., jo gynėjui advokatui Vytautui Klimavičiui,nuteistajam P. B., jo gynėjui advokatui Viktorui Dovidaičiui,išteisintajam T. D., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kochanskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio ir nuteistojo P. B. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

- P. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija) ir jam paskirta 50 MGL, tai yra 1883 Eur dydžio bauda.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, P. B. nuspręsta išteisinti, konstatavus, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę nuspręsta panaikinti;

- L. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir jam paskirta 50 MGL, tai yra 1883 Eur dydžio bauda.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo, L. D. nuspręsta išteisinti konstatavus, kad jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę nuspręsta panaikinti;

- T. D. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, išteisintas konstatavus, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. B. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 15 d. iki 2016 m. birželio 3 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, 21 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 3 d. aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

1.1. pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001‑11‑06, Nr. IX-574) 4 str., kuriame nurodyta, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, reikalavimus, 19 str. 1 d., kuri numato, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, 2 d., kuri numato, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo, 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004-03-30 Nr. IX-2084 nauja redakcija) 12 str. 1 d. <...> privatūs juridiniai asmenys privalo: „1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-09 nutarimo Nr. 407 Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 6.3 p., kuriame nurodyta, kad ūkio subjektai privalo užtikrinti sąskaitos faktūros numerio, paremto serija (serijomis), unikalumą, t. y. skirtingose sąskaitose faktūrose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija), pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 str. 1 p., kuriame nustatyta, kad „Finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas“, Inventorizacijos taisyklių 3 punktą, kuris nurodo: „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti: ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, savos gamybos pusfabrikačius, pinigus, gautas skolas (toliau vadinama – turtas), mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš finansinės atskaitomybės sudarymą <...>“ neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje apskaitoje būtų įvertintos atsargų pardavimo (nurašymo) ūkinių operacijos: 2014-05-06 pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ parduotų medžiagų už 303 Lt (87,76 Eur); 2015-11-04 pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ parduotų medžiagų už 150,00 Eur; 2015-09-02 pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotų medžiagų už 5 110,95 Eur; 2015-09-02 pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotų medžiagų už 1 484,00 Eur; 2016-02-03 pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ parduotų medžiagų už 270,00 Eur; 2016-01-21 pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotų medžiagų už 2 015 Eur; 2016-01-04 pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ parduotų medžiagų už 207 Eur;

1.2. neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje apskaitoje būtų įvertinta 2014-06-26 išrašyta sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoti įrengimai už 30 106,04 Lt (8 719,32 Eur); neišsaugojo sutarčių, atliktų darbų aktų, PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias laikotarpiu nuo 2014-03-25 iki 2014-05-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje apskaitoje, registre „Suteiktų paslaugų pajamos 2014 m. (sąskaitos Nr. 5005) buvo įforminti atlikti darbai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-07-31 Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 38 828,01 Eur sumai: 2014-03-25 už 20 003,42 Lt (5 793,39 Eur); 2014-04-25 už 24 125,5 Lt (6 987,23 Eur); 2014-04-25 už 998,41 Lt (289,16 Eur); 2014-05-25 už 11 381,59 Lt 3 (296,34 Eur); 2014-07-25 už 30 088,54 Lt 8 (714,25 Eur); 2014-09-25 už 47 467,85 Lt (13747,64 Eur); neužtikrino, kad skirtingose sąskaitose faktūrose nebūtų nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija), nes 2014-01-24 išrašyta PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), 37 590,92 Lt (10 887,09 Eur) sumai ir 2014-06-26 išrašyta pardavimo PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), 30 106,04 Lt (8 719,32 Eur) sumai; neužtikrino, kad būtų sudaryti materialinių vertybių inventorizacijos aprašai (neatliko materialinių vertybių inventorizacijos) už 2014, 2015 metus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto ir nuosavo kapitalo už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 3 d.

1.3. P. B. taip pat buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, tačiau dalyje dėl šių nusikalstamų veikų padarymo priimtas išteisinamasis nuosprendis.

2. L. D. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2017 m. birželio 21 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, 21 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2017 m. birželio 21 d. aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

2.1. pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 4 str., kuriame nurodyta, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, reikalavimus, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d., kuri numato, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, 2 d., kuri numato, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo, 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004-03-30 Nr. IX-2084 nauja redakcija) 12 str. 1 d. <...> privatūs juridiniai asmenys privalo: „1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 str. 1 p., kuriame nustatyta, kad „Finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas“, Inventorizacijos taisyklių 3 punktą, kuris nurodo: „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti: ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, savos gamybos pusfabrikačius, pinigus, gautas skolas (toliau vadinama – turtas), mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš finansinės atskaitomybės sudarymą <...>“,

2.2. neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje apskaitoje būtų įvertintos atsargų pardavimo (nurašymo) ūkinės operacijos pagal 2016-07-04 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotų medžiagų už 866,74 Eur; neišsaugojo sutarčių, atliktų darbų aktų, PVM sąskaitų faktūrų bei kitų dokumentų, kuriais grindžiamos ūkinės operacijos, susijusios su apskaitoje įvardintu objektu „Kaunas“ - apskaitos registruose 2017-01-09 užfiksuotos pajamų gavimo ir atsargų sunaudojimo (nurašymo) ūkinės operacijos 6 337,19 Eur sumai bei ūkinę operaciją pagrindžiančių dokumentų, neužtikrino, kad būtų sudaryti materialinių vertybių inventorizacijos aprašai (neatliko materialinių vertybių inventorizacijos) už 2017 metus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto ir nuosavo kapitalo už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2017 m. birželio 21 d.

2.3. L. D. taip pat buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu, tačiau dalyje dėl šių nusikalstamų veikų padarymo priimtas išteisinamasis nuosprendis.

3. T. D. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu, tačiau jo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Žemesnės instancijos teismas

4. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Jaunutis Vailionis prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nuosprendį ir P. B., L. D. ir T. D. atžvilgiu dalyje dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priimti apkaltinamąjį nuosprendį paskiriant jiems prokuroro apeliaciniame skunde nurodytas bausmes. L. D. atžvilgiu apeliacinį skundą nagrinėti pagal pakeistas faktines aplinkybes ir kvalifikaciją, L. D. kaltinant pagal BK 182 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, civilinę bylą nagrinėjančiam teismui, pateikdamas žinomai suklastotus dokumentus, panaikino didelės vertės turtinę prievolę – 22 400,91 eurų žalos atlyginimą BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Prašo, L. D. pripažinus kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, paskirti jam apeliaciniame skunde nurodytą bausmę.

4.1. Prokuroras nurodo, kad teismas nuosprendį grindė aplinkybėmis, kad žalos klausimas buvo išspręstas civiline tvarka, sudarant taikos sutartį, sutinkant, kad statybinės medžiagos buvo nurašytos, o prokuroras, nesulaukęs teismo sprendimo, veikas, dalyje dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo, be reikalo kriminalizavo. Prokuroras su tokia teismo išvada nesutinka, mano, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, išteisindamas L. D. dėl veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, o P. B., L. D. ir T. D. dėl veikos numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, netinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą.

4.2. Skunde nurodoma, kad pagal nagrinėtą teisme kaltinimą L. D. buvo kaltinamas pasikėsinęs padaryti sunkų nusikaltimą, kad apgaulės pasėkoje buvo sudaryta taikos sutartis ir jis taip išvengė žalos atlyginimo priteisimo, niekaip nešalina kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės. Be to, anot prokuroro, kaip matosi iš teismų sprendimų civilinėse bylose, kurie prijungti prie bylos, teismai klausimo dėl žalos ir nenagrinėjo, kadangi šalys susitarė procesą užbaigti taikos sutartimi bankroto administratoriui sutikus, kad atsargos vis tik buvo nurašytos. Nors teismas nuteisė tiek P. B. bei L. D. dėl veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje – dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, tačiau visiškai nevertino, kad aplaidaus apskaitos tvarkymas gali turėti įtakos ir įrodinėjant nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 2 dalyje. Pažymi, kad P. B. nuteistas už tai, kad neperdavė duomenų apskaityti ir nurašyti atsargų ir medžiagų įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiam atsakingam asmeniui, 2014 - 2016 m. laikotarpiu – 8 PVM sąskaitų faktūrų, tame tarpe 3-jų surašytų 2016 m. – 2492 Eur sumai, kuriomis buvo parduotos statybinės medžiagos už apie 9000 Eurų bei įrengimų už daugiau nei 8 700 eurų, dėl ko parduotos medžiagos bei įrengimai nebuvo nurašyti įmonės buhalterinėje apskaitoje kaip atsargos. L. D. nuteistas už tai, kad neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje apskaitoje būtų įvertintos atsargų pardavimo (nurašymo) ūkinės operacijos pagal 2016-07-04 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotų medžiagų už 866,74 Eur bei neišsaugojo dokumentų, kuriais grindžiamos ūkinės operacijos, susijusios su apskaitoje įvardintu objektu „Kaunas“ – apskaitos registruose 2017-01-09 užfiksuotos pajamų gavimo ir atsargų sunaudojimo (nurašymo) ūkinės operacijos 6 337,19 Eur sumai be ūkinę operaciją pagrindžiančių dokumentų. Prokuroras nurodo, kad šios specialisto išvada nustatytos ir teismo įvertintos aplinkybės rodo, kad priešingai nei teigia tiek P. B., tiek L. D. – įmonė įvairias medžiagas ne tik naudojo statybos veikloje, bet ir parduodavo. Specialisto išvada nustatyta, kad pagal tvarkomą apskaitą 2014-2016 m. nebuvo nurašyta parduotų atsargų už 10 191,45 Eurų. Šios aplinkybės rodo, kad nurašymo aktai buvo surašyti ne tuo laiku, kaip juose nurodyta, o pagal finansinės atskaitomybės duomenis 2017 m. pabaigai. Apskaitoje esant netiksliai įvertintiems medžiagų likučiams už 2014 ir 2015 m., neįmanoma buvo nurašyti tokį medžiagų kiekį 2015 metais, kuris atitiktų atsargų likučius 2017 m. pabaigai, nes tie likučiai apskaitoje buvo apskaityti neteisingai.

4.3. Skunde akcentuojama tai, kad specialisto išvadoje detaliai įvertinta kokios medžiagos nebuvo nurašytos įmonės buhalterinėje apskaitoje ir tai nurodyta specialisto išvados 5 lentelėje. Sulyginus medžiagų nurašymo aktuose nurodytas PVM sąskaitas faktūras, bei šioje lentelėje nurodytas, nei viena PVM sąskaita nesutampa. Nuo 2015 m. spalio mėn. medžiagos buvo nurašomos pagal objektus sumine tvarka. Dalis nurodytų sąskaitų yra įmonės buhalteriniuose dokumentuose, su ant jų esančiais įrašais ir tai patvirtina byloje nustatytas aplinkybes, kad atsargos jau nurašytos ne pagal kaltinamojo pateiktus nurašymo aktų kopijas. Be to, sutikrinus nurašymo aktus, kai kurių sąskaitų įmonės buhalterinėje apskaitoje iš viso nerasta - 2015-05-29 patvirtintame akte Nr. 15-03-1 nerasta nurodytų sąskaitų pagal eil. Nr. 2 - neva išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, Eil. Nr. 5 - neva išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, 10 eil. - UAB „(duomenys neskelbtini)“, 11 eil. UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėl sunumeruota 10 eil. - (duomenys neskelbtini) Ind. Veikla, 11 eil. - UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-11-10 patvirtintame akte Nr. 15- 11-1 Eil. Nr. 4 - UAB „(duomenys neskelbtini)“, Eil. Nr. 5 – UAB „(duomenys neskelbtini)“, eil. Nr. 9 ir Nr. 10 UAB „(duomenys neskelbtini)“, Eil. Nr. 10 UAB „(duomenys neskelbtini)“. Anot prokuroro, šios aplinkybės rodo, kad netgi nurašymo aktuose nurodytos sąskaitos neatitinka faktinių aplinkybių.

4.4. Skunde pažymima, kad apklausta liudytoja, tvarkiusi įmonės buhalterinę apskaitą, A. K. parodė, kad medžiagų nurašymo aktai jos darbo metu nebuvo surašomi, medžiagos buvo nurašomos pagal objektus, išrašius PVM sąskaitas faktūras dėl darbų atlikimo, medžiagas apskaitoje nurašydavo ji. Ant medžiagų pirkimo sąskaitų faktūrų buvo užrašomas objekto pavadinimas ir pagal objektą apskaitomos medžiagos ir užbaigus objektą visos nurašomos. Visi buhalterinės apskaitos dokumentai pateikti įmonei tvarkiusioje apskaitą, buvo saugomi įmonėje, tvarkiusioje apskaitą, todėl nežino prie kokių aplinkybių be apskaitos dokumentų galėjo būti surašyti medžiagų nurašymo aktai. Metų pabaigoje būdavo medžiagų likučiai, jeigu objektai nebūdavo užbaigti. Vertinant A. K. parodymus prokuroras daro išvadą, kad 2015 m. L. D. ar kiti asmenys nurašymo aktuose nurodytomis datomis negalėjo surašyti nurašymo aktų, nes neturėjo pirminių apskaitos dokumentų, pagal kuriuos aktus galėjo surašyti ir medžiagas nurašyti. Nors bankroto administratorius teismo posėdžio metu teigė, kad sutikrino pagal nurašymo aktus įmonės buhalterinę apskaitą ir nerado dvigubo nurašymo, tačiau prokuroro vertinimu, tokie jo parodymai vertintini kritiškai. Atsižvelgiant į specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes – ne visos parduotos medžiagos buvo nurašytos įmonėje, o nurodytos nurašymo aktuose buvo realiai nurašytos, todėl laikytina kad bankroto administratorius realiai nesutikrino, ar medžiagos nebuvo nurašytos dar kartą.

4.5. Be kita ko, nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas T. D. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, atskirai dėl jo išteisinimo motyvų nenurodė, tačiau įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pasirašydamas ant nurašymo aktų kaip komisijos narys ne tuo laiku nei iš tiesų surašyti aktai ir neįsitikinęs jų teisingumu, taip suklastojo dokumentą, patvirtindamas aktuose nurodytomis aplinkybėmis neįvykusius faktus.

4.6. Nors L. D. buvo kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį dėl pasikėsinimo sukčiauti, tačiau, pasak skundo autoriaus, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes jis šią nusikalstamą veiką užbaigė, todėl byla apeliacine tvarką turėtų būti nagrinėjama pagal sunkesnį kaltinimą, pakeičiant kai kurias faktines aplinkybes ir L. D. kaltinant tuo, kad jis, civilinę bylą nagrinėjančiam teismui pateikdamas žinomai suklastotus dokumentus panaikino didelės vertės turtinę prievolę - 22 400,91 Eur žalos atlyginimą BUAB „(duomenys neskelbtini)“, o būtent: 2018-04-05 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams Alytus, S. Dariaus ir S. Girėno g. 17, kur buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2769-652/2018 dėl žalos atlyginimo, pateikė žinomai suklastotus dokumentus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-05-29 Nurašymo aktą Nr. 15-03-1, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad 5 131,81 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios atsargos yra nurašytos, 2015-10-20 Nurašymo aktą Nr. 15-10-1, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad 14 137,18 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios atsargos yra nurašytos, 2015-11-10 Nurašymo aktą Nr. 15-11-1, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad 3 131,92 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios atsargos yra nurašytos, ko pasėkoje Vilniaus apygardos teismas, prie kurio nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-3587-585/2018 pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį prijungęs Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėtą bylą Nr. e2-2769-652/2018, pagal BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus ieškinį, 2018‑07-03 sprendimu apgaulės įtakoje patvirtino taikos sutartį tarp L. D. ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kuria BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė savo reikalavimų, L. D. pateikus dokumentus – medžiagų nurašymo aktų kopijas, kuriuos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažino tinkamais.

Šalies argumentai

5. Apeliaciniame skunde P. B. gynėjas advokatas Viktoras Dovidaitis prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – P. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant L. B. bei nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą P. B. atžvilgiu nutraukti.

5.1. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde cituoja BK 40 straipsnio nuostatas ir pažymi, kad pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai. Dėl to, kad šioje baudžiamojoje byloje P. B. buvo kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, kurios nesudarė idealiosios nusikalstamų veikų sutapties, padarymu, jis negalėjo teikti ir neteikė prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau skundžiamu nuosprendžiu P. B. buvo išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir buvo pripažintas kaltu tik pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Esant tokiai situacijai, susidarė prielaidos P. B. teikti prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

5.2. Skunde nurodoma, kad P. B. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė, jog savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą jis ir buvo nuteistas, pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos ir davė išsamius bei nuoseklius paaiškinimus dėl esminių šios padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių. Jis paaiškino, kad savo buvusi elgesį vertina savikritiškai ir neigiamai. P. B. anksčiau nebuvo teistas. Jis nebuvo baustas administracine tvarka. Jis padarė neatsargią nusikalstamą veiką. Yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. P. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi šeimą. Vertinant P. B. asmenybę, apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nuo padarytos nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo pakankamai daug laiko (daugiau negu šešeri metai), per kurį P. B. nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų ir nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Šios aplinkybės neva rodo, kad P. B. nusikalstama veika už kurią jis buvo nuteistas tai atsitiktinis įvykis jo gyvenime, jis nėra linkęs pažeidinėti įstatymus, elgtis nusikalstamai, o nusiteikęs ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Mano, kad esant paminėtoms aplinkybės yra visos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo sąlygos.

5.3. Kartu su apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas pateikė P. B. sutuoktinės L. B. sutuoktinės prašymą perduoti P. B. jos atsakomybei pagal laidavimą. Skunde nurodoma, kad L. B. yra brandi ir atsakinga asmenybė. Ji nebuvo teista ir nebuvo bausta už administracinių nusižengimų padarymą, dirba. Kartu su vyrų augina du nepilnamečius vaikus. Pažymima, kad L. B. ir P. B. gyvena kartu, jų santykiai grindžiami pasitikėjimu vienas kitu, todėl nuolatinių bendravimų, bendrų interesų turėjimų ir jų realizavimų, galiausiai savo autoritetu L. B. gali padaryti teigiamą ištaką P. B..

6. Nagrinėjant bylą baudžiamąja tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti jo skundą, apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais ir paskirti apeliaciniame skunde prašomas bausmes, L. D. pritaikant BK 54 straipsnio 3 dalį. Nuteistojo P. B. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio skundą prašė atmesti. P. B. ir jo gynėjas advokatas Viktoras Dovidaitis prašė tenkinti jų skundą, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. L. D. ir T. D. bei jų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. B. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio ir prokuroro apeliaciniai skundai atmetami.

7. Nagrinėjamu atveju prokuroras nesutinka su P. B., L. D. bei T. D. atžvilgiu priimto išteisinimo, dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. jog suklastojo dokumentus bei L. D. išteisinimo dėl nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

8. Prokuroras apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir šio teismo išvadomis. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, P. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, T. D. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, L. D. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, išteisino nepagrįstai. Prokuroro įsitikinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina šių asmenų kaltę padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas.

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. B. ir jo gynėjas advokatas Viktoras Dovidaitis prašo P. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

10. Išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir susipažinusi su baudžiamąja byla, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

11. Asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima reikalauti įstatymo atitinkančio elgesio (BK 2 straipsnio 3 dalis) ir, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas.

12. Teismų formuojamoje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, t. y, jog visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-317-719/2018, 2K-43-458/2021).

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl P. B., L. D. ir T. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, bei L. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. Apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Prokuroro apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ar padarė netinkamą išvadą. Prokuroro išdėstytas įrodymų vertinimas paremtas prielaidomis, kuriomis negali būti grindžiama asmenų kaltė.

14. Visų pirma, P. B., L. D. ir T. D. buvo kaltinami tuo, jog jie veikdami bendrai suklastojo dokumentus, o būtent:

14.1. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bet ne vėliau kaip 2018 m. balandžio 5 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gegužės 29 d. Nurašymo aktą Nr. 15-03-1, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad 5 131,81 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios atsargos yra nurašomos, žinodami, kad atsargos realiai nebuvo nurašytos, šį žinomai suklastotą dokumentą P. B. patvirtino kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius parašu, o L. D. patvirtinto savo parašu, kaip nurašymo komisijos narys;

14.2. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. balandžio 5 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. spalio 20 d. Nurašymo aktą Nr. 15-10-1, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad 14 137,18 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios atsargos yra nurašomos, P. B. šį dokumentą patvirtino savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus parašu bei kartu su L. D. ir T. D. pasirašė kaip nurašymo komisijos nariai;

14.3. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bet ne vėliau kaip 2018 m. balandžio 5 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. lapkričio 10 d. Nurašymo aktą Nr. 15-11-1, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad 3 131,92 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios atsargos yra nurašomos, šį dokumentą P. B. patvirtino savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus parašu bei kartu su L. D. ir T. D. pasirašė kaip nurašymo komisijos nariai.

15. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šis straipsnis numato atsakomybę tiek už dokumento suklastojimą, tiek už tokio dokumento panaudojimą. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, t. y., kad jis suvokia, jog disponuoja suklastotu ar žinomai netikru dokumentu, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2014, 2K-210/2014). BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta. Suklastotas ar netikras dokumentas turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami melagingam faktui paliudyti. Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingo informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumentu turiniui ar rekvizitams, pvz.: datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-489/2022). Tikro dokumentu suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumentu formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011).

Žemesnės instancijos teismas

16. Pirmosios instancijos teismas, P. B., T. D. ir L. D. atžvilgiu priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, išsamiai išanalizavo ir visete su kitais įrodymais įvertino byloje apklaustų liudytojų parodymus, duotus tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, bei įvertino kitus rašytinius duomenis. Vadovaudamasis byloje surinktų įrodymu visuma pagrįstai konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje.

17. Nagrinėjamu atveju, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 m. birželio 1 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūroje gavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ advokato A. U. pareiškimą „Dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų“. Pareiškime nurodoma, kad buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius bylą nagrinėjančiam teismui pateikė galimai suklastotus dokumentus: 2015 m. gegužės 29 d. Nurašymo aktą Nr. 15-03-1, 2015 m. spalio 20 d. Nurašymo aktą Nr. 15-10-1, 2015 m. lapkričio 10 d. Nurašymo aktą Nr. 15-11-1, kuriais bendrai nurašyta turto už 22 400,91 Eur. Kartu su pareiškimu pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gegužės 29 d. nurašymo akto Nr. 15-03-1 kopija, kurioje nurodyta, kad objekte – (duomenys neskelbtini) nurašoma suma yra 5131,81 Eur. Nurašymo aktą pasirašė direktorius P. B. ir komisijos narys L. D.. Dokumentų tikrumą 2018 m. balandžio 6 d. patvirtino advokatas V. K. (1 t., b. l. 41). Taip pat byloje pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. spalio 20 d. nurašymo akto Nr. 15-10-1 kopija, kurioje nurodyta, kad objekte – (duomenys neskelbtini) nurašoma suma yra 14137,18 Eur. Nurašymo aktą pasirašė direktorius P. B. ir komisijos nariai – L. D. ir T. D.. Dokumento tikrumą 2018 m. balandžio 6 d. patvirtino advokatas V. K. (1 t., b. l. 42). Be to, byloje pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. lapkričio 10 d. kopija, kurioje nurodyta, kad objekte – (duomenys neskelbtini) nurašoma suma yra 3131,91 Eur. Nurašymo aktą pasirašė direktorius P. B. ir komisijos nariai – L. D. ir T. D.. Dokumento tikrumą 2018 m. balandžio 6 d. patvirtino advokatas V. K. (1 t., b. l. 43). Byloje iš esmės nekilo ginčo, jog šiuos dokumentus kaip direktorius pasirašė P. B. ir komisijos nariai – L. D. ir T. D., kurie apklausti pirmosios instancijos teisme nurodė, jog minėtus nurašymo aktus pasirašė, būdami įsitikinę pateiktų duomenų tikrumu.

18. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, P. B. parodė, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės direktoriumi. Užbaigus objekte darbus, buvo surašomas baigiamasis darbų atlikimo aktas. Surašius aktą, medžiagos būdavo nurašomos. Kai kurie objektai būdavo nuostolingi, o jeigu nupirkdavo medžiagų daugiau, negu objekto vertė, surašydavo nurašymo aktą arba nepanaudotas medžiagas perkeldavo į kitą objektą. (duomenys neskelbtini) daugiabutyje įrenginėjo elektros apsaugos ir kitas sistemas, tačiau šis objektas buvo nuostolingas, todėl buvo surašyti nurašymo aktai. Nurašymo aktuose esanti informacija yra teisinga. Nurašymo aktuose sąskaitose nurodytos medžiagos buvo panaudotos konkrečiuose objektuose. Nurašymo aktus jis pasirašė kaip įmonės direktorius, o L. D. ir T. D. kaip komisijos nariai. Nurašymo aktai buvo sudaryti pagal buhalterės pateiktas sąskaitas.

19. L. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad bankroto administratoriui iškėlus civilinę bylą dėl žalos atlyginimo, suprato, jog įvykusi klaida, kad įmonės apskaitoje apskaitomos atsargos, kurių faktiškai nėra. Peržiūrėjo įmonės dokumentus ir surado nurašymo aktus ir juos padavė bankroto administratoriui, kurių pagrindu sudarė taikos sutartį. Nurašymo aktų originalių dokumentų neturėjo, o tik jų kopijas. Į nurašymo aktus buvo įtrauktos operacijos, kurių neįtraukė buhalterės. Jis pateikė bankroto administratoriui, o bankroto administratorius nurašymo aktus įtraukė į apskaitą. Klausimas dėl atsargų nurašymo buvo išspręstas patvirtintus taikos sutartį. P. B. nurašymo aktus sudarydavo pagal buhalterių pateiktus sąrašus, aktus patvirtindavo, kaip komisijos nariai. Medžiagos, kurios viršijo objekto savikainą, turėjo būti nurašomos. Nedalyvavo surašant šiuos aktus.

20. T. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektriku. Atsargų nurašymo aktus pasirašė kaip komisijos narys. Aktuose nurodytos medžiagos buvo panaudotos objektuose, su jomis jis dirbo, todėl aktus pasirašė. Dokumentus pasirašyti pateikė P. B.. Neturėjo galimybės patikrinti dokumentų teisingumo aktuose. Nežinojo ir nesuprato, jog aktai galimai yra klastojami.

21. Iš byloje esančių duomenų, t. y. 2019 m. vasario 25 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tyrimo atlikimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuometinio direktoriaus L. D. pateiktuose dokumentuose (kopijose) 2015 m. gegužės 29 d. nurašymo aktas Nr. 15-03-1 sumoje 5 131,81 Eur, 2015 m. spalio 20 d. nurašymo aktas Nr. 15-10-1 sumoje 14 137,18 Eur ir 2015 m. lapkričio 10 d. nurašymo aktas Nr. 15-11-1 sumoje 3 131,92 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje apskaitoje įvertinti nebuvo, medžiagos nurašytos nebuvo, todėl ir balansuose už 2015 m., 2016 m. bei 2017 m. birželio 21 d. „Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys“ atsargų vertė pateikta, neįvertinus nurašymo aktų (4 t., b. l. 64–82). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, apklausta specialistė R. R. patvirtinto specialisto išvadą bei nurodė, jog tyrimą atliko iš jai pateiktų dokumentų. Tyrimui buvo pateiktos trys nurašymo aktų kopijos (Nr. 15-03-1, Nr. 15-10-1 ir Nr. 15-11-1), tačiau šie aktai nebuvo įvertinti įmonės apskaitoje. Liudytoja apklausta A. K. parodė, kad ji atlikto apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į buhalterinę apskaitą įtraukdavo tuos dokumentus, kuriuos pateikdavo P. B. ir L. D.. Turto nurašymo aktus rašė P. B. ir L. D., ji tik įtraukdavo į apskaitą. Minėti trys nurašymo aktai jai nematyti, negali paaiškinti kodėl jie nebuvo įtraukti į apskaitą. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurašymo aktai nebuvo įtraukti į įmonės apskaitą, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, daro išvada, kad nors šie nurašymo aktai ir nebuvo įtraukti į įmonės apskaitą ir šių nurašymų aktų kopijos buvo pateiktos tik 2018 metais, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog šie minėti nurašymo aktai buvo suklastoti.

22. Visų pirma, prokuroras dėl dokumentų klastojimo kaltinimą grindžia tuo, kad minėti nurašymo aktai negalėjo būti surašyti nurodytomis 2015 metų datomis, t. y. jie buvo surašyti vėliau. Skunde teigiama, kad 2019 m. vasario 25 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pagal tvarkomą apskaitą 2014-2016 m. nebuvo nurašyta parduotų atsargų už 10 191,45 Eurų. Šios aplinkybės rodo, kad nurašymo aktai buvo surašyti ne tuo laiku, kaip juose nurodyta, o pagal finansinės atskaitomybės duomenis 2017 m. pabaigai. Apskaitoje esant netiksliai įvertintiems medžiagų likučiams už 2014 ir 2015 m., neįmanoma buvo nurašyti tokį medžiagų kiekį 2015 metais. Teisėjų kolegija, šiuos prokuroro motyvus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi kaltinimas yra pagrįstas tik prielaidomis, kuris nėra patvirtintas jokiais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateikti minėti nurašymo aktų originalūs dokumentai, dėl ko nėra galimybės nustatyti šių dokumento surašymo tikrumą, t. y. ekspertų pagalba visų pirma ištirti asmenų rašyseną bei nustatyti, kada būtent buvo surašyti šie dokumentai.

23. Nors prokuroro skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog tuo pačiu nuosprendžiu P. B. ir L. D. buvo nuteisti už aplaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad priešingai negu nurodo prokuroras, tai nepatvirtina, jog nurašymo aktai buvo suklastoti. Priešingai, šie duomenys leidžia manyti, kad asmenys aplaidžiai tvarkydami dokumentus, galėjo laiku nepateikti buhalterei nurašymo aktų, dėl ko jie nebuvo įtraukti į įmonės apskaitą. Nustatyta, kad P. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo iki 2016 m. birželio mėnesio, po ko šias pareigas perėmė L. D., kuriam buvo perduoti visi dokumentai. Nors skunde teigiama, kad nurašymo aktų netikrumą patvirtina tai, jog P. B. ir L. D. neturėjo duomenų, kuriais remiantis galėjo surašyti minėtus nurašymo aktus, tačiau apklausta teismo posėdžio metu buhalterė nurodė, jog reikiamus dokumentus susijusius su įmonės buhalterija pateikdavo P. B. ir L. D., tačiau būdavo atvejų kai ne visuomet pateikdavo visus reikiamus dokumentus, dėl ko reikėdavo papildomai prašyti dokumentų. Taigi, šie duomenys patvirtina, jog įmonės buhalteriniai dokumentai būdavo laikomi pas L. B. ir T. D. bei jie periodiškai būdavo perduodami buhalterei. Byloje esantys duomenys nepaneigia P. B. ir L. D. pateiktos versijos, jog bankroto administratoriui iškėlus civilinę bylą dėl žalos atlyginimo ir supratus, jog įvykusi klaida, jog įmonės apskaitoje apskaitomos atsargos, kurių faktiškai nėra, buvo peržiūrėti įmonės dokumentai ir surasti 2015 m. nurašymo aktai. Liudytoja teigė, kad nurašymo aktus rengdavo P. B., nurodė, jog ji šių nurašymo aktų nematė, tačiau tai nepaneigia tos aplinkybės, jog nurašymo aktai buvo surašyti minėtomis datomis. Ir nors atliekant tyrimą, nurašymo aktuose nurodytos kai kurios sąskaitos nebuvo rastos, dėl ko prokuroras daro prielaidą, kad nurašymo aktai negalėjo būti surašyti tiksliai, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių galimybių pašalinti prieštaravimus dėl nurašymo aktų turinio atitikimo tikrovei ir jo pasirašymo aplinkybių. Nors nurašymo aktų nesavalaikis pateikimas bei 2019 m. vasario 25 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl nurašymo aktų tikrumo, tačiau jų nepakanka asmenų atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, todėl visos iškilusios abejonės vertinamos kaltinamųjų naudai.

24. Nagrinėjamu atveju, svarbu paminėti, kad kaip ir nurodyta prokuroro apeliaciniame skunde, kaip matyti iš civilinių bylų sprendimų, kurie yra prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos, teismai nagrinėdami civilines bylas, žalos klausimo nenagrinėjo. Iš 2018 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismo rašto matyti, jog į civilinę bylą Nr. e2-3587-585/2018 buvo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurašymo aktų Nr. 15-03-1, Nr. 15-10-1, Nr. 15-11-1 kopijos (2 t., b. l. 64–67), tačiau duomenų, kad būtų padaryta žala dėl tariamai suklastotų dokumentų nėra. Nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos atlyginimo, teismas net neanalizavo pateiktų nurašymo aktų, kadangi šalys sudarė taikos sutartį, t. y. susitarė taikiai, o byloje apklaustas bankroto administratorius M. K. nurodė, jog sutiko pasirašyti taikos sutartį, kadangi pateikti nurašymo aktai nesukėlė jokių abejonių, neturėjo pagrindo jais netikėti. Šias liudytojo parodymais, priešingai negu nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, teismas neturi pagrindo netikėti. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-560/2010). Tada, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-331/2014, 2K-290-1073/2020 ir kt.). Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad nurašymo aktų pateikimas nesukėlė jokios žalos, t. y. šalys susitarė taikiai civilinio proceso tvarka išspręsti žalos atlyginimo klausimą.

25. Prokuroro skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas detaliai neanalizavo T. D. kaltės dėl dokumentų klastojimo. Prokuroro teigimu, jo kaltę padarius minėtą nusikalstamą veiką, patvirtina tai, kad T. D. būdamas komisijos narys, neįsitikino nurašymo aktų teisingumu, taip suklastodamas dokumentus. Visgi teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais. Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai neanalizavo T. D. veiksmų, tačiau svarbu pažymėti, kad kvalifikuojant veiką BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, t. y., kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti. T. D. neneigė tos aplinkybės, kad neturėjo galimybės tiksliai sutikrinti nurašymo aktuose nurodytus duomenis, tačiau paaiškino, jog prieš pasirašydamas nurašymo aktus juos peržiūrėdavo, o pasirašydamas aktus matė, kad tokios medžiagos objektuose buvo, todėl neturėjo pagrindo abejoti nurašymo aktų tikrumu. Taigi, norint asmens atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, turi būti neginčijamai nustatyta, kad atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, asmuo turėjo suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, kas teisėjų kolegijos manymu, byloje nebuvo nustatyta. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos neginčijamais įrodymais.

26. Be to, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras pateikė prašymą dėl kaltinimo patikslinimo, prašydamas pakeisti L. D. kaltinimą dalyje dėl BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir jį išdėstyti taip:

26.1. Jis civilinę bylą nagrinėjančiam teismui pateikdamas žinomai suklastotus dokumentus apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę – 22 400,91 Eur žalos atlyginimą BUAB „(duomenys neskelbtini)“, o būtent: 2018 m. balandžio 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams Alytus, S. Dariaus ir S. Girėno g. 17, kur buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2769-652/2018 dėl žalos atlyginimo, pateikė žinomai suklastotus dokumentus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gegužės 29 d. Nurašymo aktą Nr. 15-03-1, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad 5 131,81 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios atsargos yra nurašytos, 2015 m. spalio 20 d. Nurašymo aktą Nr. 15-10-1, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad 14 137,18 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios atsargos yra nurašytos, 2015 m. lapkričio 10 d. Nurašymo aktą Nr. 15-11-1, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad 3 131,92 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios atsargos yra nurašytos, ko pasėkoje Vilniaus apygardos teismas, prie kurio nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-3587-585/2018 pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį prijungęs Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėtą bylą Nr. e2-2769-652/2018, pagal BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus ieškinį, 2018 m. liepos 3 d. sprendimu apgaulės įtakoje patvirtinto taikos sutartį tarp L. D. ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kuria BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė savo reikalavimų, L. D. pateikus dokumentus – medžiagų nurašymo aktų kopijas, kuriuos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažino tinkamais. Tokiu būdu L. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

27. Kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014, 2K-19-1073/2018). Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas praneša kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. L. D. nurodė, kad patikslinto kaltinimo esmę jis suprato, prašo atmesti prokuroro apeliacinį skundą.

28. Atnaujinus įrodymų tyrimą ir prokurorui pateikus patikslintą kaltinimą, nuteistasis L. D. parodė, jog nesutinka su prokuroro pareikštu kaltinimu, kadangi šio nusikaltimo nepadarė. Palaiko savo parodymus, duotus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

29. Skunde teigiama, kad L. D. civilinio proceso tvarka pateikė suklastotus nurašymo aktus, dėl ko buvo sudaryta taikos sutartis, taip išvengė žalos atlyginimo, dėl ko jo veiksmai turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Visgi teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, jog L. D. su kitais asmenimis suklastojo dokumentus, bei žinodamas, jog nurašytuose aktuose pateikti duomenys neatitinka realybės, juos panaudojo siekdamas sudaryti taikos sutartį ir taip išvengti prievolės dėl žalos atlyginimo. Byloje nekilo ginčo, jog nagrinėjant civilinę bylą, L. D. į civilinę bylą Nr. e2-3587-585/2018 pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurašymo aktų Nr. 15-03-1, Nr. 15-10-1, Nr. 15-11-1 kopijas (2 t., b. l. 64-67). Šių aplinkybių neginčija ir pats L. D.. Visgi, kaip jau minėta ankščiau šioje nutartyje, byloje nėra surinkta pakankamai patvirtinančių duomenų, jog minėti nurašymo aktai buvo suklastoti. Pagal BK 182 straipsnį atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, jog L. D. apeliacinio proceso tvarka pakeistu kaltinimu, kaltinamas tuo, jog į civilinę bylą nagrinėjančiam teismui pateikdamas žinomai suklastotus dokumentus apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę – 22 400,91 Eur žalos atlyginimą BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto ar turtinės teisės įgijimą nusikalstamu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis suvaržymas arba panaikinimas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklaustas M. K. parodė, jog jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius. Perėmus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, nustatyta, kad perduoti ne visi įmonės dokumentai, t. y. nebuvo perduoti dokumentai – 2015 m. gegužės 29 d. Nurašymo aktas Nr. 15-03-1, 2015 m. spalio 20 d. Nurašymo aktas Nr. 15-10-1, 2015 m. lapkričio 10 d. Nurašymo aktas Nr. 15-11-1. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs direktorius L. D. neperdavė bankroto administratoriui viso buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, todėl buvo kreiptasi į teismą dėl žalos atlyginimo 25 284 Eur sumai. Liudytojas M. K. patvirtino, jog nagrinėjant civilinę bylą L. D. pateikė minėtų Nurašymo aktų kopijas, kurios buvo patvirtintos advokato. Aktai buvo sudaryti 2015 metų datomis, jais nurašyta atsargų bendrai už 22 400,91 Eur. Šių dokumentų pagrindu, buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsisakyta 22 400,91 Eur, o atsargos – 2 882,77 Eur sumai buvo perduotos bankroto administratoriui. Liudytojas parodė, jog akivaizdžių klastojimo ir neatitikimo požymių nebuvo nustatyta, minėti nurašymo aktai nekėlė abejonių, kadangi jie buvo patvirtinti advokato. Be to, pasirašius taikos sutartį, nurašymo aktus pripažino ir apskaitė juos kaip faktą. Pateiktus nurašymo aktus peržiūrėjo, juos patikrino, tikrino turto judėjimą ir nebuvo nustatyta, jog šiuose aktuose nurodytos sąskaitos galėjo būti sudubliuotos, dvigubo nurašymo nepastebėjo. Taigi, šie liudytojo parodymai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju L. D. veiksmuose nebuvo ne tik sukčiavimo požymio – apgaulės, bet ir didelės vertės turtinės prievolės išvengimo.

30. Be to, nors prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju, klausimas dėl žalos atlyginimo buvo išspręstas civiline tvarka, dėl ko nepagrįstai šie santykiai buvo kriminalizuoti, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. birželio 21 d. iškelta bankroto byla. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui L. D., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo. 2018 m. gegužės 18 d. teisme gauta ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo L. D. sudaryta taikos sutartis, kurią šalys prašė patvirtinti. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3587-553/2018 pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams L. D. ir P. B., trečiasis asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi nutarta sujungti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-2769-652/2018 su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-3587-585/2018. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas sujungtas bylas, 2018 m. liepos 3 d. nutartimi išsprendė ieškovės bankrutuojančios bendrovės ir atsakovo L. D. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, patvirtindamas ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį ir nutraukdamas bylos dalį dėl bankrutuojančios bendrovės ieškinio atsakovui L. D.. Minėta nutartis buvo patikrinta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad Vilniaus apygardos teismas tyrė ir vertino sutarties nuostatas ir pagrįstai nenustatė imperatyvių įstatymo nuostatų ar viešojo intereso, kuriam galėtų prieštarauti šalių sulygtos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos, pažeidimų. Nagrinėjamu atveju taikos sutartimi šalys išsprendė dalį ginčo byloje. Minėtoje nutartyje konstatuojama, kad keliami klausimai dėl atsakovo ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų turinio ir jų įtakos ginčo tarp šalių baigčiai, neturi teisinės reikšmės sprendžiant taikos sutarties patvirtinimo klausimą.

31. Svarbu paminėti ir tai, kad 2020 m. gegužės 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi iš L. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priteista 24 556,16 Eur tik už nesavalaikį kreipimąsi dėl bendrovei bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamoje civilinėje byloje, teismas nevertino minėtų nurašymo aktų kaip įrodymų, o 2020 m. gegužės 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pasisakyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsargų neperdavimo bankroto administratoriui yra nutraukta įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl nėra leidžiama nagrinėti ginčą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

32. Įvertinus visą tai kas išdėstyta, darytina pagrįsta išvada, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas išvadas dėl P. B., L. D. ir T. D. kaltės, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, bei L. D. kaltės, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, nepadarius jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tai grindė byloje esančiais įrodymais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka prokuroro lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. Esant šiems duomenims, sutikti su prokuroro apeliacinio skundo motyvais ir jų pagrindais naikinti/keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį

33. Nuteistojo P. B. gynėjas advokatas Viktoras Dovidaitis prašo nuteistąjį P. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, kadangi nagrinėjamu atveju egzistuoja visos baudžiamajame įstatyme nustatytos sąlygos BK 40 straipsnio nuostatų taikymui.

34. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1-4 punktuose nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

35. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro formalųjį pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99/2013).

Žemesnės instancijos teismas

36. Apeliacinės instancijos teisme apklausta galima laiduotoja L. B. parodė, jog P. B. yra jos sutuoktinis, santuokoje kartu gyvena 10 metų, augina mažametį sūnų, kartu jį auklėja, priima bendrus sprendimus. L. B. paaiškino, kad yra neteista, administracine tvarka bausta už automobilio parkavimą ne vietoje. Jau 8 metus dirba (duomenys neskelbtini) ir taip pat kuruoja Europos Sąjungos finansuojamų projektų visą priežiūrą. Sutuoktinis taip pat dirba. Žino, kad jos sutuoktinis pripažintas kaltu dėl aplaidžios apskaitos tvarkymo. L. B. paaiškino, kad domisi kaip jos vyrui sekasi darbe, pasidalina savo patirtimi, kadangi ir pati užima atsakingas pareigas. Vyras šiuo metu dirba projektų vadovu. Kas mėnesį domisi ir klausia sutuoktinio kaip jam sekasi tvarkant dokumentus, ar viskas tvarkinga, kad nebūtų jokių klaidų.

37. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra visų būtinų sąlygų, norint P. B. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą.

38. Kaip jau minėta, viena iš būtinų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau neteistas (arba teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymo nustatyta tvarka) ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Nagrinėjamu atveju P. B. buvo kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymų, tačiau dėl vienos iš jos (BK 300 straipsnio 1 dalis) išteisintas ir nustatyta, kad P. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas.

39. Antra atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo sąlyga – visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Remiantis šiuo punktu, asmuo turi ne tik pripažinti nusikalstamą veiką, tačiau ir nuoširdžiai dėl to gailėtis. Nuoširdus gailėjimasis yra vidinis psichinis kaltininko santykis su jo padaryta veika, kuris nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2014, 2K-87-976/2020). Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimai ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, išgyvenimas dėl padarytų veikų ir stengimasis sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-145-139/2015). Nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-7-44-719/2021).

40. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 2 d., 2019 m. birželio 13 d., 2019 m. liepos 16 d., 2019 m. lapkričio 21 d. P. B. apklaustas kaip įtariamasis, parodymus duoti atsisakė (5 t., b. l. 41–49; 6 t., b. l. 72). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir prokurorui pagarsinus kaltinimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 223 straipsnio 1 dalyje, P. B. teigė suprantantis kuo yra kaltinimas bei teigė, jog kaltės nepripažįsta, o parodymus sutinka duoti po įrodymų tyrimo (6 t., b. l. 130). Teisiamojo posėdžio metu, P. B. sutikus duoti parodymus teisme, teigė, jog dėl dokumentų klastojimo nesutinka, o dėl buhalterijos gal iš dalies. P. B. atsakydamas į prokuroro užduodamus klausimus teigė, jog dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje pripažįsta kaltę iš dalies, kad yra kažkokių jo padarytų klaidų. Ir nors patvirtinto, kad tvarkant įmonės dokumentus buvo padaryta klaidų, tačiau nemano, jog tos klaidos užtraukia baudžiamąją atsakomybę (7 t., b. l. 174–177). Ir tik nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis P. B. teigė visiškai pripažįstantis savo kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo ir, kad dėl tuo nuoširdžiai gailisi. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistojo vėlesnį kaltės pripažinimą lėmė tyrimo metu surinkti svarūs jo kaltės įrodymai, o ne savanoriškas prisipažinimas bei nuoširdus gailėjimasis dėl įvykdyto nusikaltimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino P. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, kam iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija. Nenustačius visiško prisipažinimo ir gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, daroma išvada, kad P. B. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų, todėl neatleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

41. Nors baudžiamojoje byloje yra gautas L. B. prašymas perduoti jos sutuoktinį P. B. pagal laidavimą, tačiau teisėjų kolegija, pripažinusi, kad nuteistasis P. B. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos būtinos sąlygos, nepasisako dėl laiduotojo tinkamumo, kadangi nagrinėjamu atveju P. B. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

atmesti nuteistojo P. B. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio ir prokuroro apeliacinius skundus.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėLaima Šeputienė