Alytaus apylinkės teismo nuosprendis, 1-17-791/2022

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-03-07
Bylos Nr.: 1-17-791/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-03-2-00380-2018-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Kaltinamasis: P. B., L. D., T. D.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-17-791/2022Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00380-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.15; 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.11; 1.2.29.1.1; 2.1.8; 2.3.6.4.2; (S) 2.3.6.4.4.2; 2.3.6.4.5.2.

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 7 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.,sekretoriaujant E. B.,dalyvaujant prokurorui J. V.,kaltinamiesiems P. B., L. D., T. D.,kaltinamųjų gynėjams advokatams V. D., V. K., V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, susituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje.

L. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje.

T. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, susituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis P. B. laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 15 d. iki 2016 m. birželio 3 d., būdamas (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, 21 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 3 d. aplaidžiai tvarkė (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 4 str., kuriame nurodyta, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, reikalavimus, 19 str. 1 d., kuri numato, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, 2 d., kuri numato, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo, 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004-03-30 Nr. IX-2084 nauja redakcija) 12 str. 1 d. <...> privatūs juridiniai asmenys privalo: „1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-09 nutarimo Nr. 407 Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 6.3 p., kuriame nurodyta, kad ūkio subjektai privalo užtikrinti sąskaitos faktūros numerio, paremto serija (serijomis), unikalumą, t. y. skirtingose sąskaitose faktūrose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija), pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 str. 1 p., kuriame nustatyta, kad „Finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas“, Inventorizacijos taisyklių 3 punktą, kuris nurodo: „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti: ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, savos gamybos pusfabrikačius, pinigus, gautas skolas (toliau vadinama – turtas), mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš finansinės atskaitomybės sudarymą <...>“,

- neužtikrino, kad (duomenys neskelbtini) tvarkomoje apskaitoje būtų įvertintos atsargų pardavimo (nurašymo) ūkinių operacijos:

2014-05-06 pagal PVM sąskaitą faktūrą BDG Nr. 176 (duomenys neskelbtini) parduotų medžiagų už 303 Lt (87,76 Eur);

2015-11-04 pagal PVM sąskaitą faktūrą BDG Nr.229 (duomenys neskelbtini) parduotų medžiagų už 150,00 Eur;

2015-09-02 pagal PVM sąskaitą faktūrą BDG Nr. 2 18 (duomenys neskelbtini) parduotų medžiagų už 5 110,95 Eur;

2015-09-02 pagal PVM sąskaitą faktūrą BDG Nr. 217 (duomenys neskelbtini) parduotų medžiagų už 1 484,00 Eur;

2016-02-03 pagal PVM sąskaitą faktūrą BDG Nr. 244 (duomenys neskelbtini) parduotų medžiagų už 270,00 Eur;

2016-01-21 pagal PVM sąskaitą faktūrą BDC Nr. 10-153 (duomenys neskelbtini) parduotų medžiagų už 2 015 Eur;

2016-01-04 pagal PVM sąskaitą faktūrą BDG Nr. 239 (duomenys neskelbtini) parduotų medžiagų už 207 Eur;

- neužtikrino, kad (duomenys neskelbtini) tvarkomoje apskaitoje būtų įvertinta 2014-06-26 išrašyta sąskaita faktūra BDC Nr. 10-065, pagal kurią (duomenys neskelbtini) parduoti įrengimai už 30 106,04 Lt (8 719,32 Eur);

- neišsaugojo sutarčių, atliktų darbų aktų, PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias laikotarpiu nuo 2014-03-25 iki 2014-05-25 (duomenys neskelbtini) tvarkomoje apskaitoje, registre „Suteiktų paslaugų pajamos 2014 m. (sąskaitos Nr. 5005) buvo įforminti atlikti darbai (duomenys neskelbtini) pagal 2014-07-31 Statybos rangos sutartį Nr. ADV-R-ČP-14-01-002-AP bendrai 38 828,01 Eur sumai:

2014-03-25 už 20 003,42 Lt (5 793,39 Eur);

2014-04-25 už 24 125,5 Lt (6 987,23 Eur);

2014-04-25 už 998,41 Lt (289,16 Eur);

2014-05-25 už 11 381,59 Lt 3 (296,34 Eur);

2014-07-25 už 30 088,54 Lt 8 (714,25 Eur);

2014-09-25 už 47 467,85 Lt 13 (747,64 Eur);

- neužtikrino, kad skirtingose sąskaitose faktūrose nebūtų nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija), nes 2014-01-24 išrašyta PVM sąskaita faktūra BDC Nr. 10-065, 37 590,92 Lt (10 887,09 Eur) sumai ir 2014-06-26 išrašyta pardavimo PVM sąskaita faktūra BDC Nr. 10-065, 30 106,04 Lt (8 719,32 Eur) sumai,

- neužtikrino, kad būtų sudaryti materialinių vertybių inventorizacijos aprašai (neatliko materialinių vertybių inventorizacijos) už 2014, 2015 metus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto ir nuosavo kapitalo už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 3 d.

Kaltinamasis L. D. laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2017 m. birželio 21 d., būdamas (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, 21 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2017 m. birželio 21 d. aplaidžiai tvarkė (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d., kuri numato, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, 2 d., kuri numato, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo, 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004-03-30 Nr. IX-2084 nauja redakcija) 12 str. 1 d. <...> privatūs juridiniai asmenys privalo: „1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės,

pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 str. 1 p., kuriame nustatyta, kad „Finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas“, Inventorizacijos taisyklių 3 punktą, kuris nurodo: „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti: ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, savos gamybos pusfabrikačius, pinigus, gautas skolas (toliau vadinama – turtas), mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš finansinės atskaitomybės sudarymą <...>“,

- neužtikrino, kad (duomenys neskelbtini) tvarkomoje apskaitoje būtų įvertintos atsargų pardavimo (nurašymo) ūkinės operacijos pagal 2016-07-04 PVM sąskaitą faktūrą BDC Nr. 10-161 (duomenys neskelbtini) parduotų medžiagų už 866,74 Eur;

- neišsaugojo sutarčių, atliktų darbų aktų, PVM sąskaitų faktūrų bei kitų dokumentų, kuriais grindžiamos ūkinės operacijos, susijusios su apskaitoje įvardintu objektu „Kaunas“ - apskaitos registruose 2017-01-09 užfiksuotos pajamų gavimo ir atsargų sunaudojimo (nurašymo) ūkinės operacijos 6 337,19 Eur sumai bei ūkinę operaciją pagrindžiančių dokumentų,

- neužtikrino, kad būtų sudaryti materialinių vertybių inventorizacijos aprašai (neatliko materialinių vertybių inventorizacijos) už 2017 metus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto ir nuosavo kapitalo už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2017 m. birželio 21 d.

Kaltinamųjų parodymai

Kaltinamasis P. B. savo kaltės dėl dokumentų klastojimo nepripažino, kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo pripažino iš dalies. Parodė, jog nuo įmonės (duomenys neskelbtini) įkūrimo buvo šios bendrovės direktoriumi. Vėliau, kai išėjo vaiko priežiūros atostogų, įmonės direktoriumi buvo paskirtas L. D.. Įmonė vykdė elektros instaliacijos darbus. Bankrutavus daugeliui užsakovų, įmonės finansinė padėtis prastėjo. Dėl įvairių priežasčių tapo sunku išsilaikyti. Taip pat keitėsi rinka, darbų Alytuje mažėjo, veikla kėlėsi į Vilnių. Vėliau labai daug bankrutavo užsakovų ir nebuvo įmanoma atsilaikyti rinkoje, didelės sumos buvo nesumokėtos, dėl daugelio aplinkybių tapo sunku išsilaikyti. Be to, keitėsi rinka, mažėjo investicijos, Alytuje darbų mažėjo. Dėl bankroto proceso gali pasakyti tiek, kad proceso metu buvo vienas kreditorius, kuris norėjo patenkinti savo privačius interesus, naudojosi teisiniais procesais, skundė ką galėjo, kėlė civilines bylas. Tokiu būdu buvo ištemta bankroto procedūra, bankroto administratorius per tą laiką sau išsimokėjo 30 000 eurų, dėl ko nebuvo patenkinti kreditoriniai reikalavimai. Mano, jog tą procesą buvo galima sutrumpinti. Tai vykdė įmonės pagrindinis kreditorius – (duomenys neskelbtini), pagal kurios ieškinį buvo nagrinėjama civilinė byla. (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė (duomenys neskelbtini). Iš pradžių apkaitą tvarkė šios įmonės direktorė L., vėliau buhalterė B., dar vėliau buhalterė A.. Įmonėje buvo vedama suminė apskaita. Apskaita buvo tvarkoma pagal atskirus statybos objektus. Pradėjus vykdyti veiklą konkrečiame objekte, tam objektui užvesdavo atskirą sąskaitą - „sandėlį“. Nuperka tam objektui medžiagas, jas pajamuoja sąskaitoje, užvestoje konkrečiam objektui. Sąskaitas nuveždavo buhalterei. Tarpiniai darbų atlikimo aktai buvo rašomi kas mėnesį, o užbaigus objektą surašomas baigiamasis aktas. Surašius darbų baigimo aktą, medžiagos tame objekte būdavo nurašomos. Apskaita vyko tokiu principu. Būdavo ir nuostolingų objektų. Sakykime, kad objekto vertė 100 000 eurų medžiagoms, o medžiagų nupirkta už 110 000 eurų, tai medžiagos nusirašo, 100000 eurų medžiagų nelieka. Tai jeigu nupirktos medžiagos viršijo normas, tai vadino nelikvidais, jie galėjo būti perkeliami į kitą objektą. Šiai operacijai atlikti buvo reikalingas nurašymo aktas. Jeigu nuperka daugiau medžiagų negu objekto vertė, tada rašomas nurašymo aktas. Medžiagos turėjo būti nurašomos, kadangi jos faktiškai buvo panaudotos, jų objekte nebūdavo. Buhalterė jam pateikė viršijusių medžiagų tame objekte sąrašą. Vilniuje Čiurlionio gatvėje daugiabutyje įrenginėjo elektros apsaugos ir kitas sistemas. Šis objektas buvo nuostolingas, todėl buvo surašyti nurašymo aktai. Kaltinime nurodytuose nurašymo aktuose esanti informacija atitiko tikrovę. Nurašymo aktuose sąskaitose nurodytos medžiagos panaudotos nurodytuose objektuose. Nurašymo aktus jis pasirašė kaip direktorius, o L. D. ir T. D. buvo komisijos nariai. Nurašymo aktai buvo sudaryti pagal buhalterės pateiktas sąskaitas. Buhalterė informavo, kad tie objektai viršija sąmatinę vertę ir nebuvo galima nurašyti įprastu būdu, dėl to buvo surašyti nurašymo aktai. Negali atsiminti, ar buhalterė pateikė sąskaitų sąrašą. Neatsimena, kas konkrečiai surašė aktus. Kodėl šie aktai nebuvo įtraukti į apskaitą, negali paaiškinti, mano, kad galėjo jie pasimesti, visiems klaidų pasitaiko. Visos medžiagos, taip pat nuoma, subranga, rangovai, viskas būna apskaitoma atsargų sąskaitoje. Jis, kaip įmonės vadovas buvo atsakingas už apskaitos organizavimą, galėjo ne laiku perduoti dokumentus, galėjo ir buhalterės pamesti, tačiau jis yra atsakingas už apskaitos organizavimą. Neturėjo informacijos, jog būtų pasigesta medžiagų. Buhalterė L. buhalteriją tvarką atidžiai. Dėl buhalterės B. darbo jam kilo įtarimų, apie tai sakė buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės direktorei. Be to, jų įmonė buvo PVM mokėtojai. Prieš susigrąžinant PVM, valstybinė mokesčių inspekcija atlikdavo kryžminius patikrinimus dėl PVM. Visos sąskaitos faktūros atsispindėdavo PVM apskaitoje. Tuo labiau visas pajamas gaudavo pavedimais. Grynais buvo mokamas darbo užmokestis ir už darbą kai kuriems subrangovams. Visi įmonės dokumentai buvo kaupiami pas buhalteres, vėliau dokumentus buhalterė perdavė jam, o jis - L. D.. L. D. dokumentus perdavė bankroto administratoriui. Įmonė neturėjo atskiro sandėlio. Pagal objektą buvo kaupiamos ir apskaitomos atsargos, darbų vadovas atsakė už to objekto balansinę vertę. Dėl to inventorizacijų praktiškai nebuvo įmanoma padaryti. Ilgalaikio turto apskaita buvo vedama ir perduota bankroto administratoriui. Esant nebaigtam objektui, inventorizaciją sudėtinga padaryti, kai nėra statybos baigiamųjų aktų. Norint padaryti nebaigtų objektų inventorizaciją, reikėtų kiekviename objekte skaičiuoti kiek sumontuota medžiagų, kurios gali būti sienose, po žeme ir pan. Inventorizaciją galėjo daryti ilgalaikiam turtui ir pinigams kasoje. Mano, jog tam tikros sąskaitos nebuvo įvertintos apskaitoje dėl buhalterinės klaidos vedant apskaitą. Sutinka, jog įmonės apskaitoje buvo tam tikrų klaidų, kurios atsirado per skubėjimą ir pan, tačiau nemano, jog tai sudaro baudžiamąją atsakomybę. Jis negali pasakyti, kur dingo kaltinime nurodytų nurašymo aktų originalai. Juos perdavė buhalterėms. Nurašymo aktai buvo pasirašyti ofise ir nuvežti buhalterei. Nurašymo aktai buvo pas L. D.. Jis nežino, kur ir kokiu tikslu jie buvo pateikti. Dėl civilinės bylos, kurioje reikalavimas buvo pareikštas L. D., komentuoti negali. Jam žinoma, jog nurašymo aktai buvo pateikti teismui ar bankroto administratoriui. Visos civilinės bylos baigėsi tuo, kad jos buvo nutrauktos ir ieškiniai atmesti. Viena civilinė byla L. D. atžvilgiu baigėsi jam nepalankiai, kadangi vadovo prievolė yra per du mėnesius nuo sužinojimo fakto kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Tyčinio bankroto byla irgi atmesta neradus nei vieno požymio. Pripažįsta, jog tvarkant įmonės apskaitą buvo padaryta tam tikrų klaidų.

Kaltinamasis L. D. savo kaltės dėl dokumentų klastojimo ir pasikėsinimo sukčiauti nepripažino, kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo pripažino iš dalies. Parodė, jog (duomenys neskelbtini) dirbo direktoriumi. Iš pradžių veiklą vykdė Alytuje, vėliau – visoje Lietuvoje. Įmonės ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Vėliau veiklą vykdė konkrečiame objekte. Surinkdavo sąskaitas, jas parveždavo į Alytų ir perduodavo buhalterei. Bendrovės buhalteriją tvarka (duomenys neskelbtini) pagal sudarytą sutartį. Kai P. B. išėjo tėvystės atostogų, jis perėmė vadovavimą bendrovei. Toliau dirbo pagal bendrovėje nusistovėjusią tvarka. Apskaitos tvarkyme niekas nesikeitė. Buvo taikomi tie patys principai, kaip ir vadovaujant P. B.. Prasidėjus bankroto procedūrai, įmonės bankroto administratorius jam pareiškė ieškinį. Kadangi įmonė neturėjo sandėlio, atsargų nesandėliavo, suprato, jog kažkas yra negerai. Peržiūrėjo dokumentus, rado aktus, suprato, kad dėl šių aktų atsirado klaida, todėl juos pateikė bankroto administratoriui. Civilinės bylos reikalavimas buvo dėl sandėlio likučio neperdavimo administratoriui, tai yra dėl žalos atlyginimo. Bankroto administratorius peržiūrėjo pateiktus aktus ir jų pagrindu sudarė taikos sutartį. Šioje civilinėje byloje jį atstovavo advokatas V. K.. Jeigu gerai atsimena, nurašymo aktai buvo pateikti į bylą kartu su taikos sutartimi. Nurašymo aktų originalų pas jį nebuvo, buvo tik jų kopijos. Jis advokatui V. K. pateikė aktų kopijas, pačių originalų jis neturėjo. Visi dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui. Negali nurodyti, ar bankroto administratorius turi aktų originalus. Į nurašymo aktus buvo įtrauktos operacijos, kurių neįtraukė buhalterės. Jis pateikė bankroto administratoriui, o bankroto administratorius nurašymo aktus įtraukė į apskaitą. Vilniaus apygardos teismas patvirtino taikos sutartį. Tuo laikotarpiui buvo iškelta daugiau civilinių bylų. Reikalavimą reiškė ir kreditorius (duomenys neskelbtini), todėl civilinės bylos buvo sujungtos. Nežino, ar Vilniui nagrinėjant bylą nurašymo aktai buvo vertinami kaip dokumentai, bet taikos sutartį patvirtino. Iš jo priteisė kreditoriui žalą, kadangi nesavalaikiai kreipėsi dėl bankroto iškėlimo. Klausimas dėl atsargų nurašymo buvo išspręstas patvirtinus taikos sutartį. Todėl jis negali tvirtinti, jog nurašymo aktuose buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija. Jis galėjo kažkokių tai dokumentų neperduoti buhalterei, nes dalis buhalterinių dokumentų buvo ofise, dalis – statybos objektuose, galėjo kažko nenuvežti. Įmonėje buvo vykdoma suminė apskaita, prekių atsargos jokiame sandėlyje nebuvo sandėliuojamos. Įgytos medžiagos buvo vežamos į konkretų objektą, ten montuojamos, taip pat atlikti darbai fiksuojami surašant aktus. Jie sandėlio neturėjo. Buvo garažas, kuriame laikė tik įrankius, laidų galus ir pan.

Žemesnės instancijos teismas

Nurašymo aktus pasirašė, kaip daugelį kitų aktų. Tuose aktuose nebuvo nieko išskirtinio. Susitikdavo ofise. P. B. aktus būdavo sudaręs pagal buhalterių pateiktus sąrašus, juos patvirtindavo, kaip komisijos nariai. Nurašymo aktų turinio neanalizuodavo, nes buhalterės sąskaitas pajamuodavo pagal atskirus statybos objektus. Medžiagos, kurios viršijo objekto savikainą, turėjo būti nurašomos.

Surašant aktus, jis nedalyvaudavo. Jam juos pasirašyti pateikdavo P. B., o P. B. sąskaitas pateikdavo buhalterės. Jis nežino, kas atliko šių aktų surašymą. Pagal laikotarpį reikia žiūrėti, kas tuo metu buvo atsakingas. Jeigu konkrečiame objekte subrangovai atliko darbą, tai darbų atlikimo sąskaita būdavo pridėta prie to objekto savikainos ir atlikus darbus nusirašydavo. Ant sąskaitos būdavo nurodytas statybos objektas, jo adresas. Perduodant buhalterei dokumentus, jų neregistruodavo, juos perduodavo kito mėnesio pradžioje, kad buhalterės suspėtų suvesti PVM ataskaitą. Sąskaitos būdavo surenkamos iš darbų vadovų. Galėjo sąskaita pasimesti ir pas darbų vadovą. Buhalterės mato tik tuos dokumentus, kuriuos joms perduodavo. Toje grandinėje tikrai galėjo pasitaikyti klaidų, nes darbai vyko visoje Lietuvoje, buvo darbų vadovų kaita, dėl ko galėjo atsirasti klaidų. Buvo labai sudėtinga realiai patikrinti atsargas, kaupiamas objekto sąskaitoje. Kai būdavo užbaigiamas objektas, tuomet paaiškėdavo, kad tame objekte liko kažkas nenurašyto ir pan. Kaltinamasis T. D. savo kaltės dėl dokumentų klastojimo nepripažino. Parodė, jog dirbo (duomenys neskelbtini) elektriku. Į jo pareigas įėjo elektros kabelių tiesimas. Atsargų nurašymo aktus pasirašė kaip komisijos narys. Aktuose nurodytos medžiagos buvo panaudotos objektuose, su jomis jis dirbo, todėl aktus pasirašė. Mano, jog tai formalus veiksmas. Dokumentus pasirašymui pateikė P. B.. Nesigilino, apie kokius objektus kalbama. Jie vienas kitu pasitikėjo. Neturėjo galimybės patikrinti duomenų teisingumo aktuose. Taip pat nežinojo, kaip buvo panaudoti šie dokumentai. Pasirašydamas negalvojo ir nežinojo, jog vyksta kažkoks duomenų klastojimas. Nepamena, kada vyko aktų pasirašymas. Jis neturi kompetencijos suprasti aktų turinio. Mano, jog į komisijos sudėtį buvo įtrauktas dėl to, jog dirbo tuose objektuose. Pasirašydamas aktus, matė, jog nurašomos medžiagos buvo tuose objektuose. Jis jokių dokumentų buhalterėms neperduodavo. Nežinojo ir nesuprato, jog aktai galimai yra klastojami. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini).

Liudytojų parodymai ir kiti duomenys

Liudytoja R. K. parodė, jog 2018 metais dirbo (duomenys neskelbtini) finansų vadove. Įmonė vykdė elektrotechnikos prekių pardavimą. (duomenys neskelbtini) pirko iš (duomenys neskelbtini) elektrotechnikos medžiagas. Su šia įmonė buvo nesklandumų atsiskaitant už prekes. Santykis tarp įmonių buvo ilgalaikis. (duomenys neskelbtini) buvo pradelsusi atsiskaityti už prekes. (duomenys neskelbtini) buvo kreditoriumi (duomenys neskelbtini) bankroto byloje. Buvo paskirtas bankroto administratorius, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, norėdama užginčyti bankroto procesą. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, naudojosi apskaitos dokumentais, todėl apklausoje nurodyti skaičiai yra tikslūs. Bankroto administratoriui buvo pateikti visi reikiami dokumentai. (duomenys neskelbtini) apskaitoje matėsi, kad yra kažkiek turto ir atsargų, tačiau bankroto administratoriui nepavyko turto rasti. Tuomet atsirado nurašymo aktai, tačiau jie nebuvo atspindėti apskaitoje. Bankroto administratorius buvo pateikęs (duomenys neskelbtini) finansinę atskaitomybę, su ja buvo susipažinusi. Apie vykusius teisinius ginčus jai nėra žinoma. (duomenys neskelbtini) buvo didžiausias šios įmonės kreditorius. Ji matė atsargų nurašymo aktus, jai buvo atsiųsti į jos elektroninį paštą. Jie neatsispindėjo (duomenys neskelbtini) apskaitoje. Jos nuomone, šie aktai atsirado vėliau, dėl ko buvo klaidingai sudaryta (duomenys neskelbtini) finansinė atskaitomybė. Visą informaciją apie (duomenys neskelbtini) gaudavo iš advokatų.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja R. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji užima įmonės (duomenys neskelbtini) finansininkės pareigas. (duomenys neskelbtini) yra bankrutuojančios įmonės (duomenys neskelbtini) kreditorė bankroto byloje. Su šia įmone buvo daug metų dirbama ir jokių problemų nekilo. Dirbant ši įmonė palaipsniui tapo nemoki ir dėl to (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) skolos priteisimo. Negrąžinus skolos buvo kreiptasi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo. Tuomet L. D. prieštaravo dėl bankroto bylos iškėlimo ir 2017-03-23 pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Taip pat pateikė restruktūrizavimo plano metmenis, kuriuose nurodė ir įrodinėjo, kad šiuo metu sandėlyje sukauptos įmonės atsargos sudaro daugiau nei 118 248 Eur. Teismui atsisakius iškelti restruktūrizavimo bylą bei 2017-04 mėn. pabaigoje iškėlus bankroto bylą, L. D. paskirtam bankroto administratoriui nurodė įmonės finansinę atskaitomybę, dokumentus iš kurių buvo matyti jog 2015 m. laikotarpyje įmonės atsargos sudarė 140 038 Eur, 2016 m. laikotarpyje įmonės atsargos sudarė 27 834 Eur, o 2017 m. laikotarpyje sudarė 25 284 Eur. (duomenys neskelbtini) žiniomis, jokios atsargos (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriui perduotos nebuvo. Bankroto administratoriui inicijavus bylą L. D. atžvilgiu dėl žalos priteisimo, tik 2018-04-05 buvo pateikti jokioje finansinėje atskaitomybėje neatvaizduoti ir niekam nepateikti 2015 m. nurašymo aktai: 2015-05-29 nurašymo aktas Nr. 15-03-1, viso 5 131,81 Eur sumai; 2015-11-10 nurašymo aktas Nr. 15-11-1, viso 3 131,92 Eur sumai; 2015-10-20 nurašymo aktas Nr. 15-10-1, viso 14 137,18 Eur sumai. Dokumentų originalai į bylą pateikti nebuvo, yra tik advokato V. K., atstovavusio L. D. interesus, patvirtintos minėtų dokumentų kopijos. L. D. civilinėje byloje Alytaus apylinkės teismui paaiškino, t. y. savo atsiliepime 2018-04-05 nurodė, kad atsargos nebuvo įtrauktos į balansus, nes jis nedisponuoja įmonės dokumentais, tikriausiai buhalterė, ruošdama šį balansą, yra padariusi rašymo apsirikimą. Laikotarpiu nuo 2017 m. pradžios (duomenys neskelbtini) vadovai laikėsi visiškai priešingos pozicijos, įrodinėjo įmonėje esančių atsargų buvimą bei apimtis ir tik 2018 m. balandį visiškai netikėtai buvo pateikti niekur iki tol nematyti dokumentai ir į buhalteriją neįtraukti dokumentai, t. y. minėti nurašymo aktai ir pakeičiama pozicija, jau tvirtinant, jog įmonėje faktiškai jokių atsargų nėra (perduoda administratoriui sudarančios tik 2 882,77 Eur). Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3587-585/2018, kurioje sprendžiami reikalavimai L. D. ir P. B. dėl žalos atlyginimo (1 t. b. l. 137-138).

Liudytojas S. K. parodė, jog jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Įmonė (duomenys neskelbtini) nuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Mokėjo nuomą, kartais pradelsdavo sumokėti. Susikaupė tam tikra skolos suma. Ieškojo būdų, kaip sumažinti skolą. Buvo nutarta, jog įmonė (duomenys neskelbtini) atliks (duomenys neskelbtini) elektrifikacijos darbus. Darbus atliko, buvo padaryti skolų tarpusavio užskaitymas. Taip pat įsigijo įmonės baldus ir įrangą, tokiu būdu padengė dalį skolos. Po to kontaktai nutrūko, neatsiliepdavo į skambučius. Nuomojamose patalpose laikė su veikla susijusius daiktus. Nutrūkus kontaktui, pateko į patalpas, rado menkaverčio turto – įvairių tvirtinimo detalių, šviestuvų ir pan. Šiukšles iš patalpos išvalė, o kitus daiktus sudėjo atskirai. Atvykus policijos pareigūnams, daiktus parodė. Šie daiktai stovi ir šiai dienai. Negali pasakyti, ar šie daiktai turi kokią nors vertę. Bankroto administratoriui nėra perduoti, jis dėl daiktų nesikreipė. Dėl skolos nereiškė kreditorinio reikalavimo.

Liudytojas S. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius. 2012 m. tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis. Pagal šią sutartį (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Buvo sudaryta sutartis dėl kabineto nuomos administracinėse patalpose, tačiau prie šio kabineto (duomenys neskelbtini) dar buvo suteiktos patalpos (garažas, apie 20 kv. m), kurių reikėjo medžiagų sandėliavimui. Į nuomos kainą buvo įtraukta ir šių patalpų sandėliavimui kaina, tik sutartyje jos atskirai neįvardintos. Nuomos sutartis buvo sudaryta su (duomenys neskelbtini) direktoriumi P. B., tačiau vienas iš vadovų taip pat buvo ir L. D.. Maždaug nuo 2015 m. (duomenys neskelbtini) prasidėjo finansinės problemos ir jie pradėjo nebemokėti už patalpų nuomą. Kurį laiką dar buvo bandoma susitarti, kad įmonė atliks kokius nors darbus, kad būtų galima padengti skolas, tačiau tai problemos neišsprendė. (duomenys neskelbtini) vadovai pradėjo ignoruoti (duomenys neskelbtini) skambučius arba nukreipdavo vienas į kitą, vienas kitą kaltindavo. Nors (duomenys neskelbtini) jokios veiklos išsinuomotose patalpose nebevykdė, jie iki galo neišsikraustė, patalpų neatlaisvino, sandėlyje buvo likusios kažkokios medžiagos. Iki 2017 m. L. D. kartas nuo karto atvažiuodavo į patalpas. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) nupirko kai kurias likusias medžiagas (šviestuvus), taip pat biuro baldus, (duomenys neskelbtini) medžiagomis buvo įrengtas apšvietimas kitose (duomenys neskelbtini) patalpose, visa tai vyko iki 2017 m., tam, kad šiek tiek sumažinti skolą ir nuostolį (duomenys neskelbtini). Visos šios operacijos buvo apskaitytos (duomenys neskelbtini) buhalterijoje. S. K. pateikė skolų suderinimo aktą, kuriame atsispindi visos minėtos operacijos nuo 2015 m. Maždaug prieš pusę metų, prireikė atlaisvinti (duomenys neskelbtini) užimtas patalpas, todėl iš jų naudoto garažo, kuriame sandėliuodavo turimas medžiagas, buvo paimti likučiai - likę šviestuvai, sudužę lemputės, šiek tiek laidų - medžiagos iš esmės nebetinkamos naudoti ir perkelti į kitą vietą (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Visa tai, kas buvo palikta, tebėra (duomenys neskelbtini) patalpose. Anksčiau (2017 m.) S. K. matė, kad tame garaže dar buvo likę daugiau statybinių medžiagų, darbo priemonių likučių, laidų. (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius niekada nesikreipė dėl (duomenys neskelbtini) nuomotų patalpų ar ten likusių medžiagų apžiūros (1 t., b. l. 180-183).

Liudytoja A. K. parodė, jog ji dirbo apskaitos įmonėje (duomenys neskelbtini), nuo 2015 metų tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, už 2015 metus darė balansą. Iki jos buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė B. Š.. Šioje įmonėje buhalterinę apskaitą tvarkė iki bankroto bylos iškėlimo. Įmonėje apskaita buvo tvarkoma atsargų būdu, atsargos buvo apskaitomos pagal atskirus objektus, o po to pagal išrašytas sąskaitas buvo nurašomos į sąnaudas. Vedant apskaitą daugumoje bendravo su L. D.. P. B. kurį laiką buvo vaiko priežiūros atostogose. Jos darbo vietą buvo (duomenys neskelbtini). Direktoriai dokumentus pristatydavo į jos darbo vietą. Daugiausia dokumentus atveždavo L. D.. Pateiktas sąskaitas įtraukdavo į buhalterinę programą. Kasą tvarką pats direktorius. Apskaita buvo vykdoma pagal statybos objektus, įmonė vykdė elektros instaliavimo darbus. Sutartys būdavo saugojamos pas direktorius. Direktoriai kontroliuodavo sutarčių vykdymą. Apie šiuos nurašymo aktus jai nėra nieko žinoma. Jai būdavo pateikiamos sąskaitos ir atliktų darbų aktai. Bankroto administratoriui dokumentai buvo perduoti surašant perdavimo-priėmimo aktą. Įmonėje (duomenys neskelbtini) buvo saugojami paskutinio laikotarpio buhalteriniai dokumentai, o dokumentai už ankstesnius laikotarpius buvo saugojami pas direktorių. Visi atvežti dokumentai būdavo įtraukti į apskaitą, neatsimena, kad būtų buvę atvejų dėl neįtrauktų į apskaitą sąskaitų. Iki sekančio mėnesio 10 dienos jie privalėdavo jai pristatyti praeito mėnesio dokumentus. (duomenys neskelbtini) dokumentus veždavo vieną kartą, mėnesio pradžioje. Dokumentai nebuvo registruojami (duomenys neskelbtini) apskaitoje. Būdavo neatitikimų, tuomet prašydavo pateikti trūkstamas sąskaitas. Visi dokumentai būdavo pateikiami tik šių dviejų asmenų – L. D. ir P. B. parašais, nematė, jog sąskaitos būtų pasirašytos kitų asmenų. Buvo vedama suminė, o ne kiekinė apskaita. Buvo pateikiama už atliktus darbus išrašyta sąskaita faktūra, darbų atlikimo aktas, sąskaitos kaupiamos konkrečiame objekte, po to objektui išrašoma bendra sąskaita ir visa suma nurašoma į sąnaudas. Įmonė neatlikdavo materialinių vertybių inventorizacijų. Materialinių vertybių inventorizacijos daromos pagal direktoriaus įsakymą. Nežino, kur buvo laikomos medžiagų atsargos. Nematė dokumentų dėl patalpų nuomos atsargoms saugoti. Parodžius liudytojai nurašymų aktus (1 t., b. l. 41, 42, 43), parodė, jog ji nematė šių nurašymo aktų. Nurašymo akte Nr. 15-03-1 (1 t., b. l. 41) nurodytos sąskaitos turėjo būti apskaitomos 2014 metų apskaitoje. Nurašymų aktai Nr. 15-10-1 ir Nr. 15-11-1 (1 t., b. l. 42, 43) turėjo atsispindėti 2015 metų apskaitoje, tačiau šių aktų ji nematė, į apskaitą jie nėra įtraukti. Jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi, kadangi jai buvo parodyti registrai ir pagal dokumentus ji davė parodymus. Negali atsakyti, ar nurašymo aktuose esančios sąskaitos yra atspindėtos įmonės apskaitoje. Kadangi buvo vedama suminė apskaita, galėjo likti nepanaudotų medžiagų, tačiau buvo toliau apskaitomos apskaitoje. Būdavo atvejų, kai likęs medžiagų likutis būdavo perkeltas į kitą objektą. Jeigu likučio panaudoti negalima, jį buvo galima nurašyti.

2022 m. sausio 21 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. K. papildomai parodė, jog atsargos buvo vedamos pagal objektus. Ant sąskaitų faktūrų būdavo nurodytas objektas ir adresas, kuriam skiriamos medžiagos. Būdavo užvesta kiekvienam objektui atskira balansinė sąskaita. Ant sąskaitos būdavo direktoriaus viza, kuriam objektui priskiriama ši sąskaita. Bendra atsargų suma matėsi buhalterijoje. Kai objektas būdavo užbaigiamas, išrašoma pardavimo sąskaita-faktūra, tuomet tai sumai būdavo nurašomos atsargos iš būtent tos balansinės sąskaitos. Per visą statybos laikotarpį kaupdavosi balansinėje sąskaitoje, tada būdavo išrašoma pardavimo sąskaita faktūra, pagal kurią atsargos būdavo nurašomos. Tarpiniai objekto balansai nebuvo daromi, nebent kažkam labai prireikdavo. Vadovams nusiųsdavo duomenis, kiek kokiame objekte yra sukaupta atsargų. Neprisimena atvejų, jog būtų sukaupta daugiau medžiagų, negu būtų galima nurašyti. Nurašymų aktuose pateiktos sąskaitos turėjo būti nurašytos atitinkamais metais. Medžiagos nusirašydavo be PVM. PVM dedamas į PVM sąskaita, atsargos dedamos į atsargų sąskaitą. Atsargų likutis gruodžio 31 dienai būna be PVM. Jeigu darbai buvo atlikti tam objektui, tai jie taip pat būdavo įtraukiami į atsargas, o vėliau nurašomi. Neturėtų būti, kad į sąnaudas būtų nurašyta be tai patvirtinančių dokumentų. Negali taip būti, kad operacija įtraukta į apskaitą, o tą pagrindžiančio dokumento nėra. Tokio atvejo neprisimena. Visa apskaita vykdoma pagal dokumentus. Jeigu nebūtų dokumento, tai nebūtų pagrindo apskaityti pačią operaciją. Sąskaitų-faktūrų numeriai negali dubliuotis. Tokia klaida turi būti ištaisyta dvišaliu susitarimu, tarp abiejų įmonių buhalterijų. Jeigu balansas priduotas registrų centrui, klaida gali būti ištaisyta kitų metų balanse, aiškinamajame rašte. Balansas, priduotas registrų centrui netaisomas, klaidos taisomos, darant kitų metų balansą. Iki priduodant balansą dar galima įtraukti į apskaitą neįtrauktas sąskaitas-faktūras. Įmonėje vykdavo skolų suderinimai. Jeigu iš vienos pusės būdavo išrašyta sąskaita, o kitoje pusėje ji neapskaityta, klaida pasirodydavo per suderinimo aktą. Tačiau tokių atvejų neprisimena. Įmonės vadovas sprendžia ar daryti inventorizaciją. Šiuo momentu teikiamos VMI išrašomų ir gaunamų sąskaitų registrai, todėl visos klaidos paaiškėja.

A. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji buvo (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkytoja. Šios įmonės apskaitą tvarkė nuo savo darbo apskaitos paslaugas teikiančioje įmonėje (duomenys neskelbtini) pradžios - 2015 m. rugsėjo mėnesio iki pat įmonės bankroto (tikslios datos nepamenu). Iki jos apskaitą tvarkė kita (duomenys neskelbtini) buhalterė B. Š.. (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkė (duomenys neskelbtini) patalpose - iki 10 mėnesio dienos buvo pateikiami praeito mėnesio apskaitos dokumentai ir jie buvo įvertinami įmonės apskaitoje. Dokumentus apskaitai pateikdavo direktorius L. D.. Tiksliai nežino, ar jis visą laikotarpį, kol A. K. tvarkė tos įmonės apskaitą buvo direktoriumi, bet jos žiniomis, (duomenys neskelbtini) valdė L. D. ir P. B.. Įmonės kasą tvarkė L. D. ir P. B., jų žinioje buvo įmonės grynieji pinigai, jie išrašydavo kasos pajamų, išlaidų orderius. Bankinius pavedimus taip pat atlikdavo jie patys, A. K. su įmonės pinigais jokių reikalų neturėjo, jai tik pateikdavo dokumentus, kuriuos įtraukdavo į buhalteriją. Turto nurašymo aktus rašė taip pat L. D. ir P. B.. A. K. tik buvo pateikiami jau surašyti dokumentai įtraukimui į apskaitą. Ar baigus tvarkyti įmonės apskaitą įmonėje buvo kokios nors ilgalaikio turto ar atsargų ir kokios vertės, A. K. neprisimena, o visi tos įmonės dokumentai yra atiduoti. A. K. apklausos metu parodyti dokumentai - 2015-05-29 nurašymo aktas Nr. 15-03-1, 2015-10-20 nurašymo aktas Nr. 15-10-1, nurašymo aktas Nr. 15-11-1, jai yra nematyti. A. K. patvirtino, kad šie dokumentai jai nebuvo pateikti įtraukimui į apskaitą, ji juos mato pirmą kartą. Nurašymai buvo atliekami tokiu principu, kad tiekėjai pateikdavo sąskaitas už medžiagas, tos medžiagos buvo įtraukiamos į įmonės atsargas. Pridavus objektą buvo išrašoma sąskaita už atliktus darbus, prie kurios buvo pridedamas atliktų darbų aktas (šiuos dokumentai A. K. buvo pateikimai jau surašyti), iš kurio matydavosi tų medžiagų panaudojimas. Tada tos medžiagos iš atsargų pereidavo į sąnaudas. Atskirai tokie dokumentai kaip medžiagų nurašymo aktai nebuvo rašomi. Įmonės balansus sudarydavo A. K.. Balansai buvo sudaromi pagal pateiktus dokumentus, kurių duomenys buvo suvesti į buhalterinę programą "Agnum". Sudarant balansą iš programos buvo atsispausdinami duomenys, kurie rankiniu būdu suvedami į balanso formą. Kadangi minėti nurašymo aktai nebuvo pateikti įtraukimui į apskaitą, jie to laikotarpio balanse ir neatsispindėjo. Balansą bankroto bylos iškėlimo dienai taip pat sudarė A. K.. Jeigu balanse matyti, kad buvo atsargų likutis, vadinasi, jis ir buvo pagal tuos dokumentus, kokie jai buvo pateikti (1 t. b. l. 168-169).

A. K., ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta, parodė, jog grynųjų pinigų apskaitą (duomenys neskelbtini) vedė patys direktoriai - iš pradžių P. B., po to L. D.. Kaip grynuosius pinigus iš kasos paimdavo atskaitingi asmenys, nežino, kasa buvo ne jos žinioje. Jos žiniomis, atsiskaitymai (duomenys neskelbtini) dažniausiai vykdavo per banką. Kas tiksliai galėjo disponuoti grynaisiais pinigais, nežino. Žino, kad atskaitingi buvo L. D., P. B. ir V. R., daugiau asmenų neprisimena. Kas išduodavo grynuosius pinigus atskaitingiems asmenims, negali pasakyti. (duomenys neskelbtini) buvo vedama suminė atsargų apskaita. A. K. buvo pateikiamos sąskaitos faktūros, kuriose atsispindėdavo objekto pavadinimas. Pagal tai ji įtraukdavo sąskaitoje nurodytas medžiagas į atitinkamo objekto sąskaitą. Kiekvienam objektui buvo suteikiama buhalterinė atsargų sąskaita. Kol vykdavo darbai objekte, visos atsargos buvo kaupiamos toje sąskaitoje (suminiu principu, pagal sąskaitų sumas). Atsargų sąskaitų pavadinimai buvo suteikiami pagal objektų pavadinimus, kuriuos nurodydavo atsakingi asmenys. Pačiose sąskaitose nebūdavo nurodomas objekto pavadinimas, jį nurodydavo (duomenys neskelbtini) atsakingas asmuo, užrašydamas ant sąskaitos, kuriam objektui priskiriamos medžiagos. Kas konkrečiai tai užrašydavo, negali atsakyti, kadangi nesidomėjo tuo. A. K. tik buvo pateikiami dokumentai su konkrečia informacija, kuriuos ji įtraukdavo į tam tikrą atsargų sąskaitą. Gavusi pirkimo dokumentus, žiūrėdavo ne tik objekto pavadinimą, bet ir adresą, kadangi kartais sąskaitoje būdavo nurodomas tik objekto adresas. Buhalterinę atsargų sąskaitą naujam objektui A. K. atidarydavo pagal jai pateiktą medžiagų pirkimo PVM sąskaitą faktūrą. Atskirai atsargų apskaita nebuvo vedama, tik įtraukiama į atsargų sąskaitą. Atsargų nurašymas (duomenys neskelbtini) vyko taip, kad jai buvo pateikiama išrašyta sąskaita ir darbų atlikimo aktas. Iš atsargų sąskaitoje sukauptos sumos, buvo nurašoma visa suma, kuri nurodyta pateiktoje sąskaitoje. Nurašant nebuvo išskiriama tiktai medžiagų vertė, buvo nurašoma bendra suma (kartu su atliktais darbais). Konkrečiai darbų atlikimo aktais A. K. nesivadovaudavo, nurašymo pagrindas buvo (duomenys neskelbtini) išrašyta sąskaita faktūra. Į atskirų objektų buhalterines sąskaitas „Atsargos“ buvo įtraukiamos ne vien medžiagos, bet ir kitos, su tuo konkrečiu objektu susijusios sąnaudos, pvz. genrangos mokestis, kranų nuoma. Kai A. K. pradėjo tvarkyti (duomenys neskelbtini) apskaitą, jai ankstesnės buhalterės buvo perduota tvarkyta apskaita ir, tikriausiai, buvo pasakyta, kad atsargų apskaita vedama būtent tokiu principu. Pagal vestus apskaitos registrus 2016-09-05 atidaryta atsargų sąskaita 20189 Atsargos Kaunas 5 704,42 Eur sumai, ši suma buvo nurašyta 2017 m. sausio mėnesį, tačiau tarp pardavimo dokumentų nėra sąskaitos ir darbų atlikimo akto, pagal kuriuos ši suma buvo nurašyta. Iš apskaitos registrų matyti, kad ši suma buvo nurašyta pagal (duomenys neskelbtini) išrašytą sąskaitą (duomenys neskelbtini) Kodėl šios sąskaitos ir darbų atlikimo akto nėra tarp kitų pardavimo dokumentų, A. K. negalėjo paaiškinti, tačiau akivaizdu, kad įtraukimui į apskaitą sąskaita jai buvo pateikta. Visus apskaitos dokumentus, baigus tvarkyti apskaitą, (duomenys neskelbtini) perdavė (duomenys neskelbtini) direktoriui. (duomenys neskelbtini) tokia tvarka, kad dokumentai įmonei atiduodami nenumeruojant lapų, tiesiog segtuvais. Nurašant atsargas jokie kiti dokumentai, išskyrus apskaitos registrus, nebuvo pildomi. Į buhalterinę sąskaitą „203 Nebaigtos vykdyti sutartys“ buvo perkeliami kituose objektuose likusių atsargų likučiai, kurie likdavo nenurašyti ir direktorius pasakydavo, kad jos buvo išvežtos į kitą objektą. Kokia dalis medžiagų ar kitų sąnaudų (pvz. krano nuoma) buvo perkeliama, nurodydavo direktorius. Po to, kai buvo atliekami darbai kitame objekte ir išrašoma PVM sąskaita faktūra, iš 203 sąskaitos atsargos buvo perkeliamos į to objekto sąskaitą ir nurašomos. Ar (duomenys neskelbtini) buvo atliekamos metinės inventorizacijos, A. K. negali pasakyti, jai jokie aprašai nebuvo pateikti. Visi atskaitomybės dokumentai buvo rengiami pagal apskaitoje įvertintus dokumentus. Apskaita buvo vedama ne kiekiniu, o suminiu principu. Buhalteriniai atsargų likučiai su faktiniais nebuvo sutikrinami. Ikiteisminiam tyrimui buvo pateikti visi apskaitos registrai, kurie buvo vedami (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą buvo įtraukiamos tik tos pinigų sumos (uždirbtų pajamų ar išlaidų) ir tik pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. PVM sąskaitas faktūras daugiausiai pateikdavo L. D., nes P. B. buvo vaiko priežiūros atostogose. Apie (duomenys neskelbtini) apskaitoje įvardintą objektą „Kaunas“ A. K. nieko tiksliai negali pasakyti, kur ir kokie darbai buvo atliekami, kadangi neprisimena. Kodėl (duomenys neskelbtini) apskaitoje nėra 6 337,19 Eur nurašymą pagrindžiančių dokumentų, A. K. negali pasakyti, ji negalėjo tokios sumos įrašyti neturėdama dokumentų. Pagal (duomenys neskelbtini) apskaitos registrus matyti, kad ši suma buvo nurašyta pagal (duomenys neskelbtini) išrašytą sąskaitą (duomenys neskelbtini) bet kodėl ta sąskaita neišsaugota, negali pasakyti. Dėl to, kad į (duomenys neskelbtini) apskaitos registrus buvo įtraukta 38 828,01 Eur (134 065,31 Lt) pajamų iš (duomenys neskelbtini) be ūkinę operaciją pagrindžiančių dokumentų, A. K. nieko paaiškinti negali, kadangi sutarties su šia įmone vykdymas vyko 2014 m., t. y. iki jai pradėjus tvarkyti (duomenys neskelbtini) apskaitą, tačiau jos manymu, tokia sąskaita buvo pateikta, tik nebuvo išsaugota. Dėl kokių priežasčių į (duomenys neskelbtini) apskaitą buvo neįtraukta 8 719,32 Eur (30 106,04 Lt) pajamų pagal (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą BDC Nr. 10-065, A. K. negali atsakyti, kadangi tuo laikotarpiu (2014 m.) ji dar netvarkė (duomenys neskelbtini) apskaitos. Nėra buvę tokių atvejų, kad (duomenys neskelbtini) atsakingi asmenys būtų prašę nurašyti tam tikras sumas ar kitaip įtraukti į apskaitą be pagrindžiančių dokumentų, ar sakydami, kad juos pateiks vėliau. Nurašymo akte Nr. 15-03-1 nurodyta suma 5 131,81 Eur, nurašymo akte Nr. 15-10-01 nurodyta suma 14 137,18 Eur, nurašymo akte Nr. 15-11-1 nurodyta suma 3 131,92 Eur pagal vestus (duomenys neskelbtini) apskaitos registrus, buvo įtrauktos į balansinę sąskaitą Nr. 203 (nebaigtos vykdyti sutartys), vadinasi, tos sumos dar nebuvo nurašytos - nebuvo pateikta PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių atliktus darbus, kuriomis remdamasi A. K. būtų galėjusi minėtas sumas nurašyti. Vadinasi, atsargos už tokią sumą turėjo būti likusios (duomenys neskelbtini) sandėlyje, tačiau, ar faktinis atsargų likutis atitiko buhalterinį atsargų likutį, negali pasakyti, kadangi toks sutikrinimas niekada nebuvo atliekamas. A. K. nežino, ar pagal galiojančius teisės aktus buvo privaloma tai padaryti. Be to, nežinia, ar tai būtų įmanoma padaryti, kadangi (duomenys neskelbtini) apskaita buvo vedama suminiu principu. Tos sumos, kurios buvo įtrauktos į balansinę sąskaitą Nr. 203, vadinasi, buvo pateiktos medžiagų įsigijimo PVM sąskaitos faktūros, o medžiagų panaudojimą (atliktus darbus) pagrindžiantys dokumentai nebuvo pateikti įtraukimui į apskaitą. (duomenys neskelbtini) tvarkomoje apskaitoje kaip „atsargos“ buvo fiksuojamos ne tik pačios statybinės medžiagos, bet ir kitos sąnaudos, pvz. gen. rangos mokestis, įrangos nuoma ir pan. Todėl faktiškai, kalbant apie statybines medžiagas, fiziškai jų vertė sandėlyje galėjo būti mažesnė, negu buhalterijoje įvardytos „atsargos“. Dėl kokių priežasčių (duomenys neskelbtini) tvarkomoje apskaitoje nebuvo įvertintos atsargų nurašymo ūkinės operacijos, negali atsakyti, nes neprisimena. Kodėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) parduotos medžiagos buvo įvertintos kaip pardavimo pajamos, tačiau nenurašytos, nežino, gali pasakyti tik tiek, kad pagal nustatytą tvarką jos turėjo būti nurašytos. A. K. abejoja, kad parduotos medžiagos galėjo būti nenurašytos, tačiau smulkiau nieko paaiškinti negali, kadangi viskas buvo pakankamai seniai ir tų detalių neprisimena. A. K. neprisimena ir negali paaiškinti, kaip (duomenys neskelbtini) vyko medžiagų pardavimas ir ar išvis kažkokios medžiagos buvo parduodamos. Dėl to, kad nebuvo nurašytos atsargos pagal 2015-12-01 PVM sąskaitas faktūras, atlikus darbus Vaikų darželyje - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tikslių aplinkybių neprisimena. Iš apskaitos registrų, kurie buvo pateikti ikiteisminiam tyrimui, matyti, kad atskiros atsargų sąskaitos šiems objektams nebuvo išskirtos, galbūt minėti darbai ir atsargos buvo prijungti prie kokio nors kito, didesnio objekto atsargų sąskaitos, tačiau tiksliai pasakyti negali. Tiek, kiek A. K. tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, PVM sąskaitų faktūrų registras visada buvo vedamas, visos sąskaitos suvedamos į buhalterinę programą ir programa automatiškai jį formuoja. Tik anksčiau nebuvo prievolės šio registro duomenis pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (2014 m. dar tikrai jo pateikti nereikėjo). Dėl to, kad nebuvo sudaryti inventorizacijos aprašai, A. K. paaiškino, kad inventorizacijos procesą turėjo inicijuoti įmonės vadovas – paprastai vadovai rašo įsakymą dėl inventorizacijos atlikimo ir patys tą inventorizaciją atlieka, buhalteriui tik pateikiami inventorizacijos duomenys sutikrinimui su buhalteriniais likučiais (1 t., b. l. 170-171, 172-173, 174-175).

Šalies argumentai

Liudytojas M. K. parodė, jog jis yra (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius. Iškėlus bankroto bylą, vyko dokumentų ir turto perdavimas. Nustačius, jog įmonės bankrotas buvo keltas galimai pavėluotai, dėl to kreipėsi į teismą dėl tyčinio bankroto iškėlimo, tačiau teismas nenustatė tyčinio bankroto požymių. Su kreditoriais buvo derinami kreditoriniai įsipareigojimai, tvirtinami kreditoriniai reikalavimai. Bankroto eigoje kildavo įvairių klausimų, buvę įmonės vadovai bendradarbiavo geranoriškai. Iškėlus bankroto bylą bylos iškėlimo dienai buvo sudarytas įmonės balansas. Iškilo klausimas dėl įmonės atsargų. Nerado kai kurių transporto priemonių, vėliau jas pateikė. Pagal sąrašą buvo patikrinti atsargų likučiai. Atsargos buvo laikomos direktoriaus nurodytoje vietoje. Į nurodytą vietą patekti negalėjo, vėliau direktorius atsiuntė atsargų nuotrauką. Ten buvo įvairūs kabeliai, kitos detalės ar jų dalys, kurios turėjo būti nurašytos. Atsargos buvo paliktos toliau saugoti direktoriui L. D.. Kai kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, buvo pateikti trys nurašymo aktai, jie buvo patvirtinti advokato, juos laikė tinkamais dokumentais, juos įvertino apskaitoje. Be to, ir teismas juos laikė tinkamais įrodymais, prijungė prie civilinės bylos. Bankroto proceso eigoje analizavo įmonės buhalterinę apskaitą, PVM grąžinimo ataskaitą. Buvo daromi pakeitimai. Kadangi apskaitoje buvo apskaitomos atsargos, o direktoriai nurodė, jog jos turėjo būti nurašytos, todėl reikalavo nurašymo aktų, nes buvo nenurašytos atsargos, kurios didina įmonės turtą. Po kiekvieno objekto užbaigimo, objekte buvę likučiai turėjo būti nurašyti, kad neliktų įmonės balanse. Į teismą kreipėsi dėl tyčinio bankroto, kadangi atrodė, jog įmonės turtas yra tyčia padidintas, tačiau teismas to nenustatė, pasakė, kad tai yra verslo rizika. Vėliau kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą atsakovams L. D. ir P. B. dėl žalos atlyginimo. Iš pradžių buvo pareiškimas teismui dėl bankroto pripažinimu tyčiniu, vėliau – dėl žalos atlyginimo. Kai buvo pradėta bankroto procedūra, įmonė veiklos nevykdė. Kreipėsi į teismą dėl sandorių panaikinimo. Kiek atsimena, šios įmonės apskaitą tvarkė įmonė pagal sudarytą sutartį. Buhalterinius dokumentus perdavė direktorius ir apskaitą tvarkanti įmonė. Apskaita buvo tvarkinga, trūko tik atskirų dokumentų. Užklausinėjo rangovus ir kitus asmenis dėl atliktų operacijų. Būtų kilę mažiau klausimų, jeigu nurašymo aktai būtų pateikti iš karto, o ne bylą nagrinėjant teisme. Buvo pateiktos advokato patvirtintos nurašymo aktų kopijos. Originalų neieškojo, kadangi byla buvo nutraukta patvirtinus taikos sutartį. Abejonių dėl jų tikrumo nekilo. Kadangi pagal įmonės specifiką, po kiekvieno objekto darbų atlikimo, likdavo nepanaudotų medžiagų likučių. Įmonėje likučiai nebuvo nurašyti, kaupėsi atsargose, todėl jam buvo keista, kad jie nenurašyti. Visi likučiai ir perimtas turtas yra parduoti, įmonė ruošiama išregistravimui. Neturi duomenų apie (duomenys neskelbtini) turtą, saugomą (duomenys neskelbtini). Jeigu turtas nelikvidus, jį pardavus gaunamos nedidelės pajamos. Kiek atsimena, atsargos, kaip menkavertis turtas, buvo parduotas už keliasdešimt eurų. Atsargų buhalterinė vertė dažnai neatspindi tikrosios jų vertės, o jų administravimo kaštai neatitinka gaunamos naudos.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas M. K. 2021 m. balandžio 27 d. teisiamojo posėdžio metu papildomai parodė, jog (duomenys neskelbtini) bankroto byla buvo iškelta 2017 m. birželio 21 d. pagal įmonės balansą atsargų bankroto iškėlimo dienai turėjo už 25 284 eur. Atsargos jam nebuvo perduotos, todėl reiškė reikalavimus direktoriui. Direktorius raštu paaiškino, jog įmonė vykdė daug darbų, buvo atsargų likučių, kurios buvo iki galo nesutvarkytos. Kadangi buvo neaiški situacija dėl atsargų, todėl 2018 m. kovo 15 d. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą dėl žalos atlyginimo. Ieškinys buvo reiškiamas buvusiam direktoriui 25 284 eurų sumai civilinėje byloje Nr. e2-2769-652/2018. Byloje direktorius L. D. pateikė atsargų nurašymo aktų kopijas, patvirtintas advokato. Aktai buvo sudaryti 2015 metų datomis, jais nurašyta atsargų už 22 400,91 euro. Ši Alytaus apylinkės teismo byla buvo sujungta su kita civiline byla ir perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. 2018 m. liepos 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3587-585/2018 patvirtino tarp (duomenys neskelbtini) ir L. D. sudarytą taikos sutartį. Pagal taikos sutartį reikalavimo 22 400,91 Eur sumai atsisakyta įvertinus nurašymo aktus, o atsargos 2 882,77 Eur sumai buvo perduotos bankroto administratoriui. Buvo nuspręsta nekvestionuoti minėtų aktų, kadangi akivaizdžių klastojimo ir neatitikimo požymių nebuvo nustatyta, jie buvo patvirtinti advokato, tuo tarpu teismų praktikoje baudos ar kt. atsakomybė net už dokumentų visišką neperdavimą teismų taikoma pakankamai retai. Tačiau atsižvelgiant, jog beveik du metus įmonės apskaitoje buvo apskaitytas 22 400,91 Eur vertės turtas, kuris realiai neegzistuoja, taip pat dėl kitų aplinkybių (apskaityti ir debitoriai, kurie jau buvo išregistruoti) dėl kurių galimai buvo dirbtinai didinta turto masė siekiant išvengti bankroto, Kauno apygardos teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu. 2019 m. vasario 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-303-390/2019 (duomenys neskelbtini) bankroto tyčiniu nepripažino. 2019 m. liepos 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-589-798/2019 Kauno apygardos teismo nutartis palikta nepakeista, bankrotas nepripažintas tyčiniu. Taigi, faktiškai tie klausimai buvo išspręsti civiline tvarka. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-324-1120/2020 iš L. D. (duomenys neskelbtini) naudai priteista 24 5516,16 Eur žalos už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Vykdomasis dokumentas pateiktas antstoliui, kuris L. D. turto ir pajamų nenustatė, bei surašė išieškojimo negalimumo aktą. Šių metų kovo 7 dieną priimtas sprendimas pripažinti bendrovę pasibaigusia. Taikos sutartį surašė jis (liudytojas M. K.). Su kreditoriais turėjo daugiau bylų. Kadangi nurašymo aktai atsirado iškėlus civilinę bylą, o jie buvo sudaryti 2015 metais, todėl kėlė reikalavimą dėl tyčinio bankroto. Pradėjus bylą, atsargos dar buvo nenurašytos, jas nurašė vėliau. Pateikti atsargų nurašymo aktai turėjo įtakos bankrutuojančios įmonės apskaitai. Pasirašius taikos sutartį, aktus pripažino ir apskaitė juos kaip faktą. Pateiktus aktus peržiūrėjo, juos patikrino. Tikrino turto judėjimą, jo nurašymus ir pan. Nebuvo nustatyta, jog šiuose aktuose nurodytos sąskaitos galėjo būti sudubliuotos. Buvo paaiškinta, kad objektuose buvo atliekami papildomi darbai, dėl ko susidarė atsargos. Toks paaiškinimas buvo logiškas. Dvigubo nurašymo nepastebėjo. Su (duomenys neskelbtini) turėjo bylą, jiems buvo iškelta bankroto byla, jie buvo neatsiskaitę, todėl reiškė ieškinį. Analizavo didesnius objektus. Tyrė, kiek sunaudota medžiagų pagal sąmatą, tikrino darbų priėmimo-perdavimo aktus. Tai sudėtingas procesas. Norint patikrinti sąmatas, tam reikalingas ekspertas. Atsargų perėmimą vykdė pagal užfiksuotą buhalterinę vertę. Tačiau dažniausiai buhalterinė vertė neatitinka medžiagų realios vertės. Faktiškai atsargų likutį perėmė už didesnę nei 2000 eurų vertę. Pateikus atsargų nurašymo aktus, nurašymų aktuose nurodytai sumai atsargų nereikalavo, jos buvo nurašytos. Mano, jog įmonė tinkamai neapskaitė šio turto savo buhalterinėje apskaitoje, laiku nesutvarkė dokumentų, iš balanso nepašalino vienos eilutės.

Liudytojas M. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius. Perėmus (duomenys neskelbtini) dokumentus, ir šiuos dokumentus peržiūrėjus, nustatyta, kad perduoti ne visi (duomenys neskelbtini) dokumentai. Nebuvo perduoti dokumentai - 2015-05-29 Nurašymo aktas Nr. 15-03-1, 2015-10-20 Nurašymo aktas Nr. 15-10-1, 2015-11-10 Nurašymo aktas Nr. 15-11-1. Kadangi (duomenys neskelbtini) buvęs direktorius L. D. neperdavė bankroto administratoriui – (duomenys neskelbtini) viso buvusio (duomenys neskelbtini) turto, M. K., kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą dėl L. D. neperduoto bankroto administratoriui (duomenys neskelbtini) turto. Nagrinėjant teisme šią civilinę bylą, (duomenys neskelbtini) buvusio direktoriaus L. D. advokatas pateikė (duomenys neskelbtini) dokumentų - 2015-05-29 Nurašymo akto Nr. 15-03-1, 2015-10-20 Nurašymo akto Nr. 15-10-1, 2015-11-10 Nurašymo akto Nr. 15-11-1 - nuorašus. Tada pirmą kartą M. K. ir sužinojo apie šių dokumentų egzistavimą. 2017-07-05 ir 2018-05-07 turto perdavimo - priėmimo aktais (duomenys neskelbtini) direktorius L. D. M. K., einančiam (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, perdavė turtą, kurio liktinė vertė bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai (2017-06-21) buvo: įmonės ilgalaikio turto vertė 4 645,99 Eur, įmonės trumpalaikio turto vertė 2 882,77 Eur, debitoriniai reikalavimai 63 787,01 Eur. Neperduoto bankroto administratoriui (duomenys neskelbtini) turto vertė yra 22 400,91 Eur. (duomenys neskelbtini) buvęs direktorius L. D. bankroto administratoriui (duomenys neskelbtini) buvo nurodęs, kad (duomenys neskelbtini) turtas yra (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) vykdė ūkinę veiklą. (duomenys neskelbtini) nepriklauso nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), todėl jos fiziškai nebuvo apžiūrėtos. M. K. nurodė negalintis pateikti minėtų (duomenys neskelbtini) nurašymo aktų originalų, kadangi jų neturi, šie dokumentai jam, kaip bankroto administratoriui, nebuvo perduoti (1 t., b. l. 147-148).

Iš 2018 m. birželio 1 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūroje gauto (duomenys neskelbtini) advokato A. U. pareiškimo „Dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų“ matyti, jog buvęs (duomenys neskelbtini) direktorius bylą nagrinėjančiam teismui pateikė galimai suklastotus dokumentus: 2015-05-29 Nurašymo aktą Nr. 15-03-1, 2015-10-20 Nurašymo aktą Nr. 15-10-1, 2015-11-10 Nurašymo aktą Nr. 15-11-1, kuriais bendrai nurašyta turto už 22 400,91 Eur. Kartu su pareiškimu taip pat pateiktos minėtų nurašymo aktų kopijos, (duomenys neskelbtini) balansai, (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo plano metmenys, kuriuose atsispindėjo įmonės turimo turto vertė (1 t., b. l. 3-109).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo skyriaus Specialisto išvados Nr. 52-(256)-IS1-63 dalyje dėl 2015-05-29 Nurašymo akto Nr. 15-03-1, 2015-10-20 Nurašymo akto Nr. 15-10-1, 2015-11-10 Nurašymo akto Nr. 15-11-1 matyti, jog tyrimo atlikimui (duomenys neskelbtini) tuometinio direktoriaus L. D. pateiktuose dokumentuose (kopijose) 2015-05-29 nurašymo aktas Nr.15-03-1 sumoje 5 131,81 eurai, 2015-10-20 nurašymo aktas Nr. 15-10-1 sumoje 14 137,18 eurai ir 2015-11-10 nurašymo aktas Nr. 15-11-1 sumoje 3 131,92 euras (duomenys neskelbtini) tvarkomoje apskaitoje įvertinta nebuvo, medžiagos nurašytos nebuvo, todėl ir balansuose už 2015 m., 2016 m. bei 2017-06-21 „Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys“ atsargų vertė pateikta, neįvertinus nurašymo aktų (4 t., b. l. 64-136).

Iš (duomenys neskelbtini) 2015-05-29 Nurašymo akto Nr. 15-03-1, 2015-10-20 Nurašymo akto Nr. 15-10-1, 2015-11-10 Nurašymo akto Nr. 15-11-1 ir PVM sąskaitų – faktūrų matyti, jog pagal PVM sąskaitas-faktūras (duomenys neskelbtini) buvo nurašyta atsargų už 22 400,91 Eur (1 t., b.l. 41, 42, 43, 7 t., b.l. 95–133).

Iš 2018 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismo rašto matyti, jog į civilinę bylą Nr. e2-3587-585/2018 buvo pateiktos (duomenys neskelbtini) nurašymo aktų Nr. 15-03-1, Nr. 15-10-1, Nr. 15-11-1 kopijos (2 t., b. l. 64-67).

Iš 2018 m. gruodžio 4 d. reikalavimo matyti, jog iš L. D. buvo pareikalauta pateikti 2015-05-29 Nurašymo akto Nr. 15-03-1, 2015-10-20 Nurašymo akto Nr. 15-10-1, 2015-11-10 Nurašymo akto Nr. 15-11-1 originalus (2 t., b. l. 101).

2019 m. balandžio 12 d. reikalaujamų daiktų - dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad reikalaujamų pateikti nurašymo aktų L. D. pateikti negali, nežino, kur jie yra (2 t., b. l.104).

Iš 2019 m. balandžio 17 d. advokato V. K. elektroninio rašto matyti, jog jis atstovavo L. D. civilinėje byloje Nr. e2-2769-652/2018, todėl pagal Advokatūros įstatymo 46 str. 1 d., jis, kaip advokatas, negali būti šaukiamas liudytoju ar teikti paaiškinimus dėl aplinkybių, kurias sužinojo atlikdamas savo profesines pareiga (1 t., b.l. 177).

Iš 2018 m. birželio 4 d. nutarties matyti, jog Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų civilinė byla Nr. e2-2769-652/2018 sujungta su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-3587-585/2018 (6 t., b. l. 7-8).

Iš 2018 m. gegužės 8 d. taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-2769-652/2018 matyti, jog ieškovas (duomenys neskelbtini) ir atsakovas L. D. sudarė taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė civilinę bylą dėl padarytos žalos atlyginimo užbaigti taikos sutartimi. Taikos sutarties 2 punktas numato, jog „Šalys pareiškia, kad atsakovas ieškovo bankroto administratoriaus įgaliotam atstovui M. K. yra perdavęs atsargų nurašymo aktus 22 400,91 Eur sumai (nurašymo aktai Nr. 15-03-01, Nr.15-10-1, Nr.15-11-1), o įmonės trumpalaikis turtas (atsargos) už 2882,77 Eur sumą yra perduotos bankroto administratoriui 2018-05-07 turto perdavimo-priėmimo akto pagrindu“ (7 t., b.l. 139).

Iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutarties matyti, jog teismas patvirtino 2018 m. gegužės 8 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir L. D. sudarytą taikos sutartį ir nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui L. D. dėl žalos atlyginimo; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis palikta nepakeista (7 t., b.l. 140–141, 142–145).

Iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. neįsiteisėjusio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1057-585/2019 matyti, jog iš L. D. (duomenys neskelbtini) naudai teismas priteisė 25 137,44 Eur žalos atlyginimą ir penkių procentų metines palūkanas už priteisiamą 25 137.44 Eur sumą nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 70–78, 7 t., b.l. 146–153).

Iš 2020 m. gegužės 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimas buvo pakeistas. Dėl žalos, susijusios su atsargų nurašymu pagal teismui pateiktus nurašymo aktų kopijas, teismas pasisakė, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-82-943/2018 buvo nutarta prie šios bylos prijungti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-2769-652/2018 pagal bankrutuojančios Bendrovės, atstovaujamos Bankroto administratoriaus, ieškinį L. D. dėl žalos Bankroto administratoriui neperduodant Bendrovės atsargų už 25 284 Eur sumą atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas sujungtas bylas, 2018 m. liepos 3 d. nutartimi išsprendė ieškovės bankrutuojančios Bendrovės ir atsakovo L. D. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, patvirtindamas ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį ir nutraukdamas bylos dalį dėl bankrutuojančios Bendrovės ieškinio atsakovui L. D.. Dėl šios nutarties netiesioginį ieškinį byloje pareiškusi ieškovė (duomenys neskelbtini) pateikė atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2018 m. spalio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, kad byla dėl dalies byloje pareikštų reikalavimų, susijusių su atsakovo L. D. galimai padaryta žala Bendrovei ir jos kreditoriams (taigi, ir ieškovei (duomenys neskelbtini)) dėl Bendrovės atsargų neperdavimo Bankroto administratoriui, yra nutraukta įsiteisėjusia teismo nutartimi, teisme nagrinėti ginčą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju Bankroto administratorius, veikdamas kreditorių interesais, įvertino atsakovo L. D. pateiktus duomenis ir nusprendė ginčą dėl žalos, kildinamos dėl atsargų neperdavimo, užbaigti taikiai. Nutartyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai nagrinėjo tą patį ginčą, kuris buvo šioje byloje nutrauktas, todėl neteisėtai ir nepagrįstai priteisė 22 401,23 Eur iš atsakovo L. D. bankrutavusios Bendrovės naudai. Pirmosios instancijos teismas byloje turėjo vertinti tik tą ieškovės netiesioginio ieškinio reikalavimą dėl žalos priteisimo, kuris nėra susijęs su nutrauktąja bylos dalimi (7 t., b.l. 154–163).

Iš 2019 m. balandžio 2 d. gyventojų registro duomenų matyti, kad buvusi (duomenys neskelbtini) buhalterė B. Š. išvykusi ir gyvena J. K., adresas nenurodomas (1 t., b. l. 178).

Iš 2019 m. gegužės 29 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėti 2019 m. balandžio 18 d. kratos pas L. D. (duomenys neskelbtini) metu rasti ir paimti daiktai - kompiuteris „Lenovo“, atminties kortelė „Adata“, (duomenys neskelbtini) dokumentai. Apžiūros protokole užfiksuota, kad rasti dokumentai yra (duomenys neskelbtini) ilgalaikio turto likvidavimo ir nurašymo aktai (2 t., b. l. 186-200, 3 t., b. l. 1-4).

Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos sutarties matyti, jog (duomenys neskelbtini) nuomojo (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), (2 t., b. l. 98-100).

Iš 2019 m. gegužės 7 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), likęs (duomenys neskelbtini) turtas (3 t., b. l. 7-18).

2018-11-14, 2018-12-03 (duomenys neskelbtini) raštai, kuriuose nurodoma, jog pateikti (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai (2 t., b. l. 81, 84).

2018-12-12 reikalaujamų daiktų - dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. K. pateikė sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2017-07-10 dokumentų perdavimo aktą, kuriuo L. D. atiduoti (duomenys neskelbtini) dokumentai bei (duomenys neskelbtini) apskaitos registrus (2 t., b. l. 89-90).

Iš 2019-01-09 (duomenys neskelbtini) rašto matyti, jog bankroto administratorius (duomenys neskelbtini) pateikė dokumentus, susijusius su (duomenys neskelbtini) atliktais darbais (3 t., b. l. 36–98).

Iš (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų matyti, jog (duomenys neskelbtini) pateikė dokumentus, susijusius su (duomenys neskelbtini) dėl objekte (duomenys neskelbtini) atliktų darbų (3 t., b. l. 101-200).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo skyriaus Specialisto išvados Nr. 52-(256)-IS1-63 matyti, jog (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 21 d. ne visais atvejais buvo tvarkyta laikantis teisės aktų reikalavimų. Bendrovėje (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2017-06-21 buvo tvarkyta ne pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio, kuriame nurodyta, kad Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams reikalavimus, nes pagal tirti pateiktus dokumentus, tiriamuoju laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buvo išrašytos sąskaitos faktūros pirkėjams, kuriose nurodyta medžiagos (atsargos), kiekis ir kainos. Pagal dokumentus ir tvarkomą apskaitą dokumentai rodo, kad medžiagos buvo parduotos, tačiau jų savikaina į sąnaudas nenurašyta. Dėl to, (duomenys neskelbtini) medžiagų (atsargų) 2014 m. faktinis likutis buvo 87,76 eurais mažesnis nei fiksuotas apskaitoje bei finansinėje atskaitomybėje; 2015 m. medžiagų likutis mažesnis sumoje 6 744,95 eurais negu parodytas tvarkomoje apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje, o 2016 m. faktinis atsargų likutis mažesnis 3 358,74 eurais negu parodytas apskaitoje bei finansinėje atskaitomybėje. Tyrimo metu buvo gauta iš bankroto administratoriaus (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini) bankrutavusi) (duomenys neskelbtini) išrašyta prekių pardavimo 2014-06-26 sąskaita faktūra BDC Nr. 10-065 bendrovei (duomenys neskelbtini). Šio dokumento duomenimis (duomenys neskelbtini) pardavė (duomenys neskelbtini) įvairių įrengimų už 30 106,04 litus (8 719,32 eurus). Sutikrinus tirti pateiktus (duomenys neskelbtini) apskaitos registruose atliktus įrašus, nustatyta, kad minėto dokumento duomenys, t. y. pajamos į pardavimus fiksuojančius apskaitos registrus įtraukta nebuvo. Taip pat nebuvo nurašyta į sąnaudas parduotų įrengimų savikaina. Dėl to iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) tiriamojo laikotarpio (2014-01-01 iki 2017-06-21) veiklos, jos turto ir nuosavo kapitalo.

Taip pat buvo nesilaikoma 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. reikalavimų, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, nes (duomenys neskelbtini) tvarkomojoje apskaitoje įvertino atsargų panaudojimo (nurašymo) ūkines operacijas sumoje 1 044 542,99 eurus be ūkinę operaciją pagrindžiančių apskaitos dokumentų (spec. išvados 3.1 p; 3.2 p; 3.3 p.). Pagal tirti pateiktą (duomenys neskelbtini) tvarkomą apskaitą, laikotarpiu nuo 2014-03-25 iki 2014-10-24 į pasirinktą apskaitos registrą Suteiktų paslaugų pajamos (sąskaitos Nr. 5005) įtraukta 134 065,31 Lt (38 828,01 eurai) pajamų be ūkinę operaciją pagrindžiančių dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis buvo įforminti atlikti darbai (duomenys neskelbtini), taip pat nepateikti darbų atlikimo aktai. Dėl to iš dalies negalima nustatyti asmens (duomenys neskelbtini) tiriamojo laikotarpio (2014-01-01 iki 2017-06-21) veiklos, jos turto ir nuosavo kapitalo.

Taip pat buvo nesilaikoma 2001-12-20 LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str., kuriame nurodyta, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje uždirbtos pajamos; 5 str., kuriame nurodyta, kad Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15% mokesčio tarifą reikalavimų, nes (duomenys neskelbtini) pardavė prekes, surašyta prekių pardavimo 2014-06-26 sąskaita faktūra BDC Nr. 10-065 bendrovei (duomenys neskelbtini) įvairių įrengimų už 30 106,04 litus (8 719,32 eurus), tačiau uždirbtų pajamų į tvarkomą apskaitą neįtraukė.

Taip pat buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 str. 1 punkto, kuriame nustatyta, kad „Finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas“, nes tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra už 2014, 2015, 2016 metus faktinių patikrinimų medžiagos, t. y. materialinių vertybių inventorizacijos aprašų, o tvarkomoje apskaitoje nėra duomenų, kad buvo vykdomi sutikrinimai faktiškai esančių bendrovėje atsargų (medžiagų) su buhalteriniais likučiais, todėl nesilaikyta Inventorizacijos taisyklių 3 punkto, kuris nurodo: „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti: ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, savos gamybos pusfabrikačius, pinigus, gautas skolas (toliau vadinama – turtas), mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš finansinės atskaitomybės sudarymą <...>“; o 51 punktas nurodo, kad inventorizacijai įforminti sudaromi inventorizavimo aprašai.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat buvo nesilaikoma LR Vyriausybės 2004-04-09 nutarimo Nr. 407 Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 7 p., kuriame nurodyta, kad Ūkio subjektai privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų sąskaitų faktūrų apskaitą, į ją įtraukdami visas prekių (paslaugų) pirkėjams išrašytas sąskaitas faktūras ir iš prekių tiekėjų (paslaugų teikėjų), t. y. pardavėjų, gautas sąskaitas faktūras ir PVM sąskaitas faktūras. Tyrimo atlikimui nebuvo pateikta išrašomų sąskaitų faktūrų apskaita už 2014 m., 2015 m. ir 2017 metus; 6.3 p., kuriame nurodyta, kad ūkio subjektai privalo užtikrinti sąskaitos faktūros numerio, paremto serija (serijomis), unikalumą, t. y. skirtingose sąskaitose faktūrose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija) reikalavimų, nes (duomenys neskelbtini) išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras tuo pačiu numeriu ir serija. 2014-06-26 išrašė pardavimo PVM sąskaitą faktūrą BDC Nr. 10-065, suma 30 106,04 litai (8 719,32 eurai) ir (duomenys neskelbtini) 2014-01-24 išrašė PVM sąskaitą faktūrą BDC Nr. 10-065, suma 37 590,92 litai (10 887,09 eurai).

Tyrimo atlikimui (duomenys neskelbtini) tuometinio direktoriaus L. D. pateiktuose dokumentuose (kopijose) 2015-05-29 nurašymo aktas Nr.15-03-1 sumoje 5 131,81 eurai, 2015-10-20 nurašymo aktas Nr. 15-10-1 sumoje 14 137,18 eurai ir 2015-11-10 nurašymo aktas Nr. 15-11-1 sumoje 3 131,92 euras (duomenys neskelbtini) tvarkomoje apskaitoje įvertinta nebuvo, medžiagos nurašytos nebuvo, todėl ir balansuose už 2015 m., 2016 m. bei 2017-06-21 „Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys“ atsargų vertė pateikta, neįvertinus nurašymo aktų (4 t., b. l. 64-136).

2019 m. gegužės 30 d. specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota, jog specialistė R. R. nurodė, kad kratos metu pas L. D. rasti (duomenys neskelbtini) dokumentai nekeičia specialisto išvados (4 t., b. l. 138).

Specialistė R. R. teisme patvirtino specialisto išvadą. Paaiškino, jog jai užduotyje buvo suformuoti klausimai, į kuriuos ji atsakė, atlikusi tyrimą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad buvo atliekami medžiagų pardavimai, tačiau tos medžiagos nebuvo nurašomos apskaitoje, dėl to iškreipė atsargų likutį finansinėje atskaitomybėje. Taip pat buvo nustatyta, kad buvo surašyta viena sąskaita-faktūra du kartus. Taip pat buvo nustatyta, kad sąnaudos buvo nurašomos be patvirtinančių dokumentų, todėl negalima patikrinti ar konkrečiam objekte buvo panaudotos būtent tos medžiagos, kurios yra nurašytos. Tyrimui buvo pateikti trijų nurašymo aktų kopijos, tai yra 2015 metų aktas Nr. 15031 sumai 5131,81 Eur, 2015-05-07 aktas sumai 14137,18 Eur, 2015-11-20 aktas sumai 3131,92 Eur. Šie aktai nebuvo įvertinti įmonės apskaitoje. Tyrimas atliktas tik iš tų dokumentų, kurie įvardinti specialisto išvadoje. Negali pasakyti, kuria Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies redakcija naudojosi atlikdama tyrimą. Atliekant tyrimą buvo vadovautasi 9-tu apskaitos standartu, nes jis apibrėžė atsargų apskaitą. Tiriamasis laikotarpis nurodytas išvadoje. Ji negalėjo vadovautis 9-tu standartu, jeigu jis įsigaliojo tik nuo 2018 m. kovo 24 d., kadangi tiriamasis laikotarpis buvo kitas. Atsargų nurašymo aktai turi atsispindėti apskaitoje. Pavyzdžiui, 2015-05-29 akto nurašymo suma yra 5131 eur, kuri susideda iš daugelio sąskaitų, tai turi būti nurodyta apskaitoje. Jokių įrašų nebuvo. Tai turėjo atsispindėti sąskaitoje Nr. 201126. Kadangi sąskaitoje nebuvo įrašų, todėl nustatė, jog atsargos nebuvo nurašytos. Į sąskaitą buvo sukeliama suma, kurią sudaro medžiagos ir darbai. Jos buvo nurašomos bendrai. Įmonės apskaitoje buvo atvejų, jog atsargos ir darbai būtų nurašomi pagal nurašymo aktus. Kadangi apskaitoje nebuvo įvertinti nurašymo aktai, medžiagų faktiškai nebuvo, tačiau apskaitoje figūravo. Nebuvo mažinamas atsargų likutis sąskaitoje, todėl jis faktiškai buvo mažesnis nei apskaitoje parodyta. Visas tyrimas buvo atliktas pagal jai pateiktus dokumentus. Nurašymo aktų formą pasirenka pati įmonė. Svarbiausia, jog aktai atitinka dokumentus, pagal kuriuos nurašomos atsargos. Nustatyta, jog operacija įtraukta į apskaitos balansinę sąskaitą, tačiau tą operaciją patvirtinančio dokumento nėra. Kai nėra dokumentų, negali patvirtinti ir įvertinti tos operacijos teisingumą. Dokumentus ir medžiagą gavo USB laikmenoje. Galėjo būti ne visi duomenys įrašyti. Tyrimas buvo atliktas iš pateiktų dokumentų. Su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažįsta. Buvo atliktas vienas priešpriešinis patikrinimas dėl dviejų sąskaitų tuo pačiu numeriu. Esant tokiai situacijai, laikoma, jog yra dviguba apskaita ir laikoma pažeidimu. Kiek prisimena viena suma pagal sąskaitą apskaitoje buvo įvertinta, kita – ne. Norint ištaisyti tokią klaidą, reikia vieną sąskaitą anuliuoti. Pagal įstatymą galima taisyti apskaitą už praeitus metus. Atsargose pajamuojamos tik pačios medžiagos be PVM, kuris pajamuojamas PVM sąskaitoje. Todėl atsargos nurašomos be PVM. Taip pat nustatyta, jog įmonėje nebuvo atliekamos inventorizacijos. Jų metu būtų pastebėti buhalterinės apskaitos netikslumai. Turtą privaloma inventorizuoti kartą į metus. Taikant suminę apskaitą, norint patikrinti atsargų kiekį, reikalinga inventorizacija. Inventorizacijos metu tikrinamos ne tik atsargos, bet visas įmonės turtas, pinigai ir t.t. Tyrimo metu neanalizavo mokesčių sumokėjimo klausimo. Kadangi ilgalaikio turto apskaitos netyrė, todėl neanalizavo ilgalaikio turto dokumentų. Todėl paaiškinime (4 t., b.l. 138) nurodė, jog kratos metu rasti dokumentai specialisto išvadų nekeičia.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl nusikalstamų veikų pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai būtent šio BK straipsnio dispozicijoje nurodyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal teismų praktiką aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37-511/2019 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) direktoriumi kaltinamasis P. B. buvo nuo 2009 m. birželio 15 d. iki 2016 m. birželio 3 d., o kaltinamasis L. D. – nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2017 m. birželio 21 d.

Kaltinamasis P. B. laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 15 d. iki 2016 m. birželio 3 d., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 3 d. aplaidžiai tvarkė (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, neužtikrino, kad - (duomenys neskelbtini) tvarkomoje apskaitoje būtų įvertintos atsargų pardavimo (nurašymo) ūkinių operacijos: 2014-05-06 pagal PVM sąskaitą faktūrą BDG Nr. 176 (duomenys neskelbtini) parduotų medžiagų už 303 Lt (87,76 Eur); 2015-11-04 pagal PVM sąskaitą faktūrą BDG Nr.229 (duomenys neskelbtini) parduotų medžiagų už 150,00 Eur; 2015-09-02 pagal PVM sąskaitą faktūrą BDG Nr. 2 18 (duomenys neskelbtini) parduotų medžiagų už 5 110,95 Eur; 2015-09-02 pagal PVM sąskaitą faktūrą BDG Nr. 217 (duomenys neskelbtini) parduotų medžiagų už 1 484,00 Eur; 2016-02-03 pagal PVM sąskaitą faktūrą BDG Nr. 244 (duomenys neskelbtini) parduotų medžiagų už 270,00 Eur; 2016-01-21 pagal PVM sąskaitą faktūrą BDC Nr. 10-153 (duomenys neskelbtini) parduotų medžiagų už 2 015 Eur; 2016-01-04 pagal PVM sąskaitą faktūrą BDG Nr. 239 (duomenys neskelbtini) parduotų medžiagų už 207 Eur;

- neužtikrino, kad būtų sudaryti materialinių vertybių inventorizacijos aprašai (neatliko materialinių vertybių inventorizacijos) už 2014, 2015 metus.

Dėl to iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto ir nuosavo kapitalo už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 3 d.

Kaltinime P. B. buvo nurodyta, jog iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto ir nuosavo kapitalo už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 21 d., tačiau šis laikotarpis taisytinas, nurodant nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 3 d., kuomet P. B. buvo atsakingas už (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymą.

Kaltinamasis L. D. laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2017 m. birželio 21 d., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2017 m. birželio 21 d. aplaidžiai tvarkė (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tai yra

- neužtikrino, kad būtų sudaryti materialinių vertybių inventorizacijos aprašai (neatliko materialinių vertybių inventorizacijos) už 2017 metus.

Dėl to iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto ir nuosavo kapitalo už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2017 m. birželio 21 d.

Kad kaltinamieji P. B. ir L. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje, patvirtina pačių kaltinamųjų parodymai, specialisto išvada, specialistės R. R. paaiškinimai, liudytojų parodymai ir kiti bylos duomenys. Iš specialisto išvados aišku, kurie buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai sukėlė BK 223 straipsnio dispozicijoje nurodytus padarinius ir kokius konkrečiai. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti specialisto išvada ir specialistės, atlikusios tyrimą, paaiškinimais. Specialisto išvadoje buvo įvertinti visi gauti, rasti (duomenys neskelbtini) buhalterijos dokumentai ir jų pagrindu padarytos išvados. Specialisto išvada nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu buvo padaryta daug buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų – į apskaitą neįtraukta ne viena, o keliolika buhalterinių operacijų, neišsaugoti dokumentai, neatliktos inventorizacijos ir t.t. Ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė padarė išvadą, kad dėl specialisto išvadoje nurodytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, jos turto ir nuosavo kapitalo laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 21 d. Šias išvadas specialistė R. R. patvirtino teisme. Patys kaltinamieji P. B. ir L. D. patvirtino, jog buvo padaryta klaidų tvarkant įmonės apskaitą, tačiau nemano, jog tos klaidos užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Teismas nesutinka su tokiu argumentu. Už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą yra numatyta baudžiamoji ir administracinė atsakomybė. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, kai per tikrinamą laikotarpį dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo sumokėta tam tikra suma mokesčių, o baudžiamoji atsakomybė asmeniui pagal BK 223 straipsnį kyla, kai dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal teismų praktiką bylose dėl veikų, nustatytų BK 223 straipsnyje, asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nustatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-11/2008, 2K-16/2014, 2K-308-697/2016). Taigi, kilus baudžiamojo įstatymo numatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn. 2019 m. vasario 25 d. specialisto išvada Nr. 52-(256)-IS1-63 (4 t., b.l. 64–136) patvirtina, jog dėl kaltinamųjų P. B. ir L. D. veikos nebuvo galima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 21 d. (P. B. atsakingas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 3 d., tai yra už du su pusę metus, L. D. atsakingas už vienerių metų laikotarpį nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2017 m. birželio 21 d.). Be to, iš bylos aplinkybių matyti, jog dalis (duomenys neskelbtini) dokumentų buvo gauti, atlikus priešpriešinius patikrinimus bei kitoms įmonėms ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) juos pateikus, taip pat dalis apskaitos dokumentų buvo rasti pas L. D. namuose atlikus kratą, jie nebuvo perduoti bankroto administratoriui. Įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad dėl kaltinimuose nurodytų pažeidimų, padarytų tvarkant (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jo turto ir nuosavo kapitalo. Taip pat pagal specialisto išvadą nustatyta, jog L. D. pateiktuose dokumentuose (kopijose) 2015-05-29 nurašymo aktas Nr.15-03-1 sumoje 5 131,81 eurai, 2015-10-20 nurašymo aktas Nr. 15-10-1 sumoje 14 137,18 eurai ir 2015-11-10 nurašymo aktas Nr. 15-11-1 sumoje 3 131,92 euras (duomenys neskelbtini) tvarkomoje apskaitoje įvertinta nebuvo, medžiagos nurašytos nebuvo, todėl ir balansuose už 2015 m., 2016 m. bei 2017-06-21 „Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys“ atsargų vertė pateikta, neįvertinus nurašymo aktų (4 t., b. l. 64-136). Nors ši aplinkybė kaltinime dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo nėra inkriminuota, teismas neišeina iš kaltinimų ribų, tačiau ir ši aplinkybė patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai.

Įvertinus visus bylos duomenis, kaltinamųjų P. B. ir L. D. veika kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) teisingai. Neigiamų padarinių atsiradimą lėmė neteisėti P. B. ir L. D. veiksmai, jie pasireiškė aplaidžiu (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos organizavimu. Atitinkamu laikotarpiu būdami vadovu, turėjo pareigą organizuoti bendrovės buhalterinę apskaitą ir išsaugoti jos buhalterinės apskaitos dokumentus. P. B. ir L. D. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi apskaitą tvarkė pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tačiau kad dėl jų veikimo gali atsirasti numatyti padariniai, dėl kurių iš dalies nebus galima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto ir nuosavo kapitalo, nenumatė, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes – išsilavinimą bei patirtį galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Dėl nusikalstamų veikų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį - BK 182 straipsnio 2 dalį

Kaltinamieji P. B., L. D. ir T. D. buvo kaltinami tuo, jog jie pasirašė (duomenys neskelbtini) 2015-05-29 Nurašymo aktą Nr. 15-03-1, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad 5 131,81 Eur vertės (duomenys neskelbtini) priklausančios atsargos yra nurašomos, 2015-10-20 Nurašymo aktą Nr. 15-10-1, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad 14 137,18 Eur vertės (duomenys neskelbtini) priklausančios atsargos yra nurašomos, 2015-11-10 Nurašymo aktą Nr. 15-11-1, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad 3 131,92 Eur vertės (duomenys neskelbtini) priklausančios atsargos yra nurašomos, žinodami, jog atsargos realiai nebuvo nurašytos, ir tokiu būdu suklastojo dokumentus.

Be to, L. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis civilinę bylą nagrinėjančiam teismui pateikdamas žinomai suklastotus dokumentus pasikėsino panaikinti didelės vertės turtinę prievolę – 22 400,91 Eur žalos atlyginimą (duomenys neskelbtini), o būtent: 2018-04-05 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, kur buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2769-652/2018 dėl žalos atlyginimo, pateikė žinomai suklastotus dokumentus - (duomenys neskelbtini) 2015-05-29 Nurašymo aktą Nr. 15-03-1, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad 5 131,81 Eur vertės (duomenys neskelbtini) priklausančios atsargos yra nurašytos, 2015-10-20 Nurašymo aktą Nr. 15-10-1, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad 14 137,18 Eur vertės (duomenys neskelbtini) priklausančios atsargos yra nurašytos, 2015-11-10 Nurašymo aktą Nr. 15-11-1, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad 3 131,92 Eur vertės (duomenys neskelbtini) priklausančios atsargos yra nurašytos, tačiau veikos nebaigė - prievolės atlyginti žalą nepanaikino - dėl nuo savo valios nepriklausančių priežasčių, nes Vilniaus apygardos teismas, prie kurio nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-3587-585/2018 pagal (duomenys neskelbtini) ieškinį“ buvo prijungta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėjama byla Nr. e2-2769-652/2018, pagal (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus ieškinį, 2019-06-03 sprendimu nevertino jo (L. D.) teismui pateiktų aukščiau nurodytų nurašymo aktų kaip įrodymų.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias vertybes, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta. Dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Tokiu atveju paprastai teisinga informacija panaudojus intelektualias kaltininko pastangas pakeičiama - įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2009, 2K-132/2008, 2K-607/2007). Nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaromas tik tiesiogine tyčia.

Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Konstatuojant sukčiavimą būtina nustatyti ne tik vieną iš alternatyvių veikos požymių, bet ir tai, kad tokia veika buvo padaryta panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-648/2019, 2K-166-895/2019, 2K-108-788/2018, 2K-188-719/2018, 2K-453-648/2016). Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-305-693/2017).

Teismas įvertinęs visus bylos duomenis, daro išvadą, jog nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamieji P. B., L. D., T. D. suklastojo dokumentus, o L. D. pateikdamas žinomai suklastotus dokumentus pasikėsino panaikinti didelės vertės turtinę prievolę – 22 400,91 Eur žalos atlyginimą (duomenys neskelbtini).

Kaltinamieji P. B., L. D. ir T. D. savo kaltės dėl šių nusikaltimų nepripažino.

Kaltinamasis P. B. parodė, jog (duomenys neskelbtini) buvo vedama suminė apskaita pagal atskirą objektą. Pradėjus objekte vykdyti veiklą, jam buvo užvedama atskira sąskaita, kurioje buvo kaupiamos medžiagos. Užbaigus objekte darbus, buvo surašomas baigiamasis darbų atlikimo aktas. Surašius aktą, medžiagos būdavo nurašomos. Kai kurie objektai buvo nuostolingi. Jeigu nupirkdavo medžiagų daugiau, negu objekto vertė, surašydavo nurašymo aktą arba nepanaudotas medžiagas perkeldavo į kitą objektą. Buhalterė jam pateikė viršijusių medžiagų objekte sąrašą. Tuomet Vilniuje Čiurlionio gatvėje daugiabutyje įrenginėjo elektros apsaugos ir kitas sistemas. Šis objektas buvo nuostolingas, todėl buvo surašyti nurašymo aktai. Tvirtina, jog nurašymo aktuose esanti informacija yra teisinga. Nurašymo aktuose sąskaitose nurodytos medžiagos panaudotos konkrečiuose objektuose. Nurašymo aktus jis pasirašė kaip įmonės direktorius, o L. D. ir T. D. buvo komisijos nariai. Nurašymo aktai buvo sudaryti pagal buhalterės pateiktas sąskaitas. Neatsimena, kad konkrečiai surašė aktus. Taip pat negali paaiškinti, kodėl medžiagų nurašymo aktai nebuvo įtraukti į apskaitą. Mano, jog tiesiog galėjo pasimesti.

Kaltinamasis L. D. dėl dokumentų klastojimo ir pasikėsinimo sukčiauti parodė, jog bankroto administratoriui iškėlus civilinę bylą dėl žalos atlyginimo, suprato, jog įvykusi klaida, kad įmonės apskaitoje apskaitomos atsargos, kurių faktiškai nėra. Įmonė konkretaus sandėlio neturėjo, visos atsargos buvo kaupiamos konkrečiame statybos objekte. Tuomet peržiūrėjo dokumentus, surado nurašymo aktus ir juos padavė bankroto administratoriui. Bankroto administratorius peržiūrėjo pateiktus aktus ir jų pagrindu sudarė taikos sutartį. Šioje civilinėje byloje jį atstovavo advokatas V. K.. Jeigu gerai atsimena, nurašymo aktai buvo pateikti į bylą kartu su taikos sutartimi. Nurašymo aktų originalų pas jį nebuvo, buvo tik jų kopijos. Jis advokatui V. K. pateikė aktų kopijas, pačių originalų jis neturėjo. Visi dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui. Negali nurodyti, ar bankroto administratorius turėjo aktų originalus. Į nurašymo aktus buvo įtrauktos operacijos, kurių neįtraukė buhalterės. Jis pateikė bankroto administratoriui, o bankroto administratorius nurašymo aktus įtraukė į apskaitą. Vilniaus apygardos teismas patvirtino taikos sutartį. Tuo laikotarpiui buvo iškelta daugiau civilinių bylų. Reikalavimą reiškė ir kreditorius SLO, todėl civilinės bylos buvo sujungtos. Teismas iš jo priteisė žalą kreditoriui, kadangi kaip įmonės vadovas nesavalaikiai kreipėsi dėl bankroto iškėlimo. Klausimas dėl atsargų nurašymo buvo išspręstas patvirtinus taikos sutartį. Todėl jis negali tvirtinti, jog nurašymo aktuose buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija. Nurašymo aktus pasirašė, kaip daugelį kitų aktų. Tuose aktuose nebuvo nieko išskirtinio. P. B. aktus būdavo sudaręs pagal buhalterių pateiktus sąrašus, aktus patvirtindavo, kaip komisijos nariai. Nurašymo aktų turinio neanalizuodavo, nes buhalterės sąskaitas pajamuodavo pagal atskirus statybos objektus. Medžiagos, kurios viršijo objekto savikainą, turėjo būti nurašomos. Nedalyvavo surašant šiuos aktus.

Kaltinamasis T. D. parodė, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini) elektriku. Į jo pareigas įėjo elektros kabelių tiesimas. Atsargų nurašymo aktus pasirašė kaip komisijos narys. Aktuose nurodytos medžiagos buvo panaudotos objektuose, su jomis jis dirbo, todėl aktus pasirašė. Mano, jog tai formalus veiksmas. Dokumentus pasirašymui pateikė P. B.. Nesigilino, apie kokius objektus kalbama. Neturėjo galimybės patikrinti duomenų teisingumo aktuose. Taip pat nežinojo, kaip buvo panaudoti šie dokumentai. Pasirašydamas negalvojo ir nežinojo, jog vyksta kažkoks duomenų klastojimas. Nepamena, kada vyko aktų pasirašymas. Jis neturi kompetencijos suprasti aktų turinio. Mano, jog į komisijos sudėtį buvo įtrauktas dėl to, jog dirbo tuose objektuose. Pasirašydamas aktus, matė, jog nurašomos medžiagos buvo tuose objektuose. Nežinojo ir nesuprato, jog aktai galimai yra klastojami.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. birželio 1 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūroje buvo gautas (duomenys neskelbtini) advokato A. U. pareiškimas „Dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų“, kuriame nurodoma, jog buvęs (duomenys neskelbtini) direktorius bylą nagrinėjančiam teismui pateikė galimai suklastotus dokumentus: 2015-05-29 Nurašymo aktą Nr. 15-03-1, 2015-10-20 Nurašymo aktą Nr. 15-10-1, 2015-11-10 Nurašymo aktą Nr. 15-11-1, kuriais bendrai nurašyta turto už 22 400,91 Eur. Kartu su pareiškimu taip pat pateiktos minėtų nurašymo aktų kopijos, (duomenys neskelbtini) balansai, (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo plano metmenys, kuriuose atsispindėjo įmonės turimo turto vertė (1 t., b. l. 3-109). 2018 m. birželio 14 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo G. B. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b.l. 110–115). 2018 m. liepos 20 d. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro L. P. nutarimu 2018 m. birželio 14 d. policijos pareigūno nutarimas buvo panaikintas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (1 t., b.l. 119–123). Iš 2018 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismo rašto matyti, jog į civilinę bylą Nr. e2-3587-585/2018 buvo pateiktos (duomenys neskelbtini) nurašymo aktų Nr. 15-03-1, Nr. 15-10-1, Nr. 15-11-1 kopijos (2 t., b. l. 64-67). Iš 2018 m. birželio 4 d. nutarties matyti, jog Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų civilinė byla Nr. e2-2769-652/2018 sujungta su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-3587-585/2018 (6 t., b. l. 7-8). Iš 2018 m. gegužės 8 d. taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-2769-652/2018 matyti, jog ieškovas (duomenys neskelbtini) ir atsakovas L. D. sudarė taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė civilinę bylą dėl padarytos žalos atlyginimo užbaigti taikos sutartimi. Taikos sutarties 2 punktas numato, jog „Šalys pareiškia, kad atsakovas ieškovo bankroto administratoriaus įgaliotam atstovui M. K. yra perdavęs atsargų nurašymo aktus 22 400,91 Eur sumai (nurašymo aktai Nr. 15-03-01, Nr.15-10-1, Nr.15-11-1), o įmonės trumpalaikis turtas (atsargos) už 2882,77 Eur sumą yra perduotos bankroto administratoriui 2018-05-07 turto perdavimo-priėmimo akto pagrindu“ (7 t., b.l. 139). Iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutarties matyti, jog teismas patvirtino 2018 m. gegužės 8 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir L. D. sudarytą taikos sutartį ir nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui L. D. dėl žalos atlyginimo; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis palikta nepakeista (7 t., b.l. 140–141, 142–145). Iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. neįsiteisėjusio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1057-585/2019 matyti, jog iš L. D. (duomenys neskelbtini) naudai teismas priteisė 25 137,44 Eur žalos atlyginimą ir penkių procentų metines palūkanas už priteisiamą 25 137.44 Eur sumą nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 70–78, 7 t., b.l. 146–153). Iš 2020 m. gegužės 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimas buvo pakeistas. Dėl žalos, susijusios su atsargų nurašymu pagal teismui pateiktus nurašymo aktų kopijas, teismas pasisakė, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-82-943/2018 buvo nutarta prie šios bylos prijungti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-2769-652/2018 pagal bankrutuojančios Bendrovės, atstovaujamos Bankroto administratoriaus, ieškinį L. D. dėl žalos Bankroto administratoriui neperduodant Bendrovės atsargų už 25 284 Eur sumą atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas sujungtas bylas, 2018 m. liepos 3 d. nutartimi išsprendė ieškovės bankrutuojančios Bendrovės ir atsakovo L. D. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, patvirtindamas ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį ir nutraukdamas bylos dalį dėl bankrutuojančios Bendrovės ieškinio atsakovui L. D.. Dėl šios nutarties netiesioginį ieškinį byloje pareiškusi ieškovė (duomenys neskelbtini) pateikė atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2018 m. spalio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, kad byla dėl dalies byloje pareikštų reikalavimų, susijusių su atsakovo L. D. galimai padaryta žala Bendrovei ir jos kreditoriams (taigi, ir ieškovei (duomenys neskelbtini)) dėl Bendrovės atsargų neperdavimo Bankroto administratoriui, yra nutraukta įsiteisėjusia teismo nutartimi, teisme nagrinėti ginčą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju Bankroto administratorius, veikdamas kreditorių interesais, įvertino atsakovo L. D. pateiktus duomenis ir nusprendė ginčą dėl žalos, kildinamos dėl atsargų neperdavimo, užbaigti taikiai. Nutartyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai nagrinėjo tą patį ginčą, kuris buvo šioje byloje nutrauktas, todėl neteisėtai ir nepagrįstai priteisė 22 401,23 Eur iš atsakovo L. D. bankrutavusios Bendrovės naudai. Pirmosios instancijos teismas byloje turėjo vertinti tik tą ieškovės netiesioginio ieškinio reikalavimą dėl žalos priteisimo, kuris nėra susijęs su nutrauktąja bylos dalimi (7 t., b.l. 154–163). Liudytoja A. K. parodė, jog ji atliko apskaitą (duomenys neskelbtini). Į buhalterinę apskaitą įtraukdavo tuos dokumentus, kuriuos pateikdavo P. B. ir L. D.. Turto nurašymo aktus rašė P. B. ir L. D., ji tik įtraukdavo į apskaitą. Šie trys nurašymo aktai jai yra nematyti, negali paaiškinti, kodėl jie nebuvo įtraukti į apskaitą. Turimus apskaitos dokumentus perdavė bankroto administratoriui. Liudytojas M. K. parodė, jog (duomenys neskelbtini) bankroto byla buvo iškelta 2017 m. birželio 21 d.. Pagal įmonės balansą atsargų bankroto iškėlimo dienai turėjo už 25 284 eur. Atsargos jam nebuvo perduotos, todėl reiškė reikalavimus direktoriui, o 2018 m. kovo 15 d. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą dėl žalos atlyginimo (byla Nr. e2-2769-652/2018). Nagrinėjant bylą, L. D. pateikė atsargų nurašymo aktų kopijas, patvirtintas advokato. Aktai buvo sudaryti 2015 metų datomis, jais nurašyta atsargų už 22 400,91 euro. Ši byla buvo sujungta su kita byla ir perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. 2018 m. liepos 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3587-585/2018 patvirtino tarp (duomenys neskelbtini) ir L. D. sudarytą taikos sutartį. Pagal taikos sutartį reikalavimo 22 400,91 Eur sumai atsisakyta įvertinus nurašymo aktus, o atsargos 2 882,77 Eur sumai buvo perduotos bankroto administratoriui. Buvo nuspręsta nekvestionuoti minėtų aktų, kadangi akivaizdžių klastojimo ir neatitikimo požymių nebuvo nustatyta, jie buvo patvirtinti advokato. Taip pat buvo kreiptasi dėl tyčinio bankroto iškėlimo, tačiau teismas nepripažino bankroto tyčiniu. Visi klausimai buvo išspręsti civiline tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-324-1120/2020 iš L. D. priteista 24 5516,16 Eur žalos už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Jis, kaip bankroto administratorius, surašė taikos sutartį. Atsargos buvo nurašytos pagal taikos sutartį ir nurašymo aktus. Tikrino nurašymo aktuose nurodytą informaciją. Nebuvo nustatyta, jog šiuose aktuose nurodytos sąskaitos galėjo būti sudubliuotos. Buvo paaiškinta, jog objektuose buvo atliekami papildomi darbai, dėl ko susidarė atsargos. Toks paaiškinimas buvo logiškas. Dvigubo nurašymo nepastebėjo. Pateikus atsargų nurašymo aktus, nurašymų aktuose nurodytai sumai atsargų nereikalavo, jos buvo nurašytos. Mano, jog įmonė tinkamai neapskaitė šio turto savo buhalterinėje apskaitoje, laiku nesutvarkė dokumentų, iš balanso nepašalino vienos eilutės. Tad šie duomenys rodo, jog teismas negali daryti neginčijamą išvadą, jog į civilinę bylą pateiktų nurašymų aktuose nurodyta informacija yra melaginga, tai yra, kad atsargų nurašymo aktai yra suklastoti. Taip pat šie duomenys nepatvirtina, jog kaltinamasis L. D., pateikdamas civilinę bylą nagrinėjančiam teismui šiuos tris nurašymo aktus, pasikėsino panaikinti didelės vertės turtinę prievolę – 22 400,91 Eur žalos atlyginimą (duomenys neskelbtini). Be to, L. D. ir (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 8 d. sudarė taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-2769-652/2018, pagal kurią L. D. bankroto administratoriaus įgaliotam atstovui M. K. perdavė atsargų nurašymo aktus 22 400,91 Eur sumai (nurašymo aktai Nr. 15-03-01, Nr.15-10-1, Nr.15-11-1), o kitas įmonės trumpalaikis turtas (atsargos) už 2882,77 Eur sumą yra perduotos bankroto administratoriui 2018-05-07 turto perdavimo-priėmimo akto pagrindu“. Ši taikos sutartis buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartimi bei nutraukė civilinės bylos dalį dėl žalos atlyginimo, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis palikta nepakeista. O 2020 m. gegužės 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi nuo jos priėmimo dienos, pasisakė, kad dėl Bendrovės atsargų neperdavimo Bankroto administratoriui yra nutraukta įsiteisėjusia teismo nutartimi, teisme nagrinėti ginčą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl Vilniaus apygardos teismas neteisėtai ir nepagrįstai priteisė 22 401,23 Eur iš L. D.. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi iš L. D. (duomenys neskelbtini) buvo priteista 24 556,16 tik už nesavalaikį kreipimąsi dėl bendrovei bankroto bylos iškėlimo. Liudytojas bankroto administratorius M. K. teisme patvirtino, jog bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje pateikti trys atsargų nurašymo aktai buvo apskaityti, tai yra atsargos 22 400,91 Eur sumai nurašytos, žala šioje dalyje bankrutuojančiai bendrovei nepadaryta. Todėl visiškai yra nepagrįsta prokuroro kaltinime nurodyta aplinkybė, jog kaltinamasis L. D. pasikėsino panaikinti didelės vertės turtinę prievolę – 22 400,91 Eur žalos atlyginimą (duomenys neskelbtini), tačiau veikos nebaigė - prievolės atlyginti žalą nepanaikino - dėl nuo savo valios nepriklausančių priežasčių, nes Vilniaus apygardos teismas, prie kurio nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-3587-585/2018 pagal (duomenys neskelbtini) ieškinį“ buvo prijungta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėjama byla Nr. e2-2769-652/2018, pagal (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus ieškinį, 2019-06-03 sprendimu nevertino jo (L. D.) teismui pateiktų aukščiau nurodytų nurašymo aktų kaip įrodymų. Visi aukščiau nurodyti duomenys rodo, jog klausimas dėl žalos atlyginimo buvo išspręstas civiline tvarka. Prokuroras visiškai nepagrįstai šiuos santykius kriminalizavo, nesigilino į civilinių bylų sprendimus, paskubėjo daryti išvadas, nelaukdamas sprendimų įsiteisėjimo.

BK 2 straipsnio (kuriame įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neabejotinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas kaltu tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014). Ši nuostata glaudžiai siejasi su įrodinėjimo pareiga, taip pat su dėl kiekvienos inkriminuojamos nusikalstamos veikos surinktų duomenų (įrodymų) visumos vertinimu. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, bylą nagrinėjant teisme esamų abejonių nėra galimybės pašalinti, apkaltinamasis nuosprendis, grindžiant jį tik prielaidomis, negali būti priimamas.

Visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai. Įvertinus visus bylos duomenis, teismas daro išvadą, jog kaltinamieji P. B., L. D., T. D. nepadarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir kaltinamasis L. D. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, todėl dėl šių nusikalstamų veikų padarymo kaltinamieji išteisinami (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Daiktiniai įrodymai

(duomenys neskelbtini) pateikti (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, taip pat dokumentai, paimti kratos pas L. D. metu, kompaktinis diskas su (duomenys neskelbtini) apskaitos registrais, saugojami Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (2 t., b.l. 81, 84, 89, 169–173) nuosprendžiui įsiteisėjus perduodami (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriui (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui (A. M. g. (duomenys neskelbtini)).

Bausmės skyrimo klausimai

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes.

Kaltinamųjų P. B. ir L. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamieji P. B. ir L. D. padarė vieną nusikalstamą veiką. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai kaltinamųjų padaryti neatsargia forma.

Kaltinamasis P. B. praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, turi šeimą, dirba.

Kaltinamasis L. D. neteistas, nebaustas administracine tvarka, nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje.

Atsižvelgiant į kaltinamųjų P. B. ir L. D. asmenybes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jiems skiriama bauda artima nustatytam vidurkiui galiojusiam nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra 50 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas, 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija). Baudos dydis apskaičiuojamas, taikant bazinį baudos dydį, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu - 37,66 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, P. B. ir L. D. ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, panaikinamos (5 t., b.l. 50–51, 69–70).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir skirti jam 50 MGL, tai yra 1883 Eur dydžio baudą.

Pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, panaikinti P. B. ikiteisminio tyrimo metu jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir skirti jam 50 MGL, tai yra 1883 Eur dydžio baudą.

Pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, panaikinti L. D. ikiteisminio tyrimo metu jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad P. B. ir L. D. jiems paskirtas baudas privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Per nustatytą terminą nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

(duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat dokumentus, paimtus kratos pas L. D. metu, kompaktinį diską su (duomenys neskelbtini) apskaitos registrais, saugojamus Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (2 t., b.l. 81, 84, 89, 169–173), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriui (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui (A. M. g. (duomenys neskelbtini)).

P. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, kadangi kaltinamasis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

L. D. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, išteisinti, kadangi kaltinamasis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

T. D. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, kadangi kaltinamasis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

T. D. ikiteisminio tyrimo metu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja V. D.